Category: Technologijos

„Microsoft“ pirmą kartą per 51 metų istoriją Jungtinėse Valstijose siūlys savanoriškas darbuotojų išpirkas. Kaip skelbiama, programa gali būti aktuali iki 7 proc. bendrovės JAV darbuotojų, nors tikslaus skaičiaus įmonė viešai neatskleidžia.

Numatyta vienkartinė ankstyvo pasitraukimo į pensiją schema: ja galės pasinaudoti darbuotojai iki vyresniojo direktoriaus lygmens imtinai, kurių amžiaus ir darbo stažo suma siekia 70 ar daugiau. Detales tinkamiems darbuotojams ir jų vadovams žadama pateikti gegužės 7 dieną.

„Tikimės, kad ši programa suteiks tinkamiems darbuotojams galimybę žengti kitą žingsnį savo sąlygomis, sulaukiant dosnios bendrovės paramos“, – rašė „Microsoft“ vykdomoji viceprezidentė ir personalo vadovė Amy Coleman bendrovės vidiniame pranešime.

DI bumas keičia kaštus ir prioritetus

Technologijų sektoriuje šis žingsnis siejamas su sparčiai kintančia rinka, kurią iš esmės perbraižo generatyvaus DI sprendimai. Didžiosios bendrovės vis daugiau lėšų skiria duomenų centrams ir debesijos infrastruktūrai, kad galėtų pasiūlyti klientams skaičiavimo pajėgumus DI modeliams.

„Microsoft“ viešai yra pabrėžusi, kad debesijos ir DI sprendimų plėtra reikalauja didelių investicijų į infrastruktūrą, o tai verčia iš naujo vertinti sąnaudų struktūrą. Panašias kryptis yra deklaravusios ir kitos technologijų milžinės, didindamos kapitalo išlaidas duomenų centrams.

Po ankstesnių atleidimų ir su naujomis taisyklėmis

Pastaraisiais metais „Microsoft“ jau mažino kaštus keliais atleidimų etapais. 2025 metų birželį bendrovė buvo nurodžiusi turinti 228 000 darbuotojų, iš jų 125 000 dirbo JAV.

Šalia išpirkų programos bendrovė taip pat keičia metinių apdovanojimų ir akcijų skyrimo principus. Nurodoma, kad vadovams nebereikės akcijų skyrimo tiesiogiai sieti su piniginėmis premijomis, siekiant suteikti daugiau lankstumo įvertinant aukštus rezultatus.

Be to, „Microsoft“ supaprastins vadovų vertinimo procesą: vietoje devynių atlygio parinkčių bus paliktos penkios. Bendrovė tikisi, kad tai sumažins administracinę naštą ir leis greičiau priimti sprendimus dėl darbuotojų atlygio.

Analitikai pažymi, kad savanoriškų išpirkų modelis technologijų sektoriuje dažnai pasirenkamas kaip švelnesnė alternatyva priverstiniams atleidimams, kai įmonės siekia perbalansuoti komandas, bet kartu sumažinti reputacinę ir vidinę įtampą. Tuo pat metu DI įrankių branda keičia darbo pobūdį, ypač programavimo ir produktų kūrimo grandyse, todėl įmonės vis dažniau peržiūri kompetencijų poreikį.

„Microsoft“ atvejis rodo, kad net ir stiprius finansinius rezultatus demonstruojančios bendrovės prisitaiko prie naujo ciklo: didesnės infrastruktūros investicijos, efektyvumo paieškos ir atnaujinama atlygio politika tampa vienos strategijos dalimi.

Šaltiniai:
https://www.cnbc.com/2026/04/24/microsoft-plans-first-ever-voluntary-employee-buyout-for-up-to-7percent-of-u-s-workforce.html
https://www.microsoft.com/en-us/annualreports
https://www.microsoft.com/en-us/investor/earnings/FY-2025-Q4/press-release-webcast

Technologijų milžinė „Meta“ mažina darbuotojų skaičių: bendrovė planuoja atleisti 10 proc. komandos, tai yra apie 8 000 žmonių. Sprendimas siejamas su spartinamu persiorientavimu į dirbtinis intelektas sprendimus ir investicijas, siekiant pasivyti pagrindinius konkurentus.

Skelbiama, kad atleidimai turėtų prasidėti gegužės 20 dieną. Taip pat atsisakoma planų užpildyti apie 6 000 anksčiau atidarytų laisvų pozicijų, todėl bendras samdymo tempas bus mažinamas net ir DI krypties fone.

„Meta“ šį etapą pristato kaip efektyvumo didinimo ir resursų sutelkimo į DI prioritetus dalį. Pastaraisiais mėnesiais bendrovė jau buvo vykdžiusi mažesnio masto sumažinimus, o dalis jų palietė projektus, susijusius su metavisata ir „Reality Labs“ padaliniu.

DI bumas keičia darbo rinką

Platesniame kontekste tai atspindi visą technologijų sektorių apėmusį persitvarkymą: įmonės peržiūri struktūras, automatizuoja procesus ir daugiau lėšų nukreipia į DI infrastruktūrą, modelių kūrimą bei skaičiavimo pajėgumus. Tokie pokyčiai dažnai reiškia, kad dalis tradicinių funkcijų nyksta arba yra sujungiamos.

