Category: Technologijos

  • PKP Intercity ruošiasi rekordui: modernizuoti COMBO vagonai jau paruošti išvykti

    PKP Intercity ruošiasi rekordui: modernizuoti COMBO vagonai jau paruošti išvykti

    Lenkijos keleivių vežėja PKP Intercity užbaigė 50 COMBO tipo vagonų modernizacijos priėmimą. Atnaujintos transporto priemonės artimiausiais mėnesiais turėtų sustiprinti sąstatus populiariausiuose maršrutuose, ypač vasaros piko metu.

    Vagonus modernizavo gamintojas „FPS H. Cegielski“, o projektas buvo pradėtas 2024 metais. Vežėjas skaičiuoja, kad atnaujintas parkas padės išlaikyti tvarkaraščių stabilumą ir sumažinti trūkumą, kuris dažniausiai išryškėja augant keleivių srautams.

    Kas pasikeitė po modernizacijos

    Didžiausias techninis pokytis – atnaujinti vagonų važiuoklės mazgai, kurie turi sumažinti triukšmą ir vibracijas, o tai tiesiogiai veikia kelionės komfortą. Kartu atnaujinti ir keleiviams matomiausi sprendimai, tapę standartu naujesniuose sąstatuose.

    COMBO vagonuose įrengta kondicionavimo sistema, elektros lizdai ir USB jungtys, taip pat belaidis internetas. Atnaujinta keleivių informavimo įranga, o dalyje vagonų numatyti automatiniai užkandžių ir gėrimų aparatai.

    Vežėjas pabrėžia ir praktišką sprendimą aktyviai keliaujantiems – vagonuose suplanuotos vietos dviračiams. Tokie vagonai paprastai nukreipiami į maršrutus, kur vasarą išauga kelionių į gamtos ir kurortines kryptis paklausa.

    Rekordinė vasara ir didesni planai

    PKP Intercity šiam vasaros sezonui deklaruoja didesnį reisų intensyvumą – kai kuriomis dienomis planuojama iki 560 reisų. Numatyta, kad sąstatuose bus naudojama apie 1 650 vagonų, o modernizuoti COMBO sudaro 50 vienetų šio bendro skaičiaus.

    Šie atnaujinti vagonai problemos vieni neišsprendžia, tačiau didina lankstumą formuojant ilgesnius sąstatus ir leidžia greičiau keisti riedmenis gedimų ar planinių darbų atvejais. Pastaraisiais metais Lenkijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, keleivių geležinkelio paklausa auga, todėl riedmenų trūkumas tampa vienu didžiausių iššūkių.

    PKP Intercity taip pat yra paskelbusi apie parką papildžiusi naudotais vagonais, įsigytais iš Vokietijos geležinkelių. Tuo pačiu naujų vagonų projektai susiduria su vėlavimais, todėl vežėjai dažnai remiasi modernizacija kaip greičiausiu būdu padidinti pasiūlą per trumpesnį laiką.

    Pagal viešai skelbiamus planus, vežėjas tikisi 2026 metais priartėti prie 100 mln. keleivių ribos. Tokie tikslai reiškia, kad artimiausiais metais svarbiausios kryptys išliks tos pačios: daugiau vietų, patikimesni sąstatai ir baziniai patogumai, kurių keleiviai tikisi net ir vidutinės trukmės kelionėse.

  • Ukraina prikėlė BWP-1: sovietinį kovos vežimą „persodino“ su „Guardian 30“ bokšteliu

    Ukraina prikėlė BWP-1: sovietinį kovos vežimą „persodino“ su „Guardian 30“ bokšteliu

    Ukrainos 146-asis atskirasis remonto ir atkūrimo pulkas paviešino modernizuoto sovietinės kilmės pėstininkų kovos vežimo BWP-1 nuotraukas. Vietoje senos kūginės bokštelio konstrukcijos sumontuotas nuotoliniu būdu valdomas kovos modulis „Guardian 30“, kurį gamina Ispanijos bendrovė „Escribano Mechanical and Engineering“.

    Naujoji konfigūracija iš esmės keičia platformos paskirtį: iš transportavimo priemonės BWP-1 tampa realesniu ugnies paramos vienetu. Pagrindinis pokytis – atsisakyta originalios 73 mm patrankos 2A28 Grom, kuri ilgą laiką laikyta pasenusia dėl riboto taiklumo ir efektyvumo šiuolaikinėse kovos sąlygose.

    Kas yra „Guardian 30“?

    „Guardian 30“ yra stabilizuotas, nuotoliniu būdu valdomas bokštelis su 30 mm automatine patranka MK44S „Bushmaster II“. Modulyje taip pat integruotas 7,62 mm kulkosvaidis, dūminių granatų leidimo sistema ir dviguba elektrooptika su termovizoriumi, lazeriniu tolimačiu bei dienos kamera.

