CP v2

Category: Technologijos

  • Skaitmeninės ambasados kyla Europoje: kaip valstybės perkelia kritinius duomenis už savo sienų

    Skaitmeninės ambasados kyla Europoje: kaip valstybės perkelia kritinius duomenis už savo sienų

    Kas yra skaitmeninė ambasada?

    Skaitmeninė ambasada – tai užsienio valstybėje įrengta itin saugi duomenų saugykla, kurioje laikomi kritiniai valdžios registrai ir sistemos. Modelis paremtas idėja, kad dalis valstybės skaitmeninės infrastruktūros gali veikti už šalies ribų, bet išlikti jos kontroliuojama.

    Praktiškai tai panašu į valstybės „atsarginę kopiją“: gyventojų registrai, teisės aktų bazės, nuosavybės duomenys ir kitos kertinės sistemos laikomos taip, kad krizės atveju valstybė galėtų greitai atkurti veiklą.

    Tokios saugyklos kuriamos atsižvelgiant į kibernetinių atakų, sabotažo, ryšių kabelių pažeidimų ar karinių veiksmų riziką. Skaitmeninės ambasados koncepcija pastaraisiais metais tapo aktualesnė ir dėl augančio duomenų suverenumo klausimo.

    Estijos pavyzdys ir kodėl jis suveikė

    Vienas ryškiausių pavyzdžių Europoje – Estija, kuri kritinių valstybės duomenų saugojimą yra perkėlusi į Liuksemburge esantį itin saugų duomenų centrą. Šis sprendimas gimė ne iš teorinių diskusijų, o iš praktinės patirties, kai Estija ne kartą susidūrė su priešiškomis kibernetinėmis kampanijomis.

    Skaitmeninės ambasados logika tokia: jei vietinė infrastruktūra būtų sutrikdyta ar fiziškai pažeista, valstybė turėtų galimybę atkurti svarbiausias paslaugas iš saugios aplinkos. Tai apima tiek archyvines, tiek dalį veikiančių paslaugų, kurios gali būti naudojamos veiklos tęstinumui užtikrinti.

    „Po 2022 metais prasidėjusio plataus masto karo Ukrainoje visi suprato, kad duomenis reikia saugoti taip, lyg krizė būtų realus scenarijus“, – sakė Estijos skaitmeninės ambasados iniciatyvai vadovaujantis pareigūnas Allanas Allmere.

    Kodėl šalys renkasi Liuksemburgą ir ką keičia karas

    Liuksemburgas tapo viena patraukliausių vietų tokioms saugykloms dėl politinio stabilumo, aukšto ryšio infrastruktūros lygio ir valstybės vaidmens užtikrinant duomenų centrų saugumą. Tai leidžia šalims ieškoti patikimo partnerio, kai norima sumažinti rizikas, susijusias su fizine teritorija.

    Rusijos karas prieš Ukrainą papildomai išryškino, kad duomenų centrai gali tapti strateginiais taikiniais, o ryšio sutrikimai gali turėti tiesioginę įtaką valstybės valdymui. Dėl to vis dažniau persvarstomos taisyklės, kurios anksčiau griežtai reikalavo valdžios duomenis laikyti tik šalies viduje.

    Ukraina, reaguodama į karo realijas, koregavo požiūrį į valdžios informacijos laikymą ir leido dalį neslaptų sistemų perkelti į saugesnes vietas už šalies ribų. Tokia kryptis vertinama kaip vienas greitesnių būdų sumažinti katastrofinių sutrikimų tikimybę.

    Debesija, suverenumas ir DI bumas

    Skaitmeninių ambasadų tema glaudžiai susijusi ir su priklausomybe nuo privačių debesijos tiekėjų, ypač kai kalbama apie jautrias valstybines sistemas. Kai kurios šalys svarsto, ar dvišaliai susitarimai dėl skaitmeninių ambasadų gali suteikti daugiau kontrolės nei standartinės komercinės debesijos paslaugos.

    Kartu auga ir skaičiavimo pajėgumų bei duomenų saugojimo poreikis, kurį skatina DI plėtra. Valstybėms, neturinčioms pakankamai žemės, energijos ar kapitalo didelio masto infrastruktūrai, atsiranda pagunda dalį šių poreikių spręsti per partnerystes už savo teritorijos ribų.