Panašias tendencijas demonstruoja ir kitos didžiosios technologijų bendrovės. Pastaruoju metu „Microsoft“ patvirtino planus siūlyti savanoriško išėjimo programas daliai darbuotojų, o „Amazon“ buvo pranešusi apie reikšmingus korporatyvinių vaidmenų mažinimus, akcentuojant veiklos supaprastinimą.

Darbuotojų skaičius jau mažėjo

Pagal naujausią metinę ataskaitą, 2025 metų pabaigoje „Meta“ pasaulyje turėjo 78 865 darbuotojus, kai 2022 metų pabaigoje jų buvo 86 482. Dar anksčiau, 2020 metų pabaigoje, bendrovė nurodė 58 604 darbuotojus, o tai rodo, kad po pandemijos laikotarpio aktyvaus samdymo sektorius dabar pereina į kitą fazę.

„Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas viešai yra pabrėžęs, kad DI tampa strateginiu prioritetu, o bendrovė siekia sustiprinti pozicijas generatyvaus DI srityje. Kartu įmonė diegia naujus vidinius procesus ir įrankius, skirtus pagreitinti DI produktų kūrimą bei testavimą.

Ką tai reiškia rinkai?

Investuotojai atidžiai stebi, ar kaštų mažinimas ir didesnis dėmesys DI padės „Meta“ sparčiau auginti pajamas bei maržas, ypač reklamos ir platformų produktyvumo srityse. Bendrovė artimiausiu metu turėtų skelbti ketvirčio rezultatus, todėl rinkos reakcija gali priklausyti ir nuo atnaujintų prognozių.

Tuo pat metu darbuotojams ir darbo rinkai tai dar vienas signalas, kad technologijų sektoriuje tęsiasi perėjimas nuo plėtros „bet kokia kaina“ prie griežtesnio efektyvumo, o DI kompetencijos daugelyje vaidmenų tampa vis svarbesnės.

Šaltiniai:
https://www.cnbc.com/2026/04/23/meta-will-cut-10percent-of-workforce-as-company-pushes-deeper-into-ai.html
https://about.fb.com/news/2024/02/meta-fourth-quarter-and-full-year-2023-results/
https://www.microsoft.com/en-us/annualreports

Programinės įrangos sektorių JAV biržose supurtė staigus išpardavimas, investuotojams įvertinus naujausius „ServiceNow“ ir „IBM“ rezultatus. Rinka jautriai sureagavo į augimo tempo signalus ir įtampą dėl to, kaip DI keičia tradicinį debesijos prenumeratų verslo modelį.

„ServiceNow“ akcijos vienos prekybos sesijos metu smuko apie 18 proc. – tai didžiausias bendrovės vienos dienos kritimas istorijoje. Nors įmonė rezultatais nežymiai pranoko Volstrito lūkesčius, ji pranešė, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose tapo nepalankiu veiksniu ketvirčio prenumeratų pajamoms.

„IBM“ taip pat paskelbė geresnius nei tikėtasi pelno ir pajamų rodiklius, tačiau paliko galioti ankstesnes prognozes. Investuotojai tai interpretavo kaip atsargesnį toną, o akcijos krito apie 8 proc., prisidėdamos prie bendro sektoriaus nuotaikų pablogėjimo.

Kritimo banga persimetė ir į kitus programinės įrangos vardus: „Salesforce“ ir „HubSpot“ smuko maždaug po 9 proc. ir 8 proc. „Adobe“ krito apie 7 proc., o „Intuit“ ir „Oracle“ prarado po maždaug 6 proc.

Ryškiai prasčiau atrodė ir „Workday“, kurios akcijos tą pačią dieną krito apie 9 proc., o nuo metų pradžios buvo nusileidusios daugiau nei 45 proc. Sektoriaus termometras, „iShares Expanded Tech-Software ETF“, tądien smuko apie 6 proc., o nuo metų pradžios buvo nukritęs maždaug 19 proc.

Kas gąsdina investuotojus?

Pagrindinė baimė – kad spartėjanti DI įrankių plėtra gali keisti programinės įrangos kūrimo, diegimo ir naudojimo ekonomiką. Rinka svarsto, ar dalis funkcijų, už kurias iki šiol buvo mokamos didelės prenumeratos, bus „suvalgytos“ DI asistentų, automatizavimo sprendimų ir naujų platformų, mažinančių klientų priklausomybę nuo tradicinių tiekėjų.

Šias nuotaikas sustiprina ir tai, kad įmonės vis dažniau akcentuoja ne tik technologinius pokyčius, bet ir geopolitines bei makroekonomines rizikas. Kai bendrovės pradeda kalbėti apie išorinius „priešpriešinius vėjus“ prenumeratų pajamoms, investuotojai paprastai greitai perskaičiuoja augimo prognozes ir vertinimo kartotinius.

Žvilgsnis į artėjančias ataskaitas

Artimiausiu metu investuotojų dėmesys krypsta į kitų didžiųjų technologijų bendrovių finansinius pranešimus, kurie gali nulemti, ar tai buvo vienkartinis sukrėtimas, ar platesnės korekcijos pradžia. Rinka tikisi aiškesnių atsakymų, kaip bendrovės monetizuos DI, kokios bus investicijų į infrastruktūrą apimtys ir ar pavyks išlaikyti pelningumą.

