Category: Technologijos

  • Stop ženklo vagystė kaip pokštas baigėsi žūtimi Floridoje: teismas skyrė 15 metų, bet vėliau viskas apsivertė

    Stop ženklo vagystė kaip pokštas baigėsi žūtimi Floridoje: teismas skyrė 15 metų, bet vėliau viskas apsivertė

    Floridoje trijų jaunuolių sumanytas pokštas, kai iš sankryžos buvo nuimtas stop ženklas, baigėsi mirtina avarija ir baudžiamąja byla. Ši istorija, plačiai aptarinėta dėl išvadų apie priežastinį ryšį ir atsakomybę, primena, kad kelių ženklai yra ne detalė, o infrastruktūra, nuo kurios tiesiogiai priklauso eismo sauga.

    Kelių ženklinimo ir ženklų niokojimas daugelyje valstybių traktuojamas kaip pavojingas kišimasis į viešąjį saugumą. Net ir atrodytų „nekaltas“ ženklo nuėmimas gali sukurti situaciją, kai vairuotojai negauna būtinos informacijos laiku, o sankryžoje padidėja susidūrimų rizika.

    Kaip vienas ženklas pakeitė gyvenimus

    Bylos duomenimis, 1990-aisiais nuimtas stop ženklas buvo siejamas su avarija toje pačioje sankryžoje, kurioje žuvo žmogus. Prokuratūra teigė, kad ženklas buvo pašalintas kaip pokštas, o vėliau įvykęs susidūrimas tapo tragiška tokio elgesio pasekme.

    Nors kaltinamieji pripažino, kad anksčiau buvo kišęsi į kelio ženklus ir ženklinimą kitose vietose, dėl konkretaus stop ženklo jie kaltę neigė. Vis dėlto teismas 1996 metais juos pripažino kaltais dėl netyčinės žmogžudystės, o kiekvienam skyrė po 15 metų laisvės atėmimo.

    Apeliacija pakeitė baigtį

    2001 metais apeliacinės instancijos teismas nuosprendį panaikino. Tarp priežasčių nurodyti proceso pažeidimai, susiję su prokuratūros pasisakymais teisme, taip pat aplinkybės dėl bylos medžiagos ir įrodymų pateikimo.

    Po sprendimo kaltinamieji buvo paleisti iš įkalinimo įstaigos. Šis bylos posūkis tapo priminimu, kad net ir sunkiose bylose esminę reikšmę turi sąžiningas procesas, tinkamas įrodymų atskleidimas bei prokurorų pareiga laikytis taisyklių.

    Kodėl ženklų niokojimas vertinamas itin griežtai

    Eismo saugos ekspertai pabrėžia, kad kelio ženklai, horizontalusis ženklinimas ir kitos priemonės veikia kaip vieninga sistema, padedanti vairuotojams priimti sprendimus per sekundes. Kai sistema sąmoningai sugadinama, rizika tenka ne tik pažeidėjui, bet ir atsitiktiniams eismo dalyviams.

    Ši Floridos istorija tapo pamokomu pavyzdžiu, kaip greitai „išdaiga“ gali virsti baudžiamąja atsakomybe ir tragedija. Net jei vėliau procesiniai trūkumai pakeičia nuosprendį, pasekmės žmonėms ir bendruomenėms dažnai lieka negrįžtamos.

    Šaltiniai:

    – https://www.fmcsa.dot.gov/regulations/title49/section/392.2

    – https://www.transportation.gov/mission/health/TrafficRecords

  • Virdžinija ruošia griežtą ribojimą: baudos ir teisių atėmimas už tiesiogines transliacijas prie vairo

    Virdžinija ruošia griežtą ribojimą: baudos ir teisių atėmimas už tiesiogines transliacijas prie vairo

    JAV Virdžinijos valstijoje svarstomas įstatymo projektas, kuris reikšmingai sugriežtintų taisykles vairuotojams, naudojantiems tiesiogines transliacijas. Jei siūlymai būtų priimti, atsakomybė grėstų ne tik transliuojantiems, bet ir tiems, kurie vairuodami įsitraukia į transliaciją kaip žiūrovai.

