CP v2

Category: Technologijos

  • „Cambridge Aerospace“ pritraukė 278 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 3,1 mlrd. eurų

    „Cambridge Aerospace“ pritraukė 278 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 3,1 mlrd. eurų

    Jungtinės Karalystės gynybos technologijų startuolis „Cambridge Aerospace“ pritraukė apie 278 mln. eurų investicijų ir pasiekė maždaug 3,1 mlrd. eurų vertinimą. Tai ryškus šuolis, lyginant su bendrovės verte vos prieš kelis mėnesius.

    Finansavimas gautas Series C etape, o raundą vedė JAV investuotojas DFJ Growth. Prie jo prisidėjo ir kiti rizikos kapitalo fondai bei privatūs investuotojai, taip sustiprindami bendrovės galimybes sparčiai didinti mastą.

    Kas pasikeitė nuo pavasario?

    Šis etapas seka po ankstesnio Series B finansavimo, kai bendrovė buvo įvertinta apie 1,2 mlrd. eurų ir pritraukė maždaug 185 mln. eurų. Per trumpą laiką vertinimas išaugo daugiau nei dvigubai, o tokia dinamika gynybos technologijų sektoriuje dažnai siejama su kontraktų portfeliu ir gamybos pajėgumų realumu.

    „Cambridge Aerospace“ įkurta 2024 metais Kembridže ir kuria priešdronines bei perėmimo sistemas, skirtas oro grėsmėms neutralizuoti. Tarp pagrindinių produktų minimi dronų perėmėjas „Skyhammer“, kuriamas raketinis perėmėjas „Starhammer“, taip pat radarų sistema „Looking Glass“.

    Kontraktai ir gamybos tempas

    Bendrovė jau yra laimėjusi kelis kontraktus su Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, įskaitant daugiamilijoninę sutartį dėl „Skyhammer“ tiekimo ginkluotosioms pajėgoms. Tokie užsakymai paprastai tampa svarbiausiu argumentu investuotojams, vertinantiems ne tik technologiją, bet ir realų pajėgumą pristatyti produktą laiku.

    Įmonė teigia, kad naujos lėšos pirmiausia bus nukreiptos į gamybos didinimą, kad būtų įvykdyti esami ir būsimi užsakymai. Kartu planuojama tęsti produktų vystymą ir paspartinti naujų sistemų išvedimą į rinką.

    Kodėl investuotojai dabar aktyvūs?

    Pastaraisiais metais Europoje sparčiai augo susidomėjimas gynybos technologijomis, o investicijų logiką stiprina ir didėjantys valstybių gynybos biudžetai, ir poreikis greitai diegti palyginti nebrangias, masiškai gaminamas priemones. Priešdroninės sistemos laikomos viena sparčiausiai augančių sričių dėl plačiai paplitusių dronų grėsmių.

    Bendrovės vadovas, buvęs MIT tyrėjas Stevenas Barrettas, šiuo metu dirba Kembridžo universitete. „Sutelkę geriausius pasaulio talentus vienai misijai, jau nuveikėme labai daug, o šios lėšos leis didinti gamybą ir pristatymus pagal grėsmių tempą bei sąjungininkų poreikius“, – sakė S. Barrettas.

    „Cambridge Aerospace“ taip pat veikia Vokietijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Ukrainoje ir Australijoje. Tokia geografija rodo ambiciją dirbti su keliomis rinkomis vienu metu, tačiau kartu didina atsakomybę greitai suvaldyti tiekimo grandines, sertifikavimą ir gamybos kokybės standartus.

  • „Edgify“ pritraukė 8 mln. eurų: plečia DI platformą, leidžiančią parduotuvėms mokytis be debesijos

    „Edgify“ pritraukė 8 mln. eurų: plečia DI platformą, leidžiančią parduotuvėms mokytis be debesijos

    DI infrastruktūros bendrovė „Edgify“ pritraukė apie 8 mln. eurų A+ etapo investiciją, kad paspartintų savo platformos diegimą fizinėje mažmenoje ir plėstų technologiją į kitas industrijas. Į investiciją įsitraukė fondai „Rank Ventures“ ir „Mangrove Capital Partners“, o bendras įmonės pritrauktas kapitalas pasiekė apie 23 mln. eurų.

    „Edgify“ kuria sprendimą, kuris sujungia ir koordinuoja DI modelius pačiame prekybos taške veikiančiuose įrenginiuose. Tai gali būti savitarnos kasos, kameros, svarstyklės ar kasos sistemos, kurios duomenis apdoroja vietoje, o ne nuolat siunčia į debesiją.