Kol kas didžiosios platformos, turinčios stiprias pozicijas DI ekosistemoje, laikosi tvirčiau nei „grynieji“ programinės įrangos tiekėjai. Tačiau pastarųjų dienų judesiai rodo, kad net ir geri rezultatai ne visada garantuoja palankią reakciją, jei rinkai pritrūksta pasitikėjimo dėl ateities augimo.

„Investuotojai šiuo metu pervertina riziką, kad DI pakeis nusistovėjusį debesijos prenumeratų modelį“, – teigiama rinkos komentaruose, aptariančiuose pastarojo išpardavimo priežastis.

Šaltiniai:
https://www.cnbc.com/2026/04/23/software-stocks-plunge-on-servicenow-ibm-results-as-ai-fears-escalate.html
https://www.cnbc.com/2026/04/22/servicenow-now-earnings-q1-2026.html
https://www.cnbc.com/2026/04/22/ibm-q1-earnings-report-2026.html

JAV lustų gamintojo „Texas Instruments“ akcijos per vieną prekybos sesiją pabrango 19 proc. ir fiksavo geriausią šuolį nuo 2000 metų. Rinką nudžiugino geresni nei tikėtasi ketvirčio rezultatai ir optimistinė bendrovės prognozė, siejama su augančia DI duomenų centrų paklausa.

Bendrovė pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį pajamos išaugo 19 proc. ir pasiekė 4,83 mlrd. JAV dolerių, arba apie 4,48 mlrd. eurų. Tai viršijo analitikų lūkesčius, o pelnas akcijai taip pat buvo didesnis nei prognozuota.

Antram ketvirčiui „Texas Instruments“ pateikė 5–5,4 mlrd. JAV dolerių pajamų intervalą, tai yra apie 4,64–5,01 mlrd. eurų. Vidutinė prognozė reikštų maždaug 17 proc. augimą, o tai investuotojai įvertino kaip ženklą, kad paklausa išlieka stipri.

Kas iš tikrųjų varo augimą?

Generalinis direktorius Havivas Ilanas investuotojams teigė, kad duomenų centrų segmentas per metus išaugo maždaug 90 proc., o pramonės kryptis – apie 30 proc. Tokie skaičiai rodo, kad DI infrastruktūros plėtra vis dažniau remiasi ne tik pažangiausiais procesoriais, bet ir didžiuliais pagalbinių komponentų kiekiais.

„Esame pasirengę. Jei rinka norės augti tokiu pačiu tempu kaip pirmąjį ketvirtį, mes pasiruošę. Jei ji norės spartėti, taip pat būsime pasirengę“, – sakė Havivas Ilanas.

Nors „Texas Instruments“ negamina pačių pažangiausių skaičiavimo procesorių, jos analoginiai lustai yra kritiški duomenų centrams: jie valdo maitinimą, padeda stabilizuoti energijos tiekimą ir konvertuoja signalus į duomenis, reikalingus kitoms mikroschemoms. Plečiantis serverių parkams, tokių komponentų poreikis auga kartu su visa infrastruktūra.

Didelės investicijos ir rinkos rizikos

„Texas Instruments“ skelbia planuojanti investuoti 60 mlrd. JAV dolerių, arba apie 55,7 mlrd. eurų, į tris naujas gamyklas JAV. Bendrovė lustus taip pat gamina Vokietijoje, Japonijoje ir Kinijoje, todėl gali diversifikuoti tiekimą ir geriau atlaikyti regioninius svyravimus.

Įmonė taip pat siekia plėsti technologijų portfelį: vasarį paskelbta apie susitarimą įsigyti lustų projektavimo bendrovę „Silicon Laboratories“ už 7,5 mlrd. JAV dolerių, arba apie 7,0 mlrd. eurų. Šis sandoris stiprintų belaidžio ryšio ir junglumo sprendimų kryptį, aktualią tiek pramonei, tiek vartotojų elektronikai.

Vadovas komentavo ir rinkoje aptarinėjamą atminties komponentų trūkumą, pabrėždamas, kad kol kas nėra ženklų, jog tai artimiausiais ketvirčiais smarkiai smogtų asmeninės elektronikos segmentui. Vis dėlto puslaidininkių sektoriuje cikliškumas išlieka, o grandinių sutrikimai gali greitai pakeisti kainas ir užsakymų tempus.

Šis „Texas Instruments“ šuolis išryškina platesnę tendenciją: DI bumas kelia ne tik GPU ir serverių procesorių gamintojų rezultatus, bet ir analoginių bei energijos valdymo lustų paklausą. Tai segmentas, kuris dažnai lieka už antraščių ribų, tačiau duomenų centrų plėtrai yra toks pat būtinas kaip ir pagrindiniai skaičiavimo lustai.

