Category: Technologijos

  • „Circle“ žengia toliau nei USDC: „BlackRock“ ir kiti sukišo 196 mln. eurų į naują „Arc“ tokeną

    „Circle“ žengia toliau nei USDC: „BlackRock“ ir kiti sukišo 196 mln. eurų į naują „Arc“ tokeną

    Kriptovaliutų bendrovė „Circle“ pritraukė apie 196 mln. eurų per išankstinį savo naujos blokų grandinės „Arc“ gimtojo tokeno pardavimą. Sandoris reiškia, kad „Arc“ tinklas, skaičiuojant visiškai praskiestą vertę, įvertintas maždaug 2,65 mlrd. eurų.

    Į investuotojų sąrašą pateko rizikos kapitalo milžinė „Andreessen Horowitz“, taip pat „BlackRock“, „Apollo“, Niujorko vertybinių popierių biržos valdytoja „Intercontinental Exchange“, „ARK Invest“ ir kiti. „Circle“ šiuo žingsniu siekia išplėsti veiklą už pagrindinio verslo ribų, kur dominuoja stabiliosios kriptovaliutos USDC leidyba.

    Kam reikalinga „Arc“ grandinė?

    „Arc“ pristatoma kaip vieša blokų grandinė, orientuota į institucinį finansų sektorių. „Circle“ argumentuoja, kad dabartinė kripto infrastruktūra, ant kurios veikia USDC, pirmiausia buvo kuriama individualiems naudotojams, todėl dideliems rinkos dalyviams reikia labiau nuspėjamų taisyklių, valdymo ir patikimumo.

    Praktinė logika paprasta: jeigu USDC plėtra priklauso nuo tokių tinklų kaip „Ethereum“ ar „Solana“ ir nuo platinimo partnerių, „Circle“ ilgainiui gali norėti didesnės kontrolės ten, kur vyksta atsiskaitymai ir kuriami produktai. Nuosava grandinė taip pat leidžia įmonei pretenduoti į papildomas pajamas iš tinklo mokesčių bei validatorių infrastruktūros.

    Tokenų paskirstymas ir „Circle“ interesas

    Pagal viešai aptartą modelį „Arc“ pradinis pasiūlos dydis siekia 10 mlrd. tokenų. „Circle“ numatyta 25 proc. dalis, kuri suteiktų galimybę dalyvauti validavimo veikloje ir uždirbti iš tinklo ekonomikos, o 60 proc. būtų skiriama dalyviams, kurie kuria, naudoja ir prisideda prie „Arc“ ekosistemos augimo.

    Likę 15 proc. numatomi ilgalaikiam rezervui. Toks paskirstymas atspindi pastarųjų metų tendenciją: projektai bando iš anksto apibrėžti, kaip bus kuriama paklausa ir paskatos kūrėjams, kad tinklas netaptų vien spekuliaciniu instrumentu.

    DI agentai ir sugrįžtanti tokenų emisijų idėja

    „Circle“ vadovas Jeremy Allaire pabrėžė, kad blokų grandinės infrastruktūra tampa panašiai svarbi kaip mobiliosios operacinės sistemos ar debesijos platformos. Pasak jo, ekonomika vis labiau bus valdoma programinių sistemų, o DI agentai perims dalį operacijų, kurios šiandien dar atliekamos žmonių.

    „Mes pereiname į etapą, kai programinės mašinos maitins ekonominę sistemą“, – sakė Jeremy Allaire.

    Įmonė taip pat pristatė paslaugų ir įrankių rinkinį kūrėjams, kad DI agentai galėtų atlikti transakcijas, pasiekti interneto paslaugas ir vykdyti mokėjimus naudojant USDC. Tokia kryptis siejasi su platesniu sektoriaus judėjimu link automatizuotų atsiskaitymų, „on-chain“ finansų ir skaitmeninių aktyvų naudojimo ne vien prekybai, bet ir realiems procesams.

    Rinkai svarbus ir pats precedentas: „Circle“ laikoma pirmąja biržoje kotiruojama bendrove, surengusia tokeno išankstinį pardavimą. Po 2017 metų bumo tokenų emisijos ilgą laiką buvo siejamos su prasta priežiūra ir sukčiavimu, tačiau dabar rinka bando grįžti prie panašaus kapitalo pritraukimo modelio labiau struktūruotai, akcentuojant atitiktį ir skaidresnes taisykles.

    „Circle“ atvejis taip pat rodo gynybinę motyvaciją: stiprėjant stabiliosioms kriptovaliutoms palankesniam reguliavimui, didėja rizika, kad bankai ar finansinių technologijų bendrovės kurs savo dolerio tokenus, mažindami trečiųjų šalių leidėjų vaidmenį. Todėl kova vyksta ne tik dėl monetos, bet ir dėl infrastruktūros, standartų bei plėtotojų ekosistemos.

