Category: Technologijos

  • „Google“ slepia Android 17 naujovę: įkrovimas gali pasikeisti iš esmės, reikės 30 W

    Oficialiai pasirodė „Android 17“ beta 3 versija, ir tik dabar pradeda ryškėti, kiek pokyčių ji atneša. Tarp matomiausių naujovių – atskiri jungikliai mobiliajam ryšiui ir „Wi‑Fi“, taip pat į daugiaprogramį darbą orientuota „Bubbles“ funkcija. Tačiau dalis galimybių kol kas nėra aktyvios – jos gali būti įjungtos vėlesniuose atnaujinimuose.

    Analizuodami ką tik išleistą „Android 17“ beta versiją, „Android Authority“ aptiko būsimos funkcijos pėdsakų. Ji vadinama „Priority Charging“ (prioritetinis įkrovimas). Nors pati funkcija šiuo metu nėra aktyvi ir jos nematyti net įdiegus naujausią beta, kode jau yra eilutės, leidžiančios gana aiškiai suprasti, kaip ji turėtų veikti.

    Kode pateikiami aprašymai leidžia manyti, kad „Priority Charging“ būtų skirta situacijoms, kai reikia greitai papildyti bateriją. Taip pat nurodoma, kad vartotojams gali būti pasiūlyta naudoti tam tikros galios įkroviklį – pageidautina 30 W ar galingesnį.

    „Google“ panašu jau numatė ir saugiklius, kurie turėtų padėti sumažinti su karščiu susijusias rizikas – tai aktualu, kai kalbama apie greitąjį įkrovimą.

    Vis dėlto kol „Priority Charging“ egzistavimas patvirtintas tik per kodą, sunku pasakyti, kaip funkcija elgtųsi realiose situacijose, kai reikia skubiai įkrauti telefoną. Pavyzdžiui, ar ji veiktų kitaip, kai baterijos likę mažiau nei 30 proc., ir kitaip, kai jos dar apie 70 proc.? Kadangi tai turėtų būti laikina, tik esant poreikiui įjungiama funkcija, kyla klausimas, ar „Google“ pasiūlys greitą įjungimą per sparčiuosius nustatymus.

    Neaišku ir kada „Priority Charging“ oficialiai pasirodys „Android 17“ sistemoje. Tai, kad funkcija dar nėra arti aktyvavimo, leidžia manyti, jog ji gali nespėti į stabilų „Android 17“ leidimą, planuojamą birželį. Tuomet realiausias kandidatas būtų „Android 17 QPR1“ atnaujinimas, tačiau ir tai nėra garantuota.

    Gali būti, kad daugiau aiškumo suteiks būsimos „Android Canary“ ir beta laidos. Tuo metu „Android 17 Beta 3“ jau pasiekė platformos stabilumo etapą, vadinasi, galutinė versija nebeturėtų būti toli. Tikėtina, kad „Google“ dalį naujų funkcijų pristatys „I/O 2026“ renginyje gegužę, o atnaujinimas vartotojus pasieks birželį.

  • „Google“ paleido „Android 17 Beta 3“: „Pixel Launcher“ leidžia paslėpti programėlių pavadinimus

    „Google“ pristatė naujausią „Android 17 Beta 3“ versiją. Šis leidimas žymi svarbų etapą – pasiektas platformos stabilumas, tad programėlių kūrėjams tai reiškia galutinai susiformavusias sąsajas ir elgseną, artimą oficialiam išleidimui. Vis dėlto daugeliui naudotojų didžiausia naujiena – ne techniniai API pokyčiai, o atsiradusios naujos funkcijos.

    Nors stabilios „Android 17“ versijos dar teks palaukti kelias savaites, trečioji beta yra viena artimiausių tam, ką galiausiai gaus plačioji auditorija. O tiems, kurie jau dalyvauja beta testavime ir nori išbandyti naujoves anksčiau, ši versija pagaliau atveria ilgai lauktą vizualų pakeitimą pagrindiniame ekrane.

