CP v2

Category: Technologijos

  • „OpenAI“ pristatė GPT-5.5: žada šuolį programavime, bet įspėja dėl didelės rizikos

    „OpenAI“ pristatė GPT-5.5: žada šuolį programavime, bet įspėja dėl didelės rizikos

    „OpenAI“ paskelbė pristatanti naujausią savo dirbtinio intelekto modelį GPT-5.5. Bendrovė teigia, kad jis pastebimai geriau tvarkosi su programavimo užduotimis, gali efektyviau „naudotis kompiuteriu“ ir padeda atlikti gilesnį tyrimų darbą, kai problema suformuluota ne iki galo aiškiai.

    Naujasis modelis pasirodė praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po GPT-5.4 išleidimo, o tai dar kartą parodo itin spartų tempą, kuriuo šiuo metu vystosi DI rinka. Ši dinamika didina spaudimą visiems didiesiems žaidėjams, kurie varžosi dėl programuotojų, įmonių klientų ir infrastruktūros resursų.

    „Kas šiame modelyje tikrai ypatinga, tai kiek daugiau jis gali nuveikti turėdamas mažiau nurodymų“, – sakė „OpenAI“ prezidentas Gregas Brockmanas.

    Kur, pasak „OpenAI“, GPT-5.5 stipriausias

    „OpenAI“ nurodo, kad GPT-5.5 geriau analizuoja duomenis, rašo ir taiso kodą, padeda valdyti programinę įrangą, atlikti paiešką internete, rengti dokumentus ir skaičiuokles. Tokie patobulinimai svarbūs ne tik individualiems naudotojams, bet ir įmonėms, kurios DI diegia kaip produktyvumo įrankį kasdieniuose procesuose.

    Technologijų rinkoje tai vyksta itin konkurencingoje aplinkoje: „OpenAI“ stengiasi neprarasti tempo prieš konkurentus, tarp kurių minima „Google“ ir „Anthropic“. Pastaroji pastaruoju metu taip pat aktyviai pristato naujus modelius ir viešai akcentuoja saugumo ribojimus, kai kalbama apie jautrias kibernetines galimybes.

    Saugumo vertinimas: „High“, bet ne „Critical“

    „OpenAI“ teigia, kad GPT-5.5 neperžengia „Critical“ kibernetinio saugumo rizikos slenksčio, kuris, bendrovės apibrėžimu, galėtų atverti beprecedenčius kelius itin didelei žalai. Vis dėlto modelis priskirtas „High“ kategorijai, kuri, anot įmonės, gali sustiprinti esamus kelius reikšmingai žalai.

    „GPT-5.5 buvo plačiai testuotas trečiųjų šalių ir tikrintas per vadinamąjį red teaming dėl kibernetinių ir biologinių rizikų, o kibernetines apsaugas tobulinome mėnesius, atsirandant vis pajėgesniems modeliams“, – sakė „OpenAI“ tyrimų viceprezidentė Mia Glaese.

    Pastaruoju metu kibernetinio saugumo aspektas tapo vienu jautriausių DI industrijoje: galingesni modeliai gali padėti tiek gynėjams, tiek piktavaliams, pavyzdžiui, greičiau aptikti programų spragas ar automatizuoti tam tikras atakų grandines. Dėl to dalis bendrovių diegimą riboja etapais, o kai kurioms naudojimo sritims taikomos griežtesnės apsaugos.

    Kam modelis prieinamas dabar

    „OpenAI“ skelbia, kad GPT-5.5 nuo ketvirtadienio pradedamas diegti mokamiems naudotojams „ChatGPT“ aplinkoje: Plus, Pro, Business ir Enterprise planuose. Taip pat jis integruojamas į įmonės programavimo asistentą „Codex“.

    Bendrovė nurodė, kad GPT-5.5 į jos programavimo sąsają turėtų atkeliauti „labai greitai“, tačiau pabrėžė, kad diegimui per API reikalingos „kitokios apsaugos“. Praktikoje tai paprastai reiškia papildomą kontrolę, naudojimo politikų sugriežtinimą ir rizikų valdymo priemones, kai modelį integruoja trečiųjų šalių produktai.

    Rinkai tai signalizuoja dvi kryptis: iš vienos pusės, DI įrankiai vis agresyviau stumiami į profesionalų kasdienybę, ypač programavimo ir biuro darbo srityse. Iš kitos pusės, didėjant modelių gebėjimams, didėja ir priežiūros bei saugumo reikalavimų svarba, nes būtent jie gali lemti, kaip greitai tokios technologijos bus diegiamos plačiu mastu.

    Šaltiniai:

    https://www.cnbc.com/2026/04/22/openai-announces-gpt-5-5-its-latest-artificial-intelligence-model.html

    https://openai.com/safety

    https://openai.com/policies/usage-policies

  • Degalų kainos šauna į viršų: vairuotojai tikėjosi mažesnio draudimo, bet tiesa nuvilia

    Degalų kainos šauna į viršų: vairuotojai tikėjosi mažesnio draudimo, bet tiesa nuvilia

    Viduriniuose Rytuose kylant įtampai ir brangstant naftai, degalų kainos JAV vėl smarkiai kyla, o vairuotojai vis dažniau riboja keliones. Vis dėlto lūkestis, kad dėl mažesnio nuvažiuojamo atstumo reikšmingai pigs ir automobilio draudimas, kol kas nepasitvirtina.

    Draudimo pasiūlymus lyginanti platforma „Insurify“ skaičiuoja, kad nuo konflikto pradžios degalų kainos išaugo apie 37 proc. Toks šuolis paprastai mažina vairuotojų aktyvumą, nes dalis žmonių renkasi retesnes keliones, viešąjį transportą ar dalijimąsi automobiliu.

