CP v2

Category: Technologijos

  • Baltieji rūmai susitiko su „Anthropic“ vadovu: ieškoma kompromiso dėl naujo DI modelio „Mythos“

    Baltieji rūmai penktadienį susitiko su dirbtinio intelekto bendrovės „Anthropic“ generaliniu direktoriumi Dario Amodei. Susitikimas įvyko Vašingtone augant nerimui dėl kibernetinių grėsmių, kurias gali kelti naujas, itin galingas kompanijos modelis ir su juo siejamas įrankis „Mythos“.

    Į susitikimą Baltuosiuose rūmuose, skelbta, atvyko ir aukšti administracijos pareigūnai, tarp jų administracijos vadovė Susie Wiles, iždo sekretorius Scott Bessent bei nacionalinis kibernetinio saugumo direktorius Sean Cairncross. Viešai neatskleista, ar pokalbis baigėsi konkrečiais susitarimais, tačiau tonas, sprendžiant iš oficialių komentarų, buvo pastebimai švelnesnis nei ankstesniais mėnesiais.

    „Šiandien Baltieji rūmai surengė įvadinį susitikimą su „Anthropic“, jis buvo produktyvus ir konstruktyvus“, – teigiama Baltųjų rūmų pareiškime.

    Pareiškime nurodoma, kad aptartos bendradarbiavimo galimybės ir bendri protokolai, kaip spręsti iššūkius, kylančius sparčiai plečiant tokias technologijas. Taip pat akcentuota pusiausvyra tarp inovacijų skatinimo ir saugumo užtikrinimo, o analogiški pokalbiai esą planuojami ir su kitomis pažangiausius DI modelius kuriančiomis bendrovėmis.

    Ginčas dėl ribojimų ir nacionalinio saugumo

    Susitikimas surengtas praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po to, kai Baltieji rūmai ir JAV Gynybos departamentas „Anthropic“ įvardijo kaip riziką nacionalinio saugumo tiekimo grandinei. Ginčo centre atsidūrė bendrovės siekis riboti, kaip jos technologijos gali būti naudojamos, pavyzdžiui, masinio sekimo ar autonominių ginklų scenarijuose.

    Šis konfliktas išaugo iki precedento neturinčios teisinės ir administracinės priešpriešos, kuri, pasak JAV žiniasklaidos, privertė federalines institucijas vengti „Anthropic“ produktų, baiminantis pažeisti taikomas taisykles. Tuo pat metu atsirado ir praktinis spaudimas: kai kurios tarnybos nori įvertinti „Mythos“ galimybes, nes jos gali būti svarbios tiek puolamajam, tiek gynybiniam kibernetiniam saugumui.

    „Mythos“ testavimas ir galimas „modifikuotas“ variantas

    Pranešama, kad dalis institucijų ieško būdų, kaip vis tiek gauti prieigą prie „Mythos“, kad galėtų patikrinti, ar įrankis nekelia grėsmių jautriems kompiuterių tinklams. Ypač svarbu tai finansų sektoriui ir kritinei infrastruktūrai, kur net mažos pažeidžiamumo spragos gali virsti plataus masto incidentais.

    Pagal žiniasklaidos paviešintą informaciją, JAV Valdymo ir biudžeto biuras svarsto, ar agentūroms galėtų būti leidžiama naudoti „modifikuotą“ „Mythos“ versiją. Tokia kryptis reikštų bandymą suderinti dvi priešpriešines puses: valstybės poreikį techninei analizei ir bendrą politiką, kuri iki šiol skatino atsisakyti „Anthropic“ sprendimų.

    Skelbiama, kad nacionalinio kibernetinio saugumo direktoriaus biuras taip pat tariasi su privačiu sektoriumi. Anot vieno su pokalbiais susipažinusio asmens, aptariama, kaip įvertinti įrankio rizikas ir kokių apsaugos priemonių reikia, kad pažangūs DI modeliai nebūtų panaudoti kenkėjiškoms atakoms ar silpnųjų vietų paieškai netinkamu būdu.

    Viešai skelbiamo susitarimo dėl „paliaubų“ tarp administracijos ir „Anthropic“ kol kas nėra. Vis dėlto pats faktas, kad įvyko aukšto lygio susitikimas ir viešai kalbama apie „konstruktyvų dialogą“, rodo pastangas rasti praktinį sprendimą, kaip valstybė galėtų vertinti ir, galbūt, ribotai naudoti naujus DI įrankius, kartu mažindama kibernetines ir etines rizikas.

    „Anthropic“ atstovas prieš susitikimą komentaro žiniasklaidai nepateikė, o kelių institucijų atstovai į užklausas iš karto neatsakė.

    Šaltiniai:

    – https://www.politico.com/news/2026/04/18/white-house-anthropic-ceo-meeting-truce-00877876

    – https://www.politico.com/news/2026/03/05/pentagon-tells-anthropic-it-has-designated-the-company-a-supply-chain-risk-00814758

    – https://www.politico.com/news/2026/02/27/trump-orders-all-federal-agencies-to-stop-using-anthropic-00804517

  • „Bloober Team“ rekordas pribloškė: pelnas šovė dvigubai, o hitai atnešė milijonus

    „Bloober Team“ rekordas pribloškė: pelnas šovė dvigubai, o hitai atnešė milijonus

    Lenkijos žaidimų kūrėjų studija „Bloober Team“ skelbia rekordinį finansinį laikotarpį: 2025 metais grupės pajamos siekė apie 33 000 000 eurų, o grynasis pelnas – maždaug 11 600 000 eurų. Tai beveik dvigubai geresnis rezultatas nei iki šiol rekordiniais laikyti 2021 metai.

