Category: Technologijos

  • S&P perspėja: Lenkijos grynoji skola iki 2029-ųjų gali viršyti 70 proc. BVP

    Lenkijos viešųjų finansų padėtis sulaukė griežto tarptautinio įvertinimo: „S&P Global Ratings“ įspėja, kad šalies grynoji valstybės skola iki 2029 metų gali perkopti 70 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Agentūros vertinimu, skolos augimas per kelerius metus būtų labai spartus.

    Kaip pabrėžiama ataskaitoje, didėjantis įsiskolinimas ilgainiui gali apriboti valdžios galimybes reaguoti į ekonominius sukrėtimus ir neigiamai paveikti augimo perspektyvas. Šis signalas svarbus ir investuotojams, nes skolos dinamika yra viena esminių priežasčių, dėl kurių peržiūrimi reitingai.

    Neseniai agentūra paliko Lenkijos ilgalaikį reitingą užsienio valiuta „A-“, tačiau sumažino reitingą nacionaline valiuta nuo „A“ iki „A-“. Abiejų reitingų perspektyvos pakeistos iš stabilios į neigiamą, o tai reiškia, kad artimiausiu metu didėja tikimybė sulaukti dar vieno pabloginimo.

    „S&P“ nurodo, kad riziką reitingui didina užsitęsusios fiskalinės disproporcijos, skolos didėjimas ir politinė poliarizacija, kuri gali apsunkinti sprendimų priėmimą. Tokie veiksniai, agentūros vertinimu, kelia grėsmę tiek ekonomikos augimui, tiek viešųjų finansų tvarumui.

    Skolos augimas ir reitingo rizika

    „S&P“ prognozuoja, kad iki 2029 metų Lenkijos grynoji skola gali viršyti 70 proc. BVP. Ataskaitoje pažymima, kad tai reikštų daugiau nei 20 procentinių punktų šuolį per penkerius metus.

    Agentūra taip pat aiškiai įvardija, kada galėtų imtis dar griežtesnių žingsnių: reitingas gali būti mažinamas, jei fiskaliniai disbalansai taps ilgalaikiai, o skolos augimas ir politiniai nesutarimai padidins riziką ekonomikos plėtrai.

    Augimas gali išlikti, bet biudžetas – silpna vieta

    Nepaisant įspėjimų dėl skolos, „S&P“ tikisi, kad artimiausius dvejus ar trejus metus Lenkijos ekonomika vis dar galėtų augti maždaug 3 proc. tempu. Tokį augimą, agentūros vertinimu, palaikytų vidaus paklausa ir eksportas.

    Vis dėlto kartu pabrėžiama, kad įtempta biudžeto situacija artimiausiais metais išliks viena didžiausių šalies pažeidžiamumo vietų, o tai gali didinti spaudimą reitingams.

    „Credit Agricole“: be konsolidacijos – didesnės skolinimosi išlaidos

    „Credit Agricole“ ekonomistai vertina, kad jei po 2027 metų parlamento rinkimų nebus pradėta viešųjų finansų konsolidacija, Lenkijai gali grėsti tolesni reitingo perspektyvų ir paties reitingo mažinimai.

    Jų teigimu, tai galėtų reikšti didesnį valstybės obligacijų pajamingumą, o kartu – ir augančias skolos aptarnavimo išlaidas.

    Ekonomistai aiškina, kad fiskalinė konsolidacija praktiškai reiškia išlaidų ribojimą kartu didinant biudžeto pajamas, pavyzdžiui, griežtinant mokesčių sistemos kontrolę arba keliant mokesčius. Jų vertinimu, dėl rinkimų ciklo tokie sprendimai realiai galėtų startuoti ne anksčiau kaip 2028 metais.

    Tekste primenama ir ankstesnė patirtis: 2026 metų rugsėjį „Moody’s“ buvo sumažinusi Lenkijos ilgalaikį reitingą užsienio valiuta iš A2 į A3, kaip pagrindines priežastis nurodydama fiskalinės padėties pablogėjimą ir skolos aptarnavimo kaštus.

  • Lenkija dėl papildomų SAFE gynybos paskolų apsispręs iki lapkričio pabaigos

    Lenkija iki lapkričio pabaigos ketina apsispręsti, ar sieks papildomų paskolų iš Europos Sąjungos gynybos programos SAFE. Tai pareiškė šalies finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis.

