Category: Technologijos

  • Odesos srityje po rusų dronų sprogimų žuvo migruojantys paukščiai: įvardijo priežastį

    Odesos srityje, netoli nacionalinio gamtos parko Tuzlovskės limanai, po galingų rusų smogiamųjų dronų sprogimų fiksuota migruojančių paukščių žūtis. Apie tai pranešta po to, kai teritorijoje aptikti žuvę giesminiai strazdai.

    Pasak biologijos mokslų daktaro, parko mokslinių tyrimų skyriaus vadovo Ivano Rusevo, paukščiai šiuo metu migruoja į pietus ir šią vietovę naudoja kaip laikiną poilsio stotelę. Jis paviešino ir nuotraukas, kuriose matyti nugaišę paukščiai.

    Specialistas teigia, kad žuvusiems paukščiams nustatyti ūmios sprogimo traumos požymiai – barotrauma, lydima itin stiprios organizmo šoko būklės. Tai siejama su smūgio banga ir staigiu atmosferos slėgio pokyčiu sprogimo metu.

    Aiškinama, jog paukščiai ypač jautrūs tokiems poveikiams dėl greitesnės medžiagų apykaitos, intensyvaus širdies ir kraujagyslių sistemos darbo bei mažo kūno dydžio. Dėl to slėgio šuoliai, anot mokslininko, gali beveik akimirksniu pažeisti vidaus organus.

    Kas yra barotrauma ir kodėl ji pavojinga

    Ivano Rusevo teigimu, sprogimo metu susidarantis staigus slėgio skirtumas perduodamas audiniams ir vidaus organams, o plonos kraujagyslių ir kapiliarų sienelės gali neatlaikyti tokios apkrovos. Dėl to fiksuojami daugybiniai kraujosruvų židiniai ir vidaus organų pažeidimai.

    Papildomu veiksniu įvardijama itin stipri stresinė reakcija. Sprogimo akimirką organizme staigiai didėja streso hormonų koncentracija, o tai veikia kraujagyslių tonusą ir širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą.

    Dėl kraujagyslių spazmų ir slėgio šuolių gali sutrikti mikrocirkuliacija, pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, o kraujas ima kauptis audiniuose ar kūno ertmėse. Ypač pažeidžiamos gali būti paukščių kepenys, nes šiame organe yra tankus smulkių kraujagyslių tinklas ir santykinai didelis kraujo tūris.

    Mokslininkas teigia, kad sunkiais atvejais galimi net kepenų audinio plyšimai ir vidinis kraujavimas. Tiriant žuvusius paukščius, specialistai aptiko pokyčių, kurie, pasak jo, gali rodyti reikšmingus kraujagyslių sistemos pažeidimus dėl sprogimo poveikio.

    Taip pat nurodoma, kad po sprogimo gali ištikti centrinės nervų sistemos šokas ir ūmus širdies sustojimas. Anot Rusevo, itin stiprus impulsas ir šokinis poveikis gali sutrikdyti kvėpavimo centro veiklą, o širdis gali pradėti virpėti (fibriliuoti) arba sustoti dėl ūmios hipoksijos.

    Dar viena aplinkybė – sprogimai paukščius galėjo užklupti naktinio poilsio metu. Mokslininko vertinimu, kai organizmas yra ramesnėje būsenoje, staigus ypač stiprus stresas gali sukelti kritinį reguliacinių mechanizmų sutrikimą, kuris tampa lemtingas.

    Karas ir poveikis Tuzlovskės limanams

    Tame pačiame Odesos regiono nacionaliniame parke anksčiau buvo fiksuoti ir kiti karo padariniai aplinkai. Skelbta, kad po smūgių uostams į Juodąją jūrą patekus augaliniam aliejui, audros užterštą masę vėl išmetė į nacionalinio parko smėlingas pakrantes.

    Tokie teršalai, kaip pabrėžta, neigiamai veikia jautrias vietos mikroorganizmų bendrijas ir visą pakrančių ekosistemą. Tuzlovskės limanai yra viena svarbių paukščių buveinių ir migracijos maršruto stotelių, todėl bet koks papildomas trikdymas gali turėti platesnių pasekmių laukinei gamtai.

  • Los Andželo zoologijos sode pirmą kartą išveisti itin reti barškučiai – juos planuoja paleisti į gamtą

    Viename JAV zoologijos sodų užfiksuotas iki šiol neregėtas įvykis: Los Andželo zoologijos sode pirmą kartą istorijoje nelaisvėje gimė šeši itin retos barškučių gyvatės jaunikliai.