    Kaip rodo bendrovės pateikti skaičiai, veiklos pelnas sudarė apie 14 600 000 eurų. Pajamos per metus paaugo apie 67 proc., o tai žaidimų industrijoje paprastai siejama su sėkmingais leidimais, didesnėmis platinimo apimtimis ir ilgesniu projektų monetizavimo laikotarpiu.

    Didžiausią impulsą davė nauji leidimai

    Studija nurodo, kad svarbiausiu varikliu tapo „Cronos: The New Dawn“, pristatytas 2025 metų rugsėjį. Tai mokslinės fantastikos atmosferą turintis išgyvenimo siaubo žaidimas, sulaukęs palankių vertinimų ir stiprios paklausos po išleidimo.

    Prie rezultatų prisidėjo ir „Silent Hill 2 Remake“, kuris išlaikė pardavimų tempą bei sustiprino studijos reputaciją dirbant su žinomais prekių ženklais. Tokie projektai paprastai padidina matomumą tarptautinėse platformose ir generuoja ilgiau trunkantį susidomėjimą.

    Studija dirba su keliais projektais

    „Bloober Team“ skelbia šiuo metu vystanti net 7 skirtingus projektus. Tarp minimų darbų yra „Silent Hill 1“ ir dar viena kuriama idėja, viešai įvardijama kaip Project H.

    Taip pat patvirtinama, kad „Cronos“ visata bus toliau plečiama. Studija signalizuoja, kad ši kryptis gali tapti ilgalaike franšize, o tai žaidimų rinkoje dažnai reiškia papildomą turinį, tęsinius ir gilesnį prekės ženklo įtvirtinimą.

    Plėtra už žaidimų ribų

    Studijos vadovas Piotras Babieno yra minėjęs, kad įmonė siekia plėsti savo prekių ženklus ir kitose medijose. Tarp krypčių įvardijamos muzika, filmai, serialai ir knygos, nes tai leidžia kurti platesnį emocinį ryšį su auditorija ir didinti franšizių vertę.

    Analitikai tokią strategiją dažnai sieja su bendra industrijos tendencija, kai sėkmingi žaidimai tampa pagrindu ekranizacijoms ir kitiems formatams. Tai padeda diversifikuoti pajamas, tačiau kartu reikalauja atsargiai valdyti kokybę, licencijavimą ir kūrybinį nuoseklumą.

    Šaltiniai:
    – https://www.blooberteam.com/ir/financial-reports/

  • „Transport Fever 3“ ruošia modų revoliuciją: kūrėjai atveria duris bendruomenei ir konsolių betai

    „Transport Fever 3“ ruošia modų revoliuciją: kūrėjai atveria duris bendruomenei ir konsolių betai

    Studija „Urban Games“ pristatė naują „Transport Fever 3“ programą „Curated Mods“, kuri turėtų iš esmės pakeisti, kaip žaidimas bus plečiamas po išleidimo. Idėja paprasta, bet ambicinga: atrinkti patyrusius modų kūrėjus, suteikti jiems ankstyvą prieigą ir kartu su kūrėjais paruošti aukštos kokybės turinį jau pirmai dienai.

    Pasak „Urban Games“, dalyvaujantys kūrėjai galės glaudžiau bendradarbiauti su komanda, kurti naujas transporto priemones, žemėlapius ir žaidimo sistemų papildymus. Toks modelis žaidimų industrijoje vis dažniau laikomas vienu efektyviausių būdų išlaikyti ilgalaikį susidomėjimą, nes bendruomenė realiai tampa turinio kūrėja, o leidėjas gali užtikrinti kokybės kartelę.

    Modai pagaliau ateina į konsoles

    Vienas svarbiausių pranešimo akcentų yra planas modifikacijas pasiūlyti ir konsolėse. „Transport Fever“ serijoje tai būtų reikšmingas lūžis, nes tradiciškai modai plačiausiai klestėjo kompiuteriuose, o konsolėse jų plėtra dažnai susidurdavo su techniniais ir platformų taisyklių barjerais.

    „Transport Fever 3“ turės integruotą modų centrą, per kurį turinys bus platinamas tarp skirtingų platformų. Kūrėjai taip pat mini automatizuotą patvirtinimo procesą, kurtą bendradarbiaujant su „Sony“ ir „Microsoft“, kuris turėtų padėti užtikrinti, kad modai atitiktų konsolių reikalavimus ir būtų saugiai pasiekiami žaidėjams.

    Uždara beta konsolėms jau netrukus

    Kartu paskelbta, kad artimiausiu metu startuos uždari beta testai konsolėse. Pagrindinis jų tikslas bus patikrinti stabilumą ir našumą bei surinkti kuo tiesioginesnį grįžtamąjį ryšį iš bendruomenės, ypač iš PlayStation 5 ir „Xbox Series X|S“ žaidėjų.

    „Urban Games“ jau anksčiau vykdė kelis uždarus testavimo etapus kompiuteriuose, į kuriuos buvo pakviesti tūkstančiai dalyvių. Dabar pirmą kartą atskiras dėmesys skiriamas konsolėms, nes serijos auditorija jose pastaraisiais metais augo, o vienalaikė premjera visoms platformoms tapo esminiu komandos prioritetu.

