CP v2

Category: Technologijos

  • „Dead Space“ kūrėjas Glenas Schofieldas traukiasi: po 35 metų atskleidė, kas jam svarbiausia

    „Dead Space“ kūrėjas Glenas Schofieldas traukiasi: po 35 metų atskleidė, kas jam svarbiausia

    Vaizdo žaidimų industrijoje gerai žinomas kūrėjas Glenas Schofieldas pranešė išeinantis į pensiją po daugiau nei 35 metų karjeros. Apie sprendimą jis paskelbė savo „LinkedIn“ paskyroje, padėkodamas kolegoms, partneriams ir artimiesiems.

    Schofieldas laikomas vienu ryškiausių kūrybinių lyderių, prisidėjusių prie modernių siaubo žaidimų populiarumo. Jo patirtis apėmė ir kūrybą, ir verslo valdymą, todėl jis dažnai buvo siejamas ne tik su idėjomis, bet ir su didelių projektų įgyvendinimu.

    „Dead Space“ palikimas

    Ryškiausias Schofieldo karjeros akcentas yra 2008 metais pasirodęs „Dead Space“, dažnai įvardijamas kaip vienas svarbiausių išlikimo siaubo žanro kūrinių. Žaidimas išsiskyrė įtempta atmosfera, garsiniu dizainu ir pasakojimu apie inžinierių Isaacą Clarke’ą.

    Šio titulo sėkmė padėjo įtvirtinti kryptį, kuria vėliau sekė daugelis panašaus tipo projektų, o pati serija ilgainiui tapo vienu atpažįstamiausių vardų žanre. Pastaraisiais metais susidomėjimą franšize atgaivino ir atnaujinta „Dead Space“ versija, priminusi, kokią įtaką turėjo originali kūrybinė vizija.

    Darbas su „Call of Duty“ ir nauja studija

    Schofieldo veikla neapsiribojo vien „Dead Space“. Jis buvo vienas iš „Sledgehammer Games“ bendraįkūrėjų ir prisidėjo prie kelių svarbių „Call of Duty“ serijos dalių, tarp jų „Modern Warfare 3“ (2011 metais), „Advanced Warfare“ (2014 metais) ir „WWII“ (2017 metais).

    Vėliau kūrėjas dirbo savo suburtoje „Striking Distance Studios“ komandoje, kur buvo vystomas mokslinės fantastikos siaubo žaidimas „The Callisto Protocol“. Nors projektas sulaukė dėmesio dėl vizualinės kokybės ir atmosferos, jo priėmimas buvo prieštaringas, o lūkesčių kartelė, natūraliai lyginant su „Dead Space“, buvo itin aukšta.

    Ką kūrėjas pasakė atsisveikindamas

    Apie pasitraukimą Schofieldas kalbėjo emocionaliai, pabrėždamas, kad už ilgos karjeros stovi ne tik asmeniniai pasiekimai, bet ir žmonės, su kuriais teko dirbti. Jis taip pat išskyrė partnerius, padėjusius įgyvendinti didžiausius projektus, ir palinkėjo sėkmės naujai kūrėjų kartai.

    „Tai buvo neįtikėtina karjera, ir esu dėkingas daugeliui žmonių. Artimiems draugams ir šeimai, taip pat tiems, kurie buvo šalia, palaikė ir klausėsi mano beprotiškų idėjų, nuoširdžiai ačiū“, – sakė Glenas Schofieldas.

    „Linkiu jums, naujajai žaidimų kūrėjų kartai, sėkmės. Tyrinėkite, eksperimentuokite, kurkite ir nepamirškite, kad svarbiausia yra idėja“, – pridūrė jis.

    Schofieldo pasitraukimas išryškina platesnę industrijos tendenciją, kai veteranai vis dažniau užleidžia vietą naujiems kūrybiniams lyderiams, o dideli projektai vis labiau priklauso nuo komandų stabilumo ir ilgalaikės strategijos. Nepaisant to, jo darbai jau dabar laikomi reikšminga šiuolaikinės vaizdo žaidimų istorijos dalimi.

  • 2025-ųjų žaidimo hitas „Dispatch“ nustebino atnaujinimu: žaidėjai pagaliau sulaukė lenkiškų titrų

    2025-ųjų žaidimo hitas „Dispatch“ nustebino atnaujinimu: žaidėjai pagaliau sulaukė lenkiškų titrų

    Vienas ryškiausių pastarųjų metų vaizdo žaidimų netikėtai sugrįžo į dėmesio centrą. „Dispatch“, kurį sukūrė „AdHoc Studio“, po kelių mėnesių nuo premjeros sulaukė atnaujinimo, papildžiusio žaidimą naujomis kalbomis, tarp jų ir lenkų subtitrais.

