CP v2

Category: Technologijos

  • Europos startuolių finansavimo pulsas: „Olix“ pritraukė 288 mln. eurų, sandorių – virš 1 mlrd.

    Europos startuolių finansavimo pulsas: „Olix“ pritraukė 288 mln. eurų, sandorių – virš 1 mlrd.

    Europos technologijų rinkoje liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje fiksuota daugiau nei 35 finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 1 mlrd. eurų. Kartu registruoti ir 5 pasitraukimai bei įsigijimai, rodantys, kad rinka po vangiau atrodžiusio laikotarpio išlaiko pagreitį.

    Didžiausias savaitės sandoris – Jungtinės Karalystės lustų startuolio „Olix“ pritraukti apie 288 mln. eurų. Skelbiama, kad po šio etapo bendrovė įvertinta maždaug 3 mlrd. eurų, o tokio masto turai signalizuoja augantį investuotojų apetitą puslaidininkių ir infrastruktūros technologijoms.

    Stambūs turai ir kryptys

    Tarp ryškesnių etapų išsiskyrė ir „Volta“, pritraukusi apie 276 mln. eurų bei pasiekusi maždaug 2,2 mlrd. eurų vertinimą. Tokie skaičiai rodo, kad investuotojai vis dar linkę mokėti premiją už įmones, kurios turi aiškų kelią į mastelį ir gali įrodyti pajamų augimą.

    Kitoje spektro pusėje – su DI susiję sprendimai verslui: „HappyRobot“ gavo apie 138 mln. eurų C serijos investiciją, kad plėstų automatizuotas įmonių operacijų sistemas. Ši kryptis atspindi tendenciją, kai DI diegimas vertinamas ne kaip eksperimentas, o kaip produktyvumo ir kaštų mažinimo priemonė.

    Įsigijimai ir investuotojų judėjimas

    Įsigijimų rinkoje dėmesį patraukė „Apple“ sprendimas įsigyti „PlasmaSolve“, siekiant kurti atsparesnes dangas įrenginiams. Tokie sandoriai dažnai yra orientuoti ne į vartotojui matomą funkciją, o į gamybos, patvarumo ir tiekimo grandinės pranašumus.

    Taip pat pranešta, kad „Bending Spoons“ sudarė didelį po biržos žingsnį – įsigijo „Airtable“ už maždaug 1,2 mlrd. eurų. Tai signalizuoja, jog dalis technologijų bendrovių vis aktyviau remiasi įsigijimais kaip greitu augimo keliu, ypač kai naujų investicijų sąlygos tampa selektyvesnės.

    Ką sako liepos skaičiai?

    Apžvalgoje pažymėta, kad vien liepos mėnesį Europos startuoliai pritraukė apie 8,6 mlrd. eurų, o pasitraukimų aktyvumas augo. Tai svarbu, nes būtent sėkmingi pasitraukimai ir įsigijimai ilgainiui grąžina kapitalą į fondus ir sukuria pagrindą naujam investicijų ciklui.

    Rinkos dinamika rodo kelias kryptis: dideli turai koncentruojasi infrastruktūros, puslaidininkių ir DI sprendimų srityse, o investuotojai vis dažniau ieško tvaraus verslo modelio, o ne vien sparčios plėtros. Tokios nuotaikos leidžia tikėtis, kad artimiausiais mėnesiais finansavimo rinka išliks aktyvi, tačiau griežčiau vertins įmonių rodiklius.

  • Liepos investicijos Europoje: startuoliai pritraukė 8,6 mlrd. eurų, o pardavimų sandorių daugėja

    Liepos investicijos Europoje: startuoliai pritraukė 8,6 mlrd. eurų, o pardavimų sandorių daugėja

    Europos startuolių finansavimas 2026 metų liepos mėnesį išliko atsparus: nors sandorių skaičius mažėjo, pritraukta suma nežymiai ūgtelėjo. Per mėnesį paskelbti 267 finansavimo sandoriai, kai 2026 metų birželį jų buvo 293, tai yra 9 proc. mažiau.

    Vis dėlto bendra pritrauktų lėšų suma siekė 8,6 mlrd. eurų ir šiek tiek viršijo birželio 8,3 mlrd. eurų. Tokia dinamika rodo, kad rinka juda link didesnių, bet retesnių investicinių raundų, o kapitalas telkiasi į brandesnius projektus.