    Ko tikėtis iš programos „Curated Mods“?

    „Transport Fever 2“ išsiskyrė ypač aktyvia modų ekosistema, o kūrėjai šį paveldą akivaizdžiai siekia paversti „Transport Fever 3“ stiprybe nuo pirmos dienos. Naujoje dalyje įrankiai kūrėjams bus dar lankstesni, o daugelis funkcijų, pasak studijos, projektuojamos taip, kad būtų lengviau jas keisti ir plėsti.

    Programa „Curated Mods“ šiuo metu priima paraiškas iš naujų dalyvių, o po žaidimo išleidimo ją planuojama plėsti. Modų kūrėjams žadama ne tik ankstyva prieiga ir konsultacijos, bet ir didesnis matomumas bei, tam tikrais atvejais, finansinis palaikymas, kad žaidėjai nuolat gautų naujo turinio.

    „Transport Fever 3“ premjera planuojama šių metų pabaigoje kompiuteriuose su „Windows“, „Mac“ ir „Linux“, taip pat PlayStation 5 bei „Xbox Series X|S“.

    Šaltiniai:
    https://www.transportfever3.com/curated-mods-program/
    https://www.transportfever3.com/

  • Europa siekia mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų: kodėl išsivaduoti kainuos brangiai

    Europa siekia mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų: kodėl išsivaduoti kainuos brangiai

    Europos valdžios institucijos vis garsiau kalba apie skaitmeninį suverenitetą ir būtinybę mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų tiekėjų. Tačiau praktiškai daugelis savivaldybių ir ministerijų vis dar remiasi tomis pačiomis paslaugomis, nuo el. pašto iki dokumentų tvarkymo ir debesijos.

    Ši priklausomybė tapo ne vien ekonominiu, bet ir strateginiu klausimu: politikai baiminasi, kad pasikeitus geopolitinei situacijai JAV teisinės priemonės ar sankcijos galėtų riboti prieigą prie kritinių skaitmeninių paslaugų. Diskusijas Europoje paaštrino JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į valdžią ir platesnė JAV užsienio politikos neapibrėžtumo atmosfera.

    Kas valdo Europos debesiją?

    Europos Parlamento tyrimas rodo, kad „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ sudaro apie 70 proc. Europos Sąjungos debesijos rinkos. Tai reiškia, kad didelė dalis viešojo sektoriaus ir verslo sistemų, duomenų saugyklų bei kasdienių darbo įrankių yra susieti su keliais JAV tiekėjais.

    Tame pačiame tyrime pažymima, kad apie 80 proc. Europos įmonių išlaidų verslo programinei įrangai atitenka JAV tiekėjams. Priklausomybė apima ne tik biuro programas ar operacines sistemas, bet ir infrastruktūrą, kuri užtikrina el. pašto, transliacijų, mokėjimų ar tapatybės valdymo veikimą.

    Kodėl atsitraukti taip sunku?

    Pagrindinė kliūtis yra vadinamasis įstrigimo efektas: kai organizacija sukuria procesus aplink vieno tiekėjo ekosistemą, perkelti duomenis, pertreniruoti darbuotojus ir suderinti specializuotas sistemas tampa brangu ir rizikinga. Ypač sudėtinga, kai alternatyvūs sprendimai nėra tokio pat masto arba neturi dalies įprastų funkcijų.

    Dar vienas veiksnys yra istorinis: JAV technologijų bendrovės sparčiai augo interneto plėtros pradžioje, turėjo didelę vieningą rinką ir lengvesnę prieigą prie kapitalo. Europoje tuo metu trūko panašaus masto ekosistemos, todėl daug viešojo sektoriaus sprendimų ilgainiui buvo centralizuojami pas vieną didelį tiekėją, nes taip paprasčiau administruoti ir pirkti.

    „Mes šią priklausomybę kūrėme metų metus, net dešimtmečius“, – sakė Amsterdamo iniciatyvą mažinti priklausomybę nuo JAV programinės įrangos koordinavęs Alexanderis Scholtesas.

    Vokietijos ir Amsterdamo pamokos

    Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemė tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip viešasis sektorius mėgina pereiti prie atvirojo kodo sprendimų. Žemė pradėjo diegti „LibreOffice“ vietoje „Microsoft Office“, o el. pašto migraciją vykdė perkeldama dešimtis tūkstančių paskyrų iš „Outlook“ į „OpenXchange“.

    Skelbiama, kad iki šiol licencijų kaštų sutaupyta apie 15 milijonų eurų, o perėjimui investuota apie 9 milijonus eurų. Vis dėlto pereinamuoju laikotarpiu pasitaikė trikdžių, kurie ypač jautrūs teisingumo ir viešojo saugumo institucijoms, nes bet koks ryšio ar dokumentų apdorojimo sutrikimas gali tiesiogiai paveikti terminus ir sprendimų priėmimą.

    „Pirmosiomis savaitėmis po pakeitimo turėjome tik ribotą priėjimą prie el. pašto, ir tai buvo didelė problema laiko jautriuose procesuose“, – sakė Ahrensburgo apylinkės teismo vadovas Michaelis Burmeisteris.

