CP v2

Category: Technologijos

  • Pietų Afrikoje vainikuotasis erelis išperėjo žąsies kiaušinius: po jauniklių išsiritimo viskas pasikeitė

    Pietų Afrikoje mokslininkai užfiksavo itin retą reiškinį: vainikuotasis erelis (Stephanoaetus coronatus) išperėjo ne tik savo, bet ir du egiptinės žąsies (Alopochen aegyptiaca) kiaušinius. Atvejis aprašytas mokslinėje publikacijoje, o stebėjimai atlikti naudojant nuotolines kameras ir tiesioginę transliaciją iš lizdo.

    Tyrėjų teigimu, tai pirmasis patikimai patvirtintas atvejis, kai šio plėšriojo paukščio lizde aptikta mišri dėta tarp skirtingų rūšių. Dar labiau nustebino tai, kad ereliai kiaušinių neišstūmė ir elgėsi taip, tarsi visi jie būtų jų pačių.

    Įvykis fiksuotas Zimbali apylinkėse, į šiaurės rytus nuo Durbano, kur vainikuotieji ereliai pastaraisiais metais prisitaiko gyventi priemiesčių fragmentuotuose miškuose. Būtent tokiose vietovėse plėšrūnų lizdai tampa lengviau pasiekiami kitoms rūšims, ypač aktyviai besiginančioms ir teritoriją užimančioms žąsims.

    Egiptinės žąsys ne visada peri tik savo įrengtuose lizduose: jos gali pasinaudoti apleistais lizdais arba užimti kitų paukščių perimvietes. Tyrime aprašyta situacija rodo, kad žąsis pasinaudojo momentu, kai erelių lizde nebuvo, ir padėjo du kiaušinius, o vėliau erelė juos rado ir pradėjo perėti kartu su savu.

    Stebėjimai parodė, kad žąsys laikėsi netoliese ir į lizdą grįždavo tik tada, kai abu ereliai būdavo išskridę. Vos jiems sugrįžus, žąsys pasitraukdavo, tad perėjimo kontrolė realiai liko erelių porai.

    Vasaros pabaigoje iš žąsies kiaušinių išsirito jaunikliai, o ereliai bandė juos šerti, kaip įprasta plėšriesiems paukščiams. Tačiau žąsiukai atsisakė tokio maisto, nes egiptinės žąsys yra perinčios taip, kad jaunikliai netrukus po išsiritimo patys pradeda judėti ir ieškoti maisto.

    Vienas jauniklis, kaip būdinga šiai rūšiai, lizdą paliko labai greitai, maždaug po 24–48 valandų, nušokdamas nuo aukštos lizdavietės. Tuo tarpu antrasis elgėsi kitaip: buvo aktyvesnis ir ilgiau liko lizde, o erelė jį vis bandė priglausti po savimi, imituodama įprastą elgesį su savo jaunikliu.

    Galiausiai įvyko staigus lūžis: jaunikliui užlipus ereliui ant nugaros, patelės elgesys pasikeitė ir ji jį užpuolė bei nužudė. Tyrėjai šį momentą vertina kaip signalą, kad tolerancijos riba, kai jauniklis ima elgtis ne pagal plėšrūnui įprastą „scenarijų“, gali būti greitai pasiekiama.

    Mokslininkai pabrėžia, kad pats faktas, jog vainikuotasis erelis perėjo kitos rūšies kiaušinius, rodo netikėtą šios rūšies elgesio lankstumą. Tokie epizodai gamtoje laikomi reti, nes dauguma plėšriųjų paukščių lizduose atsiradusius „svetimus“ kiaušinius dažnai pašalina arba jų paprasčiausiai neperi.

    Kartu šis atvejis kelia klausimų dėl invazinių populiacijų poveikio vietinėms rūšims už Afrikos ribų, nes egiptinės žąsys yra išplitusios ir kituose regionuose, kur gali konkuruoti dėl perėjimo vietų. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad lizdų užėmimas ypač rizikingas vidutinio dydžio plėšriesiems paukščiams, kurių perėjimo sėkmę gali sumažinti agresyviai teritoriją ginančios žąsys.

    Vainikuotasis erelis yra stambus miškų plėšrūnas su galingais nagais ir kojomis, pritaikytomis medžioti palyginti didelį grobį. Todėl jo lizdavietės ir perėjimo sėkmė yra svarbios vietinėms ekosistemoms, o bet koks trikdymas perėjimo metu gali turėti pasekmių tiek pačiai rūšiai, tiek platesnei biologinei įvairovei.

