CP v2

Category: Technologijos

  • Gerardas Way koncerte sulaukė klausimo apie „Baldur’s Gate 3“: jo atsakymas nustebino visus

    Gerardas Way koncerte sulaukė klausimo apie „Baldur’s Gate 3“: jo atsakymas nustebino visus

    Per vieną iš naujausių „My Chemical Romance“ koncertų gerbėja iškėlė didelį plakatą su klausimu grupės lyderiui Gerardui Way: ar jis jau žaidė „Baldur’s Gate 3“. Plakatą pastebėjo vienas grupės narių, o muzikas tarp dainų trumpam sustabdė šou ir sureagavo taip, kad salė akivaizdžiai suūžė.

    G. Way seniai garsėja kaip žaidimų entuziastas, todėl netikėtas klausimas scenoje neatrodė visiškai iš piršto laužtas. Jis ne kartą viešai pasakojo apie pomėgį stalo vaidmenų žaidimams ir įvairiems kompiuteriniams žaidimams, tad auditorija tikėjosi aiškaus verdikto apie šiuo metu populiariausią RPG.

    Muzikas minėjo, kad serija jam nėra svetima, tačiau jo pasisakyme nuskambėjo detalė, kuri dalį gerbėjų prajuokino, o kitus nustebino. Kalbėdamas apie klasikinius RPG jis trumpam susipainiojo dėl vieno gerai žinomo pavadinimo ir jo vietos serijos istorijoje, bet tai nesutrukdė pokalbiui virsti dar vienu koncerto akcentu.

    G. Way taip pat atsisuko į minią ir paklausė, ar susirinkusieji žaidė „Baldur’s Gate 3“ ir ar žaidimas tikrai toks geras, kaip visi kalba. Tai virto savotiška greita apklausa salėje, kai dalis gerbėjų pritarė garsiai, o kiti pradėjo šaukti savo nuomones.

    Internete ši akimirka netruko išplisti, o į ją sureagavo ir „Larian Studios“ socialinių tinklų paskyra. Studija žaismingai sureagavo į muzikanto komentarus ir pažymėjo jį įraše, taip dar labiau įkaitindama gerbėjų smalsumą, ar kitame koncerte jis jau pasidalins įspūdžiais po realaus žaidimo.

    „Baldur’s Gate 3“ pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių vaidmenų žaidimų reiškinių: jis sulaukė didžiulio žaidėjų susidomėjimo, kritikų įvertinimų ir ne kartą buvo įvardytas kaip naujas kokybės etalonas žanre. Tokie netikėti popkultūros susikirtimai, kai apie žaidimą kalba scenos žvaigždės, tik dar labiau stiprina jo matomumą už žaidimų bendruomenės ribų.

  • „Palworld“ 1.0 jau triukšmina „Steam“: žaidėjai grįžo masiškai, o atnaujinimas – net 27 puslapiai

    „Palworld“ 1.0 jau triukšmina „Steam“: žaidėjai grįžo masiškai, o atnaujinimas – net 27 puslapiai

    „Palworld“ grįžo su 1.0

    Praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo starto ankstyvojoje prieigoje, išgyvenimo žaidimas „Palworld“ pasiekė 1.0 versiją ir vėl atsidūrė „Steam“ dėmesio centre. 2024 metų sausį žaidimas tapo netikėtu platformos fenomenu, o pikas viršijo 2 100 000 vienu metu prisijungusių žaidėjų.

    Toks šuolis ankstyvojoje prieigoje „Palworld“ išskyrė iš šimtų didelio biudžeto leidimų, nes didžiąją dalį auditorijos pritraukė ne prekės ženklas, o žaidimo idėjų mišinys. Nuo tada kūrėjai nuolat leido atnaujinimus, o 1.0 versija pristatoma kaip svarbiausias etapas iki šiol.

    Ką atnešė milžiniškas atnaujinimas

    Kūrėjų studija „Pocketpair“ pabrėžė, kad 1.0 leidimas bus didelis, ir tai patvirtino pakeitimų apimtis. Pranešama, kad atnaujinimo pastabos užėmė apie 27 puslapius, o jų pilnos apimties nebuvo paprasta publikuoti vienoje vietoje dėl formato apribojimų.