    Įdiegus „Android 17 Beta 3“, „Pixel Launcher“ leidžia paslėpti programėlių ikonų pavadinimus pagrindiniame ekrane. Iki šiol tokia galimybė dažniausiai buvo prieinama tik trečiųjų šalių paleidikliuose.

    Nors tai nėra didžiulė permaina, ji ilgą laiką buvo dažnas naudotojų pageidavimas. Minimalistinio dizaino mėgėjams ši funkcija suteikia galimybę susikurti švaresnį, vizualiai ramesnį telefono pagrindinį ekraną.

    Pagrindinė sąlyga – naudoti „Android 17 Beta 3“. Įdiegus naujausią beta versiją, ikonų pavadinimų slėpimo įjungimas yra paprastas.

    Atnaujinimą galima gauti prisijungus prie „Android Beta Program“ ir įsidiegus jį belaidžiu būdu. Alternatyviai, patyrę naudotojai gali rinktis sistemos atvaizdo diegimą.

    Be to, „Android 17 Beta 3“ taip pat pilnai įgalina vadinamąjį „burbulų“ režimą programėlėms, išplečiant šios funkcijos prieinamumą.

  • Vairuotojai sunerimo: „Android Auto“ vėl streikuoja – „Spotify“ dingsta vietiniai failai

    Dar viena diena – ir, deja, dar viena problema su „Android Auto“. Jei savo „Spotify“ grojaraščius pagyvinote vietiniais muzikos failais, verta suklusti: jungiantis per „Android Auto“ šie failai iš grojaraščių, panašu, tiesiog dingsta.

    Apie tai pranešė vienas vartotojas „Reddit“, o informaciją vėliau pastebėjo ir „Android Authority“. Kol kas požymių, kad problema būtų masinė, nėra – straipsnio pasirodymo metu atsiliepė tik keli žmonės.

    Peržvelgus platesnes diskusijas internete, daugiau patvirtinimų beveik nematyti, todėl tikėtina, kad gedimas pasireiškia specifinėmis sąlygomis. Vis dėlto problema nenuvertinama – jei su ja susidūrėte, verta apie tai pranešti ir stebėti atnaujinimus.

    Įprasti sprendimai, tokie kaip programėlės perinstaliavimas ar talpyklos (cache) išvalymas, panašu, nepadeda. Nors tai gali atrodyti kaip nedidelis nesklandumas, „Android Auto“ vartotojams tokie sutrikimai kelia nepasitenkinimą – ypač kai sistema ilgą laiką veikė sklandžiai. Neseniai dalis „Galaxy S26“ ir „Pixel“ naudotojų taip pat skundėsi prastu ryšio stabilumu.

    Kol „Google“ viešo komentaro dėl šio konkretaus atvejo nepateikė, bendrovė jau yra išleidusi atnaujinimą, kuris, kaip teigiama, sprendžia kitas su „Android Auto“ ryšiu susijusias problemas. Internete svarstoma, kad naujasis nesklandumas gali būti susijęs su „Android“ „Advanced Protection“ funkcija.

    Jei jums kilo problemų jungiantis prie automobilio multimedijos sistemos neatrakinus telefono, dabar pats metas atnaujinti tiek telefoną, tiek programėles. O dėl „Spotify“ vietinių failų dingimo tikėtina, kad daliai vartotojų teks palaukti, kol pasirodys „Spotify“ atnaujinimas, galintis išspręsti šį sutrikimą.

    Kol kas lieka stebėti, ar problema plėsis, ir laukti oficialių pataisymų.

  • „Samsung“ One UI 9 žada didžiulius pokyčius: perkuria Now Bar, valdiklius ir galeriją

    „Samsung“ One UI 9 žada didžiulius pokyčius: perkuria Now Bar, valdiklius ir galeriją

    „Samsung“ „One UI 8.5“ atnaujinimas debiutavo „Galaxy S26“ serijoje, o vėliau per gamintojo beta programą pamažu pasiekia ir kitus įrenginius. Pastaruoju metu beta versija išplėsta dar daugiau modelių, įskaitant nemažai ankstesnių „Samsung“ flagmanų.

