CP v2

Category: Technologijos

  • DI agentai viešajame sektoriuje spartėja: „Gartner“ įspėja, kad organizacijos nespėja paskui

    DI agentai viešajame sektoriuje spartėja: „Gartner“ įspėja, kad organizacijos nespėja paskui

    DI diegimas viešajame sektoriuje spartėja, tačiau technologijų tempas dažnai lenkia žmonių ir organizacijų pasirengimą. Tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Gartner“ prognozuoja, kad iki 2028 metų bent 80 proc. viešojo sektoriaus institucijų naudos DI agentus, siekdamos automatizuoti sprendimų priėmimo procesus, didinti administracijos efektyvumą ir gerinti paslaugas gyventojams.

    Vis dėlto praktikoje dalis institucijų apsiriboja pavieniais bandomaisiais projektais ir atskirais įrankiais, todėl reali nauda būna ribota. DI sprendimai gali veikti konkrečioje grandyje, bet neperžengia vieno skyriaus ribų, o bandymai taip ir netampa ilgalaikiu darbo modeliu.

    Kur DI jau naudojamas?

    Viešojo sektoriaus organizacijos dažniausiai pradeda nuo sričių, kuriose rezultatą galima pamatyti greitai ir kur rizika lengviau valdoma. Tai apima gyventojų aptarnavimo pokalbių robotus ir virtualius agentus, dokumentų atpažinimą, automatizuotą klasifikavimą, vertimą, vaizdo analizę bei pagalbą darbuotojams rengiant atsakymus, santraukas ar vidinius dokumentus.

    Tokie sprendimai gali sutrumpinti atsakymų laiką, mažinti rutininių užduočių apimtį ir gerinti informacijos pasiekiamumą. Tačiau be bendro plano jie dažnai tampa atskirais eksperimentais, kuriuos sunku saugiai perkelti į kitus padalinius ar pritaikyti platesniam procesų spektrui.

    Kodėl pilotai neperauga į sistemą?

    Dažniausios kliūtys susijusios su pasitikėjimu DI rezultatais, teisinėmis ir etinėmis rizikomis bei negebėjimu aiškiai pamatuoti vertės. Jei institucija negali paaiškinti, kodėl sistema siūlo vieną ar kitą atsakymą ar klasifikaciją, mažėja tiek darbuotojų, tiek visuomenės pasitikėjimas, o sprendimai stringa.

    Kitas jautrus aspektas yra šališkumo rizika ir vienodo traktavimo principas. Viešajame sektoriuje klaidos kaina gali būti ypač didelė: netikslūs ar šališki pasiūlymai gali lemti nepagrįstus sprendimus, didinti skundų skaičių ir apskritai silpninti institucijos patikimumą.

    Trečiasis barjeras yra vertės skaičiavimas. Kai nėra iš anksto sutartų rodiklių, DI iniciatyvos lieka „įdomios“, bet sunkiai pagrindžiamos: neaišku, ar laimėtas laikas virto mažesnėmis sąnaudomis, ar pagerėjo paslaugų kokybė, ar sumažėjo klaidų ir rizikų.

    Ką reiškia brandus DI diegimas?

    „Gartner“ pabrėžia, kad universalaus DI strategijos šablono nėra, nes institucijos skiriasi pagal funkcijas, reguliacinę aplinką, procesų struktūrą ir duomenų brandą. Tačiau bendra kryptis aiški: DI neturi būti tik technologinis projektas, jis turi būti siejamas su institucijos misija, aiškiais prioritetais ir pamatuojamais rezultatais.

    Praktikoje tai reiškia, kad prieš plečiant DI naudojimą reikia susitarti, kokios problemos sprendžiamos, kokie procesai yra kritiniai ir kokiose vietose DI duos didžiausią efektą. Taip pat būtina iš anksto įvertinti poveikį darbo organizavimui, atsakomybių pasiskirstymui ir gyventojų pasitikėjimui.

    „Jei viešasis sektorius nori pereiti nuo eksperimentų prie tvarių rezultatų, reikia trijų dalykų vienu metu: strategijos, priežiūros ir pamatuojamumo. Technologija jau yra. Sunkiausia dalis yra nuosekliai sukurti veikimo modelį, kuriame DI realiai padeda įgyvendinti institucijos misiją“, – sakė „Gartner“ analitikas Deanas Lacheca.

    Brandus požiūris į DI diegimą remiasi ne tik įrankių pasirinkimu, bet ir aiškiomis valdymo taisyklėmis: kas atsakingas už sprendimą, duomenis ir riziką, kaip tikrinama kokybė, kaip prižiūrimas modelio veikimas laikui bėgant ir kaip dokumentuojami sprendimai. Ne mažiau svarbu turėti nuoseklią vidinę komunikaciją bei darbuotojų pasirengimo programą, kad DI taptų kasdienio darbo dalimi, o ne atskiru „IT bandymu“.

    Galiausiai, svarbus ir skaidrumas gyventojams: aiškus paaiškinimas, kur DI naudojamas, kokie saugikliai taikomi ir kas prisiima atsakomybę už galutinius sprendimus. Tokia praktika mažina konfliktų riziką ir padeda kurti pasitikėjimą, be kurio DI plėtra viešajame sektoriuje dažnai sustoja.

    Šaltiniai:

    https://www.gartner.com/en/newsroom/press-releases

    https://www.gartner.com/en/topics/artificial-intelligence

  • „New York Times“: SpaceX svarsto „Cursor“ perėmimą už 55 mlrd. eurų, tikslas – DI šuolis

    „New York Times“: SpaceX svarsto „Cursor“ perėmimą už 55 mlrd. eurų, tikslas – DI šuolis

    „New York Times“ pranešė, kad Elono Musko valdoma SpaceX pasirašė susitarimą su startuoliu „Cursor“, kuris gali baigtis šio verslo perėmimu maždaug už 55 mlrd. eurų. Skelbiama, kad bendradarbiavimo esmė – pagreitinti dirbtinio intelekto sprendimų kūrimą ir pritaikymą didelio masto projektuose.

