CP v2

Category: Technologijos

  • Ar Europoje vėl brangs skolinimasis? Energijos kainų šuolis ir stagfliacijos rizika spaudžia ECB

    Energijos kainų brangimas Europoje, paaštrėjus įtampai Artimuosiuose Rytuose, vėl kelia klausimą, ar infliacija euro zonoje iš tiesų tvariai grįžta prie 2 proc. tikslo. Rinkos dalyviai vis dažniau vertina scenarijų, kad Europos Centrinis Bankas palūkanų mažinimą gali atidėti, o kraštutiniu atveju svarstyti ir griežtesnę poziciją.

    Pagrindinis rizikos taškas – galimi tiekimo trikdžiai viename svarbiausių pasaulio energetikos koridorių, per kurį keliauja reikšminga dalis naftos ir suskystintų dujų srautų. Net ir be faktinių sutrikimų, vien geopolitinė rizika paprastai išaugina žaliavų kainų priedą, kuris greitai atsispindi degalų, šildymo ir elektros sąskaitose.

    Kaip energija vėl kursto infliaciją

    Energijos kainų šokas euro zonoje dažniausiai veikia per kaštų kanalą: brangsta gamyba pramonėje, logistika, paslaugos, o vėliau tai persiduoda vartotojų kainoms. Dėl to, net jei ankstesniais mėnesiais matėsi dezinflacijos ženklų, bendras kainų augimas gali vėl paspartėti.

    ECB dilema ta, kad energijos brangimas ypač greitai išpučia bendrą infliaciją, o jei brangimas užsitęsia, ima kilti ir bazinės infliacijos rizikos. Tokiu atveju bankui sunkiau pagrįsti palūkanų mažinimą, nes tikslas – sugrąžinti kainų augimą prie 2 proc. – tolsta.

    ECB sprendimus gali stabdyti lūkesčiai

    Monetarinėje politikoje kritiškai svarbu, ar visuomenė ir verslas didesnes energijos kainas vertina kaip laikiną šoką, ar kaip naują normą. Jei įsitikinama, kad brangimas ilgalaikis, tai dažnai virsta antriniais efektais: darbuotojai prašo didesnių atlyginimų, įmonės drąsiau kelia kainas, o infliacijos lūkesčiai įsitvirtina.

    Tokiu scenarijumi ECB tenka rinktis tarp dviejų blogybių: per anksti atlaisvinta politika rizikuoja įtvirtinti kainų spaudimą, o griežtesnės palūkanos gali dar labiau slopinti jau ir taip trapų augimą. Dėl to bankas paprastai siunčia signalą, kad vertins duomenis ir energetikos šoko pobūdį, o sprendimai gali būti lėtesni, nei tikėjosi rinkos.

    Stagfliacija – rizikos scenarijus

    Ekonomistai vis dažniau primena stagfliacijos riziką, kai aukštesnė infliacija sutampa su silpnu augimu. Europai tai ypač jautru, nes energija yra reikšminga sąnaudų dalis, o dalis pramonės tebėra prisitaikymo prie brangesnių išteklių fazėje.

    Jei energijos kainų šuolis užsitęstų, namų ūkių perkamoji galia mažėtų, o verslui augtų sąnaudos, todėl investicijos ir vartojimas silpnėtų. Toks fonas didintų spaudimą ECB išlaikyti palūkanas aukštesnes ilgiau, net jei ekonomikos aktyvumas aiškiai lėtėja.

    Artimiausiais mėnesiais svarbiausiais indikatoriais taps energetikos kainų dinamika, infliacijos lūkesčiai ir darbo rinkos signalai. Nuo to priklausys, ar ECB galės grįžti prie nuosaikesnio palūkanų mažinimo kelio, ar Europos ekonomikai teks ilgiau gyventi su brangesniu skolinimusi.

  • Turkija vėl ant rinkų ribos? Teismo sprendimas supurtė Stambulo biržą ir lira patyrė spaudimą

    Turkijos finansų rinkos vėl atsidūrė investuotojų dėmesio centre po teismo sprendimo, susijusio su pagrindinės opozicinės partijos valdymo pokyčiais. Žinia iš karto persimetė į biržą ir valiutą: Stambulo akcijų rinka smuko, o Turkijos lira patyrė papildomą pardavimo spaudimą.

    Rinkų dalyviai tokias naujienas vertina ne tik kaip vidaus politikos epizodą, bet ir kaip signalą apie politinės kontrolės stiprėjimą. Tokia interpretacija paprastai didina rizikos vengimą ir skatina kapitalą ieškoti saugesnių alternatyvų, ypač kai šalis jau yra jautri išoriniams šokams.

    Greita reakcija biržoje ir valiutoje

    Po sprendimo sustiprėjusi įtampa išryškėjo per kainų svyravimus: akcijų rinkoje daugėjo išpardavimo, o lira silpo. Didėjant kintamumui, rinkoje vėl atsinaujino spėlionės apie galimas institucijų priemones stabilumui palaikyti, nes Turkijoje istorijoje būta laikotarpių, kai valiutos kursas buvo ginamas aktyvesniais veiksmais.