    Ministras apie planuojamą sprendimo terminą kalbėjo Briuselyje, kur dalyvavo ES valstybių finansų ministrų susitikime. Lenkija kartu akcentavo, kad gynybai skirto finansavimo nori ir būsimame bendrijos biudžete.

    Anot A. Domańskio, Varšuvai svarbu, kad saugumas ir gynyba būtų vienas pagrindinių ES biudžeto 2028–2034 metams prioritetų. Jis pabrėžė, kad finansavimas neturėtų remtis vien paskolomis.

    Šiuo metu iš SAFE paskolų instrumento dar liko paskirstyti 21,3 mlrd. eurų – tai nepanaudota pirmojo paskirstymo lėšų dalis, kurios gali būti perskirstytos kitoms šalims pagal jų poreikį.

    Kas yra SAFE ir kiek lėšų dar liko

    SAFE (Security Action for Europe) – tai ES finansinis instrumentas paskolų forma, skirtas paspartinti valstybių narių gynybos stiprinimą ir įsigijimus. Programa taip pat numato galimybę vykdyti projektus, kuriuose dalyvauja Ukraina.

    Pirmojo paskirstymo metu 150 mlrd. eurų buvo numatyta 19 valstybių, tačiau dalis šalių, tarp jų Italija ir Vengrija, pranešė nepanaudosiančios visos joms tekusios sumos. Šios nepanaudotos lėšos ir sudaro 21,3 mlrd. eurų, kurie dabar gali būti perskirstomi.

    Valstybės, norinčios pretenduoti į šią dalį, turi pateikti poreikį Europos Komisijai. Kaip nurodė Lenkijos ministras, pagal nustatytą grafiką sprendimai dėl dalyvavimo ir papildomo finansavimo turi būti priimti iki lapkričio pabaigos.

    Lenkija – didžiausia pirmosios dalies gavėja

    A. Domańskis priminė, kad Lenkija buvo didžiausia pirmosios SAFE lėšų dalies gavėja ir gavo 43,7 mlrd. eurų projektams, susijusiems su ginkluotės stiprinimu.

    Ministro teigimu, didžioji SAFE paketo dalis Lenkijoje tenka vietos gynybos pramonei. Jis tikino, kad tokios investicijos, jo vertinimu, yra panaudojamos tikslingai ir prisideda prie šalies ekonomikos.

    Ar Lenkija dalyvaus vadinamojoje SAFE 2.0 schemoje ir sieks papildomų paskolų, kol kas galutinai neapsispręsta. Sprendimo, pasak ministro, laukiama iki lapkričio pabaigos.

  • Lenkijos angliakasių sektorius patiria milijardinius nuostolius: vyksta derybos su vyriausybe

    Lenkijos akmens anglies kasybos sektorius atsidūrė sudėtingoje padėtyje, o situacija aptariama trišalėse derybose su vyriausybės atstovais.

    Pirmadienį, lapkričio 9 dieną, nuo 11 valandos vyksta Trišalės komandos kalnakasių socialinio saugumo klausimams posėdis, kuriame keliami svarbiausi pramonės iššūkiai.

    Derybose nuo pat pradžių dalyvauja energetikos viceministras Marian Zmarzły ir valstybės turto viceministras Grzegorz Wrona. Taip pat posėdyje yra klimato ir aplinkos viceministras, vyriausiasis šalies geologas Krzysztof Galos.

    Maždaug po pusvalandžio prie diskusijų prisijungė ir valstybės turto ministras Wojciech Balczun. Kol kas daugiausia dėmesio skiriama akmens anglies kasybos sektoriaus būklei.

    Ant stalo – didžiųjų bendrovių klausimai ir atlyginimai

    Posėdyje, kaip tikimasi, bus aptarta ir tokių bendrovių kaip „Jastrzębska Spółka Węglowa“ bei „Lubelski Węgiel Bogdanka“ situacija.

    Taip pat galima laukti diskusijų dėl kalnakasių atlyginimų didinimo. Lūkesčiai tokie, kad gavybą reikėtų didinti mažėjant darbuotojų skaičiui.

