CP v2

Category: Technologijos

  • Po 6 metų pauzės „Google“ ruošia naują „Home“ kolonėlę: nutekėjo galima prekybos pradžia

    Po 6 metų pauzės „Google“ ruošia naują „Home“ kolonėlę: nutekėjo galima prekybos pradžia

    Po beveik šešerių metų pertraukos išmaniųjų garsiakalbių segmente „Google“ vėl artėja prie naujo „Home“ garsiakalbio pristatymo. Pastarosiomis savaitėmis dėmesį patraukė prekybininkų informacija, leidžianti spėti, kad įrenginys gali pasirodyti jau 2026 metų vasaros pradžioje.

    Viešai matoma informacija skirtingose rinkose kol kas nevienoda: JAV „Google Store“ ir „Best Buy“ įrašo apie šį modelį dar nėra, tačiau Kanadoje pasirodęs „Best Buy“ puslapis rodo numatomą startą. Tokie ankstyvi įrašai kartais būna preliminarūs, bet dažnai atskleidžia realų tiekimo grafiką.

    Naujos spalvos ir kaina

    Kanadoje minimos dvi spalvos: tamsesnė „Hazel“ ir šviesi „Porcelain“. Tuo metu JAV rinkai taip pat siejamos papildomos spalvos „Jade“ ir „Berry“, o kaina JAV nurodoma 99,99 JAV dolerio, tai yra apie 90 eurų.

    Kol kas neaišku, ar kaina Europoje išliks panaši, nes galutinė suma paprastai priklauso nuo mokesčių ir platinimo strategijos. Vis dėlto ši kainodara leistų „Google“ tiesiogiai konkuruoti su populiariausiais pradinio lygio išmaniųjų garsiakalbių modeliais.

    Kas stabdo pristatymą?

    „Google“ naują „Home“ garsiakalbį pristatė 2025 metų spalį, tuomet orientuodamasi į 2026 metų pavasarį. Jei prekyba iš tiesų prasidėtų 2026 metų birželio pabaigoje, tai reikštų nedidelį nukrypimą nuo pirminio grafiko.

    Viena iš galimų priežasčių – siekis įrenginį pritaikyti darbui su „Gemini“ ir užtikrinti stabilų veikimą. Pastaraisiais mėnesiais vartotojai kritikavo dalį išmaniųjų namų funkcijų, o „Gemini“ integracija į namų ekosistemą sulaukė atnaujinimų, kuriais taisyti klausymo, komandų atpažinimo ir veikimo patikimumo nesklandumai.

    Didelis spaudimas nenuvilti

    „Google“ situaciją apsunkina tai, kad rinkoje ilgai nebuvo naujų įrenginių: „Nest Audio“ garsiakalbis pasirodė 2020 metais, o „Nest Hub“ ekranas – 2021 metais. Dėl to naujas „Home“ modelis vertinamas kaip svarbus bandymas atgaivinti kryptį, kurioje konkurentai per tą laiką gerokai pasistūmėjo į priekį.

    Įrenginys kuriamas kaip glaudžiai susietas su dirbtinis intelektas galimybėmis, todėl pirmasis įspūdis bus kritiškas. Jei valdymas balsu ir išmaniųjų namų scenarijai veiks sklandžiai nuo pirmos dienos, „Google“ turės realią progą sugrįžti į vartotojų akiratį, tačiau bet kokie nesklandumai gali greitai sugrąžinti abejones dėl visos ekosistemos patikimumo.

  • „Apple Music“ ruošia nemokamą planą kaip „Spotify“: aiškėja ribojimai ir ką tai keistų

    „Apple Music“ ruošia nemokamą planą kaip „Spotify“: aiškėja ribojimai ir ką tai keistų

    „Apple“ gali ruoštis reikšmingam posūkiui savo muzikos transliavimo paslaugoje: internete pastebėtos „Apple Music“ kodo eilutės leidžia manyti, kad kuriamas nemokamas, reklama ar ribojimais paremtas planas. Toks žingsnis priartintų paslaugą prie „Spotify“ ir „YouTube Music“, kurios jau seniai remiasi freemium modeliu.