    Didžiausi raundai ir neatskleistos sumos

    Iš 267 liepos sandorių 14 įmonių pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų kiekviena, o 35 sandorių vertė nebuvo viešai atskleista. Neatskleistų sumų dalis dažnai apsunkina pilną rinkos vaizdą, tačiau kartu signalizuoja, kad dalis investuotojų ir įmonių renkasi didesnį konfidencialumą.

    Didžiausias mėnesio sandoris fiksuotas Vokietijoje: gynybos ir DI srityje veikianti „Helsing“ užsitikrino apie 1,7 mlrd. eurų vertės E serijos investiciją. Įmonės vertinimas šiame etape siekė apie 16,6 mlrd. eurų.

    DI – tarp ryškiausių krypčių

    Sektorių pjūvyje liepos mėnesį daugiausia dėmesio sulaukė dirbtinis intelektas: pagal investicijų apimtį DI įvardijamas kaip lyderiaujanti kryptis. Investuotojų interesą čia palaiko praktiniai pritaikymo scenarijai, ypač saugumo, programinės įrangos ir automatizavimo sprendimuose.

    Finansavimo koncentracija į DI taip pat atspindi platesnę tendenciją: investuotojai dažniau renkasi sritis, kuriose matomas aiškesnis produktyvumo šuolis ir greitesnė komercializacija. Tuo pat metu didėja reikalavimai dėl duomenų, saugumo ir atitikties, kas gali lemti aukštesnę įėjimo kartelę mažesniems žaidėjams.

    Vokietija pirmauja, o „exits“ aktyvėja

    Šalių reitinge pagal pritrauktas lėšas lyderiavo Vokietija: per 48 sandorius surinkta apie 3,5 mlrd. eurų. Tai pabrėžia, kad didelės ekonomikos su stipresne pramonės baze ir gynybos, inžinerijos bei programinės įrangos ekosistemomis šiuo metu gali lengviau pritraukti didžiuosius raundus.

    Dar vienas svarbus signalas rinkai – pagyvėję pasitraukimai: liepos mėnesį užfiksuotas 51 „exits“ sandoris, kai birželį jų buvo 39. Aktyvumas išsisklaidė per įvairius sektorius, o dažniausiai minimos kryptys apėmė programinę įrangą, DI, finansų technologijas, sveikatos technologijas ir žmogiškųjų išteklių technologijas.

  • Viduržemio jūroje džiūsta šuliniai: „Ahbstra“ pristatė įrenginį, geriamąjį vandenį gaminantį iš oro

    Viduržemio jūroje džiūsta šuliniai: „Ahbstra“ pristatė įrenginį, geriamąjį vandenį gaminantį iš oro

    Pietų Europoje vandens trūkumas vis dažniau tampa ne sezonine, o nuolatine problema: kai kuriose Viduržemio jūros regiono vietovėse skelbiamos ekstremalios situacijos, o dalis gyventojų susiduria su ilgalaikiu vandens stresu. Aplinkos agentūros ir tarptautinės organizacijos įspėja, kad dėl karščio bangų ir menkstančių kritulių didėja spaudimas požeminiams vandens ištekliams.

    Šiame kontekste Jungtinės Karalystės klimato technologijų bendrovė „Ahbstra“ pristatė įrenginį ARK, kuris, anot kūrėjų, gali iš oro pagaminti iki 500 litrų geriamojo vandens per parą. Įrenginys sukurtas taip, kad veiktų ir karštame, sausame klimate, o tai ypač aktualu saloms ir nuo tinklų atskirtiems objektams.

    „Idėja gimė tada, kai mano sklype Ibizoje tiesiog išdžiūvo šuliniai“, – sakė „Ahbstra“ vadovas Hashemas Arouzi.

    Pasak jo, vien Ibizoje yra daugiau kaip 15 000 nekilnojamojo turto objektų, neprijungtų prie centralizuoto vandentiekio, todėl jie priklauso nuo privačių šulinių ar atvežamo vandens. Problema ta, kad sausros metu senka ne tik šuliniai, bet ir vandens telkiniai, iš kurių pildomos cisternos, o gėlinimo pajėgumai ne visada pasiekia atokius objektus.

    Kaip veikia vandens gamyba iš oro?

    ARK technologijos pagrindas – pažangios nanomedžiagos, vadinamos metalų organiniais karkasais. Tai porėtos struktūros, kurios gali „pagauti“ vandens molekules iš oro, o vėliau jas atskirti ir surinkti kaip skystį.

