CP v2

Category: Technologijos

  • „Call of Duty“ sensacija: 16 metų „Black Ops“ staiga parduodami geriau už naujausias dalis

    „Call of Duty“ sensacija: 16 metų „Black Ops“ staiga parduodami geriau už naujausias dalis

    Žaidimų rinkoje fiksuojama reta situacija: gerokai senesnės „Call of Duty“ dalys pardavimais aplenkė naujausius serijos leidimus. Analitikų bendrovės „Alinea Analytics“ vertinimu, „Call of Duty: Black Ops II“ per pastarąjį mėnesį pasiekė apie 8,2 mln. parduotų kopijų, o „Call of Duty: Black Ops“ – apie 3 mln.

    Skaičiai išsiskiria ir pajamų prasme. Skaičiuojama, kad vien „PlayStation“ ekosistemoje abu šie klasikiniai šaudyklės žaidimai sugeneravo apie 401 mln. eurų, o tai leido jiems įsitvirtinti tarp perkamiausių platformos titulų.

    Kas lėmė senų žaidimų šuolį?

    Paradoksas tas, kad šie leidimai į naujesnes „PlayStation“ konsoles atkeliavo beveik nepakitę. Žaidėjai negavo reikšmingų grafinių ar turinio atnaujinimų, papildomų režimų ar funkcijų, kurios paprastai lydėtų remasterius ar perleidimus.

    Situaciją kaitino ir kaina: už abi dalis bendrai, kaip nurodyta pradinėje informacijoje, tekdavo mokėti daugiau nei apie 40 eurų. Be to, dalis turinio buvo siejama su papildomais priedais ir sezoniniais paketais, o tai daliai gerbėjų sukėlė kritikos bangą, tačiau masinių pirkimų tai nesustabdė.

    Žaidėjai renkasi nostalgiją ir patikrintą formulę

    Ekspertai tokį šuolį dažnai aiškina keliomis priežastimis: nostalgija, noru grįžti prie geriausiai vertinamų serijos laikų ir paprastu faktu, kad senesni „Call of Duty“ turi aiškiai apibrėžtą, daugelį metų brandintą gerbėjų bendruomenę.

    Prie paklausos gali prisidėti ir tai, kad žaidėjai vis kritiškiau vertina kasmetinius didžiųjų serijų leidimus, o dalis auditorijos pavargsta nuo agresyvesnių monetizacijos modelių. Tokiu fonu senos, gerai pažįstamos dalys tampa saugiu pasirinkimu, ypač kai jos lengvai pasiekiamos šiuolaikinėse platformose.

    Dar prieš kelis mėnesius mažai kas būtų tikėjęs, kad keliolikos metų senumo šaudyklės gali taip ryškiai dominuoti pardavimų lentelėse. Vis dėlto šis atvejis rodo, kad žaidimų industrijoje turinio „amžius“ ne visada lemia jo komercinį potencialą.

  • 1666: Amsterdam su premjeros data: „Assassin’s Creed“ kūrėjas meta tamsų iššūkį „Ubisoft“

    1666: Amsterdam su premjeros data: „Assassin’s Creed“ kūrėjas meta tamsų iššūkį „Ubisoft“

    Veiksmo RPG 1666: Amsterdam pagaliau gavo aiškią ankstyvosios prieigos starto datą: žaidimas „Steam“ platformoje pasirodys rugpjūčio 25 dieną. Projektą kuria studija „Panache Digital Games“, o jam vadovauja Patrice’as Désiletsas, vienas svarbiausių „Assassin’s Creed“ serijos kūrėjų.

    Naujasis kūrinys pateikiamas kaip trečiojo asmens siužetinis veiksmo žaidimas, derinantis RPG ir roguelite elementus, o jo atmosfera aiškiai orientuota į tamsesnę, mistinę stilistiką. Kūrėjai žada, kad ankstyvosios prieigos laikotarpiu turinys bus plečiamas nuosekliomis atnaujinimų bangomis, didinant pasaulį ir misijų apimtį.