    Pastaruoju metu tarptautiniu lygiu vis daugiau dėmesio skiriama taisyklėms, kurios apibrėžtų prieigos teises, jurisdikciją, privatumo apsaugą, duomenų atskleidimą ir ginčų sprendimą. Tai signalizuoja, kad skaitmeninės ambasados iš nišinės idėjos virsta realiu valstybės atsparumo planavimo instrumentu.

  • Nyderlandai stabdo „Kyndryl“ sandorį dėl „Solvinity“: rizika DigiD sistemai ir skaitmeninei suverenitetui

    Nyderlandai stabdo „Kyndryl“ sandorį dėl „Solvinity“: rizika DigiD sistemai ir skaitmeninei suverenitetui

    Nyderlandų vyriausybė nusprendė blokuoti JAV bendrovės „Kyndryl“ planuotą vietos IT tiekėjos „Solvinity“ įsigijimą. Sprendimas priimtas po nacionalinės investicijų patikros institucijos rekomendacijos, įvertinus galimą riziką viešajam interesui.

    „Solvinity“ yra vienas iš svarbių tiekėjų, susijusių su Nyderlandų skaitmeninės tapatybės sprendimais. Įmonės valdomos platformos paslaugos naudojamos „DigiD“ ekosistemoje, kuri gyventojams leidžia prisijungti prie viešųjų ir privačių e. paslaugų, įskaitant kontaktą su valdžios institucijomis.

    Kodėl sandoris sukėlė įtampą?

    „Kyndryl“ apie planus įsigyti „Solvinity“ buvo paskelbusi 2025 metų lapkritį, tačiau sandoris greitai tapo jautrus dėl kritinės skaitmeninės infrastruktūros kontrolės. Nyderlandų institucijos signalizavo, kad skaitmeninės tapatybės grandinėje esantys tiekėjai gali turėti reikšmės ne tik paslaugų kokybei, bet ir nacionaliniam saugumui.

    Valstybės sekretorė skaitmeninės ekonomikos klausimams Willemijn Aerdts laiške parlamentui nurodė, kad patikros institucija įžvelgė galimą riziką viešajam interesui. Vyriausybė pritarė rekomendacijai ir įsigijimą sustabdė.

    Europos kryptis: mažiau priklausomybės

    Šis atvejis išryškina platesnę tendenciją Europoje, kur vis dažniau keliamas klausimas, kiek kritinės skaitmeninės paslaugos turėtų priklausyti užsienio kapitalui. Skaitmeninė tapatybė, debesija ir duomenų infrastruktūra laikomi sritimis, kuriose sutrikimai ar netinkama kontrolė gali greitai paveikti milijonus vartotojų.

    Artėjant Europos Komisijos planuojamam skaitmeninės suvereniteto paketui, tokie sprendimai gali tapti dažnesni, ypač kai kalbama apie pagrindines valstybės skaitmenines paslaugas. Tikimasi, kad Europos iniciatyvos daugiau dėmesio skirs debesijos, puslaidininkių ir DI rizikų valdymui, tiekimo grandinių atsparumui bei strateginių technologijų kontrolei.

    „Kyndryl“ reakcija ir galimos pasekmės

    „Kyndryl“ pareiškė esanti labai nusivylusi sprendimu ir teigė, kad procesą užgožė politizavimas. Bendrovės vertinimu, sandoris būtų atnešęs aiškią naudą „Solvinity“ klientams ir Nyderlandų gyventojams.

    Praktiniu lygmeniu sprendimas gali paveikti „Kyndryl“ plėtros planus Europoje, įskaitant neseniai atidarytą biurą Briuselyje. Tuo pat metu jis siunčia signalą rinkai, kad kritinių skaitmeninių paslaugų tiekėjų įsigijimai Nyderlanduose bus vertinami griežtai, o viešojo intereso kriterijus gali nusverti komercinę logiką.

  • Rusijos „Oriešnik“ fiasko: paleido du, pirmasis sugedo, o krateriai Ukrainoje nuvylė

    Rusijos „Oriešnik“ fiasko: paleido du, pirmasis sugedo, o krateriai Ukrainoje nuvylė

    Naktį iš gegužės 24 į gegužės 25 dieną per masinį apšaudymą Ukrainoje Rusija, analitikų vertinimu, panaudojo dvi vidutinio nuotolio balistines raketas „Oriešnik“. Teigiama, kad antrasis paleidimas įvyko todėl, kad pirmasis užfiksuotas startas baigėsi nesėkme dar pačioje pradžioje.

