CP v2

Category: Technologijos

  • „Clicks“ meta rimtą iššūkį rinkai: telefonas su QWERTY klaviatūra gaus didesnę bateriją ir „Android 17“

    „Clicks“ meta rimtą iššūkį rinkai: telefonas su QWERTY klaviatūra gaus didesnę bateriją ir „Android 17“

    „Clicks“, 2024 metais išgarsėjusi prisegamais QWERTY klaviatūros dėklais, ruošiasi žengti dar toliau ir pristatyti nebe aksesuarą, o pilnavertį telefoną. Įrenginys vadinsis „Clicks Communicator“ ir turėtų pasirodyti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Iki šiol „Clicks“ daugiausia siejo vardą su klaviatūros dėklais, pirmiausia skirtais „iPhone“, vėliau pasiūla išplėsta ir į „Android“ telefonų segmentą. Dabar bendrovė taikosi į nišą, kurią pastaraisiais metais paliko masiniai gamintojai: fizinės klaviatūros telefonus.

    Bendrovė išankstinių užsakymų pirkėjams pradėjo siųsti laiškus su svarbiausiomis specifikacijomis. Iš jų matyti, kad „Clicks Communicator“ sieks išvengti dažnos naujų įrenginių problemos, kai operacinė sistema atsilieka nuo naujausios rinkoje.

    Skelbiama, kad telefonas bus pristatytas su „Android 17“ iš karto. Tai reikštų, kad pirkėjams nereikės laukti kelių mėnesių atnaujinimų, o įrenginys startuotų su naujausiomis „Android“ saugumo ir funkcijų naujovėmis, kurios paprastai itin svarbios ir verslo auditorijai.

    Kartu atnaujinti ir akumuliatoriaus planai: vietoj anksčiau minėtos 4 000 miliampervalandžių talpos dabar nurodoma 4 450 miliampervalandžių silicio ir anglies baterija. Tai sudaro apie 11,25 proc. augimą ir signalizuoja, kad gamintojas reaguoja į vieną jautriausių vartotojų lūkesčių – realią, o ne teorinę autonomiją.

    Fizinės klaviatūros sugrįžimas taip pat atspindi platesnę tendenciją, kai dalis vartotojų pavargsta nuo vien tik jutiklinių ekranų ir ieško patikimesnio teksto rinkimo. Tokie telefonai dažniausiai taikosi į profesionalus, daug rašančius žmones ir tuos, kuriems svarbus tikslumas bei taktilinis grįžtamasis ryšys.

    „Clicks“ kol kas žada daugiau informacijos atskleisti artimiausiais mėnesiais. Iki oficialaus pristatymo dar liko laiko, tačiau jau dabar aišku, kad „Clicks Communicator“ sieks būti ne vien nostalgijos įrenginys, o konkurencingas „Android“ telefonas su aiškiai apibrėžta auditorija.

  • NATO vadas: Europa karo DI srityje kol kas neturi greitos alternatyvos „Palantir“ sprendimams

    NATO vadas: Europa karo DI srityje kol kas neturi greitos alternatyvos „Palantir“ sprendimams

    NATO vadovybė pripažįsta, kad Europai šiandien trūksta greitai įgyvendinamų alternatyvų „Palantir“ kuriamoms karo DI technologijoms. Apie tai kalbėjo admirolas Pierre’as Vandier, einantis NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų transformacijos vado pareigas ir atsakingas už inovacijas bei pasirengimą ateities karui.

    NATO sprendimą remtis „Palantir“ sprendimais lėmė greitis ir praktinis poreikis. Aljansas 2025 metų kovą įsigijo „Maven Smart System“ sistemą, skirtą gerinti žvalgybos analizę, taikinių parinkimą, situacijos mūšio lauke suvokimą ir planavimą, taip pat spartinti sprendimų priėmimą pasitelkiant dirbtinį intelektą.

    Sprendimas „iš lentynos“

    P. Vandier teigė, kad NATO pasirinko jau patikrintą sprendimą, kurį anksčiau naudojo Jungtinės Valstijos, nes alternatyvų, galinčių būti pristatytų per trumpą laiką, šiuo metu beveik nėra. Pasak jo, aljansui kritiškai svarbu gauti veikiančias sistemas ne per dešimtmetį, o per mėnesius ar kelerius metus.

    „Jie pasakė: imkime tai, kas jau yra paruošta ir ką naudojo Jungtinės Valstijos. Kiek man žinoma, šiandien „Palantir“ neturi realaus konkurento“, – sakė P. Vandier.

