CP v2

Category: Technologijos

  • Didžiausios JK technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: kas susirinko 18,7 mlrd. eurų?

    Didžiausios JK technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: kas susirinko 18,7 mlrd. eurų?

    JK rinka išliko didžiausia Europoje

    Jungtinė Karalystė 2026 metų pirmąjį pusmetį išlaikė didžiausios Europos technologijų finansavimo rinkos poziciją. Per 423 investicinius sandorius šalies technologijų įmonės pritraukė apie 18,7 mlrd. eurų.

    Rinka augo ne tiek dėl gausybės vidutinio dydžio sandorių, kiek dėl kelių itin didelių raundų, kurie pastebimai pakėlė bendrą sumą. Tai rodo investuotojų polinkį koncentruoti kapitalą į brandesnes, aiškų mastelio planą turinčias bendroves.

    Daugiausia lėšų sugėrė debesija ir DI

    Daugiausia kapitalo pritraukė debesijos sprendimai, kuriems teko apie 5,9 mlrd. eurų. Šį šuolį skatino investicijos į duomenų centrus ir skaičiavimo pajėgumus, reikalingus sparčiai augančioms DI darbo apkrovoms.

    Antroje vietoje atsidūrė dirbtinis intelektas, pritraukęs apie 3,2 mlrd. eurų. Investuotojai aktyviausiai rėmė tiek bazinių modelių kūrėjus, tiek įmonėms skirtus DI produktus ir lustų bei skaičiavimo infrastruktūros kryptis.

    Sveikatos technologijos ir fintech išlaikė tempą

    Sveikatos technologijos 2026 metų pirmąjį pusmetį pritraukė apie 2,6 mlrd. eurų, o dalį šios sumos lėmė vienas itin stambus sandoris vaistų kūrimo srityje. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai DI taikymas biotechnologijose tampa vienu patraukliausių ilgalaikės grąžos statymų.

    Fintech segmentas surinko apie 1,8 mlrd. eurų, o finansavimas pasiskirstė per skirtingas įmonių brandos stadijas. Rinkoje išlieka paklausa tarptautinių mokėjimų, valiutų rizikos valdymo ir verslui skirtų finansinių paslaugų platformoms.

    Dešimtukas susiėmė du trečdalius kapitalo

    Didžiausia JK finansavimo dalis atiteko palyginti mažai įmonių: 10 daugiausiai pritraukusių bendrovių kartu surinko apie 12,3 mlrd. eurų. Tai sudarė maždaug 66 proc. viso 2026 metų pirmąjį pusmetį į JK technologijų sektorių investuoto kapitalo.

    Tarp ryškiausių vardų dominavo DI infrastruktūra ir duomenų centrai, taip pat autonominio vairavimo, balso sintezės, kvantinių kompiuterių ir pramoninio DI kryptys. Tokia sandorių struktūra signalizuoja, kad investuotojai labiausiai vertina mastelio ekonomiką ir strateginę infrastruktūrą, kuri gali tapti pagrindu kitų produktų ir paslaugų augimui.

    „2026 metų pirmąjį pusmetį JK technologijų finansavimą labiausiai lėmė keli itin dideli sandoriai, o didžiausias apetitas išliko DI infrastruktūrai ir duomenų centrams“, – teigiama rinkos apžvalgoje.

  • Niujorko DI startuolis Modal Labs plečiasi į Londoną: biuras iki 40 žmonių ir augančios investicijos

    Niujorko DI startuolis Modal Labs plečiasi į Londoną: biuras iki 40 žmonių ir augančios investicijos

    Niujorke įsikūręs dirbtinio intelekto infrastruktūros startuolis Modal Labs atidaro biurą Londone ir taip stiprina savo pozicijas Europoje. Šis žingsnis tęsia pastaruoju metu matomą tendenciją, kai Šiaurės Amerikos DI bendrovės didina fizinį buvimą Jungtinės Karalystės sostinėje.

    Modal Labs kuria skaičiavimo infrastruktūrą DI užduotims, daug dėmesio skirdama DI inferencijai, kai modelis naudojamas rezultatams generuoti. Tai skiriasi nuo modelių mokymo, kuriam dažniausiai reikia ilgesnio laiko ir dar didesnių skaičiavimo resursų.

    Šaltinių teigimu, naujas biuras bus įrengtas Marble Arch rajone, o patalpos pritaikytos iki 40 darbuotojų komandai. Įmonė planuoja, kad Londono komanda bus pilnai suformuota iki rugsėjo pradžios.

    Modal Labs prisijungia prie kitų Šiaurės Amerikos DI bendrovių, kurios pastaruoju metu paskelbė apie plėtrą Londone. Tarp jų minimos ir didžiosios DI rinkos žaidėjos, ir sparčiai augantys startuoliai, ieškantys artumo Europos klientams bei talentams.