    Vienas didžiausių iššūkių tokiose sistemose – pasiekti didelę išeigą ir kartu nepadidinti energijos sąnaudų iki nepraktiško lygio. „Ahbstra“ teigimu, jų sukurta patentuota dalelių reaktoriaus koncepcija leidžia efektyviau praleisti didelį oro kiekį pro aktyvią medžiagą ir optimizuoti ciklus, kurių metu vanduo sugeriamas ir išskiriamas.

    Įmonė taip pat akcentuoja vandens kokybę: surinktas vanduo, jų teigimu, išgaunamas be dažnai aptinkamų taršalų, tokių kaip PFAS grupės junginiai ar mikroplastikai. Vis dėlto praktikoje galutinė kokybė priklauso ir nuo įrenginio filtravimo grandinės, priežiūros bei vietos oro užterštumo.

    Ar tai reali alternatyva tradiciniams sprendimams?

    Rinkoje jau yra atmosferos vandens generatorių, kurie vandenį išgauna kondensuodami drėgmę, tačiau tokie sprendimai paprastai geriausiai veikia karštose ir drėgnose vietovėse. Sausame klimate jų efektyvumas krenta, nes kondensacijai reikia gerokai daugiau energijos.

    „Ahbstra“ teigia, kad ARK gali išlaikyti našumą net esant maždaug 10 proc. santykinei drėgmei ir 45 laipsnių karščiui, kai paros išeiga, anot bendrovės, gali siekti apie 300 litrų. O 500 litrų per parą našumas, pasak gamintojo, pasiekiamas esant 30 laipsnių temperatūrai ir 30 proc. santykinei drėgmei.

    „Net esant labai mažai drėgmei ir dideliam karščiui galime pagaminti šimtus litrų per parą, o didėjant drėgmei didėja ir našumas bei gerėja energijos efektyvumas“, – sakė H. Arouzi.

    Įmonės požiūriu, svarbus pranašumas yra ir galimybė pritaikyti medžiagos sudėtį pagal vietos klimatą. Kitaip tariant, skirtingoms vietovėms galima parinkti skirtingą metalų organinį karkasą, kad jis efektyviau „dirbtų“ tam tikrame drėgmės ir temperatūros diapazone.

    Kaina, energija ir pirmieji klientai

    Įrenginys pirmiausia orientuotas į vystytojus ir savininkus objektų, kurie neturi patikimo vandens tiekimo: nuo vilų salose iki izoliuotų statybviečių ar pramoninių aikštelių. Bendrovė nurodo, kad tipinėmis pietinio Viduržemio sąlygomis įrenginiui gali reikėti apie 10 kilovatų galios, o tai sudaro maždaug 0,48 kilovatvalandės vienam litrui pagaminto vandens.

    ARK kaina siekia apie 180 000 eurų, o gamyba kol kas vykdoma pačios įmonės pajėgumais, naudojant tiekėjų komponentus. „Ahbstra“ teigia planuojanti plėsti gamybą su partneriais, o pirmosios įsigytos sistemos turėtų būti įdiegtos iki 2027 metų pradžios.

    Įmonė taip pat mato platesnį pritaikymą: nuo humanitarinės pagalbos ir ekstremalių situacijų valdymo iki pramonės, kuriai reikia itin švaraus vandens. Tarp minimų krypčių – ir duomenų centrai, kuriuose susidaro daug perteklinės šilumos, teoriškai galinčios būti panaudotos vandens gamybos procesuose.

  • „Google“ išjungia „Google Assistant“ „Android“ telefonuose: jau aiški data ir ką tai reiškia

    „Google“ išjungia „Google Assistant“ „Android“ telefonuose: jau aiški data ir ką tai reiškia

    „Google“ pradeda laipsniškai atsisakyti balso asistento „Google Assistant“ „Android“ įrenginiuose ir dalyje kitų platformų. Bendrovė patvirtino, kad pasikeitimai vyks etapais, o vienas svarbiausių terminų – rugsėjo 4 dieną, kai bus išimtas su „Google Assistant“ susijęs papildinys.

    Tačiau tai nereiškia, kad tą pačią dieną asistentas vienu metu nustos veikti visiems. „Google“ akcentuoja, kad išjungimas bus vykdomas palaipsniui ir gali užtrukti kelias savaites, kol pakeitimai pasieks visus naudotojus.

    Šis sprendimas susijęs su „Google“ strategija pereiti prie naujesnės platformos „Gemini“, kurią bendrovė pozicionuoja kaip pažangesnį sprendimą ir toliau aktyviai plečia. Kitaip tariant, „Google Assistant“ funkcijas planuojama perkelti į „Gemini“, o senesnė paslauga bus uždaroma.