    Nors tokio dydžio pataisos dažnai kelia riziką stabilumui, pirmosios dienos reakcijos rodo palankų startą. Bendruomenė socialiniuose tinkluose ir diskusijų platformose aktyviai aptarinėja naujoves, o didesnių techninių nesklandumų pradžioje nepastebėta.

    Skaičiai „Steam“ ir žaidėjų reakcija

    Po 1.0 išleidimo „Steam“ fiksavo dar vieną ryškų susidomėjimo bangos piką, kuris, nors ir nepasiekė 2024 metų pradžios rekordų, vis tiek tapo iškalbingu pasiekimu. Apžvalgininkai atkreipė dėmesį, kad žaidimas vėl sugebėjo patekti į aukščiausių vienu metu žaidžiančiųjų gretas su šimtais tūkstančių žaidėjų.

    Žaidėjų nuotaikos kol kas aiškios: daugeliui 1.0 versija atrodo kaip turiniu perpildytas atnaujinimas, suteikiantis pakankamai veiklos ilgam laikui. Tai ypač svarbu išgyvenimo žanrui, kuriame auditorija vertina ne vien startinę kampaniją, o ilgalaikį progresą ir nuolat plečiamą sistemų gylį.

    Jei „Pocketpair“ pavyks išlaikyti tempą po 1.0 starto, „Palworld“ gali įsitvirtinti kaip viena iš tų retų ankstyvosios prieigos sėkmės istorijų, kurios ne tik surenka rekordus, bet ir išsaugo bendruomenę po oficialaus leidimo.

  • GTA 6 kaina gali šokiruoti: ekspertas tikina, kad žaidimas vertas net 200 dolerių

    GTA 6 kaina gali šokiruoti: ekspertas tikina, kad žaidimas vertas net 200 dolerių

    Išankstinė „GTA 6“ prekyba, anot dalies žaidimų bendruomenėje cituojamų vertinimų, startavo birželio 25 dieną ir iš karto sukėlė kainos diskusijas. Internete plintantys skaičiavimai kalba apie dešimtis milijonų išankstinių užsakymų per pirmąsias dienas, tačiau tokios prognozės oficialiai nepatvirtintos.

    Kartu aiškėja ir baziniai kainų rėžiai, kurie daugeliui jau tapo nauju rinkos standartu. Skelbiama, kad standartinė versija kainuoja 79,99 JAV dolerio, o išplėstinis leidimas su papildomais skaitmeniniais priedais – 99,99 JAV dolerio.

    Perskaičiavus į eurus pagal pastaruoju metu įprastą valiutų santykį, tai būtų maždaug 74 eurai už standartinį leidimą ir apie 92 eurus už išplėstinį. Žaidimų rinkoje tokios kainos vis dažniau siejamos ne tik su turiniu, bet ir su brangstančia kūrimo, marketingo bei platinimo infrastruktūra.

    Vis dėlto didžiausią ažiotažą sukėlė analitiko Beno Thompsono mintis, kad „GTA 6“ už 80 JAV dolerių kainuoja per pigiai. Jis savo podkaste svarstė, kad paklausa išliktų labai didelė net ir tuo atveju, jei kaina siektų 200 JAV dolerių, tai yra maždaug 184 eurus.

    Tokie pasisakymai atspindi platesnę įtampą žaidimų industrijoje: vieni tikisi, kad aukščiausios klasės projektų kainodara artės prie prabangos prekės logikos, kiti baiminasi, kad tai dar labiau skatins vartotojus rinktis prenumeratas ar laukti didelių nuolaidų. Pastaraisiais metais leidėjai vis aktyviau remiasi papildomu turiniu, mikrotransakcijomis ir skaitmeniniais priedais, kurie leidžia išlaikyti pajamas net ir neperspaudžiant bazinės kainos.

    Thompson taip pat siejo „GTA 6“ mastą su platesnėmis technologinėmis permainomis, teigdamas, kad ateityje vis didesnę dalį kūrybinių ir gamybos procesų perims dirbtinis intelektas. Nors DI jau taikomas kai kuriose žaidimų kūrimo grandyse, nuo testavimo iki turinio generavimo prototipų, didieji leidėjai kol kas atsargiai balansuoja tarp efektyvumo, autoriškumo ir reputacijos rizikų.

