CP v2

Category: Technologijos

  • Gynybos pramonė gali įdarbinti „Rafako“ ir Huta Częstochowa, bet pagrindinis stabdis – laikas

    Lenkijos valdžia vis dažniau gynybos pramonę mato kaip būdą į naujas tiekimo grandines įtraukti sunkumų patiriančias įmones, tokias kaip „Rafako“ ar Huta Częstochowa. Tačiau, pasak Ministerijos valstybės turto atstovų, didžiausias iššūkis šiame kelyje yra ne vien technologijos ar žmonės, o investicijų tempas.

    Diskusijų centre atsiduria kariuomenės užsakymai, Europos Sąjungos finansavimo instrumentai ir vadinamasis local content principas, kai siekiama, kad kuo daugiau komponentų būtų gaminama šalies viduje. Tokia politika turėtų mažinti priklausomybę nuo importo ir trumpinti pristatymo terminus, bet tam reikia laiku pastatytų gamybos linijų ir parengtų darbuotojų.

    Kaip įtraukiamos probleminės gamyklos?

    Valstybės atstovai kaip pavyzdžius mini „Rafako“ ir Huta Częstochowa, kurios istoriškai turėjo stiprią pramoninę bazę, bet pastaraisiais metais susidūrė su veiklos ir užsakymų duobėmis. Gynybos sektorius tokioms įmonėms gali pasiūlyti stabilesnę paklausą, jei jos pajėgios persiorientuoti į griežtesnius standartus.

    Praktikoje tai reiškia naujus reikalavimus kokybei, metalo apdirbimui, suvirinimo precizikai bei atsekamumui, kuris gynybos pramonėje yra kritinis. Kitaip tariant, ne viskas, kas tinka sunkiajai energetikos ar plieno pramonei, automatiškai tinka šarvuotos technikos ar karinės įrangos komponentams.

    „Šiandien pagrindinis siaurasis kaklelis yra laikas: įprastai investiciniai procesai trunka 3–5 metus, o dabar siekiame sutrumpinti iki 2–3 metų“, – sakė Konradas Gołota.

    Siaurasis kaklelis: kodėl viską lemia terminai?

    Gynybos pramonėje investicijos dažnai reiškia ne vien įrangos pirkimą, bet ir cechų rekonstrukciją, saugumo reikalavimų įgyvendinimą, kokybės valdymo sistemų diegimą bei tiekėjų kvalifikavimą. Net ir turint finansavimą, dalis procesų yra sunkiai pagreitinami dėl projektavimo, leidimų, rangos ir testavimo etapų.

    Ši problema aktuali ne tik Lenkijai: po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Europos valstybės vienu metu didina gamybos apimtis, todėl konkuruoja dėl tų pačių staklių, medžiagų, inžinierių ir sertifikavimo pajėgumų. Dėl to pailgėja tiekimo grandinės, o kainas spaudžia aukštyn paklausa.

    Local content ir ES pinigai: ko tikimasi?

    Varikliu tikimasi paversti ir ES priemones, kurios skirtos stiprinti žemyno gynybinius pajėgumus bei pramonės bazę. Kartu akcentuojama local content kryptis: vykdomos peržiūros, kokių komponentų iki šiol nepavykdavo įsigyti šalies viduje ir kur realiai būtų galima pradėti jų gamybą.

    Politikos tikslas aiškus: jei daugiau dalių gaminama vietoje, valstybė tampa atsparesnė geopolitiniams sukrėtimams ir užsakymus gali vykdyti greičiau. Vis dėlto galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar pavyks sutrumpinti investicijų ciklus ir užtikrinti stabilų, ilgalaikį kariuomenės užsakymų portfelį, kuris leistų įmonėms drąsiai investuoti.

  • Dezinformacija smogia Lenkijos įmonėms: kyla reputacijos ir verslo ryšių rizika, įspėja ataskaita

    Ataka, kuri kainuoja brangiai

    Dezinformacija vis dažniau tampa ne tik visuomenės, bet ir verslo problema: ji gali paveikti įmonių reputaciją, santykius su investuotojais, partneriais ir klientais. Lenkijoje šiai temai skirta ataskaita pristatyta Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, o diskusijoje akcentuota, kad rizika jau persikėlė į kasdienius verslo sprendimus.

    Ataskaitą apie dezinformaciją kaip rizikos veiksnį verslui parengė IBRiS fondas, o tyrimas atliktas PTWP grupės užsakymu. Joje remiamasi dviejų tipų apklausomis, kuriose dalyvavo daugiau kaip 200 Lenkijos įmonių vadovų ir vadovaujančių darbuotojų.

    Kas labiausiai nukenčia?

    Tyrimo pristatyme pabrėžta, kad dezinformacija tiesiogiai veikia pardavimus ir pasitikėjimą prekės ženklu, o ilgainiui gali pakeisti ir finansų institucijų elgseną. Bankai, draudikai bei kiti rinkos dalyviai, vertindami rizikas, vis dažniau atsižvelgia į reputacinius signalus ir informacinį foną.

    „Dezinformacija veikia įmonės reputaciją, santykius su investuotojais ir konkrečiu klientų skaičiumi, o tai gali atsispindėti pardavimuose, finansavimo sąlygose ir akcijų kainos svyravimuose“, – sakė IBRiS atstovas Michałas Kowalczykas.