  • Antarktidoje į seklumą įstrigęs milžiniškas ledkalnis pakeitė pingvinų maršrutus ir sumažino jauniklių skaičių

    Prie Coulmano salos Antarktidoje 2025 metų liepą į seklumą įstrigo apie 13,9 kilometro ilgio ledkalnis, atsidūręs vos už 3–5 kilometrų nuo didelės imperatoriškųjų pingvinų kolonijos. Mokslininkai nustatė, kad šis, iš pirmo žvilgsnio atsitiktinis, įvykis tapo rimta kliūtimi paukščiams per patį veisimosi sezoną.

    Ledkalnis užtvėrė pagrindinį kelią tarp perėjimo vietos ir pakrantinių maitinimosi rajonų, esančių į šiaurę ir šiaurės rytus nuo kolonijos. Dėl to suaugę pingvinai, ieškodami maisto jaunikliams, buvo priversti keisti įprastą maršrutą ir keliauti gerokai toliau.

    „Ledkalnis buvo išsidėstęs palei pagrindinį maršrutą tarp perėjimo vietos ir pakrantinių maitinimosi rajonų“, – sakė tyrėjai.

    Tyrimo duomenimis, stačios pietinės ledkalnio sienos aukštis viršijo 20 metrų, todėl kliūtis tapo sunkiai įveikiama. Skaičiuojama, kad maisto paieškos kelionė 2025 metais pailgėjo nuo maždaug 9,3 kilometro iki 14,9 kilometro, tai yra beveik 5,6 kilometro daugiau nei metais anksčiau.

    Mokslininkai tokį papildomą atstumą sieja su prastesniais veisimosi rezultatais: 2025 metais jauniklių skaičius kolonijoje, palyginti su 2024 metais, sumažėjo apie 69 proc. Aerofotografija, atlikta 2025 metų lapkritį ir gruodį, užfiksavo 6 658 gyvus jauniklius, o tai rodo itin silpną sezoną kolonijai, kuri paprastai laikoma viena iš svarbių regiono populiacijos atramų.

    Ledkalnis prie salos laikėsi iki 2026 metų sausio, kol galiausiai atskilo ir nuplaukė į rytus. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie epizodai neturėtų būti vertinami kaip vienkartinė anomalija, nes ledkalnių sąveika su jūros ledu gali keisti tiek maisto prieinamumą, tiek suaugusių paukščių energijos sąnaudas kritiniu jauniklių maitinimo laikotarpiu.

    Tyrime akcentuojama, kad ateities imperatoriškųjų pingvinų veisimosi perspektyvų vertinimai turėtų įtraukti ir atsitiktinių ledkalnių atplaukimo bei įstrigimo scenarijus. Ypač svarbu vertinti, kada ledkalniai atskyla, kaip dreifuoja, kokia tikimybė jiems užplaukti ant seklumos ir kiek laiko jie išlieka šalia perėjimo teritorijų.

    Imperatoriškieji pingvinai jauniklius augina ekstremaliomis sąlygomis, todėl suaugusių paukščių energijos balansas ir laiku atnešamas maistas tiesiogiai lemia jauniklių išgyvenamumą. Net keli papildomi kilometrai, ypač jei juos tenka įveikti aplenkiant kliūtis ar ieškant naujų kelių, gali reikšti retesnį maitinimą ir didesnę jauniklių riziką neišgyventi.

    Be to, tokie trikdžiai yra sunkiau prognozuojami nei sezoniniai jūros ledo pokyčiai, nes priklauso nuo ledkalnių trajektorijų ir vietinių srovių. Dėl to mokslininkai ragina šiuos veiksnius plačiau integruoti į populiacijų stebėseną ir modeliavimą, ypač kolonijose, kurios įsikūrusios netoli potencialių ledkalnių dreifo kelių.

  • Atleido DI ar žmonės? 26 „Meta“ darbuotojai teisme ieško atsakymo, bet įrodyti beveik neįmanoma

    Atleido DI ar žmonės? 26 „Meta“ darbuotojai teisme ieško atsakymo, bet įrodyti beveik neįmanoma

    Jungtinėse Valstijose nagrinėjama byla prieš „Meta“ atkreipė dėmesį į vis dažniau keliamą klausimą: ar darbuotojai gali būti atleidžiami remiantis DI generuojamais vertinimais, o ne tiesioginiu vadovų sprendimu. Ieškinį pateikę buvę darbuotojai tvirtina, kad atranka į atleidžiamųjų sąrašą galėjo būti paremta automatizuotais rodikliais, kurių jie patys nematė ir negalėjo ginčyti.

