CP v2

Category: Technologijos

  • „Electronic Arts“ blokavo naują „Star Wars“ žaidimą: 280 mln. eurų biudžetas išgąsdino?

    „Electronic Arts“ blokavo naują „Star Wars“ žaidimą: 280 mln. eurų biudžetas išgąsdino?

    Studija BioWare dar 2015 metais svarstė ambicingą planą iš esmės perkurti „Star Wars: The Old Republic“, kad jis labiau primintų klasikinį vieno žaidėjo vaidmenų žaidimą, panašų į „Knights of the Old Republic“ (2003). Tačiau leidėja „Electronic Arts“ šiai idėjai kelio nedavė, o pagrindinė priežastis buvo išlaidos.

    Apie neįgyvendintą koncepciją, kuri viduje vadinta „The New Republic“, pasakojo ilgametis kūrėjas Jamesas Ohlenas, prisidėjęs prie tokių žaidimų kaip „Baldur’s Gate“ ir „Dragon Age: Origins“. Jo teigimu, per maždaug pusmetį buvo parengta kryptis, kuri turėjo pataisyti ankstesnius komandos sprendimus ir grąžinti serijai labiau pasakojimu grįstą RPG pagrindą.

    Pasak kūrėjo, idėja buvo pristatyta svarbiems „Lucasfilm“ žmonėms, tarp jų ir Kathleen Kennedy bei Dave’ui Filoni. Buvo aptariami ir galimi siužeto ryšiai, pavyzdžiui, istoriją nukeliant kelis šimtus metų iki Respublikos žlugimo, kad kūrėjai turėtų daugiau kūrybinės laisvės.

    Vis dėlto galutinį sprendimą priėmė „Electronic Arts“ vadovybė, kuri į planą žiūrėjo per rizikos ir investicijų prizmę. BioWare kūrėjų atmintyje ir leidėjos skaičiuose vis dar buvo ankstesnė patirtis: pradinės „Star Wars: The Old Republic“ versijos kūrimas, remiantis viešai minėtais skaičiais, kainavo apie 260 000 000 eurų.

    Toks biudžetas šiuolaikinėje žaidimų rinkoje laikomas itin aukštos rizikos investicija net ir didelėms kompanijoms, ypač kai kalbama apie žanro ar formato pokyčius. Pastaraisiais metais leidėjai vis dažniau stengiasi mažinti brangių nesėkmių tikimybę, todėl pirmenybę teikia aiškiau prognozuojamiems projektams, tęstiniam turiniui arba mažesnės apimties leidimams.

    Nors visiško žaidimo restarto neįvyko, „Star Wars: The Old Republic“ vėliau sulaukė istorinių priedų „Knights of the Fallen Empire“ ir „Knights of the Eternal Throne“. Jie bandė labiau priartinti MMO patirtį prie vieno žaidėjo pasakojimo, iškeliant siužetą apie kovą su galingu Sitų valdovu.

    Jamesas Ohlenas yra sakęs, kad sprendimas atsisakyti perdirbimo jam paliko bejėgiškumo jausmą, o 2018 metais jis galiausiai paliko BioWare. Vėliau jis dirbo prie kitų projektų, tarp jų ir „Anthem“, o pastaraisiais metais kūrybinę kryptį sieja su naujomis studijomis ir stalo RPG bendruomenei pritaikomu turiniu.

    Tuo pat metu „Star Wars“ žaidimų ateitis išlieka aktyvi: didelė dalis leidėjų ir studijų ieško, kaip suderinti stiprią istoriją su ilgalaikiu žaidėjų įsitraukimu. Fanų lūkesčiai dažnai sukasi apie sugrįžimą prie klasikinio RPG modelio, tačiau leidėjams tai reiškia sudėtingą balansą tarp kūrybinės vizijos, licencijos reikalavimų ir milžiniškų kūrimo kaštų.

  • „Forza Horizon 6“ dar nepasirodė, o „Steam“ jau braška: rekordas krito per kelias valandas

    „Forza Horizon 6“ dar nepasirodė, o „Steam“ jau braška: rekordas krito per kelias valandas

    „Playground Games“ sukurta „Forza Horizon 6“ dar tik ankstyvosios prieigos etape, tačiau „Steam“ platformoje jau fiksuoja serijai neregėtą aktyvumą. Remiantis „SteamDB“ duomenimis, vienu metu žaidimą buvo paleidę beveik 120 000 žaidėjų.

    Šis skaičius reikšmingas tuo, kad jį sugeneravo tik kompiuterių žaidėjai, pasirinkę brangesnį „Premium“ leidimą, suteikiantį galimybę žaisti anksčiau. Tai reiškia, kad dalis auditorijos dar apskritai neturėjo prieigos, o aktyvumas vis tiek perkopė ankstesnius franšizės rekordus.