    Kalnakasių profesinės sąjungos atkreipia dėmesį, kad kasyklose dirbančioms komandoms tenka vis didesnis krūvis, nors žmonių išteklių – mažiau.

    Skaičiai rodo didelius nuostolius

    Finansiniai rezultatai rodo, kad spaudimas sektoriui nemažėja: per pirmus aštuonis 2026 metų mėnesius Lenkijos akmens anglies kasyba patyrė beveik 2,5 mlrd. zlotų grynųjų nuostolių.

    Dar prastesni buvo ankstesni metai – per visus 2025 metus sektoriaus grynieji nuostoliai viršijo 8,2 mlrd. zlotų.

    Tokie rodikliai reiškia, kad derybose greičiausiai teks ieškoti sprendimų, kaip suderinti įmonių finansines galimybes, darbo sąlygas ir sektoriaus ateities planus.

  • Lenkija nuo 2027-ųjų griežtina ryczałtą: 43 tūkst. verslininkų neteks lengvatos

    Lenkijos Seimas praėjusią savaitę dar kartą patvirtino sprendimą smarkiai apriboti teisę taikyti ryczałtą – supaprastintą mokesčių formą daliai smulkaus verslo. Pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2027 metų.

    Numatyta, kad bus mažinama pajamų riba, nuo kurios priklauso galimybė mokėti ryczałtą: ji kris nuo 2 mln. eurų iki 250 tūkst. eurų per metus. Tokiu atveju dalis dabar šią schemą taikančiųjų turės pereiti prie kitų apmokestinimo formų.

    Lenkijos Finansų ministerijos vertinimu, teisę naudotis ryczałtu praras apie 43 tūkst. verslininkų. Reforma iš esmės reikštų 2021 metais įvykusių pakeitimų sugrąžinimą atgal.

    Ministerija aiškina, kad tikslas – atkurti pradinę ryczałto idėją: paprastą atsiskaitymo modelį, kuris būtų skirtas pirmiausia mažoms įmonėms, o ne dideles pajamas gaunantiems asmenims.

    Kodėl ryczałtas atsidūrė taikinyje

    Ekonomistų vertinimu, dabartinės taisyklės Lenkijoje sukūrė situaciją, kai savarankiškai dirbantys asmenys gali būti apmokestinami palankiau nei darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Dėl to ryczałtas ir kitos supaprastintos formos vis dažniau vertinamos kaip „mokestinio arbitražo“ priemonė.

    Vienas iš argumentų – ryczałtą taikančių mokėtojų skaičius augo itin sparčiai. Kaip „Rzeczpospolita“ komentavo Krokuvos ekonomikos universiteto dėstytojas dr. Michałas Możdżenas, 2020–2024 metais ryczałto mokėtojų skaičius padidėjo apie 60 proc., o 2024 metais viršijo 1 mln. mokesčių mokėtojų.

    Pasak jo, tai siejama su Lenkijos „Polski Ład“ reformomis, kurios padidino ryczałto patrauklumą, palyginti su kitomis apmokestinimo formomis, ir kartu atvėrė galimybę šią formą taikyti gerokai daugiau uždirbantiems žmonėms.

    Dar vienas akcentuojamas pokytis – vidutinių ryczałtą taikančiųjų pajamų šuolis: dr. M. Możdżenas teigė, kad 2022 metais, palyginti su 2021 metais, jis siekė 76 proc.

    Dauguma ekonomistų pritaria griežtinimui

    Diskusija Lenkijoje vyksta ne tik politiniu, bet ir akademiniu lygmeniu. Ekonomistų panelėje, kurioje buvo vertinamos tezės apie būtinybę riboti ryczałto ir linijinio mokesčio prieinamumą, dauguma apklaustųjų su tuo sutiko.

    Pateiktais duomenimis, su teiginiu dėl ryczałto ribojimo sutiko 17 iš 22 ekonomistų, o analogiškai dėl linijinio mokesčio – 15 respondentų. Pagrindinis jų argumentas – dabartinė sistema neproporcingai palanki savarankiškai dirbantiems, palyginti su dirbančiais pagal darbo sutartis.

    Tuo metu Lenkijos valdžios institucijos akcentuoja, kad ryczałtas turėtų likti paprasta mokesčių forma mažam verslui, o ne platus sprendimas vis didesnes pajamas gaunantiems mokesčių mokėtojams.