    Kalbama apie HB320 projektą, kuriuo siekiama mažinti blaškymąsi kelyje, kai telefonas ar kitas įrenginys tampa ne tik pramoga, bet ir realiu laiku vykstančia veikla. Skirtingai nei įprastas naršymas ar žinučių rašymas, tiesioginė transliacija dažnai skatina nuolatinę sąveiką, komentarus ir reakcijas, todėl rizika išauga.

    Ką numato HB320 projektas?

    Pagal pateiktą projekto formuluotę, būtų draudžiama vairuojant inicijuoti, dalyvauti ar žiūrėti tiesioginę transliaciją. Išimtis numatoma tik tais atvejais, kai transliacija naudojama pranešti apie ekstremalią situaciją ar nusikaltimą.

    Už pirmą pažeidimą siūloma skirti apie 460 eurų baudą. Pakartotinas pažeidimas reikštų ne tik dar griežtesnes pasekmes, bet ir privalomą vairuotojo pažymėjimo sustabdymą 30 dienų laikotarpiui.

    Trečiasis pažeidimas, kaip numatoma projekte, užtrauktų 90 dienų teisės vairuoti sustabdymą. Taip pat siūloma papildoma apie 460 eurų bauda, jei pažeidimas būtų susijęs su eismo įvykiu.

    Kodėl dėmesys krypsta į transliacijas?

    Virdžinijos siūlymas atspindi platesnę tendenciją: valdžios institucijos vis dažniau bando įstatymiškai pasivyti technologinius įpročius, kurie keliuose kelia naujų pavojų. Tiesioginės transliacijos, ypač tokiose platformose kaip „TikTok“, „Facebook“ ar „Youtube“, vairuotoją įtraukia labiau nei pasyvus turinio žiūrėjimas.

    Svarbu ir tai, kad tokia veikla sukuria socialinį spaudimą išlikti aktyviam, reaguoti į auditoriją, skaityti komentarus. Praktikoje tai reiškia dažnesnį žvilgsnio nukreipimą nuo kelio ir didesnę tikimybę praleisti kritinę situaciją.

    Kokia projekto stadija dabar?

    HB320 projektas yra teisėkūros procese ir dar nėra galutinai priimtas. Dokumentas perduotas svarstyti Virdžinijos Generalinei Asamblėjai, kur sprendimas priklausys nuo balsavimo ir galutinių redakcijų.

    Jei siūlymas įsigaliotų, tai būtų vienas ryškiausių atvejų JAV, kai atskirai akcentuojamas būtent tiesioginių transliacijų žiūrėjimas ar vykdymas prie vairo. Tokia praktika galėtų tapti precedentu kitoms valstijoms, kurios ieško būdų, kaip mažinti vairuotojų blaškymąsi didėjant socialinių platformų įtakai.

    „Įstatymo projektu siekiama užkirsti kelią situacijoms, kai vairuotojas realiu laiku dalyvauja transliacijoje ir dėl to praranda dėmesį kelyje“, – teigiama HB320 projekto aiškinamajame aprašyme.

    Kol kas vairuotojams Virdžinijoje verta sekti, kaip keičiasi reguliavimas, nes net ir įprastas transliacijos žiūrėjimas, jei įstatymas būtų priimtas, galėtų tapti pagrindu administracinei atsakomybei ir teisės vairuoti apribojimams.

    Šaltiniai:
    – https://lis.virginia.gov/bill-details/20261/HB320

  • Nuo diržo iki arešto: Atwater byla jau 29 metus lemia, kada policija gali sulaikyti vairuotojus

    Nuo diržo iki arešto: Atwater byla jau 29 metus lemia, kada policija gali sulaikyti vairuotojus

    Vienas įprastas sustabdymas Teksase dėl neprisisegto saugos diržo virto byla, kuri iki šiol daro įtaką tam, kaip policija visoje JAV gali sulaikyti vairuotojus už nedidelius pažeidimus. Teisininkai šią istoriją dažnai mini kaip ribinį pavyzdį, parodantį, kiek plačiai gali būti taikomos policijos galios kasdienėse situacijose.

