CP v2

Category: Technologijos

  • „LITILIT“ gavo 8 mln. eurų paskolą: femtosekundiniai lazeriai taikosi į masinę pramonės gamybą

    „LITILIT“ gavo 8 mln. eurų paskolą: femtosekundiniai lazeriai taikosi į masinę pramonės gamybą

    Vilniuje veikianti femtosekundinių lazerių gamintoja „LITILIT“ iš Lietuvos nacionalinio plėtros banko ILTE gavo 8 mln. eurų paskolą. Įmonė teigia, kad finansavimas padės pagreitinti naujos kartos pramoninio lazerio kūrimą ir pasirengimą gamybai.

    „LITILIT“ kuria lazerius, paremtus patentuota technologija, kuri, pasak bendrovės, leidžia lengviau didinti gamybos apimtis ir paprasčiau integruoti į pramonines sistemas. Tikslas – priartinti femtosekundinių lazerių kainą ir diegimo paprastumą prie plačiai naudojamų skaidulinių nanosekundinių lazerių, kad jie taptų patrauklūs masinei gamybai.

    Bendrovė nurodo, kad papildomai planuoja investuoti apie 2 mln. eurų nuosavų lėšų, o bendra projekto vertė sieks 10 mln. eurų. Naujos lazerio sistemos komercializavimą įmonė planuoja 2029 metų antroje pusėje.

    Kur femtosekundiniai lazeriai gali „prasimušti“

    Femtosekundiniai lazeriai išsiskiria itin trumpais impulsais, kurie leidžia apdoroti medžiagas minimaliai paveikiant aplinkines struktūras. Ši savybė dažnai vadinama šaltuoju abliavimu ir ypač svarbi ten, kur reikalingas didelis tikslumas ir švarus paviršius.

    Dėl to tokie lazeriai jau naudojami įvairiose srityse – nuo medicininių procedūrų iki mikrogamybos, pavyzdžiui, lustų ir ekranų pramonėje. Vis dėlto iki šiol jų pritaikymas dažnai apsiribodavo mažų, didelės vertės detalių gamyba, kur aukšta sistemos kaina ir sudėtinga infrastruktūra atsiperka.

    „Šiandien femtosekundiniai lazeriai dažniausiai naudojami gaminant mažas, didelės vertės detales. Mūsų kuriama sistema atvers naujus pritaikymus didelės apimties pramonėje – pavyzdžiui, metalinių įrankių masinėje gamyboje ar specializuotų dangų formavime dideliuose paviršiuose“, – sakė „LITILIT“ vadovas Nikolajus Gavrilinas.

    Pasak jo, nauja sistema turėtų paspartinti ir jau egzistuojančias panaudas, susijusias su buitinės elektronikos, ekranų ar puslaidininkių gamyba. Tai reikštų, kad lazerių tikslumas būtų derinamas su didesniu apdorojimo greičiu, kuris kritiškas serijinei gamybai.

    Kodėl iki šiol trukdė infrastruktūra

    Vienas didžiausių femtosekundinių lazerių barjerų – sudėtingas diegimas ir eksploatacija. Įprastos sistemos neretai remiasi vandens aušinimu, kuriam reikia atskiros cirkuliacijos ir valymo infrastruktūros bei nuolatinės priežiūros.

    Prie to prisideda dideli optiniai moduliai, masyvūs optiniai pagrindai ir jautri optika spinduliui perduoti į apdorojimo vietą. Dažnai reikalinga ir stabili temperatūra patalpoje, o tai riboja, kur gamyklose tokias sistemas apskritai galima montuoti.

    „Kuriame sistemą, kuri viename pramoniniame įrenginyje sujungtų valdymo elektroniką, optiką ir aušinimą, kad ją būtų paprasta integruoti bet kurioje gamykloje“, – sakė Nikolajus Gavrilinas.

    „Modulinė platforma bus mažiau jautri temperatūrai, drėgmei ir vibracijai, o jos modulius bus galima jungti į galingesnę sistemą. Sugedus vienam moduliui, reikės keisti tik jį, o ne visą įrenginį“, – pridūrė jis.

    Galia ir mastelio siekis

    Įmonė nurodo, kad kuriama platforma taikys iki 1 000 W vidutinės optinės galios lygį, ją paskirstant į 10–20 atskirų spindulio kanalų. Tokia architektūra leistų vienu metu apdoroti kelis skirtingus taškus gamybos linijoje, o tai yra vienas svarbiausių žingsnių link masinės gamybos.

    „LITILIT“ pabrėžia, kad mastelio problema femtosekundinių lazerių rinkoje yra struktūrinė: daug tradicinių sistemų pernelyg sudėtingos gaminti dideliais kiekiais. Todėl bendrovė siekia kurti sprendimą, kurį būtų realu standartizuoti, gaminti serijomis ir prižiūrėti pramonės sąlygomis.

    Plėtros planai siejami ir su gamybos pajėgumais Vilniuje: įmonė pranešė pradėjusi vystyti didesnės apimties lazerių gamyklą, kuri turėtų startuoti artimiausiu metu. Skelbiama, kad ilgalaikis tikslas – pasiekti iki 3 000 femtosekundinių lazerių per metus gamybos apimtį.

    Nors iki komercializavimo dar liko keleri metai, tokio pobūdžio finansavimas rodo, kad Lietuvoje kuriamos fotonikos technologijos matomos kaip potencialiai konkurencingos tarptautinėse pramonės tiekimo grandinėse. Jei pažadai dėl paprastesnės integracijos ir modulinės architektūros pasiteisins, femtosekundiniai lazeriai gali tapti ne nišiniu, o plačiau pritaikomu gamybos įrankiu.