    Teismo dokumentuose akcentuojama pagrindinė problema, su kuria susiduria tokiose bylose dalyvaujantys žmonės: darbuotojai paprastai neturi prieigos prie vidinių modelių, kriterijų ar duomenų, pagal kuriuos darbdavys vertina našumą. Net jei įmonėje naudojami automatizuoti sprendimų palaikymo įrankiai, jų įtaka galutiniam sprendimui dažnai lieka neapčiuopiama, o įrodymai būna įmonės rankose.

    „Jie nebuvo patalpose, kuriose tai vyko“, – pažymėjo teisėjas Williamas Orrickas, vertindamas prašymą laikinai sustabdyti 26 žmonių atleidimų užbaigimą.

    Bylos esmė siejama su įtarimais, kad darbuotojai galėjo būti atrenkami dėl sveikatos būklės, negalios ar naudojimosi sveikatos ir šeimos atostogomis, nes tokie laikotarpiai keičia veiklos rodiklius. Ieškovai teigia, kad vertinimui galėjo būti pasitelkti našumo stebėsenos įrankiai, komunikacijos ir dokumentų analizė, taip pat su DI įrankių naudojimu susiję matavimai.

    „Meta“ teismo dokumentuose šiuos kaltinimus neigia ir tvirtina, kad sprendimus dėl šiemet paskelbtų beveik 8 000 atleidimų priėmė žmonės, o DI nebuvo naudojamas kaip atleidimo pagrindas. Teisėjas nurodė, kad kol kas privalo remtis įmonės pozicija, jei ieškovai nepateikia konkrečių priešingų įrodymų.

    Svarbi šios istorijos dalis yra tai, kad didelė dalis JAV darbuotojų yra saistomi arbitražo susitarimų, kurie nukreipia ginčus iš viešo teismo proceso į privatų nagrinėjimą. Tai paprastai sumažina galimybes viešai išreikalauti dokumentus, apsunkina kolektyvinius ieškinius ir riboja precedentinę tokių bylų reikšmę, todėl apie DI naudojimą darbo sprendimuose viešumoje girdima gerokai rečiau, nei prognozuota.

    Teismas kol kas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau toliau vertins galimybę priimti sprendimą, kuris laikinai grąžintų darbuotojus į pareigas iki arbitražo pabaigos. Byloje numatytas tolesnis posėdis 2026 metų rugpjūčio 24 dieną, o teisėjas leido suprasti, kad pozicija gali keistis, jei bus pateikta daugiau duomenų apie tai, ar ir kaip DI galėjo būti panaudotas netinkamai.

    Ši byla išryškina platesnę tendenciją: įmonės vis dažniau naudoja automatizuotas sistemas našumui matuoti, tikslams sekti ir sprendimams pagrįsti, tačiau darbuotojams neretai trūksta skaidrumo. Europoje tokios praktikos vis dažniau vertinamos per duomenų apsaugos, nediskriminavimo ir automatizuoto sprendimų priėmimo prizmę, o JAV ginčus dažnai lemia sutartinės arbitražo sąlygos ir prieigos prie įrodymų klausimas.

  • Kinijoje pristatytas pirmasis robo kentauras: keturi ratai, dvi rankos ir 210 kg jėga

    Kinijoje pristatytas pirmasis robo kentauras: keturi ratai, dvi rankos ir 210 kg jėga

    Šanchajuje vykusioje World Artificial Intelligence Conference 2026 pristatytas naujas „Run Robotics“ kūrinys, vadinamas robo kentauru. Gamintojas pabrėžia, kad daugiau kaip 95 proc. pagrindinių komponentų pagaminta Kinijoje, o tai siejama su šalies robotikos grandinių savarankiškumu.

    Nors pavadinimas primena mitinį kentaurą, konstrukcija labiau primena visureigio platformos ir humanoidinės viršutinės dalies hibridą. Apatinė dalis turi keturis ratus, todėl įrenginys greitai įveikia nelygią dangą, griuvėsius ar pramonines aikšteles, kur įprasti inspekciniai robotai dažnai stringa.

    Viršuje įrengtos dvi manipuliatoriaus tipo rankos, skirtos darbui su įranga, kliūčių šalinimui ir užduotims, kurioms reikia tikslaus suėmimo. „Run Robotics“ nurodo, kad robotas taikomas metalurgijos įmonėse, kasyklose, naftos perdirbimo gamyklose, elektrinėse, branduoliniuose objektuose, taip pat gaisrų gesinimo ir gelbėjimo operacijose.