    Plėtra vyksta po reikšmingo finansavimo etapo: gegužę Modal Labs pritraukė apie 310 000 000 eurų investicijų, o įmonės vertė siekė maždaug 4 060 000 000 eurų. Prieš aštuonis mėnesius vertė buvo vertinama apie 960 000 000 eurų, todėl šuolis rodo didelį investuotojų pasitikėjimą.

    Šiuo metu Modal Labs taip pat turi biurus Niujorke, San Fransiske ir Švedijoje, o bendras darbuotojų skaičius siekia apie 170. Įmonę 2021 metais įkūrė vadovas Erik Bernhardsson ir technologijų vadovas Akshat Bubna, anksčiau dirbę technologijų ir DI infrastruktūros srityse.

    „Modal nuo pirmos dienos buvo transatlantinė įmonė: Niujorkas, San Fransiskas, Stokholmas. Naujuoju Londono biuru dar labiau įsipareigojame padėti Europos įmonėms augti“, – sakė Erik Bernhardsson.

  • Fotonikos proveržis Europoje: startuoliai kuria spartesnį internetą, kvantinius sprendimus ir naujus lustus

    Fotonikos proveržis Europoje: startuoliai kuria spartesnį internetą, kvantinius sprendimus ir naujus lustus

    Fotonika, technologijos, kurios generuoja ir valdo šviesą, Europoje tampa vienu strategiškai svarbiausių giliųjų technologijų sektorių. Ji vis dažniau minima šalia spartesnio interneto, saugesnių palydovinių ryšių, naujos kartos puslaidininkių ir kvantinių sprendimų, kurie reikalingi augančiai skaitmeninei ekonomikai.

    Per pastaruosius metus šios srities svarba ypač išaugo dėl didėjančio duomenų centrų, didelio našumo skaičiavimų ir DI infrastruktūros poreikio. Šviesa perduodama informacija leidžia pasiekti didesnį greitį ir pralaidumą, o kartu mažinti sistemų energijos sąnaudas, dydį ir sudėtingumą.

    Kas keičiasi ryšiuose ir lustuose?

    Optinės ryšio technologijos palaipsniui tampa pagrindu moderniems telekomunikacijų ir duomenų centrų tinklams. Integruotos fotonikos mikroschemos leidžia viename puslaidininkių luste sutalpinti kelias funkcijas, kurios anksčiau reikalavo didelių, brangių ir energijai imlių komponentų.

    Tokia integracija svarbi ne tik greičiui, bet ir kaštams bei tiekimo grandinių atsparumui. Europai tai reiškia didesnes galimybes stiprinti technologinį savarankiškumą srityse, kurios tampa kritinės tiek ekonomikai, tiek saugumui.

    Startuoliai, kuriuos verta stebėti

    Nyderlanduose veikianti „EFFECT Photonics“ kuria integruotas fotonines mikroschemas ir optinio ryšio sistemas, skirtas telekomunikacijų ir duomenų centrų tinklams. Šios technologijos tikslas yra didinti duomenų perdavimo spartą, kartu mažinant energijos sąnaudas ir įrangos kainą.

    Prancūzijos bendrovė „Cailabs“ plėtoja lazerio šviesos formavimo ir valdymo sprendimus, kurie pritaikomi tiek ryšiams, tiek pramoninėms lazerio technologijoms. Tokie sprendimai gali didinti optinių linijų patikimumą ir talpą, o pramonėje pagerinti suvirinimo, pjovimo ar gamybos procesų tikslumą.

    Ispanijos „Wooptix“ orientuojasi į puslaidininkių pramonę ir kuria itin tikslios optinės metrologijos įrangą, skirtą silicio plokštelių matavimams ir patikrai. Didėjant lustų architektūrų sudėtingumui, tokie matavimo sprendimai tampa tiesiogiai susiję su gamybos išeigos didinimu ir kokybės kontrole.

    Airijos „Mbryonics“ kuria optinio ryšio technologijas kosmoso sektoriui, įskaitant optinius terminalus, lazerinio ryšio krovinius ir fotonines integruotas mikroschemas. Laisvos erdvės optinis ryšys, paremtas lazeriais, gali užtikrinti didesnį duomenų srautą ir geresnį saugumą nei tradiciniai radijo dažnių sprendimai.

    Ispanijos „Quside“ vysto kvantinės šviesos sprendimus, tarp jų kvantinius atsitiktinių skaičių generatorius, kurie naudojami kibernetiniam saugumui ir šifravimui. Tokie įrenginiai remiasi kvantinės fizikos neapibrėžtumu, todėl gali būti patikimesnis pagrindas saugioms sistemoms nei programiniai generatoriai.

