Category: Technologijos

Nedaug kūrybinės programinės įrangos kūrėjų taip aktyviai diegia dirbtinį intelektą kaip „Adobe“. Bendrovė beveik į visas savo programas jau integravo vaizdų, vaizdo įrašų, garso ir vektorikos generavimo įrankius. Dabar „Adobe“ žengia dar vieną žingsnį ir pristato naują, užklausomis (prompt) valdomą „Firefly“ dirbtinio intelekto asistentą.

Pasak „Adobe“, naudotojui pakaks aprašyti norimą rezultatą, o asistentas pats atliks „sudėtingas, iš kelių etapų sudarytas darbo sekas“ tokiose programose kaip „Photoshop“, „Premiere“, „Lightroom“, „Illustrator“ ir kitose.

„Adobe“ teigia, kad tokios programos kaip „Photoshop“ dėl savo sudėtingumo daugeliui tampa savotiška įėjimo kliūtimi: žmogus gali turėti aiškią viziją, tačiau stokoti įgūdžių ją įgyvendinti. Čia, bendrovės vertinimu, ir praverčia „Firefly“ asistentas. Jis veikia panašiai kaip „ChatGPT“ ar kiti prompt pagrįsti pagalbininkai, tik turi prieigą prie „Adobe“ kūrybinių įrankių rinkinio, leidžiančio automatiškai atlikti reikiamus veiksmus.

„Jums nebereikia iš anksto sudėlioti viso proceso. Galite pradėti nuo norimo rezultato“, – aiškina bendrovė.

„Adobe“ pabrėžia, kad net ir asistentui atliekant rutininius darbus, galutinė kontrolė lieka naudotojo rankose. „Jūs išliekate procese, kol asistentas vykdo veiksmus – bet kuriuo momentu galite įsikišti, pakreipti kryptį, pakoreguoti rezultatą ir sukurti tai, kas yra išskirtinai jūsų“, – teigiama pristatyme. Taip pat išlaikomi „Adobe“ gimtieji failų formatai, todėl galutinis rezultatas turėtų likti pilnai redaguojamas.

Viena iš naujovių – „Creative Skills“ (kūrybiniai įgūdžiai), leidžiantys vienu prompt paleisti kelių žingsnių darbo seką ir vėliau ją pritaikyti pagal savo darbo stilių. Pavyzdžiui, galima pradėti nuo „social media assets“ įgūdžio ir tuomet paprašyti asistento apkarpyti vaizdą ar pasitelkti „Generative Extend“, kad turinys tiksliai atitiktų „Instagram“, „Facebook“ ir kitų platformų formatus.

Asistentas, anot „Adobe“, gali priimti ir kontekstą suprantančius kūrybinius sprendimus. Pavyzdžiui, jei produktas fotografuotas miške, asistentas gali pateikti paprastą slankiklį, leidžiantį padidinti arba sumažinti aplink esančių medžių ir augmenijos kiekį – taip sceną būtų galima pakoreguoti be sudėtingo rankinio redagavimo.

Dar viena kryptis – grįžtamojo ryšio rinkimas ir darbas komandoje. „Firefly“ asistentas galės organizuoti ir dalintis darbais su komandos nariais per „Adobe“ platformą „Frame.io“.

„Adobe“ akcentuoja, kad „Firefly“ asistentas remiasi profesionalaus lygio kūrybiniais įrankiais ir todėl gali pateikti „tikslius, kontekstą suprantančius rezultatus“ taip, kaip esą nepajėgia kiti DI agentai. Bendrovė taip pat teigia, kad asistentas laikui bėgant mokysis naudotojo stiliaus. Vieša „Firefly“ asistento beta versija turėtų pasirodyti artimiausiomis savaitėmis.

Be to, „Adobe“ praneša, kad norintieji „Adobe“ programose naudoti ir kitus DI vaizdų generatorius galės rinktis papildomus modelius. Tarp jų – „Kling 3.0“ ir „Kling 3.0 Omni“, apibūdinami kaip universalūs vaizdo modeliai, optimizuoti greitai ir kokybiškai gamybai, su išmaniu siužeto planavimu ir garso bei vaizdo sinchronizacija.