    Diskusijoje atkreiptas dėmesys, kad klaidinančios kampanijos dažnai būna sudėtinės: naudojami tariami ekspertai, selektyviai parenkami faktai, iš jų išvedamos neteisingos išvados, o socialiniuose tinkluose turinys dauginamas emocijomis paremtu tempu. Papildomą pagreitį suteikia generuoti vaizdai ir įrašai, kuriuos vis sunkiau greitai patikrinti.

    DI ir socialiniai tinklai keičia taisykles

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad socialiniai tinklai išlieka pagrindiniu nepatikrintos informacijos sklaidos kanalu, kurį sustiprina anoniminiai komentarai ir vadinamasis konteksto kūrimas. Tokia aplinka leidžia klaidinančioms žinutėms pasiekti dideles auditorijas ir sukurti įspūdį, kad jos atspindi daugumos nuomonę.

    Kartu akcentuota, kad DI įrankiai leidžia greitai sukurti įtikinamus garso ir vaizdo klastojimus, todėl atsiranda nauja rizikos kategorija: ne tik melaginga žinutė, bet ir tariamas įrodymas. Verslui tai reiškia būtinybę turėti aiškias tikrinimo bei reagavimo procedūras, nes reputacinė žala gali atsirasti greičiau, nei spėjama pateikti paaiškinimą.

    Praktiniu lygmeniu rekomenduojama stiprinti tris kryptis: darbuotojų mokymą, aiškų sprendimų priėmimo modelį krizės metu ir technologinį pasirengimą. Akcentuota, kad iš anksto sudarytas krizių valdymo mechanizmas mažina chaosą, o realaus laiko stebėsena padeda greičiau identifikuoti melagingų naratyvų pradžią.

    „Turime stebėti žiniasklaidą ir socialinius tinklus realiu laiku, turėti aiškų sprendimų modelį ir iš anksto suformuotą krizių komandą, nes krizės metu mokytis jau per vėlu“, – sakė „Medicover“ atstovė Renata Toczyska-Seliga.

    Diskusijoje taip pat nuskambėjo įžvalga, kad atsparumas dezinformacijai prasideda nuo pasitikėjimo institucijomis ir organizacijomis. Jei auditorija nebeturi autoritetų, kuriais pasitiki, melagingos žinutės plinta lengviau, o įmonėms tampa sudėtingiau atkurti reputaciją net ir pateikus faktus.

  • ZAiKS apie dirbtinį intelektą kultūroje: kas laikoma kūriniu ir kaip keisis autorinis atlygis?

    DI kelia naujus klausimus

    Sparti dirbtinio intelekto plėtra keičia ne tik tai, kaip kuriama ir platinama muzika ar vaizdo turinys, bet ir tai, kaip apibrėžiama autorystė. Kūrėjų teisių organizacijos vis dažniau susiduria su situacijomis, kai DI sugeneruoti rezultatai primena žmonių darbus, tačiau teisiškai jų statusas nėra toks pats.

    Lenkijos autorių teisių asociacija ZAiKS pabrėžia, kad esminis klausimas išlieka paprastas: ar kūrinys atsirado dėl žmogaus kūrybinių sprendimų, ar tai tėra algoritmo sugeneruotas rezultatas. Nuo šios ribos priklauso ir registravimo galimybės, ir išmokos autoriams.

    Kada darbas laikomas kūriniu?

    ZAiKS vadovybė akcentuoja, kad autorinių teisių sistemos pagrindas yra žmogaus kūryba, todėl vien DI sugeneruotas turinys savaime nėra prilyginamas kūriniui. Organizacijos logika remiasi principu, kad autorių teisės saugo originalią kūrybinę išraišką, atsiradusią dėl žmogaus veiklos.

    Praktikoje tai reiškia, kad DI gali būti naudojamas kaip įrankis, tačiau lemiamą vaidmenį turi atlikti žmogus: pasirinkti kryptį, priimti kūrybinius sprendimus, atrinkti galutinę versiją. Kuo daugiau realios kūrybinės kontrolės išlaiko autorius, tuo aiškesnės prielaidos kūrinį vertinti kaip saugotiną.

    „Tai nėra kūriniai, nes jų nesukūrė žmogus. Tai dariniai, sukurti remiantis esamais kūriniais. Žmonės tikisi originalumo ir emocijų, taip pat įsitikinimo, kad kažkas pasakoja apie tai, ką pats išgyveno. Dirbtinis intelektas to neužtikrins“, – sakė Karolis Kościńskis.

    ZAiKS taip pat nurodo taikantis praktinį atskyrimą: jeigu kūrinio dalis sugeneruota DI, už tą dalį autorinis atlygis nemokamas. Tokiu būdu siekiama atspindėti realų indėlį ir išvengti situacijų, kai atlyginama už ne žmogaus kūrybinį darbą.

    Pinigų srautai rodo, kad modelis veikia

    Organizacija teigia bendradarbiaujanti su didžiausiomis transliavimo ir vaizdo turinio platformomis, o tai leidžia efektyviau administruoti licencijas ir surinkti atlygius už kūrinių panaudojimą skaitmeninėje erdvėje. Skaitmeninis vartojimas tapo viena svarbiausių autorių pajamų krypčių, todėl aiškios taisyklės dėl DI įgauna dar didesnę reikšmę.

    Finansiniai rezultatai rodo augantį interneto vaidmenį. ZAiKS skelbė, kad 2025 metais kūrėjams paskirstė rekordinę maždaug 158 000 000 eurų sumą, iš jų apie 28 000 000 eurų sudarė pajamos iš interneto.

