CP v2

Category: Technologijos

  • Lenkija parodė ginklą, apie kurį kalba visi: Borsuk pasiekė ribą, kurios kiti neperžengia

    Lenkija parodė ginklą, apie kurį kalba visi: Borsuk pasiekė ribą, kurios kiti neperžengia

    Lenkijos kariuomenėje vis labiau įsitvirtina naujas pėstininkų kovos automobilis Borsuk. Per pratybas Oržyšo poligono rajone šios mašinos pirmą kartą savarankiškai įveikė vandens kliūtį, pademonstruodamos vieną labiausiai išskiriamų savo savybių.

    Tokio tipo bandymai nėra vien simbolika. Gebėjimas plaukti be papildomų modifikacijų suteikia didesnį mobilumą ežeringose ir upėmis išraižytose teritorijose, o tai ypač aktualu rytiniame NATO flange, kur svarbus greitas manevras ir alternatyvūs maršrutai.

    Pakeitimas senai technikai

    Borsuk kuriamas kaip tiesioginis senų sovietinės kilmės BWP-1 įpėdinis, o šios platformos Lenkijoje tarnauja daugiau nei penkis dešimtmečius. Naujos kartos mašina turėtų sustiprinti mechanizuotų vienetų apsaugą, ugnies galią ir sąveiką su kitomis pajėgomis.

    Programos kelias buvo ilgas: nuo idėjos iki pirmųjų vienetų daliniuose prireikė daugiau nei 12 metų. Projekte dalyvavo Lenkijos gynybos pramonė, o vienas pagrindinių gamybos centrų yra Huta Stalowa Wola.

    Kuo Borsuk išsiskiria

    Lenkijos gynybos sektorius pabrėžia Borsuk derinį: aukštesnį apsaugos lygį ir plaukimo galimybę be papildomos įrangos. Kaip nurodoma pagal STANAG 4569 standartą, priekinė apsauga siejama su penktu lygiu, kuris numato atsparumą 25 mm kalibro apšaudymui iš 500 metrų.

    Viena svarbiausių sistemos dalių yra nuotoliniu būdu valdoma ZSSW-30 bokštelio sistema. Joje integruota automatinė patranka Mk44S Bushmaster ir valdomų prieštankinių raketų „Spike-LR“ šeimos paleidimo įrenginiai, taip pat perspėjimo nuo lazerinio apšvietimo sprendimai, skirti laiku reaguoti į grėsmes.

    Užsakymai ir finansavimas

    Pirmosios Borsuk mašinos į Lenkijos kariuomenę pateko pagal 2025 metų kovo 27 dieną pasirašytą sutartį dėl 111 vienetų. Tačiau ilgalaikiai poreikiai vertinami gerokai didesni: viešai minimas bent 1 000 pėstininkų kovos automobilių poreikis ir dar apie 350 specializuotų variantų, skirtų remti veiksmus kovos rikiuotėje.

    Šiuo metu Lenkijos Ginkluotės agentūra derasi dėl papildomos 146 Borsuk partijos. Skelbiama, kad sandoris siejamas su SAFE finansavimo galimybe, o terminai spaudžia, nes vienos valstybės sudaromiems kontraktams taikomos konkrečios finansavimo sąlygos ir laikotarpiai.

    Ekspertai pažymi, kad tokie projektai yra ne tik karinis, bet ir pramoninis sprendimas: nauja platforma reiškia ilgalaikę gamybą, atsarginių dalių grandinę, serviso infrastruktūrą ir technologinę kompetenciją, kuri tampa svarbi didėjant Europos dėmesiui gynybos pajėgumų stiprinimui.

  • Ukraina skelbia rekordą: „Wild Hornets“ STING per parą numušė per 300 rusų dronų

    Ukraina skelbia rekordą: „Wild Hornets“ STING per parą numušė per 300 rusų dronų

    Karas Ukrainoje vis ryškiau rodo, kad moderniame mūšio lauke lemiamą vaidmenį ima vaidinti dronai. Be smogiamųjų bepiločių, sparčiai plečiasi ir specializuotas segmentas – dronai perėmėjai, skirti ore medžioti kitus bepiločius. Vienu ryškiausių šios krypties pavyzdžių tapo Ukrainos gamintojos „Wild Hornets“ sistema STING.

    Pasak viešai skelbiamos informacijos, STING dronai per 24 valandas esą neutralizavo daugiau kaip 300 rusiškų taikinių. Teigiama, kad trys platformos kartu sudarė daugiau nei 200 perėmimų, o vienas operatorių padalinys galėjo perimti iki 120 dronų.