    Remiantis „Insurify“ ataskaita, degalų kainai padidėjus 10 proc., vidutiniškai nuvažiuojamas atstumas sumažėja maždaug 3 proc. Tačiau net jei bendras nuvažiuojamas atstumas per metus kristų 10 proc., metinė įmoka už automobilio draudimą sumažėtų tik nežymiai.

    „Insurify“ vertinimu, tokiu atveju vidutinė metinė įmoka JAV galėtų sumažėti iki maždaug 1 950 eurų, kai dabar siekia apie 1 960 eurų. Skirtumas sudarytų apie 24 eurus per metus, tad reali finansinė nauda vairuotojui būtų beveik nepastebima.

    Tuo pat metu, net ir mažiau važiuojant, degalams išleidžiama suma vis tiek išaugtų. „Insurify“ skaičiuoja, kad 2026 metais vien degalų brangimas vidutiniam vairuotojui gali kainuoti apie 350 eurų daugiau, net jei jis sumažintų kelionių apimtį.

    „Degalų kainos gali lengvai „suvalgyti“ menkas draudimo sutaupytas sumas, ypač jei žmogus daug važinėja“, – sakė „Insurify“ vyresnysis analitikas Mattas Brannonas.

    Draudikams mažesnis eismas teoriškai reiškia mažiau avarijų ir mažesnes išmokas, tačiau šį efektą silpnina kiti veiksniai. Pasak „Insurify“, automobilių dalių kainos per metus pakilo apie 4 proc., o tai brangina remontą ir žalų administravimą, todėl spaudimas draudimo tarifams nemažėja.

    Prie rizikų prisideda ir prekybos politika bei galimi tarifai, kurie gali dar labiau padidinti dalių bei remonto sąnaudas. Dėl to dalis draudikų rinkai siunčia signalus, kad įkainių mažėjimo tikėtis sudėtinga, net jei vairuotojai laikinai sumažina nuvažiuojamus atstumus.

    Praktikoje tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu degalų brangimas labiau paveiks vairuotojų biudžetus nei draudimo įmokų pokyčiai. Vairuotojams, ieškantiems realių sutaupymų, dažniausiai didesnę įtaką daro draudimo sąlygų peržiūra, franšizės pasirinkimas, transporto priemonės keitimas į ekonomiškesnę ir skirtingų pasiūlymų palyginimas.

    Šaltiniai:
    https://www.cnbc.com/2026/04/07/with-gas-above-4-drivers-across-the-us-say-theyre-cutting-back.html
    https://insurify.com/car-insurance/insights/iran-war-impact

  • Po Musko skambučio Crameris ragina pirkti „Tesla“: investuotojai išgirdo tai, ko nesitikėjo

    Po Musko skambučio Crameris ragina pirkti „Tesla“: investuotojai išgirdo tai, ko nesitikėjo

    JAV televizijos CNBC komentatorius Jimas Crameris po „Tesla“ rezultatų pristatymo investuotojams pareiškė, kad bendrovės akcijos, jo vertinimu, yra vertos dėmesio. Jis akcentavo, kad rinkos dalyviai pernelyg susitelkia į artimiausio laikotarpio rizikas ir neįvertina ilgalaikio įmonės technologinio potencialo.

    „Žiūrėdamas į visas kitas technologijas, šiandien aš būčiau „Tesla“ pirkėjas“, – sakė J. Crameris.

    „Tesla“ paskelbė mišrius 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus: pakoreguotas pelnas akcijai siekė 0,38 euro ir viršijo analitikų prognozuotą maždaug 0,35 euro lygį. Pajamos sudarė apie 19,7 mlrd. eurų ir buvo kiek mažesnės nei rinkos lūkesčiai, kurie siekė apie 19,9 mlrd. eurų.

    Po rezultatų pristatymo akcijos krito, investuotojams nerimaujant dėl augančių kapitalo išlaidų ir galimai lėtesnio kai kurių projektų tempo. Rinkoje taip pat išliko klausimų dėl robotaksi ir pažangios vairavimo pagalbos sprendimų diegimo grafiko, kuris investuotojams svarbus vertinant artimiausių metų pinigų srautus.

    Akcentas – DI ir robotika

    J. Cramerio teigimu, Elono Musko tonas konferencinio skambučio metu sustiprino jo optimistinį požiūrį, nes daug dėmesio skirta DI ir robotikai. Komentatorius išskyrė humanoidinį robotą „Optimus“, kurį E. Muskas anksčiau yra įvardijęs kaip potencialiai svarbiausią „Tesla“ produktą ateityje.

    Pasak J. Cramerio, būtent toks masto mąstymas ir yra argumentas, kodėl investuotojai renkasi „Tesla“, net jei trumpuoju laikotarpiu rezultatų dinamika kelia įtampą. Tokia logika remiasi prielaida, kad didžiausia vertė gali būti sukurta ne vien elektromobilių segmente, o automatizacijos, robotikos ir programinės įrangos srityse.

    Didesnės išlaidos ir rinkos nervingumas

    E. Muskas investuotojams patvirtino, kad „Tesla“ reikšmingai didins kapitalo išlaidas. Rinkai tai tapo jautriu signalu, nes didesnės investicijos paprastai reiškia spaudimą pelningumui ir laisvajam pinigų srautui, ypač kai konkurencija elektromobilių rinkoje aštrėja, o kainų mažinimai veikia maržas.

    Kartu dalis skeptikų akcentuoja autonominio vairavimo terminus: E. Muskas leido suprasti, kad visiškai neprižiūrimos funkcijos gali būti pasiektos vėliau, nei tikisi agresyviausi šalininkai. J. Crameris šią kritiką vadino pernelyg trumparegiška, pabrėždamas, kad investuotojams svarbu vertinti visą ilgalaikę technologijų kryptį.