  • NATO keičia strategiją: svarstoma galimybė smogti Rusijos Karaliaučiaus sričiai

    Karaliaučiaus sritis, Rusijos eksklavas Baltijos regione, NATO rytiniame flange laikoma vienu iš didžiausių karinių rizikos židinių – grėsmė siejama ne tik su Lenkijos ir Lietuvos, bet ir su platesniu Europos saugumu.

    Kaip skelbia portalas WNP, pastaraisiais metais Aljansas peržiūrėjo požiūrį į šį regioną ir planavime vis aiškiau numato scenarijų, kuriame konflikto atveju galėtų būti vykdomi intensyvūs konvenciniai smūgiai į Karaliaučiaus srityje esančius taikinius.

    Tekste pabrėžiama, kad įtampa didėja ne vien dėl pačios militarizacijos: aptariami ir galimi sabotažo bei diversijų pavojai prie sienos, taip pat elektroninės kovos priemonių keliamas poveikis regione.

    Karaliaučiaus sritis vadinama itin stipriai įtvirtintu Rusijos kariniu placdarmu, iš kurio, pasitelkiant oro gynybą, raketines sistemas ir Baltijos laivyną, būtų siekiama riboti NATO veiksmus Baltijos jūros regione.

    Įtampa prie sienos ir pranešimai apie galimas provokacijas

    Publikacijoje rašoma, kad Lenkijos ir sąjungininkų tarnybos yra perspėjusios apie galimus sabotažo, diversijų ir atakų prieš kritinę infrastruktūrą scenarijus, siejamus su veikėjais iš Karaliaučiaus srities.

    Tarp minimų pastarųjų savaičių epizodų – situacijos prie sienos, kai fiksuoti įtartini asmenys, tačiau jie sienos nekirto ir niekas nebuvo sulaikytas. Tai pristatoma kaip vienas iš signalų, kodėl pasienis tapo sustiprintos stebėsenos zona.

    Lenkijos pusė, anot teksto, į pasienį siuntė papildomas pajėgas – policijos pareigūnus, kontrteroristinius vienetus ir specialiųjų operacijų karius. Operacijų tikslas įvardijamas kaip grėsmių identifikavimas ir prevencija.

    Radarai, elektroninė kova ir GPS trikdžiai Baltijoje

    Vienu iš labiausiai nerimą keliančių faktorių įvardijami Karaliaučiaus srityje dislokuojami radarai ir radioelektroninės kovos infrastruktūra. Tekste minima, kad netoli Lenkijos sienos įrengtos didelės antenų sistemos, skirtos aptikti taikinius dideliais atstumais.

    Taip pat teigiama, jog regiono elektroninės kovos priemonės ne kartą buvo siejamos su GPS signalų trikdymu Baltijos jūros erdvėje ir aplinkinėse šalyse, įskaitant Baltijos valstybes ir Lenkiją.

    Be to, aprašomos priemonės, skirtos žvalgybai ir ryšių trikdymui – jos, anot straipsnio, sudaro svarbią platesnės Rusijos karinės sistemos dalį šiame eksclave.

    Raketos, oro gynyba ir Baltijos laivynas

    Karaliaučiaus sritis pristatoma kaip vienas labiausiai militarizuotų Rusijos regionų. Jo oro gynybos branduolį, kaip nurodoma tekste, sudaro kelių sluoksnių sistema su S-400 ir „Pancyr-S1“ kompleksais, taip pat tolimojo nuotolio radarais.

    Publikacijoje rašoma, kad čia dislokuoti ir raketiniai pajėgumai, įskaitant „Iskander“ sistemas, kurios, priklausomai nuo versijos, gali turėti skirtingą nuotolį ir būti pritaikytos branduolinėms galvutėms gabenti.

    Taip pat minimas Baltijos laivynas: pagrindinė jūrų bazė yra Baltijske, o vadovybė – Karaliaučiuje. Tarp pajėgumų įvardijami laivai su sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“.