  • Pelningos pažinčių programos „Taimi“ ir „Hily“ ruošiasi IPO: kas padėjo pasiekti spartų augimą

    Pelningos pažinčių programos „Taimi“ ir „Hily“ ruošiasi IPO: kas padėjo pasiekti spartų augimą

    Kyjive įkurta pažinčių programėlių kūrėjų komanda 2017 metais pasirinko neįprastą kelią: vietoj vienos programos iškart paleido dvi. „Hily“ orientuota į plačią pažinčių rinką, o „Taimi“ nuo pat pradžių buvo kuriama kaip įtrauki platforma LGBTQ+ bendruomenei.

    Įmonės bendražygiai pabrėžia, kad abi programos vystomos savarankiškai, be išorinių investuotojų pinigų, todėl nuo pat pirmų dienų reikėjo siekti pelningumo. Ši strategija dabar tampa svarbia korta, kai komanda kalba apie IPO pasirengimą ir tolesnę plėtrą.

    Nuo idėjos iki aiškaus produkto

    „Taimi“ kūrėjai iš pradžių svarstė ambicingesnį tikslą nei pažintys: norėjo sukurti socialinę erdvę bendruomenei, kur būtų ir bendravimas, ir turinys, ir pagalba. Tačiau vėliau pripažino, kad tokia kryptis išsklaidė dėmesį ir neleido greitai suprasti, ką tiksliai reikia kurti pirmiausia.

    Galiausiai komanda grįžo prie aiškesnio pažinčių produkto, kurio esmė paprasta: kodėl žmogus turėtų įsidiegti būtent šią programą. Tokį pasirinkimą sustiprino ir tai, kad savarankiškai finansuojamam verslui būtina uždirbti pakankamai, kad būtų galima nuolat investuoti į augimą.

    „Supratome, kad turime susifokusuoti ir spręsti vieną aiškų klausimą: kodėl žmogus turėtų rinktis mūsų programą pažintims“, – sakė vienas iš bendraįkūrėjų Jake Vygnan.

    Algoritmai, saugumas ir privatumas

    „Hily“ atveju komanda atvirai įvardija vieną pagrindinių iššūkių pažinčių rinkoje: vartotojų balanso problemą, kai daugelyje programų vyrų dalis gerokai didesnė nei moterų. Tokiose platformose tai tiesiogiai veikia patirtį, todėl produktų komandos dažnai ieško sprendimų, kaip subalansuoti auditoriją.

    „Taimi“ situacija kitokia, nes čia reikia suderinti gerokai daugiau tapatybių, orientacijų ir lūkesčių, o tai reiškia sudėtingesnį suderinamumo ir rekomendacijų algoritmų darbą. Kūrėjai teigia, kad didelė dalis sėkmės priklauso nuo to, ar sistema pajėgia suprasti įvairių vartotojų kombinacijas ir pasiūlyti prasmingus atitikmenis.

    Lygiagrečiai didelis dėmesys skiriamas saugumui, moderavimui ir sukčiavimo prevencijai, tačiau kartu akcentuojama privatumo svarba. Programose taikomi sprendimai, skirti sumažinti priekabiavimo riziką ir suvaldyti jautraus turinio plitimą, kartu siekiant, kad privatūs pokalbiai nebūtų stebimi žmogaus.

    „Tai automatizuotas procesas. Mes neturime žmonių, kurie sėdėtų ir skaitytų privačias žinutes. Jei vartotojas kenkia kitiems ar priekabiauja, jis bus užblokuotas“, – teigė Jake Vygnan.

    IPO pasirengimas ir augimo kartelė

    Kūrėjai teigia, kad pagrindinė ambicija nėra bet kokia kaina išeiti į biržą, o pasiekti brandą, kurios reikalauja viešos bendrovės standartai: tvirtesnius procesus, aiškią veiklos struktūrą, prognozuojamą augimą ir patikimą produktų portfelį. Tokį požiūrį sustiprina ir faktas, kad abi programos, pasak komandos, yra pelningos.

    Vienas svarbiausių tikslų, apie kurį kalbama viešai, yra 2 000 000 kasdienių aktyvių vartotojų riba. Šiuo metu skelbiama, kad kasdien aktyvi auditorija siekia beveik 350 000, o didžiausias iššūkis yra ne kryptis, o tempas, todėl ieškoma būdų, kaip augimą paspartinti.

    „Jei žiūrėtume į dabartinę trajektoriją, tikslo pasiekimas galėtų užtrukti penkerius ar šešerius metus. Mes norime tai pagreitinti“, – sakė Jake Vygnan.

    Komanda taip pat plėtoja vidinę iniciatyvą „appflame“, kuria siekiama kurti naujus produktus ir auginti būsimus įkūrėjus iš esamos komandos. Tokia kryptis pristatoma kaip būdas išlaikyti talentus, kurie didelėje organizacijoje ne visada mato aiškų karjeros „kitą laiptelį“.

    Dar vienas verslo kontekstas, kuris formuoja įmonės veiklą, yra karas Ukrainoje: dalis iniciatyvų nukreipta į paramą šaliai, įskaitant projektus, susijusius su protezavimo sprendimų plėtra ir pagalba Ukrainos gynybos pajėgoms. Bendrovė pabrėžia, kad tai tapo ne atskiru komunikaciniu projektu, o nuolatine veiklos dalimi.