    NATO pabrėžia, kad šis pasirinkimas nėra įsipareigojimas vienam tiekėjui visam laikui, tačiau praktikoje tokios platformos dažnai sukuria priklausomybę dėl integracijų, duomenų struktūrų ir apmokymų. Kritikai Europoje ne kartą akcentavo, kad perėjimas prie kito tiekėjo gali būti brangus ir užtrukti, ypač kai sistemos tampa kasdienės veiklos dalimi.

    Europos priklausomybė nuo JAV gynybos technologijų

    Diskusiją aštrina ir platesnis Europos nerimas dėl priklausomybės nuo JAV gynybos technologijų, ypač kai geopolitinė aplinka tampa mažiau nuspėjama. Straipsnyje pažymima, kad pastaraisiais metais viešojoje erdvėje skambėjo signalų, verčiančių Europos valstybes aktyviau galvoti apie savo pajėgumus ir savarankiškumą.

    Tuo pat metu Europoje jau atsiranda atskirų bandymų rinktis vietinius tiekėjus. Pavyzdžiui, Vokietijos vidaus žvalgybos institucija neseniai pasirinko Prancūzijos DI bendrovę „ChapsVision“, o šalies skaitmenizavimo ministras viešai ragino kurti europinę alternatyvą, kuri mažintų priklausomybę nuo JAV tiekėjų.

    Kas NATO ir Europai svarbiausia?

    P. Vandier išskyrė, kad Europos debatas apie skaitmeninį suverenumą dažnai supainioja kelias skirtingas problemas. Viena jų yra priklausomybė nuo vieno tiekėjo, kita – priklausomybė nuo neeuropinės infrastruktūros, o trečia – duomenų kontrolė ir nuosavybė.

    NATO požiūriu, artimiausias praktinis tikslas yra mažinti riziką, kai kritinėse grandyse atsiranda vienas dominuojantis tiekėjas. Tai, anot P. Vandier, galima pasiekti vystant sąveikias sistemas ir atvirus skaitmeninius sprendimus, kad prie aljanso tinklų galėtų jungtis daugiau įmonių, o šalys galėtų keisti tiekėjus arba juos rotuoti.

    Ilguoju laikotarpiu problema, pasak NATO vado, yra struktūrinė: Europa daug metų nepakankamai investavo į kai kurias bazines technologijas. Tai apima lustų gamybą, debesijos infrastruktūrą ir kitus kritinius skaitmeninius pajėgumus, nuo kurių priklauso ir modernių gynybos DI sistemų kūrimas bei diegimas.

    Trumpuoju laikotarpiu realistiškiausia kryptis, kurią pabrėžia NATO, yra ne absoliuti technologinė autonomija, o duomenų kontrolė. Tai reiškia, kad europiečiai turėtų turėti apdorotų duomenų nuosavybę, su jais susijusią intelektinę nuosavybę ir aiškiai spręsti, ką ir su kuo dalintis.

  • Trumpo planas dėl pažangių DI modelių: savanoriška peržiūra prieš viešą paleidimą ir naujos taisyklės

    Kas numatyta Baltųjų rūmų projekte

    JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija rengia vykdomąjį įsaką, kuriuo būtų sustiprinta pažangių dirbtinio intelekto modelių, ypač susijusių su kibernetiniu saugumu, priežiūra. Su projektu susipažinę šaltiniai teigia, kad dokumente numatoma, jog technologijų bendrovės tam tikrus modelius teiktų peržiūrai federalinėms agentūroms dar prieš juos paviešinant.

    Pagal aptariamą tvarką peržiūra būtų savanoriška, tačiau joje dalyvaujantys kūrėjai turėtų suteikti valdžios institucijoms prieigą prie konkrečių modelių maždaug 90 dienų iki jų viešo paleidimo. Tokia schema vertinama kaip kompromisas tarp siekio mažinti rizikas ir noro išlaikyti inovacijoms palankų reguliavimo toną.

    Kokios agentūros būtų įtrauktos

    Dokumente minimas nacionalinio saugumo ir civilinių institucijų vaidmuo, o viena iš krypčių būtų susijusi su vadinamaisiais fronto modeliais, t. y. pažangiausiais ir didžiausią poveikį galinčiais turėti DI sprendimais. Projekte taip pat numatomas atskiras dėmesys kibernetiniam saugumui ir kritinei infrastruktūrai.

    Su planu siejamos tokios institucijos kaip Iždo departamentas, Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūra bei Nacionalinis standartų ir technologijų institutas. Taip pat minimas ir Nacionalinės saugumo agentūros vaidmuo priimant galutinius sprendimus, konsultuojantis su kitomis agentūromis.

    Benchmarkai, terminai ir kibernetinis saugumas

    Vienas svarbiausių numatomų žingsnių būtų sukurti kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, kas konkrečiai laikytina „aprėptu“ fronto modeliu. Tam būtų kuriamas įslaptintas testavimo ir lyginamosios analizės procesas, kuris leistų įvertinti modelių pajėgumus ir galimą žalą, įskaitant piktnaudžiavimo scenarijus.