    Autorinės teisės prisitaikys

    ZAiKS pozicija remiasi nuostata, kad autorinių teisių sistema per pastaruosius kelis šimtmečius ne kartą atlaikė technologines permainas, todėl prisitaikys ir prie DI. Svarbiausiu instrumentu, organizacijos vertinimu, išliks sutartys ir licencijavimo praktika, kuri gali greitai reaguoti į naujus turinio kūrimo bei platinimo būdus.

    Kultūros sektoriuje šis prisitaikymas greičiausiai reikš aiškesnius standartus, kaip deklaruojamas žmogaus indėlis ir kaip atskiriama DI sugeneruota dalis. Tai svarbu ne tik organizacijoms, administruojančioms teises, bet ir patiems kūrėjams bei platformoms, kad atlygio taisyklės būtų suprantamos ir prognozuojamos.

  • Nazieminė skaitmeninė TV nėra atgyvena: „Emitel“ vadovas apie atsparumą krizėms ir taisykles rinkai

    Nazieminė skaitmeninė televizija Europoje sparčiai keičiasi ir jau seniai nėra vien tik tradicinis TV signalas antenoje. Interaktyvios funkcijos, turinio atidėjimas ir vaizdo paslaugos pagal poreikį tampa prieinamos ir šioje platformoje, o jos infrastruktūra laikoma svarbia visuomenės informavimo grandimi.

    Apie tai Europos ekonomikos kongreso metu kalbėjo Lenkijos radijo ir televizijos siuntimo tinklų operatoriaus „Emitel“ vadovas Maciejus Pilipczukas. Jo teigimu, skaitmeninė antžeminė TV išlieka viena moderniausių ir plačiausiai pasiekiamų platformų regione.

    Atsparumas krizei ir ryšių perkrovai

    Pasak M. Pilipczuko, antžeminė televizija turi svarbų pranašumą ekstremalių situacijų metu, kai dalis ryšio paslaugų gali sutrikti. Transliavimas iš siųstuvų tinklo leidžia vienu metu pasiekti masinę auditoriją, neapkraunant mobiliojo ryšio infrastruktūros taip, kaip tai nutinka populiarioms interneto transliacijoms.

    „Ji pasiekia visus piliečius nepriklausomai nuo krizių, nepriklausomai nuo elektros tiekimo sutrikimų ir nuo to, ar mobiliojo ryšio tinklai yra perkrauti“, – sakė Maciejus Pilipczukas.

    Jis pabrėžė, kad valstybė neturėtų remtis viena technologija ir turėtų diversifikuoti informacijos sklaidos kanalus. Toks požiūris, jo vertinimu, didina sistemos atsparumą ir sumažina riziką, kad kritiniu metu visuomenė liks be patikimos informacijos.

    5G broadcast bandymai ir TV telefone

    „Emitel“ vadovas taip pat priminė, kad įmonė praėjusiais metais pradėjo 5G broadcast technologijos bandymus. Ši kryptis siejama su galimybe transliuoti linijinę televiziją į išmaniuosius telefonus taip, kad tai nevirstų papildoma našta mobiliojo ryšio tinklams.

    Tokie sprendimai Europoje vertinami kaip papildomas scenarijus masinio informavimo situacijoms, kai vienu metu turinį bando pasiekti itin daug žmonių. Praktinis poveikis priklauso nuo reguliavimo, dažnių politikos ir įrenginių palaikymo, tačiau pats modelis išryškina antžeminės sklaidos stiprybę masinei auditorijai.

    Nelygios taisyklės tarp transliuotojų ir platformų

    Kita interviu dalis buvo skirta rinkos reguliavimo klausimams. M. Pilipczukas atkreipė dėmesį, kad tradiciniai transliuotojai ir operatoriai veikia griežtesnėje reguliacinėje aplinkoje nei didžiosios skaitmeninės platformos ir srautinių transliacijų paslaugos.

    Jo teigimu, linijiniai transliuotojai susiduria su įpareigojimais, susijusiais su atsiskaitymu reguliuotojui, licencijavimo mokesčiais bei sudėtingomis procedūromis dėl vietos multipleksuose. Tuo metu interneto platformose, anot jo, turinio sklaida dažnai vyksta su gerokai mažesniais reikalavimais.

    „Internete iš esmės neturime pakankamų taisyklių, o didžiosios platformos gali rodyti, ką nori. Tai turi keistis, nes ši situacija stabdo vietinių medijų plėtrą ir atiduoda erdvę globalioms platformoms“, – sakė Maciejus Pilipczukas.

    Jo nuomone, sprendimas turėtų būti subalansuotas: dalį naštos nuimti nuo tradicinių transliuotojų, o platformoms taikyti aiškesnius minimalius reikalavimus ten, kur kyla visuomeninė rizika. Kaip vieną iš tokių sričių jis įvardijo išaugusią manipuliuoto turinio problemą.

    DI, „deepfake“ ir skaitmeninis raštingumas

    Diskusijoje akcentuota, kad DI plėtra didina riziką, jog internete daugės tikroviškai atrodančių suklastotų vaizdo, garso ar grafinių įrašų. Tokie „deepfake“ gali būti naudojami klaidinimui, reputacijos atakoms ar net koordinuotoms dezinformacijos kampanijoms.