    Atvirosios žvalgybos (OSINT) bendruomenė ir karinius paleidimus stebintys kanalai pranešė, kad pirmas startas galėjo būti apie 1 valandą nakties. Vis dėlto tuo metu nebuvo patikimų pranešimų apie pataikymą Ukrainos teritorijoje, todėl dalis stebėtojų abejojo, ar raketa apskritai pasiekė taikinį.

    Vėliau socialiniuose tinkluose pasirodę vaizdai leido analitikams geografiškai patvirtinti filmavimo vietą okupuotame Donecko regione. Iš to daroma išvada, kad raketa galėjo nukristi netoli paleidimo ar skrydžio trajektorijos pradžioje ir nepasiekė planuoto taikinio.

    Po nesėkmingo bandymo, vertinama, įvyko antras „Oriešnik“ paleidimas, kuris pasiekė Ukrainą ir smogė Bilos Cerkvos apylinkėms Kyjivo srityje. Dėl to Ukrainos pusė tą naktį viešai minėjo vieną tokio tipo smūgį, o ne du.

    Po smūgio vietos analizė taip pat kelia klausimų dėl ginklo, kurį Rusija propagandoje ilgą laiką bandė pateikti kaip išskirtinai efektyvų. Skelbiama, kad krateriai siekė maždaug 3 metrų skersmenį ir apie 2 metrų gylį, o aplinkiniai sugadinimai atrodė panašūs į ankstesnių atakų padarinius kituose Ukrainos miestuose.

    Ekspertai, remdamiesi kraterių matmenimis, smūgio energiją apytikriai vertino 220–400 megadžaulių, kas teoriškai prilyginama 52–95 kilogramų trotilo efektui. Tačiau pabrėžiama, kad kinetinis smūgis ir sprogstamoji galvutė veikia skirtingai, todėl toks palyginimas labiau padeda įsivaizduoti mastą, o ne tiesiogiai nuspėti realią žalą.

    „Vien kraterio dydis dar neįrodo, kad panaudoti būtent deklaruojami elementai ir kad jie davė žadėtą efektą“, – sakė vienas atvirosios žvalgybos analitikų, komentavęs vietos nuotraukas ir vaizdo medžiagą.

    Vertinimuose primenama, kad „Oriešnik“ koncepcija siejama su kelių atskiriamų kovinių elementų panaudojimu, kurie į taikinį smogia dideliu greičiu. Vis dėlto praktinis efektyvumas priklauso nuo tikslumo, patikimumo paleidimo metu ir realiai pasiektos žalos, o šiuo atveju viešai aptariami du aspektai – gedimas starto fazėje ir santykinai ribotas matomas poveikis.

    Karo kontekste vis dažniau lyginama, kiek realios kovinės naudos suteikia brangūs, sudėtingi ir ribotai gaminami ginklai, palyginti su masiškai naudojamomis priemonėmis, tokiomis kaip dronai-kamikadzės ir sparnuotosios raketos. Todėl „Oriešnik“ istorija gali tapti dar vienu pavyzdžiu, kaip ginklo reputacija informacinėje erdvėje ne visada sutampa su tuo, ką parodo mūšio laukas.

  • Rusų Kosmos satelitai priartėjo prie ICEYE-X36: ekspertai įžvelgia grėsmę Ukrainos žvalgybai

    Rusų Kosmos satelitai priartėjo prie ICEYE-X36: ekspertai įžvelgia grėsmę Ukrainos žvalgybai

    Palydovinės žvalgybos įtampa orbitoje auga: prie radarinio palydovo ICEYE-X36, kurio duomenimis naudojasi Europos kariuomenės ir Ukraina, priartėjo keturi Rusijos aparatai iš „Kosmos“ serijos. Specialistai fiksavo, kad jie pakoregavo orbitas taip, jog atsidūrė netoli ICEYE palydovo trajektorijos.

    Tokie manevrai nėra įprasti įprastiems stebėjimo ar ryšių palydovams, nes reikalauja daug degalų ir itin tikslių skaičiavimų. Dėl to kyla klausimų, ar artėjimas turi vien tik stebėjimo tikslą, ar tai gali būti pasirengimas aktyvesniems veiksmams, pavyzdžiui, trukdymui ar bandymams prie palydovo priartėti dar arčiau.