    „Pažinčių programėlė iš esmės yra rinka, o didžiausia problema yra šaltas startas: reikia greitai pritraukti daug žmonių, kad jie būtų prisijungę vienu metu“, – sakė Jake Vygnan.

    Nors pastaraisiais metais vis dažniau kalbama, kad jaunoji karta esą atsitraukia nuo pažinčių programėlių, „Taimi“ ir „Hily“ kūrėjai teigia tokio lūžio savo skaičiuose nematantys. Jų argumentas paprastas: skaitmeniniai sprendimai suteikia didesnį pasirinkimą, o atmetimo baimę dažnai sumažina tai, kad ryšys užsimezga tik abiem pusėms parodžius susidomėjimą.

    Kartu jie pripažįsta, kad rinkoje didėja konkurencija ir įėjimo barjerai, todėl naujam žaidėjui be didelio kapitalo startuoti būtų itin sunku. Vis dėlto komanda mano, kad net ir dirbtinio intelekto proveržio laikotarpiu pažinčių programėlių esmė išlieka tokia pati: galutinis tikslas yra susitikti su kitu žmogumi, o jo „pakeisti“ vien tekstinėmis užklausomis neįmanoma.

  • „Computomics“ pritraukė 6,3 mln. eurų: DI platforma žada paspartinti klimatui atsparių augalų selekciją

    „Computomics“ pritraukė 6,3 mln. eurų: DI platforma žada paspartinti klimatui atsparių augalų selekciją

    Vokietijos agritech bendrovė „Computomics“ pritraukė 6,3 mln. eurų B serijos investiciją, kad išplėstų klimatui atsparios augalų selekcijos platformos diegimą komercinėje rinkoje. Investicijų raundui vadovavo Convent Capital Agri Food Fund, o prie jo prisidėjo ir ankstesni investuotojai bei bendrovės įkūrėjai su mokslo patarėjais.

    Finansavimą papildo Europos Sąjungos parama per InvestEU fondą, kuris skirtas skatinti privačias investicijas į inovacijas ir tvaresnę ekonomiką. Tokia struktūra signalizuoja, kad sprendimai, padedantys prisitaikyti prie klimato kaitos, tampa prioritetu ne tik startuoliams, bet ir institucinėms finansavimo kryptims.

    „Computomics“, įkurta 2012 metais ir įsikūrusi Tiubingene, kuria selekcijai skirtus sprendimus, kurie remiasi genomikos analize ir dirbtiniu intelektu. Pagrindinė idėja paprasta: dar ankstyvame etape prognozuoti, kaip skirtingos augalų veislės elgsis konkrečiomis aplinkos sąlygomis, kad selekcijos sprendimai būtų priimami greičiau ir tiksliau.

    Platforma apjungia genetinius duomenis su informacija apie temperatūrą, kritulius, dirvožemio savybes ir lauko bandymų rezultatus. Iš šių duomenų DI modeliai išmoksta atpažinti dėsningumus ir numatyti, kuri genetinė linija konkrečiame regione turi didžiausią potencialą, pavyzdžiui, esant karštesnėms ir sausesnėms vasaroms.

    Bendrovės komercinis produktas ×SeedScore orientuotas į didelio masto selekcijos programas, kur svarbu greitai atsijoti tūkstančius kandidatų. Sprendimas padeda identifikuoti veisles, kurios tikėtina bus stabilesnės skirtingomis sąlygomis, ir parinkti, kuriuose regionuose jos turėtų geriausiai pasiteisinti.

    „Selekcininkams niekada netrūko ambicijų dėl atsparumo klimatui. Ko trūko, tai galimybės tai pamatyti dar iki laukas pateikia atsakymą, o tam prireikia metų, kurių jie jau nebeturi“, – sakė „Computomics“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Sebastianas J. Schultheissas.

    Klimato kaitos kontekste tokie įrankiai sprendžia ir struktūrinę žemės ūkio problemą: selekcijos ciklai yra ilgi, todėl šiandien į rinką ateinančios veislės dažnai būna atrinktos pagal prieš kelerius metus buvusias sąlygas. Europoje, kur daugėja karščio bangų ir didėja kritulių nepastovumas, gebėjimas tiksliau prognozuoti veislių elgseną tampa konkurenciniu pranašumu ir rizikos valdymo priemone.

    „Computomics“ teigia turinti ir daugiau susijusių sprendimų, skirtų duomenų analizei bei požymių paieškai, taip pat mikrobiomo tyrimams. Naujasis finansavimas bus skirtas platformos plėtrai į didesnį komercinių selekcijos programų skaičių ir platesnį kultūrų spektrą, nuo lauko ir pašarinių augalų iki daržovių bei specializuotų kultūrų.

  • NIS2 direktyvos startas stringa: „kritinės infrastruktūros“ sąraše atsiduria net ledų gamintojai

    NIS2 direktyvos startas stringa: „kritinės infrastruktūros“ sąraše atsiduria net ledų gamintojai

    Europos Sąjungos NIS2 direktyva, skirta sustiprinti kibernetinį saugumą svarbiausiuose sektoriuose, įgyvendinama su trukdžiais ir kelia vis daugiau klausimų verslui. Teisininkai ir kibernetinio saugumo ekspertai perspėja, kad kai kuriose šalyse prie „kritinės infrastruktūros“ ribos priartėja ir netikėtos veiklos, pavyzdžiui, maisto gamintojai.

    NIS2 direktyva priimta 2022 metais, o valstybės narės turėjo perkelti jos reikalavimus į nacionalinę teisę iki 2024 metų pabaigos. Tačiau praktikoje terminai ir pasirengimo tempas skiriasi, todėl dalis įmonių tik dabar aiškinasi, ar patenka į reguliavimo apimtį ir kokių veiksmų turi imtis.

