CP v2

Category: Technologijos

  • JAV kariuomenė taikosi į milijonus dronų: kritinis komponentas bus gaminamas JAV, ne Kinijoje

    JAV kariuomenė taikosi į milijonus dronų: kritinis komponentas bus gaminamas JAV, ne Kinijoje

    JAV kariuomenė spartina planus išplėsti mažųjų bepiločių orlaivių gamybą iki milijonų vienetų, o vienu iš kertinių programos komponentų tampa retųjų žemių magnetai. Šiam tikslui pasirinkta bendrovė „Vulcan Elements“, kuri tieks neodimio, geležies ir boro magnetus dronų varikliams.

    Magnetai bus naudojami kompaktiškuose bešepetėliuose varikliuose, kurie dėl didelio galios ir svorio santykio yra vienas svarbiausių mažų dronų elementų. Būtent tokie magnetai leidžia sukurti stiprų magnetinį lauką mažoje detalėje, todėl varikliai gali būti lengvi, tačiau pakankamai galingi.

    Tiekimo grandinės rizika tapo strategine

    Pasirinkimas pirkti magnetus iš gamintojo JAV išryškina platesnę problemą: masinei dronų gamybai reikalinga patikima ir nuspėjama komponentų tiekimo grandinė. Didelio masto programose net ir nedidelis vienos detalės trūkumas gali sustabdyti surinkimą bei trikdyti mokymus ar pajėgumų plėtrą.

    JAV kariuomenė tiekėjams kėlė reikalavimą užtikrinti visiškai vietinį, vertikaliai integruotą gamybos procesą. „Vulcan Elements“ teigia, kad jos tiekimo grandinė nepriklauso nuo Kinijos nei žaliavų, nei technologijų, nei programinės įrangos ar intelektinės nuosavybės prasme.

    „Mums svarbu, kad kritiniai komponentai būtų gaminami šalyje ir nepriklausytų nuo geopolitinių rizikų“, – teigiama bendrovės pozicijoje, apibendrinančioje JAV kariuomenės keliamus atrankos kriterijus.

    Didžiulė gamykla Šiaurės Karolinoje

    „Vulcan Elements“ stato magnetų gamyklą Benson mieste, Šiaurės Karolinoje. Skelbiama, kad objekto plotas sieks apie 100 000 kvadratinių metrų, o pasiekus pilną pajėgumą čia būtų pagaminama iki 10 000 tonų magnetų per metus.

    Bendrovė šį projektą vadina didžiausia retųjų žemių magnetų gamykla už Kinijos ribų. Jei planai bus įgyvendinti, tai gali reikšmingai sustiprinti JAV gebėjimą patiems apsirūpinti komponentais, kurie yra būtini ne tik gynybos pramonei, bet ir civilinėms technologijoms.

    Magnetų reikės ne vien dronams

    Nors pradinis impulsas yra karinės paskirties dronų programa, gamykla orientuojama į platesnę rinką. „Vulcan Elements“ nurodo planuojanti tiekti magnetus ir robotikai, automobilių pramonei, puslaidininkių gamybos sektoriui bei duomenų centrų infrastruktūrai.

    Pastaraisiais metais retųjų žemių medžiagos ir iš jų gaminami magnetai tapo vienu jautriausių pasaulinių tiekimo grandinių taškų: jie reikalingi elektriniams varikliams, pramoninei automatizacijai, gynybos sistemoms ir energetikai. Dėl to Vakarų valstybės vis dažniau investuoja į vietinę gavybą, perdirbimą ir gamybą, siekdamos sumažinti priklausomybę nuo riboto tiekėjų skaičiaus.

  • Sam Altman įspėja: DI gali atnešti vaistą nuo vėžio, bet mainais atims laisvę ir privatumą

    Sam Altman įspėja: DI gali atnešti vaistą nuo vėžio, bet mainais atims laisvę ir privatumą

    Įspėjimas apie patogumo kainą

    „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas viešuose pasisakymuose vis dažniau akcentuoja ne fantazijas apie maištaujančias mašinas, o lėčiau ir nepastebimai atsirandančią grėsmę: visuomenė, siekdama saugumo ir patogumo, gali pati sutikti su vis didesne kontrole.