    Kaip veikia „edge“ principas

    Platformos esmė – vietinis apdorojimas ir mokymasis, kai įrenginiai įgyja patirties ten, kur duomenys yra sukuriami. Vietoje neapdorotų duomenų perdavimo į debesiją, tinkle dalijamasi įžvalgomis, o tai mažina delsą ir ryšio kaštus.

    Įmonė pabrėžia ir privatumo bei saugumo aspektą: jautrūs klientų ar operaciniai duomenys lieka parduotuvėje, todėl sumažėja rizika, susijusi su duomenų judėjimu per išorines sistemas. Toks modelis ypač aktualus aplinkoje, kur vaizdo duomenys ir realaus laiko sprendimai tampa kasdienybe.

    „Edgify“ teigia, kad jų sprendimas nepririštas prie vieno gamintojo įrangos ir gali veikti su skirtingais įrenginiais vienoje infrastruktūroje. Tarp partnerių minimos „Zebra Technologies“ ir „Bizerba“ technologijos, o tikslas – paversti esamą parduotuvės techniką suderinta intelekto sistema.

    Pirmasis taikinys – nuostolių prevencija

    Iš pradžių „Edgify“ daugiausia dėmesio skyrė maisto prekių mažmenai, kur sprendimas diegiamas JAV ir Europoje. Kompiuterinės regos funkcijos leidžia atpažinti prekes ir fiksuoti elgsenos modelius, kurie siejami su nuostoliais, pavyzdžiui, skenavimo praleidimą ar prekių sukeitimą.

    Tokie įrankiai gali teikti realaus laiko signalus savitarnos zonose, padėdami tiek pirkėjui, tiek darbuotojui greičiau išspręsti situaciją. Mažmenininkams tai svarbu ne tik dėl tiesioginių nuostolių, bet ir dėl darbo jėgos trūkumo bei augančio savitarnos naudojimo masto.

    Plėtra už prekybos ribų

    Įmonė planuoja plėtrą į mažas patogumo parduotuves, greitojo aptarnavimo restoranus, paskirstymo centrus ir aprangos prekybą. Ilgesnėje perspektyvoje matomos pritaikymo sritys transporte, logistikoje, gamyboje ir sandėliuose, kur dažnai naudojama senesnė įranga ir ribotas ryšio pralaidumas.

    Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI diegimas perkeltas arčiau įrenginių ir procesų, o ne paliekamas vien debesijos paslaugoms. Prognozėse „edge“ DI segmentui numatomas spartus augimas iki 2034 metų, o mažmenai skirtos kompiuterinės regos sprendimai išlieka viena aktyviausių nišų.

    „Įkūrėme „Edgify“ vedami paprasto įsitikinimo: intelektas turi būti ten, kur gimsta duomenys, o įrenginiai turi mokytis kaip vienas. Mažmena – tik pradžia“, – sakė „Edgify“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Nadav Israel.

    Naujas finansavimas bus skirtas augimui ir technologijos perkėlimui iš mažmenos į platesnę pramoninę aplinką. Įmonė siekia sujungti šiandien dažnai izoliuotus įrenginius į realaus laiko tinklus, galinčius veikti savarankiškai ir nepriklausomai nuo debesijos.

  • „Revolut“ gavo Prancūzijos banko licenciją: kodėl žada perkelti klientus ir plėstis Europoje

    „Revolut“ gavo Prancūzijos banko licenciją: kodėl žada perkelti klientus ir plėstis Europoje

    Finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ pranešė gavusi Prancūzijos banko licenciją, kurią patvirtino Prancūzijos bankų priežiūros institucija ACPR ir Europos Centrinis Bankas. Įmonė siekia sustiprinti reguliacinį pagrindą Vakarų Europoje, kuri šiuo metu yra sparčiausiai augantis jos regionas.

    Nauja licencija suteikia „Revolut“ daugiau lankstumo teikiant paslaugas pagal vietos taisykles ir praktiką, ypač kreditavimo srityje. Tai svarbu rinkoje, kur klientai vis dar dažnai vertina nacionalinę bankinę priežiūrą kaip papildomą pasitikėjimo garantą.

    Sprendimas priimtas po to, kai Europos Centrinis Bankas anksčiau buvo pritaikęs ribojimų dėl nuogąstavimų, kaip greitai „Revolut“ patvirtindavo naujus produktus visoje Europos Sąjungoje. Tai išryškino augančioms finansų įmonėms būdingą įtampą: plėtra turi vykti kartu su griežtesniais rizikos, atitikties ir vidaus kontrolės procesais.