    Pasak leidinio, sandoryje numatyta alternatyva: jei perėmimas neįvyktų, SpaceX galėtų investuoti apie 9 mlrd. eurų į bendrus DI projektus ir skaičiavimo infrastruktūrą. Tokia konstrukcija rodo, kad abi pusės siekia greitai užsitikrinti resursus, reikalingus modelių mokymui ir produktų plėtrai.

    Kas yra „Cursor“ ir kuo jis patrauklus

    „Cursor“ – programuotojams skirtus kodavimo įrankius kuriantis startuolis, įkurtas 2022 metais. „New York Times“ teigimu, bendrovė sparčiai augo ir, mažiau nei per dvejus metus, pasiekė apie 92 mln. eurų metinių pajamų lygį, o rizikos kapitalo rinkoje pritraukė maždaug 3,1 mlrd. eurų finansavimą.

    Leidinys taip pat akcentuoja vieną esminių šios rinkos kliūčių: skaičiavimo galios trūkumą. Tokie įrankiai ir DI modeliai reikalauja didžiulių pajėgumų, o prieiga prie modernių lustų ir duomenų centrų tampa strateginiu pranašumu, kuris lemia, kaip greitai galima išleisti naujas funkcijas ir konkuruoti su rinkos lyderiais.

    SpaceX interesas ir platesnis Musko DI planas

    Iš pirmo žvilgsnio kodavimo įrankiai gali atrodyti tolimi nuo SpaceX veiklos, kuri apima raketų kūrimą ir palydovinį internetą. Vis dėlto DI vis dažniau laikomas kritine technologija ir kosmoso pramonėje: nuo inžinerinio projektavimo ir gamybos optimizavimo iki autonominių sistemų, signalų apdorojimo bei palydovų tinklų valdymo.

    „New York Times“ kontekste primenama ir platesnė Elono Musko DI ekosistema: jis anksčiau prisidėjo prie „OpenAI“ kūrimo, vėliau įkūrė „xAI“, o pastaraisiais mėnesiais viešai kalbėjo apie didelio masto skaičiavimo infrastruktūros svarbą. Tokios kryptys leidžia suprasti, kodėl SpaceX partnerystė su „Cursor“ galėtų būti vertinama kaip bandymas greičiau užsitikrinti talentus, produktą ir prieigą prie DI vystymui būtinos infrastruktūros.

    Pranešimas pasirodė tuo metu, kai viešojoje erdvėje toliau aptarinėjami SpaceX planai dėl galimo akcijų platinimo biržoje. Kol kas neaišku, ar potencialus „Cursor“ perėmimas būtų įgyvendintas iki galimo debiuto, ar po jo, tačiau pats faktas, kad svarstomos tokio dydžio sumos, signalizuoja apie didėjančią konkurenciją dėl DI kompetencijų ir skaičiavimo resursų.

    Rinkos spaudimas taip pat auga dėl stiprių konkurentų, kurie aktyviai investuoja į programuotojams skirtus DI sprendimus ir modelių tobulinimą. Jei SpaceX iš tiesų pasirinktų perėmimo kelią, tai galėtų sustiprinti „Cursor“ pozicijas ir kartu SpaceX suteikti spartesnį kelią į DI produktų plėtrą, kurioje didžiausią vertę kuria ne vien algoritmai, bet ir mastas.

    Šaltiniai:

    https://www.nytimes.com/

  • Dezinformacija lenkia verslą 10 metų: 86 proc. įmonių mato grėsmę, bet ruošiasi per lėtai

    Dezinformacija lenkia verslą 10 metų: 86 proc. įmonių mato grėsmę, bet ruošiasi per lėtai

    Dezinformacija verslui jau seniai nebėra vien reputacijos klausimas. Naujausias tyrimas rodo, kad ji vis dažniau veikia pardavimus, investuotojų pasitikėjimą ir kasdienes operacijas, o reali žala gali atsirasti greičiau, nei spėja sureaguoti organizacijos.

    Ataskaitoje „Dezinformacija kaip rizika Lenkijos verslui“, kurią parengė „Fundacja IBRIS“ „Grupa PTWP“ užsakymu, 86 proc. apklaustų įmonių atstovų dezinformaciją įvardija kaip realią grėsmę. Beveik 40 proc. nurodo, kad jų organizacija jau susidūrė su dezinformaciniu išpuoliu, o dalis patyrė apčiuopiamas neigiamas pasekmes.

    Grėsmė ne teorinė, o operacinė

    Tyrime akcentuojama, kad klaidinančios žinutės vis dažniau daro spaudimą ne tik komunikacijos komandoms, bet ir verslo sprendimų grandinei. Tokia informacija gali paveikti vartotojų pasirinkimus, apsunkinti santykius su partneriais, o krizės metu sukelti tiekimo, personalo ar klientų aptarnavimo trikdžių.

    „Dezinformacija šiandien nebėra teorinis terminas. Tai reali ir išmatuojama operacinė grėsmė“, – sakė agentūros „Lighthouse“ įkūrėjas ir vadovas Przemysławas Mitraszewskis.

    Jo teigimu, taikinys dažniausiai yra pats brangiausias įmonės turtas – pasitikėjimas. Jam susvyravus, rinkos vertė ir investuotojų lūkesčiai gali keistis labai greitai, o atstatymo procesas užtrunka gerokai ilgiau nei pats informacinis išpuolis.

    DI sumažino kainą ir padidino mastą

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad generatyvinių technologijų pažanga pakeitė žaidimo taisykles. DI įrankiai sumažino dezinformacijos kūrimo kaštus, o platinimo greitis ir pasiekiamumas išaugo, todėl net lokali, į konkrečią įmonę nukreipta kampanija gali atrodyti įtikinamai ir plisti plačiai.