    Apie galimą naujovę pirmieji prabilo „MacRumors“ bendruomenėje stebimi šaltiniai, aptikę sistemos pranešimą, susijusį su dainų praleidimų limitu. Kode matomas tekstas „Negalima praleisti daugiau kūrinių. Reikalinga „Premium“ prieiga“ leidžia spėti, kad nemokamiems vartotojams būtų taikomas praleidimų skaičiaus apribojimas.

    Kaip galėtų atrodyti nemokamas planas?

    Jei „Apple“ pasirinktų panašią logiką kaip „Spotify“, nemokamas „Apple Music“ planas tikėtina turėtų aiškius ribojimus. Dažniausiai freemium paslaugose tai būna priverstinis grojaraščių maišymas, riboti praleidimai, reklaminiai intarpai ir tam tikrų funkcijų, pavyzdžiui, aukštesnės garso kokybės ar klausymo neprisijungus, užrakinimas.

    Kol kas nėra duomenų, ar nemokamas planas būtų taikomas visose platformose vienodai, ir ar jis atsirastų tiek „iOS“, tiek „Android“ aplinkoje. Vis dėlto pats faktas, kad „Apple Music“ seniai veikia „Android“, reiškia, jog toks planas galėtų būti svarbus būtent auditorijai už „Apple“ ekosistemos ribų.

    Kodėl „Apple“ tai gali daryti dabar?

    Muzikos transliavimo rinka vis labiau konkurencinga, o vartotojai jautrūs kainai ir lengvai migruoja tarp platformų. Nemokamas planas dažnai naudojamas kaip įėjimo taškas: vartotojas pripranta prie paslaugos, o vėliau dalis jų pereina prie mokamo plano dėl patogumo ir mažiau apribojimų.

    „Apple“ atveju tai galėtų padėti didinti „Apple Music“ pasiekiamumą, ypač tarp „Android“ naudotojų, kurie negali išnaudoti ekosistemos paketų privalumų. Be to, tokia strategija atitiktų bendrą rinkos tendenciją, kai prenumeratos vis dažniau papildomos kelių lygių pasiūla.

    Kada galima tikėtis pokyčių?

    Šiuo metu nėra oficialaus „Apple“ patvirtinimo, kad nemokamas „Apple Music“ planas tikrai bus pristatytas, taip pat nežinoma galima starto data. Kodo eilutės rodo kryptį, tačiau iki realaus paleidimo funkcijos gali keistis, būti atidėtos arba apskritai nepasiekti vartotojų.

    Jei planas vis dėlto pasirodytų, didžiausias klausimas bus jo sąlygos: ar bus reklamos, kiek bus leidžiama praleidimų ir kokios funkcijos liks tik mokančioms paskyroms. Būtent šie niuansai lems, ar nemokamas „Apple Music“ taps realia alternatyva, ar tik ribotu bandomuoju režimu.

  • „Samsung“ duoda antrą šansą: „Samsung Care+“ galima įsigyti ir praleidus 60 dienų terminą

    „Samsung“ duoda antrą šansą: „Samsung Care+“ galima įsigyti ir praleidus 60 dienų terminą

    „Samsung“ birželio mėnesį laikinai plečia galimybes įsigyti „Samsung Care+“ apsaugos planą ir tiems įrenginių savininkams, kurie praleido įprastą registracijos laikotarpį. Bendrovė skelbia, kad pasiūlymas galios nuo birželio 1 dienos iki birželio 30 dienos, o įsigyti planą bus galima ir pasibaigus 60 dienų terminui nuo įsigijimo.

    Tokie riboto laiko langai dažniausiai skirti vartotojams, kurie vėliau nusprendžia, kad papildoma apsauga vis dėlto reikalinga, arba įsigiję naują telefoną, planšetinį kompiuterį ar kitą įrenginį nespėja susitvarkyti dokumentų ir registracijos. Praktikoje tai reiškia, kad daliai žmonių atsiranda antra proga apsidrausti nuo netikėtų remonto išlaidų.

    „Samsung Care+“ paprastai apima gamybinius ar mechaninius gedimus, taip pat nelaimingų atsitikimų sukeltus pažeidimus, pavyzdžiui, skilusį ekraną ar galinį stiklą. Konkretus paslaugų paketas priklauso nuo pasirinkto plano ir įrenginio modelio, o kai kuriais atvejais siūlomas ir brangesnis variantas, į kurį įtraukiama praradimo ar vagystės rizika.