    M. Pilipczukas pabrėžė, kad vien techninių priemonių gali nepakakti, todėl svarbus ir skaitmeninis raštingumas bei aiškesnės taisyklės turinio platformoms. Jo vertinimu, rinkai reikia vienodesnių žaidimo taisyklių, kad tradicinės medijos ir infrastruktūros operatoriai nebūtų stumiami į nepalankią konkurencinę padėtį.

    Kalbėdamas apie DI darbo rinkoje, „Emitel“ vadovas akcentavo, kad technologijos tikslas neturėtų būti žmogaus pakeitimas. Jo nuomone, svarbiausia – ugdyti kompetencijas, kad DI taptų įrankiu, didinančiu produktyvumą ir padedančiu atlikti sudėtingas užduotis.

    „DI nėra tam, kad pakeistų žmogų, o tam, kad su juo bendradarbiautų“, – sakė Maciejus Pilipczukas.

    Interviu kontekstas atskleidžia bendresnę tendenciją: valstybės ir verslai ieško modelio, kaip suderinti inovacijas, informacinį saugumą ir sąžiningą konkurenciją tarp tradicinių transliuotojų bei globalių platformų. Kartu tai primena, kad antžeminė skaitmeninė TV išlieka ne tik vartojimo, bet ir atsparumo infrastruktūra.

  • DI lustų gamintoja „Cerebras“ ruošia milžinišką IPO: taikosi surinkti iki 3,1 mlrd. eurų

    DI lustų gamintoja „Cerebras“ ruošia milžinišką IPO: taikosi surinkti iki 3,1 mlrd. eurų

    Dirbtinio intelekto lustų kūrėja „Cerebras“ žengia į viešąją rinką ir per pirminį akcijų siūlymą „Nasdaq“ biržoje siekia pritraukti iki maždaug 3,1 mlrd. eurų. Bendrovė planuoja parduoti 28 mln. akcijų, kurių siūlomas kainos rėžis yra 101–110 eurų už vienetą.

    Pagal šį intervalą „Cerebras“ vertinimas gali kilti iki maždaug 23,7 mlrd. eurų, vertinant pagal apyvartoje esančių akcijų skaičių. Tai būtų vienas ryškiausių pastarųjų metų bandymų pasinaudoti investuotojų dėmesiu dirbtinio intelekto infrastruktūrai.

    Technologijų IPO rinka po 2022 metais centrinių bankų pradėto palūkanų normų kėlimo kurį laiką buvo prigesusi, nes investuotojai tapo atsargesni nuostolingų bendrovių atžvilgiu. Vis dėlto generatyvinio DI bumas grąžino apetitą įmonėms, kurios parduoda skaičiavimo pajėgumą arba komponentus, reikalingus modeliams treniruoti ir vykdyti.

    „Cerebras“ savo lustus pozicionuoja kaip alternatyvą „Nvidia“ grafikos procesoriams, kurie šiuo metu dominuoja DI serveriuose ir debesijos paslaugose. Rinka vis atidžiau stebi, ar atsiras daugiau konkurentų, galinčių pasiūlyti geresnį našumo ir kainos santykį bei sumažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

    Bendrovė jau buvo mėginusi siekti IPO 2024 metais, tačiau vėliau procesą pristabdė, kai keitė veiklos modelį. Dėmesys nuo aparatūros pardavimo vis labiau krypo į debesijos paslaugą, paremtą pačios „Cerebras“ lustais, o tai investuotojams paprastai reiškia kitokią augimo logiką ir kitokius maržų lūkesčius.

    „Cerebras“ skelbia, kad ketvirtąjį ketvirtį pajamos per metus augo apie 76 proc. ir pasiekė maždaug 454 mln. eurų, o grynasis pelnas sudarė apie 78 mln. eurų. Šie rodikliai išskiria bendrovę iš dalies DI infrastruktūros žaidėjų, kurie dažnai ilgai išlieka nuostolingi, agresyviai investuodami į plėtrą.

    Bendrovės vienas iš įkūrėjų ir vadovas Andrew Feldmanas IPO metu savo akcijų neparduos. Po siūlymo jis valdys apie 10,3 mln. akcijų paketą, kuris pagal viršutinę siūlomos kainos ribą būtų vertas maždaug 1,2 mlrd. eurų.

    Prospekte taip pat numatyta galimybė papildomai parduoti dar 4,2 mln. akcijų, jei tuo pasinaudos platintojai. Tokiu atveju, esant viršutinei kainos ribai, papildomai būtų surinkta apie 500 mln. eurų.

    Didelę reikšmę investuotojų vertinimui gali turėti ir ilgalaikės sutartys dėl skaičiavimo pajėgumų. „Cerebras“ anksčiau yra skelbusi, kad iki 2028 metų teiks reikšmingą DI skaičiavimo galią „OpenAI“, o sandorio vertė buvo įvardyta kaip viršijanti 18 mlrd. eurų.

    Tokie kontraktai rodo, kad kova dėl skaičiavimo resursų dar neslopsta, o didžiausi DI modelių kūrėjai stengiasi užsitikrinti pajėgumus keliuose kanaluose. Rinkoje tai paprastai reiškia augantį poreikį alternatyviems lustams, specializuotoms sistemoms ir vis didesniems duomenų centrų elektros pajėgumams.