    Tuo pat metu bendrovė jau dirba prie „One UI 9“ atnaujinimo, kuris bus paremtas „Android 17“. Nors gali pasirodyti, kad laiko dar daug, realybė kitokia: „Google“ „Android 17“ leidimą planuoja vasarai, o paspartintas grafikas reiškia, kad naujovės gali pasirodyti net jau birželį.

    Portalo „SammyGuru“, kurio informacija pasidalinta remiantis „Android Headlines“, duomenimis, „One UI 9“ atneš ryškių pokyčių kelioms svarbiausioms sistemos dalims: „Now Bar“, galerijai ir valdikliams.

    Teigiama, kad „Now Bar“ sulauks vizualinių patobulinimų, o svarbiausias jų tikslas – geresnis įskaitomumas. Klausantis muzikos, kūrinių pavadinimai turėtų būti rodomi viršutinėje juostos dalyje, taip pat planuojama nauja animacija apačioje, kuri suteiks sąsajai daugiau dinamiškumo.

    Dar viena naujovė – galimybė ilgai paspaudus „Now Bar“ greitai pasiekti svarbiausius nustatymus. Be to, didelių pokyčių laukiama ir valdikliuose: vietoje dabar įprastų ryškiai apvalintų kampų, „Samsung“ esą pereis prie griežtesnių, labiau kampuotų formų, kurios suteiks dizainui aiškesnes linijas.

    Nors tai nėra revoliucija, net ir toks nedidelis dizaino posūkis gali reikšmingai pakeisti bendrą „One UI 9“ pojūtį. Tiesa, ilgamečiams „Samsung“ naudotojams toks pokytis gali pasirodyti neįprastas, todėl neatmetama, kad atnaujinime bus numatyta galimybė pritaikyti valdiklių kampų formą pagal asmeninius pageidavimus.

    Pokyčių sulaukti turėtų ir galerija. Skelbiama, kad programėlė rodys pasirinktų nuotraukų miniatiūras viršutinėje dalyje, taip leisdama iš karto matyti, ką tiksliai esate pažymėję. Dabartinėje versijoje naudotojai gali pasirinkti iki 15 vaizdų – atitinkamai turėtų būti rodoma iki 15 miniatiūrų.

    Kaip įprasta, visa ši informacija dar gali keistis iki oficialaus pristatymo. Vis dėlto pirmieji signalai rodo, kad „Samsung“ ruošia pastebimus patobulinimus, o iki atnaujinimo pasirodymo, tikėtina, liko ne taip ir daug.

  • „Motorola“ ruošia naują „Razr Ultra“: vienas menkas pokytis gali nulemti, ar verta laukti

    „Motorola“ ruošia naują „Razr Ultra“: vienas menkas pokytis gali nulemti, ar verta laukti

    „Motorola“ sulankstomus telefonus kuria jau ne vienerius metus. Nors didžiausio dėmesio dažnai sulaukia „Samsung“ įrenginiai, JAV rinkoje „Motorola“ šiuo metu yra atsidūrusi itin palankioje pozicijoje – pranešama, kad ji yra pasiekusi net 50 proc. sulankstomų telefonų rinkos dalį. Toks skaičius gali nustebinti, tačiau jis atrodo logiškas: bendrovė siūlo produktus, kurie atitinka svarbiausius pirkėjų lūkesčius, ir nebijo eksperimentuoti.

    Praėjusiais metais „Motorola“ pristatė ne tik „Razr“ ir „Razr+“, bet ir aukštesnės klasės modelį „Razr Ultra“. Tai ne kiekvienam skirtas įrenginys, tačiau jis parodė, kad gamintojas ieško sprendimų, kurių konkurentai nesiūlo.