    Projekte taip pat kalbama apie trumpus įgyvendinimo terminus kibernetinio saugumo priemonėms. Numatoma, kad dalis veiksmų būtų skirti federalinių tinklų apsaugai, o kita dalis apimtų DI taikymą valstybinėse sistemose ir kritinės infrastruktūros sektoriuose, kur pažeidžiamumai gali turėti realių pasekmių paslaugų tęstinumui.

    Kodėl šis žingsnis atsirado dabar

    Diskusijos dėl griežtesnės pažangių DI modelių kontrolės suaktyvėjo augant nerimui, kad naujos kartos kibernetinėms užduotims pritaikyti modeliai gali pagreitinti įsilaužimų paiešką, automatizuoti pažeidžiamumų išnaudojimą ar sumažinti barjerus piktybiškai veiklai. Dėl to valdžios institucijos ieško mechanizmų, kaip anksčiau sužinoti apie itin pajėgių modelių paleidimą ir įvertinti rizikas.

    Vis dėlto pati idėja reikalauti išankstinės privalomos federalinės peržiūros, dar prieš modeliams pasirodant rinkoje, pastarosiomis savaitėmis buvo vertinama prieštaringai. Todėl dabartinis projektas, kaip teigiama, labiau remiasi savanoriška partneryste su kūrėjais, o ne formaliu leidimų režimu.

    „Įtraukti visi, todėl klausimas tai atsiranda darbotvarkėje, tai vėl nuo jos dingsta“, – sakė su procesu susipažinęs asmuo.

    Jei vykdomasis įsakas būtų pasirašytas, jis galėtų tapti reikšmingu signalu DI rinkai: daliai pažangių modelių JAV būtų siūlomas ankstyvas institucinis vertinimas ir saugumo koordinavimas. Tuo pat metu tai paliktų erdvės diskusijai, ar savanoriškas modelis bus pakankamas, kai technologijų plėtra spartėja, o kibernetinės grėsmės tampa vis labiau automatizuotos.

  • Pentagonas kuria DI darbo grupę: kaip pažangūs modeliai bus diegiami jautriausiuose tinkluose

    Pentagono tikslas: DI greičiau, bet saugiau

    Pentagono kibernetinių operacijų struktūros inicijuoja naują darbo grupę, kuri turės paspartinti pažangių dirbtinio intelekto įrankių diegimą itin jautriuose JAV gynybos ir žvalgybos tinkluose. Pagrindinis uždavinys yra aiškiai įvertinti, kaip tokie modeliai gali būti naudojami, kad sustiprintų gynybą, bet netaptų papildoma rizika.

    Darbo grupė apims JAV Kibernetinę vadavietę ir Nacionalinio saugumo agentūros veiklas, nes abiejų institucijų misijos susijusios su kritinių sistemų apsauga ir priešiškų veiksmų atgrasymu. Ši iniciatyva rodo, kad JAV administracija DI vertina ne tik kaip produktyvumo įrankį, bet ir kaip potencialų lūžio tašką kibernetinio saugumo balanse.

    Kodėl skubama: modeliai randa spragas greičiau

    Per pastaruosius metus sparčiai daugėjo pranešimų, kad pažangūs DI modeliai gali gerokai paspartinti pažeidžiamumų paiešką, eksploatavimo grandinių kūrimą ir sistemų analizę. Tai kelia dvigubą iššūkį: tie patys gebėjimai vienodai naudingi ir gynybai, ir puolimui, todėl svarbia tampa prieigos kontrolė bei naudojimo taisyklės.

    Karinėms ir žvalgybos struktūroms tai ypač aktualu dėl vadinamųjų aukšto slaptumo sistemų, kuriose laikoma jautriausia informacija. Net ir nedidelė klaida diegiant naujus modelius, duomenų valdyme ar tiekimo grandinėje galėtų sukurti pasekmes, kurios peržengtų vieno incidento ribas.

    Kas vadovauja ir ką darbo grupė spręs

    Kaip skelbiama, darbo grupės formavimas buvo pradėtas vidaus komunikacijoje, siejant ją su dvigubą vaidmenį turinčiu vadovu, kuris vadovauja ir Nacionalinio saugumo agentūrai, ir JAV Kibernetinei vadavietei. Tokia sąranga leidžia greičiau sujungti žvalgybinę kompetenciją su operaciniu kibernetinių pajėgumų panaudojimu.