    Kol „Rockstar Games“ nepateikia oficialių pardavimų ir pajamų duomenų, dalis įspūdingų skaičių išlieka spekuliatyvūs. Tačiau viena aišku jau dabar: „GTA 6“ tampa ne tik laukiamiausiu žaidimu, bet ir lakmuso popierėliu, kuris parodys, kiek toli rinka pasirengusi eiti kainų ir vertės suvokimo klausimu.

  • Techlando sprendimas supykdė fanus: naujausias Dying Light nebeišeis PS4 ir Xbox One

    Techlando sprendimas supykdė fanus: naujausias Dying Light nebeišeis PS4 ir Xbox One

    Porto atsisakė galutinai

    Lenkijos studija „Techland“ patvirtino nutraukianti darbus, kad naujausia serijos dalis Dying Light: The Beast pasirodytų „PlayStation 4“ ir „Xbox One“. Tai reiškia, kad žaidimas senesnės kartos konsolėms nebebus išleistas.

    Studijos teigimu, sprendimas priimtas po vidinių bandymų ir vertinimų, kai tapo aišku, jog norint išlaikyti norimą kokybės lygį senesnėje įrangoje tektų daryti pernelyg daug kompromisų. Dėl to kūrėjai pasirinko fokusuotis į dabartinės kartos platformas.

    Kodėl PS4 ir „Xbox One“ nebetempia

    „Techland“ aiškina, kad projektas buvo kuriamas nuo nulio taip, kad maksimaliai išnaudotų dabartinės kartos konsolių galimybes. Pasak studijos, atviras pasaulis, grafika, sklandi kova ir judėjimo sistema reikalauja skaičiavimo galios ir atminties, kurios senesnės konsolės nebesugeba užtikrinti.

    Tokie sprendimai pastaraisiais metais tapo vis dažnesni visoje industrijoje, kai kūrėjai atsisako ilgo palaikymo ankstesnei kartai, kad išvengtų našumo problemų ir prastesnės vartotojo patirties. Didelių biudžetų žaidimuose vis labiau dominuoja didesnės raiškos tekstūros, sudėtingesnis apšvietimas ir tankesnės miestų ar gamtos scenos.

    Ką daryti pirkusiems žaidimą

    Studija pabrėžia, kad žaidėjai, kurie įsigijo žaidimą ir laukė jo pasirodymo „PlayStation 4“ ar „Xbox One“, galės pasinaudoti pinigų grąžinimo procedūra. Konkreti tvarka priklausys nuo parduotuvės ar platformos, kurioje buvo atliktas pirkimas.

    Rinkoje tai signalas, kad pereinamasis laikotarpis tarp konsolių kartų sparčiai baigiasi: vis daugiau naujų leidimų orientuojasi į dabartinę kartą ir asmeninius kompiuterius. Žaidėjams tai dažnai reiškia aiškų pasirinkimą: atnaujinti įrangą arba susitaikyti, kad dalis naujienų senesnių sistemų jau nepasieks.

  • „Riot Games“ kelia nostalgijos bangą: League of Legends Classic startas aiškus, bus ir ribojimų

    „Riot Games“ kelia nostalgijos bangą: League of Legends Classic startas aiškus, bus ir ribojimų

    Premjera jau suplanuota

    „Riot Games“ oficialiai paskelbė apie League of Legends Classic – nuolatinį žaidimo režimą, kuris sieks sugrąžinti ankstyvųjų metų atmosferą ir žaidimo tempą. Režimo startas numatytas 2026 metų liepos 14 dieną kartu su 26.15 atnaujinimu.

    Studija taip pat nurodo, kad pilnas infrastruktūros paleidimas ir su premjera susieti renginiai globaliai tęsis iki 2026 metų liepos 29 dienos. Tai reiškia, kad dalis funkcijų ir aktyvacijų gali įsijungti palaipsniui, priklausomai nuo regiono ir serverių apkrovos.

    Kokia tai bus LoL versija?

    Classic nebus vienos konkrečios senos versijos kopija, o labiau kruopščiai atrinktas 2009–2013 metų laikotarpio elementų rinkinys. Pagrindiniu atskaitos tašku pasirinktas 3 sezonas, bet režime žadama ir kitų to meto mechanikų bei sprendimų.