    „Drastiškai sumažėjo dezinformacinių veiksmų kaštai, o jų mastas ir prieinamumas išaugo daug kartų“, – sakė „Accenture Polska“ viceprezidentas Arturas Józefiakas.

    Pasak jo, tokios atakos nebėra vien valstybių ar didelių struktūrų įrankis. Jos vis dažniau nutaikomos į pavienes organizacijas, o didėjantis netikrų tekstų, vaizdų ir garso įrašų realistiškumas apsunkina greitą atpažinimą.

    Įmonės dažnai gesina gaisrus, o ne kuria prevenciją

    Nors deklaruojamas problemos suvokimas aukštas, tyrimo dalyviai įvardija ryškią spragą tarp suvokimo ir pasirengimo. Dviem iš trijų respondentų atrodo, kad verslas apie rizikas mąsto tarsi 2020 metais, kai tuo metu dezinformacijos aplinka jau primena 2030 metų realybę.

    Kaip didžiausios kliūtys minimi aiškių procedūrų trūkumas, nepakankamas vidinis pasirengimas ir per retai taikomi darbuotojų mokymai. Dėl to reakcija į incidentus dažnai būna pavėluota ir fragmentiška, o priemonės aktyvuojamos tik tada, kai problema jau eskalavosi.

    Tyrimo išvados pristatytos Europos ekonomikos kongrese Katovicuose vykusioje diskusijoje apie dezinformaciją versle. Ataskaita parengta remiantis kiekybine 205 įmonių atstovų apklausa ir giluminiais interviu; tyrimas atliktas 2026 metų balandį, taikant CAWI ir IDI metodus.

    Šaltiniai:

    https://www.wnp.pl/rynki/dezinformacja-uderza-w-biznes-firmy-dopiero-buduja-odpornosc,1054240.html

    https://www.eecpoland.eu/2026/pl/panel/8121.html

  • Minesota svarsto greičio ribotuvus automobiliuose: taikytų nuolatiniams pažeidėjams

    Minesota svarsto greičio ribotuvus automobiliuose: taikytų nuolatiniams pažeidėjams

    Minesotos Senate kelią besikartojantiems pavojingo greičio pažeidimams siūlo ieškoti ne vien baudomis ar teisės atėmimu, bet ir technologijomis. Valstijoje pristatytas Senato dokumentas Senate File 3691 numato atlikti studiją, ar tam tikriems vairuotojams būtų tikslinga taikyti greičio ribojimo sprendimus pačiuose automobiliuose.

    Diskusiją kursto statistika: JAV Nacionalinės kelių eismo saugumo administracijos duomenimis, greitis kasmet siejamas su daugiau kaip 12 000 žūčių keliuose. Nors policijos kontrolė ir baudos taikomos dešimtmečius, žūčių mastas išlieka didelis, o dalį rizikos sudaro nuolatiniai, itin dideliu greičiu važinėjantys pažeidėjai.

    Ką numato siūlymas

    Senate File 3691 šiuo metu nenumato automatinio reikalavimo diegti įrangą visiems vairuotojams. Pagrindinė idėja yra studija, kuri įvertintų įgyvendinamumą, teisinį pagrindą, kaštus ir veiksmingumą, jei greičio ribojimo sprendimai būtų taikomi siaurai grupei asmenų.

    Pagal siūlymo logiką, technologija galėtų tapti viena iš sąlygų atgauti arba išlaikyti ribotą teisę vairuoti po pakartotinių pavojingo greičio pažeidimų. Kitaip tariant, akcentuojami ne atsitiktiniai viršijimai, o pasikartojantis, didelės rizikos elgesys.

    Kaip veikia intelektinė greičio pagalba

    Intelektinės greičio pagalbos sprendimai remiasi GPS ir skaitmeniniais leistinų greičių žemėlapiais, kurie lygina realų automobilio greitį su leistinu konkrečiame kelio ruože. Priklausomai nuo diegimo, sistema gali tik perspėti vairuotoją arba aktyviai riboti galimybę viršyti nustatytą greitį.

    Aktyvus ribojimas paprastai reiškia droselio reakcijos apribojimą ar variklio galios sumažinimą, kad automobilis neįsibėgėtų virš leistinos ribos. Tokie sprendimai vertinami kaip potencialiai efektyvesni už vien informacinius įspėjimus, tačiau kelia daugiau klausimų dėl išimčių, tikslumo ir atsakomybės incidentų metu.

    Argumentai už ir prieš

    Saugumo šalininkai pabrėžia, kad tradicinės priemonės ne visada sustabdo nuolatinius pažeidėjus: dalis vairuotojų ir toliau vairuoja net netekę teisės, o baudos ne visada veikia kaip atgrasymas. Jų požiūriu, tikslinis technologinis ribojimas galėtų sumažinti ekstremalaus greičio atvejus ten, kur rizika didžiausia.

    Kritikai tikėtina akcentuos privatumo, duomenų rinkimo ir valstybės įsikišimo į asmeninę transporto priemonę klausimus. Praktinių diskusijų dalimi taps ir tai, kas apmokėtų įrangą, kaip būtų tikrinama jos būklė, ką daryti gedimo atveju ir kaip spręsti situacijas, kai skaitmeniniai greičio limitų duomenys neatitinka realios kelio ženklinimo situacijos.

    Minesotos pasirinktas kelias pradėti nuo studijos rodo atsargų, bet kryptingą bandymą įvertinti priemonę prieš priimant privalomus sprendimus. Jei analizė parodytų aiškią naudą ir realistišką įgyvendinimą, tai galėtų tapti precedentu kitoms JAV valstijoms, kaip kadaise visoje šalyje paplito alkoholio užvedimo blokatoriai nusižengusiems vairuotojams.

    Kol kas tai ankstyva stadija, tačiau pati diskusija siunčia signalą, kad eismo saugumo politika JAV vis dažniau svarsto ne vien bausti už pažeidimą, bet ir technologiškai sumažinti galimybę jį kartoti.