    Graikijos „Brite Solar“ kuria skaidrų fotovoltinį stiklą šiltnamiams, kad augintojai galėtų gaminti elektrą neprarasdami augalams reikalingo apšvietimo. Koncepcija paremta optinėmis dangomis, kurios praleidžia fotosintezei svarbius bangų ilgius, o likusią šviesos dalį paverčia energija.

    Kodėl tai svarbu artimiausiais metais?

    Fotonikos sprendimai vis dažniau tampa nematoma skaitmeninės ekonomikos atrama, nes jų efektyvumas padeda spręsti energijos sąnaudų ir našumo problemas, kurios ryškėja augant DI ir didelio našumo skaičiavimo paklausai. Kartu tai atveria rinką naujiems produktams, nuo ryšių įrangos iki kvantinės saugos komponentų.

    Europoje matomas aiškus trendas, kai ilgus metus laboratorijose brandintos technologijos pereina į komercinius produktus ir pramoninį mastelį. Tai kuria prielaidas atsirasti daugiau globaliai konkurencingų įmonių, o fotonika tampa vienu realiausių kandidatų į kritinių technologijų pagrindą ateinančiam dešimtmečiui.

  • „Vangrid“ pritraukė apie 8 mln. eurų: decentralizuotas erdvinio intelekto tinklas išmaniesiems telefonams

    „Vangrid“ pritraukė apie 8 mln. eurų: decentralizuotas erdvinio intelekto tinklas išmaniesiems telefonams

    Nyderlandų startuolis „Vangrid“ pritraukė apie 8 mln. eurų pradinio etapo investiciją, siekdamas kurti decentralizuotą erdvinio intelekto tinklą, kuris veiktų išmaniuosiuose telefonuose. Bendrovė teigia, kad tikslas – padaryti aukštos raiškos erdvinius duomenis pasiekiamus tokiu mastu ir atnaujinimo dažniu, kokio reikia vadinamosios fizinės erdvės DI sprendimams.

    Platforma remiasi jau milijarduose telefonų esančiomis kameromis ir jutikliais, todėl duomenų rinkimui nereikia specializuotos įrangos. Idėja paprasta: įprasti naudotojai gali prisidėti prie nuolat atnaujinamo realaus pasaulio vaizdo, o ne laukti, kol teritorijas periodiškai nuskenuos brangūs, centralizuotai valdomi automobilių parkai.

    „Vangrid“ savo modelį pozicionuoja tarp dviejų kraštutinumų: tradicinių žemėlapių sudarymo metodų, kuriuose dominuoja lėtos ir brangios specialių transporto priemonių operacijos, ir atviro minios finansavimo projektų, kuriuose dažnai trūksta patikros bei verslo klientams būtinos kokybės. Bendrovė žada tiek aiškesnį atlygį duomenų teikėjams, tiek klientams reikalingą verifikaciją ir duomenų kilmės sekimą.

    Kaip užtikrinamas privatumas?

    Vienas iš esminių sprendimo elementų – verifikavimo ir skaičiavimo „pakraštyje“ sluoksnis, kai dalis apdorojimo vyksta pačiame įrenginyje. Pasak bendrovės, veidai ir automobilių numeriai yra suliejami telefone dar iki duomenims paliekant įrenginį, taip mažinant privatumo rizikas ir supaprastinant atitiktį skirtingiems reguliavimo reikalavimams.

    Kitas sistemos ramstis – „onchain“ principu paremta duomenų kilmės patikra, leidžianti fiksuoti, kas, kada ir kaip atliko duomenų „užfiksavimą“. „Vangrid“ teigimu, tokia schema turėtų padėti pasiekti duomenų vientisumą ir pasitikėjimą be centralizuoto autoparko, o komandai sutelkti resursus į tinklo tankį ir įrankius, kurių tiesiogiai reikia verslo klientams.

    Kodėl to reikia fizinės erdvės DI?

    Didėjant autonominių sistemų, robotikos ir gynybos sprendimų poreikiui, rinkai svarbūs tampa dažnai atnaujinami, realybės pokyčius atspindintys erdviniai duomenys. Skirtingai nei vienkartinis teritorijos nuskenavimas, nuolatinis atnaujinimas leidžia greičiau reaguoti į infrastruktūros, eismo ar aplinkos pokyčius, o tai ypač aktualu sistemoms, kurios turi veikti dinamiškoje, žmonių pilnoje aplinkoje.

    „Mes esame akys kitai DI kartai. Be decentralizuoto suvokimo tinklo milijardinės vertės robotai liks akli dinamiškoje žmonių aplinkoje“, – sakė „Vangrid“ vadovas Robertas Brightonas.

    Kur bus panaudotos investicijos?

    Investiciją bendrovė planuoja skirti tinklo „įsukimui“, skaičiavimo pakraštyje grandinės plėtrai ir partnerystėms su verslo klientais, ypač gynybos bei autonominių sistemų srityse. Bendrovė taip pat nurodo pasirašiusi naujus ketinimų protokolus su strateginiais duomenų partneriais ir aktyviai kalbasi su organizacijomis, kuriančiomis robotikos ir gynybos platformas.