    Įkainiai skiriasi pagal įrenginį ir pasirinktą apsaugos lygį, tačiau dalis planų prasideda nuo maždaug 3 eurų per mėnesį. Svarbu įvertinti, kad galutinę kainą dažnai lemia ne tik įrenginio kategorija, bet ir remonto tipai, paslaugų teikimo greitis bei galimas įrenginio keitimas.

    Vienas iš vartotojams aktualiausių aspektų yra remonto trukmė: „Samsung“ nurodo, kad dalį paslaugų galima atlikti tą pačią dieną, priklausomai nuo vietos ir remonto tipo. Vis dėlto tokia apsauga nepakeičia duomenų saugumo, todėl naudotojams patariama reguliariai daryti atsargines kopijas ir atnaujinti programinę įrangą.

    Pasiūlymas galioja tik iki birželio 30 dienos, o pasibaigus akcijos laikotarpiui galimybė prisijungti prie plano, praleidus įprastą terminą, gali nebegalioti. Vartotojams, svarstantiems apie papildomą apsaugą po įrenginio įsigijimo, tai yra aiškiai apibrėžtas laikas priimti sprendimą ir pasitikrinti sąlygas pagal konkretų modelį.

  • „Google“ pagaliau sprendžia „Drive“ chaosą: nauja DI funkcija pasiūlys, kur perkelti failus

    „Google“ pagaliau sprendžia „Drive“ chaosą: nauja DI funkcija pasiūlys, kur perkelti failus

    „Google“ plečia „Drive“ funkciją, kuri gali padėti greičiau susitvarkyti su ilgus metus kauptu failų chaosu. Įrankis, paremtas dirbtinis intelektas, vartotojui pateikia konkrečias rekomendacijas, kur verta perkelti pavienius dokumentus ir kaip logiškiau sugrupuoti turinį.

    Ši galimybė pradėta testuoti dar 2025 metų spalį daliai vartotojų, o dabar ji plačiau diegiama verslo ir švietimo planuose. Funkcija pasiekiama „Google Workspace“ Business Standard ir Plus, Enterprise Standard ir Plus planuose, taip pat „Google AI Pro“ ir „Google AI Ultra“, „Google AI Pro for Education“ bei AI Expanded Access naudotojams.

    Įrankis veikia per atskirą įėjimą „Suggest File Moves“, kuris rodomas „My Drive“ ir aukštesnio lygio aplankuose. Paspaudus atidaromas langas su rekomendacijomis, suskirstytomis į dvi kryptis: perkelti failus į jau esančius aplankus arba sukurti naujus aplankus susijusioms grupėms.

    Vartotojas mato, kurie failai bus perkelti, kur jie yra dabar, kokia siūloma nauja vieta ir kodėl toks sprendimas siūlomas. Prieš patvirtinant galima atžymėti atskirus failus, pakeisti paskirties aplanką ar pervadinti naujai kuriamus aplankus, o tik tada atlikti galutinį perkėlimą.

    „Google“ nurodo, kad funkcija turi būti jau plačiai prieinama visiems tinkamiems planams, tačiau yra vienas svarbus ribojimas. Šiuo metu ji veikia tik naudojant „Drive“ anglų kalba, todėl daliai organizacijų tai gali būti kliūtis diegti sprendimą visose komandose.

    Tokie DI įrankiai tampa vis aktualesni, nes „Drive“ dažnai virsta ne vien dokumentų saugykla, o visos organizacijos darbo archyvu: projektų failais, pristatymais, sutartimis ir bendrinamomis medžiagomis. Praktikoje netvarka kainuoja laiką, didina dubliavimąsi, o neteisingai sutvarkyti aplankai gali apsunkinti ir prieigos teisių kontrolę.

    Nors naujoji funkcija nepakeičia aiškių vidinių taisyklių, ji gali padėti greitai „užkurti“ tvarką pagal jau esamą struktūrą ir sumažinti rankinio rūšiavimo kiekį. Jei „Google“ ateityje išplės kalbų palaikymą, tai gali tapti vienu iš paprasčiausių būdų komandoms sutvarkyti „Drive“ be ilgo migravimo ar papildomų trečiųjų šalių įrankių.