    Palydovas ICEYE-X36 priklauso radarinių vaizdų kategorijai, kai Žemės paviršius stebimas sintetinio diafragmos radaru. Tokia technologija leidžia rinkti informaciją nepriklausomai nuo paros meto ir debesuotumo, todėl ji ypač vertinama kariniuose konfliktuose, kai optinės kameros dažnai tampa mažiau naudingos.

    Palydovinės žvalgybos analitikai nurodo, kad po orbitų korekcijų Rusijos aparatai buvo fiksuojami skirtingais atstumais nuo ICEYE-X36, o visi objektai juda poliarine orbita maždaug 547 kilometrų aukštyje. Tokiose orbitose dažnai dirba Žemės stebėjimo palydovai, nes jie gali reguliariai apžvelgti didelę planetos dalį.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios artimojo priartėjimo operacijos kosmose gali turėti kelias paskirtis. Tai gali būti žvalgyba, bandymai įvertinti kito palydovo galimybes, priemonių testavimas, skirtas trikdyti ryšį ar sensorius, taip pat technologijų demonstravimas, parodantis, kad aparatai geba tiksliai manevruoti šalia taikinio.

    „Tokie orbitų pakeitimai yra neįprasti ir brangūs energijos prasme, todėl jie paprastai daromi turint aiškų tikslą“, – sakė palydovinės žvalgybos analitikas Gregas Gillingeris.

    Vakarų institucijos ne kartą yra įspėjusios, kad Rusija pastaraisiais metais aktyviai eksperimentuoja su manevringais aparatais ir artimojo priartėjimo scenarijais. JAV Gynybos departamentas viešuose vertinimuose yra minėjęs, kad tokie veiksmai gali būti susiję su antisatelitinių pajėgumų bandymais, kurie kelia riziką civilinėms ir karinėms kosmoso sistemoms.

    Situaciją papildomai kaitina ir tai, kad, analitikų vertinimu, prie ICEYE-X36 potencialiai gali artėti dar vienas Rusijos aparatas, jei bus pakartoti panašūs orbitos koregavimai. Tokie procesai kosmose vyksta dienomis ar savaitėmis, todėl rizikos vertinimai dažnai atnaujinami stebint realius orbitų duomenis.

    ICEYE tinklo palydovai yra vieni ryškiausių komercinės, tačiau ir gynybos reikmėms pritaikomos, radarinių vaizdų rinkos dalyvių Europoje. Didėjant priklausomybei nuo komercinių palydovinių paslaugų, kosmoso saugumas tampa ne tik valstybių, bet ir privačių operatorių atsakomybe, o incidentai orbitoje vis dažniau vertinami kaip platesnės geopolitinės konfrontacijos dalis.

  • „Leo Express“ paleidžia milžinišką maršrutą: iš Lenkijos į Vokietiją per Čekiją už 10 eurų

    „Leo Express“ paleidžia milžinišką maršrutą: iš Lenkijos į Vokietiją per Čekiją už 10 eurų

    Čekijos vežėjas „Leo Express“ skelbia plečiantis veiklą regione ir nuo birželio 25 dienos planuoja pradėti vieną ilgiausių reguliarių geležinkelio reisų Europoje. Naujas maršrutas sujungs Lenkijos rytus su Vokietija, o kelias drieksis per Čekiją.

    Vežėjas nurodo, kad traukiniai vienu reisu įveiks daugiau nei 1 300 kilometrų, o reisai bus vykdomi kasdien abiem kryptimis. Tokie tarpvalstybiniai maršrutai vertinami kaip svarbi alternatyva skrydžiams, ypač kai Europoje siekiama mažinti transporto taršą ir stiprinti naktinių bei tolimųjų traukinių tinklą.

    Maršruto pradžia numatyta Pšemyšlyje, iš kur traukinys važiuos per tokius miestus kaip Žešuvas, Krokuva ir Katovicai. Čekijoje planuojami sustojimai, be kita ko, Ostravoje ir Prahoje, o Vokietijoje – Drezdene, Leipcige, Erfurte ir Frankfurte prie Maino.

    „Ši trasa simboliškai mažina atstumą tarp Rytų ir Vakarų Europos ir atveria naujas susisiekimo galimybes visame regione“, – sakė „Leo Express“ vadovas Peteris Kohleris.

    Kol kas bilietų prekyba dar nepradėta, tačiau vežėjas skelbia, kad kainos turėtų startuoti nuo 10 eurų. Praktikoje galutinė kaina paprastai priklauso nuo užpildymo, pirkimo laiko ir pasirinktos paslaugų klasės, todėl pigiausi bilietai dažniausiai būna riboto kiekio.