  • DARPA taikosi į 500 dronų spiečius: konteineriai slapta už fronto ir smūgis netikėtai

    DARPA taikosi į 500 dronų spiečius: konteineriai slapta už fronto ir smūgis netikėtai

    JAV Gynybos pažangiųjų tyrimų projektų agentūra DARPA ieško sprendimo, kaip greitai ir nepastebimai perkelti dronų spiečius už priešo linijų ir suduoti smūgį netikėtu momentu. Agentūros sumanymas remiasi konteineriais, kurie galėtų būti transportuojami į civilią aplinką įsiliejančiu būdu, o vėliau tapti dronų paleidimo ir aptarnavimo baze.

    Pagal DARPA viziją sistema turėtų veikti kaip autonominė konstelacija, galinti valdyti tarpusavyje susietus spiečius, kuriuose vienu metu gali būti iki 500 dronų. Tokia architektūra reikalinga ne vien atakai, bet ir žvalgybai, ryšių užtikrinimui bei trikdymui, kai keli šimtai pigių platformų gali užtvindyti oro gynybą taikiniais.

    Agentūra pabrėžia, kad konteineriniai sprendimai turėtų leisti dronus laikyti parengtyje kelias dienas ir prireikus greitai panaudoti prieš sudėtingus taikinius, pavyzdžiui, vadavietes, ryšių mazgus ar aerodromus. Esminė idėja yra logistikos paprastumas ir maskuotė, kad perdislokavimas neatrodytų kaip karinė operacija.

    Ši kryptis siejama su pastarųjų metų karo Ukrainoje pamokomis, kur dronai tapo vienu svarbiausių priemonių tiek žvalgybai, tiek smūgiams. 2025 metų birželio 1 dieną Ukraina paskelbė įvykdžiusi operaciją, kai dronai buvo paslėpti konteineriuose ir panaudoti smūgiams prieš Rusijos strateginės aviacijos bazes; Kyjivas teigė, kad buvo apgadinta ar sunaikinta 41 orlaivis, nors nepriklausomas patvirtinimas skirtinguose šaltiniuose paprastai vertinamas atsargiai.

    DARPA reikalavimai apima mažų ir vidutinių platformų naudojimą pagal JAV kariuomenės grupių 1–3 klasifikaciją, kuri apima tiek mažus kvadrokopterius, tiek didesnes klajojančios amunicijos tipo sistemas. Kiekvienas dronas turėtų turėti naudingosios apkrovos sprendimą arba atskirą modulį, kad būtų galima greitai keisti užduotį nuo stebėjimo iki tikslaus smūgio.

    Didelė dalis ambicijos nukreipta į konteinerių autonomiškumą: jie turėtų patys užtikrinti dronų saugojimą, paleidimą, sugrąžinimą, įkrovimą ar degalų papildymą, taip pat turėti ryšio priemones ir skaičiavimo resursus. Praktikoje tai reiškia, kad lauke esantis kompleksas turėtų veikti su minimalia operatorių įsikišimo apimtimi, o DI galėtų perimti dalį planavimo ir koordinavimo užduočių.

    DARPA taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad rinkoje jau egzistuoja komerciniai spiečių sprendimai, sukurti šviesos šou ar kitoms planuotoms demonstracijoms, tačiau jie neatitinka karinių reikalavimų. Vis dėlto pati kryptis rodo aiškią tendenciją: moderniuose konfliktuose vis svarbiau tampa ne pavieniai brangūs dronai, o masiškumas, greitas papildymas ir gebėjimas veikti trikdomoje, ryšio praradimo sąlygomis.

  • Największy samolot polskiej armii wylądował w Powidzu. Czekano na to trzy lata

    Największy samolot polskiej armii wylądował w Powidzu. Czekano na to trzy lata

    Marcin Jabłoński

  • Ajovoje šviesoforai gavo geltonus rėmelius: duomenys rodo, kad vairuotojai reagavo greičiau

    Ajovoje šviesoforai gavo geltonus rėmelius: duomenys rodo, kad vairuotojai reagavo greičiau

    Ajovos valstijoje prie kai kurių šviesoforų atsirado ploni geltoni rėmeliai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip kosmetinis pakeitimas. Tačiau pirminiai stebėjimai rodo, kad toks kontrastas gali padėti vairuotojams signalus pastebėti anksčiau.