  • „Meta“ teisme Naujojoje Meksikoje: dėl vaikų saugumo byla gali kainuoti iki 3,4 mlrd. eurų

    „Meta“ teisme Naujojoje Meksikoje: dėl vaikų saugumo byla gali kainuoti iki 3,4 mlrd. eurų

    „Meta“ Naujosios Meksiko teisme tęsia kovą byloje, kurioje sprendžiama, ar bendrovės platformos gali būti pripažintos viešuoju nepatogumu. Tokia išvada atvertų kelią teismui įpareigoti bendrovę keisti produktus ir finansuoti plataus masto žalos mažinimo priemones.

    Bylą inicijavo Naujosios Meksiko generalinis prokuroras Raúlas Torrezas, teigiantis, kad „Meta“ nepakankamai apsaugojo vaikus nuo seksualinių išnaudotojų ir klaidino visuomenę dėl galimos žalos, susijusios su „Instagram“ ir „Facebook“ naudojimu. Pirmoje proceso dalyje prisiekusieji jau pripažino, kad bendrovė sąmoningai pažeidė valstijos nesąžiningos praktikos įstatymą.

    Pagal priimtą sprendimą „Meta“ priteista 375 mln. JAV dolerių bauda, kuri, perskaičiavus ir suapvalinus, sudaro apie 350 mln. eurų. Dabar vyksta antroji proceso dalis, kai sprendimą priima teisėjas, o pagrindinis klausimas yra tai, ar platformų veikimas sukūrė sisteminę žalą, prilyginamą viešajam nepatogumui.

    „Meta“ savo ketvirtinėje ataskaitoje nurodė, kad valstija siekia maždaug 3,7 mlrd. JAV dolerių žalos mažinimo išlaidų, tai yra apie 3,4 mlrd. eurų, ir teismo įpareigojimų. Tarp reikalavimų minimos amžiaus patvirtinimo priemonės, rekomendacijų algoritmų korekcijos bei platesni produktų pakeitimai, kurie, valstijos teigimu, turi sumažinti riziką nepilnamečiams.

    Valstija taip pat kelia nepriklausomo stebėtojo idėją, kuris prižiūrėtų, kaip „Meta“ laikosi teismo nustatytų įpareigojimų. Bendrovė tikina, kad dalis reikalavimų yra techniškai sunkiai įgyvendinami interneto realybėje, o nesutarimams užsitęsus neatmeta kraštutinio scenarijaus riboti paslaugų prieinamumą valstijoje.

    Socialinių tinklų „Didžiojo tabako“ momentas

    Teisininkai ir akademikai šią ir panašias bylas JAV vis dažniau lygina su istoriniais procesais prieš tabako pramonę, kai įmonėms teko mokėti milžiniškas sumas ir keisti praktiką dėl klaidinančios komunikacijos apie žalą. Esminis panašumas tas, kad teismuose vis dažniau vertinama ne vien pavienė žala, o produktų dizaino ir paskatų sistema.

    Šiame kontekste Naujosios Meksiko byla laikoma vienu svarbiausių bandymų pritaikyti viešojo nepatogumo doktriną skaitmeninėms paslaugoms. Tradiciškai ji buvo taikoma fizinio pasaulio žalai, tačiau dabar teisminė praktika tikrina, ar ją galima praplėsti platformų funkcijoms, kurios, ieškovų teigimu, gali skatinti rizikingą elgesį ar palengvinti nusikaltėlių veiklą.

    Kodėl rezultatas svarbus visai rinkai

    Bylos baigtis aktuali ne tik „Meta“: JAV tuo pat metu vyksta ir kiti procesai, kuriuose keliami klausimai dėl nepilnamečių psichikos sveikatos, priklausomybę skatinančių funkcijų ir rekomendacijų sistemų. Teismų sprendimai gali nubrėžti ribas, kiek platformos privalo pertvarkyti produktus ir kokia apimtimi tai laikoma vartotojų apsaugos, o ne turinio moderavimo klausimu.

    Svarbi ir tai, kaip teismas vertins argumentus dėl JAV teisėje plačiai aptariamos interneto platformų atsakomybės ribojimo. Ieškovai akcentuoja, kad ginčas esą nėra apie konkretų vartotojų paskelbtą turinį, o apie pačių produktų veikimo architektūrą, todėl, jų teigimu, atsakomybės skydas neturėtų būti taikomas taip plačiai.

    Jei Naujosios Meksiko teismas pripažintų viešąjį nepatogumą ir patvirtintų reikalaujamas priemones, tai galėtų tapti precedentu kitoms valstijoms bei mokyklų apygardoms, kurios taip pat siekia priversti platformas keisti nepilnamečiams daromą poveikį. „Meta“ atveju rizika būtų ne tik finansinė, bet ir struktūrinė, nes įpareigojimai gali paveikti, kaip veikia rekomendacijos, amžiaus kontrolė ir saugumo funkcijos.

  • „Berkshire Hathaway“ be Buffetto, „Spirit Airlines“ griūtis ir „Meta“ byla: kas krečia rinkas?

    „Berkshire Hathaway“ be Buffetto, „Spirit Airlines“ griūtis ir „Meta“ byla: kas krečia rinkas?

    Rinkų savaitė prasideda įtampa

    Pasaulio finansų rinkos savaitę pasitiko su padidėjusiu nervingumu: investuotojai vienu metu vertina energetikos rizikas, teisinius procesus technologijų sektoriuje ir didelių bendrovių rezultatų sezoną. Tokiose situacijose net pavienės antraštės gali akimirksniu pakeisti lūkesčius dėl palūkanų, infliacijos ir augimo.