    STING nėra įprastas kovinis dronas, skirtas atakuoti antžeminius taikinius. Tai perėmėjas, sukurtas fiziškai sunaikinti priešo dronus ore, pasitelkiant didelį greitį ir manevringumą. Tokie sprendimai pirmiausia orientuoti į masiškai naudojamus dronus kamikadzes, kuriais Rusija atakuoja miestus ir infrastruktūrą.

    Dronas prieš droną: kodėl tai svarbu?

    Ekspertai pabrėžia, kad tradicinė oro gynyba, paremta raketomis „žemė–oras“, tampa ekonomiškai sudėtinga, kai tenka atremti didelius pigių dronų spiečius. Brangi raketa prieš santykinai pigų bepiločio tipo taikinį vis dažniau vertinama kaip neefektyvus keitimo kursas, ypač kai atakos vyksta naktimis ir bangomis.

    Dronai perėmėjai šią problemą sprendžia kitu principu: jie gali būti greitai dislokuojami, valdomi mažų komandų ir pritaikomi konkrečioms grėsmėms. Tokia gynyba papildomai mažina spaudimą ribotiems oro gynybos raketų ištekliams, kurių reikia ir sudėtingesniems taikiniams, pavyzdžiui, sparnuotosioms ar balistinėms raketoms.

    Masinių atakų kontekstas

    Rekordiniai STING rezultatai siejami su vienu didžiausių pastarojo meto dronų antskrydžių, kai per maždaug 36 valandas Ukrainai galėjo būti paleista iki 1 567 smogiamųjų dronų. Ukrainos oro gynyba tokių atakų metu paprastai remiasi kelių sluoksnių sistema: aviacija, raketinėmis priemonėmis, mobiliosiomis ugnies grupėmis ir vis dažniau – dronais perėmėjais.

    Nauja tendencija – gynybos automatizavimas ir didesnė integracija su aptikimo priemonėmis, kad perėmėjai gautų taikinių duomenis kuo greičiau. Kuo trumpesnis laikas nuo aptikimo iki perėmimo, tuo didesnė tikimybė sustabdyti droną dar toli nuo miestų ar kritinės infrastruktūros.

    Ką tai reiškia toliau?

    „Dronas prieš droną“ koncepcija tampa nebe eksperimentu, o atskira oro gynybos šaka, kurią sparčiai tobulina tiek Ukraina, tiek kitos valstybės. Tikėtina, kad ateityje matysime daugiau specializuotų perėmėjų, pritaikytų skirtingiems taikiniams, nuo lėtų dronų kamikadzių iki greitesnių žvalgybinių platformų.

    Jei skelbiami perėmimų skaičiai pasitvirtina, tai signalizuoja apie didėjantį Ukrainos gebėjimą prisitaikyti prie masinių dronų atakų ir mažinti jų žalą ekonomiškai tvaresniais būdais. Tuo pat metu tai rodo, kad oro gynybos ateitis vis labiau persikelia į pigesnių, tinklu sujungtų ir greitai atnaujinamų sistemų pusę.

  • „Microsoft“ ruošia Windows 11 gelbėtoją: įdiegus blogą tvarkyklę, sistema ją atšauks pati

    „Microsoft“ ruošia Windows 11 gelbėtoją: įdiegus blogą tvarkyklę, sistema ją atšauks pati

    „Microsoft“ rengia „Windows 11“ naujovę, kuri turėtų sumažinti vieną dažniausių sistemos gedimų priežasčių – netinkamai veikiančias įrenginių tvarkykles. Bendrovė testuoja sprendimą, kuris leistų operacinei sistemai automatiškai atšaukti problematišką tvarkyklės versiją ir grąžinti ankstesnę, stabilesnę.

    Tvarkyklių atnaujinimai į kompiuterius dažnai patenka per „Windows Update“, todėl daugeliui vartotojų procesas vyksta beveik nepastebimai. Tačiau būtent automatika kartais tampa silpnąja grandimi: jei į atnaujinimų srautą patenka klaidingas tvarkyklės paketas, pasekmės gali būti rimtos – nuo nestabilumo ir našumo kritimo iki sistemos strigimų ar net vadinamojo mėlynojo ekrano.