    Musko ekosistema ir platesnės spekuliacijos

    Rinkoje taip pat netrūksta spekuliacijų, kad „Tesla“ vertinimas vis dažniau siejamas su platesne E. Musko įmonių ekosistema. Tokį foną sustiprina kalbos apie glaudesnius ryšius su „SpaceX“ ir pastarosios planus ateityje svarstyti viešą akcijų siūlymą, nors konkretūs terminai nuolat keičiasi.

    Pastaruoju metu dėmesį traukia ir E. Musko valdomų technologinių projektų konsolidacija, įskaitant DI sprendimus ir socialinės platformos „X“ vystymą. Investuotojams tai didina neapibrėžtumą, bet kartu maitina lūkesčius, kad skirtingos veiklos gali dalintis talentais, duomenimis ir skaičiavimo infrastruktūra.

    Vis dėlto analitikai primena, kad „Tesla“ akcijoms būdingi dideli svyravimai, o bendrovės vertę reikšmingai lemia ne tik dabartiniai pardavimai, bet ir tikėjimas būsimais produktais bei jų komerciniu pritaikymu. Todėl kiekvienas E. Musko pareiškimas apie DI, robotus ar autonomiją rinkoje dažnai sukelia stiprią reakciją.

    Šaltiniai:

    https://www.cnbc.com/2026/04/24/jim-cramer-tesla-is-a-buy-after-hearing-what-elon-musk-said-on-the-earnings-call.html

    https://www.tesla.com/ir

  • „Alibaba“ DI keliasi į automobilius: balso komandos žadamos kaip raktas į maistą ir viešbučius

    „Alibaba“ DI keliasi į automobilius: balso komandos žadamos kaip raktas į maistą ir viešbučius

    Kinijos technologijų milžinė „Alibaba“ paskelbė, kad jos DI modelis „Qwen“ bus integruojamas į automobilių gamintojų sistemas, o vairuotojai galės balsu užsakyti maisto pristatymą, rezervuoti viešbučius ar įsigyti bilietus pramogoms. Sprendimas pristatytas Pekino automobilių parodos atidarymo dieną, kai gamintojai vis aktyviau ieško būdų išsiskirti nebe vien techninėmis charakteristikomis, bet ir skaitmeninėmis paslaugomis.

    Pasak „Alibaba“, „Qwen“ automobiliuose bus diegiamas kaip vadinamasis agentinis asistentas, galintis ne tik atsakyti į klausimus, bet ir atlikti kelių žingsnių užduotis. Tai reiškia, kad sistema turėtų suprasti balso komandą, suplanuoti veiksmų seką, prisijungti prie mokėjimų, navigacijos ar kitų paslaugų ir pateikti rezultatą vairuotojui.

    Veiks ir su silpnu ryšiu

    Vienas svarbiausių akcentų – „Qwen“ turėtų veikti net ir esant ribotam interneto ryšiui. „Alibaba“ nurodo, kad sprendimas derina apdorojimą pačiame įrenginyje su debesijos skaičiavimais, todėl dalis funkcijų gali išlikti pasiekiamos ir tada, kai ryšys nestabilus.

    DI sprendimas taip pat pritaikytas veikti su „Nvidia“ automobiliams skirta lustų sistema, kuri yra vienas dažniausiai gamintojų pasirenkamų pagrindų pažangiems multimedijos ir pagalbos vairuotojui sprendimams. Tai signalizuoja, kad „Alibaba“ siekia ne vien programinės įrangos, bet ir gilesnės integracijos į automobilių kompiuterius.

    Kas diegs „Qwen“?

    „Alibaba“ skelbia, kad „Qwen“ į savo automobilių sistemas integruos tokie gamintojai kaip BYD, „Geely“, „Li Auto“, „Changan“, „Dongfeng“, BAIC ir „Great Wall Motor“, taip pat Kinijoje veikianti „Volkswagen“ bendra įmonė. Bendrovė taip pat priminė, kad anksčiau šiais metais „FAW Group“ prekės ženklas „Hongqi“ integravo „Qwen“ į automobilio sistemą, debiutuodamas su įkraunamu hibridu „Hongqi HS6“.

    Tokia plėtra atspindi platesnę Kinijos rinkos kryptį: elektromobilių segmentui lėtėjant ir konkurencijai aštrėjant, gamintojai vis daugiau dėmesio skiria automobilio programinei įrangai, paslaugų ekosistemai ir balso sąsajoms. Automobilis vis dažniau pristatomas kaip platforma prenumeratoms, mokėjimams ir kasdieniams skaitmeniniams veiksmams, o ne tik transporto priemonė.

    DI lenktynės automobiliuose

    Pekino parodoje matyti, kad dėl vietos automobiliuose varžosi ne tik „Alibaba“. Kinijoje pristatytas „Audi“ rinkai skirtas elektrinis visureigis E7X, kurio išankstiniai pardavimai planuojami gegužės 8 dieną, turėtų integruoti DI funkcijas iš „ByteDance“ „Doubao“ ir „iFlyTek“.

    Be to, „General Motors“ prabangaus padalinio „Cadillac“ modeliuose taip pat demonstruotos balso asistento galimybės, galinčios jungtis su „ByteDance“ „Doubao“. Tuo pat metu lieka neaišku, ar tokios DI funkcijos bus siūlomos ir už Kinijos ribų, nes diegimą dažnai lemia vietos reguliavimas, duomenų apsaugos reikalavimai ir partnerystės su regioninėmis paslaugų platformomis.

    Ekspertai pabrėžia, kad automobiliuose diegiamas DI kelia ir papildomų klausimų: nuo vairuotojo dėmesio valdymo iki privatumo, balso įrašų bei mokėjimų saugumo. Dėl to gamintojai ir technologijų bendrovės vis dažniau renkasi hibridinį modelį, kai dalis užklausų apdorojama lokaliai, o į debesiją siunčiama tik tai, kas būtina.