    Standartiškai robo kentauras gali gabenti 100–120 kilogramų krovinį, o maksimalus statinis keliamasis pajėgumas siekia 210 kilogramų. Modulinė platforma leidžia komplektuoti skirtingus įrankius, griebtuvus, precizines robotines plaštakas ar daugiamates jėgos jutiklių sistemas pagal konkrečią užduotį.

    Orientacijai aplinkoje naudojama suvokimo sistema su lidaru, stereovaizdu ir gylio kameromis, teigia gamintojas. Tokia įranga leidžia atpažinti žmones ir kliūtis, identifikuoti vožtuvus, vamzdynus bei matavimo prietaisus, o tuomet savarankiškai suplanuoti maršrutą ir pasiekti darbo vietą nuo aplinkos analizės iki veiksmo atlikimo.

    „Run Robotics“ skelbia, kad automatizuotą gamybos liniją planuoja paleisti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį, o robotas jau sulaukė pirmųjų klientų. WAIC organizatoriai šiemet akcentavo pramoninį DI ir robotikos proveržį, o tokie hibridiniai sprendimai rodo kryptį, kai mobilumas ir manipuliavimas jungiami į vieną platformą pavojingoms, žmogui rizikingoms aplinkoms.

    Ši premjera siejasi su platesne Kinijos robotikos plėtros politika: šalyje spartėja humanoidinių ir keturkojų robotų kūrimas bei jų pritaikymas pramonėje. Tokios sistemos vis dažniau projektuojamos ne vien demonstracijoms, o realioms ūkio užduotims, kur svarbiausi tampa patikimumas, autonomija ir darbas 24 valandas per parą.

  • Rusija rėkia apie terorizmą: Ukraina smogia „Wildberries“, o Kremlius rodo pirštu į dronus

    Rusija rėkia apie terorizmą: Ukraina smogia „Wildberries“, o Kremlius rodo pirštu į dronus

    Rusija Ukrainos smūgius į didelius „Wildberries“ logistikos objektus vadina terorizmu, o Ukraina teigia turinti argumentų, kodėl tokia infrastruktūra gali būti susijusi su karo tiekimo grandine. Apie tai skelbiama analizuojant, kokios prekės platformoje parduodamos ir kaip jos galėtų pasiekti frontą.

    Ukrainos pusės vertinimu, pastarųjų dienų atakos prieš keturis stambius logistikos taškus esą yra atsakas į reguliarius Rusijos smūgius į Ukrainos logistiką, ypač siejamą su siuntų operatoriumi „Nova Poshta“. Maskva savo ruožtu bando pagrįsti smūgius Ukrainos logistikai teiginiu, kad civilinė infrastruktūra neva naudojama kariniams pervežimams.

    Rusijos institucijos kartoja, kad Ukrainos atakos prieš „Wildberries“ centrus yra teroristiniai veiksmai, nes tai iš pirmo žvilgsnio primena civilinę e. prekybos infrastruktūrą. Tačiau Ukrainos analitikai atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniame kare riba tarp civilinių tiekimo grandinių ir karinių poreikių dažnai tampa labai plona.

    Kas platformoje laikoma „įrodymais“

    Ukrainos gynybos temomis rašantys šaltiniai teigia, kad „Wildberries“ pasiūloje galima rasti prekių, kurios gali būti pritaikytos kare. Minimi paruošti FPV tipo dronai, heksakopteriai, taip pat įvairūs komponentai, reikalingi tokiems įrenginiams surinkti ir eksploatuoti.

    Akcentuojama ir vadinamųjų šviesolaidinių sistemų kryptis, kai FPV dronai vietoj radijo ryšio valdomi per išvyniojamą laidą. Tokie sprendimai laikomi atsparesniais daliai radioelektroninės kovos priemonių, todėl jų paklausa kare didėja.

    Be dronų ir jų dalių, platformose neretai siūlomi ir kiti dvigubos paskirties produktai, kurie gali būti naudojami tiek civiliškai, tiek kariuomenėje. Minimi optiniai taikikliai, neperšaunamos liemenės ir dalis kitos ekipuotės, kuri gali papildyti karių aprūpinimą.

    Ekonominis smūgių efektas

    Tokios atakos turi ne tik karinį, bet ir ekonominį tikslą, nes logistikos centrai yra kritiniai didelės e. prekybos ekosistemos mazgai. Sutrikus sandėliavimui ir paskirstymui, poveikį jaučia ne tik pati platforma, bet ir tūkstančiai pardavėjų, kurių veikla priklauso nuo sandėlių, rūšiavimo ir pristatymo infrastruktūros.