    Valiutos stabilizavimas dažnai veikia trumpuoju laikotarpiu, tačiau investuotojai vertina ir kainą: tokios priemonės gali didinti spaudimą užsienio atsargoms bei kelti klausimų dėl politikos nuspėjamumo. Dėl to, net ir sumažinus momentinę paniką, rizikos premija šalies turtui gali išlikti aukšta.

    Vyriausybė ramina, bet pasitikėjimas trapi

    Finansų ministras Mehmetas Simsekas viešai tikino, kad bus tęsiama makroekonominio stabilizavimo programa ir kova su infliacija. Pastaraisiais mėnesiais Ankara siekė atkurti patikimumą griežtesne pinigų politika ir labiau ortodoksiniais sprendimais, todėl valdžiai svarbu parodyti nuoseklumą.

    Vis dėlto investuotojų akyse esminis klausimas išlieka institucijų nepriklausomumas ir taisyklių pastovumas. Jei politiniai sprendimai ima dominuoti prieš ekonominę logiką, net ir griežtesnė politika gali būti vertinama kaip laikina, o ne struktūrinė kryptis.

    Infliacija ir nuspėjamumo problema

    Turkija vis dar susiduria su labai aukšta infliacija, kuri viršija 30 proc., o tai mažina gyventojų perkamąją galią ir apsunkina verslo planavimą. Aukšta infliacija kartu su valiutos silpnumu paprastai didina importo kainas, o tai gali palaikyti kainų kilimo spiralę.

    Rinkoms svarbu ne tik dabartiniai rodikliai, bet ir trajektorija: ar bus išlaikyta griežta pinigų politika, ar fiskalinė drausmė išliks, ir ar politinė įtampa nepastūmės šalies atgal į sprendimus, kurie anksčiau didino disbalansus. Būtent todėl politinės naujienos Turkijoje dažnai taip greitai persikelia į biržą ir lirą.

    Trumpuoju laikotarpiu Turkijos ekonomika balansuoja tarp pastangų stabilizuoti kainas ir rinkų poreikio matyti aiškią, nuspėjamą kryptį. Kuo ilgiau išlieka politinis neapibrėžtumas, tuo didesnė tikimybė, kad kapitalas bus atsargesnis, o rinkų jautrumas naujienoms išliks padidėjęs.

  • Lenkijos mokesčių pokyčiai kelia aistras: verslui grėstų kaltinimai ir po 20 metų

    Lenkijos Senate svarstomos Mokesčių ordino ir Fiskalinio baudžiamojo kodekso pataisos sukėlė aštrią diskusiją: valdžia žada griežtesnę kovą su PVM sukčiavimu, o teisininkai perspėja apie riziką įprastam verslui. Esminė kritika – valstybė galėtų grįžti prie kai kurių mokestinių bylų ir po to, kai mokestis formaliai jau būtų pasenęs.

    Finansų ministerija aiškina, kad priemonės taikiniu turėtų tapti didžiausi pažeidimai ir organizuotos schemos. Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad ginčai dėl PVM, sąnaudų pripažinimo ar kitų apskaitos klausimų gali dažniau būti nukreipiami į baudžiamosios atsakomybės kelią.

    Kur brėžiama riba?

    Valdžios argumentas – nauja tvarka turėtų būti siejama su reikšmingomis sumomis, o ne smulkiais nesutarimais. Kaip akcentuota diskusijose Senate, riba siejama su 1 000 000 Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 235 000 eurų, dydžiu.

    Teisininkai pabrėžia, kad tokia suma ne visada reiškia stambaus masto nusikalstamą veiką. Didesnėms įmonėms arba tikrinant kelių metų laikotarpį, ginčo suma gali susidaryti ir dėl interpretacijų, kai sandoriai realūs, bet skirtingai vertinamas jų mokestinis traktavimas.

    Pasenimas ir baudžiamoji trajektorija

    Didžiausias nerimas kyla dėl to, kad mokestinis pasenimas praktiškai prarastų savo apsauginę funkciją. Kritikai teigia, kad vietoje įprastų administracinių procedūrų valstybė galėtų dažniau rinktis baudžiamąją liniją, kurioje senaties terminai ilgesni, o spaudimas mokesčių mokėtojui – didesnis.

    „Mokestinis pasenimas nustoja būti pasenimu ir virsta tik egzekvavimo būdo pakeitimu“, – sakė teisininkas Robertas Nogackis.

    Anot jo, finansinė pasekmė verslui gali būti panaši kaip ir priėmus mokestinį sprendimą, tačiau procedūrinės garantijos gali skirtis. Kritikai taip pat įžvelgia sisteminę paskatą ginčą perkelti į baudžiamosios teisės lauką, kai administracinis kelias reikštų ilgesnį bylinėjimąsi ir didesnę tikimybę pralaimėti ginčą teisme.

