CP v2

Category: Technologijos

  • „Google“ siūlo nuolaidą „Fitbit Air“: pirkėjai gali sutaupyti ir gauti kreditų priedams

    „Google“ pristatė naują, į apyrankę panašų ir ekrano neturintį aktyvumo sekiklį „Fitbit Air“, kurį jau galima užsisakyti iš anksto. Gamintojas šį modelį pozicionuoja kaip lengvą, mažiau dėmesį blaškantį įrenginį, skirtą nuolatiniam sveikatos rodiklių stebėjimui.

    Skelbiama, kad išankstinio užsakymo laikotarpiu pirkėjams taikoma akcija su „Google Store“ kreditu. Kreditas leidžia sumažinti galutinę įsigijimo kainą arba jį panaudoti priedams, pavyzdžiui, papildomoms apyrankėms, tačiau sąlygos priklauso nuo paskyros ir pirkimo būdo.

    Kas žinoma apie „Fitbit Air“

    „Fitbit Air“ suderinamas su „Android“ ir „iOS“, o viena iš svarbiausių žadamų savybių yra iki savaitės siekianti baterijos veikimo trukmė. Tai atitinka pastarųjų metų dėvimųjų įrenginių kryptį, kai dalis gamintojų renkasi paprastesnį dizainą ir ilgesnį veikimą vietoje didelių ekranų.

    Tarp minimų funkcijų yra visą parą veikiantis širdies ritmo matavimas, širdies ritmo variabilumo sekimas, ramybės pulso stebėjimas ir miego stadijų analizė. Taip pat nurodomas kraujo įsotinimo deguonimi stebėjimas ir įspėjimai apie galimus prieširdžių virpėjimo požymius.

    Akcijos sąlygos ir kredito panaudojimas

    Išankstinio užsakymo langas nurodomas nuo gegužės 7 dienos iki gegužės 25 dienos, o per šį laikotarpį pirkėjams pridedamas 35 JAV dolerių vertės kreditas. Perskaičiavus apytiksliu kursu, tai sudaro apie 32 eurus, o bendra įrenginio kaina tokiu atveju gali sumažėti iki maždaug 60 eurų.

    „Google“ pabrėžia, kad kreditas nėra automatiškai pritaikomas atsiskaitymo metu ir paprastai atsiranda per maždaug 24 valandas po užsakymo išsiuntimo. Taip pat akcentuojama, kad kreditas galioja ribotą laiką ir negali būti suteikiamas, jei perkama be prisijungimo prie „Google“ paskyros.

    Ką verta įsivertinti prieš perkant

    Pirkėjams rekomenduojama atkreipti dėmesį į tai, ar sekiklis iš tiesų atitinka jų poreikius, nes ekrano nebuvimas reiškia, kad dalis informacijos bus pasiekiama tik telefone. Kita vertus, toks sprendimas dažnai pasirenkamas dėl patogumo, mažesnio svorio ir ilgesnio veikimo viena įkrova.

    Taip pat svarbu įvertinti, kad kai kurios sveikatos funkcijos gali būti siejamos su prenumeratomis ar papildomomis paslaugomis, todėl prieš užsakant verta pasitikrinti, kas įeina į standartinį paketą. Gamintojas nurodo, kad prie įrenginio pridedamas trijų mėnesių bandomasis „Google Health Premium“ laikotarpis.

    „Kreditą siūlome kaip galimybę pasirinkti jūsų stiliui tinkančią apyrankę“, – teigiama „Google“ pranešime apie akciją.

  • Pagaliau: „Google“ išleido „Snapseed 4.0“ „Android“ – atsirado pro kamera ir nauji filtrai

    Pagaliau: „Google“ išleido „Snapseed 4.0“ „Android“ – atsirado pro kamera ir nauji filtrai

    „Google“ priklausanti nuotraukų redagavimo programėlė „Snapseed“ sulaukė reikšmingo atnaujinimo „Android“ įrenginiuose. Į „Google Play“ parduotuvę išleista „Snapseed 4.0“ versija, kuri pirmą kartą po ilgesnės pertraukos atneša naujų funkcijų ir pakeitimų.

    Šis atnaujinimas svarbus tuo, kad „Android“ naudotojai anksčiau naujovių laukė ilgiau nei „iOS“ auditorija. Pastaraisiais mėnesiais tai kėlė nepasitenkinimą, nes dalis funkcijų pirmiausia pasiekė kitą platformą, o „Android“ versija ilgai liko beveik nepakitusi.

    Kas naujo „Snapseed 4.0“?

    Didžiausia naujiena yra integruota programėlės kamera „Snapseed Camera“. Ji leidžia fotografuoti iškart programėlėje, matyti realaus laiko efektus ir vėliau juos koreguoti, jau padarius kadrą.