    Šaltiniai:

    https://www.cnbc.com/2026/04/24/alibabas-qwen-ai-is-coming-to-cars-allowing-drivers-to-order-food-and-book-hotels-by-voice.html

    https://www.nvidia.com/en-us/solutions/automotive/

  • „Porsche“ traukiasi iš „Bugatti Rimac“: parduoda 45 proc. ir atsisveikina su „Rimac Group“

    „Porsche“ traukiasi iš „Bugatti Rimac“: parduoda 45 proc. ir atsisveikina su „Rimac Group“

    „Porsche“ susitarė parduoti turėtą 45 proc. bendros įmonės „Bugatti Rimac“ akcijų paketą ir taip visiškai pasitraukti iš projekto, kuriame vystomas legendinis „Bugatti“ prekės ženklas. Sandoris reiškia, kad vokiečių gamintojas baigia dalyvavimą 2021 metais suformuotoje struktūroje, kurioje kontrolę turėjo kroatų „Rimac Group“.

    Skelbiama, kad „Porsche“ savo dalį perleidžia konsorciumui, kuriam vadovauja Niujorke įsikūręs rizikos kapitalo fondas „HOF Capital“, o didžiausias investuotojas jame yra „BlueFive Capital“. Po sandorio „Rimac Group“ perims visą „Bugatti Rimac“ operacinę kontrolę ir su naujais finansiniais partneriais sieks spartinti prekės ženklo plėtrą.

    Be pasitraukimo iš „Bugatti Rimac“, „Porsche“ taip pat parduoda turėtą 20,6 proc. „Rimac Group“ akcijų paketą. Tai reiškia visišką pasitraukimą iš investicijos į vieną žinomiausių Europoje elektrinių hiperautomobilių ir technologijų kūrėjų, kuris kartu vysto ir komponentų bei sprendimų tiekimą automobilių pramonei.

    Sandorio finansinės sąlygos neatskleidžiamos, tačiau ankstesnės derybų užuominos leidžia suprasti, kad kalbama apie didelės vertės aktyvą. 2025 metais žiniasklaidoje buvo skelbta, kad „Rimac“ įkūrėjas Mate Rimac svarstė galimybę išpirkti „Porsche“ dalį, o tuomet preliminarūs vertinimai „Bugatti Rimac“ vertę siejo su kiek daugiau nei 1 000 000 000 eurų riba.

    „Porsche“ sprendimas sutampa su platesnėmis automobilių pramonės tendencijomis, kai gamintojai peržiūri partnerystes ir investicijas dėl lėtėjančio augimo, didėjančių sąnaudų ir spaudžiamų pelningumo maržų. Konsultacijų bendrovė „Bain & Company“ yra nurodžiusi, kad automobilių ir mobilumo sektoriaus susijungimų bei įsigijimų rinka 2025 metais vėl augo, o iki trečiojo ketvirčio sandorių vertė viršijo apie 32 000 000 000 eurų.

    „Kaip ankstyvos stadijos „Rimac Group“ investuotoja, „Porsche“ reikšmingai prisidėjo prie „Rimac Technology“ augimo iki įsitvirtinusios pirmo lygio automobilių technologijų bendrovės. Pardavę savo dalį, sutelkiame „Porsche“ į pagrindinį verslą“, – sakė „Porsche“ vadovas Michaelis Leitersas.

    „Turėdami tvirtus pagrindus, kuriuos padėjo sukurti „Porsche“ parama, dabar turime struktūrą, leidžiančią dar greičiau įgyvendinti mūsų ilgalaikę viziją“, – sakė „Bugatti Rimac“ vadovas Mate Rimac.

    Rinkos reakcija į naujieną buvo atsargi: pranešta, kad „Porsche“ akcijos Frankfurto biržoje ankstyvoje prekyboje smuko 1,6 proc. Analitikų vertinimu, tokie sprendimai dažnai signalizuoja apie norą supaprastinti veiklą ir koncentruoti kapitalą į prioritetines kryptis, ypač kai gamintojai vienu metu finansuoja elektrifikaciją, programinės įrangos plėtrą ir tiekimo grandinių atsparumą.

    „Bugatti Rimac“ atveju pokyčiai reiškia aiškesnę kontrolės struktūrą, kai strateginius sprendimus priims „Rimac Group“, o naujieji partneriai teiks finansinį ir strateginį užnugarį. Tokia schema gali pagreitinti investicijų priėmimą ir modelių bei technologijų vystymo tempą, ypač prabangių ir itin mažos apimties automobilių segmente, kuriame svarbi tiek inžinerinė pažanga, tiek prekės ženklo išskirtinumas.

    Šaltiniai:

    https://www.cnbc.com/2026/01/09/porsche-selling-bugatti-rimac-stake-walking-away-from-rimac.html

    https://www.bain.com/insights/automotive-and-mobility-m-and-a-report-2026/

  • FBI skelbia didelį kibernetinį incidentą: įtariami Kinijos įsilaužėliai pasiekė stebėjimo duomenis

    JAV federalinis tyrimų biuras (FBI) neseniai Kinija siejamą įsilaužimą į jautrią agentūros stebėjimo sistemą pripažino dideliu kibernetiniu incidentu. Toks statusas reiškia, kad įvykis kelia apčiuopiamą riziką JAV nacionaliniam saugumui, o apie jį privaloma informuoti Kongresą per nustatytą terminą.

    Sprendimas rodo, kad įsilaužėliams galėjo pavykti pasiekti ar perimti reikšmingą kiekį jautrių duomenų, laikomų pačiose FBI sistemose. Pagal federalinį informacijos saugos reguliavimą, dideliu incidentu laikomas toks pažeidimas, kuris gali pakenkti nacionaliniam saugumui, užsienio politikai, visuomenės pasitikėjimui ar pilietinėms laisvėms.