    Amsterdamo aukso amžius ir demonai

    Žaidimo veiksmas nukelia į XVII amžiaus Amsterdamą, vadinamą Olandijos aukso amžiumi, kai miestas išgyveno prekybos, finansų ir meno klestėjimą. Istorinis fonas čia tampa kontrastu pagrindinei intrigai: po žmonių pavidalais besislepiantys demonai turi seną skolą, susijusią su prieš 333 metus sudarytu paktu.

    Pagrindinė herojė Noa yra kolekcionierė ir tyrėja, dienomis renkanti užuominas, o naktimis kovojanti su vis pavojingesniais priešininkais. Kūrėjai pabrėžia, kad būtent naktinės sekos turėtų būti intensyviausios, o roguelite principai skatins rizikuoti, kartoti bandymus ir vis geriau perprasti sistemą.

    Dvi perspektyvos ir ankstyvosios prieigos planas

    Noa turės pagalbininką Aaroną, kuris pasaulį regi katino akimis, o žaidėjas galės persijungti tarp dviejų personažų. Tai turėtų keisti ne tik judėjimo ir slėpimosi logiką, bet ir tyrinėjimą, nes skirtingos perspektyvos leidžia kitaip vertinti aplinką bei prieigą prie informacijos.

    Ankstyvosios prieigos starto versijoje kūrėjai numato maždaug 15 valandų kampaniją, o vėliau turinys bus plečiamas. Toks modelis pastaraisiais metais tapo įprastu didesnėms nepriklausomoms studijoms: jis leidžia greičiau pasiekti auditoriją, rinkti grįžtamąjį ryšį ir koreguoti balansą, tačiau kartu kelia lūkesčius dėl atnaujinimų ritmo ir aiškios vizijos.

    1666: Amsterdam dėmesį traukia ne tik tematika, bet ir kūrybinė komanda, todėl žaidėjai greitai lygins naujieną su „Assassin’s Creed“ palikimu. Ar tai bus tik stilistinė giminystė, ar reali alternatyva didiesiems leidėjams, paaiškės jau po starto „Steam“.

  • „Take-Two“ vadovas atskleidė: GTA 6 išankstiniai užsakymai muša prognozes, brangiausia versija perka dažniau

    „Take-Two“ vadovas atskleidė: GTA 6 išankstiniai užsakymai muša prognozes, brangiausia versija perka dažniau

    Kas pasakyta apie GTA 6 paklausą

    „Take-Two Interactive“ vadovas Straussas Zelnickas interviu CNBC teigė, kad GTA 6 išankstiniai užsakymai vyksta gerokai geriau, nei bendrovė tikėjosi. Jo teigimu, realūs skaičiai pralenkė ankstesnes „Take-Two“ ir „Rockstar Games“ prognozes.

    Įvardyta ir dar viena tendencija: pirkėjai dažniau renkasi brangesnę „Ultimate“ versiją nei standartinę. Tai rodo, kad daliai gerbėjų svarbūs papildomi priedai, o kaina nėra lemiamas veiksnys.

    Kiek kainuoja išankstiniai užsakymai

    Skaitmeninės GTA 6 kopijos „PlayStation Store“ ir „Xbox Store“ Lenkijoje kainuoja 349 zlotus už standartinę versiją ir 429 zlotus už „Ultimate“. Perskaičiavus į eurus, tai sudaro maždaug 81 eurą ir 100 eurų.

    Skirtumas tarp leidimų yra apie 19 eurų, o leidėjas aiškina, kad pirkėjai jį linkę priimti dėl papildomų naudų. Anot S. Zelnicko, didesnį brangesnio leidimo populiarumą gali lemti ir tai, kad ištikimiausi serijos gerbėjai perka anksčiausiai.

    Ką gauna pirkėjai ir ko tikėtis dėl kainų

    „Ultimate“ leidimas, kaip nurodoma, suteikia papildomų turinio paketų, įskaitant „Vintage Vice City“ priedus ir įvairias kolekcijas, susijusias su transportu, apranga ar ginklais. Tokie priedai dažnai atrakina kosmetinius elementus arba suteikia progresavimo premijų, todėl daliai žaidėjų atrodo verti priemokos.

    Interviu taip pat akcentuota, kad leidėjas nesitiki ankstyvų šventinių nuolaidų pirmosiomis savaitėmis po premjeros. Tai reikštų, jog kainos gali išlikti stabilios ištisus mėnesius, o išankstiniai užsakymai tampa būdu užsitikrinti kopiją nelaukiant akcijų.