    Bylos ištakos siekia 1997 metais, kai Gail Atwater buvo sustabdyta pareigūno: jis nurodė, kad ji ir automobilyje buvę vaikai nebuvo prisisegę saugos diržų. Paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą, moteris teigė, kad dokumentą buvo pavogę ir ji nespėjo pasigaminti naujo.

    Situacija eskalavo, kai pareigūnas ją surakino antrankiais ir nuvežė į areštinę, nors pažeidimas buvo laikomas nedideliu, o automobilyje buvo vaikai. Atwater vėliau kreipėsi į teismą, argumentuodama, kad toks sulaikymas dėl menko nusižengimo pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintas apsaugas nuo nepagrįstų suėmimų.

    Kas buvo nuspręsta Aukščiausiajame Teisme?

    Po ilgos apeliacijų grandinės byla pasiekė JAV Aukščiausiąjį Teismą, kuris 2001 metais priėmė sprendimą 5 prieš 4 Atwater nenaudai. Daugumos nuomone, JAV Konstitucijos Ketvirtoji pataisa nedraudžia sulaikyti be teismo orderio už nedidelį baudžiamąjį nusižengimą, jei pareigūnas turi tikėtiną pagrindą manyti, kad pažeidimas įvyko.

    Kitaip tariant, net ir dėl pažeidimo, kuris daugeliui atrodytų vertas tik baudos ar įspėjimo, pareigūnas tam tikromis aplinkybėmis gali rinktis sulaikymą. Būtent dėl to ši byla tapo vienu dažniausiai cituojamų precedentų, kai kalbama apie policijos diskreciją eismo kontrolėje ir ribas, kurias nustato Ketvirtoji pataisa.

    Sprendimą lydėjo ir aštri mažumos kritika: skeptikai įspėjo, kad tokia praktika atveria kelią pertekliniam sulaikymui, ypač kai kalbama apie smulkius pažeidimus, kuriuos kasdien padaro daugybė žmonių. Vis dėlto galutinis verdiktas įtvirtino principą, kuris iki šiol naudojamas teisminėje praktikoje.

    Kodėl ši byla aktuali ir šiandien?

    Atwater istorija dažnai minima platesniame kontekste, kai diskutuojama, kaip turėtų atrodyti proporcinga reakcija į smulkius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pastaraisiais metais JAV valstijos ir miestai taip pat aktyviai peržiūri eismo kontrolės politiką, o kartu daugėja diskusijų, kaip sumažinti situacijų, kai paprastas sustabdymas virsta areštu.

    Kita vertus, saugos diržų tema išlieka viena svarbiausių eismo saugos priemonių. Nacionalinės saugos institucijos nuolat pabrėžia, kad diržų segėjimas reikšmingai mažina sunkių sužalojimų ir žūčių riziką avarijose, todėl reikalavimas laikomas esminiu visuomenės saugumo elementu.

    Atwater byla parodė, kad kelių eismo taisyklės JAV yra ne vien rekomendacija, o teisiškai vykdoma pareiga, kurios nesilaikymas gali turėti rimtesnių pasekmių nei tik bauda. Vairuotojams tai priminimas, kad net smulkūs pažeidimai kai kuriose jurisdikcijose gali baigtis sulaikymu, o policijos veiksmai tokiose situacijose remiasi seniai suformuota Aukščiausiojo Teismo praktika.

    Šaltiniai:

    – https://supreme.justia.com/cases/federal/us/532/318/

    – https://www.nhtsa.gov/risky-driving/seat-belts

  • Palydovų technologija motocikle: „OMOWAY“ žada savibalansį elektrinį modelį ir masinę gamybą

    Palydovų technologija motocikle: „OMOWAY“ žada savibalansį elektrinį modelį ir masinę gamybą

    Motociklas laikosi vertikalioje padėtyje be vairuotojo, be kojelės ir be jokios atramos. Gamintojas teigia, kad stabilumą užtikrina ne triukas, o į motociklo rėmą integruota aktyvi sistema, leidžianti stovėti net visiškai sustojus.

    Indonezijoje veiklą vystantis startuolis „OMOWAY“ pristato elektrinį modelį OMO X ir tikina, kad jis jau paruoštas masinei gamybai. Tai reikšminga, nes panašius savibalansius koncepcinius motociklus anksčiau demonstravo „Honda“ ir „Yamaha“, tačiau iki serijinės gamybos jie taip ir neatėjo.

