CP v2

Category: Technologijos

  • Nutekėjo „Samsung“ Galaxy Z Flip 8: žada pagaliau panaikinti ekrano raukšlę ir palengvinti korpusą

    Nutekėjo „Samsung“ Galaxy Z Flip 8: žada pagaliau panaikinti ekrano raukšlę ir palengvinti korpusą

    Iki „Samsung“ sulenkiamo telefono „Galaxy Z Flip 8“ pristatymo, kaip prognozuojama, liko kelios savaitės, o nutekėjimų srautas tik stiprėja. Naujausia informacija siejama su pranešėju Lanzuk, kuris mini atnaujintą vyrių konstrukciją ir bandymą išspręsti vieną labiausiai erzinančių sulenkiamų ekranų problemų.

    Anot nutekintos informacijos, naujas vyrių dizainas esą leistų sumažinti telefono svorį iki maždaug 180 gramų, kai „Galaxy Z Flip 7“ siekė apie 188 gramus. Taip pat minimi nedideli korpuso matmenų pokyčiai, kurie gali reikšti plonesnį arba kitaip perkonstruotą vidinį rėmą.

    Ar dings ekrano raukšlė?

    Didžiausias akcentas – vadinamoji beveik be raukšlės sulenkiamo ekrano struktūra. Matoma lenkimo linija ilgą laiką buvo vienas pagrindinių argumentų, kodėl dalis pirkėjų vis dar atsargiai vertina sulenkiamus telefonus, net jei jų patogumas ir kompaktiškumas kasmet auga.

    Pramonėje įprasta, kad raukšlės matomumas priklauso nuo kelių veiksnių: vyrių mechanizmo, lenkimo spindulio, apsauginio sluoksnio ir paties OLED skydelio konstrukcijos. Todėl „Samsung“ pažadas ar bandymas priartėti prie mažiau pastebimos raukšlės reikštų reikšmingą inžinerinį žingsnį, net jei visiškai jos panaikinti nepavyktų.

    Plonėjimas ir kaina: ko tikėtis

    Ankstesni gandai „Galaxy Z Flip 8“ siejo ir su nežymiu plonėjimu, maždaug per 0,5 milimetro, lyginant su pirmtaku. Tokie pokyčiai paprastai būna susiję su vyrių miniatiūrizavimu, vidinių komponentų perplanavimu ir tvirtesnių, bet lengvesnių medžiagų naudojimu.

    Taip pat užsimenama apie nedidelį kainos augimą. Rinkoje tai dažnai siejama su komponentų savikainos svyravimais, įskaitant atminties lustų kainų ciklus, be to, sulenkiamų įrenginių mechaninės dalys ir ekranai išlieka brangesni nei įprastų telefonų.

    Kas gali likti nepakitę?

    Nutekėjimuose teigiama, kad kamera ir baterija gali nesulaukti didelių pokyčių. Tai reikštų, kad „Samsung“ šįkart didžiausią dėmesį koncentruotų į konstrukciją ir ekraną, o ne į fotografijos ar autonomijos šuolį.

    Dar vienas dažnai minimas nusivylimo taškas – įkrovimo galia. Jei „Galaxy Z Flip 8“ išlaikytų apie 25 vatų įkrovimą, tai būtų konservatyvus sprendimas, turint omenyje, kad dalis konkurentų jau seniai siūlo spartesnį įkrovimą, o pirkėjų lūkesčiai šioje srityje auga.

    Tikėtina, kad pirmasis oficialus „Galaxy Z Flip 8“ pasirodymas įvyks vasaros viduryje, kartu su kitais „Samsung“ sulenkiamais modeliais. Kol kas visa ši informacija išlieka nepatvirtinta, tačiau kryptis aiški: mažiau kompromisų dėl dizaino ir didesnis dėmesys tam, kas kasdien labiausiai krenta į akis.

  • „Google“ šeimų įrankis sutriko: vaikai nebegali skambinti tėvams, o klaida plinta sparčiai

    „Google“ šeimų įrankis sutriko: vaikai nebegali skambinti tėvams, o klaida plinta sparčiai

    „Google“ tėvų kontrolės įrankis „Family Link“, skirtas vaikų įrenginių priežiūrai, pastarosiomis dienomis sulaukė kritikos dėl sutrikimo, kuris gali turėti realių pasekmių kasdienėse situacijose. Tėvai ir globėjai praneša, kad vaikų prižiūrimuose telefonuose nebeveikia išeinantys skambučiai, nors įeinantys skambučiai dažniausiai priimami be problemų.

    Problema siejama su funkcija, leidžiančia riboti skambučius tik patvirtintiems kontaktams, kad vaikas galėtų skambinti tik tėvams ar kitiems šeimos nariams. Dabar daliai naudotojų ši apsauga, užuot padėjusi, blokuoja patį skambinimą ir neleidžia vaikui prisiskambinti net į leistinų kontaktų sąrašą.