    Kas laikoma kritiška?

    Direktyvos logika paremta tuo, kad kibernetinė ataka prieš tam tikras grandis gali sukelti plataus masto sutrikimus: nuo energijos ir vandens tiekimo iki sveikatos paslaugų ar logistikos. Vis dėlto į reguliavimo lauką patenka ir maisto gamyba, perdirbimas bei platinimas, o tai kai kuriose situacijose išplečia apimtį iki verslų, kurių „kritiškumas“ visuomenei iš pirmo žvilgsnio atrodo diskutuotinas.

    Šios ribos kelia praktinių problemų: įmonėms reikia suprasti, ar jų veiklos klasifikacija ir dydis automatiškai reiškia papildomas pareigas. NIS2 modelyje svarbų vaidmenį atlieka sektoriaus priskyrimas, organizacijos mastas ir paslaugų tęstinumo reikšmė, todėl vien pavadinimo ar produkto nepakanka sprendimui priimti.

    Vėlavimai ir neaiškumai verslui

    Direktyvos įgyvendinimą komplikuoja skirtingas šalių pasirengimas ir skirtingai aiškinamos ribos, kada organizacija laikoma „esmine“ ar „svarbia“. Tai reiškia, kad net to paties sektoriaus įmonės skirtingose valstybėse gali susidurti su nevienodu reglamentavimo intensyvumu.

    Dar vienas praktinis iššūkis yra registracijos ir atitikties procesas. Organizacijos, patenkančios į taikymo sritį, paprastai turi registruotis nacionalinėse institucijose, įsivertinti rizikas, įsidiegti incidentų valdymą ir pranešimų teikimo procedūras, taip pat užtikrinti tiekimo grandinės saugą.

    Ką tai reiškia kibernetiniam saugumui?

    NIS2 reikalavimai atsirado augant atakų kiekiui ir sudėtingumui, o papildomą spaudimą kuria automatizavimas ir DI panaudojimas kenkėjiškoms kampanijoms. Dėl to ES siekia, kad organizacijos greičiau aptiktų incidentus, mažintų pažeidžiamumus ir turėtų aiškias atsakomybes vadovybės lygmeniu.

    Europos Komisija yra pabrėžusi, kad direktyvoje numatyti mechanizmai turėtų apsaugoti smulkųjį verslą nuo perteklinių pareigų, o mažesnės rizikos veikloms taikomi lengvesni reikalavimai. Vis dėlto praktikoje, kol trūksta vienodų gairių ir susiformavusios praktikos, daliai įmonių kyla rizika per vėlai suprasti savo statusą ir nepasirengti laiku.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbiausia NIS2 vertė gali būti ne „keisti“ pavyzdžiai, o bendras saugumo higienos pakėlimas: aiškesnė rizikų vadyba, incidentų pranešimo disciplina ir didesnis dėmesys tiekėjų saugumui. Tačiau tam reikalingas nuoseklus nacionalinis įgyvendinimas ir aiškūs kriterijai, kad įmonės žinotų, ko iš jų tikimasi.

  • 72 valandos be JAV technologijų Briuselyje: kas sustojo pirmiausia ir ko Europa dar neturi

    72 valandos be JAV technologijų Briuselyje: kas sustojo pirmiausia ir ko Europa dar neturi

    Europos Sąjunga vis garsiau kalba apie skaitmeninę suverenitetą ir norą mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų. Tačiau kas nutiktų kasdienybei, jei populiariausios amerikietiškos paslaugos staiga taptų nepasiekiamos?

    Tai 72 valandų eksperimentu Briuselyje pabandė patikrinti žurnalistas, laikinai atsisakęs įprasto technologijų rinkinio. Užduotis atrodė paprasta: trys dienos be JAV įrenginių, programų ir paslaugų, kuriomis paremta tiek darbo rutina, tiek laisvalaikis.

    Pirmasis pokytis buvo netikėtas tylos jausmas. Įprastai telefonas, pranešimai, kalendoriai ir socialinių tinklų įspėjimai sukuria nuolatinį informacinį foną, o jam dingus atsiranda keistas tuštumos ir atsilikimo nuo įvykių pojūtis.

    Vietoje išmaniojo telefono buvo pasirinktas paprastas mygtukinis aparatas, tačiau tai iš karto atskleidė šiandienos komunikacijos realybę: daugelis žmonių nebeskambina ir nerašo SMS taip dažnai kaip anksčiau. Dalis kasdienio bendravimo persikėlė į susirašinėjimo programėles, o be jų ryšys tapo ne tik lėtesnis, bet ir socialiai nepatogus.

    Didžiausių praktinių kliūčių kilo ne dėl pramogų, o dėl mokėjimų. Didelė dalis atsiskaitymų Europoje vyksta per JAV valdomus kortelių tinklus, todėl atsisakius įprastų kortelių ir skaitmeninių piniginių teko grįžti prie grynųjų.

    Tai išryškino dar vieną priklausomybę: net paprastas maršruto radimas mieste dažnai remiasi „Google“ žemėlapiais ar panašiomis JAV paslaugomis. Net ir ten, kur egzistuoja alternatyvos, įprotis bei integracija su kitomis sistemomis lemia, kad realiame gyvenime jos pasirenkamos rečiau.

    Laisvalaikio dalyje praradimų buvo dar daugiau. Atsisakius didžiųjų transliacijų platformų ir „Youtube“, paaiškėjo, kad dalies turinio išvis neįmanoma pasiekti, o kai kurie įrenginiai patys veikia su JAV sukurta programine įranga.

