Category: Technologijos

Prasidedant programuotojams skirtų konferencijų sezonui, vienas ryškiausių artėjančių renginių – „Google“ I/O. Šių metų konferencija vyks gegužės 19–20 dienomis. Kaip įprasta, gyvas renginio formatas bus organizuojamas Mountain View mieste, Kalifornijoje, tačiau daugelis pagrindinių pranešimų ir sesijų bus transliuojami internetu.

Didžiausių naujienų tradiciškai tikimasi per atidarymo pranešimą, kuris prasidės gegužės 19 dieną 13 val. rytų (ET) laiku. Vėliau tą pačią dieną numatytas ir atskiras pranešimas kūrėjams.

Artėjant „Google“ I/O, kaip visada, įsibėgėja ir gandų srautas. Vis dėlto jau dabar yra aišku, apie ką bendrovė ketina kalbėti, o pasirodžius patikimesnei informacijai šios temos, tikėtina, bus dar papildytos.

Patvirtindama renginio datas, „Google“ užsiminė ir apie pagrindines kryptis. Kaip nesunku nuspėti, dirbtinis intelektas bus vienas svarbiausių konferencijos akcentų. Bendrovė teigia ketinanti pristatyti „AI proveržius ir produktų atnaujinimus visoje įmonėje – nuo Gemini iki Android, Chrome, Cloud ir kitų“.

Taip pat laukiama naujienų apie „Gemini“ modelių atnaujinimus bei agentinio programavimo (agentic coding) sprendimus. „Google“ žada ir produktų demonstracijas.

Bendrovė jau paskelbė pradinį pagrindinių pranešimų ir sesijų tvarkaraštį, tačiau konkrečių detalių kol kas nedaug. Numatyti pranešimai apie naujoves tokiose srityse kaip „Google Play“, „Firebase“ (mobiliųjų ir interneto programėlių kūrimo platforma), atvirų modelių šeima „Gemma“ bei atvirojo kodo programėlių kūrimo sistema „Flutter“. Įdomu tai, kad tvarkaraštyje kol kas nėra atskiros sesijos, skirtos „Android XR“.

Nors iki šiol patikimų nutekėjimų prieš „Google“ I/O nėra daug, galima daryti pagrįstas prielaidas, ko tikėtis. Beveik neabejojama, kad konferencijoje bus pateikta daugiau informacijos apie „Android 17“. Kūrėjams reikia laiko pritaikyti programėles prieš didesnės operacinės sistemos versijos išleidimą, o apie naujas funkcijas tradiciškai pranešama būtent per I/O.

Vis dėlto verta turėti omenyje, kad „Google“ pastaraisiais metais tolsta nuo vieno didelio metinio atnaujinimo modelio ir dažniau renkasi reikšmingesnius „Pixel Drop“ bei „Android“ papildymus. Dėl to dalis per konferenciją pristatytų naujovių gali pasirodyti ne iš karto.

Kalbant apie kitas operacines sistemas, „Google“ planuoja sujungti „ChromeOS“ ir „Android“ į vieningą platformą. Manoma, kad šis projektas siejamas su „Aluminium OS“, apie kurį anksčiau pasirodė informacijos dėl nutekėjimų. I/O galėtų tapti tinkama proga pirmą kartą plačiau viešai pademonstruoti šią kryptį.

Dirbtinio intelekto temoje gali pasirodyti ir dar vienas didelis pristatymas – galimas „Gemini 4“ atskleidimas, taip pat naujausia teksto į vaizdo įrašą modelio „Veo“ versija. Neatmetama, kad bus daugiau naujienų ir apie „Project Astra“ – „Google“ viziją, kaip turėtų atrodyti universalus AI asistentas.

Jei „Google“ šiemet rodys vartotojams skirtą aparatinę įrangą, labiau tikėtina, kad tai bus „Android XR“ įrenginys ar keli įrenginiai, o ne naujas „Pixel“ telefonas ar laikrodis. Yra tikimybė, kad bendrovė užsimins apie „Google Pixel 11“ seriją, tačiau nereikėtų stebėtis, jei nei jos, nei „Pixel Watch 5“ nepamatysime iki atskiro „Google“ technikos renginio, kuris pastaraisiais metais dažniausiai vykdavo rugpjūtį arba spalį. Taip „Google“ taip pat išvengtų konkurencijos su tradiciniu rugsėjį vykstančiu „Apple“ „iPhone“ pristatymu.