    Kaip pasireiškia klaida?

    Naudotojai teigia, kad bandant paskambinti ekrane pateikiamas sistemos pranešimas, jog skambutis negali būti atliktas dėl tėvų kontrolės nustatymų. Iš esmės tai reiškia, kad įrenginys skambinimą priskiria ribojamai veiklai, net kai taisyklės turėtų leisti skambinti patvirtintiems numeriams.

    Viešose diskusijose minima, kad sutrikimas paveikė ne vieną modelį ir ne vieną paskyrą, o kai kurie tėvai nurodo turintys kelis prižiūrimus įrenginius, kuriuose pasikartoja tas pats elgesys. Tipinis scenarijus toks: vaikas gali atsiliepti, tačiau pats skambučio inicijuoti nebegali.

    Ką daro tėvai ir kokie laikini sprendimai minimi?

    Įprasti trikčių šalinimo veiksmai, pavyzdžiui, skambinimo ribojimų išjungimas ar kontaktų sąrašo peržiūra, daliai naudotojų nepadėjo. Tai kelia papildomą įtampą, nes „Family Link“ dažnai naudojamas būtent tam, kad vaikas galėtų susisiekti su tėvais, kai reikia pagalbos.

    Vis dėlto bendruomenėse minimi ir laikini, ne visada patikimi sprendimai. Vieni teigia, kad padėjo funkcijos, ribojančios skambinimą tik patvirtintiems kontaktams, išjungimas, kiti laikinai renkasi skambučius per interneto ryšį veikiančias programėles, jei tai leidžia šeimos taisyklės ir mokyklos politika.

    Kodėl tai svarbu ir ką verta pasitikrinti dabar?

    Tėvų kontrolės sprendimai remiasi principu, kad ribojimai turi didinti saugumą, o ne atimti galimybę skubiai susisiekti. Dėl to toks sutrikimas ypač jautrus šeimoms, kur vaiko telefonas naudojamas kaip pagrindinis ryšio kanalas po pamokų, būrelių ar kelionėse.

    Kol laukiama oficialaus pataisymo, tėvams rekomenduojama patikrinti, ar vaiko įrenginys gali atlikti išeinančius skambučius, peržiūrėti skambinimo ir kontaktų patvirtinimo nustatymus „Family Link“ programėlėje, taip pat susitarti dėl atsarginio ryšio plano. Pavyzdžiui, kad vaikas žinotų, ką daryti, jei negali paskambinti, bet gali priimti skambutį ar parašyti žinutę.

    Viešai skelbiama informacija rodo, kad apie problemą žinoma ir ieškoma sprendimo, tačiau aiškaus termino, kada klaida bus ištaisyta, kol kas nėra. Jei sutrikimas pasireiškia, verta sekti „Google“ pagalbos kanalus ir atnaujinimus, nes tokie atvejai dažnai išsprendžiami programinės įrangos pataisomis.

  • „T-Mobile“ plečia palydovinį ryšį: „T-Satellite“ veiks ir Kanadoje bei Naujojoje Zelandijoje

    „T-Mobile“ plečia palydovinį ryšį: „T-Satellite“ veiks ir Kanadoje bei Naujojoje Zelandijoje

    „T-Mobile“ praneša apie palydovinio ryšio paslaugos „T-Satellite“ plėtrą už JAV ribų. Nuo šiol suderinami vartotojai galės pasinaudoti ryšiu ir keliaudami Kanadoje bei Naujojoje Zelandijoje, kur palaikymą užtikrins vietos operatoriai „Rogers“ ir „One NZ“.

    Praktiškai tai reiškia papildomą saugumo tinklą vietovėse, kur tradicinis mobilusis ryšys neveikia arba yra nestabilus. Palydovinis ryšys dažniausiai aktualiausias kelionėse, žygiuose, atokiuose keliuose ar ekstremalių situacijų metu.

    Plėtra numatyta kaip abipusė: „Rogers“ ir „One NZ“ klientai, atvykę į JAV, taip pat galės pasinaudoti palydovinio ryšio galimybe, kai nėra antžeminio tinklo. Tokie tarptinkliniai susitarimai rodo, kad palydovinis ryšys pamažu tampa ne vien demonstracine funkcija, o realiai integruojama ryšio infrastruktūros dalimi.

    Pastaruoju metu „T-Satellite“ tapo naudingesnė ne tik dėl geografinės plėtros, bet ir dėl išplėstų galimybių prisijungti prie tam tikrų populiarių programėlių be įprasto mobiliojo interneto. Konkrečios funkcijos, programėlių palaikymas ir prieinamumas gali skirtis priklausomai nuo regiono, įrenginio ir plano.