    Kaip rašo „Interia Zielona“, kalbama apie nykstantį porūšį Crotalus willardi obscurus – vieną rečiausių barškučių ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir visoje Šiaurės Amerikoje.

    Nors barškučių gyvatės Vakarų Šiaurės Amerikoje apskritai yra gana paplitusios, kai kurie jų giminaičiai yra reti arba atsidūrę ties išnykimo riba. Crotalus willardi rūšis daugiausia siejama su Meksika, tačiau dalis porūšių aptinkami ir JAV.

    Šio porūšio arealas labai fragmentuotas – jis siejamas su konkrečiomis kalnų grandinėmis, todėl gyvatės su žmonėmis susiduria retai, o jų populiacijų būklę sekti sudėtinga. Būtent dėl to nelaisvėje gimę jaunikliai laikomi svarbia žinia gamtosaugai.

    Kodėl retos gyvatės veisiamos nelaisvėje

    Los Andželo zoologijos sodas pranešė apie du šių barškučių vadų atvejus, per kuriuos iš viso gimė šešios jaunos gyvatės. Tai – pirmasis dokumentuotas tokio veisimo atvejis.

    Jaunikliai atsirado vykdant „Obscurus“ projektą, kurio tikslas – didinti šio porūšio skaičių JAV pietiniuose regionuose. Ilgalaikis planas – užaugintas gyvates vėliau paleisti į laisvę, taip stiprinant laukines populiacijas.

    Projektas oficialiai pradėtas 2024 metais, o jo koordinavimu užsiima organizacija „The Rattlesnake Conservancy“. Prie iniciatyvos prisideda ir kitos institucijos, tarp jų – Los Andželo zoologijos sodas, Arizonos–Sonoros dykumos muziejus bei San Antonijaus zoologijos sodas.

    Partneriai bendradarbiauja su mokslininkais, laukinės gamtos apsaugos agentūromis ir gamtosaugos organizacijomis JAV bei Meksikoje. Tokia schema leidžia ne tik veisti gyvates, bet ir planuoti, kaip užtikrinti jų išlikimą natūralioje aplinkoje.

    Kuo išsiskiria Crotalus willardi obscurus

    Šios gyvatės apibūdinamos kaip drovios ir itin slaptai gyvenančios – apie jų elgseną gamtoje žinoma palyginti mažai. Paprastai jos aptinkamos miškinguose kalnų masyvuose, o porūšių paplitimas siejamas su atskirais kalnų ruožais.

    Tekste nurodoma, kad porūšis aptinkamas Meksikos Siera San Luiso kalnuose (Sonoros ir Čihuahua valstijose), taip pat Animo, Pelonsiljo kalnuose Naujojoje Meksikoje bei Arizonoje.

    Nors keturi iš penkių Crotalus willardi porūšių laikomi saugiais, būtent Crotalus willardi obscurus įtrauktas į nykstančių rūšių sąrašą, kurį tvarko JAV federalinė US Fish and Wildlife Service.

    Tokie nelaisvėje vykdomi veisimo projektai yra vienas iš būdų išsaugoti itin mažas ir geografiškai izoliuotas populiacijas, ypač kai rūšies atkūrimas gamtoje be žmogaus pagalbos tampa vis sudėtingesnis.

  • Kinija dykumą apjuosė 3 046 km „žaliąja siena“ – Afrika kuria dar ilgesnę

    Kinija beveik pusę amžiaus įgyvendina vieną didžiausių pasaulyje kovos su dykumėjimu projektų – vadinamąją „žaliąją sieną“, sudarytą iš miškų ir apsauginių želdinių.

    Šios iniciatyvos tikslas – stabdyti dykumų plėtrą, apsaugoti žemės ūkio plotus ir gyvenvietes nuo smėlio audrų. Apie projektą rašo Rumunijos portalas Antena3.

    Programa pradėta 1978 metais ir, kaip nurodoma, apima 13 Kinijos provincijų. Ją planuojama užbaigti iki 2050 metų, o darbai apima ne tik medžių sodinimą, bet ir smėlio tvirtinimą bei dirvožemio atkūrimą.

    Vienas ryškiausių rezultatų – 3 046 kilometrų ilgio žalias barjeras aplink Takla-Makano dykumą: šio želdinių žiedo įrengimas baigtas 2024 metų lapkritį.