Šie papildymai prisijungia prie jau siūlomų modelių, tarp kurių minimi „Google“ „Nano Banana 2“ ir „Veo 3.1“, „Runway Gen-4.5“, „Luma AI“ „Ray 3.14“, „ElevenLabs“ „Multilingual v2“, „Topaz Labs“ „Topaz Astra“ ir kiti.

JAV ir Jungtinės Karalystės mokslininkų grupė atliko tyrimą, kuriame aiškinosi, kaip dirbtinis intelektas veikia mūsų mąstymą. Rezultatai, anot autorių, kelia nerimą. Jie paskelbti moksliniame darbe „AI assistance reduces persistence and hurts independent performance“ (Dirbtinio intelekto pagalba mažina atkaklumą ir kenkia savarankiškam rezultatui).

„Nustatėme, kad dirbtinio intelekto pagalba pagerina momentinį rezultatą, tačiau tai kainuoja brangiai kognityvine prasme“, – teigiama tyrime. Pasak mokslininkų, vos 10 minučių naudojantis DI priemonėmis daliai žmonių išsivysto priklausomybė nuo technologijos: kai ji atimama, prastėja atlikimo kokybė, ryškėja nuovargis ir perdegimo požymiai.

Tyrimas daugiausia dėmesio skyrė žmonėms, kurie DI naudoja „intensyvaus mąstymo“ užduotims – rašymui, programavimui ar naujų idėjų generavimui. Būtent šios veiklos šiandien laikomos vienomis dažniausių DI pritaikymo sričių.

Mokslininkai į eksperimentą įtraukė 350 JAV gyventojų. Jų buvo paprašyta spręsti uždavinius su trupmenomis. Pusei dalyvių atsitiktine tvarka buvo suteikta prieiga prie specializuoto pokalbių roboto, sukurto naudojant „OpenAI“ GPT-5, o kiti užduotis atliko be pagalbos. Įpusėjus testui, DI grupės dalyviams prieiga prie įrankio buvo atjungta.

Po atjungimo DI grupėje fiksuotas ryškus teisingų atsakymų sumažėjimas, taip pat daug atvejų, kai žmonės tiesiog nustojo bandyti. Panašus rezultatas – kai krenta ir atlikimo kokybė, ir atkaklumas – pasikartojo didesniame eksperimente su 670 dalyvių. Galiausiai mokslininkai atliko dar vieną bandymą su teksto suvokimo klausimais (o ne matematika), tačiau išvados išliko tos pačios.

„Kai iš žmonių atimamas dirbtinis intelektas, jie ne tik pateikia neteisingus atsakymus. Jie taip pat nebenori bandyti be DI. Žmonių atkaklumas krenta“, – sakė Kalifornijos universiteto asistentas profesorius Rachit Dubey, vienas tyrimo bendraautorių.

Jis taip pat perspėjo, kad spartus DI diegimas švietime gali sukurti „besimokančiųjų kartą, kuri nežinos, ką yra pajėgi pasiekti“, o tai, jo teigimu, ilgainiui gali susilpninti žmogaus inovacijų ir kūrybiškumo potencialą.

Tyrime DI naudojimas lyginamas su vadinamuoju „verdančios varlės“ efektu: ilgalaikis DI taikymas esą palaipsniui ardo motyvaciją ir atkaklumą, kurie būtini ilgalaikiam mokymuisi. Autorių teigimu, šie pokyčiai kaupiasi, o kai tampa akivaizdūs, juos gali būti sunku atstatyti.

Vis dėlto mokslininkai pabrėžia du svarbius niuansus. Pirma, tyrimas dar nėra recenzuotas. Antra, nustatytas ir nedidelis teigiamas aspektas: žmonėms, kurie DI naudojo kaip užuominų ar paaiškinimų šaltinį, o ne kaip priemonę „ištraukti“ gatavus atsakymus, sekėsi lengviau, kai pokalbių robotas buvo atjungtas.

Tai – tik vienas iš naujausių bandymų atsakyti į klausimą, ką DI daro mūsų pažinimui. Ankstesni darbai yra sieję DI naudojimą su didesniu nuovargiu tarp darbuotojų, kurie remiasi šiomis priemonėmis, o taip pat su tuo, kad tokie darbuotojai neretai ima dirbti daugiau ir ilgiau.

Švietimo srityje rezultatai kai kuriuose tyrimuose įvardijami dar ryškesni: DI naudojimas mokyklose siejamas su prastesne socialine ir intelektine raida, o mokiniai, kurie pernelyg remiasi pokalbių robotais, dažniau pasirodo prasčiau testuose.