    Iki šiol didžiausią „Steam“ vienu metu prisijungusių žaidėjų piką tarp serijos dalių laikė „Forza Horizon 5“, pasiekusi apie 81 000. „Forza Horizon 4“ savo geriausiu momentu buvo surinkusi apie 75 000 žaidėjų, tad naujoji dalis kartelę pakėlė itin ryškiai.

    Kas pasikeis oficialios premjeros dieną?

    Oficialus „Xbox Game Studios“ leidinio startas numatytas gegužės 19 dieną. Tuomet į žaidimą ateis standartinių leidimų pirkėjai, taip pat „Game Pass Ultimate“ prenumeratoriai, todėl vienu metu žaidžiančiųjų skaičius, tikėtina, dar labiau šoktels.

    Vis dėlto „Steam“ statistika atspindi tik dalį bendro paveikslo, nes tradiciškai didelė „Forza“ auditorijos dalis renkasi „Xbox“ konsoles. „Microsoft“ savo ekosistemos vienalaikių žaidėjų skaičių paprastai viešai nedetalizuoja, todėl pilną mastą įvertinti sunkiau.

    Kritikų įvertinimai ir plėtra į kitas platformas

    Žaidimo startui ankstyvoje prieigoje papildomą impulsą suteikė ir geri pirmieji vertinimai. „Metacritic“ suvestinė šiuo metu rodo apie 92 balus iš 100, o tai signalizuoja, kad tai vienas stipriausių metų lenktynių žaidimų.

    Be kompiuterių ir „Microsoft“ konsolių, jau aptariamas ir „PlayStation 5“ leidimas, kuris reikštų dar platesnę auditoriją. Ankstesnė serijos dalis į „Steam“ atėjo vėliau nei į kitas „Microsoft“ ekosistemos parduotuves, tačiau dabar matyti, kad būtent „Steam“ gali tapti vienu svarbiausių populiarumo barometrų.

    Galutiniai pardavimų ir ilgalaikio įsitraukimo skaičiai paaiškės po pilnos premjeros ir platesnio prieinamumo per prenumeratos paslaugas. Tačiau ankstyvosios prieigos rekordas jau dabar rodo, kad arkadinių lenktynių žanre „Forza Horizon 6“ startuoja su itin didele paklausa.

  • Halo pagaliau PS5? Nutekintos „GameStop“ nuotraukos įžiebė audrą ir kalbas apie lūžį

    Halo pagaliau PS5? Nutekintos „GameStop“ nuotraukos įžiebė audrą ir kalbas apie lūžį

    Internete išplito nuotraukos, kuriose matyti fizinės žaidimo „Halo: Campaign Evolved“ pakuotės su „PlayStation 5“ žymėjimu. Teigiama, kad vaizdai atkeliavo iš „GameStop“ parduotuvių ir rodo, jog prekybininkai ruošiasi išankstiniams užsakymams.

    Kadrai greitai paplito socialiniuose tinkluose, ypač „Reddit“, ir išprovokavo diskusijas dėl autentiškumo. Dalį gerbėjų labiausiai nustebino tai, kad pagrindinis serijos herojus būtų pristatomas po „Sony“ platformos ženklu, kas ilgus metus atrodė neįmanoma.

    Jei nutekėjusi medžiaga tikra, tai reikštų ne tik PS5 versiją, bet ir tradicinį, dėžutėje leidžiamą žaidimą su disku. Pastaraisiais metais būtent fizinio leidimo klausimas tapo svarbiu signalu, ar leidėjas žaidimą kitai platformai traktuoja kaip pilnavertį pristatymą, ar tik papildomą skaitmeninį pardavimą.

    Šis nutekėjimas įsipaišo į platesnę „Microsoft“ kryptį vis dažniau savo žaidimus siūlyti ne vien „Xbox“ ekosistemoje. Rinkoje ryškėja tendencija mažinti griežtų išskirtinumų svarbą, kai didelio biudžeto projektams tampa naudinga pasiekti kuo platesnę auditoriją, ypač kai auga kūrimo kaštai.

    „Halo“ serija daugiau nei du dešimtmečius buvo laikoma „Xbox“ identiteto dalimi, todėl net ir kalbos apie pasirodymą „PlayStation“ bendruomenėse sukelia emocijų. Vieni tai vertina kaip senos konsolių konkurencijos pabaigos ženklą, kiti mato pragmatišką sprendimą stiprinti prekės ženklą ir pritraukti naujų žaidėjų.