    Gamintojo duomenimis, pati sistema sveria mažiau nei 1 250 kilogramų, o bokštelis gali suktis 360 laipsnių kampu. Pakėlimo amplitudė nuo minus 20 iki plius 60 laipsnių svarbi ne tik miestuose, bet ir kovai su aukščiau skrendančiais taikiniais, įskaitant dronus.

    Kuo tai svarbu fronte?

    Stabilizacija ir pažangūs jutikliai leidžia tiksliau šaudyti judant ir didesniais atstumais, o tai ypač aktualu ten, kur priešo taikiniai pasirodo trumpam. Praktikoje tai reiškia didesnes galimybes naikinti lengvai šarvuotą techniką, ugnies taškus ir kitus greitai atsirandančius taikinius.

    Nuotolinio valdymo principas keičia ir įgulos saugumą: operatorius dirba korpuso viduje, todėl mažėja rizika, palyginti su situacija, kai karys fiziškai būna bokštelyje. Šis aspektas tapo itin svarbus kare, kuriame plačiai naudojami FPV dronai, artilerija ir skeveldrų grėsmė.

    Modernizacija ir pramoninis bendradarbiavimas

    Ukraina jau anksčiau yra skelbusi apie „Guardian 30“ sistemų tiekimą ir siekį plėsti bendradarbiavimą su Ispanijos gynybos pramone. Tarp aptariamų krypčių minėta ir galimybė lokalizuoti modulių ar jų komponentų gamybą Ukrainoje, kad modernizacija vyktų greičiau ir būtų mažiau priklausoma nuo logistikos.

    Tuo pat metu Ukraina vysto ir savus sprendimus – diegia skirtingas beįgules bokštelių koncepcijas su 30 mm ginkluote, kai kuriose versijose numatant ir prieštankinių raketų integraciją. Keli lygiagrečiai vykdomi atnaujinimo keliai leidžia greičiau didinti kovinį pajėgumą, net jei bazinių BWP-1 korpusų techninė būklė ir komplektacija skiriasi.

  • Kinija tyliai paleido savo „Falcon 9“ konkurentą: nauja raketa sėkmingai pakėlė palydovus

    Kinija tyliai paleido savo „Falcon 9“ konkurentą: nauja raketa sėkmingai pakėlė palydovus

    Kinija birželio 1 dieną be išankstinio viešo anonso į kosmosą iškėlė naują „Ilgojo žygio 12B“ raketą. Startas įvyko Jiuquano palydovų paleidimo centre Gobio dykumoje, o misija, kaip skelbiama, baigėsi sėkmingai.

    Pagrindinė šios raketos ambicija siejama su bandymu priartėti prie „SpaceX“ „Falcon 9“ modelio, kuris pasaulinėje rinkoje iš esmės pakeitė palydovų iškėlimo ekonomiką. Daugkartinis pirmosios pakopos naudojimas leido mažinti vieno skrydžio kainą ir didinti paleidimų dažnį.

    Per pirmąjį skrydį „Ilgojo žygio 12B“ į žemąją Žemės orbitą iškėlė du palydovus, skirtus Qianfan megakonstelacijai, dar vadinamai Tūkstančiu burių. Šis projektas siejamas su Kinijos planais kurti pasaulinio ryšio iš palydovų sistemą, kuri dažnai lyginama su „Starlink“.

    Kinijos aerokosminės pramonės korporacija nurodė, kad palydovai pasiekė numatytą orbitą. Vis dėlto per šią misiją nebuvo mėginama susigrąžinti pirmosios pakopos, nors būtent toks sprendimas laikomas svarbiausiu žingsniu, jei raketa iš tiesų turi tapti daugkartinio naudojimo platforma.

    Pagal skelbiamus techninius duomenis, „Ilgojo žygio 12B“ yra apie 70 metrų aukščio, dviejų pakopų raketa, o pirmoji pakopa ateityje turėtų būti pritaikyta grįžimui į Žemę. Jei tokie bandymai pavyktų, Kinija priartėtų prie dabar dominuojančio komercinių paleidimų standarto, kurį nustatė „SpaceX“.

    Kinija paraleliai vysto ir kitus daugkartinio naudojimo sprendimus, o konkurencija vyksta ne tik valstybiniame sektoriuje. Pavyzdžiui, Pekine įsikūrusi Landspace kuria „Zhuque-3“ raketą, tačiau bandymų programa rodo, kad patikimas pakopų susigrąžinimas išlieka vienu sudėtingiausių technologinių uždavinių.