    Kartu paminėtas ir papildomas specialus turinys apie GTA 6, kurį planuojama išleisti „Netflix“ platformoje vasaros pabaigoje, o vėliau jis turėtų pasirodyti ir „Youtube“. Detalių apie jo turinį neatskleista, tačiau leidėjas tikina, kad gerbėjams verta sekti naujienas.

    „Išankstiniai užsakymai vyksta gerokai geriau, nei tikėjomės, ir rezultatai pranoko mūsų prognozes“, – sakė Straussas Zelnickas.

  • Britų siaubo hitų kūrėjai „Supermassive Games“ skelbia atleidimus: darbą praras 75 žmonės

    Britų siaubo hitų kūrėjai „Supermassive Games“ skelbia atleidimus: darbą praras 75 žmonės

    Didžiosios Britanijos žaidimų studija „Supermassive Games“, išgarsėjusi interaktyviu siaubo hitu „Until Dawn“, pradėjo konsultacijas dėl darbuotojų mažinimo. Bendrovė patvirtino planus atsisveikinti su 75 specialistais, o sprendimas siejamas su besikeičiančia žaidimų rinkos situacija.

    „Supermassive Games“ vardą gerbėjams įtvirtino ne tik „Until Dawn“, bet ir „The Dark Pictures“ antologija bei „The Quarry“. Studija ilgą laiką buvo vertinama už kinematografišką pasakojimą, aktorių vaidybą ir vizualinį stilių, artimą fotorealizmui.

    Atleidimų žinia paskelbta praėjus keliems mėnesiams po naujesnio projekto „Directive 8020“ pasirodymo. Šis naratyvinis siaubo žaidimas sulaukė vidutinių vertinimų, o mišrios žaidėjų reakcijos dar labiau išryškino, kaip rizikinga tapo didesnio biudžeto istorijomis paremtų žaidimų niša.

    „Pradėjome konsultacijų procesą ir, deja, planuojame atsisveikinti su 75 kolegomis“, – sakė „Supermassive Games“ atstovai.

    Pastaraisiais metais visame žaidimų sektoriuje daugėja restruktūrizacijų: leidėjai ir studijos peržiūri projektų apimtis, ilginamus kūrimo ciklus ir kaštus, ypač kai pardavimų prognozės tampa sunkiau nuspėjamos. Rinkoje matoma tendencija mažinti riziką, dažniau renkantis tęstinius prekių ženklus, trumpesnius projektus ar etapais leidžiamą turinį.

    Žaidimų analitikai atkreipia dėmesį, kad kūrimo biudžetai auga greičiau nei auditorijos pasirengimas mokėti daugiau, o konkurencija dėl žaidėjų laiko stiprėja. Tokiose sąlygose net ir žinomi vardai, kurių produkcija remiasi brangiais sprendimais, kaip judesių fiksavimas ar kino lygio scenos, susiduria su spaudimu greičiau pasiekti atsiperkamumą.

    Kol kas bendrovė detaliai neįvardijo, kuriuos padalinius palies pokyčiai ir kaip tai atsilieps būsimiems žaidimams. Vis dėlto pati atleidimų apimtis rodo, kad „Supermassive Games“ artimiausiu metu greičiausiai sieks sutelkti resursus į mažesnį projektų skaičių ir aiškiau apibrėžtas kūrybines kryptis.

  • „Razer“ pristatė „Naga V3 Pro“: viena pelė trims žanrams ir iki 280 valandų veikimo

    „Razer“ pristatė „Naga V3 Pro“: viena pelė trims žanrams ir iki 280 valandų veikimo

    Žaidimų įrangos gamintoja „Razer“ pristatė naujos kartos daugiafunkcę belaidę pelę „Naga V3 Pro“, kuri tęsia dar nuo 2009 metų vystomą seriją. Šios linijos vizitinė kortelė – po nykščiu esantis mygtukų blokas, leidžiantis greitai pasiekti įgūdžius, komandas ir makrokomandas.