    Nauja kryptis: atstatymas per debesį

    Pagal „Microsoft“ planus, „Windows 11“ turėtų gebėti aptikti, kad tvarkyklė, įdiegta per „Windows Update“, sukelia klaidas ar avarijas. Tokiu atveju sistema automatiškai inicijuotų tvarkyklės grąžinimą į ankstesnę versiją, o reikiamus failus prireikus atsisiųstų iš debesies.

    Tokia logika primena jau seniai sistemoje esančias atkūrimo galimybes, tačiau esminis pokytis būtų automatizavimas ir greitesnė reakcija. Šiuo metu daugeliu atvejų vartotojui tenka pačiam ieškoti problemos šaltinio, atidarinėti įrenginių tvarkytuvę, šalinti naujausią tvarkyklę ar naudoti atkūrimo taškus, kas ne visada paprasta.

    Kada to sulauks vartotojai?

    „Microsoft“ nurodo, kad funkcija yra vidinių bandymų stadijoje ir tikrinama kartu su aparatinės įrangos partneriais. Jei testai pasiteisins, diegimas turėtų vykti palaipsniui, o pirmieji diegimai planuojami nuo rugsėjo mėnesio.

    Šis žingsnis dera su platesnėmis „Windows 11“ stabilumo ir patikimumo iniciatyvomis, kuriomis „Microsoft“ siekia sumažinti atnaujinimų keliamą riziką ir grąžinti vartotojų pasitikėjimą. Praktikoje tvarkyklių klaidos yra viena sudėtingiausių problemų, nes jos priklauso ne tik nuo operacinės sistemos, bet ir nuo daugybės skirtingų gamintojų komponentų bei jų programinės įrangos.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie automatiniai atšaukimai gali ypač padėti organizacijoms, kuriose kompiuterių parkas didelis ir gedimų kaina didelė. Vis dėlto galutinis efektyvumas priklausys nuo to, kaip tiksliai „Windows 11“ atpažins probleminius atnaujinimus ir kaip greitai bus pritaikytas saugus grąžinimas, neįtraukiant papildomų suderinamumo nesklandumų.

  • Turite „Gmail“? „Google“ testuoja 3 kartus mažesnį limitą: 15 GB gali virsti 5 GB

    Turite „Gmail“? „Google“ testuoja 3 kartus mažesnį limitą: 15 GB gali virsti 5 GB

    „Google“ daliai „Gmail“ naudotojų pradėjo rodyti pranešimus apie galimą naują, gerokai mažesnį nemokamos pašto dėžutės talpos limitą. Vietoje įprastų 15 GB kai kuriuose atvejuose matomas 5 GB dydis.

    Šie 15 GB nėra skirti vien tik laiškams: bendra „Google“ paskyros atmintis dalijama ir su „Google Drive“ bei „Google Photos“. Dėl to net ir nedidelis limito sumažinimas gali greitai paveikti kasdienį naudojimą, ypač jei saugoma daug nuotraukų ar didelių priedų.

    Apie pokyčius pirmiausia pranešė „Reddit“ bendruomenės nariai, pastebėję, kad limitas mažinamas tik daliai paskyrų. Toks selektyvus rodymas paprastai reiškia serverio pusėje vykdomą pilotinį testą, kai vertinama vartotojų reakcija ir pasirinkimų statistika.

    Kartu kai kuriems naudotojams pateikiama alternatyva, leidžianti išlaikyti ankstesnę 15 GB talpą. Tam siūloma pasirinkti nustatymą, susietą su telefono numerio pateikimu arba patvirtinimu, o tai kelia papildomų klausimų dėl privatumo ir duomenų minimizavimo.

    Formaliai telefono numeris dažnai naudojamas paskyros saugumui, atkūrimui ir apsaugai nuo piktnaudžiavimo, tačiau daliai žmonių tai yra jautrus duomuo. Ypač tais atvejais, kai telefono numeris tampa sąlyga išsaugoti anksčiau buvusias nemokamas paslaugos sąlygas.

    Kol kas nėra patvirtinta, kad 5 GB riba bus įdiegta visiems „Gmail“ naudotojams. Technologijų bendrovės tokio tipo pakeitimus neretai testuoja ribotu mastu, o galutinį sprendimą priima įvertinus vartotojų pasitenkinimą, skundų skaičių ir migracijos į mokamas paslaugas tikimybę.

    Vartotojams, kurių paskyrose ima trūkti vietos, „Google“ paprastai siūlo „Google One“ planus ir įrankius atlaisvinti saugyklą. Praktikoje tai reiškia didelių laiškų ir priedų trynimą, „Drive“ šiukšlinės išvalymą, atsargų kopijų peržiūrą ir „Photos“ kokybės nustatymų įvertinimą.