  • „Google“ išleido Android 17 Beta 4.1: pagaliau sutvarkė erzinusias „Pixel“ bėdas

    „Google“ išleido Android 17 Beta 4.1: pagaliau sutvarkė erzinusias „Pixel“ bėdas

    „Google“ atnaujino bandomąją Android 17 versiją ir išleido Android 17 Beta 4.1. Nors kompanija šį leidimą įvardija kaip nedidelį, jis skirtas tam, ko labiausiai laukė dalis „Pixel“ naudotojų: klaidų taisymams ir sistemos stabilumui.

    Didžiausias pokytis siejamas su būsenos juostos indikacijomis. Kai kuriuose scenarijuose „Pixel“ telefonai neteisingai rodydavo ryšio aprėptį, todėl vartotojai galėjo klaidingai manyti, kad tinklo signalas prastas arba dingęs.

    Atnaujinime taip pat tvarkomi „Bluetooth“ garso maršruto parinkimo nesklandumai, dėl kurių garsas kartais būdavo perduodamas ne į tą įrenginį. Kartu gerinamas ir suderinamumas su klausos aparatais, kad jie patikimiau prisijungtų ir veiktų jau suporavus su telefonu.

    Android 17 Beta 4.1 skirta beta programos dalyviams, todėl įprastai ją gaus tik tie, kurie yra užsiregistravę „Google“ Android Beta programoje. Palaikomų įrenginių sąraše paprastai yra „Pixel“ telefonai nuo „Pixel 6“ serijos ir naujesni modeliai, taip pat „Pixel Tablet“.

    Bandymo programa leidžia anksčiau išmėginti artėjančius sistemos pakeitimus, tačiau „Google“ pabrėžia, kad beta versijos gali turėti trūkumų. Norint išvengti rizikos, dažniausiai rekomenduojama jų neįdiegti į pagrindinį telefoną, o pastebėtas klaidas pranešti per oficialius kanalus, kad jos būtų ištaisytos iki galutinio leidimo.

    Šis atnaujinimas tęsia „Google“ praktiką artėjant stabiliai versijai daugiau dėmesio skirti ne naujoms funkcijoms, o kokybei: ryšio patikimumui, priedų suderinamumui ir kasdienio naudojimo smulkmenoms. Būtent tokie pataisymai dažnai labiausiai jaučiami vartotojams, net jei oficialiai jie vadinami tik nedideliu leidimu.

  • Briuselis siunčia žinią didžiosioms technologijų įmonėms: DI plėtra Europoje tik su tvaria energetika

    Briuselis siunčia žinią didžiosioms technologijų įmonėms: DI plėtra Europoje tik su tvaria energetika

    Europos Sąjungos energetikos komisaras Danas Jørgensenas siunčia aiškų signalą bendrovėms, kurios Europoje nori uždirbti iš dirbtinio intelekto plėtros: plėtra laukiama, tačiau tik tada, jei ji dera su ES klimato, energetikos ir aplinkosaugos tikslais.

    Interviu Briuselyje jis pabrėžė, kad sparčiai daugėjant duomenų centrų, kurie aptarnauja DI modelius ir debesijos paslaugas, didėja ir spaudimas elektros tinklams, vandens ištekliams bei vietos bendruomenėms.

    Duomenų centrai kelia naują įtampą

    DI bumas reiškia didžiulį naujų duomenų centrų poreikį, o šios infrastruktūros pagrindinė sąnauda yra elektra. Pasak komisaro, per artimiausią dešimtmetį duomenų centrų elektros suvartojimas Europoje gali lengvai padvigubėti ar net augti dar labiau.

    ES tuo pačiu metu siekia didinti švarios energijos gamybą ir elektrifikuoti pramonę, transportą bei pastatų šildymą, tad papildoma, labai koncentruota duomenų centrų paklausa gali tapti rimtu iššūkiu planuojant tinklų plėtrą.

    Komisaras akcentavo, kad duomenų centrai neturi tapti veiksniu, didinančiu sąskaitas už elektrą ar bendras emisijas, todėl iš sektoriaus tikimasi ne tik augimo, bet ir realių įsipareigojimų energijos efektyvumui.