    Didžiausias „Naga V3 Pro“ akcentas – magnetu tvirtinami keičiami šoniniai skydeliai, skirti skirtingiems žaidimų žanrams. Komplekte numatyti 12 mygtukų išdėstymas MMO žaidimams, 6 mygtukų versija MOBA ir battle royale žanrui bei 2 mygtukų klasikinis variantas, labiau tinkantis FPS ar kasdieniam darbui.

    Pritaikomumą papildo papildomi valdikliai, skirti jautrumui keisti iš karto žaidžiant, o taip pat sugrąžintas ir patobulintas užrakinamas mygtukas prie bevardžio piršto. Gamintojas teigia, kad toks sprendimas leidžia išvengti netyčinių paspaudimų, o prireikus suteikia daugiau kontrolės preciziškose situacijose.

    Pelėje integruota atmintis, leidžianti išsaugoti iki penkių profilių su skirtingais mygtukų priskyrimais, makrokomandomis ir DPI nustatymais. Praktikoje tai patogu žaidžiantiems kelis žaidimus arba dirbantiems su skirtingomis programomis, kai norisi greitai perjungti valdymo logiką nekeičiat kompiuterio nustatymų.

    „Razer“ taip pat pabrėžia atnaujintą slinkties ratuką „HyperScroll Tilt Wheel Gen-2“, kuris turi kelis veikimo režimus. Vienas jų siūlo aiškiai juntamus žingsnius, kitas – tankesnį, tikslesnį „laiptelių“ valdymą, o dar vienas leidžia itin laisvai ir greitai slinkti ilguose sąrašuose.

    Ryšio srityje „Naga V3 Pro“ palaiko „Razer HyperSpeed Wireless“ ir „Bluetooth“, o įkrovimui naudojamas USB Type-C laidas. Gamintojas nurodo, kad veikimo trukmė gali siekti iki 155 valandų naudojant „HyperSpeed Wireless“ ir iki 280 valandų per „Bluetooth“, o tai atitinka šiuolaikinę tendenciją žaidimų periferiją daryti tinkamą ne tik žaidimams, bet ir ilgam darbui.

    Viduje įdiegtas optinis jutiklis „Razer Focus Pro 50K Gen-3“, kurio jautrumas siekia iki 50 000 DPI, o sekimas – iki 930 IPS, su 90 G pagreičiu. Gamintojas mini ir „Frame Sync“ funkciją, kuri sinchronizuoja jutiklio duomenų nuskaitymą su ekrano atnaujinimu, taip mažindama vėlavimą tarp rankos judesio ir vaizdo reakcijos.

    Pelėje naudojami optiniai jungikliai „Razer Optical Mouse Switches Gen-4“, kurių deklaruojamas patvarumas viršija 100 milijonų paspaudimų. Pasak „Razer“, jie reikalauja mažesnės paspaudimo jėgos, todėl greituose žaidimuose tai gali suteikti šiek tiek lengvesnį ir nuoseklesnį valdymo pojūtį.

    „Razer Naga V3 Pro“ kaina nurodoma 199,99 euro. Gamintojas taip pat akcentuoja suderinamumą su dalimi belaidžio įkrovimo sprendimų, tačiau jie dažniausiai parduodami atskirai, todėl galutinė komplekto kaina priklausys nuo to, kokį įkrovimo scenarijų pasirinks pirkėjas.

  • Brazilija vandenyną valo kirpyklose surinktais plaukais: kaip veikia taršą sulaikantys barjerai

    Rio de Žaneiro valstijoje, Gvanabaros įlankoje, bandomi plūduriuojantys filtrai, kurie sugeria naftos produktus ir padeda sulaikyti dalį teršalų.

    Idėja paprasta: iš plaukų suformuojami pluoštai ir specialūs cilindrai, kurie tvirtinami prie jau esančių plūduriuojančių užtvarų.

    Tokie barjerai veikia kaip sorbentas, nes plauko paviršius gerai „prilimpa“ prie riebalinių medžiagų, todėl gali sugerti naftą, dyzeliną ar biodyzeliną.

    „Šiuos filtrus tvirtiname prie oranžinio plūduriuojančio barjero, sulaikančio šiukšles, ir naudojame jį kaip atramą Fiotrar užtvarai“, – sakė už įrenginių priežiūrą atsakinga aplinkos inžinierė Ana Beatriz Gonçalves.