    Planuojama, kad bus vertinama, kaip komerciniai modeliai iš didžiųjų technologijų bendrovių, tokių kaip „OpenAI“ ir „Google“, galėtų būti integruojami į skirtingus uždavinius: nuo grėsmių aptikimo ir pažeidžiamumų prioritetizavimo iki sprendimų priėmimo spartinimo. Kartu turės būti nustatyti ribojimai, audito mechanizmai ir saugios diegimo architektūros, kad modeliai nepakenktų slaptumo režimui.

    „Dirbtinio intelekto įrankiai sparčiai tampa būtini grėsmėms aptikti, pažeidžiamumams prioritetizuoti, sprendimų priėmimui spartinti ir kibernetinėms operacijoms vykdyti greičiau nei priešininkai“, – sakė buvęs JAV Kibernetinės vadavietės vadovybės atstovas.

    Privatus sektorius, ribota prieiga ir reguliavimo kryptis

    Iniciatyva vyksta platesniame kontekste, kai dalis DI kūrėjų viešai pripažįsta, kad naujos kartos modeliai gali būti pernelyg pajėgūs kibernetinio pažeidžiamumo srityje ir todėl turi būti platinami ribotai. Toks požiūris keičia įprastą technologijų diegimo logiką: nebeužtenka vien našumo ir kainos, būtina įrodyti, kad rizika suvaldyta.

    Tuo pat metu JAV institucijos ieško būdų, kaip prieš viešą išleidimą testuoti pažangius modelius ir geriau suprasti jų kibernetines galimybes. Nacionalinio saugumo agentūra jau yra įsitraukusi į DI saugos vertinimo iniciatyvas, o nauja darbo grupė gali tapti mechanizmu, kuris šias praktikas perkelia į realias misijas ir kasdienį naudojimą.

    Ką tai reiškia ateičiai

    Jeigu darbo grupė pasieks tikslus, Pentagonas galėtų greičiau įdiegti DI sprendimus tiek gynybinėse, tiek operacinėse kibernetinėse veiklose, išlaikydamas griežtą kontrolę jautriausiuose tinkluose. Tačiau didžiausias išbandymas bus suderinti inovacijų tempą su saugumo kultūra, kur klaidos kaina gali būti itin didelė.

    Šis žingsnis taip pat signalizuoja kryptį kitoms valstybės institucijoms: pažangūs DI modeliai vis dažniau bus vertinami kaip kritinė infrastruktūra, kuriai reikalingos ne tik technologinės, bet ir valdymo, atskaitomybės bei tiekimo grandinės patikros priemonės.

  • ESA vadovas įspėja: Europa turi sparčiai keistis, jei nori konkuruoti su JAV kosmose

    Europos kosmoso agentūros (ESA) vadovas Josefas Aschbacheris įspėja, kad Europa, nepaisant turimų stiprių programų ir technologijų, rizikuoja vis labiau atsilikti nuo Jungtinių Valstijų. Jo teigimu, žemyną stabdo ne vien pinigų trūkumas, bet ir lėtas sprendimų priėmimas bei per didelis sektoriaus susiskaidymas.

    Pasak J. Aschbacherio, kosmosas šiandien nebėra vien mokslo ar prestižo sritis. Palydovai ir raketos tapo kritine infrastruktūra, nuo kurios priklauso ryšys, navigacija, Žemės stebėjimas, gynyba ir ekonomikos atsparumas krizių metu.

    „Jei nedarysime didelių pokyčių, mes niekada nepasivysime. Visada bėgsime iš paskos, ir tai yra didelė rizika“, – sakė J. Aschbacheris.

    Jis atkreipia dėmesį į JAV įmonių, ypač „SpaceX“, dominavimą komercinių paleidimų, palydovinių sistemų ir sparčiai į kosmoso paslaugas integruojamo DI srityse. Toks pranašumas kuria ne tik rinkos, bet ir politinės įtakos svertus, nes strateginiai sprendimai vis dažniau priklauso nuo privataus sektoriaus pajėgumų.

    Rusijos karo prieš Ukrainą patirtis, anot ESA vadovo, aiškiai parodė Europos priklausomybes. Plačiai naudojamos palydovinio ryšio sistemos užtikrino ryšio tęstinumą karo sąlygomis, tačiau kartu išryškino riziką, kai esminės paslaugos priklauso nuo vieno dominuojančio tiekėjo ir jo sprendimų.

    Europa, J. Aschbacherio vertinimu, turi sėkmingų pavyzdžių, kuriais gali remtis. Jis mini „Galileo“ palydovinę navigaciją ir „Copernicus“ Žemės stebėjimo programą, kurios tapo svarbiomis viešosiomis paslaugomis, naudojamomis nuo logistikos iki ekstremalių situacijų valdymo ir klimato stebėsenos.