    Pagrindinis tikslas buvo didinti matomumą sudėtingomis sąlygomis, kai šviesoforus „paskandina“ fonas: ryški reklama, medžių lajos, pastatų linijos ar intensyvus eismas sankryžose. Kuo anksčiau vairuotojas atpažįsta signalą, tuo daugiau laiko lieka sklandžiai sulėtinti ir priimti sprendimą.

    Kam reikalingas geltonas rėmelis

    Kelio inžinerijoje kontrastas laikomas vienu paprasčiausių būdų pagerinti objektų atpažinimą, ypač sutemus, lyjant ar esant rūkui. Geltonas kontūras sustiprina šviesoforo „siluetą“, todėl jis gali išsiskirti net tada, kai pati šviesa dar neatrodo ryški.

    Tokie sprendimai dažniausiai orientuoti į vadinamąjį atpažinimo nuotolį: kuo toliau vairuotojas supranta, kad priešais yra signalizuojama sankryža, tuo mažiau tikėtini staigūs stabdymai ar paskutinės sekundės manevrai.

    Ką rodo pirmieji stebėjimai

    Vietos institucijų vertinimu, po pakeitimų dalyje sankryžų vairuotojai ėmė reaguoti greičiau ir artėdami prie šviesoforo dažniau iš anksto sumažina greitį. Tai svarbu ne tik automobilių srautui, bet ir pėstiesiems, nes sumažėja netikėtų situacijų rizika perėjose.

    Tekste minimi duomenys sieja rėmelių įrengimą su mažesniu staigių stabdymų ir abejotinų sprendimų skaičiumi. Tokie pokyčiai paprastai mažina ir galinių susidūrimų tikimybę, kuri sankryžose yra viena dažniausių avarijų rūšių.

    Vis dėlto kelių saugos ekspertai įprastai pabrėžia, kad patikimoms išvadoms reikia ilgesnio laikotarpio ir platesnės statistikos, įvertinant sezoniškumą, eismo intensyvumo svyravimus bei kitus infrastruktūros pokyčius. Tik tada galima tiksliai pasakyti, kiek konkrečiai prie geresnių rodiklių prisidėjo būtent geltoni rėmeliai.

    Ar sprendimas gali išplisti plačiau

    JAV eismo reguliavimo sprendimus dažniausiai lemia vieningi standartai, o šviesoforų dizainą ir ženklinimą orientuoja nacionalinės gairės. Jei Ajovos praktika bus patvirtinta platesniais tyrimais, toks paprastas vizualinis pakeitimas gali tapti pavyzdžiu kitoms valstijoms, ieškančioms pigesnių ir greitai įgyvendinamų saugos priemonių.

    Šio sprendimo patrauklumas slypi ir tame, kad jis nekeičia taisyklių ir nereikalauja papildomos kontrolės: vairuotojų elgsena gali kisti natūraliai vien dėl aiškesnio signalo. Tai vienas iš retų atvejų, kai infrastruktūros detalė potencialiai duoda efektą be baudų ar naujų apribojimų.

    Praktinis klausimas, kuris bus svarbiausias tolesniam vertinimui, yra kaštų ir naudos santykis. Jei nedidelės investicijos į matomumą patikimai sumažina incidentų skaičių, tai gali būti viena efektyviausių priemonių pavojingose sankryžose, ypač ten, kur avaringumą lemia vėlyvas signalo pastebėjimas.

  • Tiesioginis traukinys Oslo–Berlynas nuo 2028-ųjų: 1 500 km per keturias šalis ir dvi sąsiaurių perėjas

    Norvegijos, Danijos ir Vokietijos geležinkelių vežėjai „Vy“, „DSB“ ir „Deutsche Bahn“ paskelbė planus nuo 2028 metų vasaros pradėti reguliarius tiesioginius reisus traukiniu maršrutu Oslo–Berlynas. Tai būtų viena ilgiausių keleivinių geležinkelio krypčių Europoje, jungianti keturias valstybes.

    Numatoma, kad visa kelionė truks apie 14–15 valandų, o atkarpa Oslo–Kopenhaga užtruks maždaug 7 valandas. Maršrutas turėtų driektis apie 1 500 kilometrų ir būti aptarnaujamas ištisus metus, planuojant po du reisus per dieną.

    Projektas svarbus ir dėl dar vienos priežasties: jis grąžintų tiesioginį keleivinį susisiekimą traukiniu tarp Norvegijos ir Danijos, kurio nebuvo daugiau nei du dešimtmečius. Iki šiol keliautojai dažniausiai rinkdavosi persėdimus arba skrydžius, ypač tarp Skandinavijos sostinių ir Vokietijos.