    Šaltiniai:
    https://crashstats.nhtsa.dot.gov/Api/Public/ViewPublication/813560
    https://www.nhtsa.gov/risky-driving/speeding
    https://transport.ec.europa.eu/transport-themes/road-safety/road-safety-policy/intelligent-speed-assistance-isa_en

  • EEC 2026: ekspertai sako, kad Lenkija gali tapti DI lydere Europoje – kur slypi pranašumas

    EEC 2026: ekspertai sako, kad Lenkija gali tapti DI lydere Europoje – kur slypi pranašumas

    Europos ekonomikos kongrese (EEC) Katovicuose technologijų tema šiemet tapo viena svarbiausių: verslo lyderiai diskutavo, kaip duomenys, robotizacija, dirbtinis intelektas ir blokų grandinės sprendimai keičia ekonomiką. Bendras vertinimas aiškus – skaitmeninė ekonomika nebėra ateities vizija, o jau dabar lemia konkurencingumą, produktyvumą ir naujų produktų kūrimą.

    Diskusijoje apie skaitmeninės ekonomikos tendencijas ir investicijas pabrėžta, kad technologinės investicijos neapsiriboja vien programine įranga. Kritiškai svarbūs tampa žmonės, kompetencijos, organizacijų atsparumas, taip pat rizikų valdymas – nuo kibernetinio saugumo iki priklausomybės nuo technologijų tiekėjų ir reguliavimo.

    Lenkija – lūžio taške

    „Microsoft“ vadovė Lenkijoje Iwona Szylar teigė, kad šalis, kaip ir visa Europa, yra lūžio taške, o DI gali nulemti būsimą darbo rinką ir konkurencinį pranašumą. Jos mintis – starto pozicijos daugeliui šalių panašios, todėl svarbiausia, kaip greitai bus sukurta visa DI ekosistema.

    „Namų darbus esame atlikę. DI yra tas momentas, kuris apibrėš, kaip atrodys darbo rinka ir konkurencinis pranašumas. DI – tai ne tik kalbos modeliai: tai ir infrastruktūra, ir protingai valdoma energetika, ir DI taikymas konkrečiuose verslo scenarijuose“, – sakė I. Szylar.

    Diskusijoje pabrėžta, kad kalbant apie DI nepakanka susitelkti į vieną technologijos sluoksnį. Norint tapti lydere, būtina derinti skaičiavimo pajėgumus, duomenų valdymą, energijos pasiūlą, talentų ugdymą ir praktinius sprendimus pramonėje, finansuose, viešajame sektoriuje bei gynyboje.

    Konkurencija dėl talentų ir kapitalo

    Strategas Henrik von Scheel akcentavo, kad DI daro įtaką praktiškai visiems ekonomikos sektoriams, o valstybės intensyviai varžosi dėl vietos naujoje vertės grandinėje. Jo teigimu, investicijos į DI privalo eiti išvien su investicijomis į žmones – nuo specializacijos iki gebėjimo pasirinkti, kokius DI sprendimus realiai diegti.

    Investuotojas Sebastianas Kulczykas įvardijo kitą jautrią temą – Lenkija greitai adaptuoja technologijas, tačiau inovacijoms trūksta vietinio kapitalo ir sprendimų centrų šalyje. Jo vertinimu, norint išlaikyti talentus ir kurti aukštos pridėtinės vertės verslus, reikalinga stipresnė sąsaja tarp universitetų, investuotojų ir startuolių ekosistemos.

    „Accenture“ atstovė Agnieszka Kubera atkreipė dėmesį, kad iki šiol daugelio organizacijų pažanga rėmėsi skaitmeninimu, tačiau DI reiškia kitokio masto pokytį. Anot jos, sprendimus vis dažniau priims modeliai, organizacijose daugės autonominių agentų, o tam reikia tiek kritinės infrastruktūros pasirengimo, tiek aiškių saugumo standartų.

    Greita technologijų adopcija, bet ar pakanka įgūdžių?

    „Visa“ vadovas Lenkijoje Mateuszas Oleksy pabrėžė, kad šalis pasižymi labai greita technologijų adopcija – pavyzdžiui, bekontakčiai mokėjimai tapo kasdienybe. Tačiau jo įvardyta rizika – ar jaunajai kartai pakaks skaitmeninių kompetencijų, įskaitant saugų elgesį internete ir gebėjimą atskirti patikimą informaciją nuo klaidinančios.

    TVN valdybos narys Rafałas Ogrodnikas kalbėjo apie tai, kad Lenkija turi sėkmingų skaitmeninių pavyzdžių, tačiau makro lygmeniu vis dar atsilieka pagal dalį skaitmeninių įgūdžių rodiklių. Jo teigimu, tai signalas spartinti permainas, nes ankstesnis augimo modelis silpsta, o nauja technologijų banga kelia kitokius reikalavimus valstybei ir verslui.

    Diskusijos dalyviai taip pat siejo DI plėtrą su Europos reguliavimo kryptimi, ypač su Europos Sąjungos DI aktu. Verslui tai reiškia būtinybę iš anksto įsivertinti atitikties reikalavimus, duomenų valdymą, skaidrumą ir atsakomybę, ypač diegiant sprendimus didelės rizikos srityse.

    Galiausiai pabrėžta, kad technologijų sėkmę lemia ne vien inovacijos, bet ir gebėjimas pritaikyti jas vartotojui ar įmonei taip, kad jos būtų naudingos ir patikimos. Tai ypač aktualu finansų sektoriuje ir medijose, kur greta naujų įrankių būtinas aiškus monetižacijos modelis, procesų automatizavimas ir pasirengimas greitai besikeičiančiai vartotojų elgsenai.

    „Žinome, ką turime daryti, turime sėkmės receptą. Skirtumą sukurs žmogus: brandūs lyderiai, norintys nuolat mokytis, ir drąsa atsakingai rizikuoti“, – sakė I. Szylar.