    Kas sudaro Kinijos „žaliąją sieną“

    Aplink dykumą suformuotą juostą sudaro skirtingi augalai, tarp jų – tuopos, saksaualai ir tamariskai. Šie želdiniai, kaip teigiama, padeda sulaikyti smėlį, silpnina vėjo poveikį ir saugo oazes bei dirbamus laukus.

    Kinijos valdžios duomenimis, šalies mastu priemonės prieš dykumėjimą jau pritaikytos maždaug 53 proc. žemių, kurias dar įmanoma atkurti. Vis dėlto išlieka rimtos kliūtys – sausros ir vandens trūkumas.

    Afrika įgyvendina savo „žaliosios sienos“ planą

    2007 metais Afrikos Sąjunga pradėjo panašią iniciatyvą, skirtą žemių atkūrimui palei pietinę Sacharos ribą. Projektas numato maždaug 7 000 kilometrų ilgio teritoriją nuo vakarinės iki rytinės žemyno dalies.

    Pabrėžiama, kad tai nėra vientisas miškas – planuojamas priemonių kompleksas: medžių ir krūmų sodinimas, ganyklų atkūrimas, vandens išsaugojimas bei žemės ūkio stiprinimas.

    Vienu bendradarbiavimo su Kinija pavyzdžiu įvardijama Mauritanija. Nuo 2017 metų Kinijos specialistai, kaip nurodoma, padeda vietos institucijoms tvirtinti smėlynus ir diegti aplinkos stebėsenos technologijas.

    Iki 2025 metų birželio bendra programa, teigiama, stabilizavo 100 hektarų smėlingų teritorijų, 4 hektarai buvo paversti oazėmis. Taip pat apmokyti 45 vietos specialistai ir sukurta 120 darbo vietų.

    Technologijos: nuo saulės siurblių iki tinklų nuo smėlio

    Mauritanijoje bandomos ir technologinės priemonės: išmanios drėkinimo sistemos, saulės energija varomi vandens siurbliai bei specialūs nailoniniai tinklai, skirti stabdyti smėlio judėjimą.

    Šalies aplinkos ministerijos duomenimis, naudojant saulės energija pagrįstą laistymą technologijų parke sodinukų prigijimas viršijo 90 proc.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad Kinijos modelio tiesiogiai nukopijuoti neįmanoma: skiriasi klimatas, dirvožemis ir vandens ištekliai. Specialistai įspėja, jog masinis medžių sodinimas be racionalaus vandens naudojimo gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

  • „Spotify“ rėmėjos „Creandum“ įkūrėjas: biuras San Fransiske padeda laimėti Europoje

    „Spotify“ rėmėjos „Creandum“ įkūrėjas: biuras San Fransiske padeda laimėti Europoje

    Švedijoje įkurto rizikos kapitalo fondo „Creandum“ įkūrėjas Staffanas Helgessonas teigia, kad norint sėkmingai investuoti Europoje, fondui būtina būti ir San Fransiske.

    Tokias mintis jis išsakė tuo metu, kai JAV rizikos kapitalo milžinė „Sequoia“ pranešė uždaranti savo biurą Londone.

    „Creandum“ yra investavęs į keletą ryškiausių Europos technologijų bendrovių, tarp jų – „Spotify“, taip pat „Lovable“ ir „Black Forest Labs“.

    Pasak S. Helgessono, fizinis buvimas JAV Vakarų pakrantėje padeda fondui geriau suprasti, kas vyksta technologijų rinkoje, ir šias žinias pritaikyti Europoje.

    Didžiausias fondo istorijoje – 750 mln. dolerių

    Praėjusią savaitę „Creandum“ pranešė uždaręs didžiausią savo istorijoje fondą – 750 mln. JAV dolerių vertės „Fund VIII“.

    Naujasis fondas yra didesnis už ankstesnį – „Fund VII“, kuris siekė 500 mln. eurų (apie 560 mln. JAV dolerių).

    Kartu „Creandum“ paskelbė atidaręs pirmąjį biurą San Fransiske. Nors fondas šiame mieste veikė jau nuo 2012 metų, iki šiol nebuvo įsteigęs oficialaus biuro.

    Kodėl San Fransiskas svarbus Europos portfeliui

    Kalbėdamas „Tech.eu“ tinklalaidėje, S. Helgessonas aiškino, kad buvimas San Fransiske didina fondo patrauklumą įkūrėjams ir leidžia geriau padėti esamam portfeliui.