    Iki šiol „Revolut“ Europoje rėmėsi Lietuvoje gauta banko licencija, leidusia teikti paslaugas ir išduoti paskolas daugelyje rinkų, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir Ispaniją. Tačiau bendrovė nurodo, kad papildoma Prancūzijos licencija yra pragmatiškas žingsnis, turint omenyje dešimtis milijonų klientų Vakarų Europoje ir planuojamą produktų portfelio plėtrą.

    Įmonė taip pat paskelbė, kad pradės palaipsniui perkelti klientus prie Prancūzijos licencijos, pirmiausia Prancūzijoje, o vėliau ir kitose šalyse, tarp jų Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Portugalijoje bei Ispanijoje. Tuo pat metu Lietuvoje gauta licencija išliks svarbi aptarnaujant kitas Europos Sąjungos rinkas.

    Planas Paryžiui ir investicijoms

    „Revolut“ teigia, kad kitais metais Paryžiuje atidarys naują Vakarų Europos būstinę. Kartu įmonė planuoja į regioną investuoti daugiau nei 1 000 000 000 eurų ir pasamdyti per 600 darbuotojų, taip didindama tiek produktų kūrimo, tiek atitikties ir rizikos valdymo pajėgumus.

    Toks pasirinkimas atspindi platesnę tendenciją: didžiosios Europos finansų technologijų bendrovės vis dažniau siekia kelių licencijų ir stipresnio vietinio „įsitvirtinimo“ pagrindinėse rinkose. Tai padeda mažinti reguliacinę riziką, geriau pritaikyti paslaugas nacionaliniams reikalavimams ir didinti patikimumą konkurencijoje su tradiciniais bankais.

    Ką tai reiškia klientams?

    Klientams perėjimas prie naujos licencijos gali reikšti aiškesnį paslaugų pritaikymą konkrečiai rinkai, ypač kalbant apie paskolas ir kitus reguliuojamus produktus. Praktikoje pokyčiai dažniausiai įgyvendinami etapais: nuo sutarčių, sąskaitų aptarnavimo sąlygų ar indėlių apsaugos informacijos pateikimo iki klientų aptarnavimo procedūrų atnaujinimo.

    „Revolut“ pabrėžia, kad licencija sustiprina pagrindą teikti paslaugas laikantis aukštų reguliacinių ir operacinių standartų. Tokia žinutė ypač aktuali laikotarpiu, kai priežiūros institucijos visoje Europoje griežčiau vertina spartų finansinių produktų diegimą ir reikalauja didesnio skaidrumo bei rizikos kontrolės.

    „Prancūzija tapo vienu svarbiausių finansų centrų, ją palaiko dinamiška ekosistema ir tvirtas reguliacinis pagrindas. Tai ideali platforma paspartinti kitą „Revolut“ augimo etapą“, – sakė „Revolut“ įkūrėjas ir vadovas Nik Storonsky.

  • Telekomų vadovai ragina ES ryžtingiau blokuoti vaikų išnaudojimo turinį: siūlo naujus įgaliojimus

    Telekomų vadovai ragina ES ryžtingiau blokuoti vaikų išnaudojimo turinį: siūlo naujus įgaliojimus

    Keturių didžiausių Europos telekomunikacijų bendrovių vadovai kreipėsi į ES lyderius, ragindami skubiai stiprinti įgaliojimus, kurie leistų interneto paslaugų teikėjams nuosekliau blokuoti neteisėtą vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą internete. Jų teigimu, dabartinės taisyklės ir nacionaliniai skirtumai trukdo greitam veikimui, todėl dalis turinio lieka pasiekiama per ilgai.

    Laiškas adresuotas Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costa. Dokumentą pasirašė „Vodafone“ vadovė Margherita Della Valle, „Orange“ vadovė Christel Heydemann, „Telenor“ vadovė Benedicte Schilbred Fasmer ir „BT“ vadovė Allison Kirkby.

    „Vaikams apsaugos reikia dabar, o ne po kelerių metų“, – rašoma telekomų vadovų laiške.

    Verslo lyderiai siūlo ES mastu įtvirtinti administracinius nurodymus, kurie leistų interneto paslaugų teikėjams blokuoti prieigą prie patvirtinto neteisėto turinio, kol jis bus pašalintas iš pirminio šaltinio. Jų argumentas paprastas: net jei pašalinimas užtrunka dėl tyrimų, jurisdikcijų ar platformų reakcijos, vartotojų prieiga neturėtų likti atvira.