    Kaip veikia savibalansis motociklas

    Pagrindinis OMO X elementas yra valdymo momento giroskopas, dažnai vadinamas CMG. Tokie įrenginiai naudojami palydovuose ir kosminiuose aparatuose orientacijai stabilizuoti, nes jie gali greitai keisti kampinį momentą ir taip aktyviai kompensuoti išorines jėgas.

    „OMOWAY“ teigimu, miniatiūrizuotas CMG motocikle realiu laiku neutralizuoja svyravimus, kurie įprastai nuverčia dviratę transporto priemonę važiuojant labai lėtai ar sustojus. Kitaip tariant, motociklas stabilumą palaiko ne vien dėl judėjimo, o dėl aktyvaus valdymo.

    Saugumo funkcijos ir rinkos planai

    Gamintojas šią architektūrą vadina OMO-ROBOT ir sieja ją su aplinkos suvokimu kameromis, sparčia borto kompiuterija bei stabilizavimu. Įmonė teigia, kad sistema skirta ne tik stovėti vietoje, bet ir padėti valdyti slydimą ant šlapios dangos, stabilumą posūkiuose ir avarinį kliūčių vengimą.

    OMO X dar iki prekybos starto pelnė 2026 metais skiriamą iF Design Award apdovanojimą, kuris vertina bendrą produkto sprendinių visumą. Vis dėlto apdovanojimas nepakeičia svarbiausio testo, kaip technologija elgsis realiomis eismo sąlygomis.

    „OMOWAY“ skelbia, kad išankstiniai užsakymai Indonezijoje turėtų startuoti 2026 metų balandžio pabaigoje, o oficialus debiutas Džakartoje numatomas 2026 metų gegužės pabaigoje. Galutinė kaina ir pilnos specifikacijos kol kas neatskleidžiamos, o įmonė žada daugiau detalių pateikti arčiau pristatymo.

    Indonezija pasirinkta neatsitiktinai, nes tai viena didžiausių pasaulio motociklų rinkų, kur miesto eismas ir dažni sustojimai išryškina lėto manevravimo bei stabilumo problemas. „OMOWAY“ taip pat kalba apie platinimo tinklą didžiuosiuose miestuose ir turistiniuose regionuose, tačiau šiuos planus dar reikės patikrinti pagal faktinį prekybos startą.

    Kodėl tai gali pakeisti motociklų rinką

    Savibalansė technologija pirmiausia žada mažinti barjerą pradedantiesiems ir fiziškai silpnesniems vairuotojams, kuriems sudėtingiausi yra lėti manevrai, parkavimas ar sustojimai ant nelygaus pagrindo. Tokiais momentais įvyksta nemaža dalis kritimų mažais greičiais, kurie kartais baigiasi traumomis ar bent jau brangiais remontais.

    Jei „OMOWAY“ iš tiesų pavyks užtikrinti kompaktišką, patikimą ir ilgalaikėje eksploatacijoje atsparų sprendimą už vartotojams priimtiną kainą, tai galėtų priversti didžiuosius gamintojus grįžti prie anksčiau demonstruotų, bet į stalčių padėtų koncepcijų. Svarbiausi artimiausi rodikliai bus ne demonstracijos, o pirmųjų pirkėjų atsiliepimai, aptarnavimo infrastruktūra ir aiškūs duomenys apie patikimumą.

    Pramonėje ne kartą matyta, kad prototipas laboratorijoje ar parodoje dar nereiškia sklandžios serijinės gamybos. Todėl pagrindinis klausimas liks paprastas: ar startuolis sugebės išlaikyti kokybę ir mastą, kai savibalansė sistema turės veikti kasdienėje rutinoje, lietuje, duobėtuose keliuose ir intensyviame eisme.

    „OMOWAY“ teigimu, jų tikslas yra ne tik motociklas, o universali dviračio stabilizavimo ir autonominių funkcijų platforma, kurią jie taiko ir kitam ratiniam robotui Mobility One. Tai rodo ambicijas plėstis už asmeninio transporto ribų, tačiau sėkmę lems, ar OMO X taps realiu, patikimu produktu, o ne vien įspūdingu technologiniu demonstratoriumi.