    Jo teigimu, fondas gali atlikti išsamesnį patikrinimą abiejose Atlanto pusėse ir palaikyti ryšį su steigėjais tiek Europoje, tiek JAV, ypač kai įmonės pritraukia finansavimą.

    Daugiahubis modelis turi ir minusų

    „Creandum“ veikia per kelis biurus – Stokholme, Berlyne, Londone ir San Fransiske, o toks išskaidytas modelis, pasak S. Helgessono, neišvengiamai kelia iššūkių.

    Vis dėlto jis pabrėžė, kad svarbiausia ne pati struktūra, o tai, kaip ji įgyvendinama – esą „Creandum“ išmoko dirbti taikydamas kelių centrų strategiją.

    Kalbėdamas apie investavimo principus, jis taip pat akcentavo, kad fondas neketina mažinti kartelės verslininkų kokybei vien dėl to, jog tam tikra sritis atrodo madinga ar patraukli.

    „Creandum“ skaičiuoja, kad maždaug viena iš šešių jo ankstyvos stadijos investicijų yra įvertinta 1 mlrd. JAV dolerių ar daugiau, tačiau S. Helgessonas pripažino, kad rizikos kapitalo rinka yra itin sudėtinga, o reputaciją gali sugadinti ir vienas prastas fondas.

  • Buvęs britų žvalgybininkas pritraukė 1 mln. svarų: „Crowd Threat“ plės pasaulinę grėsmių stebėseną

    Buvęs britų žvalgybininkas pritraukė 1 mln. svarų: „Crowd Threat“ plės pasaulinę grėsmių stebėseną

    Buvęs Jungtinės Karalystės kariuomenės žvalgybos darbuotojas Michaelas McCabe’as pritraukė 1 mln. svarų investiciją platformai „Crowd Threat“, kuri fiksuoja saugumo rizikas įvairiose pasaulio šalyse remdamasi vietinių žmonių pranešimais.

    Ši sistema naudoja minios (angl. crowdsourcing) principą: incidentų informaciją teikia vietiniai bendraautoriai, o platforma pateikia atnaujinamas suvestines – nuo ginkluotų konfliktų ir teroro išpuolių iki socialinių neramumų ar nusikalstamumo.

    Tokio tipo grėsmių žvalgybos paklausa auga dėl didėjančių geopolitinių rizikų – jos aktualios ne tik vyriausybėms ar saugumo sektoriui, bet ir tarptautiniu mastu veikiančioms įmonėms, kurios siekia apsaugoti užsienio operacijas bei tiekimo grandines.

    Gautas finansavimas turėtų padėti plėsti platformos aprėptį ir toliau vystyti produktą – įskaitant planus kurti naujas darbo vietas bei pradėti darbą su papildomu sprendimu, orientuotu į bendruomenių įtampų ir galimų neramumų ankstyvą identifikavimą.

    Kaip veikia „Crowd Threat“ modelis

    „Crowd Threat“ siūlo alternatyvą tradicinei grėsmių analizės schemai, kai nuotolinės analitikų komandos stebi žiniasklaidą, socialinius tinklus ir įvairius duomenų srautus. Čia remiamasi vietoje esančių žmonių tinklu – dažniausiai saugumo ar žvalgybos profesionalais.

    Už kiekvieną praneštą incidentą bendraautoriai gauna atlygį. Pranešimai iš pradžių įvertinami pagal teikėjo patikimumo lygį, o vėliau tikrinami pasitelkiant dirbtinį intelektą ir žmonių peržiūrą.

    Bendrovės teigimu, toks modelis gali mažinti sąnaudas ir leisti grėsmes fiksuoti arčiau įvykių vietos, taip pat greičiau pastebėti naujai kylančias rizikas, kurias nuotoliniai analitikai gali praleisti.

    Nuo darbo Irake iki startuolio plėtros

    M. McCabe’as žvalgybos srityje dirbo daugiau nei du dešimtmečius – Jungtinės Karalystės kariuomenėje ir privačiose saugumo įmonėse, tarp jų ir Irake. Jis taip pat įkūrė žvalgybos programinę įrangą vystančią bendrovę „Intelligence Fusion“, kuri 2022 metais buvo įsigyta „Sigma7“.

    „Crowd Threat“ jis įkūrė 2025 metais, o platforma sukurta kartu su Niukaslio technologijų įmone „Wubbleyou“. Skelbiama, kad ji veikti pradėjo šių metų birželį.