    Maršrutas per įspūdingas perėjas

    Planuojama, kad traukinys važiuos per pietrytinę Norvegiją, vakarinę ir pietinę Švediją, Daniją ir šiaurinę Vokietiją. Tarp svarbiausių stotelių minimi Geteborgas ir Malmė Švedijoje, Kopenhaga ir Odensė Danijoje, taip pat Hamburgas ir Berlynas Vokietijoje.

    Kelionėje numatytos vienos įspūdingiausių geležinkelio jungčių regione. Tarp Malmės ir Kopenhagos traukinys kirstų Eresundo sąsiaurį kombinacija iš tilto, dirbtinės salos ir tunelio, o Danijoje važiuotų per Didįjį Beltą, naudodamas tilto ir tunelio infrastruktūrą.

    Tokios perėjos ne tik sutrumpina kelionės laiką, bet ir leidžia išlaikyti stabilų tvarkaraštį, kuris yra būtina sąlyga, kad ilgo nuotolio traukinių maršrutai realiai konkuruotų su aviacija. Pastaraisiais metais Europos keleiviai vis dažniau renkasi traukinius dėl patogesnių kelionių miesto centruose ir mažesnės klimato kaitos taršos, ypač maršrutuose iki maždaug 1 000 kilometrų.

    Kokie traukiniai važiuos?

    Skelbiama, kad maršrutą aptarnautų nauji „Deutsche Bahn“ ICE traukiniai, pritaikyti ilgesnėms kelionėms. Tokiuose sąstatuose paprastai numatoma maitinimo zona, skirtingos komforto klasės ir erdvės šeimoms, o tai svarbu, kai kelionė trunka beveik visą dieną.

    Vežėjų tikslas – pasiūlyti reguliarų, nuspėjamą ir patogų susisiekimą, kuris taptų alternatyva trumpiems skrydžiams Šiaurės Europos kryptimis. Ilgo nuotolio tarptautinių traukinių atgaivinimas pastaruoju metu tampa vis ryškesne tendencija: plečiami naktinių traukinių tinklai, daugėja tarpvalstybinių projektų, o keleiviai tikisi daugiau tiesioginių reisų be sudėtingų persėdimų.

    Kodėl ryšys buvo dingęs?

    Ankstesnis tiesioginis keleivinis susisiekimas traukiniu tarp Oslo ir Kopenhagos buvo nutrūkęs 2004 metų pabaigoje. Tuomet maršrutą vykdžiusi bendrovė „Linx“ buvo uždaryta, o sprendimas aiškintas nepakankamu pelningumu, per mažu keleivių skaičiumi ir stipria konkurencija su oro linijomis.

    Dabar vežėjai tikisi, kad situacija pasikeitė: keliautojai labiau vertina tvarius pasirinkimus, o moderni infrastruktūra Skandinavijoje ir Danijoje leidžia planuoti patikimesnį grafiką. Jei projektas bus įgyvendintas, tai gali tapti pagrindu plėsti tiesioginių tarptautinių traukinių tinklą iš Skandinavijos į kitas didžiąsias Europos kryptis.

    „Kuriame naują reguliarią jungtį tarp Oslo, Kopenhagos, Hamburgo ir Berlyno. Taip galime glaudžiau susieti Norvegiją su Europa, o ateityje tai gali atverti kelią tiesioginiams traukiniams ir į kitus didžiuosius miestus“, – sakė „Vy“ vadovė Gro Bakstad.

  • Prie Lenkijos ir Rusijos sienos rastas neatpažintas dronas: pareigūnai aiškinasi jo kilmę

    Radimas netoli sienos

    Lenkijos šiaurės rytuose, Varmijos ir Mozūrų vaivadijoje, Bartoszycų apskrityje, laukuose netoli Osiekos kaimo rastas neatpažintas skraidantis objektas, panašus į droną. Vieta yra maždaug 20 kilometrų nuo sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi.

    Apie radinį šeštadienio rytą policijai pranešė vietos gyventojas. Atvykę pareigūnai patvirtino, kad lauke guli įrenginys, ir nedelsdami užtikrino įvykio vietos apsaugą.

    Ką praneša karo policija ir prokuratūra

    Lenkijos karo policija nurodė, kad pirminiai veiksmai leidžia manyti, jog tai gali būti karinės kilmės stebėjimui skirtas dronas, neturintis kovinių požymių. Įrenginys buvo paimtas ir perduotas tolesniems tyrimams, kad būtų nustatytos tikslios techninės savybės ir kilmė.

    Tyrimą vykdo karo policija, procesinius veiksmus prižiūri Olštyno apygardos prokuratūros karinių bylų padalinio prokuroras. Pareigūnai pabrėžia, kad šiuo metu įrenginys, pirminiu vertinimu, pavojaus civiliams nekėlė.