    Pastarųjų dienų darbotvarkėje išsiskiria keli įvykiai: „Berkshire Hathaway“ metinis susitikimas jau be Warreno Buffetto kaip vadovo, „Spirit Airlines“ veiklos nutraukimas bei „Meta“ sugrįžimas į teismą dėl vaikų saugumo klausimų. Prie jų jungiasi ir geopolitinės žinutės, kurios tiesiogiai veikia naftos kainą.

    „Berkshire Hathaway“ po Buffetto

    „Berkshire Hathaway“ surengė pirmąjį metinį akcininkų susitikimą po to, kai Warrenas Buffettas pasitraukė iš vykdomojo vadovo pareigų. Bendrovės vadovas Gregas Abelis akcininkams aiškino prioritetus ir siekė pabrėžti veiklos tęstinumą, ypač kapitalo paskirstymo ir ilgalaikio investavimo filosofijoje.

    Investuotojų dėmesys krypsta į tai, kaip konglomeratas valdys rekordinę grynųjų ir trumpalaikių investicijų „pagalvę“, kai patrauklių pirkinių rinkoje mažiau. Tokia situacija paprastai reiškia, kad bendrovė gali būti atsargesnė dėl naujų įsigijimų, o daugiau lėšų skirti draudimo veiklos stabilumui ir selektyvioms investicijoms.

    Susitikime aptartos ir temos, susijusios su dirbtiniu intelektu: rinka tikisi ne tiek staigių revoliucijų, kiek praktiškų sprendimų, kurie didina produktyvumą ir mažina sąnaudas. Investuotojams svarbu, ar tradicinės „Berkshire Hathaway“ įmonės sugebės prisitaikyti prie DI diegimo, kartu valdydamos rizikas ir reguliavimo spaudimą.

    „Spirit Airlines“ sustabdė veiklą

    JAV pigių skrydžių bendrovė „Spirit Airlines“ pranešė nutraukusi veiklą po to, kai nepavyko užsitikrinti paramos gelbėjimo planui. Tai smūgis ne tik pačiai įmonei, bet ir platesniam pigių skrydžių segmentui, kurį pastaraisiais metais spaudė išaugusios veiklos sąnaudos, kainų karai ir silpnesnė paklausa dalyje maršrutų.

    Bendrovė nurodė, kad tūkstančiai darbuotojų neteko darbo, o keleiviams žadami bilietų grąžinimai, jei pirkta tiesiogiai. Tokie bankrotai ar veiklos stabdymai paprastai sukelia grandininį efektą: trumpuoju laikotarpiu mažėja pasiūla, didėja kainų svyravimai, o konkurentai laikinai peržiūri tarifus ir tvarkaraščius, kad suvaldytų staigų paklausos persiskirstymą.

    Aviacijos sektoriui ši istorija primena, kad itin žemų kainų modelis yra jautrus palūkanų normoms ir finansavimo sąlygoms. Kai skola brangsta, o lėktuvų nuomos bei aptarnavimo kaštai kyla, net mažas veiklos sutrikimas gali tapti lemtingas, ypač jei prieš tai nepavyko strateginiai susijungimai.

    Teismai technologijoms ir nafta dėl geopolitikos

    Technologijų sektoriuje investuotojai stebi „Meta“ teisinę kovą Naujojoje Meksikoje: byla dėl vaikų saugumo ir platformų atsakomybės gali turėti pasekmių ne tik baudoms, bet ir produktų pakeitimams. Rinkai svarbiausia, ar teismo sprendimai suformuos precedentą, galintį padidinti reguliavimo naštą socialinių tinklų verslo modeliui.

    Energetikos pusėje papildomą įtampą kuria pranešimai apie incidentus netoli Hormūzo sąsiaurio ir politinės žinutės dėl laivybos saugumo. Net ir ribotos apimties eskalacija šiame regione dažnai kelia naftos kainą, nes sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, o kainų šuoliai greitai persiduoda infliacijos lūkesčiams.

    Tokioje aplinkoje akcijų rinkos paprastai reaguoja dvejopai: energetikos bendrovės gali laimėti iš brangesnės naftos, tačiau platesnis indeksas patiria spaudimą dėl rizikos vengimo ir didesnių sąnaudų prognozių. Investuotojams artimiausiomis dienomis reikšmės turės ir įmonių rezultatai, ir bet kokie signalai apie palūkanų normų kryptį.

  • Po „HSBC“ verdikto „AMD“ smuko, bet Crameris ramina: agentų DI era dar tik įsibėgėja

    Po „HSBC“ verdikto „AMD“ smuko, bet Crameris ramina: agentų DI era dar tik įsibėgėja

    Po to, kai „HSBC“ sumažino „Advanced Micro Devices“ (AMD) rekomendaciją iš pirkti į laikyti, bendrovės akcijos prekybos pradžioje smuko daugiau nei 4 proc. Vis dėlto CNBC komentatorius Jimas Crameris viešai stojo ginti gamintojo ir teigė, kad potencialas dar neišsemtas.

    Pasak J. Cramerio, augant dirbtinio intelekto sistemoms, kurios gali atlikti užduotis su mažesne žmogaus priežiūra, didėja paklausa būtent centriniams procesoriams. Jo vertinimu, tai palaiko AMD perspektyvą, nes bendrovė yra viena svarbiausių serverių CPU tiekėjų.