    Šiame kontekste informaciniame kare itin svarbu, kaip šalys apibrėžia taikinius ir jų teisėtumą. Rusija siekia pabrėžti civilinės infrastruktūros naratyvą, o Ukraina argumentuoja, kad kai civilinė logistika padeda aprūpinimui ar dvigubos paskirties prekių tiekimui, ji gali įgyti karinę reikšmę.

    Nepriklausomas faktų patvirtinimas karo sąlygomis dažnai būna ribotas, todėl tokie pareiškimai vertinami atsargiai. Vis dėlto pati tendencija aiški: logistika ir tiekimo grandinės tampa vienu svarbiausių modernių konfliktų taikinių, o e. prekybos kanalai vis dažniau atsiduria dėmesio centre dėl dvigubos paskirties prekių.

  • Ukrainos kariuomenė pristatė DI „Marilyčką“: planai per minutes, bet sprendimą priima žmogus

    Ukrainos kariuomenė pristatė DI „Marilyčką“: planai per minutes, bet sprendimą priima žmogus

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos kuria dirbtiniu intelektu paremtą sistemą „Marilyčka“, kuri turėtų padėti vadams gerokai greičiau parengti sprendimus ir operacinius planus. Projektą rengia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Centrinis tyrimų institutas, o pagrindinis tikslas – sumažinti laiką, kurio reikia situacijai įvertinti ir veiksmų planui parengti.

    Pasak instituto vadovo Jurijaus Kliato, dabar brigados ar pulko vadas, analizuodamas informaciją ir rengdamas planą, gali užtrukti nuo 6 iki 12 valandų. „Marilyčka“ turėtų automatizuoti dalį rutininio darbo, apibendrinti turinį iš daugybės dokumentų ir sutrumpinti visą procesą iki kelių minučių.

    „Marilyčka“ veikimo principu lyginama su „ChatGPT“, tačiau jos paskirtis yra griežtai karinė. Sistema turėtų surinkti duomenis iš kelių šaltinių, juos apdoroti, patikrinti ir pateikti vadui galimus veiksmų scenarijus, kad sprendimas būtų priimamas remiantis vieningu situacijos vaizdu.

    „Dirbtinis intelektas neturi savarankiškai duoti įsakymų, galutinis sprendimas visada lieka žmogui“, – sakė Jurijus Kliatas.

    Kūrėjai pabrėžia, kad galimybės apima ne vien dokumentų santraukų rengimą. Sistema turėtų automatiškai skaičiuoti pajėgų ir priemonių santykį, įvertinti konkrečiai operacijai reikalingus resursus ir prognozuoti galimus nuostolius, o rezultatus pateikti interaktyviame operacinės situacijos žemėlapyje.

    Numatoma, kad žemėlapio duomenys būtų atnaujinami realiuoju laiku, keičiantis padėčiai mūšio lauke. Toks sprendimas ypač svarbus šiuolaikiniame kare, kai situaciją stipriai veikia dronų žvalgyba, elektroninė kova ir greitai kintanti artilerijos bei logistikos dinamika.

    Kartu pažymima, kad „Marilyčka“ dar nėra parengta naudoti realiose operacijose. Pirmasis bandymų etapas buvo atliktas su simuliaciniais duomenimis, o dabar tęsiami testai ir DI modelio mokymas, siekiant didesnio tikslumo ir patikimumo.

    Vienas esminių iššūkių – saugumas, nes ilgainiui sistema turėtų dirbti su jautria karine informacija. Kuriami apsaugoti duomenų perdavimo kanalai ir sprendimai, leidžiantys apdoroti dokumentus, pažymėtus „Tarnybiniam naudojimui“ ir „Slaptai“ žymomis, vėliau planuojama plėtra darbui su dar aukštesnio slaptumo informacija.

    Dėl saugumo priežasčių Ukraina neatskleidžia „Marilyčkos“ techninių parametrų. Vis dėlto pati kryptis atspindi platesnę Ukrainos kariuomenės tendenciją – DI diegimą į žvalgybos, dronų valdymo ir vadovavimo sistemas, kad dideli informacijos kiekiai būtų apdorojami greičiau, o sprendimai priimami remiantis nuoseklesne analize.