    „Dispatch“ yra epizodinis nuotykių ir strategijos žanro žaidimas, kurio istorija pasakojama per kelias dalis, o žaidėjo pasirinkimai daro tiesioginę įtaką siužeto eigai. Veiksmas vyksta šiuolaikiniame Los Andžele, o pagrindinis herojus – superherojus Robertas Robersonas III, dar žinomas kaip Mecha Man.

    Žaidimo populiarumą geriausiai iliustruoja žaidėjų atsiliepimai „Steam“ platformoje. Ten „Dispatch“ surinko daugiau nei 170 000 įvertinimų, o teigiamai jį įvertino 97 proc. vartotojų – tai itin retas rodiklis tokio masto žaidimams, kai didelė auditorija išlaiko beveik vieningą nuomonę.

    Naujausias atnaujinimas orientuotas į platesnę tarptautinę auditoriją ir pristato papildomas lokalizacijas. Kartu su lenkų kalba atsirado ir kitų subtitrų paketai, įskaitant Lotynų Amerikos ispanų, turkų, tajų ir ukrainiečių kalbas.

    Svarbu tai, kad atnaujinimas apima titrus ir sąsają, o ne įgarsinimą, todėl dialogų audio išlieka originalus. Vis dėlto net ir subtitrai daugeliui žaidėjų yra esminis žingsnis, leidžiantis pilnavertiškai sekti istoriją, geriau suprasti pasirinkimų pasekmes ir neprarasti tempo epizodiniuose pasakojimuose.

    Leidėjai pabrėžia, kad atnaujinimai pasirodo reguliariai ir dažniausiai skirti stabilumui bei klaidų taisymui, o šį kartą pasirinktas turinio plėtimas kalbomis. Norint žaisti su naujais subtitrais, pakanka atsisiųsti nemokamą „Dispatch“ atnaujinimą.

  • „Sony“ revoliucija be diskų: jei „PlayStation Store“ nesiplės, žaidimų neteks 120 šalių

    „Sony“ revoliucija be diskų: jei „PlayStation Store“ nesiplės, žaidimų neteks 120 šalių

    Skaitmeninė ateitis artėja

    Internete vėl įsižiebė diskusija dėl galimo „Sony“ posūkio: nauji „PlayStation“ žaidimai ateityje gali būti leidžiami tik skaitmeniniu formatu per „PlayStation Store“ ir partnerių kanalus. Tokia kryptis rinkoje stiprėja jau dabar, tačiau daliai pasaulio ji reikštų ne patogumą, o realų barjerą.

    Žaidimų industrijoje fizinių laikmenų dalis mažėja dėl gamybos ir logistikos kaštų, o leidėjams patrauklesnės tampa skaitmeninės platformos, kur lengviau valdyti kainodarą ir akcijas. Vis dėlto konsolei tapus visiškai priklausomai nuo skaitmeninės parduotuvės, kritiškai svarbi tampa paslaugos geografija.

    Problema: PSN prieinamas ne visur

    „PlayStation Network“ ir „PlayStation Store“ oficialiai veikia ne visose valstybėse, todėl dalis žaidėjų iki šiol remiasi fiziniais diskais, dovanų kortelėmis ar tarpininkų paslaugomis. Skaičiuojama, kad oficialus palaikymas apima apie 70 rinkų, o kitur paslauga gali būti neprieinama net maždaug 120–150 šalių.

    Tarp minimų pavyzdžių yra Sakartvelas, Albanija, Jamaika, Bolivija ar Paragvajus, taip pat dalis Afrikos valstybių. Atskirais atvejais situaciją lemia ir sankcijos ar teisiniai ribojimai, dėl kurių paslaugos gali būti sustabdytos arba neplėtojamos.

    Žaidėjai jau dabar ieško apėjimų

    Diskusiją pakurstė žaidėjų pasakojimai apie kasdienę praktiką: paskyrų kūrimą kitose šalyse, atsiskaitymus per alternatyvius metodus ir regioninių dovanų kortelių naudojimą. Tai leidžia nusipirkti skaitmeninį turinį, tačiau tokie sprendimai ne visada atitinka paslaugų taisykles ir gali tapti rizikingi.

    „Sakartvelo gyventojai taip stipriai remiasi fiziniais žaidimais ir dovanų kortelėmis arba paslaugomis, leidžiančiomis susikurti paskyrą tokiose šalyse kaip Turkija ar Lenkija“, – rašė vienas žaidėjas, aiškindamas, kaip šiuo metu įsigyja turinį.

    „Mano šalies „PlayStation“ nepalaiko, todėl kurdamas paskyrą pasirinkau kaimyninę šalį, kur naudojamas euras. Taip per atsiskaitymų tarpininką perku žaidimus nuo 2016 metų“, – pasakojo kitas vartotojas, pabrėždamas, kad jam tai iki šiol veikė.