    Ekspertų išvada Katovicuose buvo nuosekli: DI era atveria galimybę šalims, kurios sugeba greitai sukurti ekosistemą ir investuoti į talentus, tačiau langas lyderystei nėra begalinis. Lenkijos atveju pranašumu įvardytas gebėjimas greitai perimti technologijas, o svarbiausi namų darbai – inovacijų finansavimas, kompetencijos ir kritinės infrastruktūros parengtis.

    Šaltiniai:

    https://www.eecpoland.eu/2026/pl/panel/8077.html

    https://www.consilium.europa.eu/en/policies/artificial-intelligence/

    https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2024/1689/oj

  • Baltieji rūmai kaltina Kiniją DI technologijų vagystėmis: taikiklyje modelių distiliavimas

    Baltieji rūmai kaltina Kiniją DI technologijų vagystėmis: taikiklyje modelių distiliavimas

    Baltieji rūmai apkaltino Kinijoje veikiančius subjektus kryptinga JAV dirbtinio intelekto technologijų ir intelektinės nuosavybės vagyste, kuri, kaip teigiama, vykdoma pramoniniu mastu. Apie tai pranešė „Financial Times“, remdamasis Baltųjų rūmų dokumentu, parengtu Mokslo ir technologijų politikos biuro vadovo Michaelo Kratsioso.

    Dokumente daugiausia dėmesio skiriama vadinamajam modelių distiliavimui, kai mažesnis DI modelis mokomas pagal didesnio modelio atsakymus ir elgseną. Tai leidžia pigiau sukurti konkurencingą produktą, tačiau JAV pusė įtaria, kad šis metodas naudojamas nelegaliai atkartojant JAV kompanijų sukurtas galimybes.

    Kas yra distiliavimas ir kodėl jis jautrus

    Modelių distiliavimas pats savaime yra plačiai taikomas inžinerinis metodas, naudojamas optimizuoti sistemų veikimą ir sumažinti skaičiavimo sąnaudas. Tačiau ginčas kyla tada, kai distiliavimas atliekamas be leidimo, naudojant ribotą prieigą turinčius modelius arba apeinant naudojimo taisykles, kad būtų išgauta kuo daugiau žinių apie modelio veikimą.

    „Financial Times“ priminė, kad distiliavimo tema išėjo į viešumą po kaltinimų, jog Kinijos pokalbių robotas „DeepSeek“ galėjo būti treniruotas perimant JAV bendrovių pasiekimus. Tokie įtarimai sustiprino JAV technologijų sektoriaus spaudimą valdžiai imtis griežtesnių priemonių.

    JAV žada atsakomybę ir paramą verslui

    Memorandume nurodoma, kad JAV peržiūrės priemones, kurios leistų patraukti atsakomybėn užsienio subjektus, vykdančius distiliavimo kampanijas pramoniniu mastu. Taip pat pabrėžiama, kad JAV sieks padėti vietos įmonėms gintis nuo bandymų neteisėtai pasinaudoti amerikietiškomis inovacijomis.

    „Kinijos įmonės distiliavimą naudoja tam, kad kompensuotų skaičiavimo galios trūkumą ir nelegaliai atkartotų svarbiausias JAV modelių galimybes“, – sakė technologijų politikos ekspertas Chrisas McGuire’as iš JAV Užsienio santykių tarybos.

    Didėja įtampa dėl saugumo ir piktnaudžiavimo rizikų

    JAV DI sektoriaus bendrovės, įskaitant „OpenAI“ ir „Anthropic“, vis dažniau skundžiasi atakomis, siejamomis su distiliavimo praktika. „Financial Times“ rašė, kad vasarį „Anthropic“ kaltino Kinijos įmones „DeepSeek“, „Moonshot AI“ ir „MiniMax“ bandymais pasinaudoti jos modeliais naudojant šį metodą.

    Be intelektinės nuosavybės apsaugos, JAV bendrovės ir pareigūnai akcentuoja ir kitą problemą: distiliuoti modeliai gali būti diegiami be pakankamų saugumo ribojimų. Tokiu atveju, pasak nuogąstavimų, didėja rizika, kad pažangūs įrankiai bus panaudoti kenkėjiškiems kibernetiniams veiksmams ar kitoms pavojingoms užduotims.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad distiliavimo ribos tampa vienu iš centrinių klausimų globalioje DI konkurencijoje: kaip užtikrinti inovacijų sklaidą, bet kartu apsaugoti intelektinę nuosavybę, komercines paslaptis ir saugumo standartus. Tikėtina, kad JAV atsakas bus derinamas per eksporto kontrolę, kibernetinės saugos priemones ir griežtesnį naudojimo taisyklių vykdymą technologijų platformose.

    Šaltiniai:

    https://www.ft.com/content/9c4f4f3b-69f1-4d9e-9b12-1d3b7b0f6a6e

    https://www.cfr.org/expert/chris-mcguire

  • „Anthropic“ taikosi į Europą: siūlo iki 316 000 eurų už žmogų, kuris užtikrins DI serverių galią

    „Anthropic“ taikosi į Europą: siūlo iki 316 000 eurų už žmogų, kuris užtikrins DI serverių galią

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ stiprina planus plėstis Europoje ir ieško žmogaus, kuris derėtųsi dėl duomenų centrų pajėgumų. Londone paskelbtame darbo skelbime nurodoma, kad įmonei reikia sandorių vadovo, galinčio užtikrinti skaičiavimo resursus jos naujausios kartos DI sistemoms.

    Siūlomas atlygis siekia nuo 263 000 iki 316 000 eurų per metus. Skelbime pabrėžiama, kad šis vaidmuo būtų kritiškai svarbus komerciniams susitarimams, įskaitant derybas su duomenų centrų vystytojais ir sąlygų derinimą dėl ilgalaikių pajėgumų nuomos ar rezervavimo.