    „Leo Express“ taip pat praneša apie planus tankinti reisus tarp Krokuvos ir Prahos – šiame maršrute kasdien turėtų kursuoti keturi traukiniai. Tai rodo augančią konkurenciją Vidurio Europoje, kur vežėjai stengiasi pritraukti keleivius greitesniais persėdimais, patogesniais tvarkaraščiais ir žemesnėmis kainomis.

  • San Franciske šlavė sklypus už kelis šimtus eurų: paaiškėjo šokiruojanti detalė

    San Franciske šlavė sklypus už kelis šimtus eurų: paaiškėjo šokiruojanti detalė

    San Franciske, viename brangiausių JAV miestų, netikėtas aukcionas sulaukė milžiniško dėmesio: siūlyti sklypai kainavo vos kelis šimtus eurų. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė kaip reta proga rinkoje, kur būstas ir žemė įprastai kainuoja milijonus.

    Tačiau netrukus paaiškėjo esminė detalė, dėl kurios internete kilo pasipiktinimo banga. Dalis parduotų sklypų yra ne sausumoje, o San Fransisko įlankos dugne, todėl jų panaudojimas šiandien praktiškai neįmanomas be sudėtingų leidimų ir milžiniškų investicijų.

    Vienas minėtų objektų – sklypas prie Candlestick Point teritorijos, apimantis maždaug 500 kvadratinių metrų plotą. Skelbiama, kad atskirų sklypų kaina siekė apie 250 JAV dolerių, tai yra maždaug 230 eurų, tačiau pirkėjai iš esmės įsigijo plotą, kuris nuolat yra po vandeniu.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie pirkiniai dažniausiai pristatomi kaip spekuliacinė investicija, tačiau rizika čia itin didelė. San Fransiskas ir platesnis įlankos regionas jau ne vienerius metus minimi tarp vietovių, kurios jautrios jūros lygio kilimui, audrų potvyniams ir grunto sėdimui, o tai ilgainiui tik didina neapibrėžtumą.

    „Tai skamba kaip sandoris, bet realybėje tai yra teisinių ir aplinkosauginių ribojimų labirintas“, – sakė su situacija susipažinęs nekilnojamojo turto rinkos komentatorius.

    Kita vertus, dalis specialistų atkreipia dėmesį į tai, kad brangiuose pakrančių miestuose žemės trūkumas skatina ieškoti nestandartinių sprendimų. Kai kur pasaulyje vystomi plūduriuojantys statiniai ir infrastruktūra, tačiau tokios idėjos San Fransisko įlankoje susidurtų su griežtu reguliavimu, gamtosaugos reikalavimais ir ilgu derinimo procesu.

    Istoriškai dalis San Fransisko teritorijų buvo suformuotos užpilant įlankos pakraščius, tačiau šiandien tokie darbai būtų vertinami visiškai kitaip. Dabartinis požiūris į pakrančių ekosistemų apsaugą, taršos prevenciją ir klimato kaitos poveikio valdymą reiškia, kad panašūs projektai dažniausiai tampa ne ekonomikos, o politikos ir aplinkosaugos klausimu.

    Kol kas neaišku, ką konkrečiai pirkėjai tikisi nuveikti su po vandeniu esančiais sklypais. Vis dėlto ši istorija ryškiai parodė dvi tendencijas: ekstremalų nekilnojamojo turto kainų kontrastą brangiuose miestuose ir tai, kaip rinkoje atsiranda vis rizikingesnių, į antraštes patenkančių pasiūlymų.

  • CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 Katovicuose: We are the firewall ir nauja kibernetinio saugumo realybė

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 Katovicuose: We are the firewall ir nauja kibernetinio saugumo realybė

    Šiuolaikinė skaitmeninė erdvė vis rečiau primena saugų užnugarį: daugėja išpirkos reikalaujančių atakų, duomenų vagysčių ir incidentų, kurie sustabdo organizacijų veiklą. Reaguojant į augančią grėsmių bangą, 2026 metais Katovicuose vyks CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 – vienas didžiausių kibernetinio saugumo renginių Vidurio ir Rytų Europoje.

    Renginyje susitiks valdžios, verslo ir technologijų bendruomenės atstovai, o diskusijų ašis – praktiniai sprendimai, kaip stiprinti valstybės, kritinės infrastruktūros ir įmonių atsparumą. Organizatoriai pabrėžia, kad šiandien kibernetinis saugumas yra ne vien IT skyrių užduotis, bet ir veiklos tęstinumo bei pasitikėjimo klausimas.