    Kol kas nei „Microsoft“, nei „Sony“, nei „Halo Studios“ oficialiai nepatvirtino, kad „Halo: Campaign Evolved“ iš tiesų ruošiama PS5. Vis dėlto fizinių pakuočių nutekėjimai žaidimų industrijoje neretai pasitvirtina, nes tokie maketai paprastai atsiranda tik tada, kai tiekimo grandinėje jau vyksta pasirengimas prekybai.

    Pirmasis „Halo“ žaidimas debiutavo 2001 metais kaip vienas svarbiausių pirmojo „Xbox“ starto titulų ir tapo serija, apibrėžusia konsolinių šaudyklių standartą. Jei legenda iš tiesų persikeltų į PS5, tai būtų simbolinis momentas visai rinkai, rodantis, kaip sparčiai keičiasi platformų ribos.

  • Naujas Jamesas Bondas jau aiškus: kas yra Patrickas Gibsonas ir kuo nustebins 007 žaidime

    Naujas Jamesas Bondas jau aiškus: kas yra Patrickas Gibsonas ir kuo nustebins 007 žaidime

    Artėjant naujam šnipų veiksmo žaidimui „007 First Light“, kūrėjai atskleidė, kas įkūnys jaunąjį Jamesą Bondą. Šį kartą Agentą 007 vaidins airių aktorius Patrickas Gibsonas, kuriam patikėta vieno garsiausių popkultūros personažų pradžios istorija.

    Žaidimą kuria Danijos studija „IO Interactive“, geriausiai žinoma dėl „Hitman“ serijos. Kūrėjai akcentuoja kinematografišką pasakojimą, įsitraukimą ir šnipinėjimo atmosferą, todėl aktoriaus pasirinkimas tampa vienu svarbiausių projekto akcentų.

    „007 First Light“ centre – dar tik karjerą pradedantis, 26 metų Bondas, kuriam teks įrodyti, kodėl jis vertas 007 numerio. Tokia kryptis leidžia iš naujo perkurti herojaus charakterį, parodyti jo klaidas, motyvus ir pirmuosius lūžius, o ne vien legendinį šaltakraujiškumą.

    Pasak kūrėjų publikuotų komentarų, Patrickas Gibsonas prisipažino buvęs priblokštas, kai sužinojo apie savo atrankos rezultatą, ir tai jam tapo vienu ryškiausių karjeros momentų.

    „Kai sužinojau, kad būsiu Bondas, kurį laiką tiesiog negalėjau patikėti – tai milžiniška atsakomybė ir svajonė vienu metu“, – sakė Patrickas Gibsonas.

    Gibsonas gimė 1995 metais ir per pastaruosius metus spėjo sukaupti solidžią patirtį televizijoje bei kine. Straipsnyje minimi jo darbai apima vaidmenis serialuose ir filmuose, o vienas ryškesnių paminėjimų – pasirodymas serialo „Dexter: Grzech pierworodny“ istorijoje, kur jis įkūnijo jaunąjį Dexterį Morganą.

    Aktoriaus karjeros kelyje taip pat minimas įvertinimas Airijos kino ir televizijos apdovanojimuose IFTA, kur jis buvo pastebėtas kaip kylantis talentas. Tokie apdovanojimai dažnai tampa tramplinu į didesnius tarptautinius projektus, ypač kai kalbama apie franšizes su milžiniška auditorija.

    „IO Interactive“ patirtis kuriant slaptumo, persirengimų, taktikos ir įtampos kupinus scenarijus leidžia tikėtis, kad naujasis „007 First Light“ orientuosis ne vien į šaudymą, bet ir į pasirinkimus, žvalgybą bei situacijų sprendimą. Būtent čia, anot kūrėjų, ir atsiskleis jauno Bondo charakteris.

    Žaidimo išleidimas numatomas vėlesniu laikotarpiu, o kūrėjai projektą pozicionuoja kaip vieną labiausiai laukiamų artėjančių šnipų žanro premjerų. Jei „007 First Light“ pasiteisins, Patrickui Gibsonui tai gali tapti vaidmeniu, po kurio jo pavardė įsitvirtins plačiojoje tarptautinėje rinkoje.

  • Lenkijos ligoninės netenka gydytojų iš už ES: atimamos laikinos teisės dirbti, pasekmės pacientams

    Lenkijoje dalis ligoninių susiduria su nauju iššūkiu: regioninės gydytojų rūmų institucijos pradėjo naikinti laikinas teises verstis gydytojo praktika medikams iš ne Europos Sąjungos šalių. Pokyčiai labiausiai gali smogti mažesnių miestų gydymo įstaigoms, kurios pastaraisiais metais trūkumus dažnai dengė specialistais iš užsienio.