    Jo teigimu, pavojingiausia distopija gali būti ta, kurioje už materialinę gerovę, medicinos proveržius ir kasdienį komfortą žmonės sumoka prarasdami privatumą, sprendimų laisvę ir realią įtaką savo gyvenimui.

    „Jūs gausite vaistą nuo vėžio ir materialinę gausą, bet neturėsite laisvės, neturėsite valios spręsti. Tai bus tobula stebėjimo valstybė“, – sakė Samas Altmanas.

    DI agentai ir nuolatinis stebėjimas

    Altmanas atkreipia dėmesį į kryptį, kuria juda didžiųjų technologijų kuriami produktai: nuo įrankių, vykdančių atskiras komandas, link nuolat fone veikiančių DI agentų, galinčių stebėti ekraną, suprasti kontekstą ir padėti priimti sprendimus.

    Tokia evoliucija žada didžiulį produktyvumo šuolį, tačiau kartu kelia privatumo klausimus. Jei asistentas turi matyti ekrane rodomą informaciją, girdėti pokalbius ar analizuoti susitikimus, jis neišvengiamai priartėja prie jautriausių asmens duomenų.

    Altmanas yra užsiminęs apie scenarijų, kuriame asmeninis asistentas turėtų beveik tobulą kasdienio gyvenimo kontekstą: matytų, kas vyksta ekrane, dalyvautų susitikimuose ir fiksuotų skambučius. Kritikai tai vadina nauju nuolatinės priežiūros standartu, kurį bus sunku atšaukti, jei jis taps norma.

    Riba, kurią siūlo pats Altmanas

    Pasak „OpenAI“ vadovo, vienas iš būdų nepaslysti į kontrolės visuomenę yra paprastas testas: technologinė pažanga turi kasmet didinti žmonių laisvę ir jų galimybes rinktis, o ne mažinti autonomiją dėl tariamo efektyvumo.

    Jo logika tokia: jei visuomenė kiekvienais metais jaučia, kad turi daugiau laiko, daugiau pasirinkimų ir daugiau įtakos savo gyvenimui, tuomet rizika, kad DI taps įrankiu centralizuotai valdžiai ir totalinei priežiūrai, mažėja.

    „Jei kasmet žmonės turės daugiau laisvės ir daugiau galios spręsti, o jų gyvenimo ir laiko kokybė nuosekliai augs, tada, tikėtina, viskas bus gerai“, – sakė Samas Altmanas.

    Kodėl diskusija aštrėja visame sektoriuje

    Platesniame kontekste šie perspėjimai sutampa su globalia tendencija: valstybės ir reguliuotojai ieško būdų, kaip suvaldyti didelės galios DI sistemas, o technologijų kompanijos tuo pat metu spartina agentinių produktų ir asistentų plėtrą.

    Diskusiją kaitina ir kiti ryškūs pramonės lyderių pasisakymai. Pavyzdžiui, „Oracle“ vadovas Larry Ellisonas yra kalbėjęs apie nuolatinį įrašinėjimą kaip priemonę skatinti geresnį piliečių elgesį, o „Palantir“ vadovas Alexas Karpas atvirai pripažino, kad bendrovės produktai kartais naudojami žmonėms žudyti.

    Šalia to skamba ir grėsmingesnės prognozės apie egzistencinę riziką. Dalis buvusių ir esamų DI tyrėjų bei vadovų viešai mini tikimybes, kad itin galingos sistemos gali sukelti katastrofiškų pasekmių, nors skaičiai ir vertinimai smarkiai skiriasi.

    Altmano žinutė šioje triukšmingoje diskusijoje išsiskiria tuo, kad jis labiausiai akcentuoja socialinį mechanizmą: laisvės neprarandamos vienu sprendimu. Jos nyksta per mažus kompromisus, kurie konkrečiu momentu atrodo logiški, laikini ir būtini.