    Pasak projekto komandos, užtvaros jūroje gali veikti iki keturių mėnesių, kaupti teršalus ir būti reguliariai prižiūrimos.

    Jos skirtos vietoms, kur tarša dažniausiai atkeliauja nuo intensyvaus laivybos judėjimo, neteisėtų išleidimų ar incidentinių išsiliejimų.

    Gvanabaros įlanka pasirinkta neatsitiktinai: tai viena labiausiai su tarša susiduriančių pakrančių teritorijų Brazilijoje, kur dešimtmečius susikerta uostų veikla, miesto nuotekos ir pramonės poveikis.

    Vietos žvejai sako, kad išsiliejimai tiesiogiai atsiliepia laimikiui, nes teršalai paveikia ne tik vandens paviršių, bet ir seklumas.

    „Kai išplaukiame žvejoti su tinklais, susiduriame su išsiliejimų pasekmėmis. Nafta lieka paviršiuje, bet daro įtaką ir giliau, maždaug iki pusantro metro. Žuvis dingsta“, – sakė vietos žvejas Sérgio Carvalho.

    Plaukais paremta filtravimo technologija nėra vien Brazilijos eksperimentas: panašūs sprendimai anksčiau buvo išbandomi ir kitose šalyse, įskaitant JAV bei Čilę.

    Tokios iniciatyvos dažniausiai remiasi žiedinės ekonomikos principu, kai atliekos paverčiamos žaliava, o aplinkosauginė nauda derinama su mažesnėmis sąnaudomis.

    Projektui reikalinga žaliava renkama iš maždaug dešimties kirpyklų, kurios atiduoda nukirptus plaukus, netinkamus perukų gamybai.

    Komanda pabrėžia, kad panašiam tikslui teoriškai gali būti naudojama ir gyvūnų vilna, tačiau Brazilijoje kol kas orientuojamasi į stabilų kirpyklų tinklą.

    Nors tokios užtvaros neišsprendžia visų taršos šaltinių, jos gali tapti papildomu įrankiu greitesnei reakcijai į išsiliejimus ir nuolatiniam teršalų surinkimui.

    Aplinkosaugininkai akcentuoja, kad didžiausią efektą duoda sprendimų derinys: taršos prevencija, kontrolė, nuotekų tvarkymas ir tikslinės surinkimo technologijos.

  • Odesos srityje aptiktas retas paukštis mažoji žuvėdra: karo triukšmas ir skeveldros kelia grėsmę

    Odesos srityje, Tuzlų limanų nacionalinio gamtos parko teritorijoje, tyrėjai užfiksavo retą paukštį – mažąją žuvėdrą. Tai mažiausia žuvėdrinių šeimos rūšis Ukrainoje ir svarbus pakrančių ekosistemų būklės indikatorius, todėl jos pasirodymas mokslininkams yra reikšmingas.

    Apie stebėjimą pranešė parko mokslinių tyrimų padalinio vadovas, biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusevas, kuris pasidalijo ir nuotraukomis. Pasak jo, karo poveikis gamtai čia matomas ne tik per tiesioginius sunaikinimus, bet ir per kasdienį triukšmą, stresą bei užterštumą.

    „Karo garsai paukščiams sukelia stiprų stresą ir keičia jų elgesį, o vietose, kur krenta raketos, skeveldros ir likučiai žudo paukščius bei teršia ekosistemas“, – sakė Ivanas Rusevas.

    Mažoji žuvėdra paprastai renkasi atviras smėlio ar kriauklių nerijas, seklumas ir mažas saleles, kur peri kolonijomis. Jos lizdas itin paprastas – nedidelė duobutė smėlyje be paklotės, į kurią dažniausiai sudedami du ar trys kiaušiniai.

    Ši rūšis minta daugiausia smulkia žuvimi ir vabzdžiais, o grobio ieško skraidydama virš vandens. Paukščiui būdingas trumpas „pakibimas“ ore, po kurio seka staigus nėrimas į seklumą, kad sugriebtų laimikį.

    Kaip karas keičia perėjimo vietas?