    Pastaruoju metu „Gmail“ naudotojams diegiami ir kiti pakeitimai, susiję su paskyros valdymu bei patogumu. Tarp jų minima ir galimybė keisti pašto adresą išsaugant seną korespondenciją, tačiau tokios funkcijos paprastai diegiamos etapais ir ne visose rinkose vienu metu.

  • Rusijos dronai smogė JT misijai Chersone: aukos Kijive, dešimtys sužeistų ir 180 apgadintų objektų

    Rusijos dronai smogė JT misijai Chersone: aukos Kijive, dešimtys sužeistų ir 180 apgadintų objektų

    Rusijos pajėgų dronų ir raketų atakos Ukrainoje vėl smogė ne tik civiliams miestams, bet ir tarptautinėms humanitarinėms struktūroms. Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Chersone taikiniu tapo Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos koordinavimo biuro OCHA transporto priemonė.

    Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, automobilyje buvo biuro vadovas ir aštuoni darbuotojai, tačiau visi jie spėjo pasitraukti, o pirminiais duomenimis, sužeistųjų nėra. Ukrainos institucijos pabrėžia, kad transporto priemonė buvo aiškiai pažymėta, todėl, jų vertinimu, užpuolikai negalėjo nežinoti, į ką smogia.

    „Rusijos kariškiai negalėjo nežinoti, kokį automobilį atakuoja“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Lygiagrečiai Rusija surengė plataus masto smūgius prieš Ukrainos miestus, o skaudžiausia situacija fiksuota Kyjive. Naujausiais Ukrainos institucijų duomenimis, sostinėje žuvo mažiausiai penki žmonės, dar apie 40 buvo sužeisti; Kyjivo srityje sužeista dar septyni asmenys.

    Smūgių padariniai fiksuoti ir kituose regionuose: Charkive sužeistųjų skaičius siekė 28, Odesos srityje sužeisti du žmonės. Iš viso šalyje apgadinta apie 180 objektų, iš jų daugiau kaip 50 yra gyvenamieji pastatai, todėl daliai žmonių prireikė laikino apgyvendinimo ir skubios pagalbos.

    Ukrainos oro gynyba skelbia numušusi didelę dalį atakuojančių taikinių, o prezidento teigimu, perėmimo efektyvumas viršijo 93 proc. Gelbėjimo ir padarinių likvidavimo darbams buvo sutelkta per 750 gelbėtojų ir beveik 750 policijos pareigūnų, kas, anot valdžios, parodo smūgių intensyvumą.

    Incidentas Chersone atkreipė dėmesį į sparčiai augantį FPV dronų naudojimą, kai jie vis dažniau pasitelkiami ne vien fronte, bet ir smūgiams prieš transportą, infrastruktūrą bei civilius. Tokia taktika didina riziką ir tarptautinėms organizacijoms, dirbančioms prie fronto linijos, nes net aiškiai pažymėtos humanitarinės transporto priemonės tampa pažeidžiamos.

    Tarptautinė humanitarinė teisė numato, kad humanitarinėms misijoms ir jų personalui turi būti suteikiama apsauga, o atakos prieš civilius objektus ir darbuotojus laikomos ypač rimtais pažeidimais. Ukrainos pareigūnai po šių smūgių dar kartą ragina partnerius stiprinti spaudimą Rusijai ir didinti paramą Ukrainos oro gynybai, kuri tampa kritiniu veiksniu mažinant aukas miestuose.

    „Už visus šiuos smūgius ateis teisingas atsakas“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

  • Ukrainiečiai įvertino lenkišką „Rosomak“ fronte: verdiktas nustebino net skeptikus

    Ukrainiečiai įvertino lenkišką „Rosomak“ fronte: verdiktas nustebino net skeptikus

    Ukrainos gynybos ministerija paviešino apžvalgą, kurioje fronto kariai dalijasi patirtimi naudojant lenkiškus šarvuotuosius transporterius „Rosomak“. Šie 8×8 ratiniai šarvuočiai Ukrainoje kariauja nuo 2023 metais, o karių vertinimas daugiausia teigiamas.

    Ukraina nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios iš partnerių gavo įvairios vakarietiškos technikos, o Lenkija tapo viena aktyviausių tiekėjų. Tarp perduodamų platformų ryškiai išsiskiria „Rosomak“, kurį ukrainiečiai vadina patikimu ir greitai įvaldomu kovos įrankiu.