    Ką tai reikštų, jei diskų neliktų?

    Jei fizinių diskų leidyba būtų nutraukta, o „PlayStation Store“ aprėptis reikšmingai nepadidėtų, žaidėjai šalyse be oficialaus PSN palaikymo galėtų prarasti paprastą ir legalų būdą įsigyti naujus žaidimus. Tuomet liktų tik neoficialūs apėjimai, kurie bet kada gali būti apriboti techninėmis priemonėmis arba paskyrų patikromis.

    Be to, skaitmeninis modelis stipriai priklauso nuo stabilaus interneto, patikimų atsiskaitymų ir vietinės vartotojų apsaugos, o tai ne visur yra savaime suprantama. Dėl šios priežasties klausimas, ar „Sony“ plės PSN geografiją, daugeliui rinkų tampa ne patogumo, o prieinamumo tema.

    Kol kas tai labiau scenarijus nei patvirtintas planas, tačiau tendencija aiški: skaitmeninė distribucija stiprėja, o regioniniai ribojimai gali tapti pagrindiniu konfliktu. Jei „Sony“ sieks visiškai skaitmeninės ateities, spaudimas išplėsti oficialiai palaikomų šalių sąrašą tik didės.

  • Ašuano užtvanka ir Nilo delta: mokslininkai įspėja apie dvi grėsmes Egiptui po dešimtmečių

    Ašuano užtvanka pietų Egipte ilgą laiką buvo laikoma vienu svarbiausių šalies modernizacijos projektų: ji padėjo suvaldyti Nilo potvynius, užtikrino stabilesnį drėkinimą ir prisidėjo prie elektros gamybos. Tačiau mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad ilgalaikis upės tėkmės reguliavimas turi kainą, kuri ryškiausiai matoma Nilo deltoje ir pakrančių zonoje.

    Naujesniuose tyrimuose akcentuojamos dvi pagrindinės rizikos: deltos kranto erozija ir žemės paviršiaus sėdimas, dar labiau didinantis pažeidžiamumą kylant jūros lygiui. Problemos šaknys siejamos su tuo, kad užtvanka sulaiko nuosėdas, kurios anksčiau kasmet natūraliai pasiekdavo žemupį ir deltą.

    Istoriškai Nilas į deltą atnešdavo didelius kiekius derlingo dumblo, kuris maitino dirvožemį ir natūraliai „atstatydavo“ pakrantę. Užtvankos suformuotame Nasero ežere vandens srovė sulėtėja, o didžioji dalis sąnašų nusėda dugne, todėl žemupys jų negauna.

    Dėl to dirvožemiai deltoje praranda dalį natūralaus derlingumo, o ūkininkai vis labiau remiasi mineralinėmis trąšomis. Kartu auga rizika vandens telkinių taršai, o jautriose vietovėse gali sparčiau blogėti dirvožemio struktūra ir jo gebėjimas sulaikyti drėgmę.

    Pirmoji grėsmė siejama su pakrantės erozija. Kai į Viduržemio jūrą patenka mažiau upės atnešamų sąnašų, bangavimas ir pakrančių srovės lengviau ardo smėlėtą krantą, o deltos linija kai kuriose atkarpose traukiasi.

    Antroji grėsmė yra žemės paviršiaus sėdimas. Deltos nuogulos natūraliai tankėja per ilgą laiką, tačiau anksčiau šį procesą bent iš dalies kompensuodavo kasmetinis naujų sąnašų sluoksnis. Kai nuosėdų papildymas sumažėja, sėdimas tęsiasi, o žemė priartėja prie jūros lygio.

    Šių procesų fone jautresnė tampa ir gėlo vandens pusiausvyra: vietovėse, kur sumažėja gėlo vandens srautai ir didėja jūros „spaudas“, didėja druskingumo rizika dirvožemyje bei požeminiame vandenyje. Tai pavojinga tiek žemės ūkiui, tiek pakrančių bendruomenių vandens ištekliams.

    Tyrėjai vis dažniau kalba apie pažangesnį upės valdymą, kuris labiau atsižvelgtų į natūralų Nilo režimą. Modeliavimuose nagrinėjami sprendimai, kaip reguliuojamais vandens nuleidimais imituoti sezoninius srautus ir kartu efektyviau tvarkyti sąnašas.

    Praktikoje tai gali reikšti priemones, padedančias dalį nuosėdų perkelti žemyn upe arba sumažinti jų „įkalinimą“ rezervuare, pavyzdžiui, taikant inžinerinius sprendimus sąnašų apėjimui ar tikslingą dugno valymą. Tikslas būtų sumažinti deltos eroziją, lėtinti sėdimą ir mažinti dirvožemių druskėjimą.

