CP v2

Category: Technologijos

  • Trumpo vizitas Pekine virto šou: „Tesla“ ir „Nvidia“ vadovai, asmenukės ir makaronai

    Trumpo vizitas Pekine virto šou: „Tesla“ ir „Nvidia“ vadovai, asmenukės ir makaronai

    JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitas Pekine tapo ne vien diplomatine kelione, o kruopščiai surežisuotu reginiu, kurį lydėjo verslo lyderių delegacija ir išskirtinis Kinijos protokolas. Pirmasis per beveik dešimtmetį einančio pareigas JAV prezidento apsilankymas Kinijoje buvo pilnas simbolinių gestų, viešų ceremonijų ir derybų užkulisių.

    Kinijos sostinė sutelkė visą reprezentacinę galią: pasitikimas su orkestru ir mokiniais, valstybinis banketas Liaudies Didžiojoje salėje, privati ekskursija ir uždarymo pasivaikščiojimas po Džongnanhaį. Tokie elementai tarptautinėje diplomatijoje dažnai naudojami kaip signalai apie santykių toną ir siekį mažinti įtampą.

    „Viešuose pasirodymuose buvo neįprastai daug šiltų gestų, ilgų rankos paspaudimų ir sinchroniško ėjimo“, – sakė Azijos politikos instituto Asia Society politikos analitikas Lyle’as Morrisas.

    Valstybiniame bankete skambėjo tostas, o meniu buvo parinktas taip, kad atrodytų kaip atskira žinutė: šalia kinų virtuvės patiekalų atsirado ir labiau tarptautiniai pasirinkimai. Kinijai tai įprastas minkštosios galios instrumentas, kai maistas, ceremonijos ir dovanos tampa politinio pasakojimo dalimi.

    Didžiausio dėmesio sulaukė ne tik lyderiai, bet ir technologijų verslo elitas. Socialiniuose tinkluose Kinijoje plačiai išplito vaizdai, kuriuose „Xiaomi“ vadovas Lei Junas bandė nusifotografuoti su „Tesla“ vadovu Elonu Musku, o šis reagavo santūriai, kas iš karto virto memais ir diskusijomis.

    Viraliniu tapo ir epizodas, kuriame Muskas grupinėje nuotraukoje sukosi filmuodamas telefonu, šalia „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango ir „Apple“ vadovo Timo Cooko. Tokie momentai Kinijos socialinėse platformose dažnai įgauna atskirą gyvenimą, o verslo lyderiai tampa popkultūros veikėjais.

    Penktadienį dėmesio centre atsidūrė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas, pastebėtas vaikštantis istoriniame Pekino hutongų rajone ir valgantis makaronus. Nuotraukos ir vaizdo įrašai greitai paplito, o vietiniai gyventojai būriavosi norėdami nusifotografuoti, taip sustiprindami kelionės kaip spektaklio įspūdį.

    Ši detalė sutapo su geopolitiniu fonu: Vašingtono eksporto kontrolė pažangiems lustams pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių JAV ir Kinijos trinties linijų. „Nvidia“ atsidūrė pačiame šių ribojimų centre, nes leidimai ir licencijos gali nulemti, kiek bendrovė galės išlaikyti pozicijas milžiniškoje Kinijos rinkoje.

    Susitikimo pabaigoje Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas turėjo privatų pasivaikščiojimą Džongnanhaio komplekse, į kurį retai įleidžiami užsienio lyderiai. Išsiskiriant Xi įteikė rožių sėklų, o tai buvo interpretuojama kaip simbolinis palankumo gestas ir kvietimas tęsti dialogą.

    Vis dėlto už šiltų kadrų liko aiškios ribos: strateginiai nesutarimai dėl Taivano, technologijų eksporto kontrolės ir kitų saugumo klausimų niekur nedingo. Tokios kelionės dažnai kuria palankesnę atmosferą deryboms, tačiau pačios savaime negarantuoja, kad esminiai konfliktai bus išspręsti.

  • „Cerebras“ IPO įkaitino DI rinką: investuotojai laukia „SpaceX“ ir „OpenAI“, bet mažesniems – bloga žinia

    „Cerebras“ IPO įkaitino DI rinką: investuotojai laukia „SpaceX“ ir „OpenAI“, bet mažesniems – bloga žinia

    JAV dirbtinio intelekto lustų kūrėjos „Cerebras“ debiutas biržoje tapo vienu ryškiausių šių metų technologijų rinkos įvykių ir atgaivino kalbas apie naują IPO bangą. Pirmą prekybos dieną bendrovės akcijos smarkiai pabrango, o investuotojų entuziazmas dar kartą parodė, kiek daug dėmesio šiuo metu susitelkia į DI temą.

    Rinka tai vertina kaip signalą, kad kapitalas vėl ieško augimo istorijų, tačiau kartu ryškėja ir kita tendencija: ne DI įmonėms bei mažesniems emitentams prasimušti tampa gerokai sunkiau. Pastarųjų metų palūkanų normų šuolis ir griežtesnis rizikos vertinimas privertė investuotojus reikalauti aiškesnio pelningumo kelio, todėl į biržą ryžtasi tik stipriausi vardai.

    „Labai sunku domėtis kuo nors kitu, kai rinkoje kalbama apie trilijonų vertės IPO“, – CNBC laidoje „The Exchange“ sakė „Slow Ventures“ partneris Samas Lessinas.