    Paslauga paprastai įtraukiama į aukštesnės klasės „T-Mobile“ planus, o norintys ją aktyvuoti papildomai gali rinktis atskirą priedą. Kaina dažniausiai siejama su mėnesiniu mokesčiu, o prieinamumas gali būti siūlomas ir kitų operatorių klientams, jei jų įrenginiai atitinka techninius reikalavimus.

    Ryšio rinkoje tai atspindi platesnę tendenciją, kai operatoriai vis aktyviau ieško būdų užpildyti mobiliojo ryšio spragas, ypač kaimiškose ir sunkiai pasiekiamose vietovėse. Palydovinės paslaugos dažnai pristatomos kaip papildymas, o ne pilnas mobiliojo ryšio pakaitalas, tačiau kritinėse situacijose jos gali tapti lemtingos.

  • „Samsung“ pagaliau atskleis „One UI 8.5“ planą: vartotojai piktinasi, o startas nukeltas

    „Samsung“ pagaliau atskleis „One UI 8.5“ planą: vartotojai piktinasi, o startas nukeltas

    „Samsung“ ruošiasi artimiausiu metu paskelbti stabilios „One UI 8.5“ versijos atnaujinimų planą dar prieš pradedant jo platinimą. Apie tai signalizuoja bendrovės klientų aptarnavimo komunikacija, o vartotojų nepasitenkinimą kursto ilgai trukęs aiškios informacijos trūkumas.

    Remiantis vartotojų pokalbiais su „Samsung“ atstovais, atnaujinimų grafikas turėtų atsirasti „Samsung Members“ programėlės skiltyje Notice. Toks žingsnis reikštų, kad bendrovė bent iš dalies reaguoja į kritiką dėl to, kad iki šiol vengė įvardyti konkretesnes diegimo datas.

    „Dėl daugybės kintamųjų iki galutinio atnaujinimo atsakingi padaliniai nurodė, kad iš anksto informuoti sudėtinga, todėl ir mes viduje tikslaus laiko nežinome“, – sakė „Samsung“ aptarnavimo atstovas.

    Neoficialiai minima, kad atnaujinimo startas nusikėlė į gegužės 6 dieną, o platinimas skirtingose rinkose gali užtrukti iki savaitės ar ilgiau. Praktikoje „Samsung“ dažniausiai diegia atnaujinimus etapais: pirmiausia daliai įrenginių ir naudotojų, o vėliau, įsitikinus stabilumu, mastas didinamas.

    Toks modelis yra įprastas visoje „Android“ ekosistemoje, nes leidžia greičiau pastebėti kritines klaidas ir jas ištaisyti dar nepasiekus visų naudotojų. Be to, diegimo tempą dažnai lemia ir operatoriai, nes kai kuriuose regionuose atnaujinimai prieš pasirodydami masiškai papildomai testuojami, kad nekiltų ryšio ar saugumo problemų.

    Vartotojams svarbu žinoti, kad atnaujinimų laikas gali skirtis ne tik pagal šalį, bet ir pagal konkretų modelį bei jo modifikaciją. Dažniausiai pirmosios bangos sulaukia naujesni flagmanai, o senesni įrenginiai įtraukiami vėliau, nes jų aparatinė įranga reikalauja papildomo optimizavimo, kad nauja sąsaja nekirstų per našumą ir baterijos veikimo laiką.

    Pastaruoju metu stebima ir kita tendencija: „Samsung“ vis dažniau pirmiausia orientuojasi į Pietų Korėją, kur įmonė testuoja diegimą namų rinkoje, o tik tuomet atnaujinimai sparčiau pasiekia Europą bei Šiaurės Ameriką. Vartotojams rekomenduojama sekti pranešimus „Samsung Members“ programėlėje ir reguliariai tikrinti programinės įrangos atnaujinimus nustatymuose.

  • „YouTube TV“ paskutinę minutę išvengė kanalų dingimo: pasirašė sutartį dėl „The Weather Channel“

    „YouTube TV“ paskutinę minutę išvengė kanalų dingimo: pasirašė sutartį dėl „The Weather Channel“

    „YouTube TV“ pranešė pasiekusi ilgalaikį susitarimą su „Allen Media Group“, todėl platformoje ir toliau bus transliuojamas „The Weather Channel“ bei kiti šios grupės kanalai. Tai reiškia, kad žiūrovams kol kas negresia programų išjungimas, kuris dažnai įvyksta, kai pasibaigia turinio tiekėjų sutartys.

    Tokie ginčai pastaraisiais metais tapo įprasti visame mokamos televizijos ir srautinių transliacijų sektoriuje. Paslaugų teikėjai derasi dėl didėjančių programų platinimo mokesčių, o vartotojai rizikuoja likti be mėgstamų kanalų pačiu nepatogiausiu metu.