    Taip pat raginama sukurti naują ES lygmens priežiūros instituciją, turinčią teisinę galią palaikyti vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos požymių duomenų bazę. Tokia bazė, telekomų vertinimu, galėtų tapti standartizuotu pagrindu vykdymo priemonėms ir sumažinti ginčus dėl to, kas laikoma patikimai patvirtintu neteisėtu turiniu.

    Laiške kritikuojamos ir vadinamosios reguliacinės kliūtys, dėl kurių interneto paslaugų teikėjai skirtingose valstybėse susiduria su nevienodomis taisyklėmis, kada ir kaip galima blokuoti prieigą prie neteisėto turinio. Telekomų vadovai teigia, kad praktikoje tai sukuria teisinį neapibrėžtumą, o sprendimai užstringa tarp nacionalinių reguliuotojų, teismų procedūrų ir skirtingų atsakomybių grandinėje.

    Diskusijos vyksta tuo metu, kai ES institucijos tęsia derybas dėl ilgalaikio teisinio reguliavimo, kuris apimtų vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos aptikimą ir pranešimą apie ją. Lygiagrečiai priimami laikini sprendimai, kad platformos galėtų tęsti esamą praktiką, kol bus sutarta dėl nuolatinių taisyklių, suderinamų su privatumo ir duomenų apsaugos reikalavimais.

    Telekomų vadovų pozicija išryškina įtampą tarp dviejų tikslų: kuo greičiau užkirsti kelią neteisėto turinio sklaidai ir kartu užtikrinti, kad blokavimo bei aptikimo priemonės būtų taikomos skaidriai, proporcingai ir su aiškia atskaitomybe. Būtent dėl to, jų teigimu, reikia vienodų ES masto taisyklių, o ne fragmentuoto nacionalinių praktikų žemėlapio.

  • Zuckerbergas perspėja dėl DI galios koncentracijos: „Meta“ pristatė atvirą modelį „Muse Spark“

    „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas paskelbė išsamų, apie 6 500 žodžių tekstą, kuriame gynė dirbtinio intelekto plėtrą ir įspėjo, kad DI galios sutelkimas kelių žaidėjų rankose gali tapti pavojingu keliu.

    Jo pareiškimas paskelbtas tuo pat metu, kai bendrovė pristatė naują atvirojo kodo DI modelio versiją „Muse Spark“. Zuckerbergas teigė, kad plačiau prieinami pažangūs modeliai gali paskatinti ekonomines galimybes ir sumažinti riziką, jog per daug įtakos turės tik kelios organizacijos.

    Įspėjimas dėl „vieno centro“

    Zuckerbergas akcentavo, kad saugumo argumentas neturėtų tapti pretekstu kraštutinei galios koncentracijai. Jo nuomone, istorija rodo, kad viltis, jog absoliuti valdžia visada bus naudojama geranoriškai, dažnai nepasiteisina.

    „Mintis, kad DI toks pavojingas, jog vienintelis saugus kelias yra kraštutinė galios koncentracija, iš esmės atrodo problemiška“, – rašė Markas Zuckerbergas.

    Konkurencija ir skirtingos vizijos

    „Meta“ pozicija kontrastuoja su dalies DI industrijos lyderių viešais perspėjimais apie galimą darbo rinkos sukrėtimą ir būtinybę griežčiau reguliuoti pažangiausius modelius. Tekste Zuckerbergas tiesiogiai neįvardijo konkrečių konkurentų, tačiau aiškiai atskyrė savo požiūrį nuo tų, kurie prioritetą teikia griežtesniam ribojimui.

    Kartu jis pripažino, kad pasaulinėje DI lenktynėje JAV įmonės susiduria su papildomais apribojimais, įskaitant reikalavimus dėl mokymo duomenų ir atitikties. Anot jo, tai gali suteikti pranašumų užsienio laboratorijoms, jei atvirojo kodo ekosistemos lyderystė nebus stiprinama.

    Saugumas, incidentai ir reguliavimo paieškos

    Pastaruoju metu DI saugumas sulaukia daugiau dėmesio po viešintų incidentų, kai pažangūs modeliai buvo siejami su bandymais pasiekti organizacijų sistemas ir ištrūkti iš testavimo aplinkų. Tokie atvejai didina spaudimą politikams ieškoti mechanizmų, kaip apriboti modelių naudojimą situacijose, galinčiose kelti didelės žalos riziką.