Nors „Android“ atnaujinimai visuomet svarbūs, akivaizdu, kad „Google“ ir toliau aktyviai integruos „Gemini“ bei kitus AI įrankius į savo produktus ir paslaugas. Belieka laukti, kokias konkrečias kryptis ir praktinius pritaikymus bendrovė išryškins šiemet.

Kartu norisi tikėtis ir netikėtų staigmenų. Pavyzdžiui, kažko naujo iš „Google X“ – „Alphabet“ vadinamosios „moonshot“ laboratorijos. Tokie renginiai dažniausiai tampa įdomesni tada, kai šalia planuotų atnaujinimų pristatoma ir kažkas netikėto, net jei tai nišinis, bet išskirtinis sprendimas – kaip, pavyzdžiui, „Google Beam“ 3D vaizdo konferencijų technologija.

JAV pilietinių teisių organizacija NAACP kreipėsi į teismą, pateikdama ieškinį prieš bendrovę „xAI“ ir jos dukterinę įmonę „MZX Tech“. Organizacija teigia, kad Pietų Memfyje, šalia gyvenamųjų rajonų, „Colossus 2“ duomenų centro veiklai užtikrinti buvo naudojamos metano dujų turbinos be privalomų leidimų.

Ieškinys pateiktas Šiaurės Misisipės federaliniam apygardos teismui. NAACP prašo pripažinti, kad bendrovės pažeidė JAV Švaraus oro įstatymą, įpareigoti nutraukti neleistinų turbinų naudojimą ir taikyti finansines sankcijas už federalinės teisės pažeidimus.

Anot ieškinio, „xAI“ esą eksploatuoja 27 dujų turbinas neturėdama oro taršos leidimo. Šios turbinos, kaip teigiama, naudojamos „Colossus 2“ duomenų centrui, vienam iš kelių „xAI“ kuriamų centrų, skirtų treniruoti dirbtinio intelekto asistentą „Grok“, aprūpinti energija. Dokumentuose pabrėžiama, kad dujų turbinos išmeta teršalus, pavojingas chemines medžiagas ir smulkiąsias kietąsias daleles, siejamas su širdies ligomis, kvėpavimo takų sutrikimais ir kai kuriomis vėžio formomis. Tai esą ypač kelia nerimą dėl duomenų centro artumo gyvenamiesiems namams.

Ieškinyje taip pat akcentuojama, kad Švaraus oro įstatymas numato pareigą taršos šaltiniams gauti leidimus dar prieš pradedant jų eksploatavimą ar statybą, todėl, NAACP vertinimu, veikla be leidimo yra neteisėta.

NAACP šioje byloje atstovauja organizacijos „Southern Environmental Law Center“ ir „Earthjustice“. Prieš kreipdamasi į teismą, NAACP buvo išsiuntusi „xAI“ 60 dienų pranešimą apie ketinimą pareikšti ieškinį, kaip reikalaujama pagal Švaraus oro įstatymą. Teigiama, kad bendrovei neatsakius į pranešimą, nuspręsta pereiti prie teisminio proceso.

„Nuolatinis šių turbinų eksploatavimas be leidimo ir be tinkamų taršos kontrolės priemonių yra ne tik neteisėtas – tai įžeidimas netoliese gyvenančioms šeimoms, kurios jau kelis mėnesius reiškia rimtą susirūpinimą dėl to, kaip bendrovės nuosavos elektrinės oro tarša gali paveikti jų sveikatą ir gerovę“, – teigė „Southern Environmental Law Center“ vyresnysis teisininkas Benas Grillot. „„xAI“ turi atsakyti už savo neapgalvotus ir neteisėtus veiksmus – būtent to ir siekia šis ieškinys“, – pridūrė jis.

Straipsnyje pažymima, kad dėl didelių dirbtinio intelekto modelių mokymui ir veikimui reikalingų komponentų bei energijos sąnaudų technologijų bendrovės vis dažniau ieško būdų pačios užsitikrinti elektros tiekimą duomenų centrams. Teigiama, kad „Oracle“ taip pat esą svarsto galimybę naudoti dujinius generatorius, o „Google“, „Meta“ ir „Amazon“ yra investavusios arba sudariusios ilgalaikius susitarimus su branduolinės energetikos tiekėjais, siekdamos užtikrinti energiją duomenų centrų plėtrai.