    Vis dėlto, jo teigimu, to nepakanka, jei Europa negali užtikrinti greitesnio technologijų perėjimo į praktinį naudojimą ir patikimo priėjimo prie kosmoso, įskaitant raketų paleidimus. Jis ragina didinti investicijas ir mažinti fragmentaciją, kai atskiros šalys, agentūros ir pramonės žaidėjai juda skirtingomis kryptimis.

    ESA vadovas pabrėžia, kad didesnis finansavimas turi eiti kartu su valdymo pokyčiais. Jo žinutė sprendimų priėmėjams paprasta: norint išlaikyti autonomiją ir konkurencingumą, Europai reikia ne pavienių iniciatyvų, o nuoseklaus, greitesnio ir ambicingesnio kosmoso politikos kurso.

  • Trumpas atideda DI vykdomąjį įsaką: kas kliuvo planui ir ką tai reiškia JAV technologijų rinkai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai atidėjo planuotą vykdomojo įsako dėl dirbtinio intelekto pasirašymą, nors Baltieji rūmai jau buvo parengę dokumentą ir su juo supažindinę dalį technologijų sektoriaus atstovų. Į pasirašymo ceremoniją, turėjusią vykti Baltuosiuose rūmuose, buvo kviesti ir didžiųjų DI bendrovių vadovai.

    Sprendimą atidėti pasirašymą Trumpas komentavo viešai, pabrėždamas, kad jam nepatiko kai kurios parengto dokumento dalys. Pasak jo, pagrindinis rūpestis buvo rizika, jog naujos nuostatos gali tapti kliūtimi JAV siekiui išlaikyti lyderystę DI srityje ir konkurencinį pranašumą prieš Kiniją.

    Kas buvo numatyta įsake?

    Pagal viešai aptartus planus vykdomasis įsakas turėjo reaguoti į augančius nacionalinio saugumo ir kibernetinio saugumo iššūkius, kylančius dėl pažangiausių DI modelių. Tarp svarstytų priemonių minėta savanoriška federalinė pažangių DI produktų peržiūra dar iki jų viešo išleidimo.

    Buvo kalbama, kad peržiūros laikotarpis galėtų siekti iki 90 dienų, o procese dalyvautų kelios institucijos, atsakingos už finansinį ir nacionalinį saugumą bei kibernetinę politiką. Toks modelis leistų anksčiau identifikuoti galimas rizikas, tačiau kartu keltų klausimų dėl reguliacinės naštos ir inovacijų tempo.

    Kodėl atidėjimas svarbus rinkai?

    DI reguliavimas JAV pastaraisiais metais tapo jautria tema, nes rinka spaudžiama veikti greitai, o valstybė siekia sumažinti grėsmes, susijusias su kritinės infrastruktūros atakomis, duomenų sauga ir pažangių modelių panaudojimu kenkėjiškiems tikslams. Todėl bet koks signalas, kad administracija persvarsto pasirinktą kryptį, iškart keičia verslo lūkesčius.

    Įsakų atidėjimas taip pat parodo, kad ieškoma balanso tarp savireguliacijos ir griežtesnės priežiūros. Viena vertus, per ankstyvas ar per platus įpareigojimas gali pristabdyti produktų kūrimą, kita vertus, per silpna priežiūra didina incidentų tikimybę ir ilgainiui gali paskatinti dar griežtesnius ribojimus.

    Kada įsaką gali pasirašyti?

    Kada pasirašymas bus perplanuotas, aiškumo kol kas nėra. Tarp aptariamų aplinkybių minėta ir praktinė pusė, kad į ceremoniją negalėjo atvykti dalis kviestų technologijų lyderių, tačiau vien dalyvių grafikai vargu ar paaiškina sprendimą, kai dokumentas jau buvo parengtas pasirašyti.

    Kol kas tikėtina, kad Baltieji rūmai bandys koreguoti formuluotes taip, kad jos labiau atitiktų prezidento deklaruojamą prioritetą neužkirsti kelio DI plėtrai, kartu išlaikant saugumo tikslus. Tokios korekcijos gali pakeisti ir verslui svarbius terminus, ir tai, ar peržiūros mechanizmai liktų savanoriški, ar ilgainiui virstų privalomais.

    „Man nepatiko tam tikri aspektai. Aš tai atidėjau“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šis epizodas rodo, kad JAV DI politika artimiausiu metu gali būti formuojama ne vien instituciniu lygiu, bet ir per politinius prioritetus, susijusius su konkurencija, darbo vietomis ir nacionaliniu saugumu. Technologijų bendrovėms tai reiškia didesnį neapibrėžtumą, o investuotojams ir vartotojams – signalą, kad reguliavimo kryptis dar gali keistis.