    Kas buvo paveikta

    Apie įtartiną veiklą vidinėje sistemoje FBI Kongresui pranešė kovo pradžioje, nurodydama, kad joje buvo teisėsaugai jautrios informacijos. Viešai tuo metu nebuvo įvardyta, kas galėjo būti atakos vykdytojas, tačiau, su tyrimu susipažinusių pareigūnų teigimu, įtariamas Kinijos pėdsakas.

    Kongresui pateiktame pranešime teigiama, kad įsilaužimas galėjo būti įvykdytas pasinaudojus komercinio interneto paslaugų tiekėjo tiekimo grandinės infrastruktūra. Toks kelias, anot FBI, atspindi pažangias atakuotojų taktikas ir didina riziką, kad pažeidimai gali paveikti ne tik vieną organizaciją, bet ir susijusius tiekėjus.

    Paveiktoje sistemoje, kaip nurodyta pranešime, buvo duomenų iš teisinio proceso, įskaitant vadinamųjų pen register bei trap and trace priemonių grąžą, taip pat asmens duomenų apie asmenis, susijusius su FBI tyrimais. Šios priemonės paprastai nefiksuoja pokalbių turinio, tačiau renka metaduomenis, pavyzdžiui, ryšio faktą, kryptį ar techninę informaciją.

    Tokie duomenys ypač vertingi užsienio žvalgybos tarnyboms ir organizuotoms grupuotėms, nes gali atskleisti, kas yra teisėsaugos dėmesio centre, kokios bylos vykdomos ir kokie ryšiai tiriami. Net ir be turinio, metaduomenys gali padėti atkurti kontaktų tinklus, nustatyti prioritetinius taikinius ar kompromituoti operacijas.

    Kodėl didelio incidento statusas svarbus

    Buvusi FBI kibernetinio padalinio vadovybės atstovė Cynthia Kaiser teigė nežinanti, kad FBI savo sistemų atžvilgiu būtų skelbusi tokį vertinimą bent nuo 2020 metų. Tai pabrėžia ne tik incidento rimtumą, bet ir tai, kad vidinių sistemų pažeidimai JAV institucijose dažnai vertinami itin konservatyviai.

    „Pagal FISMA slenksčiai yra gana aukšti, o tik kelios agentūros kasmet paskelbia didelį kibernetinį incidentą“, – sakė Cynthia Kaiser.

    FBI atstovas viešai plačiau incidento nekomentavo, pakartodamas ankstesnę poziciją, kad agentūra nustatė ir suvaldė įtartiną veiklą tinkluose, pasitelkdama visas technines priemones. Vis dėlto neatskleidžiama, kas konkrečiai lėmė sprendimą priskirti įvykį didelio incidento kategorijai, taip pat ar pažeidimas jau galutinai suvaldytas.

    Pagal JAV praktiką, didelio incidento paskelbimas taip pat turėtų įjungti tarpinstitucinį reagavimo mechanizmą, kuriame dalyvauja kelios nacionalinio saugumo ir kibernetinės gynybos grandys. Žinoma, kad Baltieji rūmai kovo pradžioje buvo sušaukę susitikimą, kuriame dalyvavo ir FBI, NSA bei CISA atstovai, tačiau viešai nepatvirtinama, kokios konkrečios priemonės pritaikytos.

    Kontekstas: Kinija ir atakos per tiekėjus

    Incidentas vertinamas platesniame kontekste, kuriame Kinija siejamos grupės pastaraisiais metais vis dažniau taikosi į JAV nacionalinio saugumo ir kritinės infrastruktūros sistemas. JAV pareigūnai ne kartą pabrėžė, kad tokios operacijos dažnai remiasi ilgalaikiu nepastebimu buvimu tinkluose, tiekimo grandinės rizikomis ir pažeidžiamumų išnaudojimu.

    Kinijos įsilaužėliai anksčiau buvo siejami su bandymais pasinaudoti komercinių ryšių ir IT paslaugų tiekėjais kaip tramplynu į valstybines sistemas. Tokia schema leidžia išnaudoti tiekėjų prieigas, techninio aptarnavimo kanalus ar bendras infrastruktūras, kurios įprastai turi aukštą pasitikėjimo lygį organizacijose.

    Senato žvalgybos komiteto vicepirmininkas Markas Warneris viešai pareiškė, kad šis atvejis yra dar vienas priminimas apie augantį pažangių kibernetinių priešininkų aktyvumą. Tuo pat metu pareigūnai pripažįsta ir reputacinę žalą, kai įsilaužimas paliečia pačią instituciją, atsakingą už tokių grėsmių tyrimą.

    Kol kas neatsakytas esminis klausimas, kiek duomenų galėjo būti pasiekta ar išvesta ir ar buvo pažeistos operatyvinės veiklos detalės. Atsakymai į juos lems ir politines diskusijas Kongrese, ir praktinius sprendimus dėl tiekėjų kontrolės, tinklų segmentavimo bei jautrių duomenų apsaugos griežtinimo.

    Šaltiniai:

    https://www.politico.com/news/2026/03/06/fbi-hack-white-house-nsa-cisa-00817072

    https://www.politico.com/news/2026/03/27/fbi-kash-patel-email-hacks-handala-00848519

    https://www.politico.com/news/2024/08/09/china-hacking-group-cybersecurity-00173454

    https://www.politico.com/news/2024/11/13/china-hackers-wiretap-data-telcos-00189445

    https://obamawhitehouse.archives.gov/the-press-office/2016/07/26/presidential-policy-directive-united-states-cyber-incident

  • Vaikų išnaudojimo medžiagos paieška žinutėse ES tapo neteisėta: ką darys „Meta“ ir „Google“

    Europos Sąjungoje nuo balandžio 3 dienos baigė galioti laikinas teisinis režimas, leidęs technologijų bendrovėms savanoriškai tikrinti privačias elektronines žinutes ir kitą turinį dėl vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos. Dėl to dalis iki šiol taikytų nusikaltimų prevencijos priemonių atsidūrė teisinėje pilkojoje zonoje.