    Kas yra „Rosomak“?

    „Rosomak“ yra modulinės konstrukcijos ratinis šarvuotis su 8×8 pavara, priklausomai nuo versijos sveriantis maždaug 22–26 tonas. Modulinis principas leidžia kurti skirtingos paskirties variantus, nuo kovinių iki medicininės evakuacijos ar techninės pagalbos.

    Ukrainoje minima standartinė kovinė versija su „Hitfist-30“ bokšteliu, taip pat variantas, ginkluotas 120 mm kalibro minosvaidžiu, žinomas kaip „Rak“. Šie skirtumai svarbūs, nes realiame fronte vieniems daliniams reikia ugnies galios, kitiems – saugaus mobilumo ir greito perdislokavimo.

    Tipinėje kovinėje konfiguracijoje šarvuotis turi trijų žmonių įgulą ir gali gabenti iki aštuonių karių. Apžvalgoje akcentuojama ir mobilumo pusė: keliuose „Rosomak“ gali pasiekti iki 100 kilometrų per valandą greitį, o kai kurios versijos turi ir amfibines galimybes, leidžiančias savarankiškai įveikti vandens kliūtis.

    Ką kariai giria labiausiai?

    Ukrainos gynybos ministerijos medžiagoje kariai pirmiausia pabrėžia valdymo paprastumą ir greitą perpratimą. Tai praktinis privalumas kare, kuriame technika dažnai atkeliauja iš skirtingų šalių, o apmokymams ir logistikai tenka veikti labai trumpais terminais.

    Taip pat išskiriamas ginkluotės efektyvumas. Pagrindinis „Hitfist-30“ bokštelio ginklas yra 30 mm automatinė patranka „Mk 44 Bushmaster II“, o papildomai naudojamas 7,62 mm kulkosvaidis. Karių vertinimu, ugnies galia ir greita reakcija padeda tiek atremti puolimą, tiek paremti pėstininkus.

    Trečias dažnai minimas aspektas – manevringumas ir greitis, leidžiantys greitai pasiekti pozicijas, atlikti užduotis ir atsitraukti. Šis kriterijus ypač svarbus dabartiniame kare, kuriame sparčiai išaugo žvalgybos dronų ir smogiamųjų bepiločių vaidmuo, todėl užsibuvimas vienoje vietoje tampa pavojingas.

    „Ši technika išsaugo įgulos gyvybes net tada, kai priešas nuolat atakuoja dronais, o apgadinti šarvuočiai suremontuojami ir grąžinami į rikiuotę“, – teigiama apžvalgoje.

    Platesnis kontekstas: kodėl vertinimas svarbus?

    Tokie atsiliepimai svarbūs ne tik viešajai nuomonei, bet ir praktiniams sprendimams dėl tolimesnės paramos, remonto grandinių ir atsarginių dalių. Kuo platforma labiau tinka realioms sąlygoms, tuo efektyviau veikia logistika, o įgulos greičiau pereina nuo mokymų prie realių užduočių.

    Šarvuotųjų transporterių vaidmuo fronte pastaraisiais metais keičiasi: jie turi ne tik pervežti karius, bet ir užtikrinti kuo geresnę apsaugą nuo skeveldrų, artilerijos, minų bei bepiločių grėsmių. Ukrainiečių išvada apie „Rosomak“ universalumą ir atsparumą rodo, kad platforma atitinka bent dalį šių modernių reikalavimų.

  • Kinija pristatė bateriją, kuri gali iš esmės pakeisti dronų skrydžio laiką: kas joje naujo?

    Kinija pristatė bateriją, kuri gali iš esmės pakeisti dronų skrydžio laiką: kas joje naujo?

    Kinijos mokslininkai paskelbė apie naują ličio ir sieros baterijos koncepciją, kuri gali reikšmingai pailginti dronų skrydžio laiką. Dronų rinkoje tai viena didžiausių praktinių kliūčių, nes baterija tiesiogiai riboja ir nuotolį, ir keliamą naudingąją apkrovą.

    Tyrimą atliko Šendžene veikianti Tsinghua universiteto tarptautinė aukštoji mokykla, pasiūliusi molekulinę strategiją, mažinančią energijos nuostolius baterijos darbo metu. Tokie sprendimai ypač svarbūs ten, kur reikia ne tik didelės talpos, bet ir stabilaus veikimo per daugelį įkrovimo ciklų.