    „Riot Games“ pabrėžia, kad tai nėra bandymas atkurti praeitį iki smulkmenų, o siekis sugrąžinti to meto jausmą, išlaikant šiuolaikinį stabilumą ir techninius patogumus. Dėl to Classic bus statomas ant modernios infrastruktūros, kad būtų užtikrintas patikimesnis ryšys ir mažiau techninių trikdžių.

    „Norime sugrąžinti senojo LoL atmosferą, bet neaukoti šiandienos stabilumo ir žaidimo patogumo“, – teigiama „Riot Games“ komunikacijoje apie režimo kryptį.

    Kas keisis žaidime

    Vienas ryškiausių akcentų – lėtesnis kovų tempas ir kitas resursų pojūtis. Žadama, kad judėjimo įgūdžiai ir sviediniai bus pastebimai lėtesni, o minios kontrolės efektų bus daugiau, todėl dvikovos turėtų tapti labiau pozicinės ir bausmingos.

    Kartu didės gebėjimų kaina, nes daugiau veiksmų kainuos daugiau manos arba energijos, tačiau smūgiai turėtų būti „aštresni“ ir pavojingesni. Tai dažniausiai reiškia mažiau chaotiškų mainų ir daugiau sprendimų, kada rizikuoti, o kada taupyti resursus.

    Režime atstatoma klasikinė Summoner’s Rift džiunglių struktūra, su sugrįžtančiais Wraiths ir kitais ankstesniais stovyklų išdėstymais. Džiunglių monstrai žadami pavojingesni nei dabartiniame režime, todėl ankstyvas išgyvenamumas ir atsargų pirkimas gali tapti dar svarbesnis.

    Vizualiai žemėlapis turėtų priminti senąją estetiką, tačiau su šiuolaikiniais apšvietimo ir tekstūrų patobulinimais, kad kovos būtų aiškiau skaitomos. Taip pat numatyti modernūs patogumai, tokie kaip užkeikimų buferiavimas, pingų sistema ir pasirenkamas valdymas WASD klavišais.

    Režimai, progresas ir bendruomenės įtaka

    Startuojant Classic bus siūlomos kelios pagrindinės žaidimo formos: PvP draft eilė, Co-op prieš kompiuterio valdomus varžovus ir pasirinktinės žaidėjų kuriamos rungtynės. Taip pat planuojamas riboto laiko ARAM variantas, kuriame bus derinama sena aplinka su šiuolaikinėmis čempionų versijomis.

    Progresui kuriama atskira sistema, vadinama Summoner’s Journey, su naujais rangų pavadinimais ir lipimu nuo žemesnių lygių iki elitinių. „Riot Games“ taip pat akcentuoja, kad rolės pasirinkimas prieš rungtynes turėtų sumažinti konfliktus dėl linijų ir padėti greičiau suformuoti komandas.

    Balanso filosofija čia žadama kitokia nei pagrindiniame režime: daugiau tolerancijos vadinamajam senųjų laikų chaotiškumui, mažiau siekio viską sulyginti iki idealaus simetriškumo. Svarbi naujovė – bendruomenės balsavimo mechanizmas, kuriuo žaidėjai galės daryti įtaką tam, kurie klasikiniai čempionai, kosmetiniai elementai ar mechanikos bus grąžinami ar koreguojami pirmiausia.

    Be nemokamos progreso trajektorijos planuojamos ir sezoninės Classic prieigos su papildomais kosmetiniais apdovanojimais. Toks modelis atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai didieji žaidimų kūrėjai seną turinį grąžina per riboto laiko renginius arba atskirus nostalgijos režimus, siekdami išlaikyti auditorijos dėmesį ir pritraukti grįžtančius žaidėjus.

  • Maginė riba peržengta: lenkų žaidimas „Mouse: P.I. For Hire“ tapo pardavimų karaliumi

    Maginė riba peržengta: lenkų žaidimas „Mouse: P.I. For Hire“ tapo pardavimų karaliumi

    Lenkijos studijos „Fumi Games“ žaidimas „Mouse: P.I. For Hire“ po balandžio premjeros fiksuoja įspūdingą komercinį rezultatą. Kūrėjai pranešė, kad žaidimas jau parduotas daugiau nei 1 000 000 kopijų, o tai nepriklausomam projektui yra retas pasiekimas.