    „Pirmieji veiksmai įvykio vietoje rodo, kad tai greičiausiai karinės kilmės stebėjimui skirtas dronas, neturintis kovinių požymių“, – sakė Lenkijos karo policijos atstovas Dariuszas Rozkoszas.

    „Patvirtinu, kad tai nedidelis skraidantis objektas, jis nekelia grėsmės civiliams gyventojams. Kilmės šalies kol kas nenurodome, įrenginys bus perduotas išsamesniems tyrimams“, – sakė Olštyno apygardos prokuratūros atstovas Danielis Brodowskis.

    Kodėl tokie incidentai jautrūs?

    Neatpažintų dronų radiniai pasienio ruožuose vertinami itin atsargiai, nes dronai gali būti naudojami žvalgybai, infrastruktūros fotografavimui ar ryšio kanalų testavimui. Net ir neturint sprogstamųjų ar kitų kovinių elementų, tokie įrenginiai gali rinkti vaizdo ir geolokacijos duomenis.

    Pastaraisiais metais Europoje daugėja pranešimų apie neprašytus dronų skrydžius prie karinių objektų ir kritinės infrastruktūros. Dėl to institucijos dažniau taiko standartinę procedūrą: aptveria teritoriją, patikrina, ar nėra pavojingų medžiagų, o vėliau įrenginį analizuoja specialistai, bandydami atsekti jo naudojimo istoriją ir galimus ryšius.

    Šiuo atveju pareigūnai kol kas viešai neįvardija nei gamintojo, nei šalies, su kuria įrenginys galėtų būti siejamas. Tyrimo rezultatai turėtų paaiškinti, ar dronas buvo praradęs kontrolę, numestas tyčia, ar atskriejo į teritoriją dėl techninio gedimo.

  • Lenkijos deregulacija gali tapti pavyzdžiu ES: verslas ir valdžia ieško, ką supaprastinti pirmiausia

    Dereguliacija – ne vienkartinė akcija

    Europa dažnai kritikuojama dėl pernelyg sudėtingų taisyklių, o kai kuriose valstybėse nacionaliniai teisės aktai dar papildomai „sustiprina“ ES reikalavimus. Lenkijoje vis garsiau keliama idėja, kad deregulacija turi tapti nuolatiniu teisėkūros principu, o ne pavienėmis, fragmentiškomis pataisomis.

    Tokias išvadas Europos ekonomikos kongrese Katovicuose aptarė verslo ir valdžios atstovai, nagrinėję, kaip mažinti administracinę naštą ir greitinti sprendimus. Esminė žinutė – supaprastinimas turi vykti paraleliai: nacionaliniu lygmeniu ir Briuselyje, kur formuojama reikšminga dalis taisyklių.

    Kas per metus pasikeitė?

    Diskusijoje skambėjo teiginys, kad per pastaruosius metus Lenkijoje įgyvendinta daugiau kaip 200 deregulacinių pakeitimų, kurie turėjo sumažinti formalių procedūrų skaičių ir pagreitinti kai kuriuos procesus. Tarp minimų krypčių – dalies procedūrų skaitmeninimas ir paprastesni sprendimai verslui, ypač ten, kur anksčiau reikėdavo daug popierinių patvirtinimų.

    Valdžios atstovai pabrėžė siekį įtvirtinti taisyklę, kad įvedant naujus įpareigojimus būtų vertinama, kokius senus reikalavimus galima panaikinti ar sumažinti. Tai atitinka plačiau Europoje taikomą principą, kai reguliavimo poveikis vertinamas ne tik „ant popieriaus“, bet ir per realias sąnaudas įmonėms.

    Verslo prašymas: daugiau laiko prisitaikyti

    Vienas ryškiausių verslo akcentų – mokesčių taisyklių stabilumas ir pakankamas pereinamasis laikotarpis. Įmonės argumentuoja, kad nauji reikalavimai dažnai reiškia IT sistemų pertvarką, atitikties procesų perplanavimą, darbuotojų apmokymus ir dokumentų valdymo pokyčius, o tai retai įgyvendinama per kelias savaites.

    „Šiandien vidutinis pereinamasis laikotarpis yra apie 37 dienas. Verslui, ypač dideliam, būtų svarbu turėti bent šešis mėnesius“, – sakė Jakubas Dzikas.

    Kas stabdo greitesnius pokyčius?