    Analitikų vertinimu, „Cerebras“ sėkmė sustiprino lūkesčius, kad artimiausiu metu į viešą rinką gali žengti didžiausi privatūs technologijų žaidėjai, tarp jų „SpaceX“, „OpenAI“ ir „Anthropic“. Tokie listingai, jei įvyktų, taptų išskirtiniais likvidumo įvykiais ir galėtų perbraižyti JAV technologijų sektoriaus kapitalizacijos žemėlapį.

    Vis dėlto ši euforija turi kainą: didžiuliai vardai linkę išstumti mažesnes kompanijas iš investuotojų akiračio. Praktikoje tai reiškia, kad vidutinio dydžio IPO, net ir turintys tvarius verslo modelius, gali sulaukti mažesnės paklausos, prastesnių įkainių ar būti atidėti, nes pinigų srautai nukreipiami į kelis didžiausius pasiūlymus.

    Rinka: grįžta apetitai, bet ne visiems

    IPO rinka JAV pastaruosius kelerius metus buvo prislopusi: po itin aktyvių 2021 metų, kylant infliacijai ir palūkanų normoms, rizikingesni aktyvai prarado patrauklumą, o investuotojai atsigręžė į stabilumą. Dėl to daug vėlyvos stadijos startuolių pasirinko pritraukti kapitalą privačiai, o ne tikrintis viešos rinkos nuotaikas.

    Šiandien situacija keičiasi, tačiau langas atsiveria ne visiems vienodai. Rinkoje dominuoja DI infrastruktūra, lustai, duomenų centrai ir su skaičiavimo pajėgumais susijusios grandinės, o įmonės iš kitų segmentų vis dažniau susiduria su klausimu, kaip jų produktus paveiks DI automatizavimas ir vadinamieji agentai.

    „Tai turinčių ir neturinčių istorija: jei turi stiprią DI istoriją, gali eiti į biržą, o jei esi programinės įrangos paslaugų įmonė be DI ažiotažo, dabar bus sunku“, – teigė „Sapphire Ventures“ partneris Jai Dasas.

    Kas laukia toliau: didieji gali užgožti visus

    Investuotojai ir IPO konsultantai pabrėžia, kad vienas sėkmingas debiutas dar nereiškia visiškai atsidariusios rinkos: reikia daugiau pavyzdžių, kad būtų aišku, ar paklausa tvari. Dalis bendrovių gali sąmoningai laukti, kol įvyks keli dideli listingai, kurie taps naujais orientyrais vertinant DI įmonių kainodarą.

    Kita vertus, jei „SpaceX“ ar kiti itin dideli vardai iš tiesų patektų į viešą rinką panašiu metu, tai galėtų sukurti vadinamąjį dėmesio vakuumą: analitikų, fondų ir žiniasklaidos fokusas persikeltų į vieną sandorį, o mažesni pasiūlymai liktų paraštėse. Dėl to dalis planuojamų IPO gali būti perkelti į kitą laikotarpį, ieškant mažesnės konkurencijos dėl investuotojų pinigų.

    „Niekas nenori pakliūti į „SpaceX“ sprogimo spindulį: jei mažesnis IPO vyksta tuo pačiu metu, niekas nekreips dėmesio į tavo sandorį“, – sakė „Neuberger Berman“ akcijų kapitalo rinkų vadovas Renosas Savvidesas.

    „Cerebras“ istorija tapo savotišku lakmuso popierėliu: ji parodė, kad investuotojai pasirengę mokėti už aiškų DI augimo naratyvą, ypač kai jis susijęs su skaičiavimo pajėgumais ir infrastruktūra. Tačiau ji taip pat išryškino, kad daliai rinkos dalyvių artimiausi mėnesiai gali būti ne proveržio, o išbandymų metas, jei jų verslo istorijoje DI elementas nėra pakankamai įtikinamas.

  • Kūrėjai užkariauja TV reklamos sezoną: „YouTube“ ir transliuotojai verčia žaidimo taisykles

    Kūrėjai užkariauja TV reklamos sezoną: „YouTube“ ir transliuotojai verčia žaidimo taisykles

    Per tradicinį JAV televizijų reklamos sezono pristatymų ciklą, vadinamą upfronts, ryškėja aiški kryptis: kūrėjų turinys vis dažniau statomas greta brangiausių sporto transliacijų ir Holivudo projektų. Reklamos užsakovams tai tampa nebe nišiniu priedu, o atskira, sparčiai augančia strategine kategorija.

    Interaktyvios reklamos biuro duomenimis, reklamuotojų išlaidos kūrėjų turiniui 2025 metais pasiekė apie 34 mlrd. eurų, o 2026 metais turėtų augti iki maždaug 40 mlrd. eurų. Tokia dinamika paaiškina, kodėl kūrėjai atsiduria pagrindinėje scenoje ne tik „YouTube“, bet ir tradicinių žiniasklaidos grupių renginiuose.

    Reklamos pinigai seka auditoriją

    Didžiausias pokytis reklamos rinkoje siejamas su auditorijos migracija į transliavimo platformas ir socialinius tinklus. Tokiose aplinkose reklamuotojai tikisi tikslesnio taikymo ir aiškesnių matavimo rodiklių, o tai ypač svarbu, kai brangsta sporto transliacijų teisės ir gyvi renginiai.

    Nielsen „The Gauge“ ataskaitose „YouTube“ pastaraisiais mėnesiais užima didžiausią transliavimo peržiūrų dalį, palikdama už nugaros „Netflix“ ir kitas platformas. Tai stiprina „YouTube“ derybinę poziciją, nes reklamos užsakovams svarbiausia yra mastas, pasiekiamumas ir reguliarus žiūrėjimo įprotis.