Šaltiniai:
https://www.ti.com/about-ti/newsroom/news-releases/2026/2026-04-22-ti-reports-first-quarter-2026-financial-results-and-shareholder-returns.html
https://www.cnbc.com/2026/04/24/texas-instruments-stock-jumps-19percent-for-best-day-since-2000-as-ai-demand-soars.html

JAV lustų gamintoja „Intel“ paskelbė pirmojo ketvirčio rezultatus, kurie gerokai pranoko Volstrito lūkesčius, o investuotojai sureagavo akimirksniu. Po prekybos sesijos bendrovės akcijos šoktelėjo apie 20 proc., rinkai įvertinus pagerėjusias pajamas ir optimistiškesnes prognozes.

„Intel“ pranešė, kad pakoreguotas pelnas akcijai siekė 0,29 JAV dolerio, kai analitikai tikėjosi 0,01 JAV dolerio, o pajamos sudarė 13,58 mlrd. JAV dolerių, palyginti su prognozuotais 12,42 mlrd. JAV dolerių. Metinis pajamų augimas siekė 7,2 proc. ir tai signalizuoja, kad bendrovė, pastaraisiais metais pralaimėjusi dalį lenktynių dėl DI, gali stabilizuotis.

Stipriausia žinutė – duomenų centrai

Didžiausią pagreitį „Intel“ demonstravo duomenų centrų segmente, kur pajamos augo 22 proc. iki 5,1 mlrd. JAV dolerių. Bendrovė aiškina, kad DI apkrovos vis dažniau reikalauja ne tik vaizdo plokščių, bet ir galingų centrinių procesorių, todėl didėja serverinių CPU paklausa.

„CPU vėl tampa nepakeičiamu DI eros pagrindu. Tai ne mūsų noras, tai tai, ką girdime iš klientų“, – sakė „Intel“ generalinis direktorius Lip-Bu Tan.

Prognozės pakėlė nuotaikas

Antrojo ketvirčio pajamų prognozė taip pat pranoko lūkesčius: „Intel“ tikisi 13,8–14,8 mlrd. JAV dolerių pajamų ir 0,20 JAV dolerio pakoreguoto pelno akcijai. Analitikų konsensusas buvo atsargesnis – apie 13,07 mlrd. JAV dolerių pajamų ir 0,09 JAV dolerio pelno akcijai.

Rinkai tai svarbu ir dėl platesnio konteksto: puslaidininkių sektoriuje investuotojai vis jautriau vertina augimo ženklus, nes DI bumas pakeitė kapitalo srautus, o konkurencija tarp lustų kūrėjų ir gamintojų pasiekė rekordines apimtis.

Nuostoliai išaugo, o iššūkiai liko

Nors skaičiai dėl pajamų ir prognozių nudžiugino, „Intel“ vis dar dirba nuostolingai. Bendrovė pranešė, kad grynieji nuostoliai išaugo iki 4,28 mlrd. JAV dolerių, kai prieš metus siekė 887 mln. JAV dolerių, o nuostolis akcijai sudarė 0,73 JAV dolerio.

„Intel“ išskirtinumas tas, kad ji ir kuria, ir gamina lustus, kai didelė dalis konkurentų gamybą perduoda specializuotoms liejykloms, tokioms kaip Taiwan Semiconductor Manufacturing Company. Ši strategija suteikia kontrolę, tačiau reikalauja milžiniškų investicijų, o technologinių vėlavimų kaina pastaraisiais metais buvo ypač didelė.

Bendrovė taip pat plečia liejyklų veiklą: šio segmento pajamos augo 16 proc. iki 5,4 mlrd. JAV dolerių, nors reikšminga dalis vis dar susijusi su nuosavų produktų gamyba. Pagrindinis klausimas rinkai išlieka tas pats: ar „Intel“ pavyks pritraukti daugiau išorinių klientų ir užtikrinti pakankamą gamybos išeigą naujausiuose technologiniuose procesuose.

Pastaruoju metu „Intel“ akcentuoja ir pažangų lustų pakavimą, kuris tampa vienu iš kritinių „butelio kakliukų“ didinant DI lustų tiekimą. Bendrovė teigia, kad šis pajėgumas gali generuoti reikšmingas pajamas iš didžiųjų užsakovų, nes rinkoje trūksta aukščiausio lygio pakavimo paslaugų.

Investuotojams „Intel“ šie rezultatai tapo ženklu, kad atsigavimo scenarijus dar nėra nurašytas, tačiau kartu priminė ir rizikas: net ir augant pajamoms, nuostoliai, technologinė konkurencija bei kapitalo poreikis gali išlikti didžiausiais spaudimo taškais artimiausiais ketvirčiais.

Šaltiniai:
https://www.cnbc.com/2026/04/24/intel-earnings-q1-2026.html
https://www.intc.com/financial-info/financial-results
https://www.lseg.com/en/data-analytics/financial-data

JAV akcijų rinkoms pasiekus naujas aukštumas, investuotojų dėmesys vėl telkiasi į sparčiai brangusias technologijų bendroves. Tačiau CNBC laidos „Mad Money“ vedėjas Jimas Crameris ragina neapsiriboti vien populiariausiais vardais ir ieškoti galimybių sektoriuose, kurie pastaruoju metu buvo nuvertinti.

Anot jo, dalis rinkos, ypač technologijos, po DI paskatinto kilimo gali būti labiau pažeidžiama staigesnėms korekcijoms. Tokiais laikotarpiais dažnai išryškėja rotacija, kai investuotojai dalį kapitalo perkelia iš brangiai įvertintų sričių į stabilesnes, mažiau išpūstas alternatyvas.