    Be kameros, atnaujinime atsirado vintažinio stiliaus juostiniai filtrai, vieno paspaudimo redagavimas ir paketinis nuotraukų tvarkymas. Taip pat išplėsta galimybė bet kuriame redagavimo etape sugrįžti prie originalo, todėl lengviau eksperimentuoti nebijant prarasti pradinio vaizdo.

    Ką tai reiškia naudotojams?

    „Snapseed“ ilgą laiką buvo vertinama už profesionaliai atrodančius įrankius, paprastą valdymą ir tai, kad funkcijos pasiekiamos nemokamai. „Snapseed 4.0“ šią kryptį tęsia: programėlė išlieka nemokama ir be reklamų, o nauja kamera bei filtrai ją dar labiau priartina prie greito redagavimo poreikių.

    Tokie pakeitimai atspindi platesnę tendenciją, kai naudotojai vis dažniau nori visą procesą atlikti vienoje vietoje: nuo fotografavimo iki galutinio vaizdo paruošimo socialiniams tinklams ar archyvui. Integruota kamera su koreguojamais efektais padeda sutrumpinti kelią nuo kadro iki rezultato, ypač kai norima nuoseklaus stiliaus.

    Norintys išbandyti naujoves „Snapseed 4.0“ gali atnaujinti programėlę per „Google Play“ parduotuvę. Atnaujinimo pasiekiamumas gali skirtis priklausomai nuo regiono ir įrenginio, todėl daliai naudotojų jis gali pasirodyti ne iš karto.

  • Didžiausias Europos lėktuvnešis Charles de Gaulle plaukia į Ormūzą: ką tai reiškia?

    Didžiausias Europos lėktuvnešis Charles de Gaulle plaukia į Ormūzą: ką tai reiškia?

    Prancūzijos karinis jūrų laivynas į Artimųjų Rytų prieigas nukreipė lėktuvnešį Charles de Gaulle – didžiausią Europoje. Laivas po kelionės per Sueco kanalą juda į pietinę Raudonosios jūros dalį, o jo maršrutas siejamas su Ormūzo sąsiauriu.

    Ormūzas laikomas vienu svarbiausių pasaulio prekybos „butelio kakliukų“, nes per jį keliauja reikšminga dalis tarptautinių energijos išteklių srautų. Dėl įtampos regione bet kokie trikdžiai šiame sąsiauryje paprastai greitai atsiliepia tiekimo grandinėms ir naftos kainų svyravimams.

    Prancūzijos sprendimas siejamas su tarptautinėmis pastangomis sustiprinti laivybos saugumą ir atgrasymą regione. Paryžius pabrėžia, kad tikslas yra prisidėti prie jūrinių komunikacijų apsaugos ir reagavimo pasirengimo, o ne tiesiogiai įsitraukti į karinius veiksmus.

    „Tai aiškus signalas, kad esame pasirengę prisidėti prie saugumo Ormūzo sąsiauryje, tačiau neketiname kištis į patį konfliktą“, – sakė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono patarėjas.

    Charles de Gaulle į tarnybą įvestas 1990-aisiais ir yra varomas branduoline energetika, todėl gali ilgai veikti toli nuo savo uostų. Lėktuvnešis yra daugiau nei 260 metrų ilgio, o jo pilnutinė vandentalpa viršija 40 000 tonų.

    Laivas gali gabenti iki 40 orlaivių, o šiuo metu jo aviacijos grupę sudaro ir naikintuvai „Rafale“ bei sraigtasparniai. Toks junginys leidžia vykdyti oro erdvės stebėseną, eskortuoti laivus, rinkti žvalgybinę informaciją ir, esant poreikiui, užtikrinti oro gynybą jūroje.

    Kariniai analitikai atkreipia dėmesį, kad lėktuvnešio buvimas regione veikia ir kaip politinis bei strateginis signalas, mažinantis riziką, kad atskiri incidentai jūroje peraugs į didesnę eskalaciją. Kartu tai priminimas, kad Europa, nors ir turi mažiau lėktuvnešių nei Jungtinės Valstijos, gali greitai mobilizuoti pajėgas svarbiausioms prekybos arterijoms apsaugoti.

    Tuo pat metu Prancūzija tęsia planus dėl naujos kartos lėktuvnešio, kuris būtų dar didesnis už Charles de Gaulle. Skelbiama, kad projektas siejamas su daugiau nei 300 metrų ilgio laivu, kurio statyba galėtų kainuoti apie 10 milijardų eurų, o į tarnybą jis realistiškai patektų ne anksčiau kaip 2038 metais.

  • Podpisanie umowy SAFE. Mamy mało czasu na wiele zakupów

    Podpisanie umowy SAFE. Mamy mało czasu na wiele zakupów

    Marcin Jabłoński

    Podpisanie umowy pożyczkowej pomiędzy Polską a Komisją Europejską odblokowuje ponad 180 mld złotych na nowy sprzęt dla polskiej armii. Wśród potencjalnych zakupów są m.in. latające tankowce, wozy bojowe Borsuk, armatohaubice Krab czy systemy antydronowe SAN. Niemniej do podpisania dużej części kontraktów o wartości miliardów dolarów pozostały niespełna trzy tygodnie.