    Diskusijos dalyviai kaip vienas didžiausių barjerų įvardijo politinę ir administracinę kultūrą, taip pat teisėkūros nepastovumą, kai pataisos atsiranda skubos tvarka, o konsultacijoms paliekama per mažai laiko. Akcentuota, kad net ir geros idėjos praranda vertę, jei verslas jų negali laiku suprasti, pasiruošti ir įdiegti praktikoje.

    Kita tema – reguliavimo kokybė: nepakankamai aiškiai pagrindžiami kai kurių sprendimų kaštai ir nauda, o poveikio vertinimai neretai neatspindi realių įgyvendinimo sąnaudų. Tokiu atveju deregulacija virsta ne sisteminiu procesu, o atskirų problemų „gaisrų gesinimu“.

    Ar Lenkijos modelis gali išplisti ES?

    Iniciatyvos „SprawdzaMY“ atstovai teigė, kad verslo ir administracijos bendradarbiavimo formatas sulaukia dėmesio ir už Lenkijos ribų, o sukaupta patirtis galėtų būti panaudota platesniu mastu. Argumentas paprastas: jei pavyksta greičiau identifikuoti perteklinius reikalavimus ir dėl jų sutarti su institucijomis, tai padeda spartinti investicijas ir didina konkurencingumą.

    „Verslo aplinka parodė, kad gali veiksmingai ir atsakingai patarti valdžiai. Šį patirties išteklių turime naudoti ne tik šalies viduje, bet ir imtis lyderystės Europos lygiu“, – sakė Rafałas Brzoska.

    Tuo pat metu pabrėžiama, kad vien nacionalinių sprendimų nepakanka, jei pertekliniai reikalavimai kyla iš ES teisėkūros arba jei valstybės narės papildomai „apsunkina“ įgyvendinimą. Todėl deregulacijos tikslas čia formuluojamas kaip dvigubas darbas: supaprastinti vietoje ir aktyviai dalyvauti formuojant taisykles Briuselyje.

  • Lenkijos atominės elektrinės planas keičiasi: Vyriausybė perbraižo antros vietos atranką ir užsakymus

    Vyriausybė keičia kryptį

    Lenkija ruošiasi atnaujinti savo branduolinės energetikos programą, kuri laikoma pagrindiniu kelrodžiu planuojant pirmąją ir kitą atominę elektrinę. Pasak už energetikos strateginę infrastruktūrą atsakingų pareigūnų, dokumente sukaupta daugiau nei 1 000 pastabų, o atnaujinta versija turėtų būti pristatyta artimiausiu metu.

    Esminė naujovė susijusi su antrąja atominės elektrinės vieta ir tuo, kaip bus pasirenkamas technologijos tiekėjas. Vyriausybė nurodo, kad ankstesnis požiūris koreguojamas atsižvelgiant į derybas su potencialiais partneriais, o atrankos logika bus labiau pritaikyta konkrečios vietos ir pasirinktos technologijos suderinamumui.

    Antroji vieta: konkursas, finansavimas ir vietos įmonių dalis

    Atnaujintame plane numatoma, kad konkurencinė procedūra dėl antrojo projekto nuo pat pradžių turės aiškiau vertinti du kriterijus: vietos įmonių įtraukimą ir finansavimą. Tai reiškia, kad šalia techninių reikalavimų vis didesnę reikšmę įgaus, kokią realią darbų ir tiekimo grandinės dalį galės perimti Lenkijos pramonė.

    Ši kryptis svarbi ir dėl to, kad branduolinės energetikos projektai paprastai apima daug metų trunkantį planavimą, sudėtingą rizikų valdymą ir dideles kapitalo sąnaudas. Tokiose investicijose vietos pramonės dalis dažnai tampa ne tik ekonominiu, bet ir politiniu argumentu, ypač kai kalbama apie užsakymus, darbo vietas ir mokesčių grąžą.

    Pirmasis projektas: konkursai jau juda

    Pirmojo projekto tiekėjai ir pagrindinis rangovas teigia, kad sieks didesnio vietos įmonių įtraukimo ir ieško partnerių Lenkijos rinkoje. Skelbiama apie vykdomus pirkimus ir rangovų atrankas, susijusias su geologiniais tyrimais bei pagrindinės infrastruktūros parengimu.

    Viešai minėta, kad šiuo metu vyksta 16 atrankų, kurių bendra vertė siekia apie 400 000 000 eurų. Šios lėšos, pagal projekto vykdytojų planus, turėtų pasiekti vietos rinką per subrangą, statybos darbus ir tiekimo grandinės paslaugas.

    „Nuo pat pradžių konkurencinėje procedūroje norime aiškiai vertinti du dalykus: vietos įmonių dalį ir finansavimą“, – sakė Lenkijos vyriausybės atstovas, pristatydamas planuojamus pakeitimus.