  • Anglies elektra pasaulyje traukiasi, bet anglimi kūrenamų elektrinių daugėja: kas vyksta?

    Anglies elektra pasaulyje traukiasi, bet anglimi kūrenamų elektrinių daugėja: kas vyksta?

    Gamyba mažėja, o pajėgumai auga

    Anglis išlieka vienu didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių energetikoje, todėl jos atsisakymas laikomas esmine sąlyga siekiant lėtinti klimato kaitą. Vis dėlto naujausi duomenys rodo paradoksą: pasaulinė elektros gamyba iš anglies mažėja, tačiau anglimi kūrenamų elektrinių parkas dar plečiasi.

    Remiantis „Global Energy Monitor“ (GEM) stebėsenos duomenimis, 2025 metais pasaulyje elektros gamyba iš anglies, palyginti su ankstesniais metais, smuko apie 0,6 proc. Tačiau tuo pat metu anglimi kūrenamų elektrinių instaliuota galia, tai yra bendra galimų generuoti pajėgumų suma, paaugo maždaug 3,5 proc.

    Ši dinamika iš pirmo žvilgsnio atrodo prieštaringa, bet ją paaiškina skirtingi rodikliai: instaliuota galia rodo, kiek elektrinių pastatyta ar paleista, o gamyba parodo, kiek jos realiai pagamino elektros. Vis dažniau anglies blokai tampa rezervu, kai vėjas ar saulė pagamina mažiau, o dalį laiko dirba nepilnu krūviu.

    Kinija ir Indija diktuoja tendencijas

    GEM vertinimu, apie 95 proc. naujo anglies pajėgumo 2025 metais teko Kinijai ir Indijai. Šios šalys vienu metu didina atsinaujinančių išteklių plėtrą, bet kartu mato anglies elektrines kaip patikimą atramą sistemai, ypač po ankstesnių tiekimo sutrikimų ir piko apkrovų.

    Kinijoje anglies elektrinių galia augo apie 6 proc., tačiau elektros gamyba iš anglies mažėjo apie 1,2 proc. Indijoje galia didėjo beveik 4 proc., o gamyba, GEM vertinimu, smuko beveik 3 proc., nes dalį augančio poreikio vis dažniau dengia saulės ir vėjo elektrinės.

    „Daug provincijų ir valstijų, kurios aktyviausiai plečia anglies energetiką, yra dideli anglies kasybos regionai. Jos turi stiprių pramoninių paskatų ir toliau statyti anglies elektrines“, – sakė GEM projekto „Global Coal Plant Tracker“ vadovė Christine Shearer.

    Lėtesnis uždarymas ir geopolitikos įtaka

    Kita priežastis, kodėl anglies pajėgumai nemažėja taip greitai, kaip tikėtasi, yra lėtėjantis elektrinių uždarymas. GEM skaičiavimu, beveik 70 proc. blokų, kuriuos buvo planuota uždaryti, liko veikti, o dalis sprendimų buvo nukelta vėlesniam laikui.

    Europoje šį procesą pristabdė 2022–2023 metų energetikos krizė po Rusijos karo prieš Ukrainą, kai dalis šalių trumpam grįžo prie anglies kaip prieinamiausio rezervo. Panašūs sprendimai, GEM vertinimu, kartojosi ir kitur, kai išaugo energetinio saugumo svarba.

    Jungtinėse Valstijose anglies elektrinių gamyba, kaip nurodoma GEM ataskaitoje, per metus padidėjo daugiau nei 80 TWh, ir tai buvo didžiausias metinis prieaugis tarp visų šalių. Pasak C. Shearer, dalį šio šuolio lėmė ne vien paklausa, bet ir palankesnė politinė bei reguliacinė aplinka anglies sektoriui.

    Atsinaujinanti energija keičia balansą

    Nors anglies elektrinių pajėgumai dar auga, didžiausią naujos paklausos dalį pasaulyje vis dažniau sugeria atsinaujinantys ištekliai. GEM duomenimis, vėjo ir saulės generacija 2025 metais augo apie 10 proc., o tai daugelyje regionų mažina anglies vaidmenį kasdienėje gamyboje.

    Vis dėlto sistema susiduria su praktiniais iššūkiais: tinklų pralaidumas, energijos kaupimo trūkumas ir lėtesnis leidimų išdavimas stabdo greitesnį perėjimą. Dėl to kai kurios šalys anglies elektrines laiko draudimu nuo rizikų, net jei jų realus darbas mažėja.

    Tad pasaulinė kryptis išlieka aiški: atsinaujinantys ištekliai sparčiai plečiasi, o anglies generacija ilgainiui turėtų trauktis. Tačiau trumpuoju laikotarpiu energetinis saugumas, geopolitika ir infrastruktūros ribojimai reiškia, kad anglies elektrinės kai kur dar bus statomos, net jei jos vis rečiau taps pagrindiniu elektros šaltiniu.