    Darbo dieną eksperimentas parodė, kad alternatyvos egzistuoja ir kai kurios jų visai brandžios: galima naudotis „Linux“, rašyti dokumentus „LibreOffice“, naršyti su „Vivaldi“ ar ieškoti per „Qwant“, o susirašinėjimui rinktis „Proton“. Tačiau didžiausia problema pasirodė ne funkcijos, o bendradarbiavimas.

    Komandos darbe svarbiausia yra bendras įrankių pasirinkimas, nes visa organizacija gyvena susitikimų, grupinių pokalbių, bendrų failų ir greitų sprendimų ritmu. Kai dauguma kolegų lieka prie įprastų platformų, žmogus, pasirinkęs kitą ekosistemą, tampa tarsi nematomas.

    „Atrodė, kad tiesiog dingai“, – sakė kolega po to, kai kelioms dienoms nepavyko susisiekti įprastais kanalais.

    Šis momentas tiksliai parodo, kodėl skaitmeninė suverenitetas nėra individualus projektas. Net geros alternatyvos veikia pilnai tik tuomet, kai jas renkasi kritinė masė vartotojų, o skirtingos sistemos geba tarpusavyje susikalbėti.

    Europos institucijos jau kurį laiką bando spręsti būtent šią problemą, didindamos tarpusavio sąveikos reikalavimus ir siekdamos konkurencijos skaitmeninėse rinkose. Kita kryptis yra infrastruktūra, nes debesijos paslaugos, duomenų centrai ir pagrindiniai interneto sprendimai vis dar dažnai priklauso „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ ekosistemoms.

    Eksperimentas taip pat priminė, kiek daug skaitmeninio gyvenimo telpa vienoje ekosistemoje: nuo autentifikavimo ir kontaktų iki nuotraukų, darbo failų ir įpročių. Rizika čia ne vien įsilaužimai, bet ir tai, kad prieiga gali būti apribota geopolitiniais sprendimais, sankcijomis ar reguliaciniais konfliktais.

    Galiausiai trys dienos be JAV technologijų baigėsi grįžimu prie įprastų įrankių. Tai nebuvo kapituliacija, veikiau realybės patikrinimas: kol kas daugeliui europiečių atsijungimas nuo JAV technologijų reiškia ne patogų perėjimą prie vietinių alternatyvų, o ryškų kasdienio efektyvumo sumažėjimą.

    Vis dėlto eksperimentas paliko aiškią išvadą: Europa turi sprendimų, bet dar neturi pakankamai vientisos ekosistemos, kuri veiktų masiškai ir be trinties. Skaitmeninė nepriklausomybė greičiausiai prasidės ne nuo vieno žmogaus telefono, o nuo bendrų standartų, viešojo sektoriaus sprendimų ir verslo pasirengimo.

  • Prancūzija tiria dezinformacijos atakas prieš 2027 metų rinkimų favoritų kampanijas

    Prancūzija tiria dezinformacijos atakas prieš 2027 metų rinkimų favoritų kampanijas

    Paryžiaus prokuratūra pradėjo tyrimą dėl galimų koordinuotų dezinformacijos veiksmų, nutaikytų į du ryškius kandidatus artėjančiuose 2027 metų Prancūzijos prezidento rinkimuose. Tyrimas siejamas su šią vasarą socialiniuose tinkluose išplitusiais melagingais pranešimais, galėjusiais paveikti visuomenės nuomonę apie politikus.

    Skelbiama, kad taikiniais tapo buvę ministrai pirmininkai Edouardas Philippe ir Gabrielis Attal. Socialiniuose tinkluose buvo platinami sufabrikuoti įrašai ir vaizdo turinys, kuriame naudota žinomų Prancūzijos žiniasklaidos priemonių stilistika ir ženklinimas, taip siekiant sukurti patikimumo įspūdį.

    Vienu atveju buvo skleidžiami teiginiai apie Edouardo Philippe sveikatos būklę, kitu atveju Gabrielį Attal siekta kompromituoti melagingais kaltinimais dėl ligų ir narkotikų vartojimo. Tokie naratyvai dažnai parenkami neatsitiktinai: sveikatos tema yra jautri, lengvai įaudrinanti auditorijas ir paprastai greitai plintanti platformose, kuriose dominuoja trumpas, emocinis turinys.

    Gabrielis Attal viešai pareiškė, kad informacija yra suklastota, ir pateikė skundą. Edouardas Philippe pats plačiau nekomentavo, tačiau jo aplinka tokius veiksmus įvardijo kaip tikėtiną bandymą daryti įtaką Prancūzijos vidaus politikai iš išorės.

    Prancūzijos pareigūnai tyrime dėmesį sutelkė į dvi grupes, kurios Vakarų institucijų vertinimu yra siejamos su Rusijos interesais: Storm-1516 ir Matriochka. Pasak su technine analize susipažinusio pareigūno, tyrime dalyvauja ir Viginum – Prancūzijos institucija, atsakinga už skaitmeninių grėsmių ir užsienio kišimosi atpažinimą bei prevenciją.