    Švari elektra ir technologinis neutralumas

    D. Jørgensenas teigė, kad Europoje švarios energijos perėjimas remiasi technologiniu neutralumu, o tai reiškia, kad duomenų centrai turėtų prisidėti prie perėjimo tiek per atsinaujinančią, tiek per branduolinę energetiką, o ne remtis iškastiniu kuru.

    Ši pozicija svarbi ir politiniu požiūriu, nes dalis valstybių narių bei pramonės atstovų kritiškai vertina sprendimus, kurie vieną švarios energijos technologiją išskiria kitos sąskaita.

    „Rinka Europoje dirbtiniam intelektui bus labai didelė, tačiau duomenų centrus statančios įmonės turi priimti nuostatą, kad tvarumas yra jų pranašumas“, – sakė D. Jørgensenas.

    Atliekamos šilumos panaudojimas ir skaidrumas

    Viena didžiausių problemų, pasak komisaro, yra neišnaudojama serverių generuojama perteklinė šiluma, kuri dažnai tiesiog išleidžiama į aplinką. Jo vertinimu, panaudojus bent pusę šiandien susidarančios atliekamos šilumos, būtų galima apšildyti apie 4 milijonus Europos namų.

    Europos Komisija rengia duomenų centrų tvarumo žymėjimo sistemą, kurioje ketinama vertinti energijos vartojimo efektyvumą, vandens sunaudojimą ir atliekamos šilumos panaudojimą. Vis dėlto kriterijai jau kelia diskusijų, nes rinkai svarbu, kad taisyklės būtų įgyvendinamos ir neatsidurtų priešpriešoje su valstybių energetikos strategijomis.

    Kita jautri tema yra skaidrumas: Komisija pripažįsta, kad duomenų apie realų duomenų centrų energijos naudojimą vis dar trūksta, o dalis rinkos dalyvių nepristato reikalaujamų ataskaitų. D. Jørgensenas pabrėžė, kad daugiau aiškumo būtina ir politikai, ir pačioms įmonėms, siekiančioms įrodyti, kad jos yra sprendimo, o ne problemos dalis.

    Augant valstybių konkurencijai dėl „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ investicijų, ES vis dažniau kalba ir apie technologinį suverenumą: Briuselis ruošia paketą, kuriuo siekiama mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų debesijos, DI ir puslaidininkių srityse.

    Komisaro žinutė paprasta: Europa nori duomenų centrų ir DI investicijų, tačiau sektorius turės prisitaikyti prie vietos energetikos sistemos, didinti efektyvumą, teikti duomenis ir realiai prisidėti prie švarios energijos plėtros.

  • „Anthropic“ atveria duris ES: ENISA turėtų gauti prieigą prie DI įsilaužimų įrankio „Mythos“

    „Anthropic“ atveria duris ES: ENISA turėtų gauti prieigą prie DI įsilaužimų įrankio „Mythos“

    Kas keičiasi po susitikimo

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ pakvietė Europos Komisiją sudaryti sąlygas, kad ES kibernetinio saugumo agentūra ENISA gautų prieigą prie jos sukurto DI įsilaužimų įrankio „Mythos“. Apie procesą informavo Europos Komisijos pareigūnas, susipažinęs su derybomis.

    Formalus kvietimas, anot pareigūno, pateiktas po praėjusį ketvirtadienį San Franciske įvykusio „Anthropic“ ir Europos Komisijos atstovų susitikimo. Tolimesnis žingsnis dabar tenka ES institucijoms, kurios turi sukurti prieigos mechanizmą ir įdiegti tinkamas saugumo priemones.

    Kodėl „Mythos“ kelia įtampą

    „Anthropic“ „Mythos“ pristatė balandžio pradžioje, pabrėždama, kad modelis gali būti ypač pajėgus aptikti ir išnaudoti kibernetinio saugumo spragas. Tokia galimybė sustiprino nuogąstavimus, jog įrankis, patekęs į priešiškų veikėjų rankas, galėtų tapti masinių atakų prieš kritines ir jautrias sistemas katalizatoriumi.