    Šiandien dauguma komercinių dronų naudoja ličio jonų akumuliatorius, kurių praktinis energijos tankis dažnai lieka mažesnis nei 300 vatvalandžių kilogramui. Dėl to gamintojai paprastai turi rinktis kompromisą tarp skrydžio trukmės ir to, kiek įrangos ar krovinio dronas gali pakelti.

    Ličio ir sieros baterijos seniai laikomos perspektyvia alternatyva, nes siera yra gausi ir palyginti pigi, o teorinis energijos tankis gali būti gerokai didesnis nei įprastų ličio jonų sprendimų. Vis dėlto pagrindinė kliūtis išlieka chemijos stabilumas, ypač kartojant įkrovimo ir iškrovimo ciklus.

    Didžiausia problema siejama su tirpiais tarpiniais junginiais, kurie darbo metu migruoja baterijos viduje ir ilgainiui mažina našumą. Kinijos mokslininkai į sieros elektrochemiją įvedė vadinamąjį premediatorių, kuris, jų teigimu, iki reakcijos pradžios išlieka neaktyvus, o vėliau padeda suvaldyti migruojančius tarpinius produktus ir pagerinti krūvio pernašą.

    Laboratoriniuose bandymuose tokia baterijos konstrukcija išlaikė stabilų veikimą 800 įkrovimo ciklų, o likusi talpa siekė beveik 82 proc. pirminės. Praktikoje tai svarbus signalas, nes vien energijos tankio nepakanka, jei baterija greitai degraduoja ir tampa netinkama realiam naudojimui.

    Tyrėjai pabrėžia, kad ilgesnis baterijos darbas galėtų išplėsti dronų taikymą siuntų pristatyme, elektros linijų ir infrastruktūros patikrose bei gelbėjimo operacijose. Tokiose situacijose keliolikos minučių skirtumas ore gali lemti tiek darbo kaštus, tiek operacijų saugumą.

    Be dronų, autoriai mano, kad jų molekulinė strategija galėtų būti pritaikyta ir kitoms baterijų kryptims, įskaitant ličio metalo sprendimus, srauto baterijas ar tam tikrus perdirbimo procesus. Artimiausias klausimas rinkai bus ne laboratoriniai rekordai, o tai, ar technologija pasieks masinę gamybą, atitiks saugos reikalavimus ir išlaikys kainos bei patikimumo balansą.

  • Lenkai paleido 4 radarinius satelitus: mato per debesis ir naktį, žada lūžį žvalgyboje

    Lenkai paleido 4 radarinius satelitus: mato per debesis ir naktį, žada lūžį žvalgyboje

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos pradėjo naudoti naują radarinių Žemės stebėjimo palydovų sistemą „POLSARIS“, kuri suteikia galimybę rinkti vaizdus nepriklausomai nuo debesuotumo, rūko, dūmų ar paros meto. Tokia technologija laikoma vienu svarbiausių šiuolaikinės žvalgybos pranašumų, nes leidžia nuolat stebėti pasirinktus objektus ir teritorijas.

    Sistema paremta sintetinės apertūros radaru (SAR), kuris, skirtingai nei optiniai palydovai, nepasikliauja saulės šviesa ir nėra „aklas“ dėl oro sąlygų. Oficialiai paskelbta, kad bazinę konfigūraciją sudaro keturi radarinius vaizdus renkantys palydovai, o projektas nuo sutarties iki parengties naudojimui įgyvendintas per maždaug metus.

    Perdavimo ceremonija įvyko gegužės 15 dieną Varšuvoje, Lenkijos kariuomenės muziejuje, o joje dalyvavo Lenkijos nacionalinės gynybos ministerijos ir pramonės atstovai. Tarp jų minėtas ir bendrovės „ICEYE“ vadovas, nes būtent ši bendrovė siejama su SAR palydovų technologijų vystymu ir jų taikymu gynybos reikmėms.

    Skelbiama, kad radarinių palydovų teikiama raiška gali siekti iki 25 centimetrų vienam pikseliui, tačiau reali praktinė vertė dažnai priklauso nuo stebėjimo režimo, užduoties pobūdžio ir duomenų apdorojimo. Kariuomenei tai svarbu ne vien dėl detalių vaizdų, bet ir dėl galimybės dažniau atnaujinti informaciją apie situaciją dominančiose vietovėse.