    Pasibaigus terminui, ES teisėje nebeliko aiškaus pagrindo, kuris leistų paslaugų teikėjams proaktyviai aptikti vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą privačiuose ryšiuose. Europos Komisija yra įspėjusi, kad be tokio pagrindo tikrinimas gali prieštarauti e. privatumo taisyklėms, kurios saugo ryšių konfidencialumą.

    Tuo pat metu keturios didžiosios technologijų įmonės „Google“, „Meta“, „Microsoft“ ir „Snap“ pareiškė, kad ketina ir toliau imtis savanoriškų veiksmų vaikų saugumui užtikrinti. Bendrovės ragina ES institucijas skubiai susitarti dėl naujo reguliavimo, kuris aiškiai apibrėžtų, kas leidžiama ir kokiomis sąlygomis.

    „Raginame ES institucijas skubos tvarka užbaigti derybas dėl reguliavimo sistemos“, – teigiama bendrame bendrovių pareiškime.

    Teisinis neapibrėžtumas atsirado dėl politinio aklavietės: ES teisėkūros institucijoms nepavyko laiku susitarti, kaip pratęsti arba pakeisti laikiną reguliavimą. Europos Komisijos atstovai viešai pabrėžė, kad be teisinio pagrindo įmonės nebegali proaktyviai aptikti vaikų seksualinio išnaudojimo privačiuose pranešimuose.

    Ši situacija kelia dvi priešingas rizikas. Viena vertus, sustabdžius aptikimą gali sumažėti pranešimų teisėsaugai ir sulėtėti vaikų apsaugos veiksmai. Kita vertus, tęsiant tikrinimą be aiškaus leidimo, paslaugų teikėjai gali atsidurti pažeidimo situacijoje pagal ES privatumo taisykles ir sulaukti priežiūros institucijų vertinimo.

    Panašus tarpas buvo susidarięs ir 2020 metais, kai paslaugų teikėjai taip pat susidūrė su laikinu teisinio pagrindo trūkumu. Tuomet dalis bendrovių nenutraukė savanoriško aptikimo, argumentuodamos vaikų saugumo prioritetu, tačiau dabartinis atvejis išsiskiria tuo, kad ES institucijos viešai akcentuoja galimą neatitiktį e. privatumo reikalavimams.

    Europos Parlamente netrūksta ir kritikų, kurie teigia, kad pernelyg platus tikrinimas gali būti invazinis ir kelti grėsmę ryšių slaptumui. Žaliųjų frakcijai priklausanti europarlamentarė Markéta Gregorová yra sakiusi, kad ankstesniais laikotarpiais dalis įmonių ir be aiškaus pagrindo tęsė tikrinimą, todėl, jos vertinimu, būtina išlikti budriems ir užtikrinti proporcingumą.

    Dabar ES sprendimų priėmėjams tenka užduotis suderinti du jautrius tikslus: efektyvią kovą su vaikų seksualiniu išnaudojimu internete ir ryšių privatumo apsaugą. Kol nebus priimtas naujas aiškus reguliavimas, technologijų bendrovės, teisėsauga ir priežiūros institucijos veiks nepatogioje tarpinėje fazėje, kurioje vienodų taisyklių ir praktikos visoje ES gali ir nebūti.

    Šaltiniai:
    – https://pro.politico.eu/bills/755520/overview
    – https://www.europol.europa.eu/media-press/newsroom/news/combatting-child-sexual-exploitation-statement-catherine-de-bolle
    – https://blog.google/company-news/inside-google/around-the-globe/google-europe/reaffirming-commitment-to-child-safety/
    – https://www.politico.eu/article/eu-commissioners-blast-parliament-over-delays-to-online-child-abuse-crackdown/

  • Moldova prašo kelio į ES ir siūlo patirtį prieš Rusijos hibridines atakas bei rinkimų kišimąsi

    Moldova ragina Europos Sąjungą greičiau judėti jos narystės link ir argumentuoja, kad tai būtų naudinga ne tik Kišiniovui. Šalies pareigūnai teigia, jog Moldova gali prisidėti prie visos ES saugumo, nes jau kelerius metus yra Rusijos hibridinių atakų poligonas.

    Moldova yra įsiterpusi tarp Rumunijos ir Ukrainos, todėl saugumas ilgą laiką buvo viena pagrindinių priežasčių siekti integracijos į ES. Tačiau dabar Kišiniovas pabrėžia, kad sukaupta praktika kovojant su dezinformacija, kibernetinėmis grėsmėmis ir neteisėtu finansavimu gali būti pritaikyta ir kitose Europos valstybėse, ypač prieš rinkimus.

    Patirtis, kurią siūlo dalintis

    Moldovos vyriausybė kaltina Maskvą bandymais daryti įtaką svarbiems balsavimams 2024 ir 2025 metais. Pasak Kišiniovo, buvo fiksuotas balsų pirkimas, atakos prieš kritinę infrastruktūrą ir koordinuotos melagingos informacijos kampanijos socialiniuose tinkluose.

    „Moldovos stojimas dažnai apibūdinamas kaip saugumo garantija mūsų šaliai, ir tai tiesa. Tačiau tai taip pat yra strateginė investicija į pačios Europos saugumą“, – sakė Moldovos ministro pirmininko pavaduotoja Europos integracijos klausimams Cristina Gherasimov.