    Tuzlų limanų apylinkėse mažoji žuvėdra paprastai aptinkama šiltuoju metų laiku – nuo pavasario iki vasaros pabaigos, o žiemoti traukia prie Vakarų ir Pietų Afrikos pakrančių. Tačiau karo sąlygomis paukščiams sudėtingiau išlaikyti įprastas perėjimo teritorijas ir saugiai auginti jauniklius.

    Specialistų vertinimu, didžiausios rizikos susijusios su sprogimais, nuolatiniu triukšmu ir staigiais trikdžiais, dėl kurių paukščiai gali palikti lizdus. Papildomą pavojų kelia ir užterštos pakrantės bei sprogmenų liekanos, kurios didina jauniklių žūties tikimybę.

    Kodėl mažoji žuvėdra saugoma?

    Ukrainoje mažoji žuvėdra įtraukta į Raudonąją knygą kaip reta rūšis, ji taip pat saugoma tarptautinių gamtosaugos susitarimų. Dar iki plataus masto karo rūšiai grėsė žmonių trikdymas paplūdimiuose per perėjimą, audrų užliejami lizdai ir plėšrūnų spaudimas.

    Pastaraisiais metais prie senųjų problemų prisidėjo ir pakrančių urbanizacija bei rekreacinė apkrova, mažinanti tinkamas perėjimo vietas. Dabar, pasak mokslininkų, karo veiksniai šias rizikas sustiprina, todėl retų pakrančių paukščių apsauga tampa dar jautresnė ir sudėtingesnė.

  • Galindezo saloje pingvinai išsikraustė rekordiškai vėlai: mokslininkai paaiškino, kas nutiko

    Ukrainos poliarininkai, dirbantys Akademiko Vernadskio stotyje Galindezo saloje, šį sezoną užfiksavo neįprastą reiškinį: pingvinai iš salos migravo rekordiškai vėlai, palyginti su ankstesniais stebėjimų metais. Pasak tyrėjų, dalis paukščių saloje laikėsi net ir Antarktidos žiemos įkarštyje, kai įprastai kolonijos jau būna gerokai išretėjusios.

    Ukrainos Nacionalinis Antarktidos mokslinis centras pranešė, kad paskutiniai pingvinai iš Galindezo pasitraukė tik visai neseniai, o tai laikoma vėliausia registruota migracija per visą stoties stebėsenos laikotarpį. Palyginimui, ankstesniais metais paukščiai salą dažniausiai palikdavo dar pirmoje gegužės pusėje.

    Mokslininkai pagrindine priežastimi įvardija neįprastai švelnią žiemą. Iki liepos pabaigos prie stoties nebuvo fiksuojami ilgalaikiai stiprūs šalčiai, o vandens temperatūra išliko pakankamai aukšta, kad akvatorijoje nesiformuotų storas, stabilus ledas.

    Tai pingvinams buvo palanku dėl maisto: kol jūra neužsitraukė ledu, paukščiai galėjo lengviau pasiekti pagrindinius mitybos šaltinius, įskaitant krilį ir smulkias žuvis. Tokios sąlygos mažina energijos sąnaudas maisto paieškoms, todėl kolonija neskuba trauktis į kitus rajonus.

    Situacija ėmė keistis, kai aplink Galindezą pradėjo formuotis ledas, o medžioklės sąlygos vandenyje staiga pablogėjo. Tuomet saloje liko tik mažos grupelės ir pavieniai individai, o netrukus vaizdo stebėjimo kameros bei ekspedicijos nariai pingvinų nebefiksavo.

    Tyrėjų teigimu, staigesnis atšalimas tiesiogiai paveikia pingvinų kasdienę rutiną: kai ledo daugėja, paukščiams sudėtingiau pasiekti atvirus vandens plotus, o maisto paieškos užtrunka ilgiau ir tampa mažiau efektyvios.

    Biologai aiškina, kad pingvinai paprastai pasitraukia į šiaurę, tai yra į kiek šiltesnius rajonus, kur žiemą lengviau rasti maisto. Svarbu ir tai, kad pasibaigus veisimosi sezonui paukščiai nebeprisirišę prie konkrečios kolonijos, todėl gali judėti tarp gretimų salų ir maitinimosi teritorijų.