    „Advanced Micro turi CPU, o būtent jie naudojami agentų sistemose, todėl ši akcija dar kils“, – sakė J. Crameris.

    Rinkoje vis dažniau kalbama apie vadinamąją agentinę dirbtinio intelekto kryptį, kai DI ne tik generuoja turinį, bet ir planuoja veiksmų seką, naudoja įrankius, vykdo užklausas bei grįžta su rezultatu. Tokiems scenarijams reikia ne tik grafikos procesorių, bet ir didelio bendro skaičiavimo pajėgumo, atminties pralaidumo bei stabilios infrastruktūros, kur svarbų vaidmenį atlieka CPU.

    „HSBC“ analitikai pripažino, kad paklausa išlieka stipri, tačiau perspėjo, kad AMD gali būti sudėtinga viršyti jau dabar aukštus lūkesčius dėl serverių CPU augimo. Jų teigimu, pastarojo meto akcijų ralis didelę dalį optimizmo jau įkainavo, todėl vietos teigiamiems netikėtumams gali būti mažiau.

    Per pastarąjį mėnesį AMD akcijos buvo pabrangusios apie 58 proc., tad dalis investuotojų į „HSBC“ žingsnį sureagavo kaip į signalą fiksuoti pelną. Tuo pat metu rinkos dalyviai akylai laukia bendrovės ketvirčio rezultatų, nes jie gali padėti įvertinti, ar duomenų centrų paklausa iš tiesų atsispindi užsakymų ir maržų dinamikoje.

    „HSBC“ ataskaitoje taip pat išskirta rizika, susijusi su AMD priklausomybe nuo gamybos partnerio „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“ (TSMC). Kai pažangiausių technologinių procesų pajėgumai yra riboti, naujų lustų apimčių didinimas gali užtrukti, o tai riboja galimybes greitai patenkinti staiga šoktelėjusią paklausą.

    Analitikai lygino situaciją su AMD konkurentu „Intel“, kuris turi ir savo gamyklas, todėl teoriškai gali lanksčiau planuoti pajėgumus. „HSBC“ „Intel“ vertina palankiau ir bendrovei paliko pirkti rekomendaciją, argumentuodami, kad artimiausiais ketvirčiais investuotojai gali sulaukti daugiau netikėtų teigiamų staigmenų.

    J. Crameris tokį argumentą atmetė, teigdamas, kad ribota pasiūla tik išryškina disbalansą, kuris didina paklausą ir suteikia kainodaros galios. Jo nuomone, esant tokioms sąlygoms parduoti AMD akcijas būtų per anksti, ypač jei agentinių DI sprendimų diegimas duomenų centruose išliks spartus.

    Investuotojams artimiausiomis dienomis svarbiausia bus įmonės pateikiamos prognozės ir komentarai apie duomenų centrų segmentą, produktų ciklą bei pajėgumų užsitikrinimą pas TSMC. Rinka taip pat vertins, kaip AMD sekasi konkuruoti tiek CPU, tiek GPU kryptimis, nes didžiųjų debesijos paslaugų teikėjų investicijos į infrastruktūrą išlieka viena pagrindinių lustų sektoriaus varomųjų jėgų.

  • „Anthropic“ su „Goldman Sachs“ ir „Blackstone“ kuria 1,4 mlrd. eurų DI įmonę: taikosi į PE valdomas

    „Anthropic“ su „Goldman Sachs“ ir „Blackstone“ kuria 1,4 mlrd. eurų DI įmonę: taikosi į PE valdomas

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ paskelbė pradedanti bendrą projektą su investicijų milžinais „Goldman Sachs“ ir „Blackstone“, taip pat privataus kapitalo fondu „Hellman & Friedman“. Planuojama sukurti maždaug 1,4 mlrd. eurų dydžio verslą, kurio tikslas – paspartinti DI diegimą šimtuose įmonių.

    Naujoji struktūra, kuri dar neturi viešai paskelbto pavadinimo, orientuosis į privataus kapitalo fondų valdomas bendroves. Pirmiausia DI sprendimai būtų diegiami pačių partnerių portfelio įmonėse, o vėliau siūlomi platesnei vidutinio dydžio įmonių rinkai.

    Projekte numatyta tiesiogiai įmonėse diegti „Anthropic“ modelį „Claude“ ir praktinę inžinierių komandą, kuri perprojektuotų procesus bei darbo eigas. Kitaip tariant, akcentuojamas ne vien programinės įrangos pardavimas, o DI integravimas į kasdienes operacijas, nuo dokumentų srautų iki klientų aptarnavimo ar analitikos.

    „Rinkoje labai trūksta žmonių, kurie moka šiuos įrankius pritaikyti versle ir iš esmės pakeisti veiklos modelį“, – sakė „Goldman Sachs“ turto ir turto valdymo padalinio vadovas Marcas Nachmannas.

    Partneriai pabrėžia, kad vien modelio įsigijimas dažnai neduoda apčiuopiamo efekto, jei nekeičiami procesai, duomenų tvarkymas ir darbuotojų atsakomybės. Dėl to naujasis verslas planuoja „įsiūti“ DI į pagrindines funkcijas, kad rezultatas būtų matuojamas kaštų mažėjimu, greitesniais sprendimais ir geresniu klientų aptarnavimu.