    20 metų be dokumentų

    Dar viena problema – praktinė gynyba po daugelio metų. Mokesčių dokumentų saugojimo pareiga paprastai siejama su kelerių metų laikotarpiu, tačiau ilgesnė baudžiamosios atsakomybės „uodega“ reiškia, kad kaltinimai teoriškai gali atsirasti tuomet, kai dokumentai jau teisėtai sunaikinti, o darbuotojai, rengę sandorius, seniai nedirba.

    „Atkurti įmonės padėtį ar konkrečių sandorių detales po keliolikos metų gali būti tiesiog neįmanoma – tai realiai riboja teisę gintis“, – sakė advokatas Patrykas Skalskis.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokia situacija verslui didina neapibrėžtumą ir skatina investuoti į ilgalaikį apskaitos bei sandorių pagrindimo „archyvavimą“. Kitaip tariant, net ir sąžiningai veikusios įmonės gali būti priverstos ilgiau saugoti įrodymus, kad po daugelio metų galėtų pagrįsti sprendimų logiką ir vadinamąjį deramo atidumo principą.

    Kol kas pataisos tebėra svarstymo stadijoje, tačiau diskusija rodo aiškią kryptį: mokesčių administravime vis stipriau susikerta du tikslai – efektyviai persekioti stambius sukčiavimo atvejus ir nepaversti baudžiamosios teisės įrankiu įprastiems mokestiniams ginčams spręsti.

  • „Microsoft“ patikėta DI etika: nauja vadovė atskleidė, kas iš tiesų stringa lenktynėse

    „Microsoft“ patikėta DI etika: nauja vadovė atskleidė, kas iš tiesų stringa lenktynėse

    „Microsoft“ vasarį paskyrė naują Trusted Technology Group vadovę Jenny Lay-Flurrie, kuriai patikėta suvienyti atsakingų technologijų iniciatyvas ir užtikrinti, kad DI būtų kuriamas bei diegiamas saugiai. Šis žingsnis sutampa su augančia įtampa rinkoje, kur greitis dažnai nugali atsargumą.

    Technologijų sektoriuje DI plėtra vis dažniau lyginama su lenktynėmis, tačiau kartu didėja ir klaidų kaina: nuo šališkumo iki neįgaliesiems nepritaikytų sprendimų. „Microsoft“ pabrėžia, kad atsakomybė už DI rezultatus tenka žmonėms ir organizacijoms, net jei sprendimus sugeneruoja modeliai.

    Kas slepiasi po atsakingu DI?

    Pasak Jenny Lay-Flurrie, atsakinga plėtra turi dvi dalis: ne tik sukurti teisingai, bet ir užtikrinti, kad sprendimas laikui bėgant išliktų teisingas. Tai reiškia nuolatinį testavimą, grįžtamojo ryšio rinkimą ir korekcijas, kai realiame pasaulyje išryškėja spragos.

    Įmonė savo modelių valdyme remiasi principais, kurie apima teisingumą, skaidrumą, įtrauktį ir atskaitomybę. Tokia kryptis nėra visiškai nauja: „Microsoft“ saugumo ir patikimumo prioritetus viešai akcentuoja dar nuo Trustworthy Computing iniciatyvos, pradėtos ankstesniais dešimtmečiais.

    Šališkumas prasideda duomenyse

    Viena iš įvardytų problemų, su kuria susidūrė „Microsoft“, buvo netikslus aklųjų vaizdavimas DI sugeneruotose iliustracijose. Kompanija pripažino, kad modeliai atkartoję visuomenėje paplitusius stereotipus, todėl komandos turėjo įsikišti ir papildyti mokymo medžiagą.

    Siekiant pagerinti atpažinimą ir kontekstą, „Microsoft“ įsigijo daugiau nei 20 000 000 minučių multimodalių duomenų iš ne pelno platformos Be My Eyes. Duomenys buvo anonimizuoti, kad galėtų būti panaudoti modelių mokymui, tiksliau atspindint aklųjų ir silpnaregių patirtis.

    Tuo pat metu rinkoje pabrėžiama, kad vien įvairesni duomenys problemos neišsprendžia. Jei šališkai sužymimi įrašai ar netikslūs metaduomenys, klaidos gali būti įtvirtintos dar iki modelio mokymo, todėl kokybės kontrolė turi apimti ne tik turinį, bet ir jo aprašymą.

    DI, darbuotojai ir tikrasis poveikis

    „Microsoft“, būdama viena didžiausių verslo technologijų tiekėjų, savo DI sprendimais daro įtaką ir kitų įmonių sprendimams dėl procesų automatizavimo. Bendrovė taip pat yra dalis platesnės technologijų sektoriaus reorganizacijų bangos, kai vienose srityse etatai mažinami, o kitur samdoma daugiau, ypač DI infrastruktūrai.