„Noriu pagirti tas rinkos dalis, kurios jau buvo nukainotos, todėl yra mažiau pažeidžiamos“, – sakė J. Crameris.

Kas, pasak Cramerio, dabar nuvertinta?

J. Cramerio akiratyje atsidūrė sveikatos priežiūros sektorius, kurio akcijos, jo vertinimu, buvo spaudžiamos nepaisant gana tvirtų fundamentalių rodiklių. Platesniame kontekste tai sutampa ir su investuotojų įpročiu diversifikuoti portfelius, kai vienas sektorius ilgą laiką dominuoja grąža.

Sveikatos sektorius dažnai laikomas labiau gynybiniu, nes paslaugų ir vaistų paklausa paprastai mažiau priklauso nuo ekonomikos ciklo. Vis dėlto pastaraisiais metais spaudimą bendrovėms darė kainodaros diskusijos, didesnės palūkanos ir investuotojų koncentracija į technologijas.

Keturi vardai, kuriuos jis išskyrė

Pirmoji J. Cramerio minima bendrovė – „CVS Health“. Jis argumentuoja, kad kintanti konkurencinė aplinka vaistinių ir sveikatos paslaugų rinkoje gali būti palanki didesniems tinklams, ypač kai dalis konkurentų mažina apimtis ar traukiasi.

Kita jo įvardyta bendrovė – „Cardinal Health“. Vedėjo teigimu, šios bendrovės akcijos nukentėjo dėl investuotojų pasitraukimo iš sveikatos sektoriaus, nors pati įmonė siekia plėstis už tradicinio vaistų platinimo ribų ir didinti paslaugų dalį.

Trečiasis pasirinkimas – „Johnson & Johnson“. J. Crameris pabrėžia stiprų balansą ir vaistų kūrimo kryptis, kurios, jo vertinimu, gali lemti reikšmingus ateities produktus, svarbius ilgalaikiam augimui farmacijos rinkoje.

Ketvirtasis vardas – „UnitedHealth Group“. J. Crameris atkreipė dėmesį į stiprius ketvirčio rezultatus ir vadovybės pokyčius, kurie, jo manymu, padėjo stabilizuoti veiklą ir sustiprinti rinkos pasitikėjimą bendrovės augimo perspektyvomis.

Ką tai reiškia investuotojams?

Pagrindinė J. Cramerio mintis – portfeliui reikia pusiausvyros, ypač po įspūdingo technologijų ralio, kurį pastūmėjo DI banga. Praktikoje tai reiškia ne tik skirtingų sektorių derinimą, bet ir rizikos valdymą, kai dalis investicijų nukreipiama į mažiau cikliškas sritis.

Investuotojams verta įvertinti, kad net ir gynybiniai sektoriai nėra apsaugoti nuo svyravimų, o atskirų bendrovių rezultatai priklauso nuo reguliavimo, konkurencijos ir finansinių rodiklių. Todėl sprendimai dėl pirkimo ar pardavimo turėtų remtis ne vien komentatorių nuomone, bet ir viešai skelbiamais įmonių rezultatais bei rizikų analize.

Šaltiniai:

https://www.cnbc.com/2026/04/24/cramer-says-look-to-these-4-stocks-to-go-with-your-high-flying-tech-names.html

https://www.spglobal.com/spdji/en/indices/equity/sp-500/

https://www.nasdaq.com/market-activity/index/comp

Žmonės Mėnulyje gali ne tik nusileisti, bet ir realiai gyventi bei dirbti jau 2030-aisiais, sako kosminių technologijų bendrovės „Voyager Technologies“ vadovas Dylanas Tayloras. Jo teigimu, pirmieji nuolatinės bazės elementai gali atsirasti dar iki šio dešimtmečio pabaigos, o gyvenimas Mėnulyje 2032–2033 metais taptų matomu reiškiniu Žemėje.

Pasak D. Tayloro, pradinis sprendimas greičiausiai būtų pripučiama gyvenamoji erdvė su gyvybės palaikymo sistemomis. Tokia taktika kosmoso industrijoje laikoma logiška: ją lengviau nugabenti, greičiau išskleisti ir pritaikyti trumpesnėms misijoms, kol bus sukaupta pakankamai patirties statyti masyvesnius modulius.

„Iki 2020-ųjų pabaigos turėsime žmones Mėnulyje ir kažkokią bazę, greičiausiai pripučiamą buveinę su gyvybės palaikymo įranga“, – sakė Dylanas Tayloras.

Nuo misijų prie infrastruktūros

D. Tayloro prognozės skamba ambicingai, tačiau jos dera su kryptimi, kuria juda JAV Artemis programa, numatanti ilgalaikį grįžimą į Mėnulį ir tvarios infrastruktūros kūrimą. NASA viešai akcentuoja, kad Mėnulis turi tapti treniruočių aikštele ir technologijų poligonu prieš tolimesnes misijas, įskaitant keliones į Marsą.

Tokia „Mėnulio ekonomika“ remiasi ne vien valstybinėmis programomis. Vis didesnį vaidmenį atlieka privačios bendrovės, kuriančios transporto, energijos, ryšio ir gyvenamąsias sistemas, o tarp ilgalaikių tikslų įvardijami ir reguliarių krovinių srautų sprendimai bei vietinių resursų panaudojimas.