    NATO strategijos posūkis: smūgiai į agresoriaus gilumą

    Esminiu pokyčiu tekste įvardijama NATO viešai pristatyta „pergalės teorija“, kuri numato ne tik priešo puolimo stabdymą, bet ir galimybę, prireikus, smogti į taikinius, kurie palaiko, valdo ar užtikrina agresoriaus veiksmus.

    Tai reiškia, kad Rusijos atakos prieš NATO šalį atveju Karaliaučiaus srityje esantys raketiniai daliniai, oro gynyba ir karinis jūrų komponentas galėtų tapti vienais pirmųjų konvencinių smūgių taikinių.

    Kartu primenama ir Maskvos reakcija: tekste cituojama, kad Kremlius šią koncepciją traktuoja kaip grėsmę, o Rusijos vadovas yra pareiškęs, kad esą puolimo prieš Karaliaučiaus sritį atveju būtų atsakyta visomis turimomis priemonėmis, įskaitant branduolines.

    Straipsnyje pažymima, kad kai kurios idėjos, pavyzdžiui, leidimas smogti pirmiems, NATO lygiu nėra priimtos, tačiau bendra kryptis apibūdinama kaip tolstanti nuo vien tik gynybinės logikos: konflikto atveju siekiama greitai perkelti spaudimą į agresoriaus pajėgumus ir jų užnugarį.

    Teksto pabaigoje akcentuojama, kad Karaliaučiaus klausimas neapsiriboja vien Suvalkų koridoriumi – regionas vertinamas kaip platforma, galinti projektuoti grėsmę gerokai toliau į Europą, o tai didina spaudimą ieškoti priemonių rizikai mažinti.

  • Ukrainoje užaugino 350 kg moliūgą: rekordui fiksuoti pritrūko pinigų

    Ukrainos Čerkasų srityje vietos gyventojas Oleksijus Burjačenka savo sklype užaugino milžinišką moliūgą, sveriantį 350 kilogramų. Daržovę teko sverti pasitelkus gervę ir kelių draugų pagalbą.

    Vyras pateikė paraišką naujam Ukrainos rekordui užfiksuoti, tačiau oficiali procedūra, kaip paaiškėjo, kainuoja pernelyg brangiai. Apie šią istoriją pranešė „Suspilne Cherkasy“.

    Milžiniškų moliūgų auginimu Oleksijus susidomėjo prieš dvejus metus, kai su žmona įsigijo sklypą. Pirmasis bandymas davė 17,7 kilogramo moliūgą, tačiau tai jo nesustabdė – jis nusprendė kryptingai siekti daug įspūdingesnio rezultato.

    Šį sezoną jis pasirinko veislę „Atlantinis milžinas“ ir dalį sklypo pritaikė būtent didiesiems vaisiams auginti. Iš viso moliūgams buvo skirta apie 70 kvadratinių metrų.

    Kaip pavyko užauginti milžiną

    Oleksijus pasodino keturis augalus, kurie išsikerojo gerokai už lysvės ribų ir užaugino devynis didelius vaisius. Didžiausias iš jų ir pasiekė 350 kilogramų svorį.

    Vyras pasakojo, kad šiemet sėjai įsigijo tris sėklas už 300 grivinų. Sėklos buvo gautos iš 252 kilogramus svėrusio moliūgo, kuris 2025 metais tapo Ukrainos rekordininku.

    Iš trijų sėklų sudygo tik vienas augalas, tačiau būtent jis ir užaugino šių metų gigantą. Nurodoma, kad moliūgo apimtis siekia 391 centimetrą, o aukštis – 70 centimetrų.

    Dirvą būsimam derliui jis ruošė dar rudenį, panaudodamas apie 16 maišų arklio mėšlo. Sezono metu augalus tręšė vermikompostu, kurį pats gamina naudodamas Kalifornijos sliekus.

    Rekordas patvirtintas, bet per brangus

    Oleksijus teigė, kad jo paraiška rekordo fiksavimui buvo patvirtinta, tačiau valstybė tokių procedūrų nefinansuoja. Todėl visas išlaidas turėtų padengti pats pareiškėjas.

    Pasak jo, oficialus rekordo užfiksavimas, net ir su nuolaida, kainuoja 29 tūkst. grivinų, tad tokių pinigų jis mokėti neketina. Vyras viliasi rasti rėmėjų.