    Ekspertai pabrėžia, kad ryšio megakonstelacijos tampa strateginiu infrastruktūros sluoksniu, nes užtikrina ryšį atokiose vietovėse ir gali turėti reikšmę saugumui bei ekonomikai. Dėl to JAV ir Kinija vis aktyviau investuoja į paleidimų pajėgumus, o daugkartinės raketos laikomos kertiniu įrankiu, leidžiančiu greitai ir palyginti pigiai didinti palydovų skaičių orbitoje.

  • Ukrainoje VR jau keičia psichologinę pagalbą: per pusmetį 1 100 pacientų ir 9 000 sesijų

    Ukrainoje VR jau keičia psichologinę pagalbą: per pusmetį 1 100 pacientų ir 9 000 sesijų

    Karas Ukrainoje paliko gilių randų ne tik infrastruktūrai ir ekonomikai, bet ir milijonų žmonių psichikos sveikatai. Šalyje vis plačiau bandoma nauja priemonė – mišriosios realybės terapija, jungianti virtualią ir papildytą realybę.

    Nauja praktika diegiama ne laboratorijoje, o realiomis karo sąlygomis, kai kasdienybę lydi oro pavojaus signalai, pervargę medikai ir nuolatinis nesaugumo jausmas. Būtent tai, pasak projekto autorių, suteikia šiems bandymams ypatingą vertę.

    Kaip veikia programa „Luminify“

    Per šešis mėnesius daugiau kaip 1 100 pacientų dalyvavo beveik 9 000 terapinių sesijų, naudodami programą „Luminify“, kurią sukūrė bendrovė „Aspichi“. Sistema buvo naudojama 47 organizacijose, o darbui pasitelkta 162 VR įrenginiai.

    Ši priemonė nėra skirta pakeisti psichoterapeutus ar psichiatrus. Pagrindinis tikslas – emocinė stabilizacija ir paruošimas tolesnei, gilesnei pagalbai, ypač kai žmogui sunku iškart įsitraukti į įprastą terapiją.

    Sesijose taikomi kognityvinės elgesio terapijos principai, kvėpavimo pratimai, dėmesingo įsisąmoninimo praktikos ir streso mažinimo technikos. Viskas vyksta kontroliuojamoje virtualioje aplinkoje, prižiūrint specialistui, o tempą gali pasirinkti pats pacientas.

    Kodėl VR kartais pritraukia lengviau

    Psichologai pastebi, kad VR akiniai neretai padeda įveikti pasipriešinimą kreiptis pagalbos. Dalis žmonių į centrus pirmiausia ateina dėl technologijos, o tik vėliau ryžtasi pilnai konsultacijai.

    Tai ypač svarbu dirbant su karo veteranų auditorija, kur psichologinių sunkumų stigmatizacija vis dar stipri. Technologinis formatas kai kuriems tampa neutraliu, mažiau gąsdinančiu pirmu žingsniu.

    Didėjanti paklausa ir masto augimas

    Tarptautinės sveikatos institucijos pabrėžia, kad karą patiriantiems žmonėms psichologinė našta yra plačiai paplitusi, o maždaug 20 proc. gali išsivystyti rimtesni sutrikimai, kuriems būtina profesionali pagalba. Ilgalaikio karo sąlygomis psichikos sveikatos paslaugos dažnai tampa sunkiai pasiekiamos dėl specialistų trūkumo ir milžiniško poreikio.

    Projekto kūrėjai teigia, kad įtraukiosios technologijos gali padėti išplėsti pagalbos prieinamumą, neproporcingai nedidinant specialistų krūvio. Skelbiama, kad naudotojų tinklas augo sparčiai: nuo 5 įstaigų 2023 metais iki 131 įstaigos 2025 metais.

    Iniciatyva sulaukia dėmesio ir gynybos bei saugumo bendruomenėse, nes vis dažniau akcentuojama visuomenės psichologinio atsparumo reikšmė. Karo patirtys parodė, kad gebėjimas atlaikyti ilgalaikį stresą ir atsigauti po traumų gali būti kritiškai svarbus tiek civiliams, tiek kariškiams.

  • Po 82 metų paslaptis atskleista: Ramiajame vandenyne patvirtintas USS Herring vrakas

    Po 82 metų paslaptis atskleista: Ramiajame vandenyne patvirtintas USS Herring vrakas

    Po daugiau nei aštuonių dešimtmečių patvirtinta, kur ilsisi Antrojo pasaulinio karo metais nuskendęs JAV povandeninis laivas USS Herring. Prie Japonijai priklausančios Matsuvos salos rasta nuolauža identifikuota kaip laivas, kuris 1944 metais dingo kartu su 83 įgulos nariais.

    Apie identifikaciją paskelbė JAV karinio jūrų laivyno istoriją ir paveldą prižiūrinti institucija Naval History and Heritage Command. Šis patvirtinimas užbaigė ilgai trukusias diskusijas dėl tikslios nuskendimo vietos ir leido suderinti skirtingų šaltinių duomenis.