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybės atstovai anksčiau yra nurodę, kad DI sprendimai jau integruojami į kai kurias platformas ir valdymo grandis. „Marilyčka“ šią kryptį perkelia tiesiai į operacinio planavimo lygmenį, kur kiekviena minutė gali turėti lemiamą reikšmę.

  • GTA 6 gerbėjai aptiko Jasono namus: jų išvados apie žaidimo pradžią kaitina internetą

    GTA 6 gerbėjai aptiko Jasono namus: jų išvados apie žaidimo pradžią kaitina internetą

    „Rockstar Games“ vis dar nėra paskelbusi oficialaus Grand Theft Auto 6 pasaulio žemėlapio, tačiau tai nesustabdė bendruomenės. Gerbėjai kuria interaktyvų projektą „State of Leonida“, kuriame bando atkurti žaidimo valstiją iš anonsų, oficialių kadrų ir ankstesnių nutekėjimų.

    Komanda kruopščiai analizuoja kiekvieną reklaminės medžiagos sekundę ir ieško atitikmenų realiose Floridos vietovėse. Tokia metodika remiasi geolokacijos logika: lyginami pakrančių kontūrai, kelių vingiai, pastatų siluetai ir net augmenijos tipai, matomi kadruose.

    Naujausias jų radinys susijęs su vienu pagrindinių herojų Jasonu. Projekto autoriai teigia identifikavę jo slėptuvę ir pažymėję ją pietinėje žemėlapio dalyje, regione, kurį gerbėjai vadina Key Lento.

    „Tiesiog kad žinotumėte, čia yra Jasono namas“, – rašė vartotojas WeGotThisBeforeGTA7.

    Anot projekto kūrėjų, išvada padaryta iš ankstyvų žaidimo demonstracinių fragmentų, kuriuose matomas namas ir platesnė apylinkių panorama. Tuomet vaizdai sugretinti su realiais Floridos salynų vaizdais, o lokacijai priskirtos tikėtinos koordinatės.

    Šis atradimas iškart pakurstė diskusijas, kaip gali prasidėti GTA 6 siužetas. Gerbėjai spėja, kad ramesnė, nuo neonais mirgančio Vice City atokesnė teritorija tiktų pirmajai žaidimo daliai, kai veikėjai dar tik bando atsistoti ant kojų ir įsitraukia į nusikaltimų pasaulį.

    Dalies žaidėjų nuomone, tokia aplinka galėtų tapti klasikine mokomąja zona, kurioje „Rockstar Games“ palaipsniui supažindintų su naujomis mechanikomis. Panašūs sprendimai žaidimuose dažni, kai pradžioje žaidėjui kurį laiką ribojama laisvė, o didesnės teritorijos atsiveria atlikus pirmąsias užduotis.

    Patys „State of Leonida“ autoriai pabrėžia, kad jų žemėlapis nėra oficialus, o išvados paremtos dedukcija ir viešai matomais kadrais. Vis dėlto jie tikina, kad šiuo atveju sutapimų visuma atrodo įtikinama, todėl bendruomenė toliau medžioja naujas detales.

    Grand Theft Auto 6, kaip skelbiama, turėtų pasirodyti lapkričio 19 dieną ir būti išleistas „PlayStation 5“ bei „Xbox Series X/S“ konsolėms. Iki tol tiksliausiai atsakys tik oficiali informacija, tačiau fanų tyrimai rodo, kokią įtaką ši serija turi žaidėjų kultūrai.

  • Toddas Howardas patvirtino: „The Elder Scrolls 6“ kurs su nauju varikliu – kas keisis?

    Toddas Howardas patvirtino: „The Elder Scrolls 6“ kurs su nauju varikliu – kas keisis?

    „Bethesda Game Studios“ vadovas Toddas Howardas patvirtino, kad „The Elder Scrolls 6“ bus kuriamas naudojant naujos kartos technologiją, vadinamą „Creation Engine 3“. Pasak jo, studija šiuo metu daug dėmesio skiria ne tik pačiai žaidimo vizijai, bet ir įrankiams bei sistemoms, kurios leis ją įgyvendinti.

    Ilgus metus dalis žaidėjų kritikavo „Bethesda“ naudojamą variklį kaip pasenusį, ypač kalbant apie didžiulius atvirus pasaulius, fizikos niuansus ir personažų animacijas. „Starfield“ buvo pirmasis didelis studijos projektas su „Creation Engine 2“, o ankstesni serijos žaidimai rėmėsi dar pirmąja šios technologijos karta.