    Susitarimas apima ne tik „The Weather Channel“, bet ir kitus „Allen Media Group“ kanalus, tarp jų „Cars.TV“, „Pets.TV“, „Comedy.TV“, „Recipe.TV“ ir „Justice Central“. Žiūrintiems šias programas tai svarbi žinia, nes turinys platformoje turėtų likti pasiekiamas be pertraukų.

    Rinkoje spaudimas didėja ir dėl kainų: per pastarąjį dešimtmetį internetinės televizijos paketai brango, nes brangsta sporto, naujienų ir pramogų kanalų teisės. JAV vartotojams „YouTube TV“ bazinė kaina šiuo metu siekia apie 77 eurus per mėnesį, priklausomai nuo plano ir priedų.

    „YouTube TV“ pastaruoju metu akcentuoja funkcijas, kurios turi pateisinti kainą ir išlaikyti prenumeratorius. Tarp jų minima neribota debesų DVR įrašymo galimybė ir tobulinamas „Multiview“ režimas, leidžiantis vienu metu žiūrėti kelis kanalus ir lanksčiau prisitaikyti vaizdą pagal poreikį.

    Analitikai pažymi, kad turinio derybos šiame sektoriuje išliks aštrios, nes tradicinės televizijos pajamos mažėja, o turinio savininkai ieško būdų kompensuoti nuostolius didesniais platinimo mokesčiais. Dėl to vartotojams vis dažniau tenka rinktis tarp brangesnių paketų, pigesnių planų su mažiau kanalų arba kelių atskirų prenumeratų.

    „Pasiekėme ilgalaikį susitarimą, kuris užtikrina, kad žiūrovai ir toliau matys „The Weather Channel“ ir kitus mūsų kanalus be pertrūkių“, – sakė „Allen Media Group“ atstovas.

  • Kinijos „Geely“ jau įleido šaknis JAV: kas slepiasi už „Volvo“ ir „Polestar“ planų

    Kinijos „Geely“ jau įleido šaknis JAV: kas slepiasi už „Volvo“ ir „Polestar“ planų

    JAV politikams vis garsiau kalbant apie Kinijoje pagamintų automobilių ribojimus, dalis Kinijos transporto ir autopramonės bendrovių jau seniai veikia JAV rinkoje. Konsultacijų bendrovės „Dunne Insights“ vertinimu, JAV yra įsitvirtinę daugiau nei 100 Kinijos automobilių gamintojų, technologijų įmonių ir dalių tiekėjų.

    Pastaraisiais metais Vašingtonas sugriežtino poziciją: elektriniams automobiliams iš Kinijos pritaikyti itin aukšti importo tarifai, o atskirai svarstomi ribojimai sujungtiems automobiliams, kurie dėl programinės įrangos ir ryšio modulių laikomi potencialia kibernetinio saugumo rizika. Tačiau investicijos, gamybos lokalizavimas ir partnerystės leidžia kai kuriems žaidėjams apeiti dalį barjerų.

    Kaip Kinijos kapitalas veikia JAV

    Kinijos bendrovė BYD JAV jau gamina elektrinius autobusus, o akumuliatorių gamintoja CATL yra sudariusi licencijavimo susitarimą su „Ford“ dėl technologijų ir paslaugų, susijusių su baterijų gamybos projektu Mičigane. Tokie modeliai rodo, kad dalis Kinijos įmonių renkasi ne tiesioginį automobilių eksportą, o technologijų tiekimą ir gamybos grandinės įsitvirtinimą vietoje.

    Tuo pat metu JAV rinkoje jautriausia tema tampa sujungtų automobilių duomenys: transporto priemonių jutikliai, kamerų sistemos, ryšio moduliai ir nuotoliniai atnaujinimai kelia klausimų, kas ir kur kaupia informaciją. Dėl to diskusijos persikelia iš ekonomikos į nacionalinio saugumo lauką, o reguliavimo rizika tapo strateginiu veiksniu visiems gamintojams.

    „Geely“ pranašumas: „Volvo“, „Polestar“ ir „Lotus“

    Vienu geriausiai JAV galinčių prisitaikyti žaidėjų laikoma „Zhejiang Geely Holding Group“, paprastai vadinama „Geely“. Ji turi reikšmingas investicijas į tris gamintojus, kurie jau veikia JAV: „Volvo Cars“, „Polestar“ ir „Lotus“, taip pat mažesnes dalis prabangių automobilių segmente.

    Analitikų teigimu, svarbiausias „Geely“ pranašumas yra ne tik prekės ženklai, bet ir JAV jau veikiantys pardavėjų bei aptarnavimo tinklai. Tai leidžia greičiau pasiekti klientus ir užtikrinti garantinį servisą, kuris JAV rinkoje yra kritiškai svarbus, ypač elektrinių automobilių atveju.

    „Nereikėtų nuvertinti, kokie svarbūs yra pardavėjų tinklai ir aptarnavimo infrastruktūra, nes tai didelis darbas gamintojams, neturintiems jokio buvimo JAV“, – sakė automobilių rinkos konsultantas Tu Le.