    Šis atvejis nėra vienkartinis: Prancūzijoje jau anksčiau buvo pradėti atskiri tyrimai dėl panašių informacinių operacijų prieš kitus politikus. Pastaraisiais metais Europos valstybės vis dažniau fiksuoja hibridinio poveikio priemones, kai dezinformacija derinama su suklastotais vaizdo įrašais, netikromis naujienų antraštėmis ir koordinuotu platinimu per X, „TikTok“ bei kitas platformas.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios kampanijos siekia ne tik pakenkti konkrečiam kandidatui. Dažnai tikslas yra platesnis: mažinti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis, kurstyti cinizmą ir skatinti visuomenės susiskaldymą, ypač artėjant rinkimams, kai informacinė erdvė tampa jautriausia.

  • Vagys Europoje rado tylų būdą: durų spyną įveikia per 22 minutes, policija įspėja

    Vagys Europoje rado tylų būdą: durų spyną įveikia per 22 minutes, policija įspėja

    Europos miestuose fiksuojama nauja, itin tyli įsilaužimų taktika, kai durų spyna įveikiama ne gręžiant ar laužant, o chemiškai pažeidžiant jos vidinius komponentus. Vokietijos kriminalistikos ekspertų bandymai rodo, kad dalį įprastų cilindrinių spynų taip pavyko atverti greičiau nei per pusvalandį.

    Metodas siejamas su azoto rūgštimi, kuri reaguoja su žalvariniais spynos mechanizmo elementais. Dėl reakcijos metalas pradeda irti, o tikslus kaiščių sureguliavimas prarandamas, todėl spyną vėliau galima pasukti paprastesniu įrankiu, pavyzdžiui, atsuktuvu.

    Vokietijos Federalinės kriminalinės policijos biuro ekspertai Larsas Oliveris Meiselis ir Matthiasas Weberis šį veikimo principą išbandė su keturiomis standartinėmis cilindrinėmis spynomis. Tyrime nurodoma, kad trys spynos buvo įveiktos, o trumpiausias laikas iki patekimo į patalpas siekė 22 minutes.

    Pranešimai apie panašius atvejus Europoje pasirodė nuo 2023 metų, o pirmieji plačiau aprašyti incidentai fiksuoti Paryžiuje. Vėliau tokio pobūdžio įsilaužimai minėti ir kituose miestuose, tarp jų Stokholme, Vienoje bei Romoje, o teisėsauga tokias schemas sieja su organizuotomis grupėmis.

    Šis būdas išsiskiria tuo, kad išorinių įsilaužimo požymių gali būti mažiau nei įprastai, todėl kaimynai ar praeiviai ne visada supranta, kas vyksta. Vis dėlto cheminė reakcija gali palikti specifinių ženklų: drėgmės pėdsakus prie cilindro, neįprastą apnašą ar korozijos žymes aplink spyną ir apkaustus.

    Dalis specialistų atkreipia dėmesį ir į dar vieną požymį, kuris gali reikšti išankstinį žvalgymą: prie durų paliktas plonas siūlas ar plaušo tipo gija. Jei po kelių valandų ar paros ji lieka nepajudinta, nusikaltėliams tai gali būti signalas, kad bute nieko nėra.

    Azoto rūgšties prieinamumas Europos Sąjungoje yra ribojamas, nes ji priskiriama sprogmenų pirmtakams. Pagal ES reglamentą 2019/1148 mažmeninėje prekyboje ribojamas didesnės nei 3 proc. koncentracijos tirpalų pardavimas, todėl tyrėjams tai gali būti svarbi aplinkybė, rodanti neteisėtą įsigijimą arba tiekimo grandinės pažeidimus.

    Jei prie durų pastebimi įtartini skysčio pėdsakai ar pažeidimai, rekomenduojama nedelsti ir informuoti policiją, o pačios medžiagos neliesti. Patekus rūgščiai ant odos, saugiausia nedelsiant ir gausiai skalauti vien vandeniu ir kreiptis į medikus, nes netinkamos priemonės gali sustiprinti cheminį nudegimą.

    Saugumo ekspertai primena, kad efektyviausiai riziką mažina aukštesnės saugumo klasės cilindrai su papildoma apsauga ir tvarkinga durų furnitūra, o ilgesnių išvykų metu verta paprašyti kaimynų stebėti laiptinę. Taip pat pravartu fiksuoti bet kokius įtartinus požymius nuotraukomis, nes tai gali padėti tyrėjams greičiau susieti atvejus.

  • Trumpų šeima viešai kritikuoja Kinijos DI, bet užkulisiuose uždirba iš platformos su „DeepSeek“

    Trumpų šeima viešai kritikuoja Kinijos DI, bet užkulisiuose uždirba iš platformos su „DeepSeek“

    Donaldo Trumpo aplinką vėl pasiekė kaltinimai dvigubais standartais: viešai pabrėžiant nepasitikėjimą Kinijos technologijomis, šeimos verslo interesai siejami su DI platforma, kuri suteikia prieigą prie Kinijoje kurtų modelių. Dėmesio centre atsidūrė agentinių sprendimų platforma „WorldClaw“, kurios veikla susieta ir su kriptovaliutų atsiskaitymais.

    Pasak tarptautinės žiniasklaidos, „WorldClaw“ vartotojams siūlo prieigą prie Kinijos bendrovių „DeepSeek“ ir „Moonshot“ modelių. Tuo pat metu JAV politikos diskurse vis dažniau keliami klausimai dėl Kinijos DI tiekėjų duomenų saugos, galimos cenzūros ir intelektinės nuosavybės apsaugos.

    Kaip susiję DI ir kriptoturtas

    Viešai skelbiama, kad „WorldClaw“ nėra valdoma ir nekontroliuojama su Trumpų šeima siejamų subjektų, tačiau bendradarbiavimo nauda abiem pusėms akivaizdi. Platforma, be kitų atsiskaitymo būdų, priima stablekoiną USD1, siejamą su kriptovaliutų projektu „World Liberty“.