    Moldovos prezidento nacionalinio saugumo patarėjas Stanislav Secrieru tvirtina, kad šalis jau perdavė įžvalgas ES valstybėms, kurioms artimiausiais metais teks rinkimų testas. Jo teigimu, Moldova gali padėti stiprinti rinkimų procesų integralumą, atsparumą dezinformacijai, kibernetinę gynybą ir kovą su neteisėtais pinigų srautais.

    Rinkimai kaip silpniausia vieta

    Kišiniovas akcentuoja, kad rinkimų laikotarpiai yra patogiausias taikinys išoriniam kišimuisi, nes visuomenė tampa jautresnė emociniams naratyvams, o politinė konkurencija didina informacinį triukšmą. Dėl to Moldova save pristato kaip ankstyvo perspėjimo atvejį, rodantį, kokias taktikas Rusija gali taikyti ir kitur Europoje.

    „Rinkimai yra lengviausias Rusijos kelias įsikišti“, – sakė Moldovos prezidentės Maia Sandu patarėja užsienio politikos ir ES reikalams Olga Roșca.

    Be informacinių operacijų, Moldova mini ir konkrečius saugumo tyrimus, kai, anot pareigūnų, buvo išaiškintas tarpvalstybinis tinklas, siejamas su destabilizavimo planavimu ir mokymais užsienyje. Tokie atvejai, Kišiniovo teigimu, rodo, kad hibridinės grėsmės apima ne vien propagandą, bet ir organizuotą veiklą, nukreiptą į visuomenės neraminimą bei institucijų diskreditavimą.

    Narystės kelias ir politinės kliūtys

    Moldova savo stojimo procesą sieja su Ukrainos keliu į ES, tačiau derybų tempas išlieka politinių ginčų objektu Bendrijoje. Kišiniovas argumentuoja, kad uždelsimas didina riziką, jog prorusiškos ar populistinės jėgos gali atgauti įtaką, o tai turėtų ilgalaikių pasekmių regiono stabilumui.

    Siekdama įtikinti partnerius, prezidentė Maia Sandu pastaruoju metu aktyviai lankosi ES sostinėse ir pabrėžia, kad Europos saugumas neatsiejamas nuo rytinės kaimynystės. Jos logika paprasta: jei demokratinės valstybės paliekamos pilkosiose zonose, tai suteikia daugiau erdvės Kremliaus spaudimui ir įtakos operacijoms.

    „Europa, kuri rimtai žiūri į savo saugumą, turi rimtai žiūrėti į savo rytinę kaimynystę. Ji negali remti Ukrainos viena ranka, o kita palikti demokratines valstybes pilkosiose zonose“, – sakė Maia Sandu.

    Šaltiniai:
    – https://www.politico.eu/article/moldova-eu-let-us-in-and-well-help-you-fend-off-russia/
    – https://presedinte.md/eng/discursuri/discursul-presedintei-maia-sandu-in-parlamentul-letoniei

  • Fancy Bear ataka per „Wi‑Fi“ maršrutizatorius: kaip Rusijos įsilaužėliai rinko duomenis Vakaruose

    Fancy Bear ataka per „Wi‑Fi“ maršrutizatorius: kaip Rusijos įsilaužėliai rinko duomenis Vakaruose

    JAV ir kelių Europos šalių kibernetinio saugumo tarnybos pranešė atskleidusios plataus masto šnipinėjimo kampaniją, siejamą su Rusijos įsilaužėlių grupe Fancy Bear. Pasak pareigūnų, taikiniais tapo kariuomenės, valdžios institucijos ir kritinės infrastruktūros organizacijos, o prieiga dažnai buvo išgaunama pasinaudojant silpnai apsaugotais „Wi‑Fi“ maršrutizatoriais.

    Bendrame pareiškime, kurį paskelbė JAV ir partnerių institucijos, nurodoma, kad operacijoje dalyvavo ir teisėsaugos bei žvalgybos tarnybos iš Kanados, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Ukrainos ir kitų valstybių. Tyrėjai teigia, kad užpuolikai naudodavo maršrutizatorius kaip tarpinį tašką, leidžiantį nepastebimai stebėti duomenų srautus ir rinkti prisijungimo informaciją.

    Ukrainos saugumo tarnyba SBU tvirtina, kad įsilaužėliai rinko slaptažodžius, autentifikavimo žetonus ir kitus jautrius duomenis, įskaitant elektroninius laiškus. Pasak SBU, ši informacija vėliau galėjo būti panaudota tikslingoms kibernetinėms atakoms, žvalgybai ir informaciniam sabotažui.

    „Rusai stengėsi apimti kuo daugiau pažeidžiamų maršrutizatorių ir nukreipdavo užklausas tik į jiems įdomius domenus, pavyzdžiui, valstybinių institucijų Ukrainoje ar su „Microsoft Outlook“ susijusius adresus“, – sakė vienas operacijoje dalyvavęs teisėsaugos pareigūnas.

    Pasak Ukrainos SBU, ypatingas dėmesys buvo skirtas valstybinių institucijų darbuotojų, Ukrainos gynybos pajėgų padalinių ir gynybos pramonės įmonių tarpusavio komunikacijai. Tai atitinka įprastą šios grupės profilį, kai prioritetas teikiamas karinei ir politinei žvalgybai.

    Kas yra Fancy Bear ir kaip veikia schema

    Vakarų institucijos kampaniją susiejo su Fancy Bear, dar žinoma kaip APT28 ir Forest Blizzard. Ši grupė anksčiau ne kartą buvo įvardyta kaip siejama su Rusijos karine žvalgyba GRU, o jos veikla dažnai nukreipta į gynybos, diplomatinio ir saugumo sektoriaus taikinius.