    Amsterdamas renkasi atsargesnį kelią: ne staigų atsisakymą, o ilgą perėjimą, kuriame daug dėmesio skiriama testavimui ir priklausomybių žemėlapiui. Miestas numatė, kad jautrūs duomenys ir kritinės sistemos iki 2035 metų turėtų būti talpinami Europos arba Nyderlandų infrastruktūroje, o tarpinis tikslas iki 2030 metų yra pasiekti, kad 30 proc. naudojamų debesijos paslaugų būtų europinės.

    Tačiau net ir toks modelis kainuos: vien pirmajame etape planuojamos kelių milijonų eurų išlaidos, skirtos sistemų auditui, pilotiniams projektams bei alternatyvų testavimui. Miestų ir valstybių institucijoms tai reiškia ne tik pirkimus, bet ir ilgalaikį organizacinį pokytį, nes technologinis perėjimas neišvengiamai paliečia darbuotojų įpročius, procesus ir viešųjų paslaugų teikimo tęstinumą.

    „Tęstinumo rizika tapo skubesnė. Turėtume milžinišką problemą, jei „Microsoft“ sustabdytų paslaugas“, – sakė A. Scholtesas.

    Europos Komisija siekia stiprinti skaitmeninį suverenitetą ir rengia naują iniciatyvų paketą, kurį planuojama pristatyti gegužės 27 dieną. Vis dėlto reali pažanga dažnai vyksta nacionaliniu, regioniniu ar savivaldybių lygiu, kur priimami sprendimai dėl konkrečių sistemų, duomenų talpinimo vietos ir pirkimų taisyklių.

    Didžiausia dilema išlieka ta pati: Europa nori daugiau kontrolės ir mažesnės geopolitinės rizikos, tačiau technologinė priklausomybė per ilgą laiką tapo tokia gili, kad greito, pigaus ir neskausmingo sprendimo nėra. Kuo daugiau kritinių procesų perkelta į vieną ekosistemą, tuo brangesnis tampa bandymas iš jos išeiti.

    Šaltiniai:

    – https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2025/778576/ECTI_STU(2025)778576_EN.pdf

    – https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/news/digital-commons-edic-launches-advance-europes-technological-sovereignty

    – https://www.amsterdam.nl/nieuws/nieuwsoverzicht/stappenplan-digitale-autonomie/

  • PlayStation legenda prabilo po 31 metų: „Sony“ vadovas liepė rinktis – išeiti ar eiti į Indies

    PlayStation legenda prabilo po 31 metų: „Sony“ vadovas liepė rinktis – išeiti ar eiti į Indies

    Ilgametis „PlayStation“ vadovas Shuhei Yoshida viešai pripažino, kad pasitraukimas iš „Sony Interactive Entertainment“ kūrybinių studijų vadovo pareigų nebuvo jo paties sprendimas. Pasak jo, kryptį nulėmė tuometis įmonės vadovas Jimas Ryanas, pasiūlęs tik du variantus.

    Yoshida „Sony“ prisijungė dar 1986 metais ir pradžioje dirbo su asmeninių kompiuterių verslu. Vėliau jis atsidūrė komandoje, kūrusioje pirmąją „PlayStation“ konsolę, o per kelis dešimtmečius tapo vienu labiausiai atpažįstamų prekės ženklo veidų.

    Per karjerą jis prisidėjo prie daugelio žaidimų, tapusių industrijos klasika, o 2008–2019 metais vadovavo „Sony“ vidinėms kūrėjų studijoms. Būtent šiuo laikotarpiu „PlayStation“ reputaciją stiprino didelio biudžeto vieno žaidėjo projektai, kurie tapo platformos išskirtinumo simboliu.

    Ultimatumas vietoj pasirinkimo

    2019 metais Yoshida perėjo vadovauti mažesniam padaliniui „PlayStation Indies“, iš šono tai atrodė kaip natūralus karjeros posūkis. Tačiau vėliau jis atskleidė, kad sprendimas turėjo ir kitą, kur kas aštresnę pusę.

    Per renginį Australijoje Yoshida teigė, kad Jimas Ryanas pastatė jį prieš ultimatumą: arba palikti korporaciją, arba imtis nepriklausomų kūrėjų krypties. Trečios alternatyvos, pasak jo, nebuvo.

    „Aš jo neklausiau“, – sakė Shuhei Yoshida, aiškindamas konflikto priežastį.

    Jis pridūrė, kad iš vadovybės sulaukdavo prašymų, kuriuos pats vadino absurdiškais, tačiau konkrečių detalių neįvardijo. Vis dėlto Yoshida pabrėžė, kad situaciją prisimena be kartėlio, o darbą su mažesniais kūrėjais vertina šiltai.

    Skirtingos „PlayStation“ vizijos

    Industrijos kontekste toks konfliktas siejamas su skirtingu požiūriu į „PlayStation“ ateitį. Jimo Ryano laikotarpiu „Sony“ aiškiau akcentavo žaidimų paslaugų modelį, kai žaidimas kuriamas ilgam laikui, papildomas turiniu ir turi užtikrinti nuolatines pajamas.

    Dalies strategijos rezultatai buvo sėkmingi: „Helldivers 2“ tapo vienu ryškiausių pastarųjų metų hitų. Tačiau kiti bandymai susidūrė su problemomis, o kai kurie projektai buvo stabdomi ar atšaukiami, didinant įtampą tarp ambicijų ir realaus rinkos atsako.