    Šaltiniai:

    – https://www.ifdesign.com/en/winner-ranking/project/if-design-award-2026/

    – https://www.nasa.gov/smallsat-institute/sst-soa/attitude-determination-and-control/

    – https://www.britannica.com/technology/gyroscope

  • Kalifornijos mokyklos svarsto riboti elektrinius dviračius: kur baigiasi saugumas ir prasideda draudimai?

    Kalifornijos mokyklos svarsto riboti elektrinius dviračius: kur baigiasi saugumas ir prasideda draudimai?

    Elektriniai dviračiai pastaraisiais metais JAV tapo vienu patogiausių būdų moksleiviams savarankiškai pasiekti mokyklą. Daliai šeimų tai yra kompromisas tarp įprasto dviračio ir automobilio: greičiau, lengviau įveikiami atstumai bei įkalnės, o vairuotojo pažymėjimo nereikia.

    Tačiau Pietų Kalifornijoje šis patogumas atsitrenkė į saugumo klausimus. Newport-Mesa vieningasis mokyklų rajonas, apimantis Newport Beach ir Costa Mesa, svarsto taisykles, kurios ribotų jaunesnių mokinių atvykimą elektriniais dviračiais į mokyklą.

    Kaip atrodytų siūlomas ribojimas

    Rajone svarstomas modelis yra „pakopinis“. Nuo darželio iki šeštos klasės mokiniams būtų taikomas visiškas draudimas elektriniu dviračiu važiuoti į mokyklą, o septintos–aštuntos klasės mokiniams tai būtų leidžiama tik su oficialiu tėvų ar globėjų leidimu.

    Vyresniųjų klasių mokiniai, kaip numatoma, reikšmingų ribojimų nepatirtų. Tuo pačiu pačiame Newport Beach mieste lygiagrečiai griežtinamas požiūris į taisyklių pažeidimus, įskaitant baudas ir galimą transporto priemonės sulaikymą.

    Ką sako avaringumo skaičiai

    Ribojimai grindžiami avaringumo statistika, kurią savivaldos ir mokyklų atstovai pateikia kaip argumentą, jog dalis jaunųjų vairuotojų rizikuoja kelyje. Costa Mesa minimi duomenys rodo, kad elektrinių dviračių vairuotojai buvo pripažinti kaltais 44 proc. iš 126 užfiksuotų dviračių eismo įvykių.

    Šis skaičius iš pirmo žvilgsnio atrodo įtikinamas, tačiau kritikai atkreipia dėmesį į kontekstą. Jei 44 proc. atvejų kaltė priskirta elektrinio dviračio vairuotojui, vadinasi, daugumoje atvejų kaltininku laikyta kita pusė, o vien procentas pats savaime nepaaiškina nei įvykių sunkumo, nei sąlygų, nei to, kiek apskritai važiuojančiųjų buvo kelyje.

    Diskusijos esmė vis dažniau sukasi apie tai, ar teisinga plačius draudimus statyti ant ribotos ir skirtingai interpretuojamos statistikos. Eismo saugos ekspertai tokiais atvejais paprastai pabrėžia, kad riziką vertinti būtina kartu su greičio režimais, infrastruktūra, šalmo naudojimu, matomumu, eismo kultūra ir mokymu.

    Ką prarastų šeimos ir mokyklos

    Elektriniai dviračiai daliai šeimų yra praktiškas sprendimas, ypač kai namuose nėra galimybės kasdien vežioti vaikus automobiliu. Jie mažina rytinius kamščius prie mokyklų, kai tėvai masiškai atveža ir išveža vaikus, o mokyklų prieigose susidaro spūstys.

    Be to, savarankiškas nuvykimas į mokyklą dažnai siejamas su vaikų ir paauglių savarankiškumo ugdymu. Važiavimas su bendraamžiais, laikas lauke ir judėjimas be nuolatinės suaugusiųjų kontrolės gali būti reikšminga kasdienybės dalis, kurią draudimai paprastai pakeičia grįžimu į automobilių maršrutus.