    Jenny Lay-Flurrie teigia, kad DI gali realiai mažinti atskirtį darbo rinkoje, ypač žmonėms su negalia ar neuroįvairove. „Pirmoji bendruomenė, kuri „Microsoft“ gavo prieigą prie „Copilot“, buvo mūsų darbuotojų su negalia grupė“, – sakė ji.

    Jos teigimu, kurtiesiems ypač padeda subtitrai, transkripcijos ir susitikimų santraukos, kurios suteikia daugiau savarankiškumo. Neuroįvairiems darbuotojams tokie įrankiai mažina kognityvinį krūvį ir padeda struktūruoti užduotis, tačiau tam būtina nuosekli atsakingo diegimo priežiūra.

    Ekspertai, dirbantys su žmonių su negalia įtrauktimi, pabrėžia, kad svarbu ne tik pritaikyti produktus, bet ir įtraukti šias bendruomenes į sprendimų priėmimą. Tai vertinama ne kaip geranoriškumas, o kaip būdas kurti konkurencingesnius ir visiems prieinamus sprendimus.

  • Nutekėjo „Samsung“ Galaxy Z Fold 8 Wide: ką reiškia itin platus ekranas ir kova su „Apple“

    Nutekėjo „Samsung“ Galaxy Z Fold 8 Wide: ką reiškia itin platus ekranas ir kova su „Apple“

    Nutekėjimas iš tiekimo grandinės

    Internete pasirodė vaizdas, kuris, kaip teigiama, rodo „Samsung“ ruošiamos naujos sulankstomosios serijos detalę – itin plataus išorinio ekrano komponentą. Nors nuotrauka neįrodo, kad tai veikiantis įrenginys, tokie tiekimo grandinės elementai dažnai gana tiksliai atskleidžia būsimą dizainą.

    Nutekėjimą sieja su modeliu, kuris įvairiuose gandų kanaluose vadinamas „Galaxy Z Fold 8 Wide“. Pagrindinė idėja paprasta: išorinis ekranas būtų gerokai platesnis nei iki šiol, kad telefoną būtų patogiau naudoti nesulanksčius.

    Kodėl plotis tapo svarbiausiu pokyčiu

    Iki šiol dalis vartotojų kritikuodavo „Fold“ seriją dėl santykinai siauro išorinio ekrano, kuris apsunkina rašymą ir naršymą viena ranka. Platesnis formatas reikštų mažiau kompromisų kasdienėms užduotims, kai vidinio ekrano tiesiog nereikia.

    Toks sprendimas taip pat gali turėti įtakos programų pritaikymui: platesniame išoriniame ekrane lengviau išnaudoti įprastas sąsajas, o viduje išlieka didelis darbo plotas. Rinkoje, kur sulankstomieji telefonai vis dar laikomi brangiu ir nišiniu produktu, ergonomika tampa vienu svarbiausių argumentų.

    Ko dar tikimasi iš naujų „Fold“

    Neoficiali informacija rodo, kad standartinis „Galaxy Z Fold 8“ gali išlaikyti panašią bendrą kryptį kaip ankstesnės kartos, su įprasta kelių kamerų schema gale. Tuo metu „Wide“ versijai priskiriamos dvi galinės kameros po 50 megapikselių, o priekinės kameros esą būtų po 10 megapikselių.

    Kol kas tai nėra patvirtinta gamintojo, todėl specifikacijas verta vertinti atsargiai. Vis dėlto nutekėjimų logika aiški: „Samsung“ gali bandyti išskirti modelius ne tik kaina, bet ir realiai juntamu patogumu kasdienybėje.

    Akys krypsta į „Apple“ sulankstomą modelį

    Gandai apie „Apple“ pirmąjį sulankstomą „iPhone“ kursto konkurencinę įtampą, nes rinkoje atsirastų itin stiprus žaidėjas. Neoficialiai kalbama, kad „Apple“ kryptis taip pat suktų link platesnio formato, kuris geriau tinka naršymui, darbui ir turinio vartojimui.

    Jei „Apple“ iš tiesų pristatytų sulankstomą modelį, „Samsung“ būtų naudinga turėti aiškų atsaką dar prieš konkurento debiutą. Dėl to „Galaxy Z Fold 8 Wide“ gali tapti ne tik dar vienu serijos papildymu, bet ir bandymu užimti patogumo standartą, kol rinka dar formuojasi.

    Ko laukti artimiausiais mėnesiais

    Neoficialūs pranešimai leidžia manyti, kad nauji sulankstomieji modeliai gali būti pristatyti vasaros pabaigoje, kaip „Samsung“ įprasta pastaraisiais metais. Kol nėra oficialios datos, bet kokie terminai išlieka spėjimai, tačiau nutekėjimų intensyvėjimas dažnai signalizuoja artėjantį anonsą.

    Kol kas svarbiausia išvada tokia: jei nutekėjimai teisingi, „Samsung“ bando išspręsti vieną dažniausiai minimų „Fold“ serijos trūkumų. Platesnis išorinis ekranas gali būti tas pokytis, kuris daliai pirkėjų pagaliau padarys sulankstomą telefoną praktišku kasdieniu įrenginiu.