  • Ukraina perėmė slaptus Rusijos planus: paaiškėjo, ką Maskva rengia žiemai ir miestams

    Ukraina perėmė slaptus Rusijos planus: paaiškėjo, ką Maskva rengia žiemai ir miestams

    Ukraina skelbia gavusi du didelės apimties dokumentus, kuriuose aprašomi Rusijos planai dėl galimos žiemos kampanijos prieš šalies infrastruktūrą. Apie tai pranešė Ukrainos pareigūnai, pabrėždami, kad numatomi taikiniai apimtų ne vien elektrines.

    Teigiama, kad planuose išskiriami objektai, susiję su elektros gamyba ir perdavimu, taip pat šilumos ūkis, vandentiekis bei nuotekų sistema. Atskirai įvardijamos ir jungtys su Europa, leidžiančios importuoti elektrą, kurios galėtų tapti vienu svarbiausių spaudimo instrumentų.

    Dokumentuose, kaip nurodoma, pateiktos detalios lentelės, kuriose aprašoma, kiek ir kokių priemonių reikėtų konkretiems objektams sunaikinti. Minimos įvairios atakų priemonės, įskaitant balistines raketas ir skirtingų tipų dronus, tarp jų ir greitesnius, reaktyviniu varikliu varomus aparatus.

    Ukrainos pareigūnai tvirtina, kad atskiri planai esą parengti didžiausiems miestams, įskaitant Kyjivą, Charkivą ir Odesą. Tokia informacija, jų vertinimu, leistų tiksliau paskirstyti oro gynybos ir fizinės apsaugos resursus ten, kur rizika didžiausia.

    Ukraina taip pat nurodo jau įrengusi daugiau kaip 200 apsauginių konstrukcijų prie itin svarbių infrastruktūros objektų. Lygiagrečiai kaupiami atsarginiai transformatoriai, kabeliai, generatoriai ir kita įranga, kad avarijų atveju būtų galima greičiau atkurti tiekimą.

    Rengiantis žiemai remiamasi ir tarptautine parama, o energetikos pagalbos mechanizmai išlieka vienu svarbiausių Ukrainos atsparumo elementų. Skelbiama, kad per paramos fondus ir partnerių iniciatyvas Ukrainai tiekiama įranga, reikalinga tinklų remontui ir kritinių mazgų apsaugai.

    Pastarųjų sezonų patirtis rodo, kad smūgiai energetikai gali sukelti plataus masto pasekmes civilinei gyventojų gerovei: avarinius elektros atjungimus, šilumos tiekimo sutrikimus ir ribotas vandens tiekimo galimybes. Žiemą tai ypač pavojinga, nes net trumpalaikiai pažeidimai gali virsti ilgalaikiais nepatogumais milijonams žmonių.

    Nepriklausomi tarptautiniai vertinimai anksčiau yra fiksavę šimtus atakų prieš energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo objektus bei dešimtis smūgių į šilumos infrastruktūrą per vieną šildymo sezoną. Dėl to Ukraina vis daugiau dėmesio skiria ne tik oro gynybai, bet ir infrastruktūros atsparumui, decentralizuotoms energijos tiekimo schemoms bei greito remonto pajėgumams.

  • „DeltaQuad“ pristatė droną „Evo-LE“: ore gali išbūti iki 8 valandų ir nuskristi 480 km

    „DeltaQuad“ pristatė droną „Evo-LE“: ore gali išbūti iki 8 valandų ir nuskristi 480 km

    Nyderlandų bendrovė „DeltaQuad“ pristatė naują vertikalaus kilimo ir tūpimo droną „Evo-LE“, skirtą žvalgybai, patruliavimui ir stebėsenai. Gamintojo teigimu, tai platforma, sukurta ilgalaikėms misijoms, kai svarbiausia kuo rečiau keisti orlaivį ore.

    „DeltaQuad“ skelbia, kad „Evo-LE“ ore gali išbūti iki 8 valandų, o maksimalus deklaruojamas nuotolis siekia 480 kilometrų. Toks derinys išskiria šį modelį iš daugelio VTOL tipo sprendimų, kuriuose dažniau akcentuojamas manevringumas, o ne ilga skrydžio trukmė.