    Tuo pat metu Yoshida vardas daugeliui žaidėjų pirmiausia siejosi su „PlayStation“ stiprybe vieno žaidėjo istoriniuose žaidimuose. Šis krypties skirtumas dažnai minimas kaip viena pagrindinių priežasčių, kodėl „Sony“ viduje kilo diskusijų dėl prioritetų ir studijų vaidmens.

    Kas vyko vėliau

    Jimas Ryanas iš pareigų pasitraukė 2024 metais, o Yoshida „Sony“ paliko metais vėliau. Tai užbaigė vieną ilgiausių ir ryškiausių karjerų, susijusių su „PlayStation“ istorija nuo pat originalios konsolės kūrimo laikų.

    Originali „PlayStation“ į rinką išėjo 1994 metais, o pačioje „Sony“ ilgą laiką buvo vertinama kaip rizikingas eksperimentas. Yoshida priklausė pirmajai darbuotojų kartai, kuri prisidėjo prie projekto, galiausiai pakeitusio žaidimų industriją.

    Šaltiniai:

    – https://www.sie.com/en/corporate/

    – https://sonyinteractive.com/en/press-releases/

    – https://www.sony.com/en/SonyInfo/CorporateInfo/History/

  • Lenkų „PKP Intercity“ vėl veš į Kroatiją: aišku, kada startuos bilietai ir kas keičiasi

    Lenkų „PKP Intercity“ vėl veš į Kroatiją: aišku, kada startuos bilietai ir kas keičiasi

    Lenkijos keleivių vežėja „PKP Intercity“ patvirtino, kad šiemet atnaujins tiesioginius reisus į Slovėniją ir Kroatiją. Praėjusį sezoną maršrutas sulaukė didelio susidomėjimo, todėl šiemet žadama daugiau reisų ir platesnė pasiūla.

    Apie planus viešai pranešė Lenkijos infrastruktūros ministras Dariusz Klimczak, kalbėjęs Europos ekonomikos kongrese Katovicuose. Pasak jo, bilietų prekyba turėtų prasidėti netrukus po ilgojo gegužės savaitgalio.

    „Bilietų prekybą pradedame gegužės 5 dieną“, – sakė D. Klimczak.

    Pirmasis reisas numatomas antroje birželio pusėje, iškart pasibaigus mokslo metams. Tai vienas paklausiausių kelionių laikotarpių, todėl tikėtina, kad bilietai, kaip ir pernai, bus greitai išgraibstyti.

    Kainos šiemet dar nepaskelbtos, tačiau pernai pigiausi bilietai į Kroatiją prasidėdavo nuo maždaug 45 eurų už sėdimą vietą antroje klasėje. Galutinė kaina paprastai priklauso nuo paklausos, kelionės datos ir vietos tipo, o naktiniuose maršrutuose dažnai brangiau kainuoja gulimos vietos.

    Kas keičiasi šį sezoną?

    Šiemet „Adriatic Express“ turėtų kursuoti dažniau, net šešis kartus per savaitę, kai pernai buvo vykdomi keturi reisai. Didesnis dažnis reiškia ir daugiau galimybių planuoti kelionę be persėdimų, ypač atostogų piko metu.

    Numatytos ir maršruto naujovės Slovėnijoje: Liublianoje traukinio sąstatas turėtų būti dalijamas į vagonus, važiuojančius į Koperį ir į Rijeką. Taip keliautojams atsiranda daugiau pasirinkimų, kur pasiekti Adrijos pakrantę.

    Taip pat planuojama galimybė įsigyti jungtinį bilietą autobusui iš Liublianos į Triestą. Tokie kombinacijų sprendimai tampa vis dažnesni Europoje, nes leidžia geležinkeliui sujungti kryptis, kuriose trūksta tiesioginių bėgių maršrutų ar patogių tvarkaraščių.

    Kelionės trukmė ir paklausa

    Kelionė iš Varšuvos į Rijeką siekia apie 1 240 kilometrų. Ministras yra nurodęs, kad šiemet važiavimo laikas turėtų sutrumpėti maždaug valanda ir trukti apie 18 valandų.

    Pernai maršrutas buvo vykdomas visą vasarą iki rugpjūčio pabaigos, o bilietai, pasak Lenkijos žiniasklaidos, buvo išperkami labai greitai. Skelbiama, kad praėjusį sezoną šiuo traukiniu pasinaudojo apie 9 300 keleivių.

    Maršrutas kuriamas „IC Sobieski“ reiso į Vieną pagrindu, o Austrijos sostinėje prie sąstato prijungiama dalis, keliaujanti į Slovėniją ir Kroatiją. Toks modelis leidžia efektyviau valdyti riedmenis ir užtikrinti platesnį tarptautinių jungčių tinklą.

    Šaltiniai:
    – https://www.ekonomickykongres.pl/
    – https://www.intercity.pl/pl/site/o-nas/dzial-prasowy/komunikaty/

  • Tarkovo konkurentas „Marauders“ grįžta po tylos: kūrėjai žada didžiulę žaidimo revoliuciją

    Tarkovo konkurentas „Marauders“ grįžta po tylos: kūrėjai žada didžiulę žaidimo revoliuciją

    Ekstrakcinė šaudyklė „Marauders“, kadaise vadinta vienu įdomesnių „Escape from Tarkov“ alternatyvų, vėl atsidūrė dėmesio centre. Po ilgo laikotarpio be aiškių naujienų kūrėjai nutraukė tylą ir paskelbė, kad ruošia didelį žaidimo pertvarkymą.