    „Vangrid“ išskiria, kad platformoje jau vyksta realios transakcijos, kurios, pasak įmonės, patvirtina abiejų pusių interesą: tiek duomenų teikėjų, tiek klientų, kuriems reikia patikrintų ir nuosekliai atnaujinamų erdvinių duomenų. Artimiausias etapas – didinti aprėptį taip, kad tinklas augtų programėlės atsisiuntimų tempu, o ne viešųjų pirkimų ar įrangos įsigijimo ciklais.

  • „Mobilise“ kuria investicinį padalinį: taip ketina spartinti OSS/BSS ir eSIM telekomų programinės įrangos augimą

    „Mobilise“ kuria investicinį padalinį: taip ketina spartinti OSS/BSS ir eSIM telekomų programinės įrangos augimą

    Naujas padalinys ir jo tikslas

    Telekomunikacijų programinės įrangos tiekėja „Mobilise“ pristatė naują padalinį „Mobilise Platforms & Investments“, skirtą specializuotoms telekomų technologijų bendrovėms auginti per strategines partnerystes ir investicijas. Idėja paprasta: sujungti kapitalą, sektoriaus kompetenciją ir bendrą technologinę platformą, kad mažesni žaidėjai galėtų greiččiau plėstis.

    Bendrovė teigia, kad rinka yra išskaidyta, o daug svarbių sprendimų kuriančių įmonių lieka „per mažos“, kad pačios galėtų finansuoti kitą plėtros etapą. Naujas padalinys turėtų tapti tarpine grandimi tarp produktą turinčių komandų ir augimui reikalingų resursų.

    Į kokias sritis taikosi „Mobilise“

    „Mobilise Platforms & Investments“ akcentuoja verslo palaikymo sistemas (BSS) ir operacijų palaikymo sistemas (OSS), taip pat MVNE ir MVNA infrastruktūrą, eSIM bei ryšio sprendimus. Į taikymo lauką patenka ir vadinamieji kontrolinės plokštumos sprendimai, susiję su tarptinkliniu ryšiu, numeracija ir tarptinkliniu atsiskaitymu.

    Tokie produktai dažnai yra giliai integruoti operatorių procesuose, todėl pakeitimai ar migracijos reikalauja specifinių žinių ir ilgesnio diegimo ciklo. Dėl to bendrovės, turinčios stiprią technologiją, bet ribotą komandą ar kapitalą, neretai „įstringa“ ties palaikymo ir nedidelio augimo riba.

    Kodėl tai aktualu rinkai

    „Mobilise“ argumentuoja, kad telekomų programinės įrangos segmente didelė vertės dalis sukuriama nišinėse, dažnai įkūrėjų valdomose įmonėse. Tokios bendrovės gali turėti lojalių klientų ir patikimą produktą, tačiau joms trūksta investicijų į pardavimų mastelį, diegimų infrastruktūrą, atitiktį reikalavimams ir naujų kartų funkcijas.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad sektoriaus specifika apsunkina „bendro profilio“ investuotojų sprendimus. Telekomų sprendimus tenka vertinti ne vien pagal finansus, bet ir pagal reguliavimo aplinką, integracijų sudėtingumą, paslaugų lygių įsipareigojimus ir kritinės infrastruktūros patikimumą.

    Partnerystė pirmiau, įsigijimas vėliau

    Skirtingai nei įprasti įsigijimai, naujasis padalinys žada pradėti nuo partnerystės modelio. Pirmasis žingsnis būtų bendradarbiavimas ir veiklos gerinimas, integruojant įmonę į bendrą technologinę bazę, kurią „Mobilise“ vadina HERO platforma, siekiant didesnio efektyvumo ir pelningumo.

    Jeigu bendradarbiavimas pasiteisina ir verslas tinka ekosistemai, vėlesniame etape gali būti svarstomas ir įsigijimas. „Mobilise“ nurodo, kad kartu dirbs su kapitalo partneriais, turinčiais telekomų sektoriaus patirties, kad būtų užtikrintas finansinis pajėgumas ir aiški sandorių disciplina.

    „Yra puikių telekomų programinės įrangos įmonių, kurios neturi aiškaus kelio į priekį ne todėl, kad produktas silpnas ar klientai nelojalūs, o todėl, kad įkūrėjas pervargęs, trūksta kapitalo ir kitas žingsnis vienam atrodo per sunkus“, – sakė „Mobilise“ įkūrėjas ir vadovas Hamish White.

    „Ilgą laiką vienintelės realios išeitys buvo toliau kovoti, parduoti pirkėjui, kuris nesupranta produkto, arba uždaryti veiklą. „Mobilise Platforms & Investments“ sukūrėme todėl, kad, mūsų manymu, yra geresnis atsakymas“, – teigė jis.