„YouTube Music“ jau kurį laiką užsimena apie atnaujintą „Now Playing“ (dabar grojama) sąsają. Nuo pirmųjų pasirodymų 2024 metų pabaigoje ji buvo prieinama tik ribotai ir epizodiškai, o kiekviena nauja versija atnešdavo nedidelius pakeitimus.

Gruodį kuriama „Now Playing“ sąsaja susigrąžino dainos ir vaizdo įrašo perjungiklį, todėl atrodė, kad platesnis diegimas – jau visai netrukus. Visgi prireikė beveik keturių mėnesių, kol atnaujinimas pradėjo realiai pasiekti vartotojus.

Pastarosiomis valandomis socialiniuose tinkluose pasirodė nemažai pranešimų, kad šis kelis mėnesius rengtas „Now Playing“ perdizainas pagaliau diegiamas plačiau. Atnaujinimas pasirodo kaip serverio pusės pakeitimas, todėl jo nebūtina įsidiegti rankiniu būdu atnaujinant programėlę.

„Up Next“ atsidūrė dėmesio centre

Lyginant su ankstesnėmis šio perdizaino versijomis, esminių naujovių nėra daug. Atnaujintoje „Now Playing“ sąsajoje skiltis „Lyrics“ (dainos žodžiai) perkelta arčiau „patinka / nepatinka“ mygtukų, kad ją būtų patogiau pasiekti.

Tuo pačiu nebeliko aiškiai matomo senojo skirtuko „Related“ (susiję) – tačiau jį vis dar galima pasiekti paspaudus dainos pavadinimą „Now Playing“ lange.

Didžiausias pokytis – gerokai labiau išryškintas „Up Next“ (kas toliau) sąrašas. Perbraukimo judesiai aukštyn ir žemyn leidžia perjungti naują padalintą vaizdą ir viso ekrano eilės (queue) rodinį.

Kai kuriems vartotojams painiavos gali sukelti ir tai, kad dainos bei vaizdo įrašo perjungimas viršuje iš tekstinio tapo tik su piktogramomis.

Padalintas „Now Playing“ ir „Up Next“ vaizdas praranda dalį trumpųjų nuorodų (pavyzdžiui, „patinka / nepatinka“, „Lyrics“, „Comments“ ir kitas), tačiau palieka svarbiausius medijos valdymo mygtukus, reikalingus greitam naudojimui.

Perėjimas nuo dabartinio dizaino prie atnaujintos versijos iš pradžių gali pasirodyti kiek staigus, tačiau naudotojai šio perdizaino laukė jau kelis mėnesius, tad pokytis daugeliui neturėtų būti visiškai netikėtas.

Jei naujos „Now Playing“ sąsajos dar nematote, verta priverstinai uždaryti programėlę ir ją atidaryti iš naujo. Kadangi tai – serverio pusės atnaujinimas, papildomas programėlės atnaujinimas dažniausiai nereikalingas. Taip pat nurodoma, kad „YouTube Music“ „iOS“ versijoje šio atnaujinimo diegimas, panašu, jau baigtas.

Ką manote apie šį ilgai lauktą „Now Playing“ perdizainą?

Platesniame interviu „Snap“ bendraįkūrėjas ir generalinis direktorius Evanas Spiegelis papasakojo, kas, jo teigimu, išskirs bendrovės būsimus išmaniuosius akinius iš konkurentų ir kodėl, jo manymu, kai kurie rinkos žaidėjai pasirenka ne patį geriausią kelią kuriant aparatinę įrangą.

Pokalbyje su „Founders“ tinklalaidės vedėju Davidu Senra E. Spiegelis užsiminė apie vis dar paslaptimi apgaubtus „Snap“ „Specs“ išmaniuosius akinius. Jų pasirodymo tikimasi vėliau, o naujiena turėtų mesti iššūkį tiek „Ray-Ban Meta“, tiek ir kylantiems konkurentams, pavyzdžiui, „Even Realities“.

Dalį aparatinės įrangos kuria patys

Apie naująjį „Snap“ išmaniųjų akinių modelį kol kas žinoma nedaug, todėl bet kokios E. Spiegelio užuominos sulaukia dėmesio. Jis aiškino, kad dalies aparatinės įrangos kūrimas viduje bendrovei suteiks pranašumą, nes leis tiksliau suderinti techninę ir programinę dalis.