    USS Herring buvo nuleistas į vandenį 1942 metų sausį ir netrukus pradėjo tarnybą. Karo metais jis atliko aštuonis kovinius patruliavimus Atlanto ir Ramiajame vandenynuose, o jam priskiriami septynių priešo laivų nuskandinimai.

    Paskutinį kartą laivas buvo pastebėtas 1944 metų gegužės 31 dieną Kurilų salų rajone. Kitą dieną jis atakavo japonų laivybą netoli Matsuvos, tačiau, remiantis išlikusiais įrašais, po sėkmingų smūgių pateko į pakrantės artilerijos apšaudymą ir buvo pataikytas mažiausiai du kartus.

    Nuolauža aptikta didesniame nei 90 metrų gylyje. Tyrėjai nurodo, kad laivas stovi vertikaliai ant kylio ir yra neįprastai gerai išsilaikęs, o matomi pažeidimai atitinka istorinius aprašymus apie paskutines jo minutes.

    Pirmosios užuominos apie galimai rastą USS Herring nuolaužą pasirodė dar 2017 metais, kai regione dirbo Rusijos geografų ekspedicija. Vėliau, 2022 metais, tyrėjai į vietą sugrįžo detaliau dokumentuoti objekto ir prie jo įrengė atminimo ženklą, tačiau galutinis tapatybės patvirtinimas užtruko.

    Galutinis identifikavimas buvo tarptautinio bendradarbiavimo rezultatas, prie jo prisidėjo Rusijos, Japonijos ir JAV specialistai. Tokiose misijose vis dažniau derinami archyviniai karo meto įrašai, sonarų žemėlapiai ir aukštos raiškos povandeninės nuotraukos, leidžiančios patikimai atskirti panašius objektus dideliame gylyje.

    „Šis atradimas primena mūsų pareigą jūreiviams ir jūrų pėstininkams, paaukojusiems gyvybes tarnaudami savo šaliai, ir parodo tarptautinio bendradarbiavimo vertę siekiant išsaugoti istorinę tiesą“, – sakė Naval History and Heritage Command vadovas Samuel J. Cox.

    Pagal JAV teisę USS Herring nuolauža laikoma saugomu atminimo objektu ir karo kapu. Tai reiškia, kad vieta turi būti gerbiama, o bet kokie bandymai ją liesti ar iš jos ką nors paimti yra vertinami itin griežtai.

  • Lenkija kuria naują CPK įmonę: žada pirkti greituosius traukinius iki 350 km/h

    Lenkija kuria naują CPK įmonę: žada pirkti greituosius traukinius iki 350 km/h

    Lenkijos Centrinio susisiekimo uosto (CPK) projektas plečiamas ne tik oro uosto, bet ir geležinkelių kryptimi. Šalia infrastruktūros planų pradėjo veiklą nauja su CPK susijusi bendrovė „Port Polska.KDP“, kuri bus atsakinga už greitųjų traukinių parko formavimą ir jo nuomą vežėjams.

    Bendrovė veiks pagal ROSCO modelį, kai riedmenys perkami ir vėliau nuomojami operatoriams, o tai leidžia greičiau atnaujinti parką ir mažinti pradinę finansinę naštą vežėjams. Tokį modelį plačiai naudoja Vakarų Europos rinkos, ypač ten, kur vienu metu atnaujinami dideli traukinių kiekiai.

    „Port Polska.KDP“ tikslas – užsakyti naujus traukinius būsimiems didelio greičio maršrutams ir ekspresiniam susisiekimui su planuojamu oro uostu. Viešojoje erdvėje minima, kad greičiausi sąstatai galėtų viršyti 300 km/h, o svarstymuose figūruoja ir iki 350 km/h greitis.

    Prieš pirkimus bendrovė rinkai išsiuntė RFI paklausimus, kuriais paprastai tikrinamas gamintojų pajėgumas, galimos komplektacijos, tiekimo terminai ir preliminarios kainodaros rėžiai. Tokia praktika dažna prieš didelės vertės konkursus, kai valstybė siekia sumažinti rizikas ir tiksliau suformuoti technines specifikacijas.

    „Norime metų pabaigoje pradėti konkursus abiem riedmenų tipams – didelio greičio ir ekspresiniams“, – sakė Piotras Rachwalskis.

    Lygiagrečiai didelio greičio riedmenų įsigijimo idėją yra skelbęs ir PKP Intercity, o susidomėjimą tokiais projektais paprastai rodo tiek tarptautiniai, tiek vietos gamintojai. Konkurencija šiame segmente Europoje didėja dėl investicijų į geležinkelį, kurios skatinamos ir ES transporto politikos, siekiančios dalį kelionių perkelti nuo kelių ir aviacijos prie mažiau taršaus susisiekimo.