    We are the firewall žinutė

    Šių metų konferencijos šūkis We are the firewall akcentuoja, kad svarbiausia gynybos linija yra ne vien technologijos, o žmonės ir procesai. Praktika rodo, kad incidentus dažnai sukelia ne tik pažeidžiamumai sistemose, bet ir socialinė inžinerija, klaidos konfigūracijose ar per plačios prieigos teisės.

    „2025 metai galutinai užbaigė laikotarpį, kai gyvenimas kibernetinėje erdvėje buvo nerūpestingas“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis.

    Renginio organizatoriai šią mintį sieja su realybe, kurioje atakos vykdomos nuolat, o jų tikslai plečiasi nuo pinigų išviliojimo iki tiekimo grandinių paralyžiavimo. Dėl to daug dėmesio bus skiriama ne tik prevencijai, bet ir greitam incidentų aptikimui, reagavimui bei komunikacijai krizių metu.

    DI keičia grėsmes ir gynybą

    Programoje numatomos diskusijos apie tai, kaip DI spartina tiek atakų, tiek gynybos priemonių raidą. Organizacijoms aktualu, kad generuojamas turinys palengvina apgaulingus laiškus, sukčiavimo scenarijus ir tikslines atakas, o gynyboje DI vis dažniau naudojamas anomalijoms aptikti ir incidentams trižuoti.

    „Kibernetinis saugumas šiandien nebėra vien IT tema. Tai verslo tęstinumas, valstybės saugumas ir piliečių pasitikėjimas“, – sakė WNP vyriausioji redaktorė Aleksandra Helbin.

    Konferencijoje bus kalbama ir apie tai, kaip atsakingai diegti DI sprendimus organizacijose, kad jie nepadidintų rizikos per duomenų nutekėjimus ar netinkamą prieigų valdymą. Taip pat – kaip rengti darbuotojus, kai sukčiavimo metodai tampa įtikinamesni ir sunkiau atpažįstami.

    Temos: nuo reguliavimo iki SOC

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 suplanuotas kaip dviejų dienų renginys, kuriame numatyta daugialypė darbotvarkė. Temos apims strateginį ir reguliacinį lygmenį, finansavimo klausimus, rizikų valdymą, taip pat operacinius gynybos procesus.

    Dalis praktinių sesijų bus skirta SOC ir CSIRT veiklos organizavimui, incidentų valdymui, pasirengimui krizinėms situacijoms ir veiklos tęstinumo planavimui. Tai sritys, kuriose sprendimai dažnai lemia, ar incidentas taps reputacine krize ir dideliais nuostoliais, ar bus suvaldytas per pirmąsias valandas.

    Renginyje taip pat numatyta pristatyti naują ataskaitą „Cyberportret Polskiego Biznesu“, parengtą „ESET“ ir „Dagma Bezpieczeństwo IT“. Joje žadama apžvelgti, kaip Lenkijos įmonės vertina grėsmes, kokias priemones diegia ir kur matomos didžiausios spragos.

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 vyks 2026 metų birželio 15–16 dienomis Tarptautiniame kongresų centre Katovicuose. Renginį organizuoja Grupa PTWP, o programoje numatyta ne tik konferencijos dalis, bet ir EXPO erdvė bei pirmą kartą teikiami CYBERSEC Awards apdovanojimai.

  • Lenkijos programėlė „mObywatel“ sprogo: jau 12 mln naudotojų ir dešimtys milijonų dokumentų

    Lenkijos programėlė „mObywatel“ sprogo: jau 12 mln naudotojų ir dešimtys milijonų dokumentų

    Lenkijoje sparčiai populiarėja valdžios sukurta programėlė „mObywatel“: Skaitmeninimo ministerija pranešė, kad ją jau naudoja daugiau nei 12 mln žmonių. Tai naujas rekordas, rodantis, kaip greitai šalyje plečiasi skaitmeninių viešųjų paslaugų naudojimas.

    Ministerijos duomenimis, per maždaug 2,5 metų naudotojų skaičius iš esmės padvigubėjo. 2023 metų pabaigoje programėlę naudojo 5,7 mln gyventojų, o dabar peržengta 12 mln riba.