  • Trys didžiausi pasaulio oro uostai CO2 išmeta daugiau nei Paryžius: ką atskleidė 2023 metų analizė

    Trys didžiausi pasaulio oro uostai CO2 išmeta daugiau nei Paryžius: ką atskleidė 2023 metų analizė

    Kur CO2 pėdsakas didžiausias

    Naujausia analizė rodo, kad didžiausi pasaulio oro uostai pagal išmetamo CO2 kiekį lenkia net atskirų didmiesčių taršą. Tyrime vertintas 1 300 oro uostų poveikis klimatui ir oro kokybei, remiantis 2023 metų duomenimis.

    Ataskaitą parengė ODI Global ir Transport & Environment, o skrydžių ir aviacijos degalų duomenis pateikė Tarptautinė švaraus transporto taryba. Tyrėjai pabrėžia, kad didelė dalis aviacijos taršos koncentruojasi keliuose itin dideliuose mazguose.

    Didžiausiu CO2 šaltiniu įvardytas Dubai International Airport, per metus sugeneravęs apie 23,2 mln. tonų CO2. Antroje vietoje liko Londono Heathrow su maždaug 21 mln. tonų CO2, trečias buvo Los Andželo oro uostas su apie 18,8 mln. tonų CO2.

    Ataskaitoje pažymima, kad vien šie trys oro uostai kartu išmetė maždaug tris kartus daugiau CO2 nei visas Paryžius, jei neįtraukiamos su aviacijos skrydžiais susijusios paties miesto emisijos. Tarp didžiausių teršėjų taip pat minimi Seulo Incheon, Niujorko JFK, Honkongo, Paryžiaus Charles de Gaulle ir Frankfurto oro uostai.

    Problema telkiasi keliuose mazguose

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tarša nėra tolygiai pasiskirsčiusi: 100 didžiausių oro uostų sukuria apie du trečdalius visų keleivinių skrydžių CO2 emisijų pasaulyje. Tai reiškia, kad sprendimai didžiausiuose mazguose gali turėti neproporcingai didelį poveikį bendram aviacijos pėdsakui.

    Skaičiuojama, kad 1 300 vertintų oro uostų 2023 metais iš viso sugeneravo apie 1,022 mlrd. tonų CO2. Toks mastas ataskaitoje lyginamas su valstybių emisijomis: jei aviacijos sektorius būtų atskira šalis, jis pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atsidurtų tarp didžiausių teršėjų.

    Analitikai taip pat pabrėžia regioninius skirtumus: Europos oro uostų emisijos, vertinant bendrą mastą, viršija visų Lotynų Amerikos, Artimųjų Rytų ir Afrikos oro uostų emisijas kartu. Tai siejama tiek su intensyviu skrydžių tinklu, tiek su dideliu kelionių paklausos lygiu.

    Kodėl emisijos auga ir kas svarbiausia miestams

    Ataskaitos autoriai įspėja, kad oro uostų plėtra ir augantis keleivių srautas didina aviacijos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Toks kelias, jų vertinimu, komplikuoja klimato tikslų įgyvendinimą, ypač jei technologiniai pokyčiai ir alternatyvūs degalai diegiami per lėtai.

    „Atėjo laikas teikti pirmenybę mūsų energetinei nepriklausomybei ir piliečių sveikatai“, – sakė Denise Auclair iš organizacijos Transport & Environment.

    Šiame kontekste akcentuojama ir vietos bendruomenių perspektyva: oro uostai veikia ne vien klimatą. Šalia jų gyvenantys žmonės patiria triukšmą, didesnę taršą dėl transporto srautų, o kai kuriose vietovėse fiksuojamas ir didesnis azoto oksidų bei smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis.

    ODI Global atstovai pabrėžia, kad aviacijos apimtys vis dar auga, nors daugelyje kitų sektorių po Paryžiaus susitarimo matyti aiškesnės emisijų mažėjimo tendencijos. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, ar infrastruktūros plėtros planai dera su ilgalaikiais klimato įsipareigojimais.

    Ekspertai sutaria, kad vieno sprendimo nebus: poveikį lems ir efektyvesni orlaiviai, ir tvaresni aviaciniai degalai, ir paklausos valdymo priemonės. Tačiau akivaizdu, kad didžiausi oro uostai lieka ta vieta, kur pokyčiai galėtų duoti greičiausią ir labiausiai išmatuojamą rezultatą.

  • Nemokami HD kanalai bute: ši kambarinė antena gali išgelbėti, bet viena klaida viską sugadina

    Nemokami HD kanalai bute: ši kambarinė antena gali išgelbėti, bet viena klaida viską sugadina

    Norint žiūrėti nemokamą skaitmeninę antžeminę televiziją DVB-T2 HD kokybe, ne visada reikia stogo ar balkono antenos. Daugeliui gyvenančių daugiabučiuose išeitis yra kambarinė antena, tačiau ji veikia ne visomis sąlygomis ir reikalauja tinkamo pastatymo.