    Tuo pat metu Europoje vis ryškesnė kita kryptis: kai kurios šalys demontuoja pasenusias ir savo funkciją praradusias užtvankas, kad atkurtų natūralią upių tėkmę. Ši tendencija grindžiama ekosistemų atkūrimu, žuvų migracijos atvėrimu ir sąnašų judėjimo sugrąžinimu, nors tokie sprendimai ne visada pritaikomi didžiausiems strateginiams objektams.

  • 37 metų šildė miško dirvožemį 5 laipsniais: ilgiausias eksperimentas atskleidė naują CO2 šaltinį

    Beveik keturis dešimtmečius trunkantis Harvardo miško (Masačusetse) tyrimas atskleidė ilgai ignoruotą riziką: kylant temperatūrai dirvožemis ima aktyviau atiduoti į atmosferą anglies dioksidą. Tai reiškia, kad miškai ne tik sugeria anglies junginius, bet tam tikromis sąlygomis gali tapti ir papildomu jų šaltiniu.

    Tyrime mokslininkai 37 metus nuosekliai palaikė bandomųjų plotų dirvožemio temperatūrą maždaug 5 laipsniais aukštesnę nei gretimų, nešildomų plotų, ir tai darė ištisus metus. Toks pasirinktas šildymo lygis buvo laikomas viršutine tuo metu prognozuojamo atšilimo riba, todėl eksperimentas tapo savotišku ilgu realybės patikrinimu klimato scenarijams.

    Pagrindinis mechanizmas, kurį išryškino stebėjimai, susijęs su mikroorganizmais. Dirvožemyje gyvenančios bakterijos ir grybai ardo organines liekanas, perdirba maistines medžiagas ir palaiko augalų mitybos ciklus, tačiau jų aktyvumą stipriai lemia temperatūra.

    Šildant dirvą, mikrobinės bendrijos keitėsi, o organinė medžiaga pradėjo irti sparčiau, todėl didėjo CO2 išsiskyrimas. Ilgą laiką manyta, kad dalis dirvožemio anglies yra ypač stabili ir menkai pasiduoda skaidymui net šylant klimatui, tačiau ketvirtajame eksperimento dešimtmetyje mokslininkai fiksavo, kad ir šios ilgai kauptos atsargos pradėjo nykti.

    Tokie rezultatai svarbūs todėl, kad dirvožemis yra vienas didžiausių anglies „sandėlių“ sausumoje. Jei šylant klimatui greičiau skaidysis net ir stabilios frakcijos, atmosferą papildys dar viena anglies dioksido banga, kuri gali sustiprinti atšilimo ciklą.

    Dalis klimato modelių jau įtraukia dirvožemio reakcijas į temperatūrą, tačiau ilgalaikiai eksperimentai padeda suprasti, ar poveikis išlieka stabilus, ar atsiranda vėlyvas lūžis. Būtent vėlyvas, po daugelio metų pasireiškiantis stabilios anglies irimas tampa vienu svarbiausių šio tyrimo signalų: rizikos gali išryškėti ne iškart, o po kelių dešimtmečių.

    Lygiagrečiai daugėja ir kitų tyrimų, tikslinančių miškų vaidmenį anglies cikle. Pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad medžių augimas ir anglies kaupimas nėra pastovus visą sezoną, o miškų gebėjimas ilgai išlaikyti anglies atsargas priklauso ir nuo vandens režimo, karščio bangų, dirvožemio sudėties bei mikroorganizmų pokyčių.

    Tai nereiškia, kad miškai praranda vertę klimato politikai, tačiau primena, jog vien pasodinti medžius nepakanka. Ilgalaikis klimato stabilizavimas priklauso ir nuo dirvožemio būklės, miškų tvarkymo, gaisrų prevencijos, organinės medžiagos kaupimo bei realaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo energetikoje ir pramonėje.

    „Ilgą laiką manyta, kad dalis dirvožemio anglies yra beveik neįveikiamai stabili, tačiau dabar matome, kad nuolatinis šildymas gali pradėti ardyti ir šias atsargas“, – sakė vienas iš tyrėjų.

    Eksperimento duomenys papildo bendrą vaizdą: klimato kaita veikia ne tik orą ir augmeniją, bet ir pačią žemę po mūsų kojomis. Kuo ilgiau tęsiasi atšilimas, tuo didesnė tikimybė, kad dirvožemis pradės „atsakyti“ papildomomis emisijomis, kurių ankstesnės prognozės galėjo neįvertinti.