    Ši tvarka siejama su pandemijos ir karo Ukrainoje laikotarpiu įvestu supaprastintu mechanizmu, leidusiu greičiau įdarbinti dalį medikų. Tačiau kartu buvo numatytos papildomos sąlygos, tarp jų ir pareiga per nustatytą terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius lenkų kalbos mokėjimą ne žemesniu nei B1 lygiu.

    Remiantis viešai skelbtais duomenimis, iki gegužės 12 dienos regioninės gydytojų rūmų institucijos jau buvo panaikinusios 207 tokias laikinas teises. Didesnis skaičius atvejų fiksuotas Mazovijos regione, mažesni, bet reikšmingi skaičiai minimi ir kituose vaivadijose, o bendrai ši situacija potencialiai gali paliesti ir iki maždaug 1 000 užsienio gydytojų.

    Praktinis poveikis gali būti greitas: jei dalis medikų netenka teisės dirbti, ligoninės priverstos perplanuoti budėjimus, mažinti paslaugų apimtis arba laikinai riboti kai kurių skyrių veiklą. Tokie pokyčiai dažniausiai pirmiausia atsispindi pacientams per ilgesnes eiles, sudėtingesnį patekimą pas specialistus ir didesnį krūvį likusiems gydytojams.

    Didžiausia rizika mažiems miestams

    Mažesnių miestų ir periferinių regionų ligoninės Lenkijoje jau ne vienerius metus kalba apie nuolatinį gydytojų trūkumą. Tokiose vietovėse konkuruoti dėl darbuotojų su didžiaisiais miestais sudėtinga, todėl užsienio medikai tapo viena iš realių priemonių užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą.

    Vienos iš ligoninių vadovė viešai aiškino, kad jų įstaigoje gydytojų stoka yra nuolatinė, o pritraukti specialistą dirbti provincijoje esą itin sunku.

    „Mums nuolat trūksta gydytojų. Esame gilioje provincijoje, o prisivilioti gydytoją dirbti kartais atrodo beveik neįmanoma“, – sakė Ustšykų Dolnų ligoninės laikinoji direktorė Malgožata Kormoš.

    Šis ginčas atsiduria tarp dviejų tikslų: iš vienos pusės, pacientų saugumo ir aiškių profesinių standartų, įskaitant gebėjimą sklandžiai bendrauti valstybine kalba. Iš kitos pusės, sveikatos apsaugos sistemos pajėgumo, kai realus personalo stygius verčia ieškoti greitų sprendimų, kad būtų užtikrintos budėjimo grandys ir bazinės paslaugos.

    Ką reiškia B1 lygio reikalavimas?

    B1 lygis Europos kalbų metmenyse paprastai reiškia gebėjimą susikalbėti kasdienėse situacijose, suprasti pagrindines temas ir aiškiai perteikti informaciją. Medicinoje tai ypač svarbu dėl anamnezės rinkimo, informuoto sutikimo, vaistų vartojimo instrukcijų ir rizikų paaiškinimo.

    Vis dėlto ligoninių vadovai atkreipia dėmesį, kad staigus didesnio skaičiaus gydytojų praradimas gali sukelti grandininį efektą: jei neįmanoma sukomplektuoti budėjimų, kenčia priėmimo skyriai, planinės konsultacijos ir stacionaro darbas. Tai galiausiai gali paliesti milijonus pacientų, ypač regionuose, kur alternatyvų pasirinkimas ribotas.

    Ko galima tikėtis toliau?

    Tolimesnė eiga priklausys nuo to, kiek medikų spės pateikti kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus, o kiek pasirinks ieškoti darbo kitose šalyse arba kitose srityse. Taip pat svarbu, ar bus koreguojami pereinamieji laikotarpiai ir ar atsiras papildomų mechanizmų, padedančių greičiau pasiekti reikalaujamą kalbos lygį.

    Kol kas ligoninės, ypač mažesnėse savivaldybėse, ruošiasi scenarijui, kad dalies specialistų gali nebelikti, o tai reikštų dar didesnį krūvį likusiam personalui. Pacientams tai gali virsti labiau apčiuopiamais dalykais: ilgesniu laukimu, dažnesniais vizitų perkėlimais ir mažesniu paslaugų prieinamumu.

  • Palūkanų normos Lenkijoje gali vėl kilti: liepos prognozė taps lūžio tašku kredito rinkai

    Lenkijoje stiprėjant infliacijos spaudimui ir augant geopolitinei įtampai, finansų rinkos vis dažniau vertina scenarijų, kad palūkanų normos šiemet dar gali būti didinamos. Nors iki liepos posėdžių ciklo reikšmingų pokyčių nesitikima, signalai iš RPP retorikos rodo aiškų poslinkį griežtesnės politikos link.