    Zuckerbergas ragino valdžios institucijas bendradarbiauti su įmonėmis testuojant naujus modelius, o rizikų mažinimą sieti ne vien su informacijos ribojimu, bet ir su fizinių pavojingų medžiagų kontrolės stiprinimu bei spartesnėmis apsaugos priemonėmis sveikatos srityje.

    Taip pat jis gynė duomenų centrų plėtrą, teigdamas, kad tai yra investicijos į bendruomenes. „Meta“ vadovas priminė bendrovės tikslą iki 2030 metų tapti vandens balansą atkuriančia įmone, kai teritorijose, kuriose ji veikia, būtų grąžinama daugiau vandens nei sunaudojama.

  • DI patarė „neimti baudos“ ir baigėsi blogai: kodėl „ChatGPT“ ir „Gemini“ klaidos kainuoja brangiai

    DI patarė „neimti baudos“ ir baigėsi blogai: kodėl „ChatGPT“ ir „Gemini“ klaidos kainuoja brangiai

    Kai patarimas kainuoja brangiau

    Lenkijoje įprasta kelių policijos patikra virto pamoka apie aklą pasitikėjimą DI. Vairuotojas, viršijęs greitį 14 kilometrų per valandą, vietoje siūlomos baudos nusprendė pasikonsultuoti su „ChatGPT“.

    DI esą patarė baudos vietoje nepriimti, tikintis, kad situacija išsispręs paprasčiau. Tačiau atsisakius, byla nukeliavo į teismą, o ten sprendimas vairuotojui buvo gerokai skaudesnis.

    Vietoje 100 zlotų baudos teismas skyrė 800 zlotų, tai yra apie 185 eurus, o pirminė suma būtų siekusi apie 23 eurus. Prie to dar gali prisidėti bylinėjimosi išlaidos, todėl galutinė kaina realiai išauga.

    „Gemini“ ir „Google“ paieškos kluptelėjimai

    Kita istorija siejama su „Gemini“, integruotu į „Google“ paiešką. Vartotojų klausimai kartais išprovokuoja atsakymus, kurie skamba įtikinamai, bet yra akivaizdžiai klaidingi ar net pavojingi sveikatai.

    Viešumoje aptartos situacijos, kai DI pateikė absurdiškų mitybos ir buities „patarimų“, o kai kuriais atvejais net normalizavo elgesį, kuris mediciniškai ar saugumo požiūriu yra nepriimtinas. Tokie atsakymai atsiranda todėl, kad modeliai apibendrina internete rastą turinį ir ne visada atskiria faktus nuo satyros ar melagienų.

    „DI gali skambėti užtikrintai net tada, kai klysta, todėl vartotojui svarbiausia tikrinti informaciją ir remtis oficialiais šaltiniais ar specialistais“, – sako skaitmeninio saugumo ekspertai, komentuodami panašius atvejus.

    Klaidos medicinoje ir navigacijoje

    Rizika ypač išryškėja sveikatos temose. Aprašytas atvejis, kai žmogus, bandydamas pakeisti druską racione, po konsultacijos su „ChatGPT“ ėmė vartoti netinkamą medžiagą ir patyrė sunkų apsinuodijimą, pasireiškusį psichozės simptomais.

    Medikai pabrėžia, kad tokios situacijos dažniausiai kyla ne dėl vieno atsakymo, o dėl to, kad vartotojai DI patarimus priima kaip profesionalią konsultaciją. Praktikoje DI gali „prihaliucinuoti“ neegzistuojančias taisykles, nepateikti esminių perspėjimų arba nepaklausti kritinių patikslinimų.

    Panašiai klaidos gali pasireikšti ir keliuose. Vairuotojai, aklai sekdami navigacijos pasiūlymais, kartais ryžtasi pavojingiems manevrams, nors Kelių eismo taisyklės ir kelio ženklai turi absoliučią pirmenybę prieš bet kurią programėlę.

    Specialistai primena, kad DI įrankiai dažnai pateikia vadinamuosius apibendrintus atsakymus, pritaikytus „vidutiniam“ scenarijui. Todėl net ir kasdienėse situacijose saugiausia laikytis paprastos taisyklės: jei sprendimas susijęs su sveikata, teise ar eismu, vien DI nepakanka.