    W Kancelarii Prezesa Rady Ministrów w obecności m.in. premiera Donalda Tuska, wicepremiera i ministra obrony narodowej Władysława Kosiniaka-Kamysza i ministra finansów i gospodarki Andrzeja Domańskiego oraz komisarzy UE Andriusa Kubiliusa i Piotra Serafina podpisane zostały dokumenty umowy pomiędzy Polską a Komisją Europejską ws. umowy pożyczkowej w ramach programu SAFE. Dzięki temu Polska może zacząć otrzymywać pieniądze z pożyczek SAFE, których łączna kwota dla naszego kraju wynosi 43,7 mld euro, czyli ponad 180 mld złotych – najwięcej ze wszystkich 19 krajów biorących udział w programie. Pieniądze mają być przekazywane etapami. Jak informował PAP, po podpisaniu dzisiejszej umowy jeszcze w maju do Polski ma trafić zaliczka z programu w postaci 6,5 mld euro. Polska więc jako pierwsza może otrzymać pieniądze z SAFE.

    SAFE (Security Action For Europe) to nowy instrument finansowy Unii Europejskiej o łącznej wartości 150 mld euro, mający na celu zapewnienie wsparcia finansowego państwom członkowskim do przyspieszenia gotowości obronnej i napędzenia ich przemysłu zbrojeniowego. SAFE to system niskoporocentowanych pożyczek o zmiennym oprocentowaniu, udzielanych z odroczeniem rozpoczęcia spłaty o 10 lat i płatnością rozłożoną nawet do 2070 roku. Pieniądze na SAFE są gwarantowane z budżetu Unii Europejskiej, czyli w dużej mierze są brane z kieszeni samych członków UE.

    SAFE finansuje pożyczki na sprzęt i zdolności, których co najmniej 65 proc. komponentów jest produkowanych na obszarze UE, EOG-EFTA lub Ukrainy. Polski rząd zapowiada, że chce wykorzystać możliwe pożyczki do sfinansowania zakupów uzbrojenia w polskim przemyśle. Według deklaracji aż 89 proc. wszystkich środków, jakie Polska ma otrzymać z SAFE, trafi do polskich firm i zostaną przeznaczone na zakupy konkretnego sprzętu oraz wsparcie inwestycji, które zwiększą zdolności produkcyjne.

    Wykorzystanie środków z SAFE zakłada 120 projektów Ministerstwa Obrony Narodowej, które dzielą się m.in. na:

    Mimo że dokładna lista pozyskiwanego sprzętu jest utajniona, przecieki i pośrednie deklaracje rządu wskazują kilka rzeczy, które Polska chce kupić za pieniądze z SAFE. Wśród nich można wymienić:

    W założeniu program SAFE ma finansować wspólne zakupy co najmniej dwóch państw. Jednak jeszcze w czasie formowania jego projektu, Polska przeforsowała założenie, że pieniądze z SAFE roku mogą sfinansować kontakty zawarte tylko przez jedno państwo do 30 maja 2026. Miało to zmaksymalizować wykorzystanie przez Polskę tych pieniędzy do finansowania własnego przemysłu zbrojeniowego.

    W obecnych realiach oznacza to więc, że zostały lekko ponad trzy tygodnie na sfinalizowanie z pieniędzy z SAFE umów i aneksów zawartych tylko przez Polskę. A te mają stanowić gros wszystkich planowanych zakupów w polskim przemyśle. Wyścig z czasem dotyka przede wszystkim nowych umów na produkty, które miałyby trudności na międzynarodowym rynku zbrojeniowym. Takimi są np. wozy bojowe Borsuk czy armatohaubice Krab, których zdolności produkcyjne na ten moment nie pozwalają na dużą konkurencję na rynku w Europie.

    Warto przy tym pamiętać, że możliwe jest refinansowanie pieniędzmi z SAFE kontraktów podpisanych jeszcze po 30 maja 2025 roku, gdy w życie weszło unijne rozporządzenie o tym instrumencie. Może to objąć m.in. umowę na wspomniany system SAN, który został zakupiony w ramach umowy z końca stycznia 2026. W ten sposób może zostać wykorzystane nawet 130 mld złotych z pieniędzy, jakie Polska otrzyma z SAFE. Niemniej wszystko to będzie zależało od wyrobienia się w czasie z podpisaniem potrzebnych umów w trzy tygodnie.