    „Daugelis žmonių galvoja, kad variklis yra tik grafikos vaizdavimas, bet ten yra gerokai daugiau: įrankiai, sistemos ir tai, kaip patogu kurti patį žaidimą“, – sakė Toddas Howardas.

    Anot jo, „Creation Engine 3“ pirmiausia turėtų palengvinti kūrėjų darbą ir atverti kelią idėjoms, kurios anksčiau strigdavo dėl techninių ribojimų. „Bethesda“ žaidimai tradiciškai garsėja tuo, kad leidžia žaidėjams eksperimentuoti ir netikėtais būdais laužyti taisykles, todėl patikima sistemų architektūra studijai yra esminė.

    Tuo pačiu tai reiškia, kad iki „The Elder Scrolls 6“ pasirodymo dar gali tekti palaukti. Žaidimas pirmą kartą buvo pristatytas dar 2018 metais, tačiau tai buvo tik ankstyvas krypties užuominas, o ne reali demonstracija. Pats Toddas Howardas vėliau viešai pripažino, kad tokia ankstyva anonsavimo strategija nebuvo ideali.

    Neoficialūs pranešimai iš žaidimų industrijos šaltinių rodo, kad premjera gali įvykti ne anksčiau kaip 2028 arba 2029 metais. Tokiu atveju nuo pirmosios užuominos iki išleidimo praeitų daugiau nei dešimtmetis, o „Bethesda“ tikėtina vengs naujų viešų pristatymų, kol neturės ką parodyti iš realaus žaidimo eigos.

    Studija taip pat sieja „Creation Engine 3“ su tolimesne ateitimi: po „The Elder Scrolls 6“ tuo pačiu technologiniu pagrindu planuojamas ir „Fallout 5“. Be to, viešojoje erdvėje minimi planai atnaujinti ankstesnius „Fallout“ serijos žaidimus, o pačioje visatoje lygiagrečiai gali atsirasti ir kitų projektų, kuriuos vysto kitos komandos.

    Kol kas „Bethesda“ nėra paskelbusi tikslios „The Elder Scrolls 6“ išleidimo datos ar platformų sąrašo. Tačiau patvirtinimas apie „Creation Engine 3“ siunčia aiškų signalą: studija bando iš esmės sustiprinti technologinį pagrindą, kad sugrįžimas į fantasy pasaulį būtų ne tik didelis, bet ir techniškai tvirtesnis nei ankstesni bandymai.

  • Britų politikas žada kelti „Club Penguin“ klausimą parlamente, bet turi vieną sąlygą

    Britų politikas žada kelti „Club Penguin“ klausimą parlamente, bet turi vieną sąlygą

    Jungtinėje Karalystėje vis garsiau svarstoma idėja riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 16 metų paaugliams. Diskusijoje politikai ir ekspertai ieško ne tik draudimų, bet ir alternatyvų, kurios padėtų vaikams mokytis skaitmeninio raštingumo bei saugaus bendravimo internete.

    Leiboristų partijos parlamentaras Gordonas McKee, atstovaujantis Glasgow South apygardai, pasiūlė netikėtą kryptį: prisiminti kadaise populiarią žaidimų ir bendravimo platformą „Club Penguin“. Jo teigimu, tokio tipo uždaresnė, griežčiau prižiūrima erdvė galėtų būti tarpinis žingsnis vaikams, kol jie dar nėra pasiruošę atviroms socialinių tinklų platformoms.

    Idėją politikas pristatė vaizdo įraše „TikTok“, pabrėždamas, kad draudimai be aiškių pakaitalų gali palikti vaikus be jiems suprantamų ir patrauklių saugesnių kanalų bendrauti su bendraamžiais. Jis akcentavo, kad skaitmeninė kompetencija formuojasi per praktiką, todėl svarbu užtikrinti kontroliuojamą, tačiau gyvą aplinką.

    „Įvedant socialinių tinklų draudimą jaunesniems nei 16 metų turime pasirūpinti, kad vaikai mokėtų saugiai naudotis internetu“, – sakė Gordonas McKee.

    Parlamentaras įrašui iškėlė ir aiškią sąlygą: jei vaizdo įrašas surinks 200 000 paspaudimų „patinka“, jis pažadėjo kelti „Club Penguin“ sugrąžinimo temą per britų parlamento posėdžius. Kol kas viešai matomas reakcijų skaičius nuo šio tikslo dar gerokai atsilieka, tačiau diskusija socialiniuose tinkluose įsibėgėjo.

    Ar „Club Penguin“ tikrai buvo saugi erdvė?