    Kūrėjai tampa naujaisiais kanalais

    „YouTube“ savo reklamuotojų renginyje „Brandcast“ šalia tradicinių pramogų vardų pristato ir interneto kūrėjus, kurių auditorijos kai kada prilygsta kabelinės televizijos kanalams. Šis modelis remiasi ne tik dideliu peržiūrų skaičiumi, bet ir bendruomenėmis, kurios kūrėjus seka dėl pasitikėjimo bei nuoseklaus ryšio.

    „Šios kartos kūrėjai yra pasakotojai, skonio formuotojai ir žvaigždės, o reklamuotojai mato ne tik auditorijas, bet ir bendruomenes, kurios jais pasitiki“, – sakė „YouTube“ atstovas Brianas Albertas.

    Rinkoje vis labiau įsitvirtina ilgos formos vaizdo tinklalaidės, greiti mokomieji formatai ir vidutinės trukmės laidos, kurios lengvai keliauja per skirtingas platformas. Dėl to tradicinė riba tarp studijinio turinio ir kūrėjų produkcijos sparčiai nyksta.

    Transliuotojai ieško naujų formatų

    Tradicinės žiniasklaidos grupės taip pat aktyviai integruoja kūrėjus į savo portfelius, ypač ten, kur geriausiai veikia nescenarijinis turinys. Maisto gaminimo ir namų tobulinimo laidos tampa patogia terpe kūrėjams, nes jų formatas natūraliai pritaikomas socialiniams kanalams ir trumpiems klipams.

    „Warner Bros. Discovery“ akcentuoja, kad kūrėjų turinys padeda plėsti pasiekiamumą ir pasiūlyti prekės ženklams tiesesnį kelią į lojalius gerbėjus. Tuo metu „Fox“ plečia kūrėjų ekosistemą per „Fox Creator Studios“, o didelę dalį kūrėjų strategijos sieja su nemokama, reklama finansuojama transliavimo paslauga „Tubi“.

    Tokie sprendimai orientuoti į jaunesnę auditoriją, ypač Gen Z, kuri tradicinę televiziją žiūri rečiau, o turinį renkasi pagal asmenybes ir bendruomenes. Reklamos užsakovams tai reiškia kitokią planavimo logiką: svarbu ne tik kanalas, bet ir konkretus kūrėjas, jo auditorijos sudėtis bei pasitikėjimo lygis.

    Ekspertai pabrėžia, kad artimiausiais metais augs integruotų kampanijų poreikis, kai kūrėjų turinys, transliavimo reklama ir socialinių tinklų aktyvacijos planuojamos kaip vienas paketas. Ši kryptis keičia ir upfronts pristatymų turinį: pagrindine valiuta tampa ne vien reitingai, bet ir gebėjimas įtraukti bendruomenes skirtingose platformose.

  • S&P 500 pasiekė 7 savaičių rekordą, bet Trumpo ir Xi derybos nuvylė: kas laukia toliau?

    S&P 500 pasiekė 7 savaičių rekordą, bet Trumpo ir Xi derybos nuvylė: kas laukia toliau?

    S&P 500 indeksas praėjusią savaitę pakilo 0,13 proc. ir taip pratęsė augimo seriją iki septynių savaičių iš eilės. Tai ilgiausias toks laikotarpis nuo 2023 metų gruodžio, nors penktadienį rinka smuko 1,24 proc. Investuotojų nuotaikas išlaikė savaitės pradžioje fiksuoti nauji rekordai.

    Rinkos savaitę užbaigė atsargiai, nes Pekine surengtas JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimas neatnešė aiškių, apčiuopiamų susitarimų. Neapibrėžtumas dėl prekybos ir technologijų ribojimų išlieka vienu svarbiausių veiksnių, darančių įtaką akcijų kainoms.

    Vienas ryškiausių signalų investuotojams buvo D. Trumpo teiginiai apie galimą Kinijos įsipareigojimą pirkti „Boeing“ lėktuvus ir variklius, tačiau nei Kinija, nei „Boeing“ apie tai oficialiai nepranešė. Rinkos lūkesčiai buvo didesni, todėl „Boeing“ akcijos savaitę baigė tarp didžiausių pralaimėtojų.

    Technologijų sektorius tapo atrama indeksui, nors puslaidininkių tematikoje aiškaus proveržio po susitikimo taip pat nebuvo. D. Trumpas viešai užsiminė, kad aptartos dirbtinio intelekto saugumo gairės ir „Nvidia“ H200 lustų pardavimai Kinijai, tačiau konkrečių sprendimų rinkos negavo.

    Investuotojų dėmesį traukė ir geopolitinė rizika, ypač su Iranu susijusi įtampa, kuri kelia naftos kainas ir didina infliacijos spaudimą. Brangstanti energija paprastai apsunkina įmonių pelningumą ir didina neapibrėžtumą dėl vartotojų perkamąjos galios.

    Kitas svarbus rinkos variklis buvo obligacijų pajamingumų kilimas ir klausimas, kada JAV centrinis bankas ryšis mažinti palūkanų normas. Naujausi infliacijos rodikliai, kuriuos rinkos siejo ir su energijos kainų šuoliais, sustiprino abejones dėl greito palūkanų mažinimo, o tai tradiciškai mažina rizikingesnio turto patrauklumą.