    Pastarosiomis savaitėmis Europos institucijos viešai signalizavo apie ribotą priėjimą prie pažangių kibernetinio saugumo DI sprendimų. Dalis politikų ir pareigūnų ragino užtikrinti skaidrias sąlygas, kad ES galėtų realiai įvertinti tokių modelių rizikas ir pasirengti jų poveikiui.

    Europos Komisijos pozicija ir tolesni planai

    Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier pareiškime nurodė, kad Komisija turėjo „keletą produktyvių susitikimų su „Anthropic“ ir palankiai įvertino naujausius pokyčius dėl galimos prieigos ateityje. Pasak jo, galimybė susipažinti su įrankiu yra svarbi, siekiant geriau suprasti galimas rizikas.

    „Ši naujausia raida yra itin svarbi, kad aiškiai suprastume galimą riziką. Nepamirškime, kad „Mythos“ nėra vienintelis atvejis, į rinką ateina nauja galingų modelių banga“, – sakė Thomas Regnier.

    ENISA atstovas nurodė, kad agentūra šiuo metu dar neturi aktyvios prieigos, tačiau dirba, kad ji būtų įgyvendinta. Tai reiškia, kad praktinė prieiga priklausys nuo techninių ir procedūrinių apsaugos sluoksnių, kurie turėtų sumažinti neteisėto naudojimo riziką.

    Tuo pat metu Europos Komisija rengia formalesnį veiksmų planą, skirtą reaguoti į itin galingus DI įsilaužimų įrankius. Pramonės atstovų teigimu, Komisija signalizuoja norą šį planą paskelbti iki vasaros pertraukos.

    Diskusijos Briuselyje vyksta platesniame kontekste, kuriame vis dažniau akcentuojama priklausomybė nuo užsienio technologijų ir būtinybė stiprinti ES kibernetinį atsparumą. Kartu teisėsaugos pareigūnai pabrėžia, kad generatyviniai įrankiai jau dabar mažina įėjimo barjerą nusikaltimams internete, o tai didina spaudimą kuo greičiau įtvirtinti veikiančias taisykles ir praktinius saugiklius.

  • „Apple Music“ ruošia staigmeną: aptikta užuomina apie pigesnį ar net nemokamą planą

    „Apple Music“ ruošia staigmeną: aptikta užuomina apie pigesnį ar net nemokamą planą

    „Apple“ gali ruoštis reikšmingam „Apple Music“ pokyčiui, kuris leistų agresyviau konkuruoti su „Spotify“. Užuominų apie naują planą aptikta „Apple Music“ programėlės „Android“ beta versijos kode, kur pastebėti tekstai apie klausymosi ribojimus.

    Šiuos įrašus viešai aptarė analitikas Aaronas Perrisas. Kode minimas pranešimas, kad vartotojas nebegali peršokti kito kūrinio, nes pasiekė limitą, o sprendimas siūlomas vienas – pereiti prie „premium“ plano.

    Toks ribojimų modelis dažniausiai siejamas su nemokamais arba pigesniais paketais, kuriuose funkcijos sąmoningai apkarpomos, kad paskatintų mokėti. „Spotify“ jau seniai taiko panašią logiką: nemokamoje versijoje yra apribojimų, o visas patogumas perkeltas į „Premium“.

    Kol kas neaišku, ar „Apple“ svarsto visiškai nemokamą „Apple Music“ versiją su reklama, ar tiesiog įves pigesnį planą su ribotomis galimybėmis. „Apple“ iki šiol iš esmės laikėsi mokamos prenumeratos strategijos, todėl nemokamas lygis būtų reikšmingas posūkis.

    Lietuvoje „Apple Music“ individualus planas šiuo metu kainuoja 21,99 Lenkijos zloto per mėnesį, tai yra apie 5 eurus per mėnesį. Palyginimui, „Spotify Premium“ individualus planas Lenkijoje minimas kaip 26,99 zloto per mėnesį, tai yra apie 6 eurus per mėnesį, tad kainų konkurencija regione išlieka arti.