    Gordonas McKee rėmėsi nostalgišku „Club Penguin“ įvaizdžiu kaip griežtai prižiūrimos platformos, kurioje buvo ribojamas turinys, filtruojamas tekstinis pokalbių kanalas, o naudotojai negalėjo siųsti vieni kitiems nuotraukų. Tokie sprendimai šiandien dažnai minimi kaip pavyzdžiai, kaip mažinti nepageidaujamo turinio ir kontaktų riziką vaikams.

    Vis dėlto internete pasirodė ir kritiškų vertinimų. Vienas X vartotojas, prisistatęs buvusiu „Club Penguin“ darbuotoju, teigė, kad realybėje platformoje esą netrūko bandymų apeiti taisykles, o pavojų vaikams visiškai eliminuoti nepavykdavo.

    „Dirbau „Club Penguin“ sistemos administratoriumi. Patikėkite, tai buvo viena prasčiausių vietų vaikams“, – rašė buvusiu darbuotoju prisistatęs asmuo.

    Tokie teiginiai viešoje erdvėje sunkiai patikrinami, tačiau jie primena platesnę problemą: net ir griežtai moderuojamose platformose rizikos išlieka, o saugumas priklauso ne vien nuo filtrų, bet ir nuo aktyvios priežiūros, skaidrių taisyklių, greito reagavimo bei tėvų įsitraukimo.

    Didžiausia kliūtis yra „Disney“

    Net jei Gordonui McKee pavyktų pasiekti reikiamą palaikymą ir jis iškeltų klausimą parlamente, idėjos įgyvendinimas susidurtų su praktiniais barjerais. Prekės ženklas „Club Penguin“ priklauso „Disney“, o oficialūs žaidimo serveriai buvo uždaryti 2017 metais.

    Po uždarymo „Disney“ ne kartą ėmėsi veiksmų ginant intelektinę nuosavybę, todėl įvairūs fanų projektai ir neoficialūs serveriai susidurdavo su uždarymais. Be to, britų institucijos neturi tiesioginių teisinių priemonių priversti privačią bendrovę atgaivinti seną produktą, jei tam nėra pačios įmonės strateginio intereso.

    Vis dėlto pati iniciatyva rodo augančią tendenciją: ieškoma alternatyvų socialiniams tinklams, kurios būtų labiau pritaikytos vaikams. Kartu tai grąžina į viešą diskusiją klausimą, kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė vaikų skaitmeninė erdvė, kurioje saugumas būtų užtikrinamas ne deklaracijomis, o realiais mechanizmais.

  • GTA: Vice City grįžta su kino anonsu: DI sukurtas klipas kelia ažiotažą ir nostalgiją

    GTA: Vice City grįžta su kino anonsu: DI sukurtas klipas kelia ažiotažą ir nostalgiją

    Legendinis žaidimas GTA: Vice City šiemet artėja prie 24 metų sukakties, tačiau jo populiarumas nemažėja. Dalis gerbėjų prie šio titulo sugrįžta dėl unikalaus 9-ojo dešimtmečio pabaigos estetikos, muzikos ir kriminalinio siužeto, įkvėpto Floridos atmosferos.

    Vice City veiksmas vyksta fikciniame mieste, kurį kūrėjai formavo pagal Majamio įvaizdį, o istorijoje ryški kontrabandos ir nusikalstamo pasaulio linija. Nors kalbos apie ekranizacijas žaidimų industrijoje netyla, oficialaus Vice City filmo iki šiol nebuvo paskelbta.

    Vis dėlto internete pasirodė kiną primenantis anonsas, sukurtas naudojant dirbtinis intelektas technologijas. Jame žaidimo scenos ir personažai perdirbti taip, kad atrodytų lyg vaidybiniame filme, o vizualinis stilius sąmoningai artinamas prie Holivudo treilerių.

    Klipą publikavo „AI Network“ kanalas, kuris specializuojasi alternatyviuose projektuose, imituojančiuose neįvykusias žaidimų ekranizacijas. Šį kartą pasirinktas Vice City, o daugiau nei dvi su puse minutės trunkančiame vaizdo įraše rodomos atpažįstamos lokacijos ir kampanijos misijas primenantys fragmentai.

    Nors kai kuriose scenose matyti, kad tai nėra realus filmas, daugelį žiūrovų paperka pati idėja ir nostalgija. Pastaraisiais metais didėjantis susidomėjimas žaidimų adaptacijomis ir DI įrankių pažanga skatina fanus eksperimentuoti, o tokie klipai vis dažniau tampa virusiniais.