    Nors pingvinai migruoja, jie dažniausiai neiškeliauja labai toli už savo regiono ribų ir linkę laikytis Antarktidos pusiasalio šiauresnėse salose. Poliarininkai prognozuoja, kad pavasarį, prasidedant naujam veisimosi sezonui, paukščiai į Galindezą sugrįš.

    Ilgesnių stebėjimų duomenys rodo, kad Galindezo kolonijų gausumas pastaraisiais metais apskritai auga. Mokslininkai pabrėžia, kad tokie svyravimai kaip vėluojanti migracija yra svarbus signalas, leidžiantis vertinti, kaip kintančios oro ir ledo sąlygos veikia gyvūnų elgseną ir maitinimosi galimybes.

  • Oslo startuolis „Visoid“ pritraukė 2,3 mln. eurų: DI vizualizacijos architektams išeina į pasaulį

    Oslo startuolis „Visoid“ pritraukė 2,3 mln. eurų: DI vizualizacijos architektams išeina į pasaulį

    Osle įsikūręs startuolis „Visoid“ pritraukė apie 2,3 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta DI paremta vizualizacijos platforma spartinti ir plėtrai už Norvegijos ribų. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Skyfall Ventures, prisijungė ir ankstesni investuotojai StartupLab, OBOS bei Antler, taip pat nauji partneriai Farvatn ir byFounders Angel Collective.

    „Visoid“ įkurtas 2023 metais, o jo sprendimą kuria buvęs architektas Markas Szoke ir serijinis verslininkas Joachimas Holwech. Įmonė taikosi į vieną didžiausių architektų darbo laiko „ryjančių“ etapų: aukštos kokybės vizualizacijų parengimą, kai projektas dar tik kinta ir reikia greitai palyginti kelis sprendinius.

    DI vietoje ilgo renderinimo

    Platforma skirta dirbti su esamais architektūriniais 3D modeliais ir įprastais darbo srautais, o vizualizacijas generuoti per kelias minutes. Pagrindinė idėja yra ne vien sukurti gražų galutinį paveikslą, bet padėti architektams greitai įvertinti alternatyvas ir aiškiau komunikuoti su užsakovais dar ankstyvoje projektavimo stadijoje.

    Rinkoje, kur vis daugiau komandų DI naudoja ne tik prezentacijoms, bet ir sprendimų priėmimui, tokie įrankiai konkuruoja su tradiciniais renderinimo procesais, reikalaujančiais daugiau laiko ir kompiuterinių resursų. „Visoid“ akcentuoja, kad jų sprendimas išlaiko projekto logiką ir nuoseklumą, nes remiasi konkrečiu modeliu, o ne vien bendro pobūdžio vaizdų generavimu.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Įmonė teigia, kad naujas kapitalas bus skirtas inžinerijos, produkto ir komercinių komandų plėtrai, taip pat papildomoms DI funkcijoms architektūriniams scenarijams kurti. Lygiagrečiai planuojama auginti tarptautinę klientų bazę ir gilinti partnerystes su architektūros bei dizaino studijomis.

    Tokio tipo investicijos rodo, kad DI taikymas architektūroje vis labiau juda nuo pavienių eksperimentų prie kasdienio įrankio, padedančio trumpinti ciklus nuo idėjos iki sprendinio. „Visoid“ atveju sėkmę lems tai, kaip greitai platforma bus pritaikyta skirtingiems darbo metodams, programinei įrangai ir skirtingų rinkų architektų įpročiams.

    „Dabartinė pozicija mums suteikia tvirtą pagrindą vystyti „Visoid“ didesniems, dizainu grįstiems darbo srautams, o programa jau parengta architektams visame pasaulyje. Šis kapitalas leidžia greičiau samdyti žmones, stiprinti pozicijas rinkoje ir daugiau investuoti į komandą bei produktą“, – sakė „Visoid“ vadovas Markas Szoke.

  • „Isembard“ plėtra įsibėgėja: DI valdoma gamyklų franšizė perkelia gamybą arčiau užsakovų

    „Isembard“ plėtra įsibėgėja: DI valdoma gamyklų franšizė perkelia gamybą arčiau užsakovų

    Šiaurės vakarų Londone, Harlsdeno pramoninėje zonoje, startuolis „Isembard“ įkūrė pirmąją savo gamyklą, veiklą pradėjusią 2025 metų sausį. Čia, tarp sandėlių ir depų, įmonė bando įrodyti, kad moderni, aukštos pridėtinės vertės gamyba gali augti greitai ir būti valdoma kaip technologijų verslas.