Kosmoso verslas kaista, pinigų daugėja

CNBC cituojami sektoriaus atstovai teigia, kad komercinis kosmosas šiuo metu išgyvena spartaus augimo etapą. Tam įtakos turi ir geopolitinė konkurencija, ir kariniai poreikiai, nes kosmose didėja kritinės infrastruktūros, ypač ryšių ir stebėjimo sistemų, svarba.

Šalia Mėnulio planų ryškėja ir kita tendencija: investicijos į žemąją Žemės orbitą ir ten kuriamas paslaugas. NASA pabrėžia, kad žemoji orbita, esanti iki 2 000 kilometrų aukštyje, tampa komercinių projektų erdve, kurią reikės išlaikyti veiksnią ir po numatyto Tarptautinės kosminės stoties eksploatacijos pabaigos.

Stotys po TKS ir duomenų centrai orbitoje

„Voyager Technologies“ yra siejama su projektu „Starlab“, kuris planuojamas kaip viena iš komercinių platformų, galinčių perimti dalį funkcijų po to, kai Tarptautinė kosminė stotis bus ruošiama eksploatacijos pabaigai apie 2030 metus. Tokios stotys vertinamos kaip būtina grandis moksliniams tyrimams, gamybai mikrogravitacijoje ir privačių misijų aptarnavimui.

D. Tayloras taip pat prognozuoja, kad per maždaug penkerius metus kosmose gali pradėti veikti duomenų centrai, nors jų plėtrą riboja techniniai iššūkiai, ypač šilumos išsklaidymas vakuume. Tuo pat metu industrija vis dažniau kalba apie DI naudojimą orbitoje, kai dalis analizės atliekama pačiame palydove, mažinant poreikį viską siųsti į Žemę.

„Kai pradėsime reguliariai leistis Mėnulyje ir siekti Marso, tai žmones įkvėps ir išlaikys susidomėjimą“, – sakė buvęs Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau.

Artimiausi metai parodys, kiek tiksliai išsipildys 2030-ųjų scenarijus, tačiau kryptis aiški: kosmosas vis labiau pereina nuo pavienių misijų prie nuolatinės infrastruktūros. Jei planai pavyks, Mėnulis taps ne tik tyrimų tikslu, bet ir nauja darbo vieta, kurioje atsiras energetikos, ryšių, logistikos ir statybos grandinės.

Šaltiniai:
https://www.cnbc.com/2026/04/24/people-will-be-living-and-working-on-the-moon-in-the-2030s-says-space-tech-ceo.html
https://www.nasa.gov/humans-in-space/leo-economy-frequently-asked-questions/
https://www.nasa.gov/artemis/

Taivano puslaidininkių milžinės „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“ (TSMC) akcijos pakilo maždaug 5 proc. ir pasiekė naujas istorines aukštumas po žinios apie planuojamus pokyčius vietos fondų reguliavime. Rinkos dalyviai tikisi, kad švelninamos taisyklės gali padidinti institucinių investuotojų paklausą didžiausioms biržos bendrovėms.

Taivano reguliuotojas pranešė ketinantis sušvelninti ribas, kiek vietos fondai gali investuoti į vieną bendrovę. Pagal atnaujintą sistemą vietiniai akcijų fondai ir aktyviai valdomi ETF, investuojantys tik į Taivano akcijas, galėtų skirti iki 25 proc. turto vienai listinguojamai bendrovei, jei jos svoris Taivano vertybinių popierių biržos indekse viršija 10 proc.

Iki šiol galiojusi taisyklė buvo gerokai griežtesnė: fondo valdytojo investicija į vieną įmonę negalėjo viršyti 10 proc. portfelio grynosios turto vertės. Praktikoje tai ypač ribojo galimybes didinti pozicijas tokiose rinką dominuojančiose bendrovėse kaip TSMC, kuri indekse užima išskirtinai didelę dalį.

Rekordiniai rezultatai ir DI bumas

Investuotojų optimizmą stiprina ir bendrovės finansiniai rezultatai. TSMC neseniai paskelbė, kad pirmąjį ketvirtį pelnas augo apie 58 proc. ir viršijo analitikų lūkesčius, o pagrindiniu augimo varikliu tapo DI skaičiavimams reikalingų lustų paklausa.

Per tris mėnesius iki kovo pabaigos bendrovės grynasis pelnas siekė 572,48 mlrd. naujųjų Taivano dolerių, tai yra apie 16,3 mlrd. eurų. Tai buvo jau ketvirtas iš eilės rekordinių pelnų ketvirtis, rodantis, kad aukštos klasės lustų paklausa išlieka itin stipri.

TSMC laikoma vertingiausia technologijų bendrove Azijoje ir yra didžiausia pasaulyje kontraktinė lustų gamintoja. Jos gaminami puslaidininkiai naudojami nuo vartotojiškos elektronikos iki didelio masto duomenų centrų, o pažangiausių procesorių gamyba tampa vis svarbesnė plečiantis DI infrastruktūrai.