  • Windows 11 ruošia naują mygtuką: vienu paspaudimu atlaisvinsite kelis gigabaitus diske

    Windows 11 ruošia naują mygtuką: vienu paspaudimu atlaisvinsite kelis gigabaitus diske

    „Microsoft“ bandomosiose Windows 11 versijose testuoja naują mygtuką, kuris turėtų leisti vartotojams paprasčiau susigrąžinti vietos kompiuterio diske. Pagrindinė idėja paprasta: jei nenaudojate dalies dirbtinio intelekto funkcijų, galėsite jas pašalinti kaip atskirą komponentą.

    Naujoji parinktis pastebėta Windows Insider programos peržiūros leidime su numeriu 26300.8553, kurį bendrovė išplatino gegužės pabaigoje. Įdomu tai, kad šis pakeitimas nebuvo aiškiai išskirtas oficialiame pakeitimų sąraše, tačiau jį aptiko vartotojai, naršydami nustatymus.

    Naujas „Odinstaliuoti“ mygtukas

    Windows 11 nustatymuose atsirandantis mygtukas „Odinstaliuoti“ skirtas pašalinti vietinį DI komponentą, siejamą su „Phi Silica“. Nurodoma, kad šio komponento dydis siekia apie 2,59 gigabaito, tad jo pašalinimas gali būti apčiuopiamas, ypač mažesnės talpos diskuose.

    Tokio tipo vietiniai kalbos modeliai paprastai skirti užduotims atlikti pačiame įrenginyje, kad daliai funkcijų nereikėtų nuolatinio ryšio su debesija. Praktikoje tai gali padėti generuoti turinį, kurti santraukas ar atlikti kitus veiksmus, priklausomai nuo to, kaip konkrečiai gamintojas integruoja DI į sistemą.

    Kodėl tai svarbu vartotojams?

    Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie tai, kad naujos DI funkcijos ir su jomis susiję paketai įrenginiuose užima vis daugiau vietos, nors ne visi naudotojai jas įjungia ar apskritai planuoja naudoti. Dėl to didėja spaudimas gamintojams suteikti daugiau kontrolės ir aiškesnį pasirinkimą, kas turi būti įdiegta, o ko galima atsisakyti.

    Panašios diskusijos kilo ir dėl kitų programų, kai vartotojai pastebėjo, kad įrenginiuose atsiranda dideli DI failai. Tokie atvejai išryškino poreikį skaidrumui: žmonėms svarbu žinoti, kas įdiegiama, kiek tai užima vietos ir ar tai būtina jų kasdieniam naudojimui.

    Kada funkcija pasieks visus?

    Kol kas nėra patvirtintos datos, kada šis mygtukas atsiras stabilioje Windows 11 versijoje visiems. Kadangi funkcija matoma tik bandomuosiuose leidimuose, tikėtina, kad sprendimas dar koreguojamas, o galutinis įgyvendinimas gali keistis.

    Vis dėlto pats faktas, kad „Microsoft“ bando atskiro DI komponento pašalinimo galimybę, rodo aiškią kryptį: daugiau pasirinkimo vartotojams ir mažiau priverstinai užimamos vietos diske, jei konkrečios funkcijos nėra reikalingos.

  • „Microsoft“ pristatė „Project Solara“: programėlėms – pabaiga, į darbą ateina DI agentai

    „Microsoft“ pristatė „Project Solara“: programėlėms – pabaiga, į darbą ateina DI agentai

    Per kasmetinę kūrėjų konferenciją Build 2026 „Microsoft“ pristatė kryptį, kuri, pasak bendrovės, iš esmės pakeis tai, kaip naudojamės programine įranga: vietoj tradicinių programėlių vis svarbesni taps autonominiai DI agentai. Ši vizija apima naują operacinę aplinką „Project Solara“, naujus kūrėjams skirtus įrenginius ir atnaujinimus „Windows 11“.

    „Microsoft“ teigia, kad „Project Solara“ kuriama kaip specializuota operacinė sistema naujos kartos įrenginiams, suprojektuotiems pirmiausia DI užduotims. Idėja paprasta: vartotojas nebe ieško atskiros programos konkrečiam veiksmui, o užduotį atlieka agentas, veikiantis per visą sistemą ir pasiekiantis reikiamus duomenis bei paslaugas.

    Konferencijoje pademonstruoti du etaloniniai įrenginiai, sukurti kartu su „Qualcomm“ ir „MediaTek“. Vienas jų apibūdinamas kaip stacionarus išmanus ekranas, galintis rodyti „Microsoft 365“ ekosistemos turinį, pavyzdžiui, kalendorių ar skaičiuokles, reaguoti į balso komandas ir vykdyti užduotis vartotojo vardu.