„Norint šioje srityje suteikti išskirtinę vartotojo patirtį, būtina kontroliuoti aparatinę įrangą, o aparatinės ir programinės įrangos sandūra, kuriant tą patirtį, yra esminė“, – sakė E. Spiegelis.

Pasak jo, „Snap“ mato, kaip kiti prekių ženklai „suklijuoja“ įrenginius iš įvairių tiekėjų komponentų, tačiau tokia strategija, jo nuomone, nėra optimali, kai kalbama apie mažą ir lengvą produktą.

Tame pačiame kontekste E. Spiegelis užsiminė ir apie „EssilorLuxottica“ partnerystę su „Meta“, teigdamas, kad ji labiau naudinga socialinių tinklų milžinei.

„„Meta“ prekės ženklas nėra tai, ką žmonės norėtų dėti bet kur arčiau savo veido“, – pareiškė jis.

Bangolaidinis ekranas – esminis išskirtinumas

E. Spiegelis taip pat pabrėžė, kad vienas ryškiausių būsimų „Specs“ pranašumų turėtų būti ekranas.

„Jei norime suteikti šią pažangiausią kompiuterijos patirtį, turime labai stipriai kontroliuoti tas sritis, kuriose galime iš tiesų išsiskirti. Ekrano komponentai yra būtent tokia sritis. Turime itin našų bangolaidinį ekraną ir esame sukūrę savo projektorių, kuris yra neįtikėtinai mažas“, – teigė „Snap“ vadovas.

Jis kalbėjo apie aukštą bangolaidinio ekrano raišką, vaizdo ryškumą ir platų matymo lauką, tvirtindamas, kad, jo vertinimu, nė viena kita bendrovė šiuo metu neprilygsta „Snap“ gebėjimui pasiūlyti vartotojui tokios kokybės patirtį šioje srityje.

„Darydami tai patys, sukūrėme konkurencinį pranašumą, kuris atsispindės produkte, kurį vartotojai patirs“, – sakė jis.

Partnerystė su „Qualcomm“

E. Spiegelio interviu pasirodė panašiu metu, kai „Snap“ pranešė apie daugiametę partnerystę su „Qualcomm“. Skelbiama, kad „Specs“ išmanieji akiniai naudos „Snapdragon XR“ platformą.

„Qualcomm“ prezidentas ir generalinis direktorius Cristiano Amonas teigė, kad artėjanti kompiuterijos era bus formuojama įrenginių, gebančių suprasti, ką žmogus mato, girdi ir sako, atpažinti kontekstą bei akimirksniu reaguoti į aplinką.

„Kita kompiuterijos era bus apibrėžta įrenginiais, kurie supranta, ką matote, girdite ir sakote, taip pat kontekstą, ir akimirksniu reaguoja į jus supantį pasaulį. Mūsų darbas su būsimomis „Specs“ kartomis leis sukurti energiškai efektyvius interaktyvius papildytos realybės įrenginius, teikiančius agentines patirtis, kurios jaučiasi natūralios, intuityvios ir sklandžiai įsilieja į kasdienį gyvenimą“, – sakė C. Amonas.

Nors neatskleidžiama, kuri konkrečiai „Snapdragon XR“ platformos versija bus naudojama, spėjama, kad tai galėtų būti „Snapdragon AR1 Gen 1“ arba „Snapdragon AR2 Gen 1“.

Įdomu tai, kad „Snap“, siekdama kontroliuoti ekraną ir programinę įrangą, vis dėlto, panašu, yra pasirengusi procesorių ir platformą patikėti partneriui. Tiksli „Specs“ pasirodymo data kol kas nepaskelbta – nurodoma tik tiek, kad jų reikėtų tikėtis 2026 metais.

Tuo metu išmaniųjų akinių rinkoje aktyvėja ir kiti žaidėjai: apie savo dirbtinio intelekto akinius užsimena „Google“, planus turi „Samsung“, o „Meta“ taip pat gali pristatyti naujų produktų artimiausiu metu.

Vasario mėnesį „Spotify“ paskelbė, kad netrukus nuo skaitmeninių knygų pardavimo pereis ir prie fizinių leidinių. Dabar šis žingsnis oficialus: transliacijų milžinė pradėjo diegti „Bookshop.org“ integraciją JAV ir Jungtinėje Karalystėje.