    Toks modelis atliepia vis garsiau įvardijamą DI bumo problemą: įmonės nori automatizuoti, tačiau susiduria su įgyvendinimo butelio kakleliu. Trūksta tiek DI architektų, tiek duomenų inžinierių, tiek žmonių, gebančių sujungti technologiją su konkrečia veikla, pavyzdžiui, gamyba, sveikatos priežiūra ar finansinėmis paslaugomis.

    Projektas taip pat rodo aštrėjančią konkurenciją dėl įmonių segmento, kuriame kovoja keli DI kūrėjai, įskaitant „OpenAI“. Įmonėms vis svarbiau ne tik modelio galimybės, bet ir saugumas, duomenų kontrolė, integracija su esamomis sistemomis bei aiškus atsiperkamumas.

    Privataus kapitalo fondų valdomos įmonės šioje situacijoje tampa patraukliu taikiniu, nes jos dažnai turi aiškius efektyvumo tikslus ir spaudimą greitai didinti vertę. Planuojama, kad pradinis dėmesys bus skiriamas tokiems sektoriams kaip sveikatos priežiūra, gamyba, finansinės paslaugos, mažmena ir nekilnojamasis turtas.

    Rinkos stebėtojai tai vertina kaip bandymą sujungti DI technologiją su kapitalu ir prieiga prie didelio skaičiaus realių verslų, kuriuose galima greitai išbandyti ir pritaikyti sprendimus. Jei modelis pasiteisins, tokios partnerystės gali tapti viena svarbiausių krypčių, kaip DI iš eksperimentų pereina į masinį, apčiuopiamą verslo produktyvumą.

  • „Circle“ akcijos šovė beveik 20 proc.: kompromisas dėl CLARITY Act paliko erdvės atlygiam

    „Circle“ akcijos šovė beveik 20 proc.: kompromisas dėl CLARITY Act paliko erdvės atlygiam

    Kriptovaliutų sektoriuje dėmesį patraukė staigus „Circle“ akcijų brangimas, kai JAV įstatymų leidėjai pasiekė kompromisą dėl rinkos struktūros projekto, žinomo kaip CLARITY Act. Po šių žinių investuotojai įvertino, kad stabiliųjų kriptovaliutų atlygio programos nebus uždraustos visiškai, o bus leidžiamos su tam tikromis sąlygomis.

    Rinka sureagavo greitai: „Circle“ prekybos sesiją baigė pakilusi 19,9 proc. Tuo metu „Coinbase“, kuri laikoma vienu svarbiausių „Circle“ USDC platinimo kanalų, pabrango 6,1 proc., o su kriptoturto infrastruktūra siejamos bendrovės, tokios kaip „BitGo“ ir „Galaxy Digital“, taip pat fiksavo augimą.

    Atnaujinta projekto formuluotė iš esmės skiria du modelius: ribojamas pasyvus, į indėlius panašus pajamingumas už vien tik laikomas stabiliasias kriptovaliutas, tačiau paliekama galimybė mokėti atlygius kaip naudojimu grįstas paskatas. Kitaip tariant, atlygis gali būti siejamas su veikla, pavyzdžiui, prekyba, pavedimais ar kitais platformos naudojimo scenarijais.

    Toks kompromisas laikomas palankesniu didesniems rinkos dalyviams, kurie gali pagrįsti paskatas realiu produkto naudojimu ir geriau atlaikyti reguliacinę kontrolę. Tuo pat metu mažesnėms platformoms tai gali reikšti spaudimą, jei jų augimas buvo paremtas aukšto pajamingumo, į indėlius panašiais produktais, skirtais pritraukti vartotojų lėšas.

    Judėjimas vyksta platesniame kontekste: kriptoturto rinka pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja ne didelę grąžą žadančius produktus, o mokėjimų ir finansinės infrastruktūros modernizavimą. Tą rodo ir augantis dėmesys stabiliųjų kriptovaliutų naudojimui atsiskaitymams, tarpvalstybiniams pervedimams bei įmonių iždo sprendimams, kur svarbiausia tampa patikimumas, rezervų skaidrumas ir aiškios taisyklės.

    „CLARITY Act kompromisas dėl stabiliųjų kriptovaliutų pajamingumo yra grynasis teigiamas pokytis“, – sakė Bank of America analitikas Ebrahim H. Poonawala.

    Jo vertinimu, toks sprendimas gali sumažinti baimes dėl indėlių nutekėjimo iš tradicinių bankų, kartu mažindamas reguliacinį neapibrėžtumą ir suteikdamas daugiau aiškumo, kaip bankai galėtų įsitraukti į skaitmeninio turto infrastruktūrą kontroliuojamomis sąlygomis. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad reguliavimas gali ne tik riboti, bet ir suteikti kryptį, atskiriant rizikingus modelius nuo tų, kurie labiau primena technologinį atsiskaitymų atnaujinimą.

    Tuo pat metu augo ir pagrindinės kriptovaliutos: bitkoinas pakilo daugiau nei 1 proc. iki maždaug 69 000 eurų, o savaitgalį trumpam buvo perkopęs apie 70 000 eurų ribą. Nors kainų svyravimai kriptoturto rinkoje išlieka dideli, investuotojai akylai stebi būtent reguliacinę darbotvarkę, nes ji tiesiogiai veikia stabiliųjų kriptovaliutų verslo modelius, biržų pajamas ir vartotojams siūlomų paskatų legalumą.