    „Marauders“ išsiskyrė dyzelpanko ir mokslinės fantastikos aplinka: veiksmas nukelia į alternatyvius 1990-uosius, kuriuose Pirmasis pasaulinis karas esą niekada nesibaigė. Žaidėjai įkūnija kosmoso plėšikus, vykdančius reidus, renkančius grobį ir bandančius pasitraukti nepraradus sukaupto inventoriaus.

    Kas „Marauders“ daro išskirtinį

    Žanro požiūriu tai extraction shooter, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas PvPvE kovoms: susiduriama ir su kitais žaidėjais, ir su kompiuterio valdomais priešais. Žaidimas orientuotas į hardcore patirtį, todėl klaidos dažnai kainuoja brangiai, o mirtis reiškia prarastą ekipuotę.

    Projektas „Steam“ platformoje pasirodė 2022 metais ir iš pradžių sulaukė gana palankaus priėmimo. Vėliau kūrėjai leido atnaujinimus, o 2024 metais pristatė didžiausiu istorijoje vadintą atnaujinimą „Retribution 1.0“, tačiau po jo komunikacija praktiškai sustojo.

    Kūrėjai pripažino klaidas

    Ilga tyla paveikė ir bendruomenės nuotaikas: mažėjant aktyvumui, prastėjo ir vartotojų vertinimai, o dalis žaidėjų projektą paprasčiausiai nurašė. Dabar kūrėjai teigia, kad tuo metu ne šiaip pristabdė, o iš esmės persitvarkė.

    „Esame jums skolingi atsiprašymą už tylą. Visiškai susitelkėme į žaidimą. Tai, kas prasidėjo kaip pataisų serija, išaugo į daug didesnį, būtina tapusį pokytį, todėl nusprendėme jo laikytis, o ne tarpais leisti mažus atnaujinimus“, – sakė kūrėjai.

    Pasak jų, buvo peržiūrėti baziniai žaidimo sistemos sprendimai ir mechanikos, kurios nebeatitiko siekiamos kokybės. „Tai visapusiška pertvarka, kurios tikslas yra grąžinti „Marauders“ į būseną, kokioje jis turėtų būti“, – teigė jie.

    Datos dar nėra, reakcijos skirtingos

    Naujinimas kol kas neturi paskelbtos išleidimo datos, todėl dalis bendruomenės į pažadus žiūri atsargiai. Kiti, priešingai, viliasi, kad žaidimas gali atgimti, jei pertvarka realiai pagerins stabilumą, balansą ir progresijos sistemą.

    Extraction shooter rinkoje konkurencija išlieka didelė, o žaidėjų lojalumą dažnai lemia reguliarūs atnaujinimai, aiški komunikacija ir kova su techninėmis problemomis. Dėl to „Marauders“ sugrįžimas bus vertinamas ne pagal pažadus, o pagal tai, ar kūrėjams pavyks sugrąžinti pasitikėjimą ir stabilų žaidėjų srautą.

    Šaltiniai:

    – https://store.steampowered.com/app/1789480/Marauders/

    – https://www.youtube.com/watch?v=hFuEmvT8-XI

  • Nyderlandų žvalgyba perspėja: Rusija pasitelkia DI, kad Europoje spartintų kibernetines atakas

    Nyderlandų žvalgyba perspėja: Rusija pasitelkia DI, kad Europoje spartintų kibernetines atakas

    Nyderlandų Gynybos žvalgybos ir saugumo tarnyba (MIVD) perspėja, kad Rusija vis aktyviau pasitelkia dirbtinį intelektą, kad pagreitintų kibernetines atakas prieš Europą. Tarnyba pabrėžia, jog grėsmė auga, o atakų tempas ir apimtis gali didėti toliau.

    MIVD 2025 metų metinėje ataskaitoje nurodo, kad Rusijos veikėjų pajėgumai stiprėja, o dalis atakų jau dabar yra iš dalies automatizuojamos. Tai reiškia, kad užpuolikai gali greičiau parinkti taikinius, sparčiau kartoti bandymus ir vienu metu vykdyti daugiau operacijų.

    „Rusijos pajėgumai auga. Rusijos veikėjai gali vykdyti kibernetines atakas dideliu tempu. Iš dalies todėl, kad jie gali automatizuoti atakas, įskaitant naudojant dirbtinį intelektą“, – teigiama MIVD ataskaitoje.

    Kibernetinio saugumo bendruomenėje nerimą kelia tai, kad DI mažina „įėjimo barjerą“ ir sutrumpina laiką, reikalingą žvalgybai bei atakos paruošimui. Veiksmai, kurie anksčiau galėdavo trukti valandas ar dienas, dabar gali būti atliekami gerokai greičiau, o tuo pat metu galima atakuoti daugiau organizacijų.

    Didelė rizikos dalis siejama su socialinės inžinerijos schemomis, kuriose DI padeda kurti įtikinamus sukčiavimo laiškus, pranešimus ir net balso klastotes. Tokios atakos tampa tikslesnės ir labiau pritaikytos konkrečiam žmogui ar organizacijai, todėl vartotojams ir darbuotojams sudėtingiau atpažinti apgaulę vien pagal „intuiciją“.