  • Ukraina šokiruota: numuštame „Gerań-2“ drono ginkle aptiko padidintą radiaciją

    Ukraina šokiruota: numuštame „Gerań-2“ drono ginkle aptiko padidintą radiaciją

    Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, kad po Rusijos smūgio naktį iš 2026 metų balandžio 6 dienos į 7 dieną Černihivo srityje numušto „Gerań-2“ drono nuolaužose aptiktas padidėjęs radiacijos fonas. Tarnybos teigimu, laboratoriniai tyrimai buvo atlikti išanalizavus surinktus smūgio vietoje fragmentus.

    Didžiausią nerimą, pasak SBU, sukėlė drono konstrukcijoje rasti trumpojo nuotolio oras–oras raketos R-60 elementai, pritaikyti naudojimui bepiločiame orlaivyje. Toks sprendimas keičia grėsmės pobūdį, nes smogiamasis dronas gali būti naudojamas ir kaip improvizuota oro taikinių atakavimo platforma.

    SBU nurodė, kad raketos kovinėje dalyje aptikta komponentų, pagamintų iš nuskurdinto urano. Tarnybos pateiktais duomenimis, gama spinduliuotė šalia nuolaužų siekė apie 12 mikrosivertų per valandą, kai natūralus fonas dažniausiai sudaro apie 0,1–0,2 mikrosiverto per valandą.

    „Didžiausia rizika kyla tuomet, kai pažeisti ar sudegę elementai ima irti, o į aplinką gali patekti pavojingos dulkės“, – sakė SBU atstovas, ragindamas gyventojus neliesti jokių įtartinų nuolaužų.

    Nuskurdintas uranas dėl didelio tankio kai kuriose šaudmenų rūšyse naudojamas kaip konstrukcinė medžiaga, tačiau jis laikomas toksišku, o dalelių įkvėpimas ar patekimas į organizmą siejamas su sveikatos rizikomis. Radiologinė grėsmė paprastai labiausiai išauga tuomet, kai medžiaga virsta smulkiomis dalelėmis po sprogimo ar gaisro.

    Ukrainos pareigūnai pabrėžia, kad tokie radiniai kelia papildomų klausimų dėl mūšio lauko taršos ir civilinės saugos, ypač teritorijose, kuriose nuolaužos gali likti neaptiktos ilgą laiką. SBU teigimu, surinkti duomenys perduodami tyrėjams, o atvejis vertinamas kaip galimas karo teisės pažeidimas.

    Tarnybos taip pat primena, kad radus dronų ar raketų liekanų svarbiausia laikytis atstumo, nefotografuoti iš arti ir nedelsiant informuoti atsakingas tarnybas. Net ir be radiologinės taršos rizikos, tokios nuolaužos gali turėti nesprogusių elementų ar toksiškų degalų bei baterijų komponentų.

  • Kiek iš tikrųjų kainuoja vėsinti butą? Šios klaidos su kondicionieriumi brangiai atsieina

    Kiek iš tikrųjų kainuoja vėsinti butą? Šios klaidos su kondicionieriumi brangiai atsieina

    Karštis bute skatina investuoti

    Vasaros karščiai vis dažniau paverčia daugiabučių butus tvankiais šiltnamiais, todėl kondicionierių įsirengia vis daugiau gyventojų. Tačiau prieš kviečiant montuotojus dažnai kyla klausimas, ar vėsinimas neišpūs elektros sąskaitos.

    Tipiniam 40–50 kvadratinių metrų butui dažniausiai pasirenkamas maždaug 3,5 kilovato vėsinimo galios įrenginys. Tokia galia paprastai laikoma universaliu sprendimu, bet realus rezultatas priklauso nuo būsto įkaitimo, langų orientacijos ir izoliacijos.

    Kiek kainuoja įranga ir montavimas?

    Pats kondicionierius gali kainuoti nuo maždaug 600 iki apie 2 300 eurų. Kainų skirtumą dažniausiai lemia triukšmo lygis, energinis efektyvumas, oro filtravimo sprendimai ir valdymas telefonu.

    Prie įrangos kainos prisideda montavimas, kuris dažniausiai kainuoja apie 230–700 eurų, priklausomai nuo trasų ilgio, gręžimo sudėtingumo ir lauko bloko vietos. Daugiabutyje svarbu įvertinti ir pastato taisykles, nes lauko blokui kartais reikalingi papildomi suderinimai.