    Vis dėlto realus veikimo laikas priklausys nuo sąlygų ir užduoties profilio. Pačios platformos konstrukcija sveria apie 13 kilogramų, o skrydžio parametrus gali mažinti naudingosios apkrovos masė, vėjas, temperatūra ir pasirinktas skrydžio režimas.

    „Daugiau laiko ore virš dominančios teritorijos operatoriams užtikrina didesnį informacijos rinkimo tęstinumą ir sumažina poreikį misijos metu keisti sistemas“, – sakė Rossas Jacksonas.

    Gamintojas taip pat nurodo iki 120 kilometrų radijo ryšio nuotolį ir iki 1,5 kilogramo naudingąją apkrovą. „Evo-LE“ gali būti komplektuojamas su specializuotais jutikliais, o stebėsenai deklaruojamas 360 laipsnių matymo laukas, kuris aktualus patruliavimo ir teritorijų kontrolės scenarijuose.

    „Evo-LE“ papildo ankstesnę „DeltaQuad“ „Evo“ liniją, tačiau šį kartą esminis prioritetas buvo ištvermė. Pasak bendrovės, sprendimai parinkti remiantis operatorių atsiliepimais ir patirtimi, sukaupta per tūkstančius operacinių skrydžių valandų.

    „Tokiai skrydžio trukmei pasiekti reikėjo keisti visą platformą, o ne vien didinti akumuliatorių talpą“, – sakė Markas van Schie.

    Siekiant didesnės ištvermės, „DeltaQuad“ pasirinko didesnio energijos tankio akumuliatorius ir dviejų baterijų sistemą, taip pat atnaujino pavarą ir elektros architektūrą. Skrydžio metu dronas naudoja fiksuotus sparnus, o vertikalaus kilimo galimybė leidžia startuoti ir leistis ten, kur nėra paruoštos tako infrastruktūros.

    Bendrovė neatskleidžia, kiek tiksliai naudingosios apkrovos masė sutrumpina maksimalų laiką ore, tačiau tokia praktika įprasta, nes rezultatai smarkiai kinta pagal užduotį. Papildomai numatytos galimybės didinti ryšio saugumą, mažinti trikdžių poveikį ir diegti autonominės navigacijos sprendimus, kurie tampa vis svarbesni dirbant sudėtingoje elektromagnetinėje aplinkoje.

  • „Witcher 3“ remasteris jau ant nosies: kūrėjai atskleidė, kiek vietos reikės diske

    „Witcher 3“ remasteris jau ant nosies: kūrėjai atskleidė, kiek vietos reikės diske

    „The Witcher 3: Wild Hunt“ remasteris artėja prie išleidimo, o gerbėjai gauna vis daugiau praktinių detalių apie atnaujintą versiją. Vienas svarbiausių klausimų prieš startą – kiek laisvos vietos reikės konsolėje ar kompiuteryje, kad žaidimą būtų galima įsidiegti be papildomų rūpesčių.

    „CD Projekt RED“ jau anksčiau skelbė, kad atnaujinimas orientuotas ne tik į vizualinius patobulinimus. Kūrėjai kalba apie ryškesnes tekstūras, atnaujintą kovos sistemą, pakoreguotą veikėjo judėjimo fiziką, taip pat platesnius techninius patobulinimus, skirtus bendram našumui.

    Didelis dėmesys skiriamas ir modernioms grafikos technologijoms, kurios pastaraisiais metais tapo nauju standartu dideliuose žaidimuose. Remasteryje numatytas spindulių sekimas, kuris realistiškiau atkuria apšvietimą, šešėlius ir atspindžius, o kartu gali kelti didesnius reikalavimus įrangai.

    Apie reikalingą talpą viešai informavo už bendruomenės komunikaciją atsakingas Marcinas Momotas. Pasak jo, „PlayStation 5“, „Xbox Series X|S“ ir asmeninių kompiuterių versijoms reikės 45 GB laisvos vietos diske.