    Kita grėsmės kryptis yra spartesnis programinės įrangos pažeidžiamumų paieškos ir išnaudojimo procesas. Kai pažangūs modeliai geba greitai peržvelgti didelius kodo kiekius ar sistemų konfigūracijas, užpuolikai gali greičiau aptikti silpnąsias vietas ir bandyti įsilaužti į kritines IT sistemas.

    Tuo pat metu DI tampa svarbiu įrankiu ir gynėjams: jis padeda greičiau pastebėti neįprastą elgseną tinkluose, atpažinti kenkėjiškų veiksmų šablonus ir automatizuoti pirminį incidentų triškinimą. Vis dėlto MIVD žinutė aiški: didėjant automatizacijai puolime, Europai reikia dar labiau stiprinti prevenciją, darbuotojų atsparumą sukčiavimo atakoms ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Nyderlandų perspėjimas pasirodė tuo metu, kai Europos institucijos ir valstybės vis dažniau kalba apie bandymus daryti įtaką politiniams procesams, vagti duomenis ir trikdyti viešąsias paslaugas. Kibernetinių incidentų kontekste vis daugiau dėmesio skiriama debesijos saugumui, tapatybės apsaugai ir incidentų valdymo greičiui, nes net ir vienas sėkmingas įsilaužimas gali turėti plačias pasekmes.

    Šaltiniai:

    – https://www.defensie.nl/actueel/nieuws/2026/04/21/rivaliserende-grootmachten-zetten-veiligheid-europa-onder-druk

    – https://www.politico.eu/article/anthropic-hacking-technology-exposes-eu-ai-office-struggles/

  • Gran Turismo 7 stebina: į žaidimą atkeliauja „Renault Twingo“ ir dar du netikėti modeliai

    Gran Turismo 7 stebina: į žaidimą atkeliauja „Renault Twingo“ ir dar du netikėti modeliai

    Lenktynių žaidimų rinkoje „Gran Turismo 7“ išlieka vienu svarbiausių vardų, nors žaidimas pasirodė dar 2022 metais. „Sony“ priklausančios studijos Polyphony Digital komanda ir toliau reguliariai leidžia atnaujinimus, taip palaikydama susidomėjimą ir aktyvią bendruomenę.

    Pirmosiomis savaitėmis po starto žaidimas sulaukė kritikos, daugiausia dėl interneto ryšio reikalavimo ir ekonomikos balanso. Vis dėlto vėlesni pataisymai ir turinio papildymai palaipsniui keitė žaidėjų nuomonę, o nemokami atnaujinimai tapo viena svarbiausių „Gran Turismo 7“ strategijos dalių.

    Nauji automobiliai 1.69 atnaujinime

    Balandžio 22 dieną žaidėjus pasiekia atnaujinimas 1.69, kurio pagrindinė naujiena yra trys papildomi automobiliai. Šį kartą dėmesys skiriamas ne dideliems režimų pakeitimams, o garažo plėtrai, papildant jį labai skirtingų klasių modeliais.

    Du naujai įtraukti automobiliai yra klasikiniai ir pagaminti 1993 metais. Žaidime atsiranda „Porsche 911 Turbo S“ ir „Renault Twingo“, kurį daugelis puikiai pažįsta kaip miestui skirtą, mažų gabaritų automobilį, dažnai matomą kasdienėse gatvėse.

    Trečiasis papildymas yra modernus, 2024 metais pristatytas „Yangwang U9“. Tai kinų gamintojo superautomobilis, išsiskiriantis dideliu našumu ir ambicija konkuruoti su garsiausiais sportinių automobilių vardais, todėl jo įtraukimas signalizuoja ir platesnę „Gran Turismo 7“ kryptį į naujus, pasaulinės rinkos žaidėjus.

    Kodėl „Twingo“ žaidime svarbus?

    „Renault Twingo“ pasirodymas lenktynių žaidime parodo, kad „Gran Turismo 7“ siekia būti ne tik superautomobilių vitrina, bet ir automobilių kultūros enciklopedija. Tokie modeliai leidžia žaidėjams varžytis net ir su kasdieniais miesto automobiliais, taip suteikiant daugiau įvairovės ir netikėtų scenarijų trasose.

    „Gran Turismo“ serija tradiciškai balansuoja tarp simuliacijos ir kolekcionavimo, o turinio papildymai padeda išlaikyti ilgalaikį žaidėjų įsitraukimą. Nuolatiniai nemokami automobiliai ir pataisymai taip pat yra būdas pailginti projekto gyvavimo ciklą iki kitų serijos naujienų.

    Be nemokamų atnaujinimų, žaidime pasirodė ir mokamas papildomas turinys „Power Pack“, kurio kaina Lenkijoje siekė 134 zlotus, tai yra apie 31 eurą. Dalis žaidėjų jį vertino prieštaringai, tačiau nemokami automobiliai išlieka pagrindinė priežastis, dėl kurios žaidimas toliau grįžta į naujienų srautą.

    Šaltiniai:

    – https://www.gran-turismo.com/us/gt7/news/

    – https://www.polyphony.co.jp/

  • JK žvalgyba: apie 100 valstybių įsigijo šnipinėjimo programas, galinčias taikytis į Britanijos tinklus

    JK žvalgyba: apie 100 valstybių įsigijo šnipinėjimo programas, galinčias taikytis į Britanijos tinklus

    Jungtinės Karalystės žvalgybos vertinimu, daugiau nei pusė pasaulio valstybių įsigijo komercines kibernetinio įsilaužimo priemones, kurios teoriškai gali būti panaudotos prieš šalies infrastruktūrą, įmones ir privačius tinklus. Apie tai prieš CYBERUK konferenciją Glazge pranešė Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NCSC), priklausantis GCHQ.