    Pastaruoju metu dalis RPP narių viešai pabrėžia, kad rizika kainų stabilumui didėja, o infliacijos lūkesčiai gali tapti sunkiau suvaldomi. Tai ypač aktualu, jei energijos išteklių kainos ir tiekimo grandinių sutrikimai užsitęstų, nes tokie veiksniai paprastai tiesiogiai persiduoda degalų, transporto ir maisto kainoms.

    „Iki metų pabaigos labiau tikėtina palūkanų normų didinimo kryptis, jei kainų šokas padidintų infliacijos lūkesčių atitrūkimo riziką“, – sakė RPP narys Przemysławas Litwiniukas.

    Jo teigimu, esminiu atskaitos tašku taps liepa, kai Lenkijos centrinis bankas NBP paskelbs naują infliacijos projekciją. Būtent ši prognozė, kaip tikimasi, gali atverti platesnę diskusiją RPP viduje, ar reikia griežtinti pinigų politiką, jei matysis, kad infliacija įsitvirtina aukščiau tikslo.

    Kas pasikeistų skolininkams?

    Jei palūkanų normos būtų keliamos, labiausiai tai pajustų kintamų palūkanų paskolų turėtojai ir nauji besiskolinantys gyventojai. Tokiais atvejais brangsta mėnesio įmokos, o bankai dažniau taiko griežtesnį mokumo vertinimą, todėl daliai žmonių tampa sunkiau pasiekti norimą paskolos sumą.

    Rinkoje palūkanų kėlimo lūkestis paprastai didina ir finansavimo kainą įmonėms, ypač toms, kurios remiasi trumpalaikiu skolinimusi. Dėl to gali lėtėti investicijos ir atsargesni tampa sprendimai dėl plėtros, nors poveikis priklauso nuo to, kiek ilgai išliktų aukštesnės palūkanos.

    Kada gali būti priimtas sprendimas?

    Pagal skelbiamą posėdžių ritmą, po liepos RPP dar turėtų svarstyti palūkanų klausimą kelis kartus iki metų pabaigos. Tai reiškia, kad jei liepos projekcija rodys atkakliai aukštesnę infliaciją, rudenį ir metų pabaigoje didėja tikimybė sulaukti konkretesnių sprendimų.

    NBP vadovas Adamas Glapińskis anksčiau yra sakęs, kad palūkanų didinimo svarstymas būtų labiau tikėtinas, jei infliacija tvariai pakiltų virš 3,5 proc. ribos ir prognozės rodytų, kad tai ne laikinas šuolis. Dalis ekonomistų Lenkijoje jau dabar numato, kad artimiausiais mėnesiais toks lygis yra realus, tačiau lemiamas bus klausimas, ar tendencija užsifiksuoja ilgesniam laikui.

    RPP paskutinį kartą palūkanų normą didino 2022 metais, o nuo tada rinkos dėmesys daugiausia buvo sutelktas į infliacijos slopimo tempą ir ekonomikos atsparumą. Dabar, atsinaujinus kainų rizikoms, palūkanų kryptis vėl tampa vienu svarbiausių kintamųjų kredito rinkai.

  • Artimieji Rytai kelia naftos kainas: analitikai prognozuoja, kad „Brent“ brangs ilgiau

    Užsitęsęs karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susijusi tiekimo rizika gali ilgiau išlaikyti pakeltas „Brent“ naftos kainas. Tokį vertinimą pateikia banko PKO BP analitikai, pabrėždami, kad rinkoje išlieka struktūrinis pasiūlos trūkumas.

    Pastarosiomis savaitėmis naftos kainos išsiskyrė dideliais svyravimais, kuriuos skatino baimės dėl konflikto išplitimo ir galimų trikdžių pagrindiniuose energetikos maršrutuose. Rinkos dalyviai ypač jautriai reaguoja į bet kokius signalus, galinčius paveikti eksportą iš Persijos įlankos regiono.

    Tiekimo grandinės rizika išlieka

    Vienas svarbiausių kainas palaikančių veiksnių – rizika laivybai ir krovinių judėjimui siauruose maršrutuose, kurie yra kritiškai svarbūs pasaulinei naftos prekybai. Net ir laikini apribojimai ar išaugusios draudimo bei logistikos sąnaudos gali greitai persiduoti į galutinę kainą.

    Analitikų vertinimu, tokioje aplinkoje net ir formaliai didinamas gavybos planas ne visuomet tampa lemiamu veiksniu kainoms. Jei fizinis tiekimas sutrinka, rinkoje svarbiausias tampa realus naftos srautų prieinamumas, o ne deklaruojami gavybos tikslai.