    „Mouse: P.I. For Hire“ išsiskiria retro stilistika, įkvėpta kelis dešimtmečius menančių animacinių filmų estetikos. Žaidime veikiama detektyvo pelės kailyje, sprendžiamos mįslės, kovojama su priešais ir pereinami vis sudėtingesni lygiai, išlaikant noir nuotaiką ir juodai baltą vaizdą.

    Žaidėjų reakcija taip pat palanki: vertinimuose dominuoja teigiamos apžvalgos, o neigiami atsiliepimai sudaro apie 6 proc. nuo daugiau nei 13 000 įvertinimų imties. Tai rodo gana retą sutarimą, ypač tarp žaidimų, kurie remiasi ryškia stilistine kryptimi ir siauresne auditorija.

    Studija taip pat patvirtino, kad žaidimas bus papildytas funkcija, kurios trūko starto metu: galimybe pakartotinai pereiti atskirus lygius. Tai svarbu tiems, kurie nori surinkti nepastebėtas paslaptis ir užbaigti turinį 100 proc., o tokie patobulinimai paprastai prailgina žaidimo gyvavimo ciklą ir didina susidomėjimą po premjeros.

    Ateičiai planuojamas ir mokamas papildomas turinys, kuris turėtų pasirodyti ketvirtą šių metų ketvirtį. Praktikoje tai dažnai reiškia antrą pardavimų bangą ir proga sugrįžti žaidėjams, kurie žaidimą atidėjo, todėl „Fumi Games“ sėkmė gali būti ne vienkartinė.

  • Eksperimentas parodė: plastikiniai buteliai ant žvejybos tinklų gali sumažinti delfinų žūtį

    Plastikiniai buteliai dažniausiai siejami su jūrų tarša, tačiau nauji bandymai rodo, kad jie gali tapti netikėta priemone saugant delfinus. Tyrėjai išbandė idėją prie žvejybos tinklų pritvirtinti tuščius plastikinius, o kai kuriais atvejais ir stiklinius butelius, kad jūrų žinduoliai tinklus pastebėtų anksčiau.

    Tokia priemonė skirta mažinti vadinamąją priegaudą, kai į tinklus netyčia pakliūva ne tik žuvys, bet ir delfinai, jūrų kiaulės ar vėžliai. Didžiausia problema siejama su žiauniniais tinklais, kurie vandenyje ištempiami vertikaliai ir dėl plonų, beveik nematomų gijų gyvūnams gali būti sunkiai aptinkami.

    Kaip veikia butelių idėja?

    Mokslininkų logika paprasta: delfinai aplinką „mato“ echolokacija, siųsdami garsinius signalus ir vertindami jų atspindžius. Tuščiuose plastikiniuose buteliuose esantis oras gali geriau atspindėti šiuos signalus, todėl tinklas tampa labiau „matomas“.

    Stiklinių butelių atveju kai kuriuose bandymuose į vidų buvo dedami metaliniai elementai, kad judant vandenyje atsirastų papildomas skambesys. Tikėtasi, kad garsas ir ryškesnis echolokacijos atspindys paskatins gyvūnus laiku pakeisti kryptį ir išvengti susipainiojimo.

    Ką parodė bandymai skirtinguose regionuose?

    Eksperimentai vyko keliose vietovėse, kur žvejyba žiauniniais tinklais paplitusi: prie Zanzibaro, Peru ir Brazilijos pakrančių. Tyrėjai lygino tinklus su pritvirtintais buteliais ir tinklus be jų, vertino tiek priegaudos, tiek tikslinių žuvų laimikio pokyčius.

    Peru, kur dalis tinklų buvo naudojami arčiau vandens paviršiaus, buteliai reikšmingai nesumažino delfinų ar kitų gyvūnų pakliuvimo į tinklus. Vis dėlto fiksuota, kad kai kuriais atvejais didėjo tikslinių žuvų sugavimas, o kartu pastebėtas ir didesnis ryklių priegaudos skaičius, todėl rezultatų vertinimas išliko nevienareikšmis.