    Jei ribojimai įsigaliotų, tikėtina, kad dalis mokinių vėl būtų vežami automobiliais. Tai reikštų didesnį transporto srautą prie mokyklų, daugiau chaoso piko metu ir mažiau alternatyvų šeimoms, kurios elektrinį dviratį pasirinko kaip saugesnį ir paprastesnį variantą nei motorinė transporto priemonė.

    Vietinis sprendimas, kuris gali tapti pavyzdžiu

    Newport-Mesa tarybos balsavimas stebimas ir už šio rajono ribų, nes panašios diskusijos vyksta daugelyje JAV bendruomenių. Elektrinių dviračių paplitimas tarp nepilnamečių auga, o mokykloms tenka spręsti, kaip suderinti saugumą, tėvų lūkesčius ir realią kasdienę logistiką.

    Šioje istorijoje nėra vieno paprasto atsakymo: saugumo problemos yra realios, bet realūs ir elektrinių dviračių privalumai. Nuo to, ar bus pasirinktas draudimas, ar labiau tikslinės priemonės, pavyzdžiui, mokymai, greičio kontrolė, aiškesnės taisyklės ir infrastruktūros pritaikymas, gali priklausyti, kokį precedentą ateityje rinksis kiti mokyklų rajonai.

    Sprendžiant, ar riboti elektrinius dviračius, iš esmės sprendžiama ir platesnė dilema: ar, susidūrus su ne iki galo aiškiais duomenimis, pirmas atsakas turėtų būti laisvės mažinimas, ar saugesnių sąlygų kūrimas.

    Šaltiniai:

    – https://www.cdc.gov/injury/features/bike-safety/

    – https://www.nhtsa.gov/road-safety/bicyclists

    – https://www.chp.ca.gov/programs-services/programs/bicycle-safety

  • Pasaulio futbolo čempionatas JAV: pareigūnai ruošiasi kibernetinėms atakoms prieš miestus ir stadionus

    JAV federalinės, valstijų ir vietos institucijos prieš šią vasarą vyksiantį FIFA pasaulio futbolo čempionatą intensyvina pasirengimą galimoms kibernetinėms atakoms. Saugumo pareigūnai įspėja, kad taikiniu gali tapti ne tik rungtynių infrastruktūra, bet ir miestų paslaugos, kuriomis naudosis milijonai sirgalių.

    Pasak JAV pareigūnų, grėsmių spektras platus: nuo bilietų platinimo ir įėjimo kontrolės sistemų iki transliacijų signalų, ryšio tinklų ar net masinio transporto valdymo. Tokie scenarijai kelia nerimą dėl to, kad didelė dalis kritinės infrastruktūros šiandien yra sujungta su internetu, o tai didina pažeidžiamumą.

    Kas gali būti taikiniu?

    Saugumo ekspertai akcentuoja, kad didžiausio sporto renginio pasaulyje metu patrauklūs taikiniai yra tie, kurie daro įtaką žmonių srautams ir informacijos sklaidai. Transliacijų trikdžiai ar bilietų sistemų sutrikimai galėtų sukelti chaosą prie stadionų, o atakos prieš miestų paslaugas galėtų turėti platesnių pasekmių nei vien sporto renginys.

    Grėsmės siejamos ir su valstybių remiamomis grupuotėmis, ir su organizuotu nusikalstamumu, ypač išpirkos reikalaujančiomis atakomis. Tokios grupės dažnai taikosi į organizacijas, kurios negali sau leisti ilgos prastovos, todėl būna labiau linkusios mokėti išpirką ar skubiai atkurti veiklą.

    Pastarųjų metų patirtis rodo, kad dideli sporto renginiai yra patrauklus fonas kibernetinėms operacijoms. Pranešta, kad per 2022 metų pasaulio futbolo čempionatą su Kinija siejama grupuotė kompromitavo telekomunikacijų tinklus, o tai teoriškai galėjo sutrikdyti tiesiogines transliacijas ir ryšio paslaugas.