    „12 milijonų „mObywatel“ naudotojų yra ne tik technologinis laimėjimas, bet ir ženklas, kad skaitmeninė valstybė pelnė žmonių pasitikėjimą“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis.

    Per tą patį laikotarpį „mObywatel“ pasipildė 89 naujomis paslaugomis, dokumentais ir funkcijomis. Ministerija taip pat skelbia, kad iki birželio pabaigos planuojama pridėti dar 11 naujų sprendimų, taip plečiant kasdieniams reikalams skirtų įrankių spektrą.

    Viena ryškiausių tendencijų – dokumentų generavimas ir jų naudojimas telefone. Skelbiama, kad gyventojai programėlėje jau sugeneravo apie 26 mln dokumentų, o populiariausias iš jų yra skaitmeninis tapatybės dokumentas mDowód.

    Ministerijos pateikiama statistika rodo, kad mDowód buvo aktyvuotas apie 12 mln kartų, o skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas mPrawo jazdy pasiekė apie 6,8 mln aktyvacijų. Paslauga, susijusi su transporto priemonėmis, aktyviai naudojama maždaug 4,5 mln žmonių.

    Šiuo metu programėlėje veikia 47 skirtingos paslaugos, o kai kurios jų tapo itin kasdienės. Pavyzdžiui, transporto priemonės istorijos peržiūra buvo atverta daugiau nei 10 mln kartų, o paslauga Zastrzeż PESEL, skirta apsaugai nuo tapatybės duomenų panaudojimo sukčiavimui, pasiekė daugiau nei 8 mln pasinaudojimų.

    Dar vienas ryškus rodiklis – informacija apie baudos taškus, kuri, kaip nurodoma, buvo peržiūrėta daugiau nei 31 mln kartų. Tokie skaičiai rodo, kad skaitmeniniai sprendimai imami vertinti ne kaip alternatyva, o kaip įprastas būdas greitai pasitikrinti svarbią informaciją.

    Lenkijos valdžia signalizuoja, kad plėtra nesustos: iki metų pabaigos numatoma pridėti daugiau dokumentų ir paslaugų. Be to, skelbiama, kad 2026 metų pabaigoje planuojama pradėti pilotinę integraciją su Europos Sąjungos sprendimais, kuri ilgainiui leistų patogiau naudotis paslaugomis ir už Lenkijos ribų.

    Ekspertai pastebi, kad tokios programėlės sėkmę dažniausiai lemia keli veiksniai: patogus prisijungimas, realiai kasdien naudojami dokumentai, aiškūs saugumo mechanizmai ir nuoseklus funkcijų plėtimas. Valstybių siekis skaitmeninti paslaugas taip pat glaudžiai susijęs su pastangomis mažinti administracinę naštą ir greitinti aptarnavimą.

  • Juodas ekranas ir nėra signalo? Štai kodėl staiga dingo antžeminė televizija ir ką daryti

    Juodas ekranas ir nėra signalo? Štai kodėl staiga dingo antžeminė televizija ir ką daryti

    Staiga įjungus televizorių pasitinka juodas ekranas ir pranešimas nėra signalo, tačiau tai ne visada reiškia sugedusį įrenginį ar anteną. Dažna priežastis – suplanuoti techniniai darbai siųstuvuose, dėl kurių antžeminės televizijos transliacijos laikinai sustabdomos.

    Antžeminė televizija veikia per siųstuvų tinklą, o kanalai transliuojami paketais, vadinamais multipleksais. Kai konkrečiame siųstuve vyksta profilaktika, testavimas ar modernizacija, tame regione trumpam dingsta visas multipleksas, todėl vienu metu gali neberodyti keliolika kanalų.

    Svarbu tai, kad tokie sutrikimai paprastai būna lokalūs ir paliečia tik tas vietoves, kur tuo metu aptarnaujama įranga. Pasibaigus darbams signalas dažniausiai grįžta automatiškai, o televizoriaus iš naujo derinti nereikia, nebent operatorius pakeičia transliacijos parametrus.

    Jei signalas dingo netikėtai, pirmiausia verta patikrinti, ar problema ne namuose: ar tvirtai prijungtas antenos kabelis, ar nepasikeitė televizoriaus įvesties šaltinis, ar antenos stiprintuvas gauna maitinimą. Kai kuriuose televizoriuose praverčia ir paprastas perkrovimas, ypač jei imtuvas ilgai veikė budėjimo režimu.