    Tarptautinės energetikos agentūros vertinimai rodo, kad pasaulinė rinka gali išlikti deficitinė, todėl kainų spaudimas į viršų gali užsitęsti ir ateinančiais ketvirčiais. Papildomą neapibrėžtumą kuria tai, kad tiekimo normalizacija dažnai vėluoja net ir sumažėjus tiesioginei įtampai.

    Brangsta ne tik nafta

    PKO BP taip pat atkreipia dėmesį į pramoninių metalų kainų šuolius, ypač vario, kuris jautriai reaguoja į ekonomikos ciklą ir investicijų lūkesčius. Vario paklausą pastaruoju metu stiprina du veiksniai: ribojama pasiūla ir augantis poreikis elektros infrastruktūrai.

    Rinkoje daug kalbama apie didėjančias elektros tinklų investicijas bei duomenų centrų plėtrą, kurią spartina dirbtinis intelektas. Tokie projektai didina laidininkų ir transformatorių paklausą, o tai palaiko vario kainas net tada, kai platesnė ekonomika rodo mišrius signalus.

    Tuo pat metu aukštai laikosi ir aukso kaina, kurią dažnai palaiko geopolitinė įtampa, centrinių bankų pirkimai ir investuotojų siekis apsidrausti nuo rizikų. Vis dėlto aukso perspektyvas gali riboti griežtesnės pinigų politikos lūkesčiai, jei infliacija pagrindinėse ekonomikose išliks užsispyrusi.

    Ką stebės rinka artimiausiais mėnesiais?

    Artimiausiu laikotarpiu naftos kainų kryptį lems keli praktiniai indikatoriai: realūs eksporto srautai, laivybos sąlygų stabilumas ir atsargų dinamika pagrindiniuose regionuose. Ne mažiau svarbūs bus ir sprendimai, susiję su strateginių atsargų naudojimu bei vartojimo prognozėmis.

    Jei įtampa regione išliks, o pasiūlos atsigavimas vyks lėtai, gali įsitvirtinti scenarijus, kai nafta išlieka brangesnė ilgiau. Toks fonas paprastai persiduoda ir degalų kainoms, logistikos kaštams bei platesniems infliacijos lūkesčiams.

  • Strabag: vien pinigų neužtenka – be greitesnių leidimų ir žaliavų investicijos vėluos

    Po kelių ketvirčių nuosmukio Lenkijos statybos rinka laukia didelės transporto infrastruktūros projektų bangos: planuojami geležinkelių, kelių ir uostų darbai turi išjudinti užsitęsusią stagnaciją. Tačiau rangovai įspėja, kad vien finansavimas ir pasirašytos sutartys negarantuoja nei terminų, nei biudžetų laikymosi.

    „Strabag“ valdybos narys Lenkijoje Wojciechas Trojanowskis sako, jog lemiamas veiksnys bus administracinių procedūrų pagreitinimas. Pasak jo, dideliems projektams dažniausiai trukdo ne statybos pajėgumų stoka, o sprendimų grandinė: poveikio aplinkai vertinimai, vandentvarkos derinimai, statybos leidimai, priežiūra ir galutiniai priėmimai.

    Kur stringa projektai?

    Didžiausiu „Achilo kulnu“ įvardijami sprendimai, susiję su leidimais kelių projektams, kurie praktikoje dažnai tampa vėlavimų šaltiniu. Kai projektai įstringa procedūrose, rangovams sudėtinga planuoti technikos ir žmonių apkrovas, o užsitęsę terminai kelia riziką ir viešiesiems užsakovams, ir tiekimo grandinėms.

    Rinkoje taip pat laukiama teisės aktų pakeitimų, kurie supaprastintų infrastruktūros projektų administravimą. Verslo vertinimu, be aiškesnio planavimo ir pakankamų žmogiškųjų resursų institucijose, net ir gerai parengti investiciniai planai gali prasilenkti su realybe.

    Krušyvos tampa siauruoju kakleliu

    Dar viena jautri vieta – statybinės žaliavos, ypač užpildai ir skaldos medžiagos. Infrastruktūros projektams sutampant laike, žaliavų tiekimas gali tapti „siauruoju kakleliu“, nes jų telkiniai dažnai nutolę nuo didžiųjų statybų aikštelių, o logistika brangsta ir riboja tempą.

    Infrastruktūros ministerijos lygmeniu Lenkijoje jau skelbiama apie ketinimus geriau koordinuoti šią sritį, svarstant ir atskiro atsakingo pareigūno vaidmenį. Pasak W. Trojanowskio, problema – ne vien žaliavų geografinė koncentracija, bet ir ilgas kelias iki naujų gavybos vietų atidarymo.