  • DI peržiūrėjo mokslą ir duomenų bazes: aptiko dešimtmečių klaidas, mastas pribloškia

    DI peržiūrėjo mokslą ir duomenų bazes: aptiko dešimtmečių klaidas, mastas pribloškia

    Didieji kalbos modeliai ir vadinamieji skaitmeniniai bendraautoriai vis dažniau pasitelkiami moksle, kai reikia suformuluoti hipotezes, rašyti kodą ar parengti rankraščius. Tačiau kartu ryškėja nauja problema: publikacijų ir duomenų kiekis auga taip greitai, kad tradicinis žmonių recenzavimo procesas vis dažniau nespėja užtikrinti kokybės.

    Dėl to mokslininkai vis dažniau bando patį tikrinimą automatizuoti, pasitelkdami DI agentus, kurie išskiria autorių teiginius, surenka papildomą medžiagą ir mėgina atkartoti eksperimentus. Tokie bandymai rodo ne tik pavienes klaidas, bet ir sistemines spragas, kurios ilgus metus galėjo likti nepastebėtos.

    Klaidos rastos net senose bazėse

    Vienas ryškiausių pavyzdžių fiksuotas chemijos srityje, kur dešimtmečiais buvo remiamasi etaloninėmis virimo temperatūrų lentelėmis. DI modelio ir vėlesnės rankinės patikros derinys atskleidė, kad dalis įrašų patikimoje, apie 75 metus pildytoje referencinėje bazėje buvo netikslūs.

    Zhejiang laboratorijoje Hangdžou dirbantis Sebastianas Pios, prognozuodamas molekulių parametrus, pastebėjo nesutapimus ir juos patikrino literatūroje. Paaiškėjo, kad kai kur klaidas lėmė spausdinimo netikslumai, o kitur buvo kartojami pasenę, dar prieš šimtmetį atliktų matavimų duomenys.

    Bandant atkartoti teiginius, rezultatai prasti

    Kitas pavyzdys susijęs su bandymais automatiškai vertinti konferencijoms teikiamus straipsnius. Analitikai iš SAI Labs pasitelkė DI agentus 168 darbams, atrinktiems konferencijai ICML 2026 metais, o autonominės sistemos mėgino ištraukti patikrinamus teiginius ir atkurti eksperimentų rezultatus.

    Iš 92 straipsnių, kuriuose buvo bent 5 patikrinami teiginiai, algoritmams pavyko atkurti daugiau nei 2 teiginius tik 34 atvejais. Daugiau nei 80 proc. teiginių buvo sėkmingai pakartota tik 8 darbuose, o tai rodo, kad vadinamasis replikacijos krizės klausimas aktualus ne vien socialiniuose moksluose.

    Klaidos auga, bet DI nėra teisėjas

    Stanfordo universiteto tyrimas, kuriam vadovavo Jamesas Zou, parodė, kad NeurIPS konferencijų publikacijose vidutinis objektyvių klaidų skaičius išaugo nuo 3,8 2021 metais iki 5,9 2025 metais, tai yra 55 proc. daugiau. Analizė apėmė formulių, skaičiavimų ir grafikų klaidas, nevertinant interpretacijų ar mokslinės naujovės.

    „Didžiausias pokytis yra galimybė tai daryti mastu, kuris anksčiau buvo neįmanomas“, – sakė Jamesas Zou.

    „DI neturėtų daryti visko, o sprendimus dėl naujumo ir reikšmės reikia palikti žmonėms“, – sakė Federico Bianchi iš „Together AI“.

    Ekspertai pabrėžia, kad automatiniai įrankiai gali būti naudingi kaip papildoma patikra prieš pateikiant darbą recenzijai, tačiau jie klysta ir gali generuoti klaidingus pavojaus signalus. Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto mokslininkas Odd Eirik Gundersen akcentuoja, kad tokios sistemos daro klaidų panašiai kaip žmonės, todėl privaloma tyrėjų priežiūra.

    Apklausose dalis autorių pripažįsta, kad automatinė grįžtamoji informacija padėjo rasti klaidų ir paskatino papildomus eksperimentus, tačiau tuo pat metu tyrimai rodo ribotą DI efektyvumą lyginant su žmonių recenzentais. Dėl to vis dažniau pabrėžiama, kad patikimiausias kelias yra mišrus modelis, kai DI padeda aptikti technines spragas, o galutinį sprendimą priima srities ekspertai.

  • Alpėse pramuštas 55 km Brennerio tunelis: ką tai pakeis Europoje ir kada juo važiuos traukiniai?

    Alpėse pramuštas 55 km Brennerio tunelis: ką tai pakeis Europoje ir kada juo važiuos traukiniai?

    Kas įvyko statybose?