    Zanzibare pridėjus butelius prie paviršinių tinklų buvo sugauta daugiau tunų, tačiau tyrėjai nefiksavo delfinų įsipainiojimo nei bandymo, nei kontrolinėje grupėje. Dėl to šioje vietoje nebuvo įmanoma patikimai įvertinti, ar būtent delfinams buteliai suteikė papildomą apsaugą.

    Ryškiausi rezultatai gauti Brazilijoje, kur tinklai dažniau buvo tvirtinami prie dugno. Ten plastikiniai buteliai parodė perspektyvą mažinant atsitiktinę delfinų priegaudą, o kai kuriuose matavimuose papildomi bandymai su dugniniais tinklais rodė iki 88 proc. mažesnį delfinų pakliuvimą, nekeičiant tikslinių žuvų laimikio.

    Kodėl dugniniai tinklai gali „laimėti“?

    Viena iš hipotezių aiškinant skirtumus tarp paviršinių ir dugninių tinklų yra triukšmo lygis. Prie paviršiaus dažniau susidaro bangavimas, daugiau foninio garso ir judesio, todėl echolokacijos „atspindžiai“ gali būti mažiau aiškūs.

    Dugninėje aplinkoje sąlygos gali būti ramesnės, todėl net paprastas plastikinis objektas prie tinklo tampa labiau atpažįstamu signalu. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nereiškia universalaus sprendimo visiems regionams, tačiau rodo kryptį, kur tokia priemonė gali veikti geriausiai.

    Mokslininkai akcentuoja ir praktinę pusę: metodas pigus, lengvai pritaikomas, o sėkmės atveju galėtų būti diegiamas mažos apimties pakrančių žvejyboje. Kartu pabrėžiama būtinybė užtikrinti, kad buteliai būtų patikimai pritvirtinti ir netaptų papildoma šiukšle jūroje.

    Tolesni bandymai planuojami ar jau vykdomi kituose regionuose, kad būtų patikrinta, ar rezultatai pasikartoja skirtingomis sąlygomis. Jei metodas pasitvirtins, jis galėtų tapti viena iš paprastų priemonių mažinant delfinų žūtį žvejybos įrankiuose, kartu išlaikant žvejams svarbų tikslinių rūšių laimikį.

  • Ar tikrai yra palmė, galinti judėti link saulės: ką apie Socratea exorrhiza sako mokslas

    Socialiniuose tinkluose ir populiariojoje literatūroje vis dar kartojama istorija apie vadinamąją vaikščiojančią palmę, kuri esą gali „pereiti“ į saulėtesnę vietą. Dažniausiai minima Centrinėje ir Pietų Amerikoje auganti palmė Socratea exorrhiza, išsiskirianti stulpu primenančiomis atraminėmis šaknimis.

    Iš pirmo žvilgsnio šios šaknys sukuria įspūdį, kad augalas galėtų keisti padėtį: palmės kamienas tarsi pakeltas virš žemės, o šaknų „kojų“ vainikas atrodo lyg judėjimui pritaikyta konstrukcija. Vis dėlto botanikos požiūriu medžiai, įskaitant palmes, aktyviai nevaikšto kaip gyvūnai.

    Vienas dažniausiai kartojamų aiškinimų teigia, kad palmė galėtų auginti naujas atramines šaknis vienoje pusėje, o kitoje pusėje senas „atsisakyti“, taip per laiką tarsi pasislinkdama iš šešėlio į šviesą. Tačiau patikimų, pakartojamais matavimais pagrįstų įrodymų, kad suaugę medžiai taip kryptingai keičia vietą, iki šiol trūksta.

    Populiariosios mokslo literatūros autorius Benjaminas Radfordas yra pabrėžęs, kad idėja apie miške nematomai „vaikštančius“ medžius skamba patraukliai, bet greičiau priklauso mitų laukui nei patikrintai biologijai. Ši istorija dažnai plinta dėl įspūdingos palmės išvaizdos ir lengvai įsimenamo pasakojimo.

    Biologai atramines šaknis pirmiausia sieja su stabilumu. Tokia „pastolių“ sistema gali padėti augalui tvirčiau laikytis minkštoje, šlapioje ar nestabilioje dirvoje, taip pat augti vietose, kur po kojomis gausu nuokritų, pūvančios medienos ar kitų organinių sankaupų.