    Moliūgą jis planuoja laikyti sklype iki šalnų, o vėliau surinkti sėklas. Dalį jų pasiliks kitų metų sėjai, o likusias ketina parduoti norintiems.

    Kitą sezoną Oleksijus žada plėsti moliūginių augalų plotą ir siekti dar didesnio rezultato. O šių metų derliaus minkštimu ketina pavaišinti savo keturias vištas.

  • Ukrainos poliarininkai virš „Akademiko Vernadskio“ stoties užfiksavo retą „vaivorykštinį“ reiškinį

    Ukrainos poliarininkai Antarktidoje, Galindezo saloje įsikūrusioje stotyje „Akademikas Vernadskis“, nufotografavo retą atmosferos reiškinį – plunksninių debesų irizaciją.

    Danguje jis atrodo kaip netolygus įvairiaspalvis plotas, primenantis milžinišką muilo burbulą. Apie šį užfiksuotą vaizdą pranešė Ukrainos nacionalinis Antarkties mokslo centras.

    Mokslininkų aiškinimu, irizacija atsiranda šviesai sąveikaujant su labai smulkiomis dalelėmis. Saulės spinduliai „aplenkia“ kliūtis (tai vadinama difrakcija), o tuomet šviesos bangos persidengia ir sukuria spalvotus perėjimus – interferenciją.

    Plunksniniuose debesyse tokiomis kliūtimis tampa mikroskopiniai ledo kristalai, iš kurių šie debesys daugiausia ir sudaryti. Dėl savo lengvumo ir pusiau permatomos struktūros plunksniniai debesys ypač gerai „parodo“ spalvų žaismą.

    Kaip susidaro debesų irizacija

    Plunksniniai debesys laikomi viršutinio aukšto debesimis: poliarinėse platumose jie paprastai formuojasi 4–6 kilometrų aukštyje, kur temperatūra nukrenta iki –20 laipsnių ir dar žemiau.

    Irizacijos vaizdas priklauso nuo ledo kristalų dydžio, formos ir išsidėstymo. Būdingas bruožas – spalvos pasiskirsto netolygiai ir tarsi atkartoja paties debesies kontūrus.

    Būtent tai, specialistų teigimu, irizaciją skiria nuo kitų optinių reiškinių, pavyzdžiui, vainiko ar halų. Pastarieji dažniau atrodo kaip aiškūs, simetriški apskritimai aplink šviesos šaltinį, nors jų spindulys gali skirtis.

    Kuo šis reiškinys skiriasi nuo halų

    Skirtingai nei halo atveju, irizacijos „spalvų dėmės“ forma nėra griežtai apvali – ją nulemia konkreti debesies forma. Todėl vieną dieną efektas gali priminti išsitaškiusį vaivorykštės atspalvių plotą, o kitą – tik nedidelius spalvotus fragmentus.

    Pranešime taip pat pažymima, kad šį reiškinį dažniau pavyksta pamatyti žemutinio ir vidutinio aukšto debesyse, dažniausiai jų pakraščiuose. Tai siejama su tuo, kad tokie debesys dažniau būna nepermatomi, bet jų kraštai išlieka skaidresni.

    Ne pirmas įdomus Antarktidos vaizdas

    Tie patys poliarininkai anksčiau buvo užfiksavę ir kitą neįprastą gamtos reiškinį – vadinamuosius „sniego spurgus“. Tai susisukę, sluoksniuoti sniego ritinėliai, kurių viduje neretai būna tuštuma.

    Tokie „ritiniai“ gali būti nuo kelių centimetrų iki daugiau nei metro skersmens, tačiau jiems susidaryti reikia kelių sutampančių oro sąlygų. Tarp jų – skirtingi sniego sluoksniai (apatinis sukietėjęs ar apledėjęs ir viršutinis šviežias, purus, drėgnas) bei oro temperatūra, artima ledo tirpsmo taškui.

  • Kijeve pastebėta reta beveik balta varna: paaiškėjo, kad ji jau užaugino jauniklius

    Kijevo gyventojai vis dažniau dalijasi nuotraukomis, kuriose užfiksuota reta, beveik balto plunksnų atspalvio varna. Paaiškėjo, kad neįprastos išvaizdos paukštis sostinėje – ne vienas, o vienas jų jau spėjo išvesti jauniklių.