Kodėl ribų švelninimas svarbus rinkai

Ribų didinimas gali reikšti, kad vietos fondai turės daugiau laisvės sekti rinkos struktūrą, ypač kai viena įmonė užima reikšmingą indekso dalį. Didesnė leistina koncentracija taip pat gali sumažinti priverstinį diversifikavimą, kai fondai dėl taisyklių negali adekvačiai atspindėti rinkos lyderių svorio.

Analitikai pažymi, kad tokie reguliaciniai pokyčiai paprastai padidina trumpalaikį susidomėjimą didžiausiomis ir likvidžiausiomis bendrovėmis, nes jų akcijas lengviausia pirkti didelėmis apimtimis. Vis dėlto investuotojams tai kartu reiškia ir didesnę koncentracijos riziką, kai fondo rezultatai dar labiau priklauso nuo vienos bendrovės kainos svyravimų.

TSMC paklausą palaiko didieji klientai, įskaitant „Apple“, o bendrovė taip pat gamina pažangius procesorius, kuriuos kuria tokios įmonės kaip „Nvidia“, šiuo metu laikoma didžiausiu TSMC klientu. DI plėtra duomenų centruose skatina poreikį pažangiai gamybai ir sudėtingam lustų pakavimui, todėl TSMC vaidmuo tiekimo grandinėje darosi dar svarbesnis.

Šaltiniai:

https://www.cnbc.com/2026/02/20/tsmc-shares-jump-to-record-high-as-taiwan-eases-single-stock-investment-caps-for-funds.html

Kanados dirbtinio intelekto bendrovė „Cohere“ paskelbė planuojanti įsigyti Vokietijos DI įmonę „Aleph Alpha“. Sandoris dar nėra užbaigtas, jam bus taikomos įprastos reguliacinės sąlygos, o finansinės įsigijimo detalės kol kas neskelbiamos.

Kartu su šiuo pranešimu nurodyta, kad „Schwarz Group“, laikoma vienu svarbiausių „Aleph Alpha“ rėmėjų, ketina investuoti apie 555 mln. eurų į būsimą „Cohere“ E serijos finansavimo etapą. Pasak viešai cituojamų šaltinių, šį etapą įmonė tikisi užbaigti 2026 metais.

Akcentas – suverenus DI

„Cohere“ teigia, kad sandorio tikslas yra spartesnė plėtra Europoje ir vadinamojo suverenaus DI krypties stiprinimas. Tokia koncepcija paprastai reiškia didesnę duomenų kontrolę, galimybę sprendimus diegti vietinėje infrastruktūroje ir atitiktį griežtesniems reguliaciniams reikalavimams.

„Sujungę „Cohere“ ir „Aleph Alpha“ stiprybes, paspartinsime pasaulinę plėtrą ir įgyvendinsime misiją kurti suverenų DI valstybėms visame pasaulyje“, – sakė „Cohere“ bendraįkūrėjas ir vadovas Aidan Gomez.

Kodėl tai svarbu Vokietijai

„Cohere“ tikisi sustiprinti saugių, pritaikomų DI sprendimų pasiūlą griežtai reguliuojamuose sektoriuose, tarp jų viešajame sektoriuje, finansuose, gynyboje, energetikoje, gamyboje, telekomunikacijose ir sveikatos apsaugoje. Tokiose srityse vis dažniau reikalaujama aiškių duomenų valdymo taisyklių, audituojamumo ir galimybės riboti informacijos srautus.

Viešai skelbiama, kad „Aleph Alpha“ jau turi komercinių sutarčių Vokietijos viešajame sektoriuje, įskaitant bendradarbiavimą su Vokietijos skaitmeninių reikalų ir valstybės modernizavimo ministerija bei Badeno-Viurtembergo regiono valdžia. „Cohere“ tai įvardija kaip svarbią atramą plečiant suverenaus DI pasiūlą Europoje.

Investuotojai ir rinkos kontekstas

„Cohere“ įkurta 2019 metais ir yra pritraukusi apie 1,48 mlrd. eurų investicijų, tarp investuotojų minimos „Nvidia“ ir „AMD“. Bendrovė 2025 metais buvo vertinama apie 6,45 mlrd. eurų, o šie skaičiai rodo, kad ji išlieka vienu ryškiausių DI infrastruktūros ir modelių tiekėjų už JAV technologijų gigantų ribų.

„Aleph Alpha“ taip pat įkurta 2019 metais, pradžioje orientavosi į didelius kalbos modelius, o vėliau daugiau dėmesio skyrė DI taikymams. Pagal „Dealroom“ duomenis, įmonė yra pritraukusi daugiau nei 555 mln. eurų investicijų ir grantų.

„Kartu su „Cohere“ kuriame realią atsvarą organizacijoms, kurios nenori perduoti DI kontrolės vienam tiekėjui ar jurisdikcijai, suteikdami Europos institucijoms ir verslui galingą, bet valdomą DI, kurį jos gali iš tiesų turėti“, – sakė „Aleph Alpha“ bendražygis vadovas Ilhan Scheer.

Sandoriui dar laukiant užbaigimo, rinkoje jis vertinamas kaip dar vienas signalas, kad konkurencija dėl Europos DI diegimų tampa vis labiau susijusi ne tik su technologiniu pajėgumu, bet ir su duomenų suvereniteto, atitikties ir saugumo reikalavimais. Tai ypač aktualu, kai viešasis sektorius ir kritinė infrastruktūra vis dažniau ieško alternatyvų debesų ir modelių tiekėjams, kurių valdymas koncentruotas už Europos ribų.