    Można jednak liczyć na to, że przynajmniej część polskich wyrobów znajdzie chętnych poza naszym krajem w ramach SAFE. Chociażby PPZR Piorun już znajduje się na wyposażeniu m.in. Norwegii, Litwy czy Estonii, a zainteresowana ma być nimi także Francja, co już daje dużą pulę potencjalnych nabywców. Dodatkowo miny przeciwpiechotne, których produkcję deklarują zakłady Belma mogą znaleźć się także na wyposażeniu państw bałtyckich, które również wypowiedziały konwencję ottawską.

  • DI sukėlė skandalą „TikTok“: absurdiški vaizdo įrašų aprašymai privertė stabdyti funkciją

    DI sukėlė skandalą „TikTok“: absurdiški vaizdo įrašų aprašymai privertė stabdyti funkciją

    „TikTok“ sustabdė ribotus naujos funkcijos, paremtos dirbtiniu intelektu, bandymus po to, kai vartotojai ėmė masiškai dalintis klaidinančiais ir kartais absurdiškais vaizdo įrašų aprašymais. Įrankis turėjo padėti greičiau suprasti, kas rodoma vaizdo įraše, tačiau praktikoje dažnai pateikdavo su realybe prasilenkiančias išvadas.

    Bandymas vyko tik daliai paskyrų JAV ir kai kuriose kitose rinkose. Po vaizdo įrašais DI automatiškai generuodavo trumpas santraukas, kurios turėjo paaiškinti turinį, bet neteisingai „atpažindavo“ scenas, objektus ir veiksmus, taip sukeldamas kritikos bangą.

    Socialiniuose tinkluose ėmė plisti pavyzdžiai, kai visiškai įprasti klipai būdavo apibūdinami keistomis, su turiniu nesusijusiomis frazėmis. Vartotojai viešino ekrano nuotraukas ir juokavo, kad funkcija ne padeda, o kuria papildomą triukšmą ir klaidina žiūrovus.

    Reaguodama į situaciją, „TikTok“ nusprendė apriboti funkcijos paskirtį. Vietoje bandymo aprašyti visą vaizdo įrašo turinį DI labiau koncentruosis į produktų atpažinimą, kai klipuose rodomi konkretūs daiktai ar prekės, taip mažinant klaidų ir dezinformacijos riziką.

    Šis atvejis vėl atkreipė dėmesį į vadinamąsias DI haliucinacijas, kai sistema pateikia įtikinamai skambantį, bet neteisingą turinį. Su vaizdo įrašais problema ypač sudėtinga, nes reikia vienu metu vertinti vaizdą, judesį, garsą, kalbą ir kontekstą, o net menkas konteksto praradimas gali nuvesti į neteisingas išvadas.

    Tokios klaidos kelia ne tik reputacijos, bet ir pasitikėjimo platforma klausimą, ypač kai santraukos gali būti suprastos kaip faktinis paaiškinimas. Dėl to vis daugiau technologijų bendrovių renkasi atsargesnį diegimą, ribotus testus, papildomą žmogaus priežiūrą ir siauresnes DI užduotis, kurios lengviau patikrinamos.

  • Dawkinso žodžiai apie DI įplieskė audrą: ar „Claude“ tik imituoja sąmonę?

    Dawkinso žodžiai apie DI įplieskė audrą: ar „Claude“ tik imituoja sąmonę?

    Garsaus evoliucijos biologo Richardo Dawkinso pastebėjimai apie pokalbius su pokalbių robotu „Claude“ vėl įžiebė seną, bet vis aktualesnį klausimą: ar DI gali turėti sąmonę. Mokslininkas yra sakęs, kad dialogai kartais būna tokie įtikinami, jog lengva pajusti įspūdį, lyg kitoje pusėje būtų ne vien programa.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad įspūdis dar nereiškia fakto. Šiuolaikinės generatyvinės sistemos geba puikiai atkurti žmogaus kalbos ritmą, emocinį toną ir logišką argumentavimo seką, tačiau tai savaime nėra įrodymas, kad jos patiria jausmus ar turi vidinę patirtį.

    Kaip atsiranda sąmonės iliuzija

    Didelė dalis šiandieninių pokalbių robotų remiasi dideliais kalbos modeliais, kurie mokomi iš milžiniškų tekstų rinkinių ir prognozuoja, koks žodis ar frazė turėtų sekti toliau. Tokia veikimo logika primena labai pažangų automatinį teksto užbaigimą, tik nepalyginamai sudėtingesnį ir pritaikytą dialogui.

    Žmogui natūraliai lengva supainioti sklandžią kalbą su vidine būsena, nes kasdienybėje sąmoningumą dažniausiai atpažįstame iš elgesio ir komunikacijos. Prie įspūdžio prisideda ir sąsajos dizainas, kai sistema kalba pirmuoju asmeniu, vartoja žodžius apie ketinimus ar jausmus, o atsakymai pateikiami tarsi gyvo pašnekovo.

    „Žmonės jau dešimtmečius linkę priskirti mašinoms savybes, kurių jos greičiausiai neturi“, – teigė bioetikos ir filosofijos tyrėjai, komentuodami panašias diskusijas akademinėje erdvėje.