    Rinkos kontekstas „Apple“ spaudimą didina: „Spotify“ skelbia turinti daugiau nei 760 mln. naudotojų visame pasaulyje, tačiau didelė dalis jų naudojasi nemokamu planu, o mokančiųjų „Premium“ yra mažiau nei 300 mln. Tai reiškia, kad nemokamas įėjimo taškas daugeliui tampa pagrindiniu vartų mechanizmu, kurio „Apple Music“ iki šiol neturėjo.

    Apie galimą naujo plano pristatymo laiką oficialiai nepranešta, tačiau tokios naujienos dažnai sutampa su „Apple“ konferencijomis. Tikėtina, kad daugiau detalių gali paaiškėti artimiausiais mėnesiais, jei kompanija nuspręs atnaujinti savo muzikos paslaugos kainodarą ir modelį.

    Svarbu pabrėžti, kad įrašai programėlės kode dar nereiškia galutinio sprendimo. Vis dėlto tokios užuominos neretai pasitvirtina kaip testuojamos funkcijos ar planuojami paketai, ypač kai siekiama greitai atsakyti į konkurentų spaudimą.

  • „Microsoft“ nutraukė spekuliacijas: „Windows 12“ greitai nebus – ką ruošia „Windows 11“?

    „Microsoft“ nutraukė spekuliacijas: „Windows 12“ greitai nebus – ką ruošia „Windows 11“?

    Kalbos apie „Windows 12“ internete sklando jau kurį laiką, tačiau „Microsoft“ viešai pasiuntė aiškią žinutę: artimiausiu metu naujos operacinės sistemos kartos pristatymas nėra planuojamas. Bendrovė signalizuoja, kad pagrindinis dėmesys artimiausiais mėnesiais ir toliau bus sutelktas į „Windows 11“ tobulinimą.

    Šis aiškinimas pasirodė prieš „Microsoft“ konferenciją Build 2026, kuri tradiciškai orientuota į programuotojus, bet dažnai tampa proga pristatyti ir pokyčius, aktualius plačiai auditorijai. Dėl to dalis vartotojų tikėjosi, kad būtent čia gali būti atskleisti „Windows 12“ planai, tačiau šįkart kompanija lūkesčius prigesino.

    Prioritetas – „Windows 11“ atnaujinimai

    „Windows 11“ rinkoje pasirodė 2021 metais, o pastaraisiais metais sulaukė ir kritikos dėl stabilumo, našumo, sąsajos sprendimų bei griežtesnių aparatinės įrangos reikalavimų. „Microsoft“ savo kryptį apibrėžia paprastai: vietoje naujo prekės ženklo dabar svarbiau nuosekliai gerinti tai, ką naudoja šimtai milijonų įrenginių.

    „Windows 11“ raida pastaruoju metu vis labiau primena nuolatinio atnaujinimo modelį, kai reikšmingi pakeitimai diegiami etapais. Vartotojams tai reiškia, kad dalis ryškesnių naujovių atkeliauja ne per vieną didelį „kartos šuolį“, o per reguliarias funkcijų paketas ir atnaujinimus.

    Kas keisis vartotojams

    Tarp krypčių, kurias „Microsoft“ akcentuoja, yra didesnis sistemos patikimumas ir spartesnis darbas kasdienėse užduotyse. Lygiagrečiai bendrovė testuoja ir labiau matomus sąsajos pokyčius, kad „Windows 11“ būtų patogesnė tiems, kurie ją naudoja darbui ar mokslui.

    Taip pat tęsiami darbai, kurie susiję su lankstesne darbalaukio ir pagrindinių elementų konfigūracija, įskaitant užduočių juostos ir meniu Start naudojimo scenarijus. Tokie pakeitimai paprastai keliauja per bandomuosius kanalus ir vėliau pasiekia platesnę auditoriją, kai „Microsoft“ įsitikina stabilumu.

    Didelis dėmesys partneriams ir DI

    „Microsoft“ vis labiau remiasi kompiuterių gamintojais ir aparatinės įrangos partneriais, nes nuo jų sprendimų priklauso, kaip sklandžiai „Windows 11“ veiks naujuose įrenginiuose. Dėl to stiprinama partnerystė su OEM sektoriumi, siekiant geresnio suderinamumo, tvarkyklių kokybės ir optimizavimo.