    Nors apie artėjančius „Motorola“ įrenginius jau buvo pasirodę įvairios informacijos, dabar skelbiami ir nauji vizualai, susiję su šiemet debiutuoti turinčiu „Razr Ultra“. Vaizdus paskelbė „XpertPick“, bendradarbiaudama su „OnLeaks“ – kartu pateikiama ir papildomų detalių, kurios daliai pirkėjų gali pasirodyti netikėtos.

    Sprendžiant iš pateiktos medžiagos, naujasis modelis iš pirmo žvilgsnio beveik nesiskiria nuo dabartinio. Teigiama, kad jis išlaikys 4 colių išorinį ekraną ir 7 colių vidinį ekraną. Nors kai kas tikisi ryškesnių dizaino pokyčių, toks pasirinkimas nebūtinai yra blogas – dabartinis sprendimas laikomas itin elegantišku.

    Vis dėlto vienas pakeitimas gali nepatikti: skelbiama, kad telefonas taps šiek tiek storesnis. Išskleistas jis turėtų siekti 7,8 mm, o sulankstytas – 15,8 mm. Palyginimui, dabartinis modelis yra 7,2 mm storio išskleistas ir 15,7 mm sulankstytas.

    Nors skaičiai popieriuje atrodo pastebimi, realiame naudojime dauguma žmonių skirtumo greičiausiai nepajus. Kita vertus, nežymus storio padidėjimas gali būti susijęs su vidinių komponentų patobulinimais.

    Galutinį įspūdį lems tai, ar „Motorola“ pavyks pasiūlyti apčiuopiamų pokyčių, palyginti su ankstesniu modeliu. Nors jis buvo vertinamas palankiai, kai kam kliuvo per aukšta kaina ir norėjosi geresnio baterijos veikimo. Be to, dirbtinio intelekto funkcijos nepaliko ryškaus įspūdžio, nepaisant to, kad telefonas turėjo net atskirą mygtuką šioms funkcijoms.

    Gali būti, kad laukti atsakymų ilgai neteks. Belieka tikėtis, jog atnaujinimai bus tokie, dėl kurių šis modelis taps išties patrauklesnis.

  • „Google“ kirto per konkurentus: „Gemini“ leis persikelti atmintį iš „ChatGPT“ ir „Claude“

    „Google“ kirto per konkurentus: „Gemini“ leis persikelti atmintį iš „ChatGPT“ ir „Claude“

    „Google“ sparčiai tobulina dirbtinio intelekto asistentą „Gemini“ ir beveik kas savaitę pristato naujas funkcijas. Iki šiol dalį naudotojų nuo perėjimo iš „Claude“ ar „ChatGPT“ sulaikydavo viena priežastis – baimė prarasti sukauptą „atmintį“, t. y. asmeninius pageidavimus ir kontekstą. Dabar „Google“ šią kliūtį panaikina.

    „Gemini“ papildytas nauju įrankiu „import memory“, kuris leidžia įkelti naudotojo „atmintį“: pageidavimus, asmeninį kontekstą ir kitą informaciją iš „ChatGPT“, „Claude“ bei kitų dirbtinio intelekto pokalbių programų.

    Toks pokytis reikšmingas, nes keisti DI asistentą dažnai būna nepatogu. Po kelių savaičių ar mėnesių naudojimo šios sistemos „įsimena“ įpročius, bendravimo stilių ir kitus niuansus, todėl pereinant prie kitos platformos dažnai tenka pradėti iš naujo. Būtent tai dažnai priverčia likti prie senos priemonės net ir atsiradus patrauklesnei alternatyvai.

    Naujasis „Gemini“ importavimo sprendimas siekia sumažinti šią trintį ir leisti persikelti neprarandant sukaupto konteksto. Įrankį galima rasti „Gemini“ nustatymuose, pasirinkus atminties importavimo funkciją.