  • ES siūlo griežtesnį nepilnamečių saugumą internete: amžiaus riba nuo 13 ir naujos pareigos platformoms

    ES siūlo griežtesnį nepilnamečių saugumą internete: amžiaus riba nuo 13 ir naujos pareigos platformoms

    Europos Sąjungoje bręsta naujas požiūris į vaikų apsaugą internete: ekspertų parengtoje kryptyje socialiniams tinklams ir kitoms skaitmeninėms paslaugoms numatomi griežtesni reikalavimai. Pagrindinė žinutė paprasta: atsakomybė už nepilnamečių saugumą turi labiau tekti pačioms platformoms, o ne vien tėvams ar mokykloms.

    Dokumente kaip bendras atspirties taškas įvardijama 13 metų amžiaus riba socialinėms platformoms, tačiau kartu pabrėžiama, kad vien „kietas“ draudimas nėra universali išeitis. Siūlomas laipsniškas nepilnamečių įvedimas į skaitmeninį pasaulį, priklausomai nuo amžiaus ir priežiūros.

    Ką keistų 13 metų riba?

    13 metų slenkstis pristatomas ne kaip vienintelis sprendimas, o kaip minimali bendroji bazė visoje ES, kuri galėtų būti taikoma kartu su papildomomis apsaugomis. Kartu paliekama galimybė valstybėms narėms pasirinkti aukštesnę ribą, jei tai atitinka jų nacionalinį kontekstą ir politinius sprendimus.

    Ekspertai akcentuoja, kad vaikams iki 13 metų turėtų būti taikoma labiau ribota prieiga, o svarbiausia sąlyga būtų priežiūra ir aiškūs laiko apribojimai. Tokiu būdu siekiama ne tik „uždrausti“, bet ir mažinti rizikas, kurios kyla dėl dizaino sprendimų, skatinančių ilgą naudojimąsi.

    Atsakomybę siūloma perkelti platformoms

    Viena ryškiausių krypčių yra siūlymas perkelti įrodinėjimo naštą technologijų bendrovėms: prieš suteikdamos prieigą nepilnamečiams, jos turėtų pagrįsti, kad yra įdiegusios veikiančias saugumo priemones. Tai reikštų ne simbolinius nustatymus, o realiai veikiančius mechanizmus, mažinančius žalingą turinį ir probleminį naudojimą.

    Ši logika remiasi vartotojų saugos principu, taikomu fizinių produktų rinkoje: jei gaminys gali kelti riziką, už ją pirmiausia atsako kūrėjas. Skaitmeninėje erdvėje tai galėtų virsti aiškesnėmis pareigomis dėl amžiaus užtikrinimo, turinio rekomendacijų skaidrumo ir rizikos mažinimo priemonių.

    „Kas kuria produktą, tas turi užtikrinti jo saugumą. Iš vaikų nesitikime, kad jie patys susikurs saugos diržus, todėl tokia pati logika turi galioti ir didžiosioms technologijų platformoms“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Dėmesys ne tik socialiniams tinklams

    Ekspertų išvados apima ne vien klasikinius socialinius tinklus. Įvardijama platesnė „social media+“ kategorija, apimanti ir kitas skaitmenines paslaugas bei funkcijas, kurios gali daryti panašų poveikį vaikų elgsenai ir emocinei būsenai.

    Ypač išskiriami sprendimai, skirti maksimaliai ilginti laiką ekrane: begalinis slinkimas, algoritminės rekomendacijos ir kitos dėmesį „užrakinančios“ funkcijos. Siūloma reguliuoti ne tik prieigą prie pačių platformų, bet ir prieigą prie tam tikrų funkcijų, kurios labiausiai skatina priklausomą naudojimą.

    „Mes siūlome riboti ne konkrečių platformų pavadinimus, o tam tikrų funkcijų naudojimą, nes būtent jos dažniausiai ir sukuria didžiausią riziką nepilnamečiams“, – teigė vienas iš ekspertų.

    Dokumente taip pat pabrėžiama, kad pokyčiai neįvyks per naktį: net ir įvedus amžiaus ribas, reikės laiko, kol susiformuos naujos praktikos šeimose, mokyklose ir pačiose platformose. Dėl to greitos priemonės siejamos su ilgalaikiu tikslu, kad internetas būtų saugesnis visiems, o ne tik iš dalies apribotas jauniausiems.

    ES diskusija vyksta tuo metu, kai dalis valstybių narių jau svarsto ar įgyvendina griežtesnius nacionalinius sprendimus, numatydamos 15 ar 16 metų ribas. Siūloma bendroji 13 metų bazė galėtų tapti kompromisu, bet kartu palikti erdvės šalims taikyti griežtesnę politiką.