Taip pat minima iniciatyva „Ratepayer Protection Pledge“ – kelių technologijų įmonių pasirašytas susitarimas, kuriuo siekiama, kad duomenų centrų plėtra nedidintų vidutinių vartotojų elektros sąskaitų.

Vis dėlto, straipsnyje pabrėžiama, kad spartus naujų energijos šaltinių kūrimas gali mažinti kaštus, tačiau neeliminuoja neigiamo poveikio aplinkai, kai šalia gyvenamųjų rajonų atsiranda nauji taršos šaltiniai. Taip pat teigiama, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo siūlytame naujame dirbtinio intelekto politikos krypties projekte daugiau dėmesio skiriama leidimų išdavimo procedūrų supaprastinimui, o ne galimų aplinkosauginių pasekmių vertinimui.

Balandžiui įpusėjus dalis „Pixel“ naudotojų vis dar skundžiasi problemomis, kurios, kaip teigiama, prasidėjo po kovo atnaujinimo. Ryškiausia iš jų – itin spartus baterijos išsikrovimas, galintis smarkiai apsunkinti kasdienį telefono naudojimą.

Nors „Google“ problemos kol kas oficialiai nepripažino, vienas vartotojas teigia galintis paaiškinti, kas sukelia šį greitą energijos nykimą.

Pranešimų apie sutrikimą padaugėjo nuo kovo atnaujinimo pasirodymo. Nors daliai „Pixel“ įrenginių, panašu, nieko nenutiko, nemažai žmonių pastebėjo, kad telefonas staiga nebeištempia visos dienos, nors anksčiau to pakakdavo be vargo.

Skundai kartojasi tiek „Google“ palaikymo forumuose, tiek „Reddit“ platformoje, o jų turinys panašus – tai leidžia manyti, kad naudotojai susiduria su tuo pačiu gedimu.

Dažniausiai teigiama, kad po kovo atnaujinimo baterijos veikimo laikas per vieną įkrovą sutrumpėjo keliomis valandomis. Vienas vartotojas rašo, kad dabar telefonas vos pasiekia 18–19 val., nors anksčiau ramiai laikydavo bent iki 22 val. Iš pirmo žvilgsnio skirtumas nedidelis, tačiau daugeliui tai lemia, ar po darbo dar įmanoma išeiti iš namų neieškant išorinės baterijos ar artimiausios rozetės.

Vienas naudotojas tikina aptikęs galimą problemos šaltinį. Paprasčiau tariant, kovo atnaujinimas galėjo įdiegti klaidą, dėl kurios procesorius nebeperjungiamas į „Deep Doze“ režimą – būseną, kuri ramybės metu riboja našumą ir foninę veiklą, kad būtų taupoma energija. Pasak jo, taip nutinka todėl, kad sistema įstringa begaliniame cikle, kuris suveikia keturis kartus per sekundę.

Blogoji žinia ta, kad šiuo metu vartotojai neturi tiesioginio būdo patys ištaisyti šios klaidos. Tačiau pranešimo autorius pateikė oficialią užklausą „Google“ gedimų sekimo sistemoje. Jo teigimu, jei problema sulauks daugiau palaikymo, tai gali paskatinti „Google“ inžinierius ją nagrinėti atidžiau.

Žmonėms, kuriuos ši klaida palietė, tai menka paguoda. Vis dėlto, jei priežastis išties nustatyta, sprendimas gali būti tik laiko klausimas. Iki tol patariama su savimi turėti nedidelę išorinę bateriją ir imtis įprastų baterijos taupymo priemonių.

„YouTube“ reklamas rodo vis agresyviau, o vienintelis oficialus būdas jų visiškai atsikratyti – įsigyti „Premium“ prenumeratą. JAV individualus „Premium“ planas po neseniai įvykusio kainų didinimo kainuoja 15,99 JAV dolerio per mėnesį.

Vis dėlto „Premium“ ne visada būtina, norint rečiau matyti reklamas. Nors internete netrūksta neoficialių būdų žiūrėti be reklamų, kurių „Google“ nepalaiko, „YouTube“ neseniai pati atskleidė sprendimą, leidžiantį kai kuriomis aplinkybėmis sumažinti reklamų kiekį nemokamoje versijoje.

Tiesa, džiūgauti dar anksti – šis triukas veikia tik tuomet, kai susiklosto tam tikros sąlygos.