    Šiuo metu tinkle yra daugiau nei 200 bendraautorių iš 17 šalių šešiuose žemynuose, o incidentai registruojami pasauliniu mastu.

    Plėtros planai ir naujas produktas

    M. McCabe’as siekia didinti „Crowd Threat“ aprėptį, ypač Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Azijoje. Ilgalaikis tikslas – išauginti tinklą iki 10 000 bendraautorių.

    Investicijos lėšos taip pat bus skirtos sukurti septynias naujas darbo vietas ir vystyti antrą produktą, kuris, kaip teigiama, galėtų padėti atpažinti bendruomenių įtampas bei suteikti ankstyvus perspėjimus apie galimus riaušių ar smurto protrūkius.

    „Jei ryte sprogdavo sprogstamasis įtaisas, iki dienos pabaigos jau žinodavome visą kontekstą. Iš to kilo mintis – kodėl negalėtume pasitelkti vietinių tinklų visame pasaulyje?“ – yra sakęs M. McCabe’as, prisimindamas darbą Irake.

    Bendrovė įsikūrusi Niukaslyje ir pranešė, kad finansavimą gavo iš „North East Accelerate Fund“ ir NPIF II – PXN Equity Finance – priemonių, susijusių su „Northern Powerhouse Investment Fund II“ (NPIF II).

  • Europos „akys kosmose“: „Marble Imaging“ pritraukė 6 mln. eurų VHR palydovų tinklui

    Europos „akys kosmose“: „Marble Imaging“ pritraukė 6 mln. eurų VHR palydovų tinklui

    Vokietijoje įkurta Žemės stebėjimo duomenų bendrovė „Marble Imaging“ pritraukė papildomus 6 mln. eurų finansavimo, kuriuo sieks greičiau plėsti labai aukštos raiškos (VHR) palydovų žvaigždyną.

    Investicijai vadovavo rizikos kapitalo fondas „Cherry Ventures“, o nauja injekcija pratęsė anksčiau pradėtą 5,3 mln. eurų pradinį (seed) etapą, kuriam vadovavo „High-Tech Gründerfonds“.

    „Marble Imaging“ įkurta 2023 metų rugpjūtį Brėmene. Įmonė kuria VHR palydovų konstelaciją, kuri, jos teigimu, leistų teikti Žemės stebėjimo (EO) duomenis ir analitiką iki kartą per valandą – tai svarbu situacijose, kai sprendimus reikia priimti greitai.

    Bendrovė akcentuoja vadinamąjį „palydovų suverenitetą“: VHR vaizdai yra svarbi įvestis tiek saugumo, tiek komercinės žvalgybos užduotims, tačiau Europa ir dalis jos partnerių vis dar priklauso nuo neeuropinių tiekėjų, todėl tam tikrose teritorijose gali netekti prieigos prie vaizdų.

    Kam bus naudojami duomenys

    „Marble Imaging“ nurodo, kad EO duomenys ir jų pagrindu kuriama analitika gali prisidėti prie greitesnio sprendimų priėmimo gynybos, klimato saugumo, krizių ir nelaimių valdymo, energetikos transformacijos, infrastruktūros ir mobilumo srityse.

    Įmonė jau teikia duomenų analizės paslaugas: nuo objektų aptikimo situacijos supratimui iki reljefo analizės, pravažumo (trafficability) vertinimo, pakrančių objektų stebėsenos ir žemės dangos klasifikavimo.

    Lygiagrečiai vystoma dirbtiniu intelektu paremta analitikos platforma, skirta kelių šaltinių duomenis paversti praktinėmis įžvalgomis vartotojams.

    Pirmasis palydovas – 2027-aisiais

    Pirmasis bendrovės palydovas „Marble Sat-1“, pasak įmonės, jau pilnai finansuotas, baigęs priešskrydinius bandymus ir planuojamas paleisti 2027 metų pradžioje.

    Skelbiama, kad jis turėtų fiksuoti vaizdus iki 0,7 metro erdvinės raiškos matomoje ir artimojo infraraudonojoje spektro dalyje, taip pat rinkti duomenis trumpojo bangos ilgio infraraudonojoje srityje.

    Naujas finansavimas, bendrovės teigimu, turėtų paspartinti visos konstelacijos plėtrą. Ilgesnio laikotarpio tikslas – iki 2030 metų turėti 30 palydovų.

    „Kad priimtume geresnius sprendimus, prieiga prie duomenų turi būti greita ir pritaikoma veiksmams“, – sako „Marble Imaging“ bendraįkūrėjas ir vadovas Robertas Hookas.