    Didžiausias sistemos privalumas – vadinamoji informacinė autonomija: žvalgybos duomenys gaunami iš nacionalinio valdomo pajėgumo, o ne vien iš sąjungininkų ar komercinių tiekėjų. Tai ypač aktualu augant įtampai regione, kai greitis, prieiga ir duomenų kontrolė gali turėti tiesioginę įtaką operaciniams sprendimams.

    „Tai istorinis momentas, nes prisijungiame prie nedaugelio Europos valstybių, turinčių savarankišką radarinių palydovų žvalgybą“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Tokie pajėgumai paprastai naudojami ne tik sienų ar jūrinių zonų stebėsenai, bet ir tikslinėms užduotims, pavyzdžiui, logistikos mazgų, karinės infrastruktūros, technikos judėjimo ar statybos darbų fiksavimui. SAR duomenys taip pat vertingi vertinant pokyčius laike, nes leidžia lyginti teritorijas net tada, kai optinė stebėsena neįmanoma dėl oro.

    Lenkija pabrėžia, kad projektas gali būti plečiamas papildomais palydovais, taip didinant stebėjimo dažnį ir mažinant laiką tarp pakartotinių tos pačios vietovės „peržiūrų“. Ši tendencija atitinka platesnį Europos kryptingumą remtis mažesnėmis, bet gausiomis palydovų konstelacijomis ir sparčiau integruoti palydovinius duomenis į valdymo bei žvalgybos grandines, įskaitant sprendimų paramą su DI.

  • Saulė plastiko šiukšles paverčia švariu vandeniliu: Kembridžas atskleidė, kaip tai veikia

    Saulė plastiko šiukšles paverčia švariu vandeniliu: Kembridžas atskleidė, kaip tai veikia

    Mokslininkai iš Kembridžo universiteto pristatė metodą, kuris leidžia plastiko atliekas paversti švariu vandeniliu, pasitelkiant saulės šviesą. Esminė idėja ta, kad kartu panaudojamas ir kitas probleminis atliekų srautas – rūgštis iš naudotų švino-rūgštinių akumuliatorių.

    Technologija sujungia dvi aplinkosaugines bėdas į vieną procesą: rūgštinė terpė padeda ardyti sudėtingus plastikų polimerų ryšius, o fotokatalizatorius, veikiamas šviesos, užbaigia virsmą į vandenilį ir pramonėje naudingas chemines medžiagas. Tokiu būdu net sunkiai perdirbami plastikai, tokie kaip PET, nailonas ar poliuretano putos, teoriškai gali tapti žaliava energijai ir chemijos pramonei.

    Šis metodas vadinamas saulės energija varomu rūgštiniu fotoreformavimu. Tyrėjų teigimu, reakcija vyksta santykinai žemoje temperatūroje ir nereikalauja didelių energijos sąnaudų, nes pagrindinis „variklis“ yra saulės šviesa.

    „Anksčiau manėme, kad rūgštis saulės sistemose tiesiog suardys katalizatorių, tačiau nauja medžiaga to neatlieka ir atvėrė visai naujas galimybes“, – sakė Kembridžo universiteto chemikas Erwinas Reisneris.

    Laboratorinis reaktorius, anot komandos, stabiliai veikė ilgiau nei 260 valandų, reikšmingai nemažinant našumo. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad ta pati rūgštis gali būti naudojama pakartotinai, todėl atsiranda prielaidos uždaresniam, žiedinės ekonomikos principus atitinkančiam ciklui.

    Komercializacijos kryptimi jau žengiama praktiškai: sprendimas vystomas bendradarbiaujant su technologijų perdavimo struktūromis, o diegimui įkurta įmonė „Protonera“. Tai reiškia, kad tikslas yra ne vien laboratorinis demonstravimas, bet ir realūs bandomieji įrenginiai didesniu mastu.

    Ši kryptis nėra vieno universiteto išskirtinumas – fotoreformavimo technologijas tiria ir kitos mokslo grupės, įskaitant Australijos mokslininkus iš Adelaidės universiteto. Ekspertai pabrėžia, kad tokie metodai gali tapti svarbiu papildymu tradiciniam perdirbimui, ypač kai atliekos būna užterštos, mišrios ar ekonomiškai nepatrauklios įprastoms perdirbimo linijoms.

    Vis dėlto iki plačios pramoninės taikymo stadijos dar likę kritiniai klausimai: kaip užtikrinti pastovią išeigą skirtingų sudėčių plastiko srautuose, kaip valdyti rūgštinę aplinką ir koroziją didelio masto įrenginiuose, ir kaip įvertinti viso ciklo poveikį klimatui. Jei šie barjerai bus įveikti, technologija galėtų vienu metu mažinti plastiko taršą ir prisidėti prie mažiau taršios vandenilio gamybos.