    Procesas paprastas: „Gemini“ pateikia tekstą, kurį reikia nukopijuoti ir įklijuoti į kitą naudojamą pokalbių programą. Gautą atsakymą tuomet reikia įkelti į „Gemini“ importo lauką ir pasirinkti atminties pridėjimą. Taip „Gemini“ iš karto gauna prieigą prie naudotojo pageidavimų ir gali pateikti labiau individualizuotus atsakymus.

    Be to, „Gemini“ leidžia eksportuoti pokalbius iš kitų platformų ir įkelti juos į sistemą. Palaikomi iki 5 GB dydžio ZIP failai, o importuoti pokalbiai automatiškai sugrupuojami, kad naudotojas galėtų tęsti ten, kur baigė. Prireikus, įkeltus pokalbius galima ištrinti ir po vieną.

    Tiesa, yra apribojimų: naudojant šį įrankį neperkeliami projektų failai, priedai ar dirbtinio intelekto sugeneruoti vaizdai – importuojamos tik užklausos ir atsakymai.

    „Google“ taip pat keičia pavadinimus: „Gemini“ skiltyje anksčiau buvusi funkcija „Past chats“ bus pervadinta į „Memory“. Šis atnaujinimas turėtų pasirodyti artimiausiomis savaitėmis.

    Atminties importavimo įrankis yra nemokamas ir nuo šiandien pradedamas diegti visoms nemokamoms „Google“ paskyroms.

  • „Apple Music“ pristatė dirbtinio intelekto grojaraščius: štai kaip veikia „Playlist Playground“

    „Apple Music“ pristatė dirbtinio intelekto grojaraščius: štai kaip veikia „Playlist Playground“

    Išleidus „iOS 26.4“ atnaujinimą, „Apple“ muzikos paslauga „Apple Music“ papildyta nauja funkcija „Playlist Playground“, leidžiančia su dirbtinio intelekto pagalba generuoti grojaraščius. Svarbiausia – norint ja pasinaudoti nebūtinas „Apple Intelligence“ palaikantis „iPhone“.

    Šiuo metu funkcija prieinama, jei esate „Apple Music“ prenumeratorius JAV, o įrenginio kalba nustatyta į anglų. Toliau – kaip pradėti naudotis „Playlist Playground“.

    Kol kas yra du būdai pasiekti „Playlist Playground“. „Apple“ laikinai ją išskiria „Apple Music“ programėlės pagrindiniame lange, skiltyje „Top Picks for You“. Jei nuorodos ten nematote, funkcija integruota į įprastą grojaraščio kūrimo įrankį – ją rasite paspaudę naują piktogramą „Library“ skirtuke.

    Jei „Apple Music“ naudojate pirmą kartą, veiksmai būtų tokie:

    Atidarykite „Apple Music“.

    Pereikite į „Library“ skirtuką.

    Paspauskite grojaraščio kūrimo mygtuką.

    Įveskite užklausą, apibūdinančią norimą nuotaiką ar muzikos stilių.

    Kad būtų lengviau pradėti, „Apple“ pateikia ir pavyzdinių užklausų. Pravartu žinoti, kad galima naudoti ir papildomus kriterijus: pavyzdžiui, po to, kai „Apple Music“ sugeneruoja grojaraštį, galite paprašyti jį pakoreguoti, pašalinant dainas, išleistas iki 2016 metų. Žinoma, dainas taip pat galite pridėti ar išimti ir rankiniu būdu.

    Kai grojaraštis jus tenkina, „Apple Music“ su juo elgiasi kaip su bet kuriuo kitu: galite išsaugoti jį savo bibliotekoje, atsisiųsti klausymui neprisijungus, leisti per „Apple Watch“, dalintis su draugais ir kviesti juos pridėti dainų.

    Straipsnio rengimo metu „Playlist Playground“ yra beta versijos funkcija, prieinama tik „Apple Music“ prenumeratoriams JAV, kai pasirinkta anglų kalba. Taip pat reikalingas „iPhone“ arba „iPad“ su „iOS 26.4“ arba „Apple Vision“ ausinės su „visionOS 26.4“.