    Tuo pat metu vadinamasis DI sandoris išliko aktyvus: investuotojai ir toliau perka bendroves, kurios uždirba iš duomenų centrų plėtros, skaičiavimo galios ir tinklų infrastruktūros. Rinkos nuotaikas papildomai pakurstė „Cerebras“ debiutas biržoje, o „Cisco“ paskelbti rezultatai sustiprino lūkesčius, kad DI infrastruktūros paklausa artimiausiais metais išliks didelė.

    Analitikų vertinimu, tolesnę S&P 500 kryptį lems keli sunkiai prognozuojami kintamieji: ar infliacija leis švelninti pinigų politiką, kaip klostysis JAV ir Kinijos technologinės varžybos ir ar energijos kainų šuoliai neįsuks naujos kainų augimo bangos. Kol kas rinka demonstruoja atsparumą, tačiau pasiekus aukštumas svyravimų rizika didėja.

  • Atsinaujinančios energijos perteklių siūlo kaupti dujomis: mokslininkai jį paverčia metanu

    Atsinaujinančios energijos perteklių siūlo kaupti dujomis: mokslininkai jį paverčia metanu

    Kur dingsta vėjo ir saulės perteklius?

    Vėjo ir saulės elektrinės elektrą gamina nepastoviai: vienomis valandomis jos per daug, kitomis jos trūksta. Trumpalaikiams svyravimams tinka baterijos ar hidroakumuliacinės elektrinės, tačiau savaitėms ar mėnesiams reikalingas kitoks sprendimas.

    Dėl to daugėja projektų, vadinamų power-to-gas, kai elektra paverčiama cheminiu kuru. Toks kelias leidžia energiją ne tik sukaupti, bet ir transportuoti esama dujų infrastruktūra, o tai aktualu didėjant atsinaujinančios energetikos daliai.

    Idėja: elektra, vanduo, CO2 ir mikroorganizmai

    Pensilvanijos valstijos universiteto (Penn State) komanda siūlo sprendimą, kuriame atsinaujinančios energijos perteklius paverčiamas sintetiniu metanu. Procesas prasideda vandens skaidymu elektra, kai pagaminamas vandenilis.

    Toliau į darbą įsijungia metanogenais vadinami mikroorganizmai, kurie vandenilį panaudoja CO2 paversti metanu. Tokiu būdu elektros energija „supakuojama“ į dujas, kurias paprasčiau laikyti dideliais kiekiais.

    „Jei kalbame apie sezoninį kaupimą, energiją reikia paversti chemine forma“, – sakė prof. Bruce’as Loganas.

    Mokslininkų teigimu, svarbus šio metodo privalumas yra praktinis pritaikomumas: metaną teoriškai galima tiekti į dujotiekius, laikyti saugyklose ir naudoti dujinėse elektrinėse, kai elektros sistemoje vėl atsiranda deficitas.

    Kas naujo ir kokie rezultatai?

    Panašūs sprendimai jau seniau buvo bandomi, tačiau kliūtimi dažnai tapdavo mastelio didinimas: didesniuose reaktoriuose krisdavo efektyvumas, atsirasdavo dujų ir skysčių srautų, varžos ar mikroorganizmų stabilumo problemų.

    Penn State komanda perprojektavo reaktorių ir pritaikė vadinamąją nulinio tarpo (zero-gap) konstrukciją, kai elektrodus skiria tik plona membrana. Tai mažina elektrinę varžą ir padeda greičiau pernešti protonus bei dujas reaktoriaus viduje.

    Laboratoriniuose bandymuose įrenginys pasiekė apie 45 proc. energetinį naudingumą, o tai reiškia, kad reikšminga dalis į sistemą paduotos elektros virto metane sukaupta chemine energija. Taip pat fiksuota daugiau nei 95 proc. kuloninė išeiga, rodanti, kad dauguma elektronų panaudoti būtent metanui gaminti, o ne šalutiniams produktams.

    „Imame elektronus ir CO2, o tada paverčiame juos metanu maždaug 45–47 proc. efektyvumu. Tai tikrai geras rezultatas“, – sakė prof. Bruce’as Loganas.

    Rizikos: metano nuotėkiai ir kaina

    Technologija turi ir aiškių iššūkių. Metanas yra stiprus šiltnamio efektą sukeliantis dujų mišinys, todėl net nedideli nuotėkiai gamybos, transportavimo ar saugojimo metu galėtų sumažinti klimatinę naudą.

    Kitas veiksnys yra ekonomika: sprendimo patrauklumas tiesiogiai priklauso nuo labai pigios atsinaujinančios elektros prieinamumo. Taip pat reikės tolesnių darbų su elektrodų medžiagomis, katalizatoriais ir reaktorių ilgaamžiškumu, kad sistema būtų patikima pramoniniu mastu.

    Vis dėlto tokie projektai atspindi platesnę kryptį Europoje ir JAV: didėjant vėjo ir saulės generacijai, auga poreikis sezoniniam energijos kaupimui. Dujų pavidalo kaupimas gali tapti vienu iš kelių sprendimų greta baterijų, tinklo plėtros ir vandenilio technologijų.

  • Senuose automobiliuose – iki 360 kg plastiko: ES ruošia naujas taisykles ir tikslus gamintojams

    Senuose automobiliuose – iki 360 kg plastiko: ES ruošia naujas taisykles ir tikslus gamintojams

    Kodėl automobiliuose tiek plastiko?