    Gamybos korta Pietų Karolinoje ir galimi scenarijai

    „Geely“ netiesiogiai turi ir potencialios gamybinės galios JAV per „Volvo“ gamyklą netoli Čarlstono, Pietų Karolinoje. Joje gaminami „Volvo“ ir „Polestar“ automobiliai, o pajėgumai, remiantis viešai cituotais rinkos duomenimis, siekia apie 150 000 automobilių per metus, nors reali gamyba buvo gerokai mažesnė.

    „Volvo“ yra viešai skelbusi, kad ketina plėsti gamybą JAV, įskaitant hibridinio visureigio XC60 gamybos pradžią, kuri galėtų reikšmingai padidinti apimtis. Didesnė lokalizacija JAV leistų mažinti logistikos kaštus ir valdyti tarifų riziką, ypač jei prekybos politika toliau griežtėtų.

    „Jei gamyba ten būtų išplėsta, tai mažintų sąnaudas, nes fiksuoti kaštai pasiskirstytų didesniam automobilių skaičiui“, – sakė Tu Le.

    Geely grupėje JAV plėtros kandidatu dažnai įvardijamas „Zeekr“, priklausantis „Geely Auto“ portfeliui kartu su „Lynk & Co“. Šio prekės ženklo automobilius kaip platformą jau naudoja „Waymo“ autonominio transporto programose, o tai rodo, kad technologinis bendradarbiavimas gali tapti papildomu keliu į rinką net ir tada, kai politinė aplinka yra įtempta.

    JAV automobilių pramonėje taip pat daugėja hibridinių modelių: vieni gamintojai renkasi vietinę surinkimo ar gamybos plėtrą, kiti eina per licencijavimą, o treti siekia įsitvirtinti per jau turimus Vakarų prekės ženklus. „Geely“ atveju būtent šis portfelis ir infrastruktūra gali tapti svarbiausiu atsparumo veiksniu, jei reguliavimas Kinijos kilmės automobiliams toliau griežtės.

  • Europos Komisija stabdo ES paramą „Huawei“ saulės inverteriams: ką tai keičia energetikos saugumui

    Europos Komisija stabdo ES paramą „Huawei“ saulės inverteriams: ką tai keičia energetikos saugumui

    Europos Komisija nusprendė riboti Europos Sąjungos finansavimą projektams, kuriuose naudojami saulės elektrinių inverteriai iš vadinamųjų didelės rizikos tiekėjų, tarp jų minima ir Kinijos technologijų grupė „Huawei“. Komisija teigia, kad sprendimas susijęs su kritinės infrastruktūros apsauga ir siekiu sumažinti užsienio veikėjų galimo poveikio riziką.

    Komisijos atstovė spaudai Siobhan McGarry akcentavo, kad imamasi konkrečių veiksmų jau dabar, nes energetikos sistemos skaitmenizuojamos vis sparčiau. Pasak jos, rengiamos gairės, kaip riboti ES lėšų naudojimą projektuose, kuriuose diegiama įranga iš didelės rizikos tiekėjų.

    Kas yra inverteriai ir kodėl tai svarbu

    Inverteris yra įrenginys, kuris saulės modulių pagamintą elektros energiją paverčia į tinklui tinkamą srovę ir valdo jos tiekimą. Praktikoje tai vienas svarbiausių saulės elektrinės komponentų, nes jis daro įtaką ne tik efektyvumui, bet ir nuotoliniam valdymui bei ryšiui su tinklo operatoriumi.

    Komisija įspėja, kad rizikos gali būti susijusios su neteisėta prieiga prie veiklos duomenų, elektros gamybos parametrų manipuliavimu ar net nuotoliniu veikimo sustabdymu. Tokie scenarijai, Komisijos vertinimu, kraštutiniais atvejais galėtų lemti didelio masto sutrikimus.

    Kaip bus taikomi ribojimai

    Komisija patvirtino, kad ribojimai orientuoti į ES finansuojamus projektus, o ne į bendrą rinkos draudimą. Tai reiškia, kad didžiausias pokytis pirmiausia palies tuos vystytojus ir rangovus, kurie pretenduoja į ES paramą ar ją naudoja infrastruktūros modernizavimui.

    Komisija taip pat numato galimybę prašyti išimties, jei didelės rizikos tiekėjų įranga jau yra įtraukta į ES finansuojamą projektą. Galutiniai sprendimai dėl tokių išimčių turėtų būti priimami iki lapkričio 1 dienos, įvertinus projekto rizikos lygį ir taikomas apsaugos priemones.