  • Tinkle plinta įspūdingas vaizdas: ukrainiečių MiG-29 numušė „Shahed“ – kodėl tai svarbu?

    Tinkle plinta įspūdingas vaizdas: ukrainiečių MiG-29 numušė „Shahed“ – kodėl tai svarbu?

    Socialiniuose tinkluose sparčiai išplito Ukrainos ginkluotųjų pajėgų paviešintas vaizdo įrašas iš naikintuvo MiG-29 kabinos. Jame matyti, kaip pilotas aptinka ir raketa numuša rusų naudojamą smogiamąjį droną „Shahed-136“, dar vadinamą „Geran-2“.

    Įrašas išsiskiria detaliu taikinio perėmimo procesu: nuo paieškos ir užfiksavimo iki smūgio bei sprogimo ore. Toks epizodas tapo dar vienu priminimu, kad ore vykstanti kova Ukrainoje vis dažniau primena masinių dronų medžioklę, o ne klasikinę naikintuvų dvikovą.

    MiG-29 vaidmuo dronų kare

    MiG-29 yra sovietinės kilmės daugiafunkcis naikintuvas, pradėtas eksploatuoti 1983 metais, o Ukraina jų paveldėjo po Sovietų Sąjungos žlugimo. Nors šios platformos amžius jau perkopė keturis dešimtmečius, karo sąlygomis ji rado naują, praktišką nišą – perimti lėtai skrendančius taikinius, ypač dronus.

    Šio tipo naikintuvas pasižymi dviem varikliais ir dideliu manevringumu, o svarbiausia – gali efektyviai dirbti kartu su šalmo taikiklio sistema, leidžiančia pilotui greitai nukreipti ginklą į taikinį. Tokios savybės ypač vertingos, kai reikia skubiai reaguoti į objektą, skrendantį link miesto ar kritinės infrastruktūros.

    R-73 raketa ir kainos dilema

    Dronas buvo numuštas trumpojo nuotolio raketa R-73, skirta artimai oro kovai. Ši raketa išgarsėjo dideliu manevringumu ir gebėjimu atakuoti taikinius plačiu kampu, todėl realiame perėmime ji tampa patikimu sprendimu, kai reikia greito rezultato.

    Vis dėlto tokie perėmimai nuolat kelia klausimą dėl kainos. Tarptautiniuose vertinimuose dažnai pabrėžiama, kad „Shahed-136“ gamybos savikaina yra palyginti nedidelė, o raketų atsargos ir jų logistika – ribotos, todėl gynėjai siekia kuo daugiau taikinių neutralizuoti pigesniais būdais.

    Kodėl „Shahed“ tapo masinių atakų įrankiu?

    „Shahed-136“ yra vadinamasis klajojantis šaudmuo, pritaikytas ilgesniems skrydžiams ir smūgiams į objektus Ukrainos gilumoje. Tokie dronai dažnai leidžiami bangomis, siekiant perkrauti oro gynybą, priversti naudoti brangius perėmimo sprendimus ir didinti tikimybę, kad dalis taikinių vis dėlto prasprūs.

    Dronų grėsmė ypač išryškėja, kai atakos nukreipiamos į energetikos objektus, pramonės infrastruktūrą ar tankiai apgyvendintas vietoves. Tokiais atvejais sprendimas panaudoti brangesnę raketą dažnai grindžiamas ne ekonomika, o būtinybe kuo patikimiau apsaugoti civilius.

    Ukraina ieško pigesnių perėmimo būdų

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis aktyviau akcentuoja daugiasluoksnės oro gynybos modelį, kuriame derinami skirtingi sprendimai. Šalia klasikinių priešlėktuvinių sistemų vis didesnį vaidmenį vaidina elektroninės kovos priemonės, mobilios ugnies grupės ir specializuoti dronų perėmėjai.

    Toks požiūris leidžia racionaliau naudoti raketų atsargas, tačiau visiškai atsisakyti naikintuvų ar raketinių perėmimų neįmanoma. Vaizdo įrašas su MiG-29 perėmimu parodo, kad net senesnė technika, tinkamai pritaikyta naujam karo etapui, gali būti veiksminga, kai laikas ir patikimumas tampa svarbiausiais kriterijais.