    Šiuolaikiniuose lengvuosiuose automobiliuose plastikai sudaro apie 14–18 proc. transporto priemonės masės. Tai reiškia, kad vidutiniame automobilyje gali būti iki maždaug 360 kilogramų įvairių polimerų ir jų mišinių.

    Gamintojai plastiką renkasi dėl mažesnio svorio, lengvesnio formavimo ir aerodinamikos sprendimų, taip pat dėl kainos. Tačiau tai, kas patogu gamyboje, vėliau tampa viena sudėtingiausių dalių perdirbant eksploataciją baigusią transporto priemonę.

    Kas nutinka automobiliui po utilizavimo?

    Utilizavimo grandinė dažniausiai prasideda nuo pavojingų ir vertingų dalių išėmimo: akumuliatorių, ratų, katalizatorių, oro pagalvių, eksploatacinių skysčių. Likęs kėbulas ir salonas keliauja į pramoninį smulkintuvą, kur viskas virsta mišria mase.

    Metalus atskirti ir perlydyti palyginti paprasta, o plastikai susimaišo su putplasčiais, tekstile, guma ir dulkėmis. Dalis lengvosios frakcijos, kurioje plastiko itin daug, dažnai sudeginama kaip pramoninis kuras, prarandant žaliavą ir sukuriant papildomas emisijas.

    ES planas: daugiau perdirbto plastiko naujuose automobiliuose

    Europos Sąjungoje svarstomos taisyklės, kurios apimtų visą automobilio gyvavimo ciklą: nuo projektavimo iki utilizavimo. Vienas pagrindinių tikslų – įpareigoti gamintojus didinti perdirbto plastiko dalį naujuose automobiliuose.

    Pagal aptariamas kryptis, praėjus maždaug šešeriems metams nuo taisyklių įsigaliojimo, automobiliuose turėtų būti ne mažiau kaip 20 proc. perdirbto plastiko, o vėliau kartelė galėtų kilti iki 25 proc. Kartu akcentuojamas ir uždarojo ciklo perdirbimas, kai plastikas iš seno automobilio realiai grįžta į naujo gamybą.

    „Plastiko perdirbimas automobilių pramonėje iki šiol vaidino tik nedidelį vaidmenį, vis dar esame labai ankstyvoje stadijoje“, – sakė Miuncheno technikos universiteto profesorius Magnusas Fröhlingas.

    Ką rodo tyrimai: technologijos juda, bet tikslai labai ambicingi

    Miuncheno technikos universiteto mokslininkai vertino, kiek plastiko realiai įmanoma susigrąžinti iš utilizuotų automobilių ir panaudoti dar kartą. Analizuota daugiau nei 400 eksploataciją baigusių automobilių, įskaitant vidaus degimo, hibridinius ir elektrinius modelius.

    Tyrėjai taikė rūšiavimą su jutikliais, veikiančiais vidurinėje infraraudonųjų spindulių srityje, o medžiaga buvo papildomai smulkinama, sijojama ir valoma. Sistema bandė atpažinti dažnus automobiliuose naudojamus plastikus, pavyzdžiui, polipropileną, polikarbonatus, poliamidus ir ABS.

    Didžiausiu praktiniu barjeru tapo tamsūs ir juodi plastikai, kuriuos optinėms sistemoms atpažinti sunkiau. Perdirbimą apsunkina ir priedai, armuojantys pluoštai, daugiasluoksnės dangos bei tai, kad automobiliuose vienu metu naudojama daug skirtingų polimerų variantų.

    Vis dėlto dalį frakcijų pavyko atgauti gana švarių: polipropileno – daugiau nei 26 proc., polikarbonatų – daugiau nei 31 proc., poliamidų – apie 22 proc. ABS atveju rezultatai buvo gerokai prastesni ir siekė apie 5 proc., kas rodo, kad vien universalaus sprendimo visoms medžiagoms kol kas nėra.

    Modeliuojant visos ES mastą iki 2050 metų, viename iš realistiškiausių scenarijų prognozuota, kad plastiko, kuris būtų paimtas iš senų automobilių ir sugrąžintas į naujų gamybą, dalis 2035 metais galėtų siekti apie 3,9 proc. Tai gerokai mažiau nei siekiai, kurie svarstomi politiniu lygmeniu.

    Sprendimas prasideda nuo dizaino ir demontavimo

    Ekspertai pabrėžia, kad vien rūšiavimo įranga problemos neišspręs, jei automobilių konstrukcijos ir medžiagų pasirinkimai išliks tokie patys. Kuo daugiau skirtingų polimerų, priedų ir suklijuotų sluoksnių, tuo brangiau ir sudėtingiau atskirti žaliavas iki tokios kokybės, kad jos vėl tiktų aukštesnės vertės gaminiams.

    Vienas efektyviausių kelių – perdirbimui tinkamų detalių išėmimas prieš smulkinimą, pavyzdžiui, atskirai surenkant kai kuriuos plastikinius elementus. Tačiau rankinis demontavimas yra lėtas ir brangus, todėl plačiai taikomas retai, o didžioji plastiko dalis vis dar nukeliauja į mišrią frakciją.

    Nauda klimatui ir pramonės kryptis

    Tyrėjų vertinimu, pažangesnis plastiko atskyrimas ir grąžinimas į žaliavų ciklą galėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas maždaug 29 proc., lyginant su tuo atveju, kai tos pačios atliekos sudeginamos. Papildoma nauda atsirastų ir dėl mažesnio poreikio gaminti naują plastiką iš iškastinių žaliavų.