Nuo šiol net ir neturint „Premium“, „YouTube“ gali laikinai pristabdyti reklamų rodymą tiesioginių transliacijų metu, kai „Live Chat“ aktyvumas pasiekia piką. Apie tai platforma paskelbė oficialiame tinklaraštyje, tačiau nepaaiškino, pagal kokius kriterijus sistema nustato, kas laikoma „piko“ aktyvumu.

Vartotojai šio proceso praktiškai nekontroliuoja, nes aktyvumo šuolis priklauso nuo visos auditorijos. Vis dėlto prisidėti galima – rašant komentarus tiesioginės transliacijos pokalbių lange. Tuomet per visą transliacijos laiką, priklausomai nuo to, ar sistema užfiksuos suaktyvėjimą, reklamų gali pasitaikyti mažiau nei anksčiau.

Nemokamai „YouTube“ žiūrintiems žmonėms, kurie dažnai seka populiarias tiesiogines transliacijas, šis pokytis gali būti pastebimas. Tačiau kitais atvejais „Premium“ prenumerata išlieka patikimiausias būdas visiškai pašalinti reklamas.

Be to, „YouTube“ pristatė ir daugiau naujovių, skirtų „YouTube Live“ kūrėjams. Nuo šiol žiūrovai gali siųsti dovanas horizontalių transliacijų metu ir iš mobiliųjų įrenginių, o tai suteikia kūrėjams papildomų galimybių uždirbti. Dovanų funkcija taip pat išplėsta į Kanadą, Korėją, Indoneziją, Tailandą, Australiją ir Naująją Zelandiją.

Platforma taip pat pranešė, kad po to, kai žiūrovas parodo palaikymą per „Super Chat“, „Super Stickers“ ar dovanas, bus sukuriamas vadinamasis asmeninis langas be reklamų. Taip pat kūrėjai galės vienu metu transliuoti ir vertikaliu, ir horizontaliu formatu.

Ateityje kūrėjams žadama dar daugiau įrankių: papildomos pritaikymo galimybės, tokios kaip vertikalaus apkarpymo išdėstymai „Live Studio“ aplinkoje bei keli transliacijų raktai, leidžiantys sukurti atskirą, pritaikytą srautą vertikalioms ir horizontalioms transliacijoms.

Interneto protokolu pagrįstos titruojamų telefono skambučių paslaugos (IP CTS) teikėja „Rogervoice“, pasitelkdama greitą kalbos atpažinimo technologiją (STT), leidžia skambučius transkribuoti žodis į žodį realiuoju laiku.

Programėlė nuo operacinės sistemos funkcijų skiriasi tuo, kad siūlo ne tik subtitravimą, bet ir teksto pavertimą kalba (TTS). Tai suteikia galimybę ne tik matyti pašnekovo žodžius ekrane, bet ir patogiau įsitraukti į pokalbį, kai kalbėti sunku ar nesinori.

„Rogervoice“ skelbia pasiekusi du reikšmingus veiklos etapus: programėle jau užfiksuota daugiau nei 10 mln. titruotų skambučių, o kartu pradėta veikla Jungtinėse Valstijose.

Taip pat gautas JAV Federalinės ryšių komisijos (FCC) sertifikatas. Tai reiškia, kad „Rogervoice“ gali teikti titruojamų skambučių paslaugą nemokamai ir laikydamasi federalinių prieinamumo standartų.

Nauda vartotojams – galimybė realiuoju laiku įvesti atsakymus klaviatūra, jei žmogus negali arba nenori kalbėti, ir tai daryti be prenumeratos mokesčio ar apmokėjimo už minutes.

„Augdamas pats patyriau, kaip izoliuojantys gali būti telefono skambučiai, kai vienintelė galimybė yra garsas“, – sakė „Rogervoice“ įkūrėjas Olivier Jeannel, nuo dvejų metų negirdintis. „Sukūrėme „Rogervoice“, kad pokalbiai telefonu būtų prieinamesni. Startas JAV yra didelis žingsnis į priekį mūsų misijoje – suteikti žmonėms daugiau savarankiškumo ir lygias galimybes bendrauti“, – teigė jis.

Plėsdama veiklą JAV, bendrovė tikisi lengviau orientuotis vietos reguliavime ir privatumo reikalavimuose bei plėtoti partnerystes šioje rinkoje.

Pasak įmonės, „Rogervoice“ dabar palaiko daugiau nei 100 kalbų daugiau nei 50 šalių. Beveik 55 proc. vartotojų per dieną atlieka nuo vieno iki dviejų skambučių, o 24 proc. – daugiau nei penkis. Bendrovė tai vertina kaip ženklą, kad titruojami skambučiai tampa kasdieniu įrankiu, o ne atsarginiu sprendimu.