    Kitas paaiškinimas susijęs su konkurencija atogrąžų miške: tvirta atrama leidžia jaunoms palmėms augti aukštyn, neinvestuojant tiek daug į storesnį kamieną. Tokiu būdu augalas gali greičiau pasiekti geresnį apšvietimą, tačiau tai nėra tas pats, kas kryptingas „ėjimas“ per mišką.

    Teoriškai augalas gali atrodyti pasislinkęs, jei dalis šaknų žūsta, o kitoje pusėje formuojasi naujos, ypač kai dirvožemis eroduoja, slenka ar keičiasi dėl vandens. Tokie pokyčiai gali sukurti regimą „judėjimo“ efektą, bet tai labiau aplinkos ir augimo proceso pasekmė, o ne sąmoningas judėjimo mechanizmas.

    Kol nėra išsamių ilgalaikių tyrimų su tiksliais matavimais, kurie rodytų nuoseklų ir kryptingą Socratea exorrhiza poslinkį link šviesos, vaikščiojančios palmės idėja išlieka patrauklia, bet nepatvirtinta. Mokslininkai sutaria dėl vieno: šios palmės atraminės šaknys yra puikus prisitaikymas išgyventi sudėtingose atogrąžų miško sąlygose.

  • „Volkswagen“ gamykloje 100 avių pakeitė žoliapjoves: kaip veikia saulės parkas ir nauda gamtai

    „Volkswagen“ gamykloje Lenkijos Vžesnios mieste dalis teritorijos prižiūrima ne technika, o 100 avių banda. Gyvūnai gano žolę po daugiau nei 31 000 saulės modulių ir taip pakeičia įprastas žoliapjoves, kurias reikėtų naudoti visą sezoną.

    Sprendimas pasirinktas kartu siekiant kelių tikslų: palaikyti tvarką po fotovoltiniais moduliais, mažinti priežiūros kaštus ir triukšmą, taip pat prisidėti prie biologinės įvairovės. Tokie projektai vis dažniau įvardijami kaip agrivoltika, kai viena žemės teritorija naudojama ir energijai, ir žemės ūkiui.

    Gamykloje įrengtas saulės parkas užima apie 27 hektarus ir jo įrengtoji galia siekia 18,3 megavato. Skelbiama, kad saulėtomis dienomis ši elektrinė gali padengti visą gamyklos elektros poreikį, todėl objektas tampa svarbia vietinės energijos tiekimo grandimi.

    Pasak projekto organizatorių, avys natūraliai palaiko tinkamą augalijos aukštį ir padeda išvengti darbų, kurie įprastai reikalauja degalų, technikos priežiūros ir papildomų darbuotojų laiko. Be to, gyvūnai karštomis dienomis gali slėptis modulių šešėlyje, o pati teritorija lieka mažiau trikdoma mechaninio pjovimo.

    „Ši fotovoltinė ferma šiandien gamina ne tik žaliąją energiją. Ji taip pat tapo vieta, kur palaikome biologinę įvairovę, vietos žemės ūkį ir mokslinius tyrimus“, – sakė „Volkswagen Poznań“ Vžesnios gamyklos direktorė Marzena Pillich-Gronksa.

    Į projektą įtraukta Didžiosios Lenkijos regionui būdinga veislė, kuri minima ir genetinio paveldo išsaugojimo programose. Banda į teritoriją atgabenta balandžio pabaigoje ir planuojama, kad ji čia ganysis iki rudens, prižiūrima gyvulininkystės specialistų.

    Avių augintoja Justyna Nowak-Gaek teigia, kad gyvūnai greitai priprato prie naujos aplinkos ir elgiasi ramiai, išsiskirstydami į mažesnes grupes skirtingose parko vietose. Tokia elgsena paprastai laikoma ženklu, kad banda nejaučia nuolatinio streso ir teritorijoje jaučiasi saugiai.