    NCSC teigia, kad maždaug 100 valstybių yra įsigijusios vadinamąsias kibernetinio įsibrovimo programas, o tai rodo mažėjančias technologines ir finansines kliūtis tokioms priemonėms patekti į valstybių rankas. Praktikoje tai reiškia, kad šnipinėjimo galimybės, kurios anksčiau buvo prieinamos tik pažangiausioms žvalgyboms, vis dažniau perkamos rinkoje.

    Komercinės „spyware“ klasės priemonės per pastaruosius du dešimtmečius virto sparčiai augančia rinka, o tokie produktai kaip „Pegasus“ ar „Predator“ ne kartą sieti su žurnalistų, opozicijos veikėjų ir pilietinės visuomenės atstovų sekimu. NCSC pažymi, kad taikinių spektras pastaraisiais metais plėtėsi ir vis dažniau apima finansų sektorių, bankininkus bei turtingus įmonių vadovus.

    Konferencijoje JK pareigūnai taip pat ketina akcentuoti, kad per vienus metus šalyje dvigubai išaugo „nacionaliniu mastu reikšmingų“ kibernetinių incidentų skaičius. Pasak NCSC, vis didesnė dalis tokių atakų siejama ne su nusikalstamomis grupuotėmis, o su valstybių remiamais veikėjais.

    Verslui siunčiama žinutė

    NCSC vadovas Richardas Horne’as iš anksto paviešintuose kalbos fragmentuose pabrėžia, kad įmonės, kibernetinį saugumą laikančios antraeiliu klausimu, rizikuoja tapti lengvu taikiniu. Jo teigimu, tokia laikysena nebeatrodo kaip naivumas, o greičiau kaip nesugebėjimas suvokti dabartinės grėsmių realybės.

    „Jei kibernetinio saugumo nelaikote prioritetu, jūs nebe tiesiog naivūs, o nesugebate suprasti šiandienos pasaulio realybės“, – sakė R. Horne’as.

    Kalbėdamas apie valstybių pajėgumus, NCSC vadovas išskiria itin aukštą kai kurių šalių techninį lygį ir perspėja dėl „tobulos audros“ kibernetinio saugumo srityje. Tokia „audra“ siejama ir su tuo, kad puolimo priemonės pigėja, tampa lengviau prieinamos, o gynybai reikalingų kompetencijų bei resursų poreikis auga.

    DI keičia pažeidžiamumų paiešką

    Viena svarbiausių naujų rizikų, apie kurias kalbama JK, yra „frontier“ tipo DI modelių įtaka kibernetiniam saugumui. NCSC teigimu, pažangūs DI sprendimai gali reikšmingai paspartinti pažeidžiamumų paiešką ir jų išnaudojimą dideliu mastu, o tai ypač pavojinga organizacijoms, kurios atnaujinimus diegia lėtai arba neturi tikslaus turto ir sistemų inventoriaus.

    Šiame kontekste minima ir „Anthropic“ viešinta informacija apie „Mythos“ modelį, kurį bendrovės tyrėjai įvertino kaip pernelyg pavojingą plačiam paleidimui dėl potencialo padėti rasti ir išnaudoti sudėtingus sistemų pažeidžiamumus. Tokie pareiškimai didina diskusiją, kiek pažangių modelių kūrėjai turi įsitraukti į rizikų valdymą ir kiek informacijos apie galimybes viešinti.

    JK Nacionalinė apsaugos saugumo institucija (NPSA), veikianti prie MI5, taip pat kontaktavo su kritinės infrastruktūros operatoriais, kad atkreiptų dėmesį į DI keliamas grėsmes. Kritinė infrastruktūra apima energetiką, vandens tiekimą, telekomunikacijas ir kitus sektorius, kurių sutrikimai turi tiesioginį poveikį visuomenės saugumui ir ekonomikai.

    Raginimas glaudžiau bendradarbiauti

    JK saugumo ministras Danas Jarvisas CYBERUK renginyje ketina raginti DI bendroves aktyviau prisidėti prie nacionalinės kibernetinės gynybos. Pasak jo, glaudesnis bendradarbiavimas galėtų padėti kurti sprendimus, kurie pažeidžiamumus identifikuotų ir šalintų autonomiškai, tokiu greičiu ir mastu, kurio žmogus pasiekti nepajėgtų.

    „Tai kartos masto užduotis, kuri išbandys pačias mūsų inžinerijos ir inovacijų ribas“, – sakė D. Jarvisas.

    Ekspertų vertinimu, šnipinėjimo programų prieinamumo augimas ir DI pažanga reiškia, kad rizikos profilis keičiasi ne tik valstybinėms institucijoms, bet ir privačiam sektoriui. Didžiausią reikšmę įgauna greitas pažeidžiamumų taisymas, tiekimo grandinės kontrolė, incidentų aptikimas bei aiškios taisyklės, kas ir kokiomis sąlygomis gali naudoti jautrias kibernetines priemones.

    Šaltiniai:

    – https://www.politico.eu/article/uk-intelligence-100-nations-have-spyware-that-can-hack-britain/

    – https://www.ncsc.gov.uk/section/about-ncsc/what-we-do

    – https://www.anthropic.com/news