    Pagal viešai paskelbtą informaciją, pažeidžiamumais maršrutizatoriuose buvo naudojamasi mažiausiai nuo 2024 metų, įskaitant plačiai paplitusius modelius, tokius kaip „TP-Link“. Užvaldę maršrutizatorių, užpuolikai galėjo stebėti įrenginių, pavyzdžiui, nešiojamųjų kompiuterių ar telefonų, duomenų apsikeitimą, taip pat bandyti apeiti dalį apsaugos mechanizmų.

    Ekspertai pabrėžia, kad maršrutizatoriai yra patrauklus taikinys, nes jie dažnai dirba be pertraukų, ilgai negauna atnaujinimų, o numatytieji slaptažodžiai arba pasenusi programinė įranga sukuria spragas. Tokia prieiga suteikia galimybę ne tik stebėti srautą, bet ir palengvinti tolimesnį įsibrovimą į vidinius tinklus.

    Ką tai reiškia organizacijoms ir žmonėms

    Šis atvejis rodo, kad kibernetinės atakos vis dažniau remiasi ne vien el. laiškais ar darbuotojų apgavystėmis, bet ir infrastruktūros lygmens pažeidimais. Net ir turint šifravimą bei modernias paskyrų apsaugas, silpniausia grandis gali būti tinklo įranga, kurios konfigūracija ir atnaujinimai paliekami nuošalyje.

    Saugumo tarnybos savo rekomendacijose paprastai akcentuoja maršrutizatorių programinės įrangos atnaujinimą, administratoriaus slaptažodžių keitimą, nuotolinio valdymo išjungimą, žurnalų peržiūrą ir prieigos ribojimą. Didelėms organizacijoms taip pat svarbi segmentacija, centralizuotas įrangos valdymas ir nuolatinė stebėsena, kad kompromitacijos būtų aptinkamos anksti.

    Vakarų institucijų vertinimu, tokio tipo kampanijos yra ilgalaikės ir pritaikomos, todėl taikinių spektras gali plėstis priklausomai nuo geopolitinės situacijos. Dėl to tikimasi, kad artimiausiu metu bus skelbiama daugiau techninių indikatorių ir papildomų rekomendacijų, kaip aptikti ir užkardyti panašius bandymus.

    Šaltiniai:

    – https://media.defense.gov/2026/Apr/07/2003907743/-1/-1/0/I-260407-PSA.PDF

    – https://t.me/SBUkr/17260

  • Nutekėjo „Assassin’s Creed Black Flag Resynced“ kaina: kiek kainuos dvi versijos?

    Nutekėjo „Assassin’s Creed Black Flag Resynced“ kaina: kiek kainuos dvi versijos?

    Į viešumą vėl iškilo informacija apie „Assassin’s Creed IV: Black Flag“ perdirbinį „Assassin’s Creed Black Flag Resynced“. Patys „Ubisoft“ atstovai anksčiau yra užsiminę, kad projektas – menkai slepiama paslaptis, o dabar nutekėjimas papildė vaizdą dar vienu svarbiu klausimu: kiek žaidėjams teks mokėti.

    Remiantis nutekėjusia informacija, žaidimas turėtų pasirodyti dviem leidimais – standartiniu ir kolekciniu. Būtent kainodara, ypač kolekcinio leidimo atveju, dažnai tampa jautria tema, nes pastaraisiais metais didžiųjų leidėjų žaidimų kainos kyla, o skirtingų versijų turinio skirtumai ne visada aiškiai pagrindžiami.

    Nutekėjimą sieja su žinomu industrijos informatoriumi billbil-kun, kuris anksčiau ne kartą yra tiksliai atskleidęs žaidimų leidėjų planus dar iki oficialių anonsų. Kol „Ubisoft“ nepateikė oficialaus patvirtinimo, šią informaciją verta vertinti kaip preliminarią, tačiau ji sutampa su bendra tendencija rinkoje, kai remasteriai ir perdirbiniai pristatomi keliais brangesniais paketais.

    Kas žinoma apie patį perdirbinį

    „Assassin’s Creed IV: Black Flag“ originaliai pasirodė 2013 metais ir iki šiol laikomas vienu ryškiausių serijos žaidimų, ypač dėl piratavimo temos, laivų mūšių ir atviro pasaulio struktūros. Dėl to bet koks oficialus sugrįžimas yra atidžiai stebimas, o lūkesčiai – aukšti.

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje nuolat pasirodydavo pranešimų apie „Resynced“ – nuo galimo turinio iki techninių detalių. Tarp aptariamų dalykų minėta, kad naujoje versijoje gali nebūti tinklo režimo ir dalies papildomo turinio, kuris buvo siejamas su originalo leidimais.

    Kodėl kainos tema dabar tokia svarbi

    Žaidimų rinkoje kainos vis dažniau priklauso ne tik nuo bazinio produkto, bet ir nuo leidimo sudėties: ankstyvos prieigos, kolekcinių priedų ar skaitmeninių bonusų. Todėl net ir vienas nutekėjimas apie kainodarą gali stipriai paveikti auditorijos nuotaikas dar iki oficialaus pristatymo.

    Publikacijoje taip pat primenama, kad „Ubisoft“ pristatymas, skirtas šiam projektui, numatytas balandžio 23 dieną 18:00. Tuomet turėtų paaiškėti ir esminiai klausimai: oficiali kaina eurais, platformos, išleidimo data bei tai, ar „Resynced“ bus pilnavertis perdirbinys su reikšmingais patobulinimais.

    Kol kas žaidėjams belieka laukti oficialių detalių ir atsakymų, ar būsimas leidimas pateisins aukštus lūkesčius, kuriuos iki šiol kelia vienas labiausiai mėgstamų serijos žaidimų.

    Šaltiniai:
    – https://www.ubisoft.com/en-us/game/assassins-creed/iv-black-flag
    – https://news.ubisoft.com/en-us/