    Kambarinė antena signalą priima patalpoje ir perduoda jį televizoriui arba priedėliui su DVB-T2 imtuvu. Lietuvoje antžeminės televizijos priėmimo kokybė labiausiai priklauso nuo atstumo iki siųstuvo, pastato konstrukcijų ir to, ar tarp antenos ir siųstuvo nėra didelių kliūčių.

    Praktiškai kambarinė antena dažniausiai pasiteisina, kai siųstuvas yra netoli, o signalą mažiau slopina gelžbetonis, metalizuoti langai ar storos sienos. Jei gyvenate toliau nuo siųstuvo arba signalą „užstoja“ reljefas ir tankus užstatymas, patikimesnė gali būti lauko antena, montuojama išorėje.

    Į ką žiūrėti renkantis anteną

    Renkantis kambarinę anteną svarbu patikrinti, ar ji palaiko UHF dažnių ruožą, kuriame dažniausiai transliuojami antžeminės televizijos multipleksai. Kai kuriose vietovėse gali būti aktualus ir VHF ruožas, todėl universalesni modeliai paprastai suteikia daugiau lankstumo.

    Dar vienas parametras yra stiprinimas, paprastai nurodomas decibelais. Didesnis stiprinimas gali padėti, kai signalas silpnesnis, tačiau jis neišsprendžia problemos, jei signalas iš esmės „neateina“ dėl kliūčių arba netinkamos krypties.

    Jei antena turi aktyvų stiprintuvą, jai gali reikėti maitinimo per USB arba atskirą adapterį. Toks sprendimas kartais pagerina priėmimą, bet vietose su stipriu signalu gali sukelti trikdžius, todėl svarbu įvertinti realias sąlygas namuose.

    Kur pastatyti, kad veiktų HD

    Geriausia pradėti nuo siųstuvo krypties įvertinimo ir anteną statyti prie lango, kuris „žiūri“ į siųstuvą. Net kelių metrų skirtumas bute gali pakeisti rezultatą, nes signalą smarkiai veikia sienos, perdangos ir metaliniai paviršiai.

    Pastatę anteną įjunkite kanalų paiešką ir patikrinkite signalo stiprumą bei kokybę televizoriaus nustatymuose. Jei vaizdas stringa ar garsas trūkinėja, pabandykite perkelti anteną aukščiau, pavyzdžiui, ant spintelės, ir pasukti ją keliais laipsniais.

    Dažna klaida yra anteną paslėpti už televizoriaus, tarp laidų, lentynoje ar prie metalinių daiktų, kurie gali ekranizuoti signalą. Taip pat verta laikyti atokiau nuo „Wi-Fi“ maršrutizatorių, kompiuterių ir kitų elektronikos prietaisų, jei pastebite papildomus trukdžius.

    Kada verčiau rinktis lauko anteną

    Jei kambarinė antena net ir prie lango neužtikrina stabilaus vaizdo, tikėtina, kad signalas jūsų būste yra per silpnas arba per daug iškraipytas. Tokiais atvejais dažnai padeda lauko antena, nes ji montuojama ten, kur mažiau kliūčių ir geresnė „matomumo“ zona siųstuvo kryptimi.

    Taip pat svarbu įsitikinti, kad televizorius ar priedėlis iš tiesų palaiko DVB-T2 ir vaizdo kodavimą, naudojamą transliacijose. Jei įranga senesnė, gali reikėti atskiro DVB-T2 imtuvo, kitaip net ir geras signalas negarantuos vaizdo.

    Galiausiai, jei situacija neaiški, verta atlikti paprastą testą: kelioms valandoms pasiskolinti kitą anteną ir palyginti rezultatą. Skirtingi modeliai dėl konstrukcijos ir stiprinimo realiomis sąlygomis gali elgtis nevienodai, todėl „popieriniai“ parametrai ne visada pasako viską.

  • Indija paleido milžinišką baterijų parką: 180 MW sistema žada proveržį žalioje energetikoje

    Indija paleido milžinišką baterijų parką: 180 MW sistema žada proveržį žalioje energetikoje

    Indijoje pradėta eksploatuoti vienas didžiausių šalyje baterijų energijos kaupimo projektų. Tai 180 MW galios ir 360 MWh talpos baterijų energijos kaupimo sistema, skirta padėti subalansuoti elektros tinklą sparčiai augant atsinaujinančiai gamybai.

    Apie projekto įgyvendinimą paskelbė „Xiamen Kehua Digital Energy Tech Co., Ltd.“ – įmonė, tiekianti tinklą formuojančius sprendimus, kurie leidžia kaupikliams aktyviau prisidėti prie tinklo stabilumo. Indijoje tokio masto vadinamosios atskiros baterijų sistemos laikomos svarbiu žingsniu plečiant saulės ir vėjo elektrinių dalį bendrame energijos balanse.

    Kam reikalingas toks mastas?