    Išimtis – „Nintendo Switch 2“ versija, kuriai prireiks 50 GB. Skirtumas nėra milžiniškas, tačiau jis gali būti svarbus žaidėjams, kurie naudoja mažesnės talpos vidinę atmintį arba ribotos apimties atminties korteles.

    Žaidimų industrijoje tokie dydžiai šiandien laikomi vidutiniais: nauji AAA projektai neretai peržengia 100 GB ribą, ypač kai į paketą įtraukiami papildomi tekstūrų rinkiniai. Visgi galutinis atsisiuntimo dydis skirtingose platformose gali kisti dėl atnaujinimų, papildomų kalbų paketų ar skirtingų diegimo struktūrų.

    Taip pat patvirtinta, kad remasteris bus nemokamas bazinės žaidimo versijos savininkams. Tai įprasta praktika, kai leidėjai atnaujinimus naujai konsolių kartai ir kompiuteriams pateikia kaip nemokamą techninį ir vizualinį patobulinimą, siekdami prailginti žaidimo gyvavimo ciklą.

  • Lenkai šturmuoja Golden Joystick Awards: „Wiedźmin 4“ tarp favoritų, ryškėja ir kitos staigmenos

    Lenkai šturmuoja Golden Joystick Awards: „Wiedźmin 4“ tarp favoritų, ryškėja ir kitos staigmenos

    Golden Joystick Awards – vieni seniausių ir prestižiškiausių vaizdo žaidimų apdovanojimų, rengiami nuo 1983 metais. Šiandien jie dažnai minimi greta „The Game Awards“ ir laikomi svarbiu metų industrijos termometru, parodančiu, kurie projektai sulaukia daugiausia žaidėjų dėmesio.

    Organizatoriai paskelbė didžiąją dalį nominacijų šių metų ceremonijai. Iš viso numatyta 21 kategorija, o atskiros pagrindinės nominacijos, įskaitant Ultimate Game of the Year, tradiciškai skelbiamos vėliau, kartu startuojant ir viešam balsavimui.

    „Wiedźmin 4“ – tarp laukiamiausių

    Ryškiausiai lenkų kūrėjų sėkmę šiemet žymi „Wiedźmin 4“, patekęs į Most Wanted Game kategoriją. Tai viena labiausiai aptarinėjamų nominacijų, nes joje paprastai susitinka didžiausių studijų projektai, kurių dar tik laukia pasaulinė premjera.

    Tokio tipo sąrašuose svarbi ne vien komisijos nuomonė, bet ir bendruomenės aktyvumas, nes balsavimas dažnai tampa realiu populiarumo matu. Pastaraisiais metais būtent gerbėjų mobilizacija neretai lemia, kurie žaidimai išsiveržia į priekį dar iki pasirodymo.

    Nominacijos lenkų žaidimams ir kūrėjams

    Tarp pastebimiausių lenkų projektų minimas „MOUSE: P.I. For Hire“, pretenduojantis į apdovanojimą už geriausią žaidimo anonsą. Tas pats žaidimas atsidūrė ir tarp nominantų indie kategorijoje, kur konkurencija paprastai būna ypač tanki dėl kūrybiškų, mažesnio biudžeto projektų gausos.

    Daug dėmesio sulaukė ir „The Blood of Dawnwalker“ iš studijos Rebel Wolves. Žaidimas įtrauktas į Best Storytelling ir PC Game of the Year kategorijas, o atskirai išskirta ir aktorinė nominacija Will de Renzy-Martin už pagrindinį vaidmenį.

    Dar viena ryški nominacija – „Wiedźmin 3: Dziki Gon – Remaster“, atsidūręs tarp favoritų remake ir remaster kategorijoje. Pastaraisiais metais ši kategorija stipriai išaugo: leidėjai vis dažniau grįžta prie klasikų, o naujos versijos vertinamos ir pagal techninį šuolį, ir pagal tai, ar išsaugomas originalo identitetas.

    Į apdovanojimą už geriausią plėtinį pretenduoja ir „The Alters: Last Variable“, nominuotas Best Game Expansion kategorijoje. Šioje rungtyje dažniausiai varžosi jau įsitvirtinę vardai, todėl nominacija laikoma reikšmingu įvertinimu net ir be galutinės pergalės.