    Dar viena dažna priežastis – priėmimo sąlygų pokyčiai: stiprus vėjas gali pasukti anteną, o intensyvūs krituliai kartais trumpam pablogina signalo kokybę. Jeigu rodomas ne visiškas signalo nebuvimas, o vaizdas trūkinėja, kvadratėja ar dingsta tik dalis kanalų, tai dažnai rodo silpną arba nestabilų priėmimą.

    Taip pat verta prisiminti, kad dalis kanalų transliuojami skirtingais standartais, todėl ne visi imtuvai vienodai juos priima. Jeigu televizorius ar priedėlis nepalaiko DVB-T2 ir HEVC, dalies paketų jis gali nerodyti net ir esant stipriam signalui, o tuomet problema atrodys kaip staigus dingimas.

    Jei po kelių valandų transliacijos neatsistato, o kaimynai taip pat nemato kanalų, tikėtina, kad darbai užtruko arba įvyko nenumatytas gedimas siųstuve. Tokiu atveju naudinga pasitikrinti oficialius planinių darbų pranešimus ir gedimų informaciją, o jei problema tik jūsų namuose, gali prireikti antenos meistro patikros.

  • Lenkai perka 300 km/h traukinius: „PESA Bydgoszcz“ tariasi su „Hitachi“ ar „Alstom“

    Lenkai perka 300 km/h traukinius: „PESA Bydgoszcz“ tariasi su „Hitachi“ ar „Alstom“

    Lenkijos vežėjas PKP Intercity ruošiasi vienam didžiausių pirkimų šalies geležinkelių istorijoje – planuoja įsigyti itin greitus KDP traukinius, galinčius važiuoti didesniu nei 300 kilometrų per valandą greičiu. Toks projektas siejamas su ambicija plėsti greitojo susisiekimo pasiūlą ir pasirengti naujai infrastruktūrai, kurią Lenkija planuoja plėtoti artimiausiais metais.

    Tarp galimų tiekėjų minimi ir Lenkijos gamintojai, tačiau jiems kyla esminis iššūkis: šalyje kol kas nėra sukauptos patirties serijiniu būdu kurti ir sertifikuoti daugiau nei 300 kilometrų per valandą greičio riedmenis. Dėl to vietos įmonėms, norinčioms dalyvauti konkurse, tenka ieškoti užsienio partnerių ir kurti konsorciumus.

    Viešojoje erdvėje skelbiama, kad „PESA Bydgoszcz“ veda derybas dėl galimo konsorciumo su „Hitachi“ arba „Alstom“. Anksčiau bendrovė buvo siejama ir su bendradarbiavimo galimybe su Ispanijos Talgo, tačiau pati įmonė detalių apie šiuo metu vykstančias derybas viešai nepatvirtina.

    Pasak Lenkijos žiniasklaidos, „PESA Bydgoszcz“ šiuo metu gali būti arčiau susitarimo su Japonijos partneriais. Vis dėlto rinkoje pabrėžiama, kad galutinį vaizdą lems ne vien gamybos pajėgumai, bet ir technologijų paketai, sertifikavimo patirtis bei gebėjimas užtikrinti ilgalaikę priežiūrą.

    „PESA Bydgoszcz“ pozicija derybose siejama ir su noru nebūti tik surinkimo baze. Įmonė tikisi technologijų perdavimo, kuris leistų ateityje savarankiškai vystyti sudėtingesnes konstrukcijas, įskaitant aliuminio kėbulų technologijas, plačiai taikomas moderniuose didelio greičio traukiniuose.

    Tuo pat metu bendrovė akcentuoja, kad lėtesnio segmento traukinius ji nori kurti savarankiškai, orientuodamasi į iki 250 kilometrų per valandą greitį. Įmonė jau gamina riedmenis, skirtus iki 200 kilometrų per valandą greičiui, kuriuos yra pirkęs ir Čekijos vežėjas RegioJet, o tai rodo nuoseklų žingsnį į aukštesnę technologinę klasę.

    PKP Intercity pirkimas svarbus ne tik vežėjui, bet ir visai regiono pramonei, nes gali nulemti, kur bus kuriama pridėtinė vertė, kas aptarnaus traukinius ir kaip greitai vietos gamintojai priartės prie aukščiausio greičio segmento. Galutinis konkurso rezultatas priklausys nuo kainos, terminų, techninių parametrų ir to, ar konsorciumai sugebės įrodyti patikimumą ilgalaikėje eksploatacijoje.