    360 MWh talpa reiškia, kad įrenginys gali tiekti 180 MW galią maždaug dvi valandas, kai to labiausiai reikia, pavyzdžiui, vakare, sumažėjus saulės generacijai. Tokie projektai padeda mažinti svyravimus, palaikyti dažnį ir įtampą, o tai ypač svarbu tinklui, kuriame daug nepastovios generacijos.

    Didelio masto baterijos dažnai naudojamos ir avarinėms situacijoms suvaldyti, nes gali reaguoti per labai trumpą laiką. Praktikoje tai reiškia mažesnę trikdžių ir didelio masto elektros tiekimo sutrikimų riziką, ypač regionuose, kur infrastruktūra patiria dideles apkrovas.

    Tinklą formuojanti technologija

    Projekte taikomi tinklą formuojantys sprendimai, kurie leidžia kaupimo sistemoms veikti ne tik kaip energijos „sandėliui“, bet ir kaip aktyviam tinklo stabilumo elementui. Tokia kryptis pasaulyje vis dažniau minima kaip būtina, kai atsinaujinantys šaltiniai tampa dominuojantys.

    „Xiamen Kehua Digital Energy Tech Co., Ltd.“ nurodė, kad projektui buvo tiekiami 192 galios keitikliai, kurių vieneto galia siekia 1,25 MW, ir kad įranga pritaikyta darbui karštame klimate. Įmonė akcentavo atitiktį Indijos Centrinės elektros institucijos (CEA) reikalavimams, kurie apima tinklo funkcijas, tokias kaip greitas dažnio reguliavimas ir įtampos kontrolė.

    „Ši sistema palaiko pagrindines tinklo funkcijas, įskaitant greitą dažnio reguliavimą ir įtampos kontrolę“, – teigė „Xiamen Kehua Digital Energy Tech Co., Ltd.“.

    Indijos tikslai ir rinka

    Indija yra išsikėlusi tikslą iki 2030 metų pasiekti 500 GW ne iš iškastinio kuro gaunamos elektros galios. Dideli baterijų projektai laikomi vienu iš greičiausių būdų suvaldyti nepastovios gamybos problemą ir sumažinti poreikį laikyti rezervą iš taršių, brangių piko elektrinių.

    Šalia jau įgyvendinamų projektų planuojami ir dar didesni kaupimo sprendimai, įskaitant projektus Radžastane. Rinkos tendencija aiški: augant saulės ir vėjo generacijai, energijos kaupimas tampa ne papildomu pasirinkimu, o būtina tinklo modernizacijos dalimi.

  • Iranas stebina Pentagoną: po smūgių vėl gamina kovinius dronus, žvalgyba mini 6 mėnesius

    Iranas stebina Pentagoną: po smūgių vėl gamina kovinius dronus, žvalgyba mini 6 mėnesius

    Iranas po JAV ir Izraelio smūgių sparčiai atkuria karinius pajėgumus, o žvalgybos vertinimu dalis kovinių dronų gamybos jau atnaujinta. Tai kelia abejonių ankstesniais viešais pareiškimais, kad Teherano gynybos pramonė ilgam buvo paralyžiuota.

    Remiantis JAV žvalgybos informacija, atkūrimo tempas nustebino net dalį Pentagono analitikų. Vertinama, kad kai kurie dronų programos pajėgumai gali būti visiškai atstatyti per maždaug šešis mėnesius, nors tikslūs terminai priklauso nuo atsargų ir tiekimo grandinių.

    Dronai – pigesnė alternatyva raketoms

    Dronai Iranui laikomi greičiau atkuriamu ir pigesniu pasirinkimu nei balistinės raketos, nes jų gamybai dažnai reikia mažiau sudėtingų komponentų ir infrastruktūros. Dėl to Teheranas gali mėginti kompensuoti patirtus nuostolius didindamas bepiločių atakų mastą regione.

    Žvalgybos vertinimu, net ir po smūgių Iranas išsaugojo dalį balistinių raketų, priešlėktuvinės gynybos sistemų ir bepiločių orlaivių atsargų. Tai reiškia, kad greitas gamybos atnaujinimas gali sustiprinti galimą spaudimą Izraeliui ir Persijos įlankos valstybėms.

    Įtarimai dėl Rusijos ir Kinijos paramos

    Diskusijas kaitina pranešimai, kad Iranas atstatydamas gynybos pramonę gali remtis išorės partnerių pagalba, įskaitant Rusiją ir Kiniją. Daugiausia dėmesio sulaukia įtarimai dėl kiniškų komponentų, kurie esą gali būti naudojami raketų ir kitų ginkluotės sistemų gamyboje.

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu viešai kaltino Pekiną tiekiant Iranui gamybai reikalingas dalis, tačiau Kinija tokius teiginius neigia. Praktikoje net pavieniai dvejopos paskirties komponentai, pavyzdžiui, elektronika ar varikliai, gali turėti didelę reikšmę dronų programoms.