    Kita kryptis, kuri vis dažniau minima „Microsoft“ pristatymuose, yra DI funkcijų plėtra operacinėje sistemoje ir programose. Nors tai nereiškia naujos „Windows“ kartos, praktikoje tokie patobulinimai gali keisti kasdienę patirtį taip pat ryškiai kaip didesni versijų šuoliai.

    „Windows 12“ tema, tikėtina, niekur nedings, tačiau kol kas „Microsoft“ siunčia signalą, kad verta stebėti ne pavadinimą, o tai, ką bendrovė realiai įdiegia „Windows 11“ atnaujinimuose. Artimiausios naujienos gali išryškėti Build 2026 metu, net jei jos ir nebus susijusios su naujos sistemos kartos startu.

  • Lenkų studentai JAV paleido istorinę raketą: skystas kuras, 4,58 m ir įspūdinga technologija

    Lenkų studentai JAV paleido istorinę raketą: skystas kuras, 4,58 m ir įspūdinga technologija

    Vroclavo technologijos universiteto studentų komanda PWr in Space pasiekė tai, ko iki šiol nebuvo pavykę padaryti jokiai Lenkijos akademinei grupei. Jų sukurta skystu kuru varoma raketa „R7 Together“ startavo tarptautinėse varžybose JAV ir tapo pirmąja tokio tipo lenkų studentų konstrukcija, pakilusia tarptautiniame renginyje.

    Skrydis įvyko gegužės 30 dieną 21.45 valandos Lietuvos laiku per tarptautines FAR-OUT 2026 varžybas Jungtinėse Valstijose. Komandos teigimu, tai buvo pirmasis lenkų studentų skysto kuro raketos startas tokio masto tarptautinėse raketinėse varžybose.

    Kaip sukurta „R7 Together“

    Raketa gimė kaip programos PoliWRocket dalis, kurioje studentai patys projektuoja ir konstruoja eksperimentines zondavimo raketas. „R7 Together“ yra pirmasis PWr in Space projektas, kuriame pasirinktas skysto kuro sprendimas, reikalaujantis itin tikslaus tiekimo, slėgio ir saugos valdymo.

    Raketos širdis – variklis „Nova“. Kaip kuras naudojamas etanolis, o oksidatoriui pasirinktas diazoto monoksidas; papildomai naudojamas azotas slėgio palaikymui sistemoje.

    Parametrai ir svarbiausios inovacijos

    „R7 Together“ yra 4,58 metro ilgio, sveria daugiau nei 57 kilogramus ir gali pasiekti iki 258 metrų per sekundę greitį. Maksimali variklio trauka siekia 3 600 niutonų, tačiau komanda pabrėžia, kad šį projektą išskiria ne vien skaičiai.

    Studentai įdiegė aktyvią skrydžio trajektorijos valdymo sistemą, taip pat kompaktišką atgavimo sistemą be pirotechnikos. Be to, suprojektuotas mechanizmas, užtikrinantis raketos paleidimą iš leidimo įrenginio tiksliai suplanuotu momentu.

    Komanda, patirtis ir tarptautinis kontekstas

    PWr in Space veikia nuo 2017 metų ir vienija apie 115 skirtingų fakultetų studentų. Nors organizacija formaliai siejama su Mechanikos fakultetu, jos projektai yra tarpdisciplininiai, apimantys mechaniką, elektroniką, programavimą ir sistemų inžineriją.

    Per veiklos laikotarpį komanda sukonstravo devynias pagrindines raketas ir atliko 18 sėkmingų skrydžių. Studentai reguliariai varžosi tarptautinėse raketinėse varžybose JAV ir Portugalijoje, kur lyginasi su komandomis iš įvairių šalių.

    „R7 Together“ dėmesio sulaukė ir dėl vizualinės idėjos: raketos apipavidalinimas kurtas kartu su vaikais, kuriuos globoja fondas Akademia Przyszłości. Konstrukcija tarptautinėje arenoje pasirodė ir anksčiau: 2025 metais European Rocketry Challenge varžybose ji užėmė trečiąją vietą „Payload“ kategorijoje.

    „Tai yra milžiniškas žingsnis mums ir visai studentų raketininkystei, nes skysto kuro technologijos reikalauja visai kito lygio pasirengimo“, – sakė komandos atstovai.