    Elizos pamoka ir kodėl ji vėl svarbi

    Istorinis pavyzdys, dažnai minimas kalbant apie DI ir sąmonės įspūdį, yra 7 dešimtmetyje sukurta programa „Eliza“. Nors ji veikė pagal palyginti paprastas taisykles ir šablonus, dalis žmonių su ja elgėsi tarsi su tikru pašnekovu, pasakodami asmenines problemas ir tikėdamiesi supratimo.

    Šiandien situacija pasikeitė tuo, kad modeliai tapo gerokai galingesni, o tekstas kuriamas daug įtikinamiau. Tačiau pati psichologinė schema išlieka panaši: kai sistema greitai reaguoja, „pagauna“ toną ir atsako empatiškai, žmogus gali pradėti įžvelgti daugiau, nei ten iš tiesų yra.

    Kodėl klaidingas įsitikinimas gali kainuoti

    Tyrėjai atkreipia dėmesį į rizikas, kurios kyla, kai DI pradedamas laikyti sąmoningu. Viena jų yra emocinis prisirišimas prie sistemos, kuri iš esmės neturi gebėjimo išgyventi ir atliepti jausmų taip, kaip tai daro žmogus, todėl santykis gali tapti vienpusis ir klaidinantis.

    Kita rizika – viešosios diskusijos kryptis: dėmesys gali nukrypti į tariamas pokalbių robotų „teises“, kai tuo pačiu metu realūs klausimai lieka nuošalyje. Praktikoje tai apima duomenų privatumą, atsakomybę už klaidinančią informaciją, priklausomybės nuo skaitmeninių pašnekovų požymius ir tai, kaip tokios sistemos daro įtaką vaikams bei pažeidžiamesnėms grupėms.

    Ekspertai ragina neapsiriboti vien tik kategorišku teiginiu, kad DI sąmonės neturi, o aiškinti žmonėms, kaip šios sistemos veikia ir kodėl jos gali atrodyti gyvos. Tokia perspektyva, anot jų, padeda sumažinti iliuzijų riziką ir leidžia atsakingiau vertinti DI panaudojimą kasdienybėje.

  • „Electronic Arts“ masiškai „išjungia“ žaidimus: 5 hitai netrukus praras paslaugas

    „Electronic Arts“ masiškai „išjungia“ žaidimus: 5 hitai netrukus praras paslaugas

    „Electronic Arts“ tęsia kaštų mažinimo ir paslaugų konsolidavimo politiką: bendrovė paskelbė, kad artimiausiais mėnesiais nutrauks kelių žaidimų internetines funkcijas ir palaikymą. Tokie sprendimai žaidimų industrijoje įprasti, tačiau EA pastaruoju metu tai daro ypač dažnai.

    Žaidėjams tai reiškia, kad dalis režimų ar funkcijų taps nepasiekiami, o kai kuriais atvejais gali nebelikti ir galimybės naudotis papildomu turiniu, susietu su serveriais. Nors vieno žaidimo kampanija dažnai išlieka, ryškiausias smūgis tenka daugelio žaidėjų režimams ir bendruomenėms.

    Kurie žaidimai atsidūrė sąraše

    Vienas naujausių sprendimų palietė „EA Sports FC Tactical“ – mobiliesiems įrenginiams kurtą atšaką, paremtą ėjimais ir taktine logika. Šis žaidimas debiutavo 2024 metais, tačiau, kaip skelbiama, jo veikimas jau nutraukiamas, tad projektas gyvavo palyginti trumpai.

    Į išjungiamų paslaugų sąrašą taip pat įtrauktas „Plants vs Zombies HD“ „Apple“ platformoje: numatyta, kad internetinės funkcijos bus išjungtos 2026 metų birželio 24 dieną. Tai reiškia, kad iki datos likęs laikas yra paskutinė proga žaidėjams užbaigti su tinklo elementais susijusį progresą.

    Sporto žaidimų segmente EA planuoja stabdyti ir „Madden NFL 23“ tinklo paslaugas, kurios, kaip nurodoma, bus išjungtos 2026 metų liepos viduryje. Vėliau, 2026 metų rugpjūčio 31 dieną, paslaugų pabaiga numatyta „NHL 22“ ir „NHL 23“.

    Kodėl leidėjai išjungia serverius

    Dažniausia oficialiai įvardijama priežastis yra mažėjanti aktyvi žaidėjų bazė ir senstančios technologijos, kurių palaikymas kainuoja vis brangiau. Leidėjams svarbu perkelti bendruomenę į naujesnius produktus, o resursus sutelkti ten, kur žaidėjų srautai didžiausi.