    Ką rodo šių metų sąrašai

    Nominacijų kryptis atspindi platesnes industrijos tendencijas: auga gerai parašytų istorijų svarba, stiprėja nepriklausomų kūrėjų pozicijos, o remasteriai tampa atskira kokybės kartelę turinčia kategorija. Kartu vis daugiau dėmesio sulaukia marketingo forma – anonsai ir pristatymai, kurie gali nulemti žaidimo sėkmę dar prieš išleidimą.

    Galutiniai laimėtojai paaiškės po balsavimo ir komisijos vertinimo, o atskiros svarbiausios metų nominacijos bus skelbiamos etapais. Kol kas akivaizdu viena: lenkų kūrėjų projektai šiemet atsidūrė viename ryškiausių industrijos prožektorių taškų.

  • S7 mazgas Mistrzejovicuose beveik baigtas: 20 m aukščio estakada atvers naują ruožą prie Krokuvos

    Netoli Krokuvos į finišo tiesiąją įžengė vienas svarbiausių pastarųjų metų kelių infrastruktūros projektų – greitkelio S7 mazgas Mistrzejovicuose. Pagrindinis šio etapo akcentas – įspūdinga estakada, aukščiausioje vietoje pakylanti apie 20 metrų virš žemės.

    Projektas turi atverti naują S7 atkarpą ir sustiprinti susisiekimą su Krokuvos Šiauriniu aplinkkeliu. Tikimasi, kad eismui bus pateiktas papildomas ruožas tarp Grębałów ir Mistrzejowice mazgų, o tai turėtų sumažinti spūstis ir pagreitinti tranzitą aplink miestą.

    Ši investicija apima maždaug 18,3 kilometro greitkelio ir keturis svarbius kelių mazgus: Łuczyce, Raciborowice, Grębałów ir Mistrzejowice. Vien estakados ilgis siekia beveik 1,6 kilometro, todėl tai vienas techniškai sudėtingiausių šio projekto objektų.

    Skaičiuojama, kad bendra projekto vertė siekia apie 380 000 000 eurų. Didžioji trasos dalis jau naudojama: anksčiau vairuotojams atverta apie 13,3 kilometro atkarpa, o vėliau – dar maždaug 2,6 kilometro su Grębałów mazgu.

    Ką tai keičia Krokuvai

    Užbaigus šį etapą, pokytis bus juntamas ne vien S7 vairuotojams. Krokuva priartės prie pilno, beveik 60 kilometrų ilgio aplinkkelių sistemos, kurią sudarytų skirtingų kategorijų greito eismo keliai ir jungtys.

    Po projekto pabaigos miestas turėtų tapti vienu iš nedaugelio Lenkijoje, turinčių pilną žiedinį aplinkkelio sprendinį. Didžiąją dalį sistemos sudarytų greito eismo keliai, o likę ruožai būtų pritaikomi prie didesnių pralaidumo reikalavimų.

  • Kaliningrado sritis – Rusijos spaudimo taškas prie Lietuvos ir Lenkijos: ką rodo kariuomenės pajėgumai

    Kaliningrado sritis, įsiterpusi tarp Lietuvos ir Lenkijos, išlieka vienu labiausiai militarizuotų Rusijos regionų prie NATO sienos. Ekspertai pabrėžia, kad ši eksklava Maskvai yra patogi bazė greitai perdislokuoti pajėgas Baltijos kryptimi ir testuoti sąjungininkų budrumą.

    Regiono reikšmę stiprina geografinė izoliacija ir ribotos sausumos jungtys: logistika priklausoma nuo tranzito bei jūrinių maršrutų. Dėl to sritis vienu metu yra ir strategiškai vertinga, ir pažeidžiama, o tai skatina Rusiją joje laikyti didesnį karinį potencialą.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Didžiausias NATO šalių rūpestis siejamas su tuo, kad Kaliningrade dislokuotos sistemos gali kelti grėsmę visam Baltijos regionui. Akcentuojama, jog net ir be nuolat laikomų branduolinių užtaisų, regione gali būti platformų ir priemonių, teoriškai tinkamų tokiems užtaisams gabenti.