    Kur pokyčiai bus ryškiausi?

    Didžiausias poveikis laukia telefonų ir planšečių su „Android“, taip pat įrenginių su „iOS“, kur „Google Assistant“ buvo plačiai naudojamas kasdienėms užduotims, nuo skambučių inicijavimo iki priminimų ar išmaniųjų namų valdymo. Naudotojams tai reiškia, kad dalis įprastų komandų ir integracijų gali keistis, o nustatymus teks pritaikyti iš naujo.

    Pokyčiai palies ir kai kurias kitas „Google“ ekosistemos dalis, pavyzdžiui „Wear OS“ išmaniuosius laikrodžius, „Android Auto“ automobiliuose bei dalį programinės įrangos, naudojamos ausinėse. Praktikoje tai gali reikšti atnaujintą valdymo logiką ir naujas sąsajas, kurios bus susietos su „Gemini“.

    Kur „Google Assistant“ dar liks?

    Ne visur „Google Assistant“ bus išjungtas iš karto. „Google“ nurodo, kad „Android Automotive“ platformoje situacija kitokia ir po rugsėjo 4 dienos asistentas dar turėtų veikti, nes tai atskira automobilių operacinė aplinka, integruojama tiesiogiai gamintojo sistemoje.

    Taip pat tikimasi, kad „Google Assistant“ kurį laiką bus pasiekiamas televizoriuose su „Google TV“, išmaniuosiuose ekranuose ir dalyje „Google Home“ įrenginių. Vis dėlto bendrovės kryptis aiški – ateityje šiose kategorijose vis daugiau funkcijų turėtų pereiti į „Gemini“.

    Ką tai reiškia Lietuvoje?

    „Google Assistant“ palaikymas lietuvių kalbai atsirado vėliau nei didžiosiose rinkose – „Google“ jį pristatė 2019 metais. Nors paslauga Lietuvoje buvo svarbi dėl patogaus valdymo balsu, pastaraisiais metais akivaizdu, kad „Google“ prioritetą teikė „Gemini“ ir DI paremtoms funkcijoms.

    Naudotojams, kurie kasdien naudoja balsines komandas, svarbiausia stebėti atnaujinimus ir pranešimus įrenginyje, nes perėjimas gali vykti nevienodu tempu. „Google“ ragina pereiti prie „Gemini“, tačiau reali patirtis priklausys nuo konkretaus telefono modelio, regiono ir atnaujinimų politikos.

    „Išjungimą įgyvendinsime etapais, todėl pokyčiai gali užtrukti kelias savaites, kol pasieks visus“, – teigia „Google“.

  • Keistas vaizdas Ukrainoje: deganti rusų amunicijos sunkvežimį „pastūmė“ paleista „Grad“ raketa

    Keistas vaizdas Ukrainoje: deganti rusų amunicijos sunkvežimį „pastūmė“ paleista „Grad“ raketa

    Socialiniuose tinkluose paplitusiame vaizdo įraše iš Ukrainos fronto matyti liepsnojantis Rusijos kariuomenės sunkvežimis, prikrautas amunicijos daugkartinio raketų paleidimo sistemai BM-21 „Grad“. Nors transporto priemonė jau atrodė pasmerkta, įvyko netikėta ir pavojinga grandininė reakcija.

    Įkaitus kroviniui, suveikė vienos raketos variklis, o ji, dar būdama sunkvežimio kėbule, staigiai pajudėjo pirmyn ir rėžėsi į kabiną. Sprogstamosios dalies detonavimo nebuvo, tačiau raketos trauka kelis metrus „pastūmė“ visą sunkvežimį, kol šaudmuo galiausiai atsiskyrė ir nuskriejo toliau.

    Karo zonose tokie atvejai nėra retenybė, kai po gaisro ima sproginėti arba nekontroliuojamai „iššauna“ šaudmenys. Vis dėlto ši situacija išsiskiria tuo, kad raketa ne tik suveikė, bet ir tapo savotišku varikliu pačiam automobiliui, sukurdama ypač rizikingą scenarijų net ir karo lauko realijose.

    Kas yra BM-21 „Grad“?

    BM-21 „Grad“ yra viena plačiausiai pasaulyje paplitusių daugkartinio raketų paleidimo sistemų, sukurta dar 7-ajame dešimtmetyje. Bazinė sistema paprastai naudoja 40 raketų, kurių kalibras yra 122 milimetrai, o salvinė ugnis skirta dideliems plotams apšaudyti.