    Automobilių pramonė į uždarą medžiagų ciklą žiūri vis rimčiau: didėja investicijos į medžiagų atgavimą, o kartu sparčiai plečiasi ir elektrinių automobilių baterijų perdirbimo infrastruktūra. Vis dėlto plastiko grąžinimas į naujų automobilių gamybą išlieka viena sunkiausių grandžių, kuriai prireiks ir technologinių, ir projektavimo pokyčių.

  • Nauji vėjo jėgainių modeliai skleidžia stipresnius infragarsus: ką rodo Švedijos tyrimai?

    Nauji vėjo jėgainių modeliai skleidžia stipresnius infragarsus: ką rodo Švedijos tyrimai?

    Kodėl vėl kalbama apie infragarsą?

    Infragarsas – itin žemo dažnio garso bangos, kurių žmogus dažniausiai negirdi, tačiau jos sklinda aplinkoje iš įvairių šaltinių: audrų, transporto ar pramonės įrenginių. Vėjo jėgainės taip pat generuoja infragarsą, o diskusijos dėl jo poveikio kyla kaskart, kai statomos didesnės ir galingesnės turbinos.

    Naujausi Švedijoje atlikti darbai rodo, kad šiuolaikinės didelės vėjo turbinos gali skleisti stipresnius infragarsus, nei manyta anksčiau. Kartu pabrėžiama, kad vien didesni rodikliai dar nereiškia įrodyto pavojaus sveikatai, tačiau jie verčia tikslinti matavimo metodus ir geriau suprasti realias sąlygas gyvenvietėse.

    Uppsalos mokslininkų signalas ir audito atsakas

    Uppsalos universiteto tyrėjai atkreipė dėmesį, kad ankstesnės matavimo ir modeliavimo praktikos galėjo nuvertinti tiek infragarso lygį, tiek jo sklidimo atstumą, ypač vertinant naujesnių konstrukcijų turbinas. Jų teigimu, didesnis rotoriaus skersmuo ir kitoks darbo režimas keičia garso pobūdį, o ypač išryškėja pulsuojantis komponentas.

    Į šias publikacijas sureagavo Švedijos atsinaujinančios energetikos sektorius: „Green Power Sweden“ užsakymu parengtoje apžvalgoje teigiama, kad turimi duomenys šiuo metu nepatvirtina, jog gyvenamuosius namus pasiekiantis vėjo jėgainių infragarsas būtų žalingas sveikatai. Vis dėlto ir šiame vertinime akcentuojama, kad reikia tikslesnių ir ilgesnės trukmės tyrimų, kad būtų galima patikimai atskirti technologinius pokyčius nuo aplinkos veiksnių.

    Ką rodo matavimai ir kodėl rezultatai skiriasi?

    Švedijoje analizuoti matavimai iš dviejų skirtingų vėjo parkų, kurie skyrėsi tiek turbinų dydžiu, tiek vietovės reljefu. Vienoje vietoje buvo daug maždaug 200 metrų aukščio turbinų, kitoje – mažesnis parkas, tačiau su didesnėmis turbinomis, o tai leidžia lyginti ne tik mastą, bet ir konstrukcijų ypatybes.

    Tyrėjai naudojo kompiuterinį modeliavimą, siekdami tiksliau atkartoti realias sąlygas: reljefo nelygumus, atviras erdves ir besikeičiančią meteorologiją. Būtent vėjas, temperatūros sluoksniavimasis ir vietovės ypatybės gali lemti, kaip toli sklinda žemų dažnių komponentai ir kodėl skirtingose vietose gyventojų patirtys gali būti nevienodos.

    Publikacijose pabrėžiama, kad užfiksuotas stipresnis infragarso signalas savaime neįrodo ilgalaikės žalos. Didžiausia spraga – ilgalaikiai sveikatos tyrimai, kuriuose būtų vertinama ne tik trumpalaikė savijauta, bet ir miegas, streso rodikliai bei individualus jautrumas triukšmui per ilgesnį laikotarpį.

    Ne vien infragarsas: kas žmonėms labiausiai trukdo?

    Akustikos specialistai atkreipia dėmesį, kad gyventojų skundai dažnai susiję ne vien su infragarso tema, o su bendra triukšmo patirtimi. Turbinų garsas gali būti suvokiamas kaip labiau varginantis dėl pulsuojančio ritmo, veikimo visą parą ir to, kad nuo jo sunku „atsijungti“, net jei bendras garsumo lygis nėra išskirtinai didelis.

    Triukšmo erzinimas priklauso ir nuo socialinių aplinkybių: ar vyko konsultacijos su bendruomene, ar aiškios kompensavimo ir naudos schemos, kokiu atstumu stovi turbinos, ar jos matomos iš namų. Dėl to vien decibelų skaičius ne visada paaiškina, kodėl vienur konfliktų mažiau, o kitur – daugiau.

    Švedijos vertinimu, esamos aplinkos triukšmo valdymo taisyklės kol kas laikomos pakankamomis, tačiau abi pusės sutaria dėl vieno: matavimų kokybė ir tyrimų trukmė turi gerėti. Kuo daugiau vėjo jėgainių statoma ir kuo jos didesnės, tuo svarbiau turėti palyginamus, skaidrius ir praktiškai pritaikomus duomenis.