    „Isembard“ įkūrė 33 metų verslininkas Aleksas Fitzgeraldas, turintis ankstesnio startuolio pardavimo patirtį ir tarnybos kariuomenės rezerve biografiją. Jis atvirai sako, kad tokia įmonė patraukli politikams, nes sujungia darbo vietas regionuose, kritinių tiekimo grandinių stiprinimą ir gamybos grąžinimą arčiau rinkų.

    Kaip veikia modelis?

    „Isembard“ kuria nedideles, aukštos specifikacijos gamyklas, kurios gamina tikslias detales kosmoso, gynybos ir robotikos sektoriams. Veiklos principas panašus į hibridą: dalis gamyklų priklauso įmonei, o dalis veikia franšizės pagrindu, tačiau dirba pagal vienodus standartus.

    Užsakovui dažniausiai pakanka atsiųsti detalės projektą skaitmeniniu failu, o įmonė pateikia kainą, pagamina komponentą ir pasirūpina logistika. Tokia schema taikosi į rinką, kurioje tradiciškai dominuoja smulkūs, šeimos verslai, o sparčiai augančiai paklausai vis dažniau pritrūksta pajėgumų.

    MasonOS ir DI vaidmuo

    Pagrindinis „Isembard“ plėtros variklis yra „MasonOS“ – programinė platforma, kuri sujungia užsakymus, projektus, gamybos planavimą, darbų sekimą ir terminus. Įmonė teigia, kad DI padeda greičiau įvertinti užsakymus, planuoti įrangos apkrovą ir mažinti vėlavimų riziką, kai vienu metu dirba daug skirtingų gamyklų.

    Rinkos kontekstas palankus: Europoje ir JAV pastaraisiais metais ryškėja siekis mažinti priklausomybę nuo tolimų tiekėjų, ypač gynybos ir kritinių technologijų grandinėse. Tokiose srityse kainą vis dažniau nurungia patikimumas, greitis ir galimybė gaminti arčiau užsakovo.

    Augimas, investicijos ir rizikos

    Šiuo metu „Isembard“ dirba 66 žmonės, o įmonė valdo 14 gamyklų: septynias Jungtinėje Karalystėje, penkias JAV, po vieną Prancūzijoje ir Vokietijoje. Artimiausias tikslas – iki metų pabaigos pasiekti 25 gamyklas, o tarp svarstomų krypčių minima ir Ukraina, kur matoma rekonstrukcijos poreikio niša.

    2026 metų kovą „Isembard“ pritraukė apie 46 milijonus eurų A serijos investiciją, mažiau nei po metų nuo maždaug 8 milijonų eurų pradinio etapo finansavimo. Raundui vadovavo „Union Square Ventures“, taip pat prisidėjo „Notion Capital“, „IQ Capital“, „Tamarack Global“ ir kiti investuotojai.

    Greita geografinė plėtra kelia ir rizikų: plečiantis tinklui sudėtingiau užtikrinti vienodą gamybos kokybę, o franšizės modelis reikalauja stiprių procesų bei kontrolės. Kita silpnoji vieta gali būti programinės platformos tempas, nes DI sprendimai tobulėja sparčiai, o nuo „MasonOS“ priklauso viso tinklo efektyvumas.

    Įmonė tvirtina, kad paklausa šiuo metu viršija pasiūlą, todėl dalies užsakymų tenka atsisakyti. Jei „Isembard“ pavyks išlaikyti kokybę ir tuo pačiu greitai dauginti gamyklas, modelis gali tapti vienu ryškiausių bandymų paversti gamybą panašia į programinės įrangos mastelio ekonomiką.

    „Jei pagalvoji apie šį verslą, politikui tai svajonė“, – sakė Aleksas Fitzgeraldas.

    „Kiek žmonių iš tiesų žino, kad su tinkama parama galima įkurti savo gamyklą ir gaminti, pavyzdžiui, raketų dalis?“ – sakė jis.