    „Mes neperkame įmonių tam, kad jas pertvarkytume, išimtume kaštus ar suteiktume įkūrėjams išėjimą, paliekant komandą spręsti, kas bus toliau“, – pridūrė H. White.

    „Ieškome verslų, kurių produktas turi aiškų pritaikomumą rinkoje, kurių klientų santykiai yra realūs, o komanda sritį išmano geriau už bet ką kitą. Būtent tai norime išsaugoti, o sandoris su „Mobilise“ nėra išėjimas, tai yra augimo kelias“, – sakė jis.

    Kas kviečiami į pokalbius

    Padalinys skelbia esantis atviras pokalbiams su telekomų technologijų įkūrėjais, svarstančiais augimo ar perimamumo scenarijus, taip pat su operatoriais, norinčiais plėsti kompetencijas. Tarp interesų įvardijamos ir kelionių eSIM platformos, integruoto ryšio tiekėjai, OSS ir BSS kūrėjai, sistemų integratoriai bei MVNE ir MVNO srities specialistai.

    „Mobilise“ pozicionuoja iniciatyvą kaip bandymą sukurti praktišką alternatyvą rinkoje, kur daugelis mažesnių, bet kritiškai svarbių telekomų programinės įrangos žaidėjų susiduria su panašiais mastelio barjerais. Bendrovė tikisi, kad ekosistemos principu sujungtos įmonės galės greičiau didinti pardavimus, gerinti produktus ir konkuruoti tarptautiniu mastu.

  • Lenkijos „Polregio“ meta šimtus milijonų: „PESA“ gamins naujus „Elf 3“ traukinius

    Lenkijos „Polregio“ meta šimtus milijonų: „PESA“ gamins naujus „Elf 3“ traukinius

    Lenkijos regioninių reisų vežėja „Polregio“ pasirašė sutartį su gamintoja „PESA Bydgoszcz S.A.“ dėl naujų elektrinių traukinių „Elf 3“ tiekimo. Sandoris siejamas su vežėjo siekiu atnaujinti parką ir išlaikyti augančius keleivių srautus regioniniuose maršrutuose.

    Pagal viešai skelbtą informaciją sutarties vertė siekia apie 50 milijonų eurų be mokesčių, o pagrindinis užsakymas numato mažiausiai šešis elektrinius traukinių sąstatus. Gamintojas juos turi pristatyti per ne ilgesnį kaip 35 mėnesių laikotarpį.

    Numatyta ir papildoma pirkimo galimybė, kuri leistų užsakymą išplėsti dar mažiausiai 16 vienetų. Tokia struktūra tampa įprasta Europos geležinkelių rinkoje, nes vežėjai nori greitai pradėti atnaujinimą, bet kartu pasilikti lankstumo finansavimui ir realiai paklausai.

    Kas yra „Elf 3“?

    „Elf 3“ yra elektriniai keleiviniai traukiniai, pritaikyti regioniniam eismui. Skelbiama, kad pasirinktas trijų vagonų sąstatas yra 63,4 metro ilgio, jame numatyta apie 190 sėdimų vietų, o bendra talpa gali siekti iki 310 keleivių.

    Traukiniai turėtų išvystyti iki 160 kilometrų per valandą greitį. Komplektacijoje numatomi regioninėms kelionėms svarbūs sprendimai: kondicionavimas, keleivių informavimo sistema, vaizdo stebėjimas, belaidis internetas, elektros ir USB jungtys bei vietos dviračiams.

    Kodėl vežėjai skuba atnaujinti parką?

    Pastaraisiais metais Europoje spartėja regioninių geležinkelių modernizavimas, nes daugelyje šalių didėja reikalavimai komfortui, prieinamumui ir energiniam efektyvumui. Naujesni elektriniai traukiniai paprastai leidžia sumažinti eksploatacijos kaštus, pagerinti patikimumą ir pasiūlyti trumpesnį kelionės laiką dėl geresnės dinamikos.

    „Polregio“ atveju sandoris taip pat turi ir strateginę reikšmę: atnaujintas parkas didina konkurencingumą konkursuose dėl regioninių maršrutų ir padeda gerinti paslaugos kokybę kasdieniams keleiviams. Bendrovė jau yra užsakiusi „Elf 3“ sąstatus ir anksčiau, įskaitant trumpesnes, dviejų vagonų versijas, skirtas konkretiems regionams.

    „Padarysime viską, kad šios transporto priemonės būtų puikios, nes „Polregio“ grįžta į žaidimą ir nori būti pasirengusi konkurencijai“, – sakė „PESA“ vadovas Krzysztofas Zdziarskis.