    „Šiuo metu Kaliningrado srityje nėra branduolinio ginklo, tačiau yra jo nešėjai – strateginė aviacija ir raketų sistemos, galinčios gabenti branduolinius užtaisus“, – sakė prof. Tadeuszas Baryła.

    Ekspertų vertinimu, būtent nešėjų buvimas yra esminis rizikos veiksnys, nes krizės atveju pajėgumai galėtų būti panaudoti spaudimui, atgrasymui ar eskalacijai. Tokios aplinkybės didina neapibrėžtumą, o tai apsunkina ir karinių, ir politinių sprendimų priėmimą regione.

    Karių skaičius ir parengtis

    Vertinimai dėl Kaliningrade dislokuotų pajėgų skaičiaus skiriasi, tačiau dažnai minimas dydis siekia iki 35 000 karių. Pabrėžiama ir tai, kad dalis dalinių buvo perkelta į karą Ukrainoje, todėl regiono sudėtis ir komplektacija per pastaruosius metus kito.

    Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbus ne tik karių skaičius, bet ir parengtis bei patirtis. Dalies karių dalyvavimas Ukrainoje reiškia sukauptą kovinę patirtį, kuri realiame konflikte gali turėti didesnę reikšmę nei formalūs vienetų sąrašai.

    Inžinerinė gynyba ir GPS trikdžiai

    Kaliningrado srityje akcentuojami ne tik raketiniai ar aviacijos pajėgumai, bet ir infrastruktūriniai sprendimai. Ekspertai kalba apie sustiprintas pakrantės įtvirtinimų linijas, kurios teoriškai pritaikomos ir platesnio spektro ugnies paramai visame Baltijos jūros regione.

    Ne mažiau svarbi ir elektroninė kova – minima, kad regione plėtojamos GPS signalų trikdymo priemonės. Toks trikdymas kelia rizikų tiek karinėms, tiek civilinėms sistemoms: nuo navigacijos iki aviacijos ir jūrų transporto saugumo.

    „Turime suvokti, kad tai yra grėsmė visoms Baltijos jūros pakrantės valstybėms“, – sakė prof. Tadeuszas Baryła.

  • Mokesčių inspekcija siunčia kvietimus: nepaaiškinsite išlaidų – gali grėsti 75 proc. pajamų mokestis

    Lenkijoje mokesčių inspekcija vis aktyviau tikrina atvejus, kai gyventojų išlaidos akivaizdžiai viršija oficialiai deklaruojamas pajamas. Tokiais atvejais gyventojai gali sulaukti kvietimo paaiškinti, iš kokių šaltinių finansavo pirkinius ar gyvenimo būdą.

    Kaip skelbia Lenkijos žiniasklaida, tikrinimai nėra skirti vien turtingiausiems. Į mokesčių administratoriaus akiratį patenka ir įprasti gyventojai, jei duomenys rodo neatitikimus tarp deklaruotų pajamų ir faktinių išlaidų.

    Ką mokesčių inspekcija vertina?

    Mokesčių administratorius vis dažniau remiasi kelių šaltinių duomenimis. Informacija apie nekilnojamojo turto sandorius pasiekia iš notarų, apie automobilius – iš transporto registrų, o apie dalį finansinių srautų – iš skaitmeninių kontrolės sistemų.

    Tikrinant vertinama, ar konkrečiais metais deklaruotos pajamos galėjo realiai padengti būsto įsigijimą, brangesnį automobilį, remonto darbus ar kitus didesnius pirkinius. Jei atsakymo nėra arba jis neįtikinamas, gali būti pradedamas tyrimas dėl nedeklaruotų pajamų.

    Kada atsakymas gali apsaugoti?

    Praktikoje gyventojai dažnai aiškina, kad lėšas gavo dovanų iš šeimos arba pasiskolino iš artimųjų. Nedidelėms sumoms toks argumentas kartais būna pakankamas, tačiau svarbu turėti aiškius įrodymus, kada ir kokiomis aplinkybėmis pinigai buvo gauti.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad didesnių sumų atveju reikalavimai griežtėja: mokesčių inspekcija gali prašyti dokumentų, banko pervedimų išrašų, dovanojimo ar paskolos sutarčių. Jei dokumentų nėra, rizika ženkliai padidėja.