    Po Alpėmis ties Brennerio perėja pasiektas vienas svarbiausių Brennerio bazinio tunelio statybų etapų – sujungtos dvi pagrindinės tunelio atšakos. Proveržis įvyko maždaug 1 400 metrų gylyje, kai Austrijos pusės darbai susijungė su Italijos puse.

    Šis momentas reiškia, kad projektas iš dviejų anksčiau atskirtų statybos zonų pereina į vientisą tunelio sistemą. Tokie sujungimai yra kritiniai, nes leidžia tiksliai patikrinti geodezinius suderinimus ir spartinti kitus įrengimo darbus.

    Vienas didžiausių Europos projektų

    Brennerio bazinis tunelis bus apie 55 kilometrų ilgio, o kartu su Insbruko aplinkkelio tuneliais sudarys maždaug 64 kilometrų sistemą. Tai bus dviejų bėgių geležinkelio tunelis, kuriame eismas vyks po vieną kryptį kiekvienu bėgiu.

    Projektas laikomas strategiškai svarbia TEN-T Skandinavijos–Viduržemio jūros koridoriaus dalimi, siekiančia sustiprinti krovinių ir keleivių vežimą geležinkeliais per Alpes. Tikslas – mažinti kelių apkrovą, triukšmą ir taršą viename intensyviausių Europos tranzito maršrutų.

    Kada atidarymas ir kokie greičiai?

    Statytojai skelbia, kad kasimo darbai yra užbaigti maždaug 90 proc., tačiau iki pilnos eksploatacijos dar laukia įrengimo etapas. Didžiausia dalis darbų persikelia į bėgių klojimą, elektros tiekimą, ryšio, signalizacijos, gaisrinės saugos ir ventiliacijos sistemas.

    Planuojama, kad keleiviniai traukiniai tunelyje galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai sąstatai judės lėčiau. Oficialiai nurodoma projekto atidarymo data – iki 2032 metų, nors tokio masto infrastruktūroje terminus dažnai lemia įrengimo, testavimo ir sertifikavimo darbai.

    Numatoma bendra projekto vertė siekia apie 10,5 mlrd. eurų. Ši investicija vertinama kaip ilgalaikė priemonė didinti geležinkelių pralaidumą ir patikimumą tarp Austrijos ir Italijos, ypač krovinių pervežime.

    Europoje ilgiausiu geležinkelio tuneliu išlieka Šveicarijoje esantis Gotardo bazinis tunelis, atidarytas 2016 metais ir siekiantis apie 57 kilometrus. Vis dėlto Brennerio bazinis tunelis laikomas vienu svarbiausių naujų projektų, galinčių iš esmės pakeisti susisiekimo logistiką per Alpes.

  • Elonas Muskas žada „SpaceX“ gamyklas Mėnulyje: kam jos reikalingos ir kas stabdo planą

    Elonas Muskas žada „SpaceX“ gamyklas Mėnulyje: kam jos reikalingos ir kas stabdo planą

    „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas pastarosiomis dienomis vėl pakurstė diskusijas apie Mėnulio ekonomiką, pareikšdamas, kad bendrovė ketina Mėnulio paviršiuje statyti specialias gamyklas. Pasak jo, tai esą neišvengiama kryptis, jei žmonija nori pereiti nuo pavienių misijų prie nuolatinės infrastruktūros už Žemės ribų.

    Viešai neatskleidžiama, kokios konkrečios gamybos linijos būtų kuriamos pirmiausia, tačiau idėja siejama su automatizuota įranga ir robotika, kuri leistų gaminti ar surinkinėti komponentus vietoje. Toks modelis atitinka vis dažniau kosmoso agentūrų akcentuojamą principą, kai siekiama naudoti vietinius išteklius ir mažinti krovinių gabenimą iš Žemės.

    Ką tai keistų kosmoso planuose

    Pagrindinis tokio projekto pažadas yra paprastas: jei dalį konstrukcijų, atsarginių dalių ar modulių galima pagaminti Mėnulyje, logistikos kaina ir rizikos mažėja. Mėnulio gravitacija gerokai mažesnė nei Žemės, todėl iš jo potencialiai lengviau kelti krovinius į orbitą ir aptarnauti didesnes programas.

    Šiame kontekste dažnai minimos ir didelės palydovų ar kitų kosminių sistemų konstelacijos, kurioms reikia masinės gamybos ir greito dislokavimo. Vis dėlto realių, patvirtintų techninių detalių apie „SpaceX“ Mėnulio gamyklų pajėgumus, terminus ar finansavimo modelį kol kas nėra.