    Priklausomai nuo naudojamos amunicijos tipo, efektyvus nuotolis siekia maždaug nuo 20 iki 45 kilometrų. Per dešimtmečius sukurta įvairių raketų versijų: nuo skeveldrinių-sprogstamųjų iki kasetinių, padegamųjų ar specializuotų, skirtų tam tikroms užduotims mūšio lauke.

    Nuostoliai ir naudojimas kare

    Neaišku, ar konkrečiame epizode šalia buvo ir pati paleidimo sistema, ar sunaikintas tik amunicijos sunkvežimis. Vis dėlto vizualiai patvirtintų karo nuostolių suvestinės rodo, kad Rusija per karą neteko šimtų šio tipo sistemų, o tai atspindi intensyvų jų naudojimą ir aukštą pažeidžiamumą.

    BM-21 „Grad“ naudoja ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos, įskaitant skirtingos kilmės techniką, gautą kaip karinė parama. Karo eiga ir logistikos spaudimas reiškia, kad amunicijos sandėliavimas, transportavimas ir gaisrai tampa ne mažiau pavojingi nei tiesioginis apšaudymas, nes net viena kibirkštis gali sukelti nekontroliuojamas reakcijas.

  • „Boeing“ krovininis 777F pasiekė rekordą: iš Škotijos į Australiją nuskraidino be sustojimo

    „Boeing“ krovininis 777F pasiekė rekordą: iš Škotijos į Australiją nuskraidino be sustojimo

    „Boeing“ krovininis lėktuvas 777 Freighter (777F) atliko vieną įspūdingiausių pastarojo meto komercinių skrydžių: iš Škotijos Prestviko oro uosto be tarpinio nusileidimo pasiekė Melburną Australijoje. Skrydis truko 19 valandų ir 23 minutes, o įveiktas atstumas siekė apie 18 240 kilometrų.

    Operaciją atliko JAV krovinių vežėjas National Airlines, pabrėžęs, kad tai buvo specializuota misija, skirta kuo greičiau pristatyti svarbų krovinį. Bendrovė nurodė, kad gabentos ir kritinės aviacijos detalės, reikalingos skubiam remontui, kai kiekviena valanda lemia lėktuvo grįžimą į darbą.

    „Nuo pirmos kliento užklausos iki pakilimo visas užsakomasis skrydis buvo suplanuotas, suderintas ir paleistas per vos 30 valandų“, – teigiama National Airlines pranešime.

    Aviacijos analitikai atkreipia dėmesį, kad tokį nuotolį padėjo pasiekti specifinės sąlygos. Remiantis Altair duomenimis, skrydžio trukmė ir atstumas leidžia manyti, kad krovinys galėjo būti santykinai lengvas, kad lėktuvas galėtų pasiimti daugiau degalų ir maksimaliai išnaudoti nuotolio galimybes.

    Pagal gamintojo nurodomas specifikacijas, standartinis „Boeing“ 777F nuotolis yra apie 9 200 kilometrų, kai gabenamas maksimalus maždaug 107 tonų krovinys. Todėl rekordinis maršrutas iš Europos į Australiją rodo, kaip stipriai realų pasiekiamą atstumą gali pakeisti krovinio masė, vėjo sąlygos, skrydžio aukštis ir maršruto parinkimas.

    Šis skrydis sulaukė ir didelio dėmesio internete: skaičiuojama, kad maršrutą realiu laiku stebėjo beveik 40 000 žmonių. Pastaraisiais metais tokie ilgo nuotolio bandymai ir rekordai tampa savotišku aviacijos industrijos barometru, atskleidžiančiu, kaip tobulėja lėktuvų efektyvumas ir kaip globalios tiekimo grandinės prisitaiko prie skubios logistikos poreikių.

  • JAV gynyba stato ant kvantinių technologijų: „IonQ“ jungiasi su Sandia laboratorijomis

    JAV gynyba stato ant kvantinių technologijų: „IonQ“ jungiasi su Sandia laboratorijomis

    JAV stiprina gynybos technologijų plėtrą, vis daugiau dėmesio skirdamos kvantinei kompiuterijai ir kvantiniams tinklams. Naujas bendradarbiavimas siekia pagreitinti sprendimus, kurie galėtų padėti tiek saugioms komunikacijoms, tiek sudėtingų sistemų optimizavimui.

    Partnerystė orientuota į kelias kertines sritis: kvantinių įrenginių kūrimą, jų charakterizavimą ir testavimą, taip pat aparatinės įrangos integraciją su konkrečioms užduotims pritaikytomis programomis. Tyrimai numatyti Quantum Demonstration Facility centre Naujojoje Meksikoje, priklausančiame Sandia National Laboratories.