    Europa tampa skaičiavimo galios mūšio lauku

    „Anthropic“ žingsnis sutampa su sparčiai augančiomis investicijomis į DI infrastruktūrą visame pasaulyje. Rinkoje vis aiškiau matoma tendencija, kad pažangių modelių kūrėjams didžiausiu ribojančiu veiksniu tampa ne idėjos ar talentai, o prieiga prie energijos, lustų ir duomenų centrų, galinčių stabiliai tiekti didelę skaičiavimo galią.

    Darbo skelbime akcentuojama patirtis vadinamuosiuose FLAP-D centruose, tai yra Frankfurte, Londone, Amsterdame, Paryžiuje ir Dubline. Taip pat minimi Šiaurės šalių ir Pietų Europos regionai, kurie tampa vis svarbesni dėl energijos kainų, tinklo pajėgumų ir vietos duomenų centrų plėtros.

    Kas skatina skubėjimą į Šiaurę

    Šiaurės Europa pastaraisiais metais dažnai įvardijama kaip patraukli kryptis duomenų centrams dėl santykinai palankesnių elektros kainų, vėsesnio klimato ir augančios infrastruktūros. Tuo pat metu kai kuriose rinkose projektus lėtina energijos brangimas, tinklo prijungimo ribojimai ir griežtėjantis reguliavimas.

    Pastarosiomis savaitėmis rinkoje skambėjo ir kiti dideli planai: „Microsoft“ paskelbė apie papildomų skaičiavimo pajėgumų užsakymą Norvegijoje esančioje „Nscale“ aikštelėje, o „Nebius“ pranešė apie ketinimus statyti vieną didžiausių Europoje DI gamyklų Suomijoje. „Oracle“ taip pat yra viešai minėjusi debesijos infrastruktūros planus Italijoje.

    Milžiniški įsipareigojimai JAV ir signalas Europai

    „Anthropic“ Europoje dar nėra paskelbusi konkrečių duomenų centrų sandorių, tačiau nauja atranka rodo, kad situacija gali keistis. Įmonė pastaruoju metu aktyviai tvirtina infrastruktūros bazę ir už Europos ribų, siekdama užsitikrinti ilgalaikę skaičiavimo galią.

    „Anthropic“ yra įsipareigojusi per 10 metų „Amazon Web Services“ technologijoms skirti daugiau nei 93 milijardus eurų. Taip pat pranešta apie išplėstą susitarimą su „Broadcom“ dėl maždaug 3,5 gigavato skaičiavimo pajėgumų, tai vienas ryškiausių signalų, kad DI lenktynėse lemiamu faktoriumi tampa infrastruktūra, o ne vien programinė įranga.

    Įmonė viešai darbo skelbimo ir detalesnių planų Europoje nekomentavo. Vis dėlto vien tokios pozicijos atsiradimas rodo, kad konkurencija dėl duomenų centrų Europoje aštrėja, o sprendimus vis dažniau lemia energetika, tiekimo grandinės ir reguliavimo aplinka.

    Šaltiniai:
    https://www.cnbc.com/2026/04/20/amazon-invest-up-to-25-billion-in-anthropic-part-of-ai-infrastructure.html
    https://www.cnbc.com/2026/04/06/broadcom-agrees-to-expanded-chip-deals-with-google-anthropic.html
    https://www.cnbc.com/2026/04/15/openai-stargate-norway-project-microsoft.html
    https://www.cnbc.com/2026/03/31/nebius-finland-ai-factory-europe-compute.html

  • „Tesla“ pelnas nustebino, „Spirit Airlines“ gelbėjimas ir WBD sandoris: kas laukia rinkų?

    „Tesla“ pelnas nustebino, „Spirit Airlines“ gelbėjimas ir WBD sandoris: kas laukia rinkų?

    Ketvirtadienį investuotojų dėmesys krypsta į kelias dideles temas iš karto: įtampą energijos rinkoje dėl sutrikusio laivybos srauto Hormūzo sąsiauryje, naujausius „Tesla“ rezultatus, galimą „Spirit Airlines“ gelbėjimo paketą ir „Warner Bros. Discovery“ akcininkų balsavimą dėl perėmimo sandorio.

    Šios naujienos pasirodo metu, kai finansų rinkos jautriai reaguoja į geopolitiką ir naftos kainas, o bendrovių vadovų prognozės bei investicijų planai dažnai turi didesnę įtaką akcijoms nei vien ketvirčio skaičiai. Dėl to dienos darbotvarkėje susipina ir energetinis saugumas, ir technologijų sektoriaus lūkesčiai.

    Nafta, Hormūzas ir rinkų nervai

    Pastarosiomis dienomis pagrindiniai JAV akcijų indeksai buvo palaikyti žinios apie pratęstas paliaubas tarp JAV ir Irano, tačiau tai nereiškė greito grįžimo prie įprasto laivybos ritmo. Hormūzo sąsiauris yra kritinis pasaulinei naftos ir naftos produktų logistikai, todėl bet kokie suvaržymai čia akimirksniu persiduoda kainoms.

    Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis perspėjo, kad pasaulis susiduria su itin didelio masto energetinio saugumo rizika. Rinkos tai vertina kaip signalą, kad naftos ir degalų kainų šokai gali tapti ne vien trumpalaikiu epizodu, ypač jei sutriktų tiekimas ar pabrangtų transportavimas.

    „Tesla“: pelnas geresnis, pajamos nuvylė

    „Tesla“ paskelbė pirmojo ketvirčio rezultatus, kurie pagal pelną buvo geresni nei tikėjosi analitikai, tačiau pajamos nesiekė prognozių. Bendrovė taip pat nurodė, kad planuoja didesnes išlaidas nei manyta anksčiau, o tai prisidėjo prie atsargesnės rinkos reakcijos.