    Tolimesnė užsakymo plėtra priklausys nuo „Polregio“ investicinių planų, regionų užsakymų ir finansavimo galimybių. Jei bus pasinaudota papildoma pirkimo teise, tai gali tapti vienu didesnių šio segmento traukinių atnaujinimo paketų Lenkijos regioniniame geležinkelių sektoriuje.

  • „Disney+“ nemokamai? Srautinio transliavimo milžinas prabilo: kas keistųsi žiūrovams

    „Disney+“ nemokamai? Srautinio transliavimo milžinas prabilo: kas keistųsi žiūrovams

    Platformoje „Disney+“ turinys šiuo metu pasiekiamas tik su mokamomis prenumeratomis, tačiau rinkoje vis garsiau svarstoma apie nemokamą paslaugos versiją. Apie tokią galimybę anksčiau skelbė tarptautinė žiniasklaida, o dabar į klausimus sureagavo ir pati bendrovė.

    Už „Disney“ srautinio transliavimo verslą atsakingas vadovas Josh D’Amaro patvirtino, kad nemokamo plano idėja yra svarstoma. Pasak jo, tai galėtų padėti greičiau auginti vartotojų bazę, ypač rinkose, kur prenumeratų kainų jautrumas didesnis.

    Kaip galėtų atrodyti nemokamas planas?

    Kol kas nėra paskelbta nei kada sprendimas galėtų būti priimtas, nei kokia būtų konkreti tokio plano apimtis. Vis dėlto dažniausiai aptariamas scenarijus yra ribotas katalogas, kai nemokamai siūloma tik dalis filmų ir serialų, o visas turinys lieka mokantiems.

    Toks modelis srautinių transliacijų rinkoje naudojamas kaip įėjimo taškas, leidžiantis žiūrovui išbandyti platformą ir vėliau lengviau apsispręsti dėl prenumeratos. Tai ypač aktualu didėjant konkurencijai ir daugėjant paslaugų, dėl kurių vartotojai pradeda rinktis selektyviau.

    Reklamos – beveik neišvengiamos

    Nemokamas „Disney+“ planas, jei būtų įgyvendintas, greičiausiai reikštų reklamomis paremtą žiūrėjimą. „Disney+“ jau turi pigesnių planų su reklaminiais intarpais kai kuriose rinkose, todėl nemokamas variantas logiškai būtų dar labiau orientuotas į reklamos pajamas.

    Reklamomis finansuojami planai pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių srautinio transliavimo tendencijų: platformos ieško būdų išlaikyti augimą, kai dalis vartotojų nebenori mokėti už daug skirtingų prenumeratų. Reklama leidžia pasiūlyti mažesnę kainą arba visiškai nemokamą prieigą, mainais už žiūrėjimo pertraukas.

    Ką tai reikštų žiūrovams?

    Kol kas „Disney+“ konkrečių pažadų neteikia, todėl kalbama tik apie kryptį, o ne apie sprendimą. Jei nemokamas planas atsirastų, tikėtina, kad žiūrovai gautų prieigą prie atrinkto turinio, o naujausios premjeros ir visas katalogas liktų mokamuose planuose.

    „Šiandien nieko konkretaus neskelbsime, bet tai tikrai yra dalykas, kurį svarstome“, – sakė Josh D’Amaro.

    Nemokamos prieigos klausimas aktualus visam sektoriui: konkurentai taip pat ieško būdų pritraukti žiūrovus, o dalis jų periodiškai grįžta prie ribotų nemokamų pasiūlymų ar laikino bandomojo laikotarpio. Kada ir kokiu formatu „Disney+“ galėtų žengti šį žingsnį, kol kas lieka atviras klausimas.

  • Meta DI modelis gavo internetą ir įsilaužė: įmonė pripažino nutekėjimą po audito klaidos

    Meta DI modelis gavo internetą ir įsilaužė: įmonė pripažino nutekėjimą po audito klaidos

    Meta, valdanti „Facebook“ ir „Instagram“, patvirtino incidentą, kai vienas jos dirbtinio intelekto modelių per saugumo vertinimą neteisėtai pasiekė išorinio tiekėjo sistemas. Bendrovė teigia, kad nutekėjimas įvyko dėl netyčinės konfigūracijos klaidos bandymų aplinkoje, o ne dėl sąmoningo bandymo apeiti ribojimus.

    Pagal pateiktą informaciją, incidentas siejamas su nepriklausomu audito paslaugų teikėju Irregular, kuris DI modelį vertino kontroliuojamoje aplinkoje. Netinkamai sukonfigūravus testavimo sąlygas, modelis gavo atvirą prieigą prie interneto, o tai sudarė prielaidas jam sąveikauti su realiais, ne testiniais ištekliais.

    „Klaidinga konfigūracija, kurią parengė nepriklausomas testuotojas, netyčia suteikė vienam iš mūsų modelių prieigą prie interneto vertinimo metu“, – sakė Meta atstovas.