    Platesnis ES kursas dėl tiekėjų rizikos

    Šis žingsnis tęsia ilgiau trunkančią ES liniją dėl ryšių ir skaitmeninės infrastruktūros saugumo, kai valstybės narės raginamos mažinti priklausomybę nuo didelės rizikos tiekėjų. Iki šiol daug dėmesio buvo skiriama 5G ryšio tinklams, o dabar akcentas vis ryškiau persikelia į energetiką, kur didėja išmaniųjų valdymo sistemų ir nuotolinės priežiūros dalis.

    Komisija atkreipia dėmesį, kad saulės inverterių rinka yra itin koncentruota, o Kinijos gamintojai joje užima didelę pasaulinės pasiūlos dalį. Dėl to ribojimai gali reikšti ne tik saugumo stiprinimą, bet ir praktinius iššūkius vystytojams, kuriems teks peržiūrėti tiekimo grandines, terminus bei suderinamumą su jau suprojektuotomis sistemomis.

    Kinija anksčiau yra perspėjusi, kad atsakys į priemones, kurios riboja Kinijos tiekėjų galimybes ES rinkoje. Tuo pat metu Europos institucijos pabrėžia, kad tikslas nėra nukreiptas prieš konkrečią šalį, o susijęs su rizikos vertinimu ir kritinės infrastruktūros atsparumo didinimu.

    „Huawei“ viešos pozicijos dėl šio konkretaus Komisijos sprendimo iškart nepateikė. Artimiausiu metu daugiau aiškumo turėtų atsirasti, kai Komisija paskelbs detalesnes gaires, kaip konkrečiai bus vertinami projektai ir kokie kriterijai lems, ar tiekėjas laikomas didelės rizikos.

  • Ukraina smogė 1 000 km į Rusijos gilumą: pranešama apie pataikymą į laivą su Kalibr

    Ukraina smogė 1 000 km į Rusijos gilumą: pranešama apie pataikymą į laivą su Kalibr

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė surengusios koordinuotą tolimojo nuotolio operaciją, kurios taikiniai buvo maždaug 1 000 kilometrų Rusijos gilumoje. Kyjivo teigimu, smūgiai buvo nukreipti į karinius objektus ir energetikos infrastruktūrą, svarbią Maskvos karo logistikai.

    Ukrainos pusė skelbia, kad per ataką apgadintas arba neutralizuotas Rusijos raketinis laivas, priskiriamas 22800 projekto „Karakurt“ klasei. Šie palyginti nedideli laivai laikomi vienomis iš platformų, iš kurių Rusija gali leisti sparnuotąsias raketas „Kalibr“ į sausumos taikinius.

    „Karakurt“ klasės laivai į tarnybą pradėti priimti nuo 2018 metų, o jų koncepcija remiasi greita statyba ir palyginti mažesnėmis sąnaudomis. Skirtingai nei ankstesni panašios paskirties pakrančių laivai, jie geriau pritaikyti veikti atviroje jūroje, todėl gali būti lanksčiau permesti tarp operacinių krypčių.

    Ekspertų vertinimu, tokios platformos Rusijai svarbios ne dėl dydžio, o dėl ginkluotės: modernios vertikalaus paleidimo sistemos leidžia gabenti ir paleisti įvairių tipų raketas. Dėl to net nedidelis laivas tampa aukštos vertės taikiniu, nes jo netekimas tiesiogiai mažina raketinių atakų potencialą.

    Ukrainos pranešimuose taip pat minima, kad smūgiai kliudė ir kitus jūrinius taikinius, įskaitant patrulinį katerį bei tanklaivį, siejamą su vadinamąja šešėline laivyno schema, naudojama rusiškos naftos eksportui apeinant sankcijas. Pastaraisiais metais Vakarų institucijos ir stebėsenos organizacijos vis dažniau akcentuoja, kad tokie laivai kelia ne tik sankcijų vykdymo, bet ir saugumo bei aplinkosaugos rizikas.

    Operacijoje, kaip skelbiama, dalyvavo kelios Ukrainos struktūros, įskaitant SBU, Specialiųjų operacijų pajėgas ir karinės žvalgybos padalinius. Tokia tarpinstitucinė sąveika rodo, kad Kyjivas vis labiau remiasi kompleksinėmis operacijomis, kuriose derinami žvalgybos duomenys, nuotolinės ugnies priemonės ir dronų pajėgumai.

    „Kiekvienas toks rezultatas mažina Rusijos karinį potencialą. Rusija gali bet kada užbaigti šį karą, o jo tęsinys tik plės mūsų gynybinių veiksmų apimtį“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    „Kalibr“ šeimos sparnuotosios raketos yra vienas žinomiausių Rusijos laivyno tolimojo smūgio įrankių, naudotų tiek Ukrainoje, tiek ankstesniuose konfliktuose. Įvairių modifikacijų nuotolis ir kovinės dalies tipas skiriasi, tačiau bendra jų paskirtis ta pati: smogti taikiniams giliai už fronto linijos, išlaikant atakos netikėtumą dėl žemo skrydžio profilio.