    Skirtingi vertinimai Vašingtone

    Padėtį komplikuoja tai, kad vieši JAV kariškių pareiškimai ne visada sutampa su žvalgybos vertinimais. JAV Centrinės vadavietės vadas admirolas Bradas Cooperis buvo pareiškęs, kad operacija sunaikino apie 90 proc. Irano gynybos pramonės infrastruktūros.

    Ekspertai pažymi, kad tokie skirtumai gali atsirasti dėl skirtingų vertinimo metodikų, ribotos informacijos apie realią žalą ir Irano gebėjimo išskaidyti gamybą į mažesnius, sunkiau aptinkamus pajėgumus. Dronų technologijų plitimas ir tarptautinės tiekimo grandinės taip pat didina riziką, kad gamyba bus atnaujinama greičiau, nei tikėtasi.

  • DI jau apgavo teisėjus: „OpenAI“ GPT-4.5 pirmąkart įveikė Tiuringo testą, kyla grėsmės

    DI jau apgavo teisėjus: „OpenAI“ GPT-4.5 pirmąkart įveikė Tiuringo testą, kyla grėsmės

    Dirbtinis intelektas pirmą kartą gavo tvirtų empirinių įrodymų, kad gali įveikti vadinamąjį Tiuringo testą. Kalifornijos universiteto San Diege mokslininkų tyrime „OpenAI“ modelis GPT-4.5 dažnai buvo palaikytas žmogumi, nors dalyvavo kaip kompiuterinė sistema.

    Klasikiniame Tiuringo testo variante teisėjas tuo pačiu metu raštu bendrauja su dviem paslėptais dalyviais: žmogumi ir programa. Jei teisėjas patikimai neatskiria, kuris yra žmogus, laikoma, kad sistema sugebėjo įtikinamai imituoti žmogaus bendravimą.

    Kas nustatyta tyrime

    Tyrimas paskelbtas 2026 metais gegužės 19 dieną mokslo žurnale Proceedings of the National Academy of Sciences. Eksperimente dalyvavo dvi respondentų grupės: UC San Diego studentai ir platformoje „Prolific“ atrinkti žmonės iš įvairių šalių.

    Po maždaug 5 minučių pokalbio GPT-4.5, gavęs specialiai parengtą instrukciją, buvo priskirtas žmogui 73 proc. atvejų. „Meta“ didelis kalbos modelis LLaMa-3.1-405B pasiekė 56 proc. ir statistiškai tapo sunkiai atskiriamas nuo realių pašnekovų.

    Esminis veiksnys buvo vadinamoji promptų inžinerija, kai modeliui iš anksto nurodoma laikytis konkretaus „žmogiško“ bendravimo stiliaus. Be šių instrukcijų rezultatai smuko iki 36 proc. GPT-4.5 atveju ir 38 proc. LLaMa-3.1-405B atveju.

    Kodėl tai svarbu

    Tiuringo testas vertina ne žinių kiekį ar skaičiavimo tikslumą, o gebėjimą elgtis kaip žmogui pokalbyje. Tyrėjai pabrėžia, kad sėkmei svarbus ne tik taisyklingumas, bet ir natūrali kalbėsena, humoras, abejonės, net menkos klaidos.

    Replikaciniame eksperimente, kai pokalbis truko apie 15 minučių, su tais pačiais „žmogiško vaidmens“ nurodymais modeliai išlaikė aukštus rodiklius. Tyrimo autoriai atkreipė dėmesį, kad studentai dažniau taikė vietinį kultūrinį kontekstą ir taip šiek tiek geriau aptiko, kada pašnekovas nėra žmogus.

    Augančios rizikos internete

    Tokie rezultatai stiprina diskusiją apie vadinamųjų padirbtų žmonių erą, kai paskyros, komentarai ar privatūs pokalbiai gali atrodyti visiškai autentiški. Praktinė pasekmė paprasta: daugėja situacijų, kai vartotojai nebegali būti tikri, kas yra kitoje ekrano pusėje.

    „Turime būti atsargesni: bendraudami su nepažįstamais internete žmonės turėtų mažiau pasitikėti, kad kalba su žmogumi, o ne su dideliu kalbos modeliu“, – sakė tyrimo autorius Cameronas Jonesas.

    Ekspertai sieja tai su didesne sukčiavimo, socialinės inžinerijos ir dezinformacijos rizika. Kai dirbtinis intelektas geba įtikinamai palaikyti dialogą, jam lengviau išgauti jautrią informaciją, kurstyti konfliktus komentaruose ar imituoti realius asmenis, ypač jei auditorija neturi aiškių patikros priemonių.

    Tyrėjai tikisi, kad publikacija paskatins ir akademines diskusijas, ir praktinius sprendimus, įskaitant aiškesnį turinio žymėjimą bei priemones, kurios padėtų platformoms aptikti automatizuotą manipuliaciją. Kartu pabrėžiama, kad technologijoms sparčiai tobulėjant vien techninių filtrų gali nepakakti, todėl svarbi ir vartotojų skaitmeninė higiena.