    Skelbiama, kad modelis, įvardijamas kaip „Muse Spark 1.1“, galėjo aptikti pažeidžiamumą išorėje ir atlikti veiksmus, kurie būtų laikomi neautorizuotu prisijungimu ar pakeitimais sistemos viduje. Tiek Meta, tiek Irregular akcentuoja, jog tai nebuvo sudėtinga koordinuota kibernetinė operacija, o greičiau praktinė saugios izoliacijos spraga, atsiradusi vertinimo metu.

    Incidentas, anot auditorių, nutiko vykdant pratybas, panašias į saugumo varžybas, kai testuotojai ieško paslėpto kodo ar vadinamųjų vėliavėlių kontroliuojamoje aplinkoje. Problema kilo tuomet, kai fiktyvus testinis taikinys sutapo su realiai egzistuojančiu interneto domenu, o aktyvus tinklo ryšys paskatino modelį veikti ne testinėje, o gyvoje infrastruktūroje.

    „Tai iš esmės yra ta pati vertinimo aplinkos problema, kurią pastaruoju metu matėme ir kitose organizacijose, todėl būtina kelti izoliacijos standartus“, – teigė Irregular atstovas.

    Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie vadinamąsias agentines DI sistemas, kurios gali savarankiškai vykdyti užduočių grandines, naršyti internete, naudotis įrankiais ir priimti sprendimus pagal tikslą. Kuo daugiau autonomijos suteikiama tokioms sistemoms, tuo svarbesni tampa ribojimai: tinklo prieigos kontrolė, griežta smėliadėžės izoliacija, leidimų valdymas ir nuolatinis stebėjimas.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie incidentai nebūtinai reiškia, jog DI yra sąmoningas ar „pabėga“ iš kontrolės. Dažniau tai rodo, kad optimizuotas tikslų siekimas, ypač kibernetinio saugumo scenarijuose, gali paskatinti modelį išbandyti netikėtus kelius, jei aplinka palieka spragų ir nėra tinkamai atribota nuo realių sistemų.

    Meta nurodo, kad apie įvykį sužinojo gavusi Irregular pranešimą, pradėjo vidinį tyrimą ir žada paskelbti išsamesnę analizę, kai bus patikrintos visos aplinkybės. Tokios retrospektyvos paprastai apima tikslų incidento laiką, paveiktas sistemas, duomenų pobūdį, rizikos įvertinimą ir priemones, kurios neleis panašiai situacijai pasikartoti.

  • „SpaceX“ ruošia naują „Starship“ startą dar rugpjūtį: Muskas atskleidė ambicingus planus

    „SpaceX“ ruošia naują „Starship“ startą dar rugpjūtį: Muskas atskleidė ambicingus planus

    „SpaceX“ kuriama „Starship“ yra didžiausia ir galingiausia iki šiol sukurta raketa, skirta pakartotiniam naudojimui. Bendrovė ją vysto kaip pagrindinę platformą palydovams kelti, kroviniams gabenti ir ilgainiui žmonių misijoms į Mėnulį bei Marsą. Vis dėlto sistema dar laikoma bandomojoje stadijoje, o kiekvienas skrydis yra testų dalis.

    Apie artimiausius planus šią savaitę prabilo „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas. Jis teigė, kad kitas „Starship“ skrydis galėtų įvykti dar iki rugpjūčio pabaigos, nors ankstesnis bandymas vyko liepos pabaigoje. Tokie terminai būtų itin ambicingi, nes tarp skrydžių reikia įvertinti duomenis, atlikti patikras ir gauti leidimus.

    Kas planuojama per kitą bandymą?

    Pasak E. Musko, „SpaceX“ siekia per artimiausią misiją pirmą kartą į orbitą iškelti komercinį krovinį. Ankstesnio bandymo metu į erdvę buvo išgabenta dalis „Starlink“ V3 palydovų, tačiau jie po misijos buvo sudeginti atmosferoje. Šįkart tikslas būtų žingsnis arčiau realių komercinių skrydžių, kai krovinys turi pasiekti planuotą orbitą ir atlikti numatytas užduotis.

    Kartu bendrovė ketina vėl panaudoti „Starship“ krovinių skyrių „Starlink“ palydovų partijai. Tokia strategija svarbi, nes „Starlink“ plėtra yra vienas iš praktinių „Starship“ ekonomikos variklių: didesnis krovinio tūris ir masė leidžia vienu skrydžiu kelti daugiau naujos kartos palydovų.

    Sugrįžimas ir bandymas pagauti

    Vienas sudėtingiausių „Starship“ programos elementų yra visiškai pakartotinis raketos naudojimas. „SpaceX“ jau demonstravo galimybę sugrąžinti „Super Heavy“ pirmąją pakopą ir ją pagauti specialiomis bokšto „rankomis“. Dabar bendrovė siekia gauti leidimą panašiam manevrui ir su antrąja pakopa, t. y. pačiu „Starship“ erdvėlaiviu.