  • „Onodrim Industries“ pritraukė 300 mln. dolerių: įmonės vertė pasiekė 1,3 mlrd.

    „Onodrim Industries“ pritraukė 300 mln. dolerių: įmonės vertė pasiekė 1,3 mlrd.

    Europos gynybos ir pramonės plėtros platforma „Onodrim Industries“ per A serijos investicijų etapą pritraukė 300 mln. JAV dolerių ir pasiekė 1,3 mlrd. JAV dolerių vertinimą.

    Investicijų raundui vadovavo „Lux Capital“, prisidėjo ir kiti nauji bei esami investuotojai, tarp jų – „General Catalyst“, „Lakestar“, „Altimeter“, „Strike Capital“, „137 Ventures“, „8090“ ir „Expeditions“.

    Šis etapas sekė po anksčiau šiais metais paskelbto 45 mln. JAV dolerių pradinio (seed) finansavimo. Bendrovė teigia siekianti stiprinti Europos gynybos ir pramonės pajėgumus, spręsdama tiekimo grandinių ir gamybos „butelio kakliukų“ problemas.

    „Onodrim Industries“ strategija paremta kontrolinių akcijų paketų įsigijimu įmonėse, veikiančiose kritinėse grandyse – nuo paslaugų iki produktų, aktualių Europos gynybos pramonei.

    Ilgalaikis kapitalas ir modernizavimas

    Bendrovė pabrėžia naudojanti vadinamąjį nuolatinį kapitalą (permanent capital), kuris leidžia portfelio įmones vystyti ilgalaikėje perspektyvoje, o ne siekti greito pardavimo.

    Be finansinių išteklių, „Onodrim“ žada technologinę ir operacinę pagalbą: modernizuoti gamybos procesus, gerinti veiklos efektyvumą ir padėti kurti naujus produktus, pasitelkiant inžinerines komandas bei bendrus resursus.

    Vienas iš „Onodrim Industries“ įkūrėjų ir vadovas Aistis Šimaitis teigia, kad Europoje netrūksta stiprių įmonių, tačiau jų augimą dažnai riboja resursų stoka, reikalinga plėstis dabartinėmis sąlygomis.

    „Mes atnešame nuolatinį kapitalą, technologijas ir pasaulinio lygio operatorius geriausioms Europos įmonėms, suteikdami joms išteklius plėstis, konkuruoti ir stiprinti žemyno gynybos pramoninę bazę“, – sakė A. Šimaitis.

    Pirmosios įsigijimų žinios – artimiausiais mėnesiais

    Naujai pritrauktos lėšos bus skirtos įsigijimų planams įgyvendinti – bendrovė taikosi į jau veikiančias įmones aviacijos, gynybos ir pramoninės gamybos sektoriuose.

    „Onodrim“ tikisi apie pirmuosius sandorius pranešti per artimiausius mėnesius.

    Kartu su įsigijimų strategija bendrovė plečia savo veiklą Europoje: atidaromi biurai Miunchene ir Turine, kurie papildys jau turimas lokacijas Amsterdame, Londone ir Vilniuje.

    Įmonė taip pat nurodo subūrusi komandą, turinčią patirties privataus kapitalo, aviacijos ir gynybos, technologijų bei viešojo sektoriaus srityse.

  • „Fourthline“ susijungia su „Veridas“: taikosi į pasaulinę skaitmeninės tapatybės rinką

    „Fourthline“ susijungia su „Veridas“: taikosi į pasaulinę skaitmeninės tapatybės rinką

    Skaitmeninės tapatybės sprendimų teikėja „Veridas“ jungiasi su Europoje veikiančia tapatybės patikros ir atitikties bendrove „Fourthline“ – taip kuriama bendra platforma, skirta klientams Europoje ir Amerikoje.

    Augimo investicijų bendrovė „Ashgrove“ įsipareigojo „Fourthline“ skirti 40 mln. eurų, kad būtų užbaigtas susijungimas su „Veridas“. Bendra finansavimo struktūra siekia iki 65 mln. eurų.

    Pakete numatyta ir esamo „Fourthline“ akcininko „Finch Capital“ parama bei nauja nuosavo kapitalo investicija iš „Seaya Andromeda“. Šios lėšos turi padėti paspartinti bendrą plėtrą ir integraciją.

    Sandoris dar turi įveikti įprastas užbaigimo sąlygas, įskaitant reikiamus reguliuotojų patvirtinimus. Planuojama, kad susijungimas bus galutinai užbaigtas 2026 metų antrąjį pusmetį.