    Pastaraisiais metais vis garsiau diskutuojama apie tai, kad žaidimai vis dažniau veikia kaip paslauga, todėl jų ilgaamžiškumas priklauso nuo serverių ir licencijų. Žaidėjai vis dažniau tikisi aiškių terminų, kas nutiks išjungus paslaugas, ar bus palikti bent jau bendruomeniniai sprendimai, o leidėjai ieško balanso tarp kaštų ir reputacijos.

    EA pastaruoju metu jau ne kartą yra nutraukusi senesnių, mažiau populiarių žaidimų palaikymą, ypač sporto ir lenktynių segmente. Praktika rodo, kad įspėjimai apie išjungimus dažniausiai paskelbiami iš anksto, todėl žaidėjams verta sekti oficialius pranešimus ir laiku susirūpinti paskyros duomenimis bei turinio išsaugojimu, jei tai įmanoma.

  • Biomedicinos straipsniuose plinta fiktyvios citatos: auditas rodo šuolį po „ChatGPT“ bangos

    Biomedicinos straipsniuose plinta fiktyvios citatos: auditas rodo šuolį po „ChatGPT“ bangos

    Didelės apimties biomedicinos publikacijų auditas atskleidė sparčiai augantį fiktyvių citatų ir neegzistuojančių šaltinių skaičių recenzuojamoje literatūroje. Tyrėjai įspėja, kad toks reiškinys ne tik gilina pasitikėjimo mokslu krizę, bet ir gali turėti tiesioginių pasekmių pacientų saugumui, jei klaidingos nuorodos vėliau patenka į klinikines rekomendacijas.

    Audite analizuotos PubMed Central bazėje publikuotos biomedicinos studijos, o jų literatūros sąrašai tikrinti keliose plačiai naudojamose bibliografinėse duomenų bazėse. Komanda, vadovaujama Kolumbijos universiteto tyrėjo Maximo Topazo, automatizuotu būdu atrinko tūkstančius įtartinų atvejų ir vėliau vertino, ar nurodomi šaltiniai iš tiesų egzistuoja.

    Fiktyvios nuorodos – vis dažnesnės

    Tyrėjų sukurta sistema publikacijose aptiko 2 810 straipsnių, kuriuose iš viso buvo 4 046 įtariamai suklastotos nuorodos. Šaltiniai laikyti fiktyviais tuomet, kai jų nepavyko rasti nė vienoje iš kelių pagrindinių paieškos ir registrų sistemų, naudojamų akademinėms publikacijoms identifikuoti.

    Skaičiai rodo ryškų augimą nuo 2023 metų. Jei 2023 metais bent vieną fiktyvią citatą turėjo maždaug vienas iš 2 828 straipsnių, tai 2026 metų pradžioje šis rodiklis priartėjo prie vieno iš 277, vadinasi, dažnis padidėjo daugiau nei 12 kartų.

    Tyrėjai pabrėžia, kad aptikti atvejai gali būti tik apatinė ribinė reikšmė, nes automatizuota patikra neišgaudo visų galimų manipuliacijų. Dalis fiktyvių nuorodų gali būti sukonstruotos taip, kad atrodytų kaip tikri įrašai, tačiau klaidingai nurodo autorius, metus ar žurnalo duomenis.

    Ryšys su DI – tikėtinas

    Staigus augimas sutampa su generatyvinių DI įrankių paplitimu, kai tekstų kūrimo sistemos tapo plačiai prieinamos akademinei bendruomenei. Tyrėjai neatmeta, kad dalis autorių, rengdami literatūros apžvalgas ar įvadines dalis, galėjo pasikliauti DI sugeneruotomis nuorodomis, jų nepatikrindami.

    „Tai, ką aptikome, greičiausiai tėra apatinė tikrojo paplitimo riba, nes kol kas palietėme tik ledkalnio viršūnę“, – sakė Maxim Topaz.

    Publikavimo ciklas gali paaiškinti, kodėl šuolis ryškiau matomas po 2023 metų, o ne iškart po 2022 metų pabaigoje prasidėjusio masinio įrankių įsisavinimo. Nuo straipsnio pateikimo iki pasirodymo žurnale dažnai praeina keli mėnesiai ar daugiau, nes tekstas pereina recenzavimo procesą.

    Kodėl recenzija to nesustabdo?

    Auditas parodė, kad recenzavimo praktika ne visada pajėgia atpažinti suklastotas nuorodas, nes jos gali atrodyti įtikinamai. Tokios citatos dažnai būna formaliai taisyklingos, pritaikytos straipsnio temai, su realistiškais autoriais ir datomis, todėl jas sudėtinga iškart pastebėti net patyrusiems recenzentams.

    Tyrėjų duomenimis, fiktyvios nuorodos dažniau aptinkamos apžvalginiuose straipsniuose nei kituose darbuose, o tai ypač svarbu, nes apžvalgos ir sisteminės apžvalgos daro didelę įtaką tolesniems tyrimams ir rekomendacijoms. Tarp aptiktų atvejų buvo ir klinikinių tyrimų bei sisteminių apžvalgų, kurios gali tiesiogiai formuoti gydymo praktikos kryptis.