    Pastaruoju metu Ukraina vis dažniau deklaruoja galinti pasiekti taikinius toli už savo teritorijos ribų, o tai, analitikų vertinimu, keičia rizikos skaičiavimą Rusijos užnugaryje. Kartu tai išlieka informacinio karo dalimi, todėl nepriklausomas atskirų taikinių sunaikinimo patvirtinimas dažnai priklauso nuo palydovinių nuotraukų ar vėlesnių oficialių pranešimų.

  • Retieji metalai keičia pasaulį: be jų telefonas būtų plastiko gabalas, o Europa – priklausoma

    Retieji metalai keičia pasaulį: be jų telefonas būtų plastiko gabalas, o Europa – priklausoma

    Retųjų žemių metalai yra vieni svarbiausių šiuolaikinės pramonės išteklių, nors dauguma žmonių jų pavadinimų niekada negirdėjo. Jie reikalingi išmaniesiems telefonams, vėjo turbinoms, elektromobiliams ir daliai gynybos technologijų. Po Kinijos 2025 metais sugriežtintos eksporto kontrolės jų svarba dar labiau išryškėjo.

    Retųjų žemių elementais vadinama 17 cheminių elementų grupė: 15 lantanidų, taip pat skandis ir itris. Pavadinimas klaidina, nes kai kurie jų Žemės plutoje nėra itin reti, tačiau problema kita: jie dažniausiai būna išsisklaidę ir sunkiai atskiriami nuo kitų mineralų. Dėl to gavybai ir perdirbimui reikia sudėtingų technologijų, daug energijos ir griežtos aplinkosaugos kontrolės.

    Retųjų žemių elementų istorija siejama su Švedija, kur XVIII amžiaus pabaigoje Ytterby apylinkėse aptikti mineralai vėliau padėjo identifikuoti ne vieną naują elementą. Tuomet chemikai „žemėmis“ vadino sunkiai tirpstančius oksidus, o „retomis“ jos buvo dėl sudėtingo išskyrimo ir tuo metu neįprastų radimviečių. Šiandien terminas liko, bet jo reikšmė tapo labiau ekonominė nei geologinė.

    Kur jos slypi telefone?

    Išmaniajame telefone retųjų žemių elementai dažniausiai dirba ten, kur jų nematome: garsiakalbiuose, vibracijos varikliuose ir kamerų fokusavimo mechanizmuose. Neodimis ir prazeodimis leidžia sukurti mažus, bet itin stiprius magnetus, kurie užtikrina garsą, vibraciją ir tikslų judesį. Europis, terbis ir itris svarbūs ekranų bei LED šviesos spalvų kokybei.

    Ceris naudojamas stiklo ir optinių komponentų poliravimui, o lantanas padeda gerinti specializuoto stiklo savybes. Dėl šių priedų įrenginiai gali būti mažesni, tikslesni ir efektyvesni. Pramonėje retieji žemių elementai neretai vadinami kritiniais priedais: jų reikia nedaug, bet be jų smarkiai krenta galutinių produktų kokybė.

    Elektromobiliai, vėjas ir gynyba

    Retųjų žemių magnetai tapo vienu svarbiausių elektromobilių ir vėjo energetikos komponentų. Neodimio magnetai, papildyti prazeodimiu, o kartais ir disproziu bei terbiu, padeda išlaikyti savybes aukštesnėje temperatūroje. Tai tiesiogiai siejasi su variklių efektyvumu, įrenginių ilgaamžiškumu ir bendru energijos nuostolių mažinimu.

    Medicinoje gadolinis naudojamas kai kuriuose magnetinio rezonanso kontrastiniuose preparatuose, kad vaizdai būtų ryškesni. Kartu medikų bendruomenė akcentuoja atsargų vertinimą, nes tyrimuose aptariamas gadolinio pėdsakų kaupimosi organizme klausimas po dalies kontrastinių procedūrų. Branduolinės medicinos srityje svarbus ir lutecio izotopas, taikomas tikslinėse radiofarmacinėse terapijose.

    Europa ieško išeities: perdirbimas ir grandinės stiprinimas

    Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, retųjų žemių elementų paklausa švarios energijos technologijose pastaraisiais metais augo, o iki 2030 metų gali dar reikšmingai didėti. Europos Komisija ne kartą yra pabrėžusi, kad jautriausia vieta yra ne vien žaliava, bet ir perdirbimas bei magnetų gamyba. Didelė dalis pasaulinės rafinavimo ir magnetų tiekimo grandinės tebėra sutelkta Kinijoje.

    2025 metais Kinijos sprendimai griežtinti pasirinktų retųjų žemių elementų ir su jais susijusių produktų eksporto kontrolę parodė, kaip greitai gali sustoti pramonė, jei ima trūkti vienos detalės. Tai priminė lustų krizės pamokas: net kai rinka turi paklausą, gamyba gali strigti dėl riboto kritinių komponentų tiekimo. Dėl to Europoje vis daugiau dėmesio skiriama tiekimo grandinės diversifikavimui ir atsargų politikai.