    Kas yra „Fourthline“ ir „Veridas“

    2017 metais Amsterdame įkurta „Fourthline“ kuria sprendimus, padedančius finansų įstaigoms išlaikyti nuoseklius atitikties standartus plečiantis į naujas rinkas. Tarp jos klientų minimi „Revolut“, N26, „Trade Republic“, „Qonto“, „Scalable Capital“, „Scalapay“, „Raisin“, „Rabobank“ ir „Bitpanda“.

    „Veridas“ taip pat įkurta 2017 metais – kaip bendra įmonė su BBVA. Bendrovė išaugo į tarptautinį tapatybės rinkos žaidėją: nurodoma, kad ji aptarnauja daugiau nei 350 klientų 25 šalyse, tarp jų bankininkystės, draudimo, telekomunikacijų ir viešojo administravimo sektoriuose Europoje, Lotynų Amerikoje ir JAV.

    Ką duos susijungimas ir kam bus skiriamas finansavimas

    Įmonės teigia, kad susijungimas sujungs „Fourthline“ KYC ir AML atitikties procesų orkestravimą Šiaurės ir Vidurio Europoje su „Veridas“ tapatybės bei sukčiavimo prevencijos technologijomis ir stipresne pozicija Pietų Europoje, JAV ir Lotynų Amerikoje.

    Nurodoma, kad bendra įmonė veiks su vieninga integruota DI architektūra ir sieks užtikrinti visą kliento gyvavimo ciklą – nuo vartotojo identifikavimo iki nuolatinio autentifikavimo – didiesiems bankams, finansinių technologijų bendrovėms ir telekomunikacijų įmonėms abiejuose žemynuose.

    Gautas finansavimas planuojamas naudoti produkto inovacijoms spartinti, strateginiams susijungimams ir įsigijimams, skolų refinansavimui bei akcininkų struktūros pertvarkai, kuri numato dalinį likvidumą „Veridas“ akcininkams.

    Skelbiama, kad kartu abi bendrovės šiemet planuoja atlikti 115 mln. patikrų ir veikia daugiau nei 50 šalių.

    „Luke O’Shea“, „AshGrove“ vadovas, teigė, kad „Fourthline“ ir „Veridas“ yra tokio tipo misijai kritiškai svarbios B2B programinės įrangos įmonės, kurios atitinka investuotojo specializaciją.

    Jo teigimu, ši patirtis leido glaudžiai dirbti su „Finch Capital“ ir „Fourthline“ vadovų komanda, kad finansavimas būtų pritaikytas konkretiems įmonių poreikiams.

  • Prancūzija dėl kibernetinių atakų prieš prekybos tinklų šaldytuvus kaltina Iraną

    Prancūzija dėl kibernetinių atakų prieš prekybos tinklų šaldytuvus kaltina Iraną

    Prancūzija pareiškė, kad už pastaruoju metu įvykdytas kibernetines atakas, nukreiptas į didžiųjų prekybos tinklų šaldymo įrangą, atsakingas Iranas. Pasak Paryžiaus, išpuoliai buvo „precedento neturintys“ ir sutrikdė dalies maisto produktų laikymo grandinę.

    Kaip skelbia „Politico“, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noël Barrot G7 susitikimo Paryžiuje metu teigė galintis patvirtinti, jog atsakomybė tenka Irano revoliucinei gvardijai. Ministras nurodė, kad dėl nustatytų kaltininkų Prancūzija sieks sankcijų Europos lygmeniu.

    Pranešama, kad ataka paveikė apie 700 maisto produktų platinimo vietų visoje Prancūzijoje. Netrukus po incidentų šalies prokuratūra paskelbė pradėjusi tyrimą dėl įsilaužimų.

    Prancūzijos institucijos aiškina, kad užpuolikai nuotoliniu būdu per internetines valdymo sąsajas perėmė įrangos kontrolę ir inicijavo nenormaliai ilgus atitirpinimo ciklus. Kartu buvo išjungti jutiklių perspėjimai, kurie turėjo suveikti pakilus temperatūrai.

    Tyrėjai įvardijo Irano kibernetinį padalinį

    Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pareiškė, kad tyrimo metu nustatyta: destruktyvias atakas vykdė Irano kibernetinis padalinys „Shahid Kaveh“. Šis vienetas siejamas su Islamo revoliucine gvardija ir, Prancūzijos vertinimu, vykdo puolamąsias kibernetines operacijas.