    Nurodoma, kad Trumpų šeima valdo 38 proc. „World Liberty“ akcijų ir uždirba iš žetonų pardavimo bei naudojimo. Tai atgaivino diskusiją, kur baigiasi politinė retorika apie nacionalinį saugumą ir prasideda verslo logika, ypač kai kalbama apie sparčiai augantį DI ir kriptoturto sektorių.

    Rizikos: duomenys, cenzūra ir tiekimo grandinė

    Saugumo ekspertai pabrėžia, kad naudojant užsienio tiekėjų modelius svarbiausia tampa duomenų valdymo grandinė: kur keliauja užklausos, kas mato įvestus duomenis ir kaip jie gali būti panaudoti. Agentiniai DI sprendimai papildomai kelia riziką, nes tokios sistemos gali gauti prieigas prie el. pašto, kalendorių ar mokėjimų, tad pažeidimo kaina tampa didesnė.

    Center for a New American Security ekspertas Danielis Remleris įspėjo, kad Kinijos modelių naudojimas gali atverti kelią šnipinėjimui, rezultatų cenzūravimui ar kenkėjiško kodo scenarijams, kai per užduotis būtų bandoma perimti agentų kontrolę. Šios grėsmės dažniausiai siejamos ne tik su pačiu modeliu, bet ir su integracijomis, papildiniais bei tarpinėmis platformomis.

    Politinis fonas ir besikeičianti linija

    Trumpas ne kartą akcentavo, kad JAV svarbu aplenkti Kiniją technologijų ir DI varžybose, tačiau praktikoje politika dažnai balansuoja tarp griežtesnės kontrolės ir verslui palankaus požiūrio. Pastaraisiais metais JAV institucijos didino dėmesį eksporto kontrolei, puslaidininkių tiekimo ribojimams ir strateginių technologijų apsaugai.

    „Iš vienos pusės, tai administracija, kuri deklaruoja griežtą laikyseną Kinijos atžvilgiu, todėl tokia verslo partnerystė kelia įtampą“, – sakė advokatas Peteris Jeydelis, vadovaujantis sankcijų ir prekybos kontrolės praktikai Vašingtone.

    „Iš kitos pusės, galima teigti, kad šis laikotarpis mažiau orientuotas į Kinijos įmonių taikymąsi ir labiau į verslą, todėl toks bendradarbiavimas tam neprieštarautų“, – pridūrė jis.

    Ką apie save skelbia platforma

    Apie „WorldClaw“ viešai žinoma nedaug, tačiau įmonė teigia esanti nepriklausoma ir diegianti privatumo apsaugos priemones. Taip pat nurodoma, kad įmonė gali dalintis įmonių klientų įvestais duomenimis su modelių tiekėjais, todėl organizacijoms tai tampa esmine rizikos vertinimo vieta.

    Platformos aprašymuose minima, kad jos agregavimo įrankis „WorldRouter“ aptarnauja daugiau nei 10 000 vartotojų ir apdoroja daugiau nei 50 mln. užduočių per dieną. Įmonė taip pat kuria agentines funkcijas kasdienėms užduotims, pavyzdžiui, maisto užsakymui ar el. laiškų santraukų rengimui.

    Tuo metu Trumpų sūnūs, kurie prisideda prie su šeimos verslu siejamų iniciatyvų komunikacijos, socialiniuose tinkluose viešino „WorldClaw“ projektus ir konkursus. Kritikai tai vertina kaip pavyzdį, kaip DI, kriptoturtas ir politika vis dažniau susipina, o auditorijai vis sunkiau atskirti nacionalinio saugumo argumentus nuo komercinių interesų.

  • Prie Amazonės žiočių aptiko milžiniškus naftos klodus: „Petrobras“ viltys ir audra dėl gamtos

    Prie Amazonės žiočių aptiko milžiniškus naftos klodus: „Petrobras“ viltys ir audra dėl gamtos

    Brazilijos valstybinė naftos bendrovė „Petrobras“ pranešė netoli Amazonės žiočių aptikusi naftos telkinių, kurie gali tapti vienu reikšmingiausių šalies energetinių atradimų pastaraisiais metais. Radinys yra maždaug 180 kilometrų nuo Amapos valstijos krantų, vadinamajame Ekvatoriniame pakraštyje Atlanto vandenyne.

    Ši teritorija pastaruoju metu laikoma viena perspektyviausių naujų paieškų zonų regione, tačiau kartu yra ir viena jautriausių. Dėl planų plėsti gręžinius čia jau anksčiau kilo aštrūs ginčai su aplinkosaugininkais ir vietos bendruomenėmis, ypač pabrėžiant rizikas ekosistemoms bei pakrančių gyventojams.

    Preliminarūs vertinimai rodo, kad platesnis Ekvatorinis pakraštys teoriškai galėtų slėpti apie 10 milijardų barelių naftos, tačiau konkretaus naujai aptikto telkinio dydis dar nėra įvardytas. Tokiose stadijose įprastai reikia papildomų gręžinių, geologinių tyrimų ir komercinio pagrįstumo skaičiavimų, kol galima kalbėti apie realias atsargas ir gavybos planą.

    Viešojoje erdvėje skambėję vertės skaičiavimai, perskaičiavus į eurus, siekia apie 660 milijardų eurų už viso regiono potencialą, tačiau tai nėra garantuotos pajamos. Galutinę ekonominę naudą lemia naftos kainos, gavybos sąnaudos, infrastruktūra, mokesčių režimas ir tai, ar projektai gaus visus reikalingus leidimus.