    Toks sprendimas, jei pavyktų, galėtų reikšmingai sumažinti paruošimo laiką tarp skrydžių ir priartinti „Starship“ prie režimo, kurį „SpaceX“ pristato kaip dažnus, praktiškai linijinius pakartotinius startus. Vis dėlto tai taip pat yra vienas rizikingiausių etapų, nes reikalauja itin tikslios navigacijos, patikimų variklių valdymo ir sklandaus nusileidimo profilio.

    Terminis skydas ir patikimumas

    Dar viena sritis, kuri pastaruoju metu sulaukė daug dėmesio, yra šiluminė apsauga. „Starship“ grįžimas į atmosferą yra kritinis etapas, nes dideli greičiai sukelia milžinišką kaitrą, o bet koks apsauginių plytelių ar konstrukcijų silpnumas gali baigtis nesėkme. E. Muskas užsiminė, kad viena iš opiausių problemų šioje srityje, tikėtina, jau suvaldyta.

    „Nenoriu prisišnekėti, bet manau, kad šiuo etapu šiluminio skydo problemą galima laikyti išspręsta“, – sakė Elonas Muskas.

    Jei rugpjūčio pabaigos terminas pasitvirtintų, tai būtų dar vienas ženklas, kad „SpaceX“ siekia spartinti bandymų ciklą. Vis dėlto galutinis grafikas priklausys nuo techninių rezultatų, reguliuotojų sprendimų ir to, ar pavyks įgyvendinti užsibrėžtus tikslus be nenumatytų trikdžių.

  • „Sony“ dėžutėse įspėja: nuo 2028 metų nauji „PlayStation“ žaidimai – tik skaitmeniniai

    „Sony“ dėžutėse įspėja: nuo 2028 metų nauji „PlayStation“ žaidimai – tik skaitmeniniai

    Internete pasirodė nuotraukos, kuriose matyti atnaujintos „PlayStation 5“ dėžutės su nauju, daug diskusijų sukėlusiu įrašu. Jame teigiama, kad nuo 2028 metų sausio nauji „PlayStation“ žaidimai esą bus parduodami tik skaitmeniniu formatu per „PlayStation Store“ ir pas prekybininkus.

    Pagal tą pačią žinutę, žaidimai, išleisti iki 2028 metų sausio, turėtų ir toliau veikti naudojant diskus, jei konsolė turi diskų įrenginį. Tai reikštų aiškų posūkį į visiškai skaitmeninę platinimo kryptį ir dar kartą pakurstytų seną ginčą dėl fizinių laikmenų ateities.

    „Nuo 2028 metų sausio nauji „PlayStation“ žaidimai bus prieinami tik skaitmeniniu formatu, o anksčiau išleisti diskai ir toliau veiks“, – skelbiama įraše, kuris, kaip tvirtina vartotojai, pastebėtas ant kai kurių naujų partijų pakuočių.

    Kol kas „Sony“ oficialiai nėra plačiai išplatinusi viešo pranešimo, kuris vienareikšmiškai patvirtintų tokį terminą visoms rinkoms ir visiems leidėjams. Dėl to dalis bendruomenės ragina vertinti informaciją atsargiai, nes pakuočių tekstai kartais skiriasi pagal regionus, o formuluotės gali būti susijusios su paslaugų sąlygomis ar pardavimo praktika, o ne absoliučiu draudimu.

    Vis dėlto bendra kryptis rinkoje jau kelerius metus aiški: skaitmeniniai pardavimai daugelyje platformų dominuoja, o fizinių kopijų dalis mažėja. Tai lemia patogumas, dažnos skaitmeninės nuolaidos, prenumeratos ir tai, kad didelės apimties žaidimams vis dažniau reikia atsisiųsti papildomus duomenis net ir perkant diską.

    Žaidėjams toks pokytis reikštų ne tik patogesnį pirkimą, bet ir daugiau klausimų dėl nuosavybės pojūčio, perpardavimo galimybių bei ilgalaikio prieinamumo. Kritikai primena, kad skaitmeninis turinys priklauso nuo paskyrų, licencijų ir platformos taisyklių, o fizinės kopijos tradiciškai suteikdavo daugiau kontrolės kolekcininkams.

    Kita vertus, leidėjams ir platformų valdytojams skaitmeninė distribucija leidžia efektyviau valdyti tiekimą, mažinti gamybos ir logistikos kaštus bei greičiau reaguoti į paklausą. Dėl to diskusijos dėl diskų eros pabaigos atsinaujina kiekvieną kartą, kai pasirodo nauja informacija apie pakuotes, konsolių versijas ar skaitmeninių pardavimų augimą.