    Lenkijos rangovai: daug vilčių, bet lieka neapibrėžtumo

    Lenkijos statybos ir pramonės įmonės pabrėžia, kad realiausiai mato savo rolę bendrastatybinėje ir infrastruktūrinėje dalyje, o ne reaktoriaus zonoje, kur taikomi išskirtinai griežti reikalavimai. Verslo atstovai taip pat akcentuoja, kad užsakymų struktūra ir sutarčių modelis lems, ar vietos įmonės galės laiku pasirengti darbams ir kontroliuoti tiekimą.

    Kita vertus, dalis įmonių atvirai kalba apie sudėtingą kelią į branduolinės energetikos tiekimo grandinę. Reikalingi sertifikatai, kokybės sistemos, kibernetinio saugumo procedūros ir vidiniai procesai gali užtrukti ne vienerius metus, o investicijos į pasirengimą daromos dar neturint garantuotų kontraktų.

    „Didžiausias iššūkis šiandien yra ne technologija, o neapibrėžtumas: investuojame į pasirengimą, bet galutinių sutarčių dar neturime“, – sakė vienos pramonės įmonės vadovas.

    Priežiūros institucijoms tenka milžiniškas krūvis

    Branduolinės energetikos plėtra didina naštą ir priežiūros institucijoms, kurios turi vertinti techninę dokumentaciją, tiekėjų atitiktį ir saugos sprendinius. Pabrėžiama, kad dokumentų apimtis yra milžiniška, o ekspertų ir analitikų pajėgumai tampa vienu iš tempo ribojančių veiksnių.

    Institucijų atstovai atkreipia dėmesį, kad planų plėtra ir galimas skirtingų technologijų atsiradimas programoje reiškia papildomą kompetencijų poreikį. Kuo daugiau skirtingų sprendinių, tuo sudėtingesnis tiek licencijavimas, tiek kontrolė, tiek ir vienodų standartų laikymasis visoje tiekimo grandinėje.

    Kas vyksta pirmojoje vietoje

    Pirmosios atominės elektrinės vietoje jau vykdomi parengiamieji darbai. Skelbiama, kad iškirsta apie 300 hektarų miško, teritorija valoma ir ruošiama niveliavimui, o vėliau planuojami kasimo bei kiti statybų pradžiai būtini veiksmai.

    Taip pat numatomi aplinkinės infrastruktūros darbai, įskaitant kelių atnaujinimą ir modernizavimą. Tokie paruošiamieji etapai dažnai yra kritiniai, nes nuo jų priklauso logistikos grandinė, statybos aikštelės organizavimas ir realus projekto grafikas.

  • Vyriausybė pritarė OKI įstatymui: mokesčių lengvatos investicijoms ir nauja konkurencija fondams

    Lenkijos vyriausybė praėjusią savaitę pritarė įstatymo projektui dėl Asmeninių investicinių sąskaitų (OKI). Šios sąskaitos būtų nauja, mokesčių režimu išskirta priemonė, skirta paskatinti gyventojų taupymą nukreipti į kapitalo rinką, o ne laikyti vien bankuose.

    Idėjos šalininkai, tarp jų ir Lenkijos Individualių investuotojų asociacijos atstovai, teigia, kad OKI galėtų pritraukti į biržą papildomą kapitalą. Tačiau jie pabrėžia, kad sėkmę lems paprastos, aiškios taisyklės ir tai, kaip produktą realiai pasiūlys finansų įstaigos.

    Kas būtų atleidžiama nuo mokesčių

    Pagal projektą dalis investicijų OKI sąskaitoje būtų atleidžiama nuo kapitalo prieaugio apmokestinimo iki nustatytų ribų. Investicijoms į akcijas ar investicinius fondus lengvata būtų taikoma iki 100 000 zlotų, o indėliams ir taupomosioms obligacijoms iki 25 000 zlotų.

    Perskaičiavus į eurus, tai sudarytų maždaug iki 23 000 eurų akcijoms ir fondams bei iki 5 800 eurų indėliams ir taupomosioms obligacijoms. Viršijus šias ribas būtų taikomas kitas modelis: numatomas mokestis nuo sąskaitoje laikomo turto vertės, kurio bazė susieta su Lenkijos centrinio banko referencine norma.

    Fondams – spaudimas mažinti mokesčius

    Asociacijos vertinimu, OKI atsiradimas gali sustiprinti finansų įstaigų kovą dėl klientų ir išprovokuoti kainų spaudimą investicinių fondų mokesčiams. Lenkijoje fondų mokesčiai jau buvo mažinti teisės aktais, tačiau rinkos dalyviai juos vis dar laiko palyginti aukštais Europos Sąjungos kontekste.