  • JAV kariuomenė išbando ginkluotus robo-šunis: „Skyborne Technologies“ kontraktas stebina

    JAV kariuomenė išbando ginkluotus robo-šunis: „Skyborne Technologies“ kontraktas stebina

    JAV kariuomenė pradeda naują bandymų etapą, kuriame bus vertinami ginkluoti keturkojai robotai, galintys veikti sudėtingoje aplinkoje ir padėti padaliniams kovinėse užduotyse. Australijos bendrovė „Skyborne Technologies“ atrinkta kaip tiekėja, o projektas numatytas tyrimams, vystymui ir praktiniams lauko bandymams.

    Pagal viešai skelbiamą informaciją, „Skyborne Technologies“ gavo mokslinių tyrimų ir plėtros sutartį, kurios vertė siekia apie 6 000 000 eurų. Sutartis apima ginkluotų bepiločių antžeminių sistemų testus, vertinimą ir techninį palaikymą, o pagrindinis dėmesys skiriamas saugiam naudojimui prieš pradedant bandymus realiomis sąlygomis.

    Bandymams numatytas paketas apima 14 keturkojų robotinių platformų ir 28 modulinius ginkluotės komplektus. Šios sistemos bus vertinamos JAV specialiųjų operacijų pajėgų struktūrose, taip pat kartu su vienu užsienio partneriu, siekiant patikrinti, kaip sprendimas veikia skirtingose taktinėse situacijose.

    Kas tai per sistema ir ką ji gali

    „Skyborne Technologies“ kuriamas sprendimas įvardijamas kaip operatoriaus valdomas tiesioginio veiksmo keturkojis robotas CODiAQ. Tai antžeminis robotas, skirtas nuotoliniam užduočių vykdymui, kai operatoriui svarbu išlaikyti atstumą, o robotui patikima judėti, orientuotis ir išlaikyti stabilumą įvairiame reljefe.

    Skelbiama, kad platforma gali būti komplektuojama su skirtingais moduliais, įskaitant 40 milimetrų kalibro granatsvaidžius ir šaunamuosius ginklus. Taip pat minimos funkcijos, susijusios su taikinių aptikimu realiuoju laiku, veikimu dieną ir naktį bei balistinių skaičiavimų atlikimu.

    Didelė dalis šio tipo sistemų vertės siejama su programine įranga, kuri padeda operatoriui greičiau suvokti situaciją ir tiksliau valdyti misiją. CODiAQ aprašyme akcentuojama, kad taikinių nustatymui ir taikymui naudojami sprendimai su dirbtinis intelektas elementais, tačiau pabrėžiama, kad robotas iš esmės išlieka valdomas ir prižiūrimas žmogaus.

    Kodėl kariuomenės domisi robo-šunimis

    Keturkojai robotai pastaraisiais metais vis dažniau bandomi kaip logistinės, žvalgybos ir apsaugos priemonės, nes jie gali judėti ten, kur ratinės ar vikšrinės platformos stringa. Laiptais, griuvėsiais ar miško paklote judantis robotas gali perimti dalį rizikingų užduočių ir sumažinti karių buvimo pavojingiausiose vietose poreikį.

    Vis dėlto ginkluotų antžeminių robotų tema kelia ir papildomų klausimų dėl saugumo, atsakomybės bei panaudojimo taisyklių. Dėl to bandymai paprastai apima ne tik techninius parametrus, bet ir procedūras, ryšio patikimumą, operatoriaus darbo krūvį bei tai, kaip sistema elgiasi ryšio sutrikimų ar klaidingo taikinio atpažinimo atvejais.

    Kur bus tikrinamas patikimumas

    „Skyborne Technologies“ teigimu, keturkojė platforma sukurta greitam parengimui ir turėtų būti paruošiama darbui per kelias minutes. Taip pat nurodoma, kad ji pritaikyta sudėtingam reljefui, įskaitant miesto aplinką, laiptus ir zonas su griuvėsiais.

    Techniniuose aprašymuose minimas IP67 atsparumo dulkėms ir vandeniui lygis, kuris svarbus realioms lauko sąlygoms. Tokie parametrai praktiškai tikrinami bandymuose, nes kariuomenei svarbu ne reklaminės specifikacijos, o stabilus veikimas esant purvui, drėgmei, smūgiams ir temperatūrų svyravimams.

    Artimiausi bandymai turėtų parodyti, ar tokio tipo ginkluotos platformos gali tapti įprasta specialiųjų padalinių įranga, ar liks nišiniu sprendimu konkrečioms situacijoms. Rezultatai taip pat bus svarbūs platesnėms diskusijoms apie žmogaus kontrolę, DI naudojimo ribas ir saugaus diegimo standartus.

  • Indija meta iššūkį laivų statybos gigantams: Tamilnade kils 3,7 mlrd. eurų milžinė

    Indija meta iššūkį laivų statybos gigantams: Tamilnade kils 3,7 mlrd. eurų milžinė

    Indija skelbia ambicingą tikslą iki 2047 metų patekti tarp penkių didžiausių pasaulio laivų gamintojų. Šiai strategijai įgyvendinti planuojami ne tik esamų pajėgumų plėtimai, bet ir visiškai nauji projektai, tarp jų – didžiulė laivų statykla Thoothukudi mieste Tamilnado valstijoje.

    Naujoji statykla vadinama pirmąja tokio masto greenfield investicija Indijos laivų statybos sektoriuje, kai gamybinis kompleksas kuriamas nuo nulio. Projektas siejamas su Indijos vyriausybės „Maritime Amrit Kaal Vision 2047“ kryptimi, kuria taip pat siekiama iki 2030 metų sustiprinti šalies pozicijas pasaulinėje laivų statybos rinkoje.