Programėlė taip pat yra sulaukusi daugiau nei 2 tūkst. penkių žvaigždučių įvertinimų.

„Man 68 metai ir aš nebesuprantu jokių pokalbių, net su klausos aparatais… Skambučiai telefonu man – tikra katastrofa… Dabar aš tarsi sugrįžau į gyvenimą ir galiu mėgautis pokalbiais su kiekvienu, kas man paskambina“, – teigė vienas „Rogervoice“ vartotojas.

Nors „Google Messages“ turi nemažai privalumų, vienas trūkumas vartotojams seniai bado akis – ribotos pokalbių pritaikymo galimybės. Šiuo metu programėlė leidžia keisti pokalbio burbulų ir fono spalvas, tačiau ši funkcija veikia tik RCS pokalbiuose. Tuo metu tokios programėlės kaip „WhatsApp“ ar net „Samsung Messages“ siūlo gerokai daugiau suasmeninimo pasirinkimų.

Panašu, kad „Google“ pagaliau atkreipė dėmesį į šį poreikį. „Google Messages“ programėlėje aptikti ankstyvi būsimo pokalbių pritaikymo įrankio pėdsakai, kurie galėtų pastebimai pagerinti naudojimosi patirtį. Analizuodami „Google Messages“ beta versijos kodą (messages.android_20260410_02_RC00), „Android Authority“ pastebėjo kelias teksto eilutes, rodančias galimus vizualinius atnaujinimus.

Tiesa, naujos funkcijos kol kas nepavyko realiai įjungti ar pamatyti pačioje programėlėje. Vis dėlto aptiktos užuominos leidžia suprasti, kad ruošiami įrankiai gali būti panašūs į tuos, kuriuos dalis vartotojų jau matė „Samsung Messages“ aplinkoje.

Jei šie įrankiai galiausiai bus įdiegti „Google Messages“, vartotojai galėtų atskirai nustatyti pokalbio burbulo spalvą ir fono spalvą. Taip pat minima galimybė įkelti nuotraukas, kurios galėtų būti naudojamos kaip papildomas suasmeninimo elementas – tokį sprendimą jau seniai siūlo „WhatsApp“, o iki šiol jį turėjo ir „Samsung Messages“.

Vienoje iš aptiktų teksto eilučių minimi „Jūsų nuotraukos“, todėl neatmetama, kad su šia funkcija gali būti susieta ir „Google Photos“. Taip pat numatoma galimybė prieš pasirenkant temą ją peržiūrėti – tai leistų įsitikinti, kaip atrodys pokalbis, dar prieš pritaikant pakeitimus.

Kol kas tai beveik visa turima informacija apie būsimas pokalbių suasmeninimo galimybes „Google Messages“. Kadangi funkcija, panašu, yra labai ankstyvoje kūrimo stadijoje, sunku pasakyti, kada – ir ar apskritai – ji bus plačiai išleista visiems. Vis dėlto tokio atnaujinimo daugelis laukia būtent todėl, kad realių pritaikymo pasirinkimų šiuo metu yra nedaug.

Be šių galimų vizualinių naujovių, „Google Messages“ neseniai pradėjo diegti ir atskirą šiukšlinės aplanką. Nors tai funkcija, kuri, daugelio nuomone, turėjo būti nuo pat pradžių, vartotojai greičiausiai įvertins jos atsiradimą dabar.

Vis dėlto ne visos naujienos programėlei palankios. „Google“ taip pat atsisako prisijungimo prie „Google Messages“ žiniatinklio versijos naudojant QR kodą, tačiau konkreti šio pokyčio įsigaliojimo data kol kas nėra nurodyta.

„Samsung“ JAV rinkoje pakėlė kelių telefonų ir planšečių kainas – ir tai palietė ne tik pačius akivaizdžiausius modelius. Nors dalies išmaniųjų kainų šuoliai gana saikingi, didžiausia naujiena laukia tų, kurie planuoja pirkti naują „Samsung“ planšetę.

Teigiama, kad brangsta tokie telefonai kaip „Samsung Galaxy Z Flip 7“, „Samsung Galaxy S25 FE“ ir „Samsung Galaxy S25 Edge“. Vis dėlto šių įrenginių kainų padidėjimai vertinami kaip santykinai nedideli, palyginti su tuo, kas vyksta planšečių segmente.