    Apie neįprastą miesto „gyventoją“ socialiniuose tinkluose papasakojo kijevietė Galina Lapina, rašo UNIAN. Jos įrašas sulaukė didelio dėmesio, nes dalis žmonių iki šiol netikėjo, kad tokios varnos apskritai pasitaiko.

    Vėliau prie diskusijos prisijungę miestiečiai pranešė, kad šviesių plunksnų varnos skirtinguose Kijevo rajonuose buvo pastebėtos ne kartą. Pasak jų, viena iš tokių varnų net vedžiojo panašios spalvos jauniklius Dniepro pakrantėje.

    Nuotraukos rodo, kad mieste galėjo būti užfiksuoti ir keli skirtingi individai, o ne vien tas pats paukštis. Žmonės tokią išvaizdą neretai vadina albinizmu, tačiau šiuo atveju, kaip paaiškinta įraše, situacija – kitokia.

    Ne albinizmas, o leucizmas

    G. Lapina atkreipė dėmesį, kad albinizmui būdingas visiškas pigmento melanino nebuvimas: tuomet balti būna ne tik plunksnos, bet ir oda, snapas, o akys dažnai turi rausvą atspalvį.

    Kijeve pastebėtas paukštis turi tamsias akis, o šviesi spalva apima ne visą kūną, todėl labiau tikėtinas leucizmas. Tai genetinė mutacija, kai melanino sintezė sutrinka tik iš dalies, dėl to paukščio spalva tampa neįprastai šviesi arba dėmėta.

    Toks paaiškinimas svarbus ir dėl paplitusio mito, kad išskirtinė išvaizda neva pasmerkia paukštį atstūmimui ar neišlikimui. Pasidalintuose pasakojimuose akcentuojama, kad ši varna atrodė drąsi ir gana užtikrintai „laikėsi“ tarp kitų.

    Kur Kijeve ją pavyko pamatyti

    G. Lapina nurodė, kad su neįprasta varna susidūrė prie Verbno ežero Obolono rajone. Po šio įrašo žmonės ėmė dalytis ir savo užfiksuotomis nuotraukomis iš kitų miesto vietų.

    Kadangi pranešimai atkeliauja iš skirtingų Kijevo kampelių, neatmetama, jog mieste gyvena ne viena šviesesnio plunksnų atspalvio varna. Vis dėlto tiksliai įvardyti, kiek jų yra ir ar tai tie patys paukščiai, vien iš nuotraukų sudėtinga.

    Varnos ir varnai – ne tas pats

    Publikacijoje taip pat primenama, kad dažniausiai miestuose sutinkama pilkoji varna turi juodą galvą ir sparnų kraštus, o likusi kūno dalis būna pilkšva. Tuo metu visiškai juodos varnos (varnai) yra kitos rūšies paukščiai, kurių paplitimas skiriasi.

    Neįprastos spalvos paukščiai miestuose visada traukia dėmesį, tačiau jų išvaizdą dažnai lemia ne „retas stebuklas“, o genetikos nulemtos pigmentacijos ypatybės. Tokie atvejai, nors ir ne kasdieniai, gamtoje yra žinomi.

  • DI infrastruktūros bendrovė „fal“ pritraukė 1,3 mlrd. dolerių ir įvertinta 16 mlrd. dolerių

    DI infrastruktūros bendrovė „fal“ pritraukė 1,3 mlrd. dolerių ir įvertinta 16 mlrd. dolerių

    Dirbtinio intelekto infrastruktūros bendrovė „fal“ per „Series F“ investicijų etapą pritraukė 1,3 mlrd. JAV dolerių, o įmonės vertė pakilo iki 16 mlrd. JAV dolerių.

    Finansavimo etapui vadovavo „Bessemer Venture Partners“, taip pat prisidėjo „NVIDIA“, „Sound Ventures“, „HOF Capital“ ir „T. Rowe Price“.

    „fal“ įkurta 2021 metais turkų verslininkų Burkay Gür ir Görkem Yurtseven. Apie „Series F“ paskelbta kartu primenant, kad balandį buvo uždarytas ir 350 mln. JAV dolerių „Series E“ etapas, kuriam vadovavo „Sequoia Capital“.