Šaltiniai:
https://www.cnbc.com/2026/04/18/cohere-to-acquire-german-ai-company-aleph-alpha.html
https://dealroom.co/companies/aleph_alpha

Kinijos dirbtinio intelekto startuolis „DeepSeek“ pristatė ilgai lauktą didžiojo kalbos modelio V4 peržiūros versiją. Bendrovė teigia, kad naujasis leidimas skirtas kūrėjams ir įmonėms, norinčioms išbandyti patobulintas galimybes, ypač užduotyse, kuriose DI turi planuoti veiksmus ir dirbti su įrankiais.

Kaip ir ankstesni „DeepSeek“ modeliai, V4 pateikiamas atvirojo kodo principu, todėl kodą galima parsisiųsti, paleisti vietoje ir daugeliu atvejų modifikuoti. Tai svarbu rinkai, nes atvirojo kodo modeliai dažnai spartina diegimą versle ir skatina trečiųjų šalių sprendimų ekosistemą.

V4 pasirodo „pro“ ir „flash“ versijomis, kurios skiriasi dydžiu ir greičiu, o bendrovė akcentuoja mažesnę išvedimo kainą. Būtent išvedimas, kai apmokytas modelis realiu laiku generuoja atsakymus, daugeliui įmonių tampa didžiausia eksploatavimo sąnaudų dalimi, ypač augant vartotojų srautams.

Ar „DeepSeek“ vėl sukrės rinką?

„DeepSeek“ įkurta 2023 metais, o tarptautinį dėmesį išsikovojo, kai 2024 metų pabaigoje pristatė V3 modelį ir teigė, kad jis pasiektas su santykinai kuklesniais resursais. 2025 metų pradžioje bendrovė išleido R1 samprotavimo modelį, kuris, remiantis viešai aptartais testais, kai kuriose užduotyse priartėjo prie pasaulinių lyderių.

Analitikai atkreipia dėmesį, kad V4 debiutas gali nesukelti tokios staigios reakcijos kaip R1, nes investuotojai jau įvertino faktą, kad Kinijos DI sprendimai sparčiai vejasi Vakarų konkurentus. Tačiau V4 pristatymas vyksta su aiškesniu pozicionavimu prieš vidaus rinkos varžovus, o tai rodo augantį tempą ir konkurenciją pačioje Kinijoje.

Per pastaruosius mėnesius Kinijos DI sektoriuje aktyviai pristatinėjami nauji modeliai, o spaudimas „DeepSeek“ didėja dėl tokių žaidėjų kaip „Alibaba“ ir „ByteDance“ investicijų į savo technologijų linijas. Ši dinamika reiškia, kad proveržiai gali ateiti ne tik iš vieno „žvaigždės“ produkto, bet iš nuoseklios iteracijų ir kainos mažinimo strategijos.

Kokios mikroschemos galėjo būti naudojamos?

Vienas svarbiausių klausimų, lydinčių V4, yra mikroschemų pasirinkimas mokymui ir infrastruktūrai. Kinijos „Huawei“ patvirtino, kad jos naujausias DI skaičiavimo klasteris su „Ascend“ procesoriais gali palaikyti „DeepSeek“ V4, tačiau viešai neatskleidžiama, kiek būtent vietinių sprendimų buvo panaudota apmokant modelį.

Tema jautri dėl JAV eksporto kontrolės, kuri riboja galimybes Kinijos įmonėms tiesiogiai įsigyti pažangiausias „Nvidia“ DI mikroschemas. Tuo pat metu Kinija kryptingai didina pastangas stiprinti vietinę mikroschemų pramonę ir skatinti alternatyvų diegimą, o sėkmingas V4 veikimas su vietiniais procesoriais galėtų reikšmingai sumažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų.

Ekspertai pabrėžia, kad gebėjimas efektyviai paleisti didžiuosius modelius ant vietinės aparatinės įrangos gali tapti strateginiu pranašumu, nes tai mažina tiekimo grandinės rizikas ir leidžia sparčiau plėsti DI paslaugas šalies viduje. Toks poslinkis kartu didina spaudimą globaliai rinkai, kur konkurencija vis dažniau persikelia į kainą, energijos sąnaudas ir diegimo paprastumą.

V4 pasirodymas rodo, kad DI lenktynės vis labiau virsta ne vien tikslumo varžybomis, bet ir kova dėl kaštų, infrastruktūros ir ekosistemų. Jei „DeepSeek“ pavyks išlaikyti aukštą kokybę kartu mažinant išvedimo kainą, tai gali paskatinti dar spartesnį atvirojo kodo sprendimų įsitvirtinimą tiek Kinijoje, tiek tarptautinėse rinkose.

Šaltiniai:
https://www.cnbc.com/2025/08/??/chinas-deepseek-releases-preview-of-long-awaited-v4-model-as-ai-race-intensifies.html
https://www.reuters.com/world/china/china-asks-tech-firms-halt-orders-nvidias-h200-chips-information-reports-2026-01-07/