    Eksploatacija: elektros sąnaudos ir priežiūra

    Be vienkartinių išlaidų, reikia planuoti ir reguliarią priežiūrą, nes nevalytas įrenginys gali vėsinti prasčiau ir suvartoti daugiau elektros. Filtrų valymas ir profilaktika paprastai rekomenduojama bent kartą per metus, o paslaugos kaina dažniausiai siekia apie 25–70 eurų.

    Dažnas mitas, kad kondicionierius nuolat ima maksimalią galią, tačiau šiuolaikiniai inverteriniai įrenginiai ją reguliuoja pagal poreikį. Nors piko metu 3,5 kilovato klasės įrenginys gali imti apie 1,1 kilovato per valandą, realiame naudojime vidurkis dažniau svyruoja maždaug 0,3–0,8 kilovatvalandės.

    Jei kondicionierių įjungiate tik po darbo ir naudojate apie 40–60 valandų per mėnesį, papildoma suma sąskaitoje dažniausiai būna ribota. Vis dėlto sąnaudos smarkiai šokteli, jei vėsinama beveik nuolat, pavyzdžiui, paliekant veikti per naktį ir susidarant apie 240 darbo valandų per mėnesį.

    Brangiausios klaidos, dėl kurių permokama

    Didžiausia klaida yra vėsinant laikyti pravirus langus ar dažnai varstyti duris, nes taip į patalpą nuolat patenka karštas oras, o kompresorius dirba intensyviau. Kita dažna klaida yra temperatūros nustatymas į 16 laipsnių tikintis greitesnio efekto, nors tai paprastai tik didina energijos sąnaudas.

    „Norint komforto ir mažesnių sąnaudų, svarbiausia ne ekstremaliai žema temperatūra, o stabilus režimas ir kuo mažesni šilumos pritekėjimai“, – sako pastatų inžinerijos sprendimus diegiantys specialistai.

    Ekspertai dažnai rekomenduoja taikyti apie 20–22 laipsnių temperatūrą, o skirtumo su lauko karščiu nedidinti daugiau nei 5–10 laipsnių. Taip mažėja ir peršalimo rizika, ir apkrova įrenginiui, ypač per kaitros bangas.

    Praktinis būdas taupyti yra naudoti laikmačius ar valdymą telefonu ir įjungti vėsinimą prieš grįžtant namo, o ne šaldyti tuščią butą visą dieną. Taip pat verta pasirūpinti šešėliavimu, sandariomis užuolaidomis ar žaliuzėmis, nes mažesnis patalpų įkaitimas tiesiogiai mažina ir kondicionieriaus darbą.

  • Lenkijoje ruošiamas rekordinis geležinkelio tunelis: 600 tonų TBM „Kinga“ jau keliauja

    Lenkijoje ruošiamas rekordinis geležinkelio tunelis: 600 tonų TBM „Kinga“ jau keliauja

    Lenkijoje pradedamas naujas etapas statant ilgiausią šalies geležinkelio tunelį. Mažosios Lenkijos vaivadijoje ruošiama perkelti tunelių kasimo mašina TBM „Kinga“, kuri netrukus turėtų pradėti darbus prie Szczyrzyco apylinkių.

    Planuojama, kad naujasis tunelis atkarpoje Tymbark–Szczyrzyc bus ilgesnis nei 3,8 kilometro ir pagerins iki šiol galiojantį rekordą. Dabartinis ilgiausias išgręžtas geležinkelio tunelis Lenkijoje yra po Pisarzowa ir siekia apie 3,75 kilometro.

    TBM „Kinga“ anksčiau dirbo po Pisarzowa, kur buvo skirta siauresniam, evakuaciniam tunelio ruožui. Skelbiama, kad šis ruožas buvo pramuštas po 359 darbo dienų, o dabar įranga ruošiama pervežimui į naują statybvietę.

    Didžiausias iššūkis – logistika: surinkta mašina sveria apie 600 tonų, todėl ją tenka išardyti į mažesnes dalis. Transportui numatytos specialios daugiaašės platformos, leidžiančios pervežti ypač sunkius ir nestandartinių gabaritų krovinius.

    Pagrindinį tunelį planuojama gręžti dar didesne TBM „Jadwiga“. Nurodoma, kad ji sveria daugiau nei 2 500 tonų, o jos skydas siekia beveik 11 metrų skersmens, todėl pervežimas yra dar sudėtingesnis ir turėtų vykti kiek vėliau.

    Šis tunelis yra didesnio projekto dalis – geležinkelio investicijų programos Podłęże–Piekiełko, kuria siekiama reikšmingai sutrumpinti kelionių laiką ir padidinti pralaidumą pietų Lenkijoje. Pagal viešai skelbiamus planus, visa infrastruktūra turėtų būti užbaigta iki 2030 metų.