    Šis centras buvo kuriamas tam, kad padėtų viešajam ir privačiajam sektoriui kartu tikrinti naujas kvantines technologijas, skirtas valstybės reikmėms. Praktinis tikslas aiškus: didinti kvantinių kompiuterių mastelio didinimo galimybes ir gerinti jų ryšį per kvantinius tinklus.

    „IonQ“ tikisi, kad bendras darbas su Sandia ekspertų komandomis pagreitins sprendimus, susijusius su jonų gaudyklėmis ir su jomis siejama fotonika. Sandia jau anksčiau gamino jonų gaudykles, kurios buvo naudojamos ankstyvuose „IonQ“ kvantinių kompiuterių prototipuose, o dabar bendradarbiavimo apimtis plečiama.

    Įmonė taip pat skelbia apie spartų technologinį progresą: 2025 metais pranešta apie 99,99 proc. dviejų kubitų vartų tikslumą ir pristatyta naujausia kvantinė sistema „IonQ Tempo“. Pasak „IonQ“, jos sprendimai pritaikomi skaičiavimuose, tinkluose, jutikliuose ir kibernetiniame saugume, o tarp klientų minimos „Amazon Web Services“, „AstraZeneca“ ir „NVIDIA“.

    Kvantinės technologijos tampa geopolitinės konkurencijos dalimi, todėl valstybės didina investicijas į tyrimus ir praktinius bandymus. Tokios viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės JAV atveju signalizuoja siekį greičiau perkelti laboratorinius pasiekimus į realias gynybos ir nacionalinio saugumo taikymo sritis.

  • „Netflix“ pagaliau atlaisvino 4K ribojimą: ko reikia, kad „Chrome“ rodytų UHD?

    „Netflix“ pagaliau atlaisvino 4K ribojimą: ko reikia, kad „Chrome“ rodytų UHD?

    „Netflix“ ilgą laiką kompiuteriuose per naršykles ribojo vaizdo kokybę iki HD, o 4K iš esmės buvo patogiau pasiekiama tik per „Microsoft Edge“ ar specialias programėles. Dabar platforma pradėjo plėsti 4K UHD palaikymą ir „Google Chrome“, tačiau tam neužtenka vien atsinaujinti naršyklę.

    4K atkūrimas „Chrome“ siejamas su naujesnėmis naršyklės versijomis ir papildomais sistemos reikalavimais. Praktikoje tai reiškia, kad vartotojui reikia suderintos naršyklės, operacinės sistemos, aparatinės įrangos ir skaitmeninių teisių apsaugos sprendimų, kad transliacija būtų leidžiama UHD kokybe.

    Ko prireiks 4K kokybei

    Norint „Netflix“ žiūrėti 4K UHD kokybe per „Google Chrome“, paprastai būtina „Windows 11“ su naujausiais atnaujinimais. Be to, rekomenduojamas interneto ryšys turėtų siekti bent 15 Mb/s, kad vaizdas stabiliai laikytų UHD raišką ir neperšoktų į žemesnę kokybę.

    Dar viena dažna sąlyga yra HEVC kodeko palaikymas, kai kuriais atvejais gali reikėti „Microsoft HEVC Video Extensions“ komponento. Taip pat svarbus ekranas ir jungtys: 4K raiška su 60 Hz, o naudojant išorinį monitorių gali būti reikalingas HDCP 2.2 suderinamumas.

    Aparatinė įranga irgi turi reikšmės, nes dalis 4K transliacijos remiasi aparatine vaizdo dekodavimo spartinimo funkcija. „Netflix“ rekomendacijose dažnai minimos vaizdo plokštės, tokios kaip „Nvidia GeForce GTX 1050“ ar „AMD Radeon RX 400“ serija ir galingesnės, tačiau realus poreikis priklauso nuo konkretaus kompiuterio ir ekrano.

    Ne visiems vartotojams prieinama

    Nors 4K palaikymo plėtra „Chrome“ yra reikšmingas pokytis, jis vis dar nėra universalus. „Netflix“ 4K transliacija kompiuteriuose paprastai išlieka orientuota į „Windows“ ekosistemą, todėl „macOS“ ar „Linux“ naudotojams naršyklėje dažnai tebėra taikomas 1 080p limitas.