    Projektą įgyvendinusi ir saulės elektrinę eksploatuojanti bendrovė „Quanta Energy“ pabrėžia, kad toks modelis gali tapti pavyzdžiu kitoms pramoninėms teritorijoms Europoje. Praktikoje tai reiškia, kad atsinaujinančios energetikos plėtra gali būti derinama ne tik su kraštovaizdžio apsauga, bet ir su konkrečiais sprendimais, mažinančiais poveikį aplinkai.

    Panašios krypties sprendimai pastaraisiais metais daugėja ir kituose regionuose, pavyzdžiui, plėtojant plūduriuojančias saulės elektrines vandens telkiniuose. Tokiose sistemose akcentuojama dviguba nauda: elektros gamyba ir mažesnis vandens garavimas, todėl atsinaujinanti energetika vis dažniau kuriama kaip infrastruktūra, sprendžianti daugiau nei vieną uždavinį.

  • Pakrantės miestuose pastebėtos tarsi apsvaigusios žuvėdros: ornitologai aiškina, kas jas veikia

    Didžiosios Britanijos pakrantės miestuose gyventojai pastarosiomis dienomis ėmė dalytis vaizdais, kuriuose žuvėdros elgiasi neįprastai: svyruoja, lėtai ir neryžtingai juda važiuojamąja dalimi, užsibūna ant šaligatvių ir kartais trukdo automobilių eismui.

    Toks elgesys užfiksuotas, be kita ko, Safolko grafystėje esančiuose Lowestoft ir Aldeburgh miesteliuose. Liudininkai pasakojo, kad paukščiai atrodo dezorientuoti, mažiau saugosi žmonių ir transporto, o įprastai budrios žuvėdros tarsi praranda koordinaciją.

    Britų ornitologai aiškina, kad vienas realistiškiausių paaiškinimų siejamas su vasaros viduryje suaktyvėjančiomis sparnuotosiomis skruzdėlėmis. Per vadinamąjį skruzdėlių skrydį vabzdžių ore ir ant žemės būna itin daug, todėl žuvėdros gali lengvai prisilesinti baltymų turtingo grobio.

    Pasak Britų ornitologijos fondo specialistės, suėdus didelį kiekį skruzdėlių, paukščiams laikinai gali sutrikti koordinacija. Skruzdėlės gindamosi išskiria skruzdžių rūgštį, o jos perteklius organizme kai kuriais atvejais gali sukelti trumpalaikį neįprastą elgesį.

    „Skruzdėlės gamina skruzdžių rūgštį, kuri yra silpnas toksinas, todėl žuvėdros gali atrodyti nerangios, tarsi būtų apsvaigusios“, – sakė Britų ornitologijos fondo atstovė Viola Ross-Smith.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai kol kas labiau pagrįsta hipotezė, o ne galutinė diagnozė. Kad būtų galima tvirtai pasakyti, jog būtent skruzdžių rūgštis sukelia tokį efektą, reikėtų tikslesnių stebėjimų ir tyrimų.

    Ornitologai atkreipia dėmesį, kad panašiai atrodantį elgesį gali lemti ir kitos priežastys. Pavyzdžiui, paukščiai gali tiesiog persivalgyti, tapti vangūs, mažiau reaguoti į aplinką arba būti taip įsitraukę į lengvai pasiekiamą maistą, kad praranda įprastą atsargumą.

    Kita svarbi aplinkybė yra vasaros karščiai ir miestų aplinka: ant įkaitusio asfalto paukščiai gali greičiau perkaisti, o tai taip pat gali paveikti jų judėjimą. Dėl to žmonėms kartais susidaro įspūdis, kad žuvėdros yra „neblaivios“, nors realiai jos patiria stresą dėl temperatūros ar nuovargio.

    Specialistai ragina nepanikuoti, jei žuvėdra atrodo kiek dezorientuota, tačiau pataria atkreipti dėmesį į aiškius ligos požymius. Jei paukštis akivaizdžiai sužeistas, ilgai neatskrenda, guli vienoje vietoje ar matyti kiti sunkios būklės signalai, tuomet vertėtų kreiptis į gyvūnų gerovės ar laukinių gyvūnų globos specialistus.

    Tuo metu vairuotojams pakrantės miestuose primenama išlikti budriems: paukščiai, ypač susibūrę į didesnius būrius, gali netikėtai išeiti į kelią ir sukelti pavojingų situacijų, net jei tai trunka tik trumpą laiką.