    Indijos institucijos praneša, kad dėl statybos pasirašytas trišalis susitarimas, kuriame dalyvauja Pietų Korėjos grupė „HD Korea Shipbuilding & Offshore Engineering“, taip pat su Tamilnado valdžios struktūromis susijusios bendrovės. Skelbiama projekto vertė siekia apie 4 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 3,7 mlrd. eurų.

    Planuojamas naujosios statyklos metinis pajėgumas – apie 2,5 mln. bendrosios talpos tonų (GT). Indijos ministerijos vertinimu, projektas turėtų didinti šalies konkurencingumą jūrų pramonėje, kurti darbo vietas ir paversti Thoothukudi reikšmingu regioniniu jūrų centru.

    Numatoma, kad komplekse būtų statomi dideli prekybiniai laivai, įskaitant VLCC klasės supertanklaivius, VLGC dujovežius, konteinerinius laivus ir birių krovinių laivus. Ilgesnėje perspektyvoje taip pat neatmetama, jog dalis pajėgumų galėtų būti skiriama ir kariniams laivams Indijos kariniam jūrų laivynui.

    Projektas siejamas su stiprėjančiu Indijos ir Pietų Korėjos bendradarbiavimu jūrų pramonėje, kuriame akcentuojamos technologijos, projektavimo kompetencijos, gamybos kokybės standartai ir darbuotojų rengimas. Toks modelis atitinka pasaulinę tendenciją, kai valstybės, siekiančios greitai auginti pramonę, jungia kapitalą su brandžių rinkų patirtimi ir technologijų perdavimu.

    Be pačios statyklos, planuojama ir papildoma infrastruktūra: bangolaužiai, uosto gilinimo darbai bei logistikos sprendimai, kad teritorija galėtų aptarnauti didelės grimzlės ir didelių gabaritų laivus. Indijos pusė taip pat pabrėžia platesnį tikslą sukurti pramoninį klasterį, į kurį įeitų tiekėjai, įrangos gamintojai ir technologiniai partneriai.

    Laivų statybos rinkoje konkurencija pastaraisiais metais auga dėl laivybos atsinaujinimo, griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų ir didėjančio poreikio efektyvesniems, mažiau taršiems laivams. Indija tikisi, kad naujos statyklos mastas ir partnerystės leis greičiau įsitvirtinti rinkoje, kurioje dominuoja Azijos lyderiai, o paklausą vis labiau formuoja efektyvumas, degalų sąnaudos ir pasirengimas alternatyviems kuro sprendimams.

    Indijos vyriausybė skelbia, kad projektas yra pažengusioje stadijoje, tačiau vis dar vyksta parengiamieji darbai. Artimiausi žingsniai turėtų parodyti, kaip greitai šis planas virs realiais statybų terminais, gamybiniais užsakymais ir naujomis darbo vietomis Tamilnade.

  • DI revoliucija antibiotikuose: Pensilvanijos modelis žada greitesnį kelią į naujus vaistus

    DI revoliucija antibiotikuose: Pensilvanijos modelis žada greitesnį kelią į naujus vaistus

    JAV Pensilvanijos universiteto mokslininkai pristatė dirbtinio intelekto įrankį „ApexGO“, skirtą padėti kurti veiksmingesnius antibiotikus. Sistema analizuoja perspektyvias antimikrobines molekules ir prognozuoja, kokios jų modifikacijos galėtų sustiprinti poveikį.

    Antibiotikų paieška tradiciškai yra lėtas ir brangus procesas, nes galimų molekulinių derinių skaičius praktiškai neišmatuojamas. Dėl to laboratorijose neįmanoma rankiniu būdu patikrinti visų variantų, o dalis atradimų istorijoje buvo labiau sėkmės nei kryptingo planavimo rezultatas.

    Skirtingai nei daugelis ankstesnių sprendimų, kurie pirmiausia „sijoja“ didžiules duomenų bazes, „ApexGO“ remiasi kitu principu. Jis ima nedidelį skaičių daug žadančių antimikrobinių peptidų ir žingsnis po žingsnio siūlo tikslias jų korekcijas, numatydamas, kurios iš jų labiausiai pagerins veikimą.

    „Antibiotikų atradimas iš esmės yra paieškos uždavinys milžiniškoje molekulinėje erdvėje, o „ApexGO“ leidžia joje judėti gerokai tiksliau“, – sakė tyrimo autorius profesorius César de la Fuente.

    Pirmieji bandymai su ligas sukeliančiomis bakterijomis parodė daug žadančius rezultatus, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tai tik pradžia. Toliau reikės optimizuoti patį įrankį, o atrinktas molekules nuosekliai tikrinti išsamesniais tyrimais, nes DI šioje srityje nepakeičia laboratorinių įrodymų.

    Tokie sprendimai tampa ypač svarbūs augant bakterijų atsparumui antibiotikams, kuris pasaulyje vis dažniau įvardijamas kaip viena didžiausių šiuolaikinės medicinos rizikų. Greitesnis perspektyvių molekulių tobulinimas galėtų sutrumpinti kelią nuo idėjos iki naujų gydymo galimybių, nors klinikiniai etapai vis tiek išlieka ilgi ir griežtai reguliuojami.

    Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature Machine Intelligence“.