    Funkcijai tampant prieinamai daugiau šalių ir kalbų, informacija turėtų būti atnaujinama.

    „Playlist Playground“ galima naudotis ir „Android“ įrenginiuose, jei „Apple Music“ naudojate būtent ten.

    Grojaraščių generavimui „Playlist Playground“ naudoja tiek populiarumo tendencijas, tiek jūsų asmeninę klausymosi istoriją. Kaip ir kitos dirbtiniu intelektu paremtos „Apple Music“ funkcijos, tokios kaip „AutoMix“ ar dainų tekstų vertimas, „Playlist Playground“ veikia pačios paslaugos lygmeniu. Dėl to „Apple“ gali pasiūlyti šią funkciją ir įrenginiuose, kurie nepalaiko „Apple Intelligence“.

  • Sandersas ir Ocasio-Cortez siūlo stabdyti duomenų centrų statybas: štai kas pasikeistų

    Trečiadienį JAV senatorius Bernie Sandersas ir Atstovų Rūmų narė Alexandria Ocasio-Cortez pristatė „Artificial Intelligence Data Center Moratorium Act“ – įstatymo projektą, kuriuo siūloma nedelsiant sustabdyti duomenų centrų statybas, kol bus priimtos naujos, aiškiai apibrėžtos reguliavimo taisyklės.

    Pasak iniciatorių, dirbtinis intelektas vystosi gerokai sparčiau nei Vašingtono gebėjimas sukurti veiksmingą teisinę priežiūrą. Nors technologija gali duoti naudos, politikai įspėja, kad ji kelia rimtų grėsmių darbo rinkai ir aplinkai. Taip pat atkreipiamas dėmesys į sparčiai tobulėjančius klastojimo sprendimus, kurie gali apsunkinti tikrovės atskyrimą nuo fikcijos, ir į tai, kad dirbtinis intelektas gali palengvinti masinį sekimą.

    „Vien pernai dirbtinis intelektas visoje šalyje lėmė daugiau kaip 54 tūkst. atleidimų iš darbo. Ir kalbėdami apie šiuos darbus, kalbame ne tik apie skaičių. Tai – ištisos šakos, bendruomenės, šeimos… Visa ši žala atsirado ne nepaisant, o būtent dėl to, kad nėra federalinių įstatymų, reguliuojančių dirbtinį intelektą“, – spaudos konferencijoje teigė A. Ocasio-Cortez.

    Įstatymo projekte numatoma ne tik stabdyti naujų duomenų centrų statybas, bet ir sustabdyti esamų centrų modernizavimą. Moratoriumas būtų atšauktas tik tuomet, kai būtų priimtas vienas ar keli įstatymai, užtikrinantys federalinę dirbtinio intelekto produktų priežiūrą.

    Siūloma, kad prieš atnaujinant statybas ar plėtrą būtų įrodyta, jog dirbtinio intelekto produktai yra saugūs žmonijai. Tai apimtų ne vien fizinį saugumą, bet ir pilietinių teisių, privatumo bei visuomenės sveikatos aspektus. Taip pat pabrėžiama, kad dirbtinio intelekto kuriama ekonominė nauda turėtų būti dalijama plačiau, o ne koncentruojama siaurame technologijų turtingiausiųjų rate. Kartu numatoma pareiga sukurti apsaugos priemones nuo masinio nedarbo, kai darbo vietos naikinamos dėl automatizavimo.

    Projektas taip pat numatytų aplinkosauginius reikalavimus būsimiesiems duomenų centrams: jie turėtų būti saugūs aplinkai ir neturėti įtakos gyventojų elektros ar kitų komunalinių paslaugų sąskaitų didėjimui. Be to, pabrėžiama, kad duomenų centrai turėtų kurti profsąjungines darbo vietas su tvirtais darbo standartais, o bendruomenės, kurias paveiktų tokie projektai, turėtų teisę pritarti arba atmesti statybas ar modernizavimą. Taip pat siūloma neskirti jokių valstybės subsidijų duomenų centrų projektams.