    Antrasis prototipas pristatytas kaip mobilus identifikatorius su 5G ryšiu, jutikliniu ekranu ir kamera, skirta informacijai užfiksuoti bei panaudoti agentų darbui. „Microsoft“ pabrėžia, kad tai nėra galutiniai vartotojams skirti produktai, o technologiniai pavyzdžiai, rodantys, kaip galėtų atrodyti įrenginiai, mažiau priklausomi nuo klasikinių programėlių.

    „Project Solara“ pagrįsta „Android“ atvirojo kodo pagrindu ir „Microsoft“ modifikacija, vadinama Microsoft Device Ecosystem Platform. Toks pasirinkimas, anot bendrovės, turėtų palengvinti diegimą skirtingos formos įrenginiuose ir pas įvairius gamintojus, o pačiai platformai suteikti daugiau lankstumo.

    Vienas esminių „Solara“ akcentų yra tai, kad sistema neturėtų primesti vieno pagrindinio agento. Vietoje to žadamas užduočių valdymas ir agentų „dispečeris“, o vartotojo sąsaja galėtų būti generuojama realiu laiku pagal konkrečią situaciją ir ekrano dydį, kad atsirastų tik tie valdikliai, kurių tuo momentu reikia.

    Prie šios krypties „Microsoft“ sieja ir ankstesnę patirtį: įmonė jau yra naudojusi „Android“ modifikacijas kai kuriuose įrenginiuose, o konferencijų įrangos segmente tai tapo įprasta dėl suderinamumo ir greitesnio kūrimo ciklo. Dabar šis požiūris keliamas į platesnį agentais paremtos kompiuterijos scenarijų.

    Kūrėjams „Microsoft“ parodė kompaktišką kompiuterį Surface RTX Spark Dev Box, skirtą lokaliems DI modeliams paleisti pačiame įrenginyje. Įvardijama, kad jis turi 128 GB suvienodintos atminties ir veikia su specialiai sukonfigūruota „Windows 11 Pro“ versija, kurioje iš anksto įdiegti kūrėjų įrankiai, tokie kaip „Visual Studio Code“ ir „GitHub Copilot“.

    „Windows 11“ taip pat sulaukia atnaujinimų, orientuotų į programuotojus ir DI sprendimus. Tarp jų minimi nativūs komandų eilutės įrankiai, artimi „Linux“ aplinkai, ir platesnės galimybės dirbti su „Linux“ konteineriais per Windows posistemę „Linux“.

    Dar viena naujovė pristatyta kaip išmanesnis terminalas, galintis suteikti kontekstą pasirinktai agentų sistemai. Tokia kryptis atitinka bendrą rinkos tendenciją: įmonės vis dažniau siekia, kad DI įrankiai būtų ne atskiri produktai, o į darbo eigą integruota infrastruktūra, veikianti per dokumentus, failus, komunikacijos kanalus ir vidinius duomenų šaltinius.

    Greta to „Microsoft“ pristatė nuolat fone veikiantį asistentą Scout, integruojamą su „Microsoft 365“ paslaugomis, pavyzdžiui, „Outlook“, „OneDrive“ ir „Teams“. Jis orientuotas į rutininių užduočių automatizavimą, pradedant kalendoriaus planavimu, baigiant išlaidų ataskaitų tvarkymu ar elektroninių laiškų juodraščiais.

    Įmonė taip pat akcentuoja norą mažinti priklausomybę nuo išorinių sprendimų ir toliau plėtoti nuosavus MAI šeimos modelius. Build 2026 renginyje svarbiausiu pristatymu įvardytas MAI-Thinking-1, skirtas loginio samprotavimo užduotims, ilgesnių tekstų analizei ir sudėtingesnių, kelių žingsnių instrukcijų vykdymui.

    Augant agentų vaidmeniui, daug dėmesio skiriama saugumui ir prieigų kontrolei. „Microsoft“ pristatė Microsoft Execution Containers, kurie turėtų leisti tiksliau apibrėžti, kokius duomenis ir veiksmus agentai gali pasiekti, taip mažinant riziką, kad automatizuotos užduotys peržengs nustatytas ribas.

    Galiausiai „Microsoft“ aptarė ir kvantinių technologijų kryptį, pristatydama Majorana 2 procesorių bei ambiciją praktišką kvantinį kompiuterį pasiekti iki 2029 metų. Vis dėlto mokslinėje bendruomenėje išlieka skepticizmo: dalis ekspertų viešai kelia klausimus dėl pateikiamų įrodymų pakankamumo ir to, ar demonstruojami efektai tikrai atspindi funkcionalius kubitus, o ne pašalinius reiškinius.