    Šie du etapai kartu sudaro 1,65 mlrd. JAV dolerių, o naujas įvertinimas – 16 mlrd. JAV dolerių – yra dvigubai didesnis nei balandį skelbta 8 mlrd. JAV dolerių vertė, apie kurią rašė „Bloomberg“.

    Kam skirta „fal“ platforma

    „fal“ kuria generatyvinei medijai skirtą infrastruktūrą, leidžiančią verslams dideliu mastu vykdyti vaizdų, vaizdo įrašų ir garso DI modelius.

    Bendrovė teigia, kad jos platforma padeda įmonėms pramogų, reklamos, e. prekybos, žaidimų ir rinkodaros srityse integruoti generatyvinį DI į jau veikiančius kūrybos ir gamybos procesus.

    Didėjant generatyvinės medijos naudojimui, įmonėms vis dažniau reikia skaičiavimo infrastruktūros, kuri gebėtų palaikyti turinio generavimą neprarandant modelių našumo ir efektyvumo.

    Į ką bus nukreiptos lėšos

    2026 metais „fal“ didžiausią dėmesį skyrė generatyvinės medijos modelių kokybės ir greičio gerinimui, taikydama potreniravimo (post-training) metodus.

    Taip pat bendrovė toliau vystė tiek savo, tiek partnerių teikiamus modelius, siekdama išplėsti platformos galimybes.

    Pranešama, kad naujas finansavimas bus naudojamas „fal“ inferencijos infrastruktūros ir komandos plėtrai, taip pat tolesniam generatyvinės medijos technologijų vystymui.

    Bendrovė planuoja investuoti į mokslinius tyrimus ir 2027 metais ieškoti naujų būdų, kaip kurti DI paremtą turinį.

  • „GTA 6“ turės 55 pasiekimus ir pagerins „Rockstar“ rekordą: kuo aplenks GTA 5

    „GTA 6“ turės 55 pasiekimus ir pagerins „Rockstar“ rekordą: kuo aplenks GTA 5

    „Grand Theft Auto 6“ dar prieš oficialų debiutą spėja gerinti „Rockstar Games“ rekordus – šįkart kalbama apie pasiekimų (trofėjų) skaičių. Teigiama, kad žaidime bus galima atrakinti iš viso 55 pasiekimus.

    Kaip rašo Lenkijos portalas Interia, toks skaičius aplenktų ankstesnius studijos žaidimus: „GTA 5“ turėjo 51 pasiekimą, o „Red Dead Redemption 2“ – 52. Tai reikštų, kad „GTA 6“ šioje kategorijoje taptų nauju „Rockstar“ rekordininku.

    Tekste atkreipiamas dėmesys, kad „GTA 5“ bendras trofėjų kiekis vėliau išaugo daugiau nei 25 dėl nuolat plečiamo „GTA Online“ režimo. Panašus scenarijus, tikėtina, laukia ir „GTA 6“ – jei bus vystomas internetinis režimas, pasiekimų skaičius ateityje gali didėti.

    Pasak minimų gandų, „PlayStation“ platformoje turėtų būti įprasti platininiai trofėjai, o „Xbox“ ekosistemoje – atitinkami pasiekimai, skirti siekiantiems užbaigti žaidimą visu 100 proc. Tai reiškia, kad trofėjų medžiotojams veiklos netrūks.

    Didžiausias „Rockstar“ žemėlapis ir ilga istorija

    Šaltinio teigimu, „GTA 6“ turėtų pasiūlyti didžiausią iki šiol „Rockstar“ sukurtą žaidimo žemėlapį. Jis esą būtų maždaug dvigubai didesnis už „Los Santos“ teritoriją iš „GTA 5“ ir tris kartus didesnis nei „RDR2“ pasaulis.

    Taip pat minima, kad pagrindinės istorijos perėjimas gali užtrukti apie 80 valandų, jei koncentruojamasi į esmines užduotis. Norint daugiau laiko skirti šalutinėms veikloms ir siužeto linijoms, papildomai gali prireikti dar 30–50 valandų.

    Kol kas visa ši informacija pateikiama kaip nutekėjimai ir gandai, todėl galutiniai skaičiai bei detalės paaiškės tik tada, kai „Rockstar“ paskelbs oficialius duomenis.