  • Europos Komisija švelnina baterijų taisykles išmaniesiems akiniams: daugiau galimybių „Meta“ Europoje

    Europos Komisija švelnina baterijų taisykles išmaniesiems akiniams: daugiau galimybių „Meta“ Europoje

    Europos Komisija pateikė siūlymą, kuriuo tam tikriems sujungtiems įrenginiams, tarp jų išmaniesiems akiniams ir išmaniesiems laikrodžiams, būtų taikoma išimtis iš ES baterijų reglamento reikalavimo turėti lengvai išimamas ir pakeičiamas baterijas. Šis žingsnis gali paspartinti tokių produktų patekimą į Europos rinką.

    Pakeitimas ypač aktualus išmaniesiems akiniams, kurių integruotų baterijų dėl konstrukcijos dažnai neįmanoma greitai ir paprastai išimti vartotojui. Pastaraisiais mėnesiais būtent šis reikalavimas tapo viena rimčiausių praktinių kliūčių naujausiems modeliams greičiau plėstis ES.

    Kam būtų taikoma išimtis?

    Komisija nurodo, kad siūlomas patikslinimas apimtų sujungtus produktus, kurių atidarymas gali kelti saugos riziką, o baterijos pasiekiamumą riboja techninės aplinkybės. Tarp paminėtų kategorijų yra išmanieji akiniai, išmanieji laikrodžiai, aktyvumo sekikliai ir kai kurie elektriniai žaislai.

    Komisijos pozicija grindžiama argumentu, kad sprendimas nėra orientuotas į vieną konkretų gaminį ar vieną bendrovę. Akcentuojama, kad tikslas yra suderinti vartotojų saugą, realias inžinerines ribas ir bendrą reglamento logiką, kai baterijos išėmimas praktiškai nėra įgyvendinamas be papildomų rizikų.

    Politinis fonas ir rinka

    Sprendimas priimamas jautriame kontekste, nes išmanieji akiniai jau kurį laiką yra Europos reguliuotojų ir politikų dėmesio centre dėl privatumo bei galimo slapto filmavimo rizikų. Tačiau kartu ES baterijų reikalavimai tapo ir prekybine problema, galinčia paveikti visos kategorijos produktų prieinamumą Europoje.

    JAV atstovai anksčiau viešai kritikavo taisykles kaip pernelyg plačias ir ribojančias inovacijas, teigdami, kad jos gali užkirsti kelią produktams, kuriamiems bendradarbiaujant JAV ir Europos partneriams. Komisija, savo ruožtu, pabrėžia, kad sprendimas rėmėsi konsultacijomis su vartotojų organizacijomis, pramonės atstovais ir valstybėmis narėmis.

    Ką tai reiškia „Meta“ ir konkurentams?

    Išimtis vertinama kaip palanki naujiena „Meta“, kuri yra viena aktyviausiai į išmaniųjų akinių kategoriją investuojančių bendrovių. Pastaraisiais metais rinka sparčiai auga, o gamintojai šiuos įrenginius vis dažniau pristato kaip ateities platformą, kurioje derinamos kameros, garso funkcijos ir DI galimybės.

    Nauda gali būti platesnė nei vienam prekės ženklui: išmaniųjų akinių projektus viešai vysto ir kitos technologijų bendrovės, o aiškesnės taisyklės dėl baterijų konstrukcijos gali sumažinti riziką planuojant Europos pristatymus. Tai ypač svarbu kategorijai, kurioje kompaktiškumas ir svoris dažnai lemia, ar produktas taps masiniu.

    Vis dėlto baterijų klausimo sušvelninimas neišsprendžia kitų iššūkių. Europos vartotojų teisių gynėjai perspėja, kad išimtys neturėtų tapti precedentu silpninti apsaugas, o išmanieji akiniai turi būti vertinami ir per privatumo, saugumo bei vartotojo pasirinkimo prizmę.

    Procedūriškai Europos Parlamentas ir ES valstybės narės turės ribotą laiką pareikšti prieštaravimus deleguotajam aktui. Jei prieštaravimų nebus, sprendimas bus paskelbtas ir įsigalios po nustatyto termino, atverdamas kelią greitesniems produktų pakeitimams rinkoje.

  • „Apple“ atvėrė iOS 27 viešąją betą visiems: kaip įsidiegti ir ko nepamiršti

    „Apple“ atvėrė iOS 27 viešąją betą visiems: kaip įsidiegti ir ko nepamiršti

    „Apple“ po WWDC 2026 pristatymo išleido viešąją iOS 27 betos versiją, kurią dabar gali įsidiegti visi norintys. Iki šiol ankstyvas sistemos variantas buvo prieinamas daugiausia kūrėjams, o oficiali iOS 27 premjera tradiciškai tikimasi rudenį.

    Viešoji beta leidžia iš anksto išbandyti naujas funkcijas ir dizaino pokyčius, tačiau tai nėra galutinis produktas. Tokiose versijose dažniau pasitaiko klaidų, gali trumpėti baterijos veikimo laikas, strigti programos ar kilti suderinamumo problemų.