    „OKI yra žingsnis teisinga kryptimi ir galimybė plėtoti kapitalo rinką, jei galutinis sprendimas bus paprastas ir suprantamas milijonams lenkų“, – sakė Lenkijos Individualių investuotojų asociacijos atstovas Michałas Żuławińskis.

    Jis atkreipė dėmesį, kad masinei sėkmei prireiks ir informacinės kampanijos, ir laiko, panašiai kaip anksčiau diegiant darbuotojų kapitalo kaupimo programą PPK. Galutinis gyventojų aktyvumas, pasak jo, priklausys ir nuo pasitikėjimo nauju produktu, ir nuo situacijos Varšuvos biržoje.

    Kada galėtų startuoti

    Įstatymo projekto priėmimas vyriausybėje dar nereiškia, kad OKI įsigalios nedelsiant: laukia parlamentinis procesas ir įgyvendinimo detalės. Vis dėlto projekte numatyta, kad pirmaisiais OKI veikimo metais, tai yra 2027 metais, turto mokesčio tarifas siektų 0,85 proc.

    Šis sprendimas signalizuoja ambiciją perorientuoti dalį namų ūkių santaupų į investavimą, bet kartu kelia klausimų dėl taisyklių sudėtingumo ir realių sąnaudų, kurias pajus klientai. Būtent aiškumas, produktų palyginamumas ir mokesčių skaidrumas, anot rinkos dalyvių, lems, ar OKI taps masiniu sprendimu, ar liks nišine priemone patyrusiems investuotojams.

  • „Pratt & Whitney“ Rzeszove plečiasi: apie 90 mln. eurų į aukštos temperatūros aviacijos detales

    JAV aviacijos variklių gamintoja „Pratt & Whitney“, priklausanti koncernui RTX, paskelbė apie gamyklos Rzeszove (Pietryčių Lenkija) plėtrą. Į projektą numatyta investuoti apie 90 mln. eurų, o gamybos pajėgumus iki 2028 metų planuojama didinti 30 proc.

    Įmonė teigia, kad plėtra orientuota į ypač sudėtingas variklių dalis ir medžiagas, skirtas vadinamosioms kritinėms komponentų grupėms. Tokios detalės turi veikti esant milžiniškoms apkrovoms, kai atskiros variklio dalys sukasi daugiau nei 10 000 apsisukimų per minutę, o temperatūra viršija 1 000 laipsnių Celsijaus.

    „Statysime modernų gamybos padalinį, kuriame kursime pažangias medžiagas, reikalingas labiausiai apkrautoms variklio dalims“, – sakė „Pratt & Whitney Rzeszów“ vadovas Piotras Owsickis.

    Pasak įmonės, Rzeszove atsiras naujas pastatas ir bent 140 naujų darbo vietų aukštos kvalifikacijos specialistams. Skaičiuojama, kad maždaug 35 proc. naujų darbuotojų sudarys inžinieriai, o pagrindinės kompetencijos bus pažangioji gamyba ir medžiagų inžinerija.

    Plėtra siejama su trimis variklių programomis: civilinės aviacijos „GTF“ šeima (dar žinoma kaip PW1000G), taip pat karinės aviacijos F135 ir F100 varikliai. F135 naudojami penktos kartos naikintuvuose F-35, o F100 – ketvirtos kartos platformose, įskaitant F-16 šeimą.

    Įmonė akcentuoja ir technologinę projekto pusę: numatoma diegti procesus, susijusius su pažangiomis medžiagomis ir itin tikslia apdirbimo kultūra. Tokiose grandyse kritiškai svarbus žaliavų švarumo patvirtinimas, kokybės kontrolė bei atsekamumas, nes galutinės detalės turi patikimai tarnauti daugelį metų.

    Platesniame kontekste tokios investicijos atspindi Europos aviacijos ir gynybos tiekimo grandinių stiprinimo kryptį, kurią pastaraisiais metais skatina geopolitinė įtampa ir augantys saugumo poreikiai. Daug dėmesio skiriama gamybos lokalizacijai, pajėgumų didinimui ir dvigubos paskirties technologijoms, kurios gali būti pritaikomos tiek civiliniuose, tiek kariniuose produktuose.

    RTX grupė Lenkijoje veikia keliose vietose, o „Pratt & Whitney“ čia turi kelis padalinius. Bendrovė pabrėžia, kad investicijos Rzeszove yra ilgalaikės strategijos dalis, kuria regione siekiama auginti aukštos pridėtinės vertės gamybą ir inžinerines kompetencijas.