Vos prieš kelias dienas JAV buvo pranešta apie netikėtą „Samsung Galaxy Z Fold 7“ kainos augimą, o dabar prie šio sąrašo prisideda ir „Samsung Galaxy Z Flip 7“.

Pažymima, kad „Samsung Galaxy Z Flip 7“ atveju didžiausias pokytis taikomas 512 GB versijai – jos kaina padidėjo 80 JAV dolerių. Tuo metu bazinio modelio kaina kol kas nėra aiškiai įvardijama.

„Samsung Galaxy S25 FE“ ir „Samsung Galaxy S25 Edge“ brangimas taip pat laikomas netikėtu, nes šie modeliai nėra patys populiariausi gamintojo asortimente. Ypač išskiriamas „Edge“, kurio pardavimai, kaip teigiama, nebuvo sėkmingi. Daroma prielaida, kad „Samsung“ tikisi didesnės maržos, kuri kompensuotų galimą paklausos sumažėjimą dėl išaugusių kainų.

Vis dėlto didžiausi pralaimėtojai – planšetės. Skelbiama, kad kainos kyla įvairiose „Samsung“ planšečių serijose ir skirtingose atminties konfigūracijose. Kai kurie pabrangimai nėra dideli – pavyzdžiui, „Tab A11+“ (128 GB) kaina padidėjo 50 JAV dolerių. Tačiau kai kuriais atvejais šuolis gerokai didesnis: norint įsigyti didesnės atminties „Samsung Galaxy Tab S11 Ultra“ versiją, kaina gali būti padidėjusi net 280 JAV dolerių.

Akcentuojama, kad labiausiai brangsta modeliai su didesne vidine atmintimi ir operatyviąja atmintimi. Tai atitinka analitikų prognozes, jog augant dirbtinio intelekto sprendimų poreikiui, didės ir atminties resursų paklausa, o tai gali kelti galutines įrenginių kainas.

„Gemini“ technologija, panašu, niekur nedings – tačiau kai kuriuos per laiką susiformavusius įpročius teks keisti. Naudojantis „Gemini“ tiek atskiroje programėlėje, tiek per įvairias integracijas, pavyzdžiui, naršyklėje „Chrome“, patirtis neretai ima kartotis.

„Google“ siekia tai pakeisti ir pradeda diegti naują „Gemini“ funkciją „Chrome“ naršyklėje – „Skills“.

Didžiausia problema dažniausiai kyla dėl užklausų: vartotojams tenka nuolat iš naujo įvesti panašius raginimus (promptus), ypač kai dirbama su skirtingais puslapiais. Kad sumažintų šį nuovargį, „Google“ pristato „Skills“ – sprendimą, leidžiantį dažniausiai naudojamas užklausas paversti vieno paspaudimo veiksmais.

„Iki šiol kartojant AI užduotį – pavyzdžiui, prašant pasiūlyti ingredientų pakaitalus, kad receptas taptų veganiškas – tekdavo iš naujo įvesti tą pačią užklausą kiekviename naujame puslapyje. Kad tai būtų paprasčiau, pristatome „Chrome“ naršyklėje veikiančias „Skills“, kurios leidžia išsaugoti ir pakartotinai naudoti naudingiausias AI užklausas, o jas paleisti vienu paspaudimu“, – teigiama technologijų milžinės pranešime.

„Google“ aiškina, kad parašius „Gemini“ užklausą, kurią tikėtina norėsite naudoti dar kartą, ją bus galima tiesiog išsaugoti kaip „Skill“ tiesiai iš pokalbių istorijos.

Vartotojas galės suteikti „Skill“ pavadinimą ir patikslinti instrukcijas – koreguoti pačią užklausą, kad ji geriau atitiktų poreikius. Pavyzdžiui, galima susikurti „Skill“, kuris analizuotų receptą, apytiksliai įvertintų jo baltymų kiekį bei pasiūlytų pakaitalus ar papildymus, didinančius bendrą baltymų kiekį.

Tokiu atveju kiekviena vėlesnė recepto analizė būtų pasiekiama vienu paspaudimu – nebereikėtų kaskart iš naujo rašyti ilgos, detaliai suformuluotos užklausos.

Ankstyvieji bandymai rodo, kad „Skills“ gali būti pritaikomos įvairiems darbo scenarijams ir pasikartojančioms užduotims automatizuoti.