    Gamintojas patvirtino planus pristatyti prieinamesnes „Model Y“ ir „Model 3“ komplektacijas, siekdamas atsilaikyti prieš pigesnius konkurentų elektromobilius. Tuo pat metu vadovas Elonas Muskas investuotojams akcentavo autonominio vairavimo ir humanoidinių robotų kryptis, bet pripažino, kad dalis senesnės aparatinės įrangos automobilių nepalaikys naujos kartos neprižiūrimo autonominio važiavimo sprendimų.

    „Tesla“ situaciją apsunkina ne tik konkurencija, bet ir reputaciniai veiksniai, susiję su E. Musko politiniais pasisakymais, o akcijos nuo metų pradžios buvo kritusios dviženkliu tempu. Investuotojams tai signalizuoja, kad kainodaros spaudimas ir didelių investicijų ciklas gali tęstis ilgiau nei norėtų rinka.

    „Spirit Airlines“: galimas valstybės finansavimas

    JAV administracija, remiantis žiniasklaidos skelbta informacija, veda pažangias derybas dėl finansavimo paketo, kuris galėtų padėti „Spirit Airlines“ išvengti likvidavimo scenarijaus. Tarp aptariamų variantų minimas maždaug 500 mln. JAV dolerių dydžio finansavimas, kuris perskaičiuotas sudarytų apie 460 mln. eurų.

    Toks modelis teoriškai galėtų atverti kelią valstybei įgyti ir akcijų dalį, jei būtų pasirinkta struktūra, panaši į kitas kriziniu laikotarpiu taikytas gelbėjimo priemones. Pačiai oro bendrovei spaudimą didino brangstantys degalai, techniniai iššūkiai dėl variklių atšaukimo bei anksčiau teisiškai sustabdytas „JetBlue Airways“ įsigijimo planas.

    „Warner Bros. Discovery“: akcininkų balsavimas

    „Warner Bros. Discovery“ akcininkai balsuoja dėl „Paramount Skydance“ pasiūlyto pramogų grupės perėmimo. Pranešimuose nurodyta, kad siūloma kaina siekia 31 JAV dolerį už akciją, tai yra apie 29 eurus, o sandoris apimtų tokius aktyvus kaip kino studija „Warner Bros.“ ir televizijos tinklai, įskaitant CNN bei TNT.

    Sandorio eigą atidžiai stebi rinka, nes tai vienas ryškiausių bandymų konsoliduoti turinio ir transliavimo verslą, kuris pastaraisiais metais susidūrė su didelėmis sąnaudomis, reklamos rinkos svyravimais ir žiūrovų įpročių kaita. Reikšminga detalė ta, kad dalis konsultacinių rekomendacijų palaiko patį sandorį, bet kritiškiau vertina vadovybei numatytas išmokas pasitraukimo atveju.

    Visos šios temos susijungia į vieną bendrą foną: geopolitinė įtampa gali kelti energijos kainas ir spausti infliaciją, tuo pat metu technologijų ir vartojimo bendrovės ieško augimo, o tradicinės industrijos bando išgyventi restruktūrizacijos bangą. Investuotojams tai reiškia didesnį jautrumą tiek naujienoms, tiek artimiausioms centrinių bankų užuominoms.

    Šaltiniai:
    https://www.cnbc.com/2026/04/22/tesla-tsla-q1-2026-earnings-report.html
    https://www.cnbc.com/2026/04/22/spirit-airlines-rescue-trump-administration.html
    https://www.cnbc.com/2026/04/23/warner-bros-discovery-shareholder-vote-paramount-deal.html
    https://www.cnbc.com/2026/04/23/oil-markets-prices-fuel-shortages-iran-war-iea-chief.html

  • „Tesla“ akcijos smuko po rezultatų, bet rinka rado gelbėjimosi ratą: „SpaceX“ gandai?

    „Tesla“ akcijos smuko po rezultatų, bet rinka rado gelbėjimosi ratą: „SpaceX“ gandai?

    „Tesla“ akcijos po pirmojo ketvirčio rezultatų paskelbimo smuko, investuotojams įvertinus didesnes nei tikėtasi kapitalo investicijas. Vis dėlto Volstrite dėmesį greitai perėmė spekuliacijos, kurios trumpuoju laikotarpiu gali palaikyti akcijos kainą: kalbos apie „SpaceX“ viešą akcijų platinimą ir net galimą dviejų bendrovių susijungimą.

    Analitikų vertinimu, rinką labiausiai jaudina ne vien automobilių verslo maržos ar pardavimų dinamika, o Elono Musko valdomų projektų tarpusavio sąveika. Dalies rinkos dalyvių akimis, bet koks aiškesnis kelias į „SpaceX“ viešą akcijų platinimą galėtų keisti investuotojų lūkesčius „Tesla“ atžvilgiu ir trumpuoju laikotarpiu atitraukti dėmesį nuo silpnesnių finansinių rodiklių.

    Didesnės investicijos kelia įtampą

    Didžiausias neigiamas signalas šįkart buvo kapitalo investicijų planų didinimas. Įmonė nurodė, kad šiemet kapitalo investicijos gali siekti apie 25 milijardus eurų, kai anksčiau buvo minėta maždaug 20 milijardų eurų riba.

    Toks pokytis rinkai svarbus dėl galimos įtakos pinigų srautams: spartesnės investicijos gali laikinai spausti laisvąjį pinigų srautą ir didinti riziką, kad jis taps neigiamas. Analitikai atkreipia dėmesį, kad ambicingi planai gali sukurti išlaidų centrus, kurių finansinė grąža pasirodys vėliau.

    Skambučio detalės pakurstė gandus

    Per rezultatų aptarimą E. Muskas kalbėjo apie procesus tarp skirtingų jo valdomų įmonių ir pabrėžė, kad sandoriai ar bendri projektai tarp atskirų bendrovių reikalauja papildomų valdybų sprendimų ir interesų konfliktų valdymo. Rinkoje tai buvo interpretuota kaip netiesioginis signalas, jog ateityje galėtų būti svarstomi paprastesni struktūriniai sprendimai.