    Didžiausia rizika kyla tuomet, kai klaidingos nuorodos pradeda būti cituojamos kituose darbuose, taip tarsi suteikdamos fikcijai patikimumo. Ilgainiui, kai publikacija įgauna daug citatų, pirminių šaltinių niekas nebetikrina, o neteisinga informacija gali įsitvirtinti kaip tariamas mokslo konsensusas.

    Audito autoriai taip pat atkreipė dėmesį į leidėjų reakcijos trūkumą. Dauguma identifikuotų straipsnių nesulaukė nei pataisymų, nei aiškių pastabų, o atšaukimų dalis buvo labai maža, ir ne visada susijusi būtent su fiktyviomis citatomis.

    Sprendimu siūloma sisteminė prevencija: leidėjams ir redakcijoms įdiegti automatizuotą citatų patikrą dar prieš recenzavimą, kai straipsnis pateikiamas vertinimui. Tyrėjų teigimu, toks žingsnis galėtų užkirsti kelią klaidingoms nuorodoms patekti į mokslinę apyvartą ir vėliau daryti įtaką medicinos sprendimams.

    Tyrėjai pabrėžia, kad ši analizė neapėmė nerecenzuojamos vadinamosios pilkosios literatūros ir kitų internetinių publikavimo kanalų, kur kontrolė dar silpnesnė. Tai reiškia, kad bendras fiktyvių citatų mastas už recenzuojamų žurnalų ribų gali būti dar didesnis.

  • „Lego“ pagerbė Davido Attenborough 100-metį: pakeitė amžiaus ribą ir sujaudino tūkstančius

    „Lego“ pagerbė Davido Attenborough 100-metį: pakeitė amžiaus ribą ir sujaudino tūkstančius

    Gamtos dokumentikos legenda Davidas Attenborough sulaukė 100 metų, o jubiliejų netikėtai ir itin taikliai pažymėjo „Lego“. Bendrovė socialiniuose tinkluose paskelbė vizualą, kuris akimirksniu išplito ir sulaukė emocingų reakcijų.

    „Lego“ pasirinko paprastą, bet simboliškai stiprų sprendimą: populiaraus rinkinio „Lego Classic 10698“ amžiaus rekomendaciją pakeitė į 4–100+. Tai aiški užuomina į Attenborough sukaktį ir kartu žinutė, kad kūrybiškumui amžiaus ribų nėra.

    „Su 100-uoju gimtadieniu, pone Davidai Attenborough“, – skelbė įrašas.

    Kartu „Lego“ pabrėžė idėją, kuri ypač gerai dera su jubiliato reputacija: smalsumas ir noras atrasti gali išlikti visą gyvenimą. Toks formatas tapo savotišku komplimentu žmogui, kuris dešimtmečiais įkvėpė auditorijas domėtis planeta, gyvūnija ir klimato iššūkiais.

    Attenborough laikomas vienu svarbiausių mokslo populiarintojų pasaulyje, o jo pasakotojo balsas daugeliui siejasi su aukščiausio lygio gamtos filmais ir serialais. Pastaraisiais metais jis ypač aktyviai kalbėjo apie biologinės įvairovės nykimą, klimato kaitą ir būtinybę greičiau mažinti taršą.

    Po „Lego“ įrašu socialiniuose tinkluose pasipylė pagyros ir padėkos, o dalis žmonių viešai ragino sukurti specialų rinkinį, skirtą gamtai ar Attenborough darbams. Tokia reakcija priminė, kad gerai apgalvotas, pagarbus gestas kartais veikia stipriau nei brangios reklaminės kampanijos.

    Rinkodaros požiūriu tai irgi pamokantis pavyzdys: vietoj agresyvaus pardavimo pasirinkta emocija, kontekstas ir aiški vertybinė žinutė. Būtent toks turinys dažniausiai ir tampa virusinis, nes žmonės juo dalijasi ne dėl prekės, o dėl prasmės.

  • Šios kalbų mokymosi programėlės keičia taisykles: DI padės prabilti greičiau nei manėte

    Šios kalbų mokymosi programėlės keičia taisykles: DI padės prabilti greičiau nei manėte

    Programėlės, kurios verčia kalbėti

    Kalbų mokymosi programėlės jau seniai nebėra vien žodynėlio kartojimas ar teisingų atsakymų spaudinėjimas. Naujausia kryptis – įrankiai, kurie prižiūri reguliarumą, padeda taisyti tarimą ir imituoja trumpus dialogus, artimus realioms situacijoms kelionėje ar darbe.