    „Naujo žaliavų gavybos šaltinio, naujos kasyklos atidarymas Lenkijoje gali užtrukti apie dešimt metų“, – sakė Wojciechas Trojanowskis.

    Tokia trukmė reiškia, kad šiandien priimami sprendimai dėl išteklių ir leidimų iš esmės nulems, ar po kelių metų planuojami keliai, geležinkeliai ir uostų plėtra turės pakankamai medžiagų ir ar projektai nebus stabdomi dėl tiekimo.

    „Strabag“ planuoja augimą

    Bendrovė taip pat pateikė savo veiklos rezultatus Lenkijoje: 2025 metais „Strabag“ pajamos siekė beveik 1,9 mlrd. eurų, o darbuotojų skaičius – apie 7 000. Įmonė skelbia, kad toliau didina komandas ir nori augti kartu su rinka.

    Iki 2030 metų „Strabag“ ambicija – pasiekti maždaug 2,3 mlrd. eurų pajamas, skaičiuojant šiandienos kainomis. Įmonė akcentuoja investicijas į žmones, mažesnės taršos technologijas ir siekį ilgainiui priartėti prie klimato neutralumo, kartu plečiant veiklą energetikos ir vietinių rinkų segmentuose.

  • Bielik.AI kūrėjai apie lenkišką DI: bendruomenės jėga, 30 kalbų ir brangstanti skaičiavimo galia

    Lenkiškas DI, kurį augina bendruomenė

    Lenkijoje kuriamas kalbos modelis Bielik.AI vis dažniau minimas kaip pavyzdys, kaip atviro tipo projektas gali judėti į priekį ne tik įmonės, bet ir plačios bendruomenės pastangomis. Apie projekto kryptį ir iššūkius viešai kalba vienas jo bendraautorių Sebastianas Kondrackis, siejamas su fondu SpeakLeash ir technologijų bendrove „Deviniti“.

    Jo teigimu, Bielik.AI branduolį sudaro nedidelė komanda, kuri tiesiogiai treniruoja modelį, o aplink ją susiformavusi daug platesnė ekosistema kuria įrankius, testuoja, rengia demonstracijas ir perduoda grįžtamąjį ryšį. Toks organizavimo principas leidžia greičiau pastebėti klaidas, patikrinti idėjas ir adaptuoti sprendimus realioms užduotims.

    Pasak Kondrackio, aktyvi bendruomenė jau skaičiuoja apie 5 000 žmonių. Jie dalijasi pastebėjimais, lygina rezultatą su kitais modeliais, o dalis narių padeda projektą „įnešti“ į organizacijas, kuriose dirba.

    Nuo lenkų kalbos iki daugiau nei 30 kalbų

    Bielik.AI pradžioje orientavosi į lenkų kalbą, tačiau projektas ėmė plėstis, kai komanda įvertino, kad jų duomenų paruošimo, valymo ir klasifikavimo metodai gali būti pritaikomi ir kitoms kalboms. Dėl to modelis palaipsniui tapo daugiakalbis.

    Skelbiama, kad šiuo metu Bielik.AI apima daugiau nei 30 natūralių kalbų, o vienas artimiausių tikslų yra auginti naudotojų ir kūrėjų ratą ne tik Lenkijoje, bet ir plačiau Europoje. Praktinis šio žingsnio motyvas aiškus: kuo platesnė naudotojų bazė, tuo daugiau realių scenarijų, testų ir pastabų, padedančių gerinti kokybę.

    Plėtra į kitas kalbas taip pat suteikia galimybę konkuruoti ne „viena prieš vieną“ su didžiaisiais pasauliniais tiekėjais, o ieškoti nišų, kur svarbus lokalus kontekstas, terminija ir duomenų sauga.

    Verslas domisi, bet dažnai pritrūksta pasirengimo

    Kondrackis atkreipia dėmesį, kad daugelis organizacijų DI diegimą pradeda nuo noro neatsilikti nuo mados, tačiau ne nuo aiškiai suformuluoto poreikio. Tokiais atvejais rizika didelė: pasirenkamas netinkamas panaudojimo atvejis, o projektas nepasiekia laukiamos grąžos.

    Anot jo, dažnai trūksta ne vien techninių, bet ir organizacinių kompetencijų: kaip parinkti užduotį, kaip apibrėžti sėkmės rodiklius, kaip paruošti duomenis, kaip suvaldyti rizikas. Tai ypač aktualu generatyvinio DI atvejais, kai sprendimų kokybė priklauso nuo konteksto, o klaidos gali turėti reputacinių ar teisinių pasekmių.