    Prancūzijos prokuratūra nurodė, kad tyrimas bus sutelktas į šio padalinio vadovą. Taip pat pranešta, jog dėl kibernetinės atakos buvo sukelta apie 20 gaisrų.

    Atakų banga apėmė ir kitus taikinius

    Nors Prancūzijos užsienio reikalų ministras kalbėjo apie incidentus šalyje, pastarosiomis dienomis panašūs išpuoliai fiksuoti ir kituose Europos prekybos sektoriaus taikiniuose. Tarp nukentėjusiųjų minimi ir Prancūzijos kraujo bankai.

    Anksčiau dalis kibernetinio saugumo ekspertų svarstė, kad tokie incidentai gali būti susiję su Rusijos hibridiniu karu prieš Europą, tačiau Maskva tai neigė. Dabar, Prancūzijai priskyrus atakas Iranui, ši versija įgauna kitą politinį ir saugumo kontekstą.

    ES institucijos ruošiasi svarstymams

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkė Kaja Kallas po Prancūzijos pareiškimo sakė, kad klausimas bus aptartas kitą savaitę vyksiančioje ES užsienio reikalų taryboje. Jos teigimu, jei priskyrimas bus galutinai patvirtintas, Europos atsakas turėtų būti griežtas.

    Europos Komisija taip pat domisi šiais incidentais. ES žemės ūkio ir maisto komisaras Christophe’as Hansenas atakas apibūdino kaip tyčinį bandymą sutrikdyti maisto tiekimo grandinę.

    Irano užsienio reikalų ministerija bei šalies ambasada Paryžiuje į prašymą pakomentuoti situaciją iš karto neatsakė.

  • Pranešama apie dvi naujas „Assassin’s Creed“: veiksmas senovės Romoje ir Jeruzalėje

    Pranešama apie dvi naujas „Assassin’s Creed“: veiksmas senovės Romoje ir Jeruzalėje

    Internete plinta informacija apie du galimus naujus „Assassin’s Creed“ projektus – vieną, nukeliantį į senovės Romą, ir kitą, skirtą mobiliesiems įrenginiams, su veiksmo vieta Jeruzalėje.

    Taip teigia jutuberis Xj0nathan, kuris tvirtina remiantis dviem šaltiniais, turinčiais prieigą prie „Ubisoft“ sistemų. Vis dėlto šie duomenys kol kas nėra oficialiai patvirtinti.

    Pasak jo, žaidimas senovės Romoje turėtų turėti kodinį pavadinimą „Mars“. Minima ir tai, kad veiksmo vieta galimai būtų susieta su kuriamu „Assassin’s Creed“ serialu.

    „Assassin’s Creed“ serijoje Roma jau buvo matyta – 2010 metų „Brotherhood“, tačiau tuomet žaidėjai keliavo į renesansinį, o ne senovės Romos laikotarpį.

    Mobilioji dalis Jeruzalėje ir „Pocket“ kodinis pavadinimas

    Antrasis projektas, anot Xj0nathan, turėtų kodinį pavadinimą „Pocket“ ir būtų kuriamas kaip mobilusis žaidimas, kurio veiksmas vyktų Jeruzalėje.

    Teigiama, kad žaidimo eiga galėtų priminti „Mastery Challenge“ režimą iš „Assassin’s Creed Valhalla“, o vizualinis stilius – naujausią „Prince of Persia“ žaidimą. Taip pat minimas personažas vardu Myriam, kuris būtų pagrindinio herojaus ar herojės mentorius.

    Kur šie projektai telpa serijos planuose?

    Straipsnyje primenama, kad „Insider Gaming“ redakcija esą girdėjo panašius kodinius pavadinimus, tačiau jų žurnalistai šią informaciją vertino kaip pernainingą, kad galėtų patys ją patvirtintai publikuoti.

    Tuo pat metu pateikiami ir ankstesni pranešimai apie „Assassin’s Creed Hexe“ – kitą pagrindinės serijos žaidimą. Skirtingi šaltiniai nurodo nevienodus galimus jo išleidimo metus: minima ir 2027, ir 2028 metai.

    Jei „Mars“ projektas iš tiesų pasiektų pilnos gamybos etapą, jis, tikėtina, pasirodytų tik po „Hexe“ premjeros. „Insider Gaming“ nurodyta, kad naujienų apie „Mars“ esą nesitikima iki 2029 ar net 2030 metų.