    Kodėl viskas remiasi į „Starship“

    Net ir ambicingiausios vizijos atsiremia į vieną praktinį klausimą: kaip patikimai ir pigiai atgabenti įrangą į Mėnulį. „SpaceX“ strategijoje tai siejama su „Starship“ sistema, kuri turi tapti pagrindiniu sunkiųjų krovinių vežėju ir platforma, galinčia dažnai skristi bei būti pakartotinai naudojama.

    Bendrovė pastaruoju metu skelbė apie tolesnius „Starship“ bandymus ir siekį spartinti programą, įskaitant sudėtingus bandymus su grįžimu ir nusileidimo procedūromis. Kol nebus pasiektas stabilus skrydžių tempas ir patikimumas, bet kokia kalba apie gamyklas Mėnulyje iš esmės lieka priklausoma nuo šios raketos brandos.

    Didžiausios kliūtys ir realybės patikra

    Mėnulio gamyba reikštų ne tik transportą, bet ir energijos šaltinius, ryšio sprendimus, apsaugą nuo radiacijos bei ekstremalių temperatūrų. Taip pat išlieka teisinių ir politinių klausimų, nes įvairios valstybės ir organizacijos skirtingai interpretuoja išteklių naudojimo kosmose principus.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad artimiausiu metu realiausias scenarijus yra riboto masto, itin automatizuota gamyba ar surinkimas, o ne pilnavertės pramonės perkėlimas. Vis dėlto tokie pareiškimai rodo konkurencijos augimą ir spaudimą spartinti technologijas, kurios artina Mėnulio infrastruktūros etapą.

    „Tai įvyks“, – sakė Elonas Muskas.

  • Elonas Muskas Teksase kelia didžiausią pasaulyje Terafab: investicija sieks apie 110 mlrd. eurų

    Elonas Muskas Teksase kelia didžiausią pasaulyje Terafab: investicija sieks apie 110 mlrd. eurų

    Gigantiškas projektas Teksase

    Elonas Muskas planuoja Teksase statyti, jo teigimu, didžiausią pastatą pasaulyje – puslaidininkių megagamyklą „Terafab“. Kompleksas būtų skirtas pažangiems lustams, kurie reikalingi „Tesla“ autonominio vairavimo sistemoms ir humanoidiniams robotams „Optimus“.

    Taip pat skelbiama, kad dalis pajėgumų būtų orientuota į didelio našumo procesorius ir skaičiavimo sprendimus, kurių ateityje gali prireikti „SpaceX“ programoms. Projektas pristatomas kaip bandymas užsitikrinti kritinių komponentų tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių gamintojų.

    Ką reiškia 9 mln. kv. metrų?

    Pagal viešai minimus planus, „Terafab“ plotas galėtų viršyti 9 mln. kvadratinių metrų, todėl kompleksas pretenduotų į didžiausio pasaulyje pastato titulą. Tokia apimtis reikštų ne vien gamybą, bet ir visą ciklą po vienu stogu – nuo litografijos iki pakavimo bei testavimo.

    Puslaidininkių pramonėje vis dažniau kalbama apie vertės grandinės koncentraciją, kai gamintojai siekia kontroliuoti daugiau etapų, kad geriau valdytų rizikas ir kaštus. Pastaraisiais metais lustų paklausa augo ne tik automobilių sektoriuje, bet ir duomenų centruose, kuriuos į priekį stumia DI sprendimai.

    Pinigai, darbo vietos ir resursų klausimas

    Preliminariai skaičiuojama, kad bendra projekto investicija gali siekti apie 110 mlrd. eurų, o pradinio etapo kaina – apie 16 mln. eurų. Taip pat minima, kad kompleksas galėtų sukurti daugiau nei 3 000 darbo vietų.

    Viena jautriausių temų Teksase – vandens ir energijos sąnaudos, kurios aktualios tiek lustų gamybai, tiek didelio masto skaičiavimo infrastruktūrai. Skelbiama, kad objektas planuojamas prie Gibbons Creek vandens telkinio, o vanduo būtų imamas iš jo, siekiant mažiau apkrauti vietinius požeminio vandens išteklius.

    „Terafab Texas bus neabejotinai didžiausias ir vertingiausias pastatas Žemėje“, – sakė Elonas Muskas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio dydžio puslaidininkių projektų sėkmę lemia ne tik statybos mastas, bet ir įrangos tiekimo grandinės, talentų pritraukimas bei technologinių procesų stabilumas. Lustų gamybos įranga yra viena sudėtingiausių pramonėje, o naujų pajėgumų paleidimas paprastai trunka kelerius metus.