    Konferencijos žinutė aiški: „Microsoft“ nori, kad kompiuteris taptų ne programėlių rinkiniu, o agentų valdoma darbo erdve, kurioje užduotys vykdomos pagal kontekstą. Ar ši vizija taps nauju standartu, lems ne tik technologinis brandumas, bet ir tai, kaip greitai įmonės bei vartotojai priims agentams reikalingą duomenų, saugumo ir atsakomybės modelį.

  • Ukrainie – proveržis prieš Iskander: „Fire Point“ išbandė FP-7.X, kas žinoma apie raketą?

    Ukrainie – proveržis prieš Iskander: „Fire Point“ išbandė FP-7.X, kas žinoma apie raketą?

    Kas pristatyta ir kodėl tai svarbu

    Ukrainos gynybos pramonė pranešė apie naują žingsnį kuriant vietinę priešbalistinę gynybą: bendrovė „Fire Point“ paskelbė sėkmingai išbandžiusi raketą FP-7.X. Ji kuriama kaip projekto „Freya“ pagrindas ir, pasak kūrėjų, skirta didinti miestų apsaugą nuo balistinių grėsmių, tarp jų – rusiškų Iskander tipo raketų.

    Bendrovės vadovė Iryna Terekh nurodė, kad bandymų metu raketa atliko valdomą, manevringą skrydį. Toks etapas paprastai laikomas būtinu, kad perėmėjas galėtų patikimai koreguoti trajektoriją ir taikyti į greitai judantį taikinį.

    Techniniai parametrai ir planuojamos galimybės

    Pagal paskelbtą informaciją, FP-7.X sukurta remiantis anksčiau bandyta FP-7 raketa, tačiau konstrukcija esą iš esmės perprojektuota perėmimo užduočiai. Nurodoma, kad raketos ilgis siekia 7,25 metro, išorinis skersmuo – 1,15 metro, o korpuso skersmuo – 0,53 metro.

    „Fire Point“ teigia, kad plačiai naudotos kompozitinės medžiagos, turinčios sumažinti masę ir gamybos kaštus. Tai svarbu, nes priešraketinėje gynyboje vieno perėmimo kaina ir galimybė greitai pagaminti didesnius kiekius dažnai tampa ne mažiau reikšmingos nei maksimalūs techniniai rodikliai.

    Skelbiama, kad FP-7.X gali pasiekti 1 500–2 000 metrų per sekundę greitį, t. y. maždaug 5–6,7 Mach. Kūrėjai akcentuoja, jog tai artima balistinių raketų galutinės fazės greičiams, todėl perėmimo scenarijuose kritinis tampa ne tik greitis, bet ir tikslus taikymas bei manevringumas.

    Teigiama, kad dabartinėje versijoje naudojama infraraudonųjų spindulių vaizdinė savitaikė galvutė. Ateityje numatoma pridėti pusiau aktyvų radarą, o šią kryptį „Fire Point“ sieja su bendradarbiavimu su Vokietijos bendrove „Diehl Defence“.

    Integracija su radarais ir NATO standartais

    Pasak projekto aprašymo, „Freya“ būtų derinama su kelių Europos gamintojų radarais, minimi „Saab“ „Giraffe“, „Thales“ „Ground Master 400“ ir „Hensoldt“ „TRML-4D“. Taip pat nurodoma, kad valdymas būtų organizuojamas per „Kongsberg“ kovos valdymo centrą, palaikant atvirą architektūrą ir „Link 16“ ryšio standartą.

    Tokios integracijos idėja reikšminga tuo, kad oro gynybos sistemos efektyvumas dažnai priklauso nuo visos grandinės: ankstyvo aptikimo, taikinio sekimo, sprendimo priėmimo, duomenų perdavimo ir perėmėjo nukreipimo. Kuo sklandžiau veikia ši grandinė, tuo daugiau šansų perimti taikinį ribotu laiko langu.

    „Fire Point“ taip pat pristato mobilios, lengvos paleidimo platformos koncepciją. Mobilumas karo sąlygomis didina išgyvenamumą, nes leidžia greitai keisti pozicijas ir mažina riziką tapti priešui numatoma bei pažeidžiama taikinių grupe.

    „Per bandymus raketa atliko visiškai kontroliuojamą, manevringą skrydį“, – sakė Iryna Terekh.

    Galiausiai pabrėžiama, kad didelė dalis komponentų, pasak „Fire Point“, gaminami Ukrainoje, o užsienio tiekimo poreikis kol kas siejamas tik su viena dalimi, dėl kurios esą jau pasirašyta sutartis. Anksčiau bandyta FP-7 versija, kaip teigiama, turėjo 200–300 kilometrų nuotolį ir apie 150 kilogramų kovinę dalį, tačiau FP-7.X kuriama kitai užduočiai – perėmimui.