    Pastaraisiais metais didžiausią pokytį įnešė dirbtinis intelektas. Vis daugiau platformų pereina nuo pasyvių užduočių prie pokalbių scenarijų, kuriuose vartotojas turi kalbėti garsiai, o klaidos tampa mokymosi dalimi, o ne priežastimi sustoti.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Duolingo“, kuri plečia mokamas funkcijas, leidžiančias treniruotis dialogą su virtualiu pašnekovu. Toks formatas dažnai siejamas su CEFR lygiais, kad pratimai būtų nuoseklūs ir atitiktų realius gebėjimų aprašus.

    Kodėl DI padeda, bet nepakeičia žmogaus

    Daugeliui suaugusiųjų didžiausia kliūtis atsiranda ne mokantis žodžių, o bandant pasakyti pirmą sakinį. Programėlėje lengva atpažinti teisingą atsakymą, tačiau kur kas sunkiau greitai sureaguoti viešbutyje, parduotuvėje ar darbo pokalbyje.

    DI čia veikia kaip tarpinė stotelė: galima kalbėti be spaudimo, kartoti tą pačią situaciją tiek kartų, kiek reikia, ir grįžti prie transkripcijos. Vis dėlto pokalbių robotai gali klysti, pateikti pernelyg bendrus atsakymus ar netiksliai taisyti, todėl jie geriausiai tinka praktikai, o ne kaip vienintelis mokytojas.

    Kalbų specialistai dažniausiai pabrėžia, kad pažangą lemia kontaktas su gyva kalba ir reguliarus kalbėjimas. Todėl veiksmingiausias modelis daugeliui yra programėlių treniruotės derinimas su realiais pokalbiais, klausymu ir skaitymu.

    10 programėlių skirtingiems poreikiams

    „Duolingo“ dažniausiai tinka kaip pirmas žingsnis: trumpi pratimai, dienos tikslai, serijos ir motyvaciniai elementai padeda suformuoti įprotį. Tai patogu pradedantiesiems, tačiau norint tvirtesnio kalbėjimo įgūdžio dažnai prireikia papildomų dialogų.

    „Babbel“ orientuojasi į suaugusiuosius ir labiau primena kursą nei žaidimą: daugiau dialogų, aiškesnė gramatika kontekste ir tarimo praktika. Tai dažnai patrauklu tiems, kurie nori mokytis frazėmis ir situacijomis, o ne pavieniais žodžiais.

    „Memrise“ stiprybė – autentiškesnė kalba ir įrašai su gimtakalbiais, padedantys priprasti prie realaus tempo. Čia taip pat atsiranda DI paremtos funkcijos, skirtos sakiniams ir trumpiems pokalbiams treniruoti.

    „Rosetta Stone“ remiasi panardinimu į kalbą: mažiau vertimo, daugiau mokymosi per vaizdus, kontekstą ir tarimą. Toks metodas patinka tiems, kurie nori struktūros, nuoseklumo ir mažiau blaškančių elementų.

    „Pimsleur“ pasirenka kitą kelią ir daugiausia dirba per klausymą bei kalbėjimą garsiai. Audio pamokos ypač patogios mokantis kelyje, kai norisi mažiau ekrano ir daugiau realaus kalbėjimo praktikos.

    „Busuu“ jungia kursą su bendruomene: dalį užduočių gali įvertinti gimtakalbiai, o tai padeda gauti žmogišką grįžtamąjį ryšį. Programėlėje dažnai akcentuojami CEFR lygiai, tačiau tokie vidiniai įvertinimai paprastai nepakeičia oficialių egzaminų.

    „LingoDeer“ dažnai rekomenduojama mokantis azijietiškų kalbų, nes pateikia aiškius gramatikos paaiškinimus ir struktūruotas pamokas. Tai pasirinkimas tiems, kurie nori labiau akademiško, nuoseklaus mokymosi modelio.

    „Drops“ orientuojasi į trumpas, vizualias sesijas ir greitą žodyno plėtimą. Ji ypač praverčia prieš keliones, kai reikia greitai perprasti bazinius žodžius ir frazes, tačiau kalbėjimui dažniausiai reikia papildomo įrankio.

    „HelloTalk“ veikia labiau kaip kalbų bendravimo platforma nei kursas: čia svarbiausia pokalbiai, balso žinutės ir taisymai iš kitų vartotojų. Didžiausią naudą paprastai gauna tie, kurie jau turi pagrindus ir nori įveikti bendravimo baimę.

    „FluentU“ remiasi autentiškais vaizdo įrašais ir interaktyviais subtitrais, todėl tinka norintiems girdėti realią kalbą, intonacijas ir kasdienius posakius. Dažniausiai tai patrauklu vidutinio lygio besimokantiems, kuriems reikia daugiau klausymo praktikos.

    Renkantis programėlę verta pradėti nuo savo realaus poreikio: vieniems svarbiausia motyvacija ir kasdienės kartotės, kitiems – tarimas, tretiems – greita reakcija dialoge. Populiariausia programėlė ne visada bus geriausia, jei ji neatitiks jūsų mokymosi būdo.