    Kaip įsidiegti iOS 27 viešąją betą?

    Pirmiausia įsitikinkite, kad jūsų „iPhone“ modelis palaiko iOS 27, o telefone yra pakankamai laisvos vietos. Tuomet prisijunkite prie „Apple“ Beta Software Program su savo „Apple ID“ ir pasirinkite iOS viešosios betos kanalą.

    Po registracijos telefone eikite į nustatymus, atverkite programinės įrangos atnaujinimo skiltį ir pasirinkite beta atnaujinimus. Įjungus viešąją betą, pasirodys iOS 27 atnaujinimas, kurį galėsite atsisiųsti ir įdiegti kaip įprastą sistemos naujinį.

    Ką būtina padaryti prieš diegiant?

    Prieš diegimą rekomenduojama pasidaryti pilną atsarginę kopiją, kad prireikus galėtumėte grįžti prie stabilios iOS versijos. Tai ypač svarbu, jei telefonu naudojatės darbui, bankininkystei ar dviejų veiksnių tapatybės patvirtinimui.

    Taip pat verta įvertinti, kad beta versijoje kai kurios programos gali veikti ne taip, kaip tikimasi, o dalis funkcijų gali keistis iki galutinio išleidimo. Jei stabilumas svarbiausias, saugesnis sprendimas yra laukti oficialaus iOS 27 leidimo rudenį.

    Ne tik „iPhone“: betos ir kitiems įrenginiams

    Kartu su iOS 27 viešąja beta „Apple“ paprastai atveria ir kitų operacinių sistemų bandomąsias versijas, skirtas „iPad“, „Mac“ ir „Apple Watch“. Vis dėlto kai kurių platformų viešoji beta gali būti ribojama, todėl prieš diegiant verta patikrinti konkretaus įrenginio palaikymą „Apple“ programoje.

    Jei nuspręsite testuoti, pravartu beta versiją diegti antriniame įrenginyje, o ne pagrindiniame telefone. Taip sumažinsite riziką prarasti prieigą prie svarbių paslaugų ar susidurti su nenumatytais sistemos trikdžiais.

  • „SpaceX“ skelbia 13-ojo „Starship“ skrydžio datą: po fiasko keičia kritinę variklių seką

    „SpaceX“ skelbia 13-ojo „Starship“ skrydžio datą: po fiasko keičia kritinę variklių seką

    „SpaceX“ ruošia 13-ąjį „Starship“ bandomąjį skrydį iš Starbase bazės Teksase. Bendrovė nurodo, kad startas planuojamas ne anksčiau kaip liepos 16 dieną, o 90 minučių starto langas prasidėtų 00.45 val. Lenkijos laiku, tai yra naktį iš liepos 16 į 17 dieną.

    Prieš maždaug 30 minučių iki starto „SpaceX“ įprastai pradeda tiesioginę transliaciją. Ji paprastai skelbiama bendrovės paskyrose, o šio skrydžio transliacija numatyta platformoje X. Galutinis laikas gali kisti dėl techninių patikrų ir oro sąlygų.

    Kas nutiko per ankstesnį bandymą

    Po ankstesnio „Starship“ bandymo „SpaceX“ pateikė paaiškinimą, kas sutrikdė misijos eigą. Bendrovės teigimu, problemų šaltiniu tapo pakeista antrosios pakopos variklių uždegimo seka, kuri nepasiteisino realiomis sąlygomis.

    Dėl šio nukrypimo pirmosios pakopos „Super Heavy“ orientacija pasisuko apie 90 laipsnių. Leidžiantis penki iš 33 variklių neįsijungė taip, kaip tikėtasi, todėl suplanuotas nusileidimas ant vandens nepavyko, o pakopa atsitrenkė į vandenį.

    „SpaceX“ skelbia, kad uždegimo sekos algoritme atliko korekcijas ir tikisi, jog tai leis išvengti ankstesnio scenarijaus pasikartojimo. Tokie pakeitimai yra įprasta bandomųjų skrydžių dalis, kai sprendimai patvirtinami tik po realių skrydžio duomenų analizės.

    Kuo išsiskiria „Starship“ V3

    Į 13-ąjį skrydį taikosi „Starship“ V3 versija, kurioje įdiegta daugiau konstrukcinių ir sisteminių patobulinimų. Pirmoji pakopa „Super Heavy“ šioje konfigūracijoje yra didesnė, o visa sistema toliau adaptuojama dažnesniam testavimui ir didesniam patikimumui.