    Pratybos ir koordinavimas tarp institucijų

    JAV įvairiuose miestuose vykdomos pratybos, skirtos patikrinti, kaip institucijos reaguotų į incidentus rungtynių dieną. Pavyzdžiui, Sietle surengtos plataus masto treniruotės stadione, Filadelfijoje tikrintas tarpžinybinis koordinavimas, o Kanzaso Sityje dėmesys sutelktas į ryšio ir reagavimo grandines ekstremalių situacijų metu.

    Didelė dalis darbo tenka Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūrai CISA, kuri teigia nuo 2025 metų pradžios surengusi daugiau nei 1 000 veiklų, susijusių su čempionato saugumu: nuo vertinimų ir mokymų iki pratybų ir konsultacijų. Agentūra vertina ne tik skaitmenines, bet ir fizines grėsmes, įskaitant sprogmenų rizikas.

    Prie pasirengimo prisideda ir FTB, kuris atlieka nuolatinį grėsmių vertinimą bei keičiasi žvalgybine informacija. Atskirai akcentuojama neteisėtų dronų rizika: tokie įrenginiai gali būti naudojami žvalgybai, trikdymui ar net bandymams sukelti incidentą, todėl stiprinamos aptikimo ir neutralizavimo priemonės.

    Tarptautinis matmuo ir finansavimo iššūkiai

    Kadangi čempionatą priima JAV, Kanada ir Meksika, saugumo užtikrinimas reikalauja tarptautinio koordinavimo su partneriais, savivaldybėmis ir privačiu sektoriumi. Kanados kibernetinio saugumo institucijos viešai nurodo dirbančios su vyriausybės ir infrastruktūros operatoriais, o Meksika rengia dideles pajėgas fiziniam saugumui prie stadionų ir turistų zonose.

    JAV pasirengimą apsunkina ir užsitęsęs Tėvynės saugumo departamento finansavimo sutrikimas, kuris riboja dalies padalinių pajėgumus organizuoti mokymus bei pratybas. CISA vadovybė Kongrese nurodė, kad dalis darbuotojų yra priverstinai išleisti, o tai lėtina kai kurių programų įgyvendinimą.

    Federalinė ekstremalių situacijų valdymo agentūra FEMA administruoja apie 580 milijonų eurų siekiančią paramą JAV miestams, skirtą čempionato saugumui ir pasirengimui. Tačiau pati agentūra pripažino, kad dėl finansavimo pertrūkių procesas vyksta lėčiau nei planuota, nors lėšos formaliai nėra įšaldytos.

    „Tai yra viskas, visur, vienu metu“, – sakė Niujorko valstijos saugumo ir žvalgybos vadovas Colinas Ahernas.

    „Šio istorinio renginio saugumas ir milijonų lankytojų apsauga priklauso nuo to, ar Tėvynės saugumo departamentas ir CISA veiks visu pajėgumu“, – sakė Baltųjų rūmų darbo grupės vykdomasis direktorius Andrew Giuliani.

    Saugumo pareigūnai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra užtikrinti ne tik stadionų veikimą, bet ir visų čempionato miestų kasdienes paslaugas, kurios taps kritiškai svarbios didžiulių sirgalių srautų metu. Kibernetinė gynyba šiame renginyje vertinama kaip neatsiejama bendro saugumo dalis, lygiai taip pat svarbi kaip ir fizinė apsauga.

    Šaltiniai:

    – https://www.whitehouse.gov/presidential-actions/2025/03/establishing-the-white-house-task-force-on-the-fifa-world-cup-2026/

    – https://www.cisa.gov/

    – https://www.army.mil/article/290947/joint_interagency_task_force_401_industry_day_media_roundtable_transcript

    – https://www.darkreading.com/cyber-risk/how-the-2022-qatar-world-cup-soccer-was-nearly-hacked

  • „Anthropic“ riboja „Mythos“ prieigą: Europa nerimauja dėl DI kibernetinių grėsmių

    „Anthropic“ riboja „Mythos“ prieigą: Europa nerimauja dėl DI kibernetinių grėsmių

    JAV bendrovė „Anthropic“ paskelbė ribojanti naujo pažangaus dirbtinio intelekto modelio „Mythos“ platinimą, o tai sukėlė įtampą Europos kibernetinio saugumo bendruomenėje. Modelis, pasak kūrėjų, gali itin tiksliai rasti ir išnaudoti programinės įrangos spragas, todėl laikomas ir galingu gynybos įrankiu, ir potencialiu ginklu.