    „Daugelis vertina DI per „ChatGPT“ prizmę ir nori tokio pat sprendimo savo organizacijoje, tačiau tuomet atsiranda kainos, reguliavimo ir jautrių duomenų klausimai“, – sakė Sebastianas Kondrackis.

    Skaitmeninė suverenija ir infrastruktūros kaina

    Viešojoje diskusijoje apie Europos skaitmeninę suvereniją vis dažniau akcentuojama, kad kritinėse srityse svarbu turėti alternatyvą globalioms platformoms. Kondrackis pabrėžia, kad jautrių duomenų atvejais daliai organizacijų aktualu DI sprendimus vykdyti savo infrastruktūroje, o ne vien viešojoje debesijoje.

    Jo vertinimu, Lenkijoje jau susiformavo keli centrai, kuriantys kompaktiškesnius kalbos modelius, galinčius tapti pagrindu lokalioms iniciatyvoms. Tačiau pagrindinis stabdis išlieka skaičiavimo galia: galingų serverių, akseleratorių ir kitos infrastruktūros poreikis auga, o dėl DI paklausos bumo komponentų kainos kyla visoje Europoje.

    Tai reiškia, kad net ir turint talentų bei aktyvią bendruomenę, ilgalaikis proveržis priklausys nuo to, ar pavyks užsitikrinti pakankamus skaičiavimo resursus. Kartu tai tampa ir strateginiu klausimu valstybėms bei regionui, siekiančiam mažinti priklausomybę nuo riboto skaičiaus pasaulinių tiekėjų.

  • Tysiące etatų gali dingti Lenkijoje: atleidimų banga plečiasi už technologijų sektoriaus

    Pasaulio darbo rinkoje ryškėja nauja atleidimų banga, kuri pirmiausia palietė technologijų įmones, tačiau vis dažniau persimeta ir į kitus sektorius. Analitikai tai sieja su lėtesniu augimu po pandemijos, kaštų mažinimu ir tuo, kaip greitai įmonėse diegiamas dirbtinis intelektas.

    Atleidimų mastą technologijų sektoriuje seka platforma Layoffs.fyi: šiemet daugiau nei 120 bendrovių jau sumažino darbuotojų skaičių, o bendrai pranešta apie daugiau nei 100 000 panaikintų darbo vietų. Tarp gerai žinomų pavyzdžių minimas „Amazon“, per kelis mėnesius atsisakęs maždaug 30 000 darbuotojų, o „Block“ viešai skelbė planus mažinti komandą iki 40 proc.

    Nors tokie skaičiai labiausiai matomi JAV rinkoje, pokyčiai juntami ir arčiau Lietuvos. Lenkijos verslo žiniasklaida pastebi, kad šalyje darbdaviai tampa atsargesni: mažėja naujų darbo pasiūlymų, dažnėja kalbos apie restruktūrizacijas ir išlaidų karpymą.

    Kas stumia atleidimų bangą?

    Ekspertai pabrėžia, kad dirbtinis intelektas ne visada tiesiogiai „pakeičia“ žmogų, tačiau keičia darbo pasidalijimą. Įmonės dažniau mažina pozicijas, kuriose daug pasikartojančių užduočių, o tuo pačiu didina poreikį žmonėms, gebantiems valdyti procesus, duomenis ir automatizavimo sprendimus.

    Kartu su technologijų sektoriumi vis dažniau minimos logistikos ir sandėliavimo sritys, taip pat tos industrijos, kurios pandemijos metais agresyviai didino darbuotojų skaičių. Kai paklausa normalizuojasi, darbdaviai linkę grįžti prie efektyvumo, o dalį funkcijų perkurti pasitelkiant automatizaciją.

    Ką tai reiškia Lenkijai ir regionui?

    Lenkijoje atleidimų apimtys kol kas mažesnės nei JAV technologijų rinkoje, tačiau kryptis panaši: darbdaviai atsargiau samdo, atidžiau vertina biudžetus ir dažniau peržiūri komandas. Tokios nuotaikos paprastai pirmiausia pasimato darbo skelbimų sraute ir vidinėse optimizacijose, o vėliau persikelia į platesnę ekonomiką.

    Darbuotojams tai signalas, kad labiausiai augs paklausa kompetencijoms, susijusioms su skaitmenizacija, duomenų analize ir procesų automatizavimu. Kita vertus, rizika didėja pareigoms, kurių turinį lengva standartizuoti ir perkelti į automatizuotus sprendimus.

    „Darbo rinkos duomenys rodo, kad mažėja darbo pasiūlymų, o vis daugiau įmonių skelbia apie restruktūrizaciją ir kaštų mažinimą“, – teigiama apžvalgose.