    Kuo rizikuojama nepaaiškinus lėšų?

    Didžiausia grėsmė – sankcinis apmokestinimas nuo nedeklaruotų pajamų. Aprašomais atvejais kalbama apie 75 proc. tarifą, kuris taikomas sumai, kuri laikoma nepagrįstomis išlaidomis, viršijančiomis atskleistus pajamų šaltinius.

    Ekspertai pabrėžia, kad ginčas su mokesčių administratoriumi dažniausiai kyla ne dėl paties fakto, kad žmogus turėjo papildomų lėšų, o dėl to, kad jis negali aiškiai parodyti jų kilmės. Todėl didesniems pirkiniams ar neįprastiems pervedimams verta iš anksto pasirūpinti įrodymais.

  • Lenkijoje CIT oficialiai 19 proc., bet didžiosios biržos įmonės realiai sumoka apie 33 proc.

    Nors Lenkijoje standartinis pelno mokesčio (CIT) tarifas siekia 19 proc., didžiausios biržoje kotiruojamos bendrovės realiai patiria gerokai didesnę mokesčių naštą. 2024 metais jų vidutinė efektyvioji mokesčio norma, skaičiuojant nuo deklaruoto pelno, siekė apie 33 proc.

    Toks skirtumas tarp nominalaus tarifo ir faktinių įmokų rodo, kad įmonių mokama suma priklauso ne vien nuo įstatyme įrašyto skaičiaus. Praktinę naštą didina papildomi mokestiniai mechanizmai, atskaitymų ribojimai, įvairūs sektoriaus mokesčiai ir administraciniai įsipareigojimai.

    Pagal viešai cituojamus „Grant Thornton“ skaičiavimus, 33 proc. dydžio efektyvioji norma nėra vienkartinis nukrypimas. Ji yra maždaug 7 procentiniais punktais didesnė nei pastarojo dešimtmečio vidurkis, o ankstesniais metais taip pat augo: 2022 metais buvo apie 28 proc., 2023 metais – apie 30 proc.

    „33 proc. efektyvioji norma nėra atsitiktinis šuolis – tai ilgalaikės tendencijos dalis, siunčianti nepalankų signalą ir įmonėms, ir investuotojams“, – sakė Grzegorzas Szyszas.

    Kas kelia naštą verslui?

    Ekonomistai pabrėžia, kad mokesčių sistemos vertinimas vien pagal nominalų tarifą dažnai klaidina: bendrą kainą sudaro ir su mokesčiais susijęs reguliacinis bei administracinis krūvis. Tai ypač aktualu didelėms įmonėms, kurioms tenka daugiau prievolių, kontrolės ir atitikties reikalavimų.

    Verslo apklausose Lenkijoje dažniausiai minimos problemos yra dažni taisyklių pasikeitimai, nepakankamas reguliavimo aiškumas bei didelė administracinė našta. Kartu dalis įmonių akcentuoja ir mažą sistemos nuspėjamumą, kuris apsunkina investicijų planavimą bei didina teisinių klaidų riziką.

    Tarptautinis kontekstas

    Tarptautiniai reitingai taip pat signalizuoja, kad mokesčių konkurencingumas priklauso ne tik nuo tarifo dydžio. OECD International Tax Competitiveness Index vertinimuose Lenkija patenka į žemesnę lentelės dalį, o tai paprastai siejama su sistemos sudėtingumu, išimčių gausa ir reguliavimo stabilumo stoka.

    Investuotojams tokie rodikliai svarbūs vertinant riziką ir prognozuojamą grąžą: jei faktinė mokesčių našta nuosekliai viršija nominalų tarifą, tai gali mažinti pelningumą ir didinti kapitalo kaštus. Verslui tai reiškia ir didesnes išlaidas, ir didesnį poreikį investuoti į mokesčių atitiktį.