Naujovė pasirodė netrukus po to, kai „Spotify“ pristatė „Page Match“ funkciją. Ji leidžia patogiai tęsti knygą fiziniame formate ten, kur sustojote klausydamiesi garso knygos „Spotify“ platformoje, ir atvirkščiai.

Apie naują integraciją „Spotify“ pranešė naujame „Newsroom“ įraše. Kartu bendrovė paskelbė ir apie „Page Match“ išplėtimą į daugiau kalbų, „Audiobook Recaps“ pasirodymą „Android“ įrenginiuose, „Audiobook Charts“ startą Vokietijoje bei kitas naujienas.

Svarbiausias pokytis – „Bookshop.org“ integracija, kuri leis „Spotify“ naudotojams įsigyti popierinių knygų tiesiai per „Spotify“ programėlę „Android“ įrenginiuose.

„Sujungdami skaitmeninį atradimą su fizinių knygų pardavimu, suteikiame klausytojams dar daugiau būdų patirti mėgstamas istorijas, kartu palaikydami autorius ir nepriklausomus knygynus“, – teigiama „Spotify“ pranešime.

Kol kas integracija diegiama tik „Android“ platformoje. „iOS“ naudotojai šios funkcijos gali tikėtis kitą savaitę.

Kaip veiks integracija

• Naršant garso knygas, bus rodomas pasiūlymas įsigyti popierinę knygos versiją lentynai.
• Paspaudus mygtuką, naudotojas bus nukreipiamas į „Bookshop.org“.
• Ten bus galima peržiūrėti parduotuves, likučius, kainas, pristatymo sąlygas ir kitą informaciją.

Kaip veiks „Page Match“, kai turėsite ir fizinę, ir skaitmeninę knygos versiją

• Atidarykite „Spotify“ programėlę telefone ir raskite skaitomą pavadinimą.
• Paspauskite „Page Match“ mygtuką.
• Naudodami kamerą nuskenuokite puslapį fizinėje knygoje.
• „Spotify“ suras atitinkamą vietą garso knygoje.
• Norėdami grįžti prie spausdinto teksto, nuskenuokite puslapį dar kartą ir sistema padės rasti tinkamą vietą knygoje.

Jau ne vienerius metus esame įpratę atsargiai vertinti nežinomus APK failus. Tačiau tokio paties budrumo dažnai pritrūksta renkantis naršyklių plėtinius.

Naujausi įvykiai parodė, kad naršyklių plėtiniai ne visada yra nekalti. Po pernai kilusio „Honey“ skandalo šiais metais iš „Chrome“ parduotuvės buvo pašalinti keli populiarūs plėtiniai, nes, kaip teigiama, buvo „nesaugūs“. Tarp paveiktų atsidūrė ir vaizdų išsaugojimui skirtas plėtinys „Save Image as Type“.

Dabar, kai „Chrome“ plėtiniai vertinami ypač atidžiai, aptikta dar viena didelė grėsmė: dešimtys plėtinių, pasinaudodami nieko neįtariančiais vartotojais, kišo reklamas ir rinko duomenis.

Apie tai pranešė tiekimo grandinės saugumo bendrovė „Socket“. Jos ataskaitoje išvardyti 108 kenkėjiški „Chrome“ plėtiniai, kurie iš viso buvo atsisiųsti maždaug 20 tūkst. kartų.

Iš pirmo žvilgsnio šie plėtiniai atrodo kaip įprasti įrankiai ar pramogoms skirti sprendimai. Nors juos skelbė skirtingi kūrėjai, visus 108 plėtinius sieja vienas požymis: kiekvienas jų bendrauja su tuo pačiu komandų ir valdymo (C2) serveriu. Tai leidžia daryti prielaidą, kad už šios schemos stovi profesionaliai organizuota operacija.