    Nors viešai pateikiama informacija apie FP-7.X dar ribota ir neleidžia galutinai vertinti realių pajėgumų, pats bandymų faktas rodo, kad Ukraina, spaudžiama nuolatinių raketinių smūgių, ieško ne tik importuojamų sprendimų, bet ir spartina vietinę priešraketinės gynybos plėtrą. Jei „Freya“ pasieks operacinę brandą, tai galėtų sustiprinti daugiasluoksnę oro gynybą ir sumažinti priklausomybę nuo ribotų perėmėjų atsargų.

  • Ukrainiečiai pristatė droną „Adis“: misijas galima valdyti palydovu iš bet kurio pasaulio taško

    Ukrainiečiai pristatė droną „Adis“: misijas galima valdyti palydovu iš bet kurio pasaulio taško

    Ukrainos gynybos pramonė pristatė sunkųjį keturpropelį droną „Adis“, kurį galima valdyti per palydovinį ryšį. Tai reiškia, kad operatorius misijai gali vadovauti nebūdamas šalia fronto linijos, o tai mažina jo aptikimo ir apšaudymo riziką.

    Gamintoja „Martyn Tech“ teigia, kad naujasis sprendimas sprendžia vieną didžiausių bepiločių problemų kare: tradicinio radijo ryšio nuotolio ir patikimumo ribas, ypač kai veikia elektroninės kovos priemonės. Palydovinis valdymas leidžia išlaikyti ryšį ir tada, kai vietinės ryšio grandys yra slopinamos.

    Kam skirtas „Adis“

    Modulinės konstrukcijos dronas pritaikytas kelioms užduotims: smūgiams, tiksliam minavimui ir logistikai. Tokia universali konfigūracija leidžia tą pačią platformą greitai perkonfigūruoti pagal konkrečios operacijos poreikius.

    Pasak kūrėjų, „Adis“ gali gabenti vandenį, maistą, vaistus ar šaudmenis į sunkiai pasiekiamas pozicijas, taip pat vykdyti krovinių numetimą nurodytose vietose. Tokios logistikos misijos Ukrainos pajėgoms tampa vis svarbesnės dėl intensyvių apšaudymų ir sudėtingo priėjimo prie kai kurių ruožų.

    Pagrindinės techninės savybės

    Nurodoma, kad standartinė naudingoji apkrova siekia 10 kilogramų, o kovinis nuotolis apie 20 kilometrų. Bandymuose esą pavyko pasiekti ir didesnius rodiklius: 12 kilogramų tame pačiame nuotolyje bei 3 kilogramus iki 50 kilometrų.

    Vienu baterijų įkrovimu dronas ore gali išbūti maždaug valandą. Skelbiama, kad kruizinis greitis siekia apie 65 kilometrus per valandą, o maksimalus gali artėti prie 90 kilometrų per valandą, darbinis aukštis nurodomas apie 400 metrų.

    Kodėl akcentuojamos naktinės misijos

    Kūrėjai pabrėžia, kad platforma optimizuota darbui naktį, kai vizualinis aptikimas sudėtingesnis, o dalis operacijų gali būti vykdoma mažesniu triukšmu. Kare Ukrainoje naktinės bepiločių misijos išlieka viena svarbiausių taktikų, nes leidžia mažinti nuostolius ir didinti staigmenos efektą.

    „Adis“ pavadinimas, pasak gamintojų, siejamas su žuvusiu Ukrainos kariu, o pats projektas gimė kaip tiesioginis atsakas į fronto poreikius. Bendrovė taip pat nurodo, kad dronas jau yra integruojamas į praktinius naudojimo scenarijus, tačiau detalių viešai neatskleidžia.

    „Tai ne tik naujas dronas, o logiška mūsų produktų linijos evoliucija, sukurta atsižvelgiant į fronto prašymus dėl sudėtingų smūgių, minavimo ir logistikos misijų, kai ribotas radijo ryšio horizontas“, – sakė „Martyn Tech“ vadovas Illia Samoshkin.

    „Dronas jau integruotas į kovinius scenarijus, tačiau apie detales galėsime kalbėti vėliau“, – pridūrė jis.

    Naujo tipo palydoviniu ryšiu valdomi bepiločiai atspindi platesnę tendenciją: Ukrainos technologijų kūrėjai vis dažniau ieško sprendimų, kurie didina atsparumą ryšio slopinimui ir leidžia operatorius perkelti kuo toliau nuo pavojaus zonos. Tai ypač aktualu, kai abi kariaujančios pusės intensyviai taiko elektroninę kovą ir medžioja valdymo punktus.