    „Starship“ programa laikoma viena ambicingiausių dabartinėje kosmoso pramonėje, nes siekia sukurti itin didelės keliamosios galios, daugkartinio naudojimo raketą. Viešai skelbiamuose bendrovės vertinimuose minima, kad teoriškai į žemąją Žemės orbitą ji galėtų iškelti apie 100 tonų naudingosios apkrovos.

    Ši raketa svarbi ne tik „SpaceX“ planams, bet ir NASA, kuri „Starship“ viršutinę pakopą pasirinko kaip vieną iš Mėnulio nusileidimo sprendimų „Artemis“ programai. Vis dėlto iki operacinio panaudojimo dar laukia nemažai bandymų, sertifikavimo ir saugos reikalavimų įgyvendinimo.

    Ko tikėtis per 13-ąjį skrydį

    Kaip ir ankstesniuose bandymuose, pagrindinis tikslas bus patikrinti atnaujintų sistemų darbą viso skrydžio metu, ypač variklių uždegimo seką ir pakopų valdymą kritinėse fazėse. Sėkmę šiuose etapuose dažnai lemia ne vienas parametras, o jų visuma, įskaitant programinę įrangą, jutiklius ir variklių darbą.

    „SpaceX“ testavimo strategija remiasi greitu iteravimu, kai po kiekvieno bandymo surenkami duomenys ir atliekami tiksliniai pakeitimai. Būtent todėl net ir po nesėkmingų nusileidimų ar avarijų programos tempas dažnai nemažėja, o nauji bandymai planuojami per kelias savaites ar mėnesius.

  • Lenkai plečia „mObywatel“: telefone atsiras ugniagesių pažymėjimas, startavo pilotas

    Lenkai plečia „mObywatel“: telefone atsiras ugniagesių pažymėjimas, startavo pilotas

    Lenkijoje plečiama skaitmeninių dokumentų programėlė „mObywatel“ – netrukus joje planuojama įdiegti naują dokumentą savanoriškiems ugniagesiams. Šiuo metu vyksta bandomasis etapas, kurio metu tikrinama, kaip veiks nauja tapatybės ir statuso patvirtinimo sistema.

    Naujas sprendimas vadinamas mLegitymacja OSP – tai savanoriškos priešgaisrinės tarnybos nario pažymėjimas telefone. Lenkijos Valstybinės priešgaisrinės tarnybos vadovybė pilotinę programą pradėjo liepos 8 dieną, o ugniagesiai jau gali teikti dokumentus, reikalingus skaitmeniniam pažymėjimui gauti.

    Mažiau popieriaus savivaldybėms

    Kartu su nauju pažymėjimu diegiama ir platesnė infrastruktūra: numatomas centralizuotas ugniagesių gelbėtojų registras, taip pat asmenų, turinčių teisę į gelbėjimo išmokas, apskaita. Tokia centralizacija turėtų sumažinti administracinę naštą savivaldybėms ir pačioms savanorių organizacijoms, nes dalis procesų persikels į skaitmeninę erdvę.

    Praktinė nauda ugniagesiams – greitesnis ir patogesnis kvalifikacijos patvirtinimas situacijose, kai reikia įrodyti priklausymą tarnybai. Tai ypač aktualu mokymų, pratybų ar kitų organizuojamų veiklų metu, kai anksčiau dažnai reikėdavo turėti fizinį dokumentą.

    Ką matysite skaitmeniniame pažymėjime

    Skaitmeniniame dokumente numatoma pateikti pagrindinius duomenis, reikalingus tapatybei ir statusui patvirtinti. Tarp jų – nuotrauka, vardas ir pavardė, PESEL numeris, padalinio pavadinimas, dokumentą išduodanti institucija, išdavimo data ir galiojimo terminas.

    Pastaraisiais metais Europoje stiprėja tendencija perkelti viešąsias paslaugas į mobiliąsias platformas, o skaitmeniniai dokumentai vis dažniau laikomi patogia alternatyva plastikinėms kortelėms. Vis dėlto realus pritaikymas paprastai priklauso nuo to, kaip greitai sprendimą priima institucijos ir kaip sklandžiai veikia registrų bei identifikavimo sistemos.

    Keičiasi ir pensininko pažymėjimo forma

    Skaitmeninių dokumentų pokyčiai paliečia ne tik ugniagesius. Lenkijos socialinio draudimo įstaiga ZUS įvedė atnaujintą pensininko ir neįgalumo pensijos gavėjo pažymėjimo dizainą, kuris taikomas ir plastikinei, ir skaitmeninei versijai.

    Naujasis pavyzdys išduodamas nuo liepos 13 dienos, tačiau jau turimų pažymėjimų keisti nereikia – jų galiojimas išlieka. Atnaujintas variantas bus išduodamas tais atvejais, kai žmogus kreipiasi dėl naujo egzemplioriaus, pavyzdžiui, praradus ankstesnį dokumentą.