Kelios dažniausiai atsisiųstos programėlės iš 108 plėtinių sąrašo

• Web Client for TikTok – 2 000+ įdiegimų
• Web Client for Telegram – Teleside – 1 000+ įdiegimų
• YouSide – Youtube Sidebar – 1 000+ įdiegimų
• Web Client for Youtube – SideYou – 1 000+ įdiegimų
• Formula Rush Racing Game – 1 000+ įdiegimų
• Page Auto Refresh – 1 000+ įdiegimų
• Page Locker – 1 000+ įdiegimų
• Text Translation – 1 000+ įdiegimų
• Web Client for Rugby Rush – SideGame – 1 000+ įdiegimų
• Telegram Multi-account – 1 000+ įdiegimų
• Black Beard Slot Machine – 1 000+ įdiegimų
• Clear Cache Plus – 1 000+ įdiegimų
• Speed Test for Chrome – WiFi SpeedTest – 1 000+ įdiegimų
• Piggy Prizes – Slot Machine – 500+ įdiegimų
• Master Chess – 500+ įdiegimų

Jei esate įdiegę kurį nors iš šių arba kitą įtartiną plėtinį, rekomenduojama jį nedelsiant pašalinti. Norėdami tai padaryti, „Chrome“ naršyklėje atidarykite meniu su trimis taškais viršuje dešinėje, pasirinkite Extensions (Plėtiniai) ir tuomet Manage Extensions (Tvarkyti plėtinius). Ten pašalinkite įtartinus plėtinius.

Taip pat pažymima, kad dalis minėtų plėtinių vis dar gali būti prieinami „Chrome“ parduotuvėje.

Kokia žala jau padaryta, kol kas nėra aišku. Nustatyta, kad plėtiniai įterpdavo reklamas, taip tikėtina generuodami pajamas jų kūrėjams. Tačiau ne mažiau pavojinga tai, kad jie rinko duomenis, o tai gali kelti privatumo ir prisijungimo duomenų saugumo riziką.

Į parduotuvių lentynas jau keliauja naujasis „Onn“ 4K Pro įrenginys, laikomas ankstesnio modelio įpėdiniu. Pirmieji pirkėjai jį jau randa fizinėse „Walmart“ parduotuvėse, o internete pasirodo vis daugiau įspūdžių.

Kaip teigiama, vienam pirkėjui pavyko įsigyti naująjį „Onn“ 4K Pro savo vietinėje „Walmart“. Įrenginys vizualiai kiek pasikeitęs: korpusas platesnis ir labiau primena „Google“ TV Streamer.

Jau parduotuvėse, bet atrodo kitaip

Kaip ir ankstesnis modelis, viršutinė įrenginio dalis dengta audiniu, o likusi korpuso dalis pagaminta iš plastiko. Kadangi tai aukštesnės klasės gamintojo įrenginys, prievadų taip pat netrūksta: yra USB-A, eterneto jungtis, USB-C maitinimui ir HDMI.

Techninės charakteristikos, sprendžiant iš pirmųjų įspūdžių, iš esmės išliko panašios: įrenginį turėtų valdyti keturių branduolių procesorius, jis komplektuojamas su 3 GB operatyviosios atminties ir 32 GB vidinės atminties – panašiai kaip ir pernai.

Teigiamai vertinamas sprendimas atsisakyti DC maitinimo lizdo ir pereiti prie USB-C. Tai leidžia įrenginį patogiau maitinti universaliu laidu, neapsiribojant tik komplekte esančiu adapteriu.

Vis dėlto kartu atsirado ir pokyčių, kurie, tikėtina, patiks ne visiems. Vienas didžiausių – USB prievadas, panašu, pakeistas į USB 2.0. Tai laikoma žingsniu atgal, palyginti su ankstesniu modeliu, kuriame buvo USB 3.0.

Nors įprastam naudojimui skirtumas gali būti menkai juntamas, tiems, kurie planuoja prijungti laikmeną ir leisti vaizdo įrašus per USB jungtį, gali pritrūkti greičio. Taip pat kritikos sulaukia ir eterneto jungtis: ji, kaip teigiama, išliko tokia pati kaip anksčiau ir ribojama iki 100 Mbps.

Ankstesniame modelyje USB 3.0 leisdavo pasiekti didesnę spartą, pavyzdžiui, naudojant eterneto adapterį, tačiau su USB 2.0 tokia galimybė nebetenka prasmės. Negana to, skelbiama, kad naujasis modelis kainuos 10 JAV dolerių brangiau – apie 60 JAV dolerių.

Norintys įsigyti „Onn“ 4K Pro kol kas turėtų tikrinti prekių likučius fizinėse „Walmart“ parduotuvėse. Teigiama, kad internete naujų atsargų dar nėra, tačiau įrenginiai pamažu pasirodo prekybos vietose.