    Be techninių reikalavimų, būtinas ir tinkamas planas: 4K UHD „Netflix“ suteikia tik brangiausiame „Premium“ pakete. Straipsnyje minėta 75 zlotų mėnesinė kaina yra apie 17 eurų per mėnesį, tačiau galutinė suma priklauso nuo šalies ir tuo metu galiojančios kainodaros.

    Kodėl šie ribojimai atsiranda

    Tokie skirtumai tarp naršyklių ir sistemų dažniausiai susiję su turinio apsauga, kodekų licencijomis ir DRM reikalavimais. Dėl to net ir turint 4K ekraną bei greitą internetą galutinę transliacijos kokybę gali lemti naršyklės, operacinės sistemos ir apsaugos technologijų suderinamumas.

    Vartotojams, kurie nori užtikrintai gauti 4K, praktiškiausia pasitikrinti „Netflix“ atkūrimo nustatymus, atnaujinti „Google Chrome“ ir „Windows 11“, įsitikinti dėl HEVC palaikymo bei įvertinti, ar ekranas ir jungtys atitinka UHD bei HDCP 2.2 reikalavimus.

  • Į Gdynę suplauks 21 NATO karo laivas: žadamas istorinis galios demonstravimas

    Į Gdynę suplauks 21 NATO karo laivas: žadamas istorinis galios demonstravimas

    Rugpjūčio 15 dieną, minint Lenkijos kariuomenės dieną ir Varšuvos mūšio 106-ąsias metines, Gdansko įlankoje vyks jūrinis paradas. Jame dalyvaus 21 Lenkijos karinių jūrų pajėgų ir sąjungininkų laivas, o renginys taps antrąja pagrindine nacionalinių iškilmių dalimi.

    Paradas organizuojamas lygiagrečiai su karine eisena Varšuvoje, o šių metų minėjimai rengiami su saugumo temai skirtu šūkiu. Lenkijos gynybos ministerijos skelbiamame scenarijuje pabrėžiama kariuomenės ir sąjungininkų sąveika Baltijos regione.

    Parado priešakyje – fregata

    Skelbiama, kad rikiuotės priekyje plauks raketinė fregata ORP „Gen. T. Kościuszko“, priklausanti „Oliver Hazard Perry“ tipui. Kartu bus galima pamatyti korvetę ORP „Kaszub“, vadovavimo laivą ORP „Kontradmirał Xawery Czernicki“ bei kitas kovines ir pagalbines platformas.

    Į programą įtraukti minų paieškos ir neutralizavimo laivai, traleriai, hidrografinės paskirties vienetai, vilkikai, taip pat transporto ir gelbėjimo laivai. Tokia sudėtis leidžia parodyti ne tik ugnies galią, bet ir jūrinės logistikos bei paieškos ir gelbėjimo pajėgumus.

    Sąjungininkų laivai ir skrydžiai

    Sąjungininkų komponentą sudarys trys priešmininės gynybos laivai: Švedijos „Skaftö“, Estijos „Sakala“ ir Lietuvos „Skalvis“. Ši dalis ypač akcentuoja Baltijos jūros saugumo prioritetus ir regioninių partnerių bendradarbiavimą.

    Virš Gdansko įlankos taip pat planuojami karinės jūrų aviacijos skrydžiai. Tarp numatytų orlaivių minimas ankstyvojo perspėjimo „Saab 340 AEW Erieye“, patrulinis ir žvalgybinis M28 „Bryza“, taip pat sraigtasparniai, skirti paieškos ir gelbėjimo bei povandeninių taikinių paieškos užduotims.

    Kada ir kur geriausia stebėti?

    Organizatorių pateikiama informacija rodo, kad paradas geriausiai matysis Gdynėje, Kosciuškos aikštės prieigose. Daugumoje pranešimų nurodoma pradžia apie 12 valandą, nors kai kuriuose grafikuose minimas startas apie 11.30 valandą.

    Pasirengimas prasidėjo dar rugpjūčio pradžioje, o jūrinio komponento repeticija numatyta rugpjūčio 11 dieną 15.30 valandą Gdansko įlankos rajone. Šalia numatoma ir karinė zona su technikos demonstracijomis, susitikimais su kariais, orkestrų pasirodymais bei lauko virtuve.

    Jūriniai paradai Lenkijoje tampa vis svarbesne kariuomenės dienos dalimi, ypač augant Baltijos jūros strateginei reikšmei. Renginiu siekiama parodyti pasirengimą veikti kartu su sąjungininkais, kai regiono saugumo situaciją veikia Rusijos keliama įtampa ir dažnėjantys karinio atgrasymo signalai.