    Vienas realistiškiausių trumpesnio laikotarpio sprendimų yra perdirbimas. Seni telefonai, kietieji diskai, elektriniai varikliai ar vėjo turbinų komponentai tampa nebe vien elektronikos atliekomis, o žaliavų šaltiniu. Mokslininkai ir pramonė ieško metodų, kaip iš magnetų atgauti neodimį ir kitus elementus mažiau agresyviomis cheminėmis priemonėmis, mažinant atliekų kiekį ir energijos sąnaudas.

    JAV geologijos tarnybos duomenimis, didžiausios retųjų žemių atsargos ir reikšminga gavyba yra sutelktos keliose valstybėse, tačiau vien atsargos dar negarantuoja tiekimo. Lemiamas etapas yra separacija, rafinacija ir magnetų gamyba, nes būtent čia susidaro didžiausia pridėtinė vertė ir didžiausia priklausomybė. Todėl Europa, net turėdama potencialių telkinių, pirmiausia sprendžia perdirbimo ir pramoninių pajėgumų klausimą.

    Tiekimo grandinės stiprinimas tampa ne vien ekonominiu, bet ir strateginiu uždaviniu. Retųjų žemių metalai jau dabar lemia, kaip greitai vystysis elektromobilumas, atsinaujinanti energetika ir dalis aukštųjų technologijų pramonės. O vartotojams tai reiškia paprastą dalyką: daugelis kasdien naudojamų įrenginių priklauso nuo mažų, bet kritiškai svarbių metalų.

  • Rusija kopijuoja Ukrainos triuką: „dronų lėktuvnešiais“ gali tapti net senasis An-2

    Rusija kopijuoja Ukrainos triuką: „dronų lėktuvnešiais“ gali tapti net senasis An-2

    Rusijos informaciniuose kanaluose pastaruoju metu daugėja svarstymų apie dar vieną sprendimą, kurį Maskva, kaip teigiama, norėtų perimti iš Ukrainos: lengvų lėktuvų panaudojimą kaip platformų dronams perimti ir naikinti. Tokia koncepcija esmėje primena ore veikiantį dronų valdymo ir paleidimo tašką, kuris praplečia gynybos galimybes toliau nuo saugomų objektų.

    Akstinu tapo viešumoje rodytas Ukrainos modifikuotas Antonov An-28 tipo lėktuvas, pritaikytas kovai su dronais. Ankstesniuose reportažuose buvo matyti, kad taikiniams naikinti gali būti naudojama ir ginkluotė, o pati platforma tampa lanksčiu sprendimu ten, kur antžeminė oro gynyba ne visada spėja sureaguoti.

    Rusijos aptarimuose minimas ne tik An-28. Ypatingas dėmesys skiriamas gerokai senesniam, bet plačiai paplitusiam Antonov An-2, kurio paprasta konstrukcija ir palyginti nedidelės eksploatacijos sąnaudos teoriškai leistų greičiau atkurti didesnį skaičių skraidančių platformų.

    Tokio tipo idėja siejama su tuo, kad Ukrainos tolimojo nuotolio dronų atakos tampa dažnesnės ir sudėtingesnės, o vien antžeminėmis priemonėmis užtikrinti visų krypčių dengimą brangu ir techniškai sudėtinga. Ore veikianti platforma galėtų ilgiau patruliuoti, greičiau keisti rajonus ir veikti kaip dronų perėmėjų bazė.

    Kartu aptariamos ir didesnės platformos, kurios dėl didesnės keliamosios galios ar ilgesnio skrydžio laiko teoriškai galėtų gabenti daugiau įrangos. Tarp minimų variantų figūruoja Jakovlev Jak-40, Let L-410 Turbolet ir Il-114, tačiau jų prieinamumas, parengimo laikas ir kaštai yra akivaizdūs ribojimai.

    Ekspertų vertinimu, karas Ukrainoje išryškino bendrą tendenciją: oro gynyboje vis svarbesnę vietą užima pigesni, masiškai naudojami sprendimai ir greitai adaptuojamos platformos. Dronų perėmėjų integracija į esamus lėktuvus gali būti laikoma bandymu sukurti tarpinį sluoksnį tarp strateginių oro gynybos sistemų ir artimojo nuotolio priemonių.

    Nors šiuo metu viešo patvirtinimo apie realius Rusijos bandymus ar įdiegimą nėra, pati diskusija rodo spaudimą rasti atsaką į Ukrainos dronų kampanijas. Jei tokios schemos būtų įgyvendintos, jos galėtų pakeisti taktiką, tačiau kartu atsirastų naujų pažeidžiamumų, nes lėti ir palyginti dideli lėktuvai patys taptų prioritetiniais taikiniais.