    „Moratoriumas suteiks mums laiko. Laiko suprasti rizikas. Laiko apsaugoti dirbančias šeimas. Laiko apginti mūsų demokratiją. Ir laiko užtikrinti, kad technologijos tarnautų visiems, o ne tik nedaugeliui“, – sakė B. Sandersas.

    Kai kurie siūlymai, pasak projekto autorių, galėtų sulaukti visuomenės palaikymo. Apklausose didelė dalis amerikiečių nurodo pritariantys griežtesniam dirbtinio intelekto reguliavimui.

    Vis dėlto Vašingtone šių idėjų perspektyvos vertinamos skeptiškai. Straipsnyje pažymima, kad dirbtinio intelekto bendrovės skiria milžiniškas sumas politinėms kampanijoms, o dabartinėje politinėje aplinkoje reguliavimui priešiškos jėgos turi didelę įtaką tiek vykdomajai, tiek įstatymų leidžiamajai valdžiai.

    Tad nors projektas pateiktas, jo kelias iki realių pokyčių, panašu, gali būti ilgas ir priklausys nuo to, kaip susiklostys artimiausi politiniai ciklai, įskaitant 2026 metų kadencijos vidurio rinkimus.

  • „Google“ smogia konkurentams: „Gemini“ leis persikelti pokalbius ir istoriją iš kitų AI programų

    „Google“ smogia konkurentams: „Gemini“ leis persikelti pokalbius ir istoriją iš kitų AI programų

    „Google“ pristato dvi naujas „Gemini“ funkcijas, skirtas palengvinti perėjimą prie šio dirbtinio intelekto pokalbių roboto. Asmeninė istorija ir ankstesni pokalbių kontekstai yra vieni svarbiausių veiksnių, padedančių chatbotams teikti labiau individualizuotus atsakymus. Nuo šiol „Gemini“ palaiko galimybę perkelti istoriją iš kitų DI platformų. Šiomis galimybėmis galės naudotis tiek nemokamų, tiek mokamų vartotojų paskyrų turėtojai.

    Pirmasis variantas leidžia „Gemini“ sugeneruoti užklausą, kurią vartotojas gali pateikti konkurento DI pokalbių robotui, kad šis apibendrintų, ką apie jus „išmoko“. Tokia santrauka gali apimti, pavyzdžiui, jūsų įprastą rašymo stilių, šeimos narių vardus ar pagrindinius prioritetus. Vėliau šį apibendrinimą galima įklijuoti į „Gemini“, taip suteikiant „Google“ platformai pradinį jūsų profilio kontekstą.

    Antrasis variantas suteikia galimybę į „Gemini“ importuoti visą pokalbių istoriją su kitu DI asistentu. Tai reiškia, kad persikėlus į „Google“ sprendimą, vartotojai galės atsiremti į ankstesnius dialogus ar seniau pateiktas užklausas, atliktas kitoje platformoje.

    Panašią atminties importavimo funkciją neseniai pristatė ir „Anthropic“, todėl „Google“ gali tikėtis pritraukti dalį vartotojų, kurie svarsto atsisakyti „OpenAI“ sprendimų po pastarųjų žingsnių, sukėlusių kritikos. Kad ir kokios būtų motyvacijos, šie įrankiai turėtų palengvinti sklandų perėjimą tarp skirtingų DI paslaugų teikėjų.

  • Prisiekusieji smogė „Meta“ ir „Google“: už vaikų priklausomybę nuo tinklų – milijonai

    Los Andželo apygardos aukštesniojo teismo prisiekusieji pripažino, kad „Meta“ ir „Google“ yra atsakingos už tai, jog jų socialinių tinklų platformos buvo sukurtos taip, kad sąmoningai skatintų vaikų priklausomybę. Sprendimas priimtas po septynias savaites trukusio teismo proceso.