  • JAV ir Ukraina kuria naujas S-300 raketas: tai gali pakeisti oro gynybos karą iki 2026-ųjų

    JAV ir Ukraina kuria naujas S-300 raketas: tai gali pakeisti oro gynybos karą iki 2026-ųjų

    Jungtinės Valstijos kartu su Ukraina dirba modernizuodamos senesnes S-300 priešlėktuvines raketas arba kurdamos naują jų variantą, kuris turėtų geresnes kovines savybes. Apie tai viešai kalbėta JAV žiniasklaidoje, o tikslas siejamas su augančiu poreikiu papildyti Ukrainos oro gynybos atsargas. Skelbiama, kad atnaujintas sprendimas galėtų pradėti veikti iki 2026 metų pabaigos.

    Pasak atsargos JAV kariuomenės pulkininko Roberto Hamiltono, vyksta bendros amerikiečių ir ukrainiečių pastangos, kurios leistų grąžinti į rikiuotę S-300 pajėgumus, kai sovietinės kilmės raketų atsargos karo metu smarkiai sumažėjo.

    „Vyksta bendros JAV ir Ukrainos pastangos modernizuoti senas S-300 raketas arba sukurti naujesnį variantą, kuris pagerintų jų galimybes“, – sakė Robertas Hamiltonas.

    Jo teigimu, gamybos apimtys galėtų siekti apie 100 ar net kelis šimtus priešlėktuvinių raketų per metus, tačiau tai priklausytų nuo finansavimo, gamybinių pajėgumų ir tiekimo grandinių. Tokie skaičiai yra reikšmingi, nes oro gynybos raketos moderniame kare yra vienas greičiausiai eikvojamų resursų, ypač esant masinėms dronų ir raketų atakoms.

    Kaip tai susiję su S-300 problema

    Ukraina karo pradžioje turėjo maždaug 25–30 S-300 divizionų, tačiau jų kovinė parengtis ir raketų atsargos skyrėsi. Ilgainiui didelė dalis raketų buvo sunaudota atrėmiant smūgius, o papildymas tapo sudėtingas, nes originali gamyba buvo susijusi su buvusia Sovietų Sąjungos pramone ir jos tiekėjais.

    Dėl to Ukraina vis labiau remiasi vakarietiškomis oro gynybos sistemomis, tačiau jų raketų atsargų palaikymas taip pat kelia iššūkių. Intensyvių atakų metu net ir pažangios sistemos reikalauja nuolatinio papildymo, o gamybos tempai Europoje ir JAV ne visada spėja paskui realų suvartojimą.

    Kas yra S-300 ir kuo ji svarbi

    S-300 yra mobilioji ilgo nuotolio oro gynybos sistema, skirta naikinti orlaivius, sraigtasparnius, sparnuotąsias raketas ir kai kuriais atvejais taktines balistines raketas. Ukrainoje naudoti PT ir PS variantai, priklausomai nuo raketos tipo, galėjo pasiekti maždaug nuo 47 iki 75 kilometrų nuotolį, o vėlesnėse modifikacijose jis būdavo gerokai didesnis.

    Ši sistema svarbi tuo, kad ji istoriškai sudarė vieną iš Ukrainos oro gynybos „stuburo“ dalių, ypač didesnių miestų ir infrastruktūros objektų apsaugai. Jei būtų pavykę užtikrinti naujų raketų gamybą ar efektyvią modernizaciją, tai galėtų sumažinti spaudimą kitoms sistemoms ir suteikti daugiau lankstumo planuojant gynybą.

    Europos vaidmuo ir artimiausios tendencijos

    JAV gynybos pareigūnai anksčiau yra minėję, kad kartu su Ukraina ir remiant kelioms Europos įmonėms ieškoma sprendimų, kaip sukurti sovietinių sistemų „pakaitalą“ ir užtikrinti raketų tiekimą. Praktikoje tai reiškia bandymus suderinti naujus radarus, valdymo komponentus ir raketas su turima infrastruktūra, kad rezultatas būtų greitesnis nei visiškai naujų baterijų dislokavimas.

    Taip pat skelbta, kad atskiros Europos šalys yra finansavusios iniciatyvas, skirtas Ukrainos S-300 raketų įsigijimui ar papildymui. Bendras kontekstas aiškus: oro gynyba tampa vienu svarbiausių ilgalaikės paramos prioritetų, o didžiausias iššūkis yra ne vien technologijos, bet ir masinė gamyba bei nuolatinis atsargų atkūrimas.