    „Bet koks tarpįmoninis dalykas turi būti patvirtintas tiek „SpaceX“, tiek „Tesla“ valdybų ir pereiti interesų konflikto sprendimą“, – sakė E. Muskas.

    „Tai turės daug, deja, daug sudėtingumo, nes turime užtikrinti, kad būtų atstovaujami ir „Tesla“, ir „SpaceX“ akcininkų interesai bei rastas tinkamas balansas“, – pridūrė jis.

    Projektai vertinami nevienodai

    Vertinimai dėl „Tesla“ pažangos įvairiuose segmentuose išsiskyrė. Dalis analitikų teigia matantys gerėjančius pažangaus vairavimo funkcijų rodiklius, tačiau kiti skeptiškiau vertina energetikos padalinio ketvirčio dinamiką.

    „Tesla“ pirmąjį ketvirtį pranešė įdiegusi 8,8 gigavatvalandės energijos kaupiklių, o tai reiškia ryškų kritimą, palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Finansų vadovas Vaibhavas Taneja nurodė, kad įmonė vis dar tikisi, jog 2026 metais energijos kaupimo diegimai bus didesni nei 2025 metais, tačiau trumpuoju laikotarpiu investuotojai jautriai reaguoja į svyravimus.

    Rinkos dalyviai taip pat primena, kad „Tesla“ vertinimą dažnai lemia ne klasikiniai rodikliai, o lūkesčiai dėl diegimų tempo, naujų produktų ir gebėjimo išlaikyti inovacijų lyderystę. Todėl bet kokios žinios ar pranešimai apie „SpaceX“ viešo akcijų platinimo kryptį ir galimus struktūrinius sprendimus gali tapti svarbiu kainos veiksniu artimiausiais mėnesiais.

    Šaltiniai:

    https://ir.tesla.com

    https://www.sec.gov/edgar/browse/?CIK=1318605

  • Baltieji rūmai įspėja: Kinija pramoniniu mastu bando nukopijuoti JAV DI technologijas

    Baltieji rūmai įspėja: Kinija pramoniniu mastu bando nukopijuoti JAV DI technologijas

    Baltieji rūmai perspėja, kad Kinijoje veikiančios grupės gali vykdyti pramoninio masto bandymus perimti ir atkartoti pažangiausias JAV dirbtinio intelekto sistemas. Pasak JAV administracijos, tai daroma sistemingai, pasitelkiant didelį kiekį techninių ir organizacinių priemonių.

    JAV prezidento patarėjas mokslo ir technologijų klausimais Michaelas Kratsiosas memorandume teigė, kad tikslas yra vadinamoji distiliacija, kai mažesni DI modeliai apmokomi remiantis didesnių sistemų elgsena ir atsakymais. Anot jo, ši praktika pati savaime nėra neteisėta, tačiau problema kyla tuomet, kai ji vykdoma slapta ir be leidimo.

    „Nėra nieko inovatyvaus sistemingai išgaunant ir kopijuojant Amerikos pramonės pasiekimus“, – sakė Michaelas Kratsiosas.

    Memorandume pažymima, kad įtariamos kampanijos esą vykdomos naudojant dešimtis tūkstančių tarpininkaujančių paskyrų ir vadinamuosius apeinamuosius metodus, kuriais bandoma išgauti konfidencialią informaciją apie modelių veikimą. JAV pusė tvirtina, kad tokiais veiksmais siekiama ne tik sumažinti kūrimo kaštus, bet ir greičiau išleisti konkurencingai atrodančius produktus.

    JAV administracija akcentuoja, kad neautorizuota distiliacija nebūtinai leidžia pasiekti identišką originalių modelių kokybę. Vis dėlto, pasak Baltųjų rūmų, tai gali sudaryti sąlygas pristatyti sistemas, kurios pasirinktuose testuose atrodo panašiai veiksmingos, nors sukurti kainuoja gerokai mažiau.

    Taip pat keliamas saugumo aspektas: teigiama, kad kopijuojant modelius gali būti sąmoningai pašalinami saugos filtrai ir apsaugos protokolai. Dėl to rinkoje gali atsirasti lengviau piktnaudžiaujami DI įrankiai, kuriuos sudėtingiau kontroliuoti, ypač jei jie platinami už JAV jurisdikcijos ribų.

    Kratsiosas pabrėžė, kad distiliacija turi legitimių taikymų, kai siekiama sukurti mažesnius, greitesnius ir pigiau eksploatuojamus modelius iš pažangesnių sistemų. Tačiau, JAV požiūriu, pramoniniu mastu vykdomos operacijos, kuriomis siekiama apeiti prieigos taisykles ir gauti uždarą informaciją, yra nepriimtinos.

    JAV administracija pranešė ketinanti dalintis informacija su JAV DI bendrovėmis apie priešiškų kampanijų taktiką ir galimai susijusius veikėjus. Taip pat žadama svarstyti priemones, kurios leistų patraukti užsienio subjektus atsakomybėn, nors konkrečios priemonės kol kas nedetalizuojamos.

    Kinijos ambasada Vašingtone viešo komentaro dėl memorandumo iš karto nepateikė. Tuo metu JAV institucijos ir anksčiau yra įspėjusios, kad su Kinija siejami veikėjai gali taikytis į amerikietiškas technologijas ir intelektinę nuosavybę, o DI tapo viena jautriausių sričių dėl spartaus komercializavimo ir geopolitinės konkurencijos.

    Šaltiniai:
    https://www.cnbc.com/2026/04/24/white-house-warns-of-industrial-scale-efforts-in-china-to-rip-off-u-s-ai-tech.html
    https://whitehouse.gov/wp-content/uploads/2026/04/NSTM-4.pdf
    https://www.cnbc.com/2024/01/09/china-and-cybercriminals-are-targeting-american-ai-companies.html