    Ši byla laikoma precedentine: tai pirmas kartas, kai tokio pobūdžio ieškinį nagrinėjo prisiekusieji, o pati byla buvo pasirinkta kaip bandomoji. Teisinėje sistemoje šiuo metu yra šimtai panašių ieškinių, todėl tikimasi, kad šis nuosprendis turės įtakos ir kitoms byloms, jei jos taip pat pasieks prisiekusiųjų teismus.

    Ieškinį pateikė 20-metė moteris, viešai įvardijama tik vardu Kaley. Ji teigė, kad „YouTube“ pradėjo naudotis būdama šešerių, o „Instagram“ – devynerių metų. Savo parodymuose ji sakė didžiąją laiko dalį praleisdavusi socialiniuose tinkluose, nutolusi nuo šeimos, o būdama 10-ies pradėjusi jausti depresijos ir nerimo simptomus.

    Bylos esmė buvo siekis įrodyti, kad žalingą poveikį Kaley psichikos sveikatai nulėmė ne tiek platformose skelbiamas turinys, kiek pačios sistemos – jų funkcijos ir sąmoningai priklausomybę skatinantis dizainas. Prisiekusieji su šiuo argumentu sutiko.

    Teismas Kaley priteisė 3 mln. JAV dolerių, taip pat papildomai skyrė 2,1 mln. JAV dolerių žalos atlyginimą iš „Meta“ ir 900 tūkst. JAV dolerių – iš „Google“. Bendra priteista suma siekia 6 mln. JAV dolerių.

    Kitos platformos šioje byloje iki teismo nepriejo: „Snapchat“ ir „TikTok“ su Kaley buvo sudariusios taikos sutartį dar iki posėdžių. Vis dėlto abiejų bendrovių atstovai buvo teismo salėje ir išklausė nuosprendį.

    Teisininkė Iona Silverman iš advokatų kontoros „Freeths“ išplatintame komentare pabrėžė sprendimo reikšmę:

    „Ši byla yra lūžio taškas. Visuomenė, vyriausybės ir dabar jau JAV teisinė sistema aiškiai parodė, kad socialinių tinklų bendrovės privalo prisiimti atsakomybę už produktus, kuriuos kuria“, – teigė ji.

    Sprendimas gali turėti įtakos ir diskusijoms dėl socialinių tinklų ribojimų nepilnamečiams, įskaitant siūlymus uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei 16 metų asmenims. Tokios idėjos svarstomos ir bandomos įvairiose šalyse.

    Australijoje 2025 metų pabaigoje įsigaliojo „Online Safety Amendment Act“, numatantis minimalų 16 metų amžių socialinių tinklų naudojimui. Jungtinėje Karalystėje panašus reguliavimas taip pat svarstomas.

    Po teismo sprendimo Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė, kad dabartinė padėtis netenkina ir reikia papildomų priemonių vaikams apsaugoti. Jis nurodė, kad konsultacijose aptariami ir galimi ribojimai nepilnamečiams, ir priklausomybę skatinančių funkcijų suvaldymas.

    Jungtinėje Karalystėje 2025 metų liepą įsigaliojo „Online Safety Act“ pataisa, įpareigojanti platformas, kuriose gali būti vaikams žalingo turinio, įdiegti amžiaus patikros mechanizmus.

    JAV mastu visuotinio socialinių tinklų draudimo vaikams nėra, tačiau kai kuriose valstijose tokie ribojimai svarstomi. Tuo pačiu beveik visos socialinių tinklų platformos taiko minimalų amžiaus reikalavimą, dažniausiai – 13 metų, kaip „TikTok“, „Instagram“ ar „YouTube“.

    „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas, kalbėdamas teismo proceso metu, teigė pasikliaujantis šia politika, tačiau pridūrė norėjęs, kad pažeidžiamos, jaunesniems nei 13 metų priklausančios paskyros būtų nustatomos greičiau.

    „Meta“ ir „Google“ pranešė ketinančios apskųsti Los Andželo teismo sprendimą, todėl ši istorija, tikėtina, dar nesibaigia.