    Atradimas, kuris kursto politinę įtampą

    Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva atradimą pristatė kaip galimą impulsą šalies ateičiai ir teigė, kad šiaurinės šalies dalies ištekliai gali būti svarbūs tiek valstybei, tiek „Petrobras“. Valdžia akcentuoja, kad didesnės biudžeto įplaukos galėtų finansuoti socialines programas ir viešąsias investicijas.

    „Tai gali būti kelias į šalies ateitį, jei išteklius bus naudojamas atsakingai“, – sakė Luizas Inacio Lula da Silva.

    Tačiau kritikai atkreipia dėmesį į akivaizdų prieštaravimą: Brazilija viešai deklaruoja siekį mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stiprinti klimato politiką, bet tuo pat metu ieško naujų telkinių ir nori plėsti gavybą. Šis klausimas ypač jautrus tarptautiniame kontekste, kai daug valstybių griežtina emisijų mažinimo tikslus ir investuoja į atsinaujinančią energetiką.

    Aplinkos rizikos ir vietos bendruomenių pasipriešinimas

    Amazonės žiočių ir šiaurinės pakrantės zona pasižymi itin didele biologine įvairove, o bet kokia avarija jūroje galėtų turėti ilgalaikių pasekmių tiek vandens ekosistemoms, tiek žvejybai. Dėl to aplinkosauginės organizacijos ragina laikytis griežčiausių saugumo standartų ir kelia klausimą, ar tokie projektai apskritai turėtų būti vykdomi.

    Taip pat aštrėja ginčas su vietos ir čiabuvių bendruomenėmis, kurios teigia negavusios pakankamų konsultacijų dėl planuojamos veiklos. Šiose diskusijose svarbus tampa ne tik telkinio dydis, bet ir sprendimų priėmimo skaidrumas, poveikio aplinkai vertinimas bei tai, kaip būtų užtikrinamos kompensacijos ir apsaugos priemonės.

    „Petrobras“ pabrėžia, kad tai dar tik pradinis etapas ir bendrovė toliau vertins regiono galimybes. Artimiausiais mėnesiais dėmesys kryptų į papildomus tyrimus ir leidimų procedūras, kurios ir parodys, ar atradimas virs realiu gavybos projektu, ar liks geopolitinių ir aplinkosauginių ginčų epicentre.

  • „Ryanair“ svarsto 500 mln. eurų investiciją: Sosnovecas gali tapti aviacijos variklių centru

    „Ryanair“ svarsto 500 mln. eurų investiciją: Sosnovecas gali tapti aviacijos variklių centru

    Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ svarsto galimybę Lenkijoje įkurti didelį aviacijos variklių techninės priežiūros, remonto ir kapitalinio remonto centrą. Tarp realiausių vietų minima Sosnoveco teritorija Silezijos regione, o bendra investicijos vertė siektų apie 500 mln. eurų.

    Apie derybas viešai kalbėjo Katovicų specialiosios ekonominės zonos vadovas Rafalas Želazny, teigęs, kad sprendimas turėtų paaiškėti iki metų pabaigos. Jo vertinimu, Sosnoveco šansai šiuo metu atrodo didesni, tačiau galutinis pasirinkimas priklausys nuo kelių praktinių kriterijų.

    Tokio tipo MRO centrai nėra įprastos gamyklos ar sandėliai: jiems reikia specifinės infrastruktūros, griežtų procesų ir sertifikavimo. Variklių aptarnavimui būtinos išmontavimo ir diagnostikos linijos, neardomieji bandymai, balansavimo įranga, švarios zonos, kokybės kontrolės sistemos bei gamintojų reikalavimus atitinkantys įrankiai ir procedūros.

    „Variklių MRO nėra standartinė gamybinė salė – čia būtini specialūs postai, kontrolė ir infrastruktūra, kurios reikalavimai viršija tipines pramonės normas“, – sakė su projektu susijusius techninius aspektus aptariantys rinkos atstovai.

    „Ryanair“ interesas suprantamas platesniame kontekste: Europos aviacijoje augant skrydžių apimtims, didėja ir variklių aptarnavimo paklausa, o pajėgumai rinkoje dažnai būna įtempti. Dėl to oro linijos siekia turėti daugiau vidinių kompetencijų, kad mažintų priklausomybę nuo išorinių paslaugų teikėjų, trumpintų lėktuvų prastovas ir stabilizuotų kaštus.

    Lenkijos pasiūlymas, kaip skelbiama, konkuruoja su alternatyva Ispanijoje. Vietos pasirinkimui svarbūs logistikos privalumai, sklypo parengtumas, prieiga prie transporto infrastruktūros, kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla bei reguliacinis stabilumas, nes tokie objektai planuojami ilgam laikotarpiui.

    Pagal dabar viešai minimą scenarijų, galutinis sprendimas dėl vietos galėtų būti priimtas iki 2026 metų pabaigos. Jei projektas būtų įgyvendintas Sosnoveco regione, statybos galėtų prasidėti 2027 metų pradžioje, o veiklos startas būtų taikomas į 2029 metus.

    Skaičiuojama, kad naujas centras galėtų sukurti apie 600 aukštos kvalifikacijos darbo vietų, o tai reikštų papildomą impulsą regiono pramonei ir aviacijos paslaugų ekosistemai. Kartu tai būtų dar vienas ženklas, kad Centrinė Europa tampa vis svarbesniu aviacijos priežiūros ir inžinerinių paslaugų traukos tašku.