    „Anthropic“ teigimu, „Mythos“ prieiga laikinai suteikta tik kelioms dešimtims technologijų partnerių, kad šie spėtų sustiprinti sistemas ir užlopyti pažeidžiamumus. Artimiausiame rate įvardytos 12 įmonių, visos registruotos JAV, tarp jų „Apple“, „Microsoft“ ir „Amazon“, o dar apie 40 organizacijų nebuvo įvardytos.

    Europos institucijoms toks modelio platinimo būdas reiškia ribotą galimybę nepriklausomai įvertinti rizikas. Su žurnalistais bendravę kelių Europos valstybių kibernetinio saugumo institucijų atstovai nurodė, kad prieiga, jei apskritai buvo, buvo fragmentiška, o techninių detalių trūkumas apsunkina realaus poveikio vertinimą.

    Vokietijos federalinės informacijos saugumo tarnybos BSI vadovė Claudia Plattner atkreipė dėmesį, kad esminis klausimas yra, ar tokio pajėgumo priemonės ateityje gali atsidurti atviroje rinkoje. Pasak jos, tai turėtų tiesioginių pasekmių nacionaliniam ir Europos saugumui bei technologiniam suverenitetui.

    BSI teigia palaikanti aktyvų dialogą su „Anthropic“, nors pats įrankis dar nebuvo tiesiogiai išbandytas. Tuo metu ES kibernetinio saugumo agentūra ENISA viešai nepatvirtino, ar yra kontaktavusi su bendrove dėl „Mythos“.

    Situacija ypač kontrastuoja su Jungtine Karalyste, kur AI Security Institute patvirtino jau atlikęs „Mythos“ testavimą ir paskelbęs vertinimą. Tai sustiprino diskusiją, kad Europoje trūksta praktinių mechanizmų, leidžiančių greitai ir sistemingai gauti prieigą prie vadinamųjų pasienio DI modelių, kai jų pajėgumai pradeda kelti naujo masto grėsmes.

    Ekspertai pabrėžia, kad technologijų įmonėms paliekant sprendimą, kas ir kada gali testuoti tokio jautrumo modelius, valstybės institucijos dažnai atsiduria pasyvios stebėtojos vaidmenyje. Monrealio universiteto profesorius Yoshua Bengio viešai yra sakęs, kad kelia nerimą situacija, kai sprendimai dėl rizikos valdymo praktiškai priklauso nuo privačių bendrovių, o visuomenės interesų apsaugai būtini nepriklausomi patikrinimai.

    Europos Komisijos AI biuras palaiko dialogą su „Anthropic“ pagal savanoriškas gaires, padedančias laikytis ES DI akto reikalavimų, tačiau nebuvo patvirtinta, ar „Mythos“ buvo įtrauktas į šias diskusijas ir ar biuras gavo prieigą testavimui. Komisijos atstovai taip pat akcentuoja, kad pagal DI aktą pažangių modelių tiekėjai turi valdyti kibernetines rizikas, o Kibernetinio atsparumo aktas numato privalomus reikalavimus skaitmeniniams produktams, kurie patenka į ES rinką.

    Vis dėlto teisėkūros logika čia susiduria su praktiniu barjeru: jei modelis formaliai nepateikiamas į rinką, reguliuotojų svertai gali būti riboti, o prieiga priklauso nuo pačios bendrovės sprendimo. Būtent dėl to vis dažniau keliama mintis, kad tarptautiniai DI saugos procesai, tokie kaip G7 Hirošimos procesas ar Jungtinių Tautų dialogai dėl DI valdymo, kol kas neužtikrina realios, vykdytinos priežiūros.

    „Mythos“ atvejis išryškino ir platesnę tendenciją: valstybės konkuruoja dėl lyderystės DI srityje, todėl saugos ir priežiūros klausimai neretai atsiduria antrame plane. Tuo pat metu kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo modeliai gali radikaliai pakeisti tiek pažeidžiamumų paieškos, tiek jų išnaudojimo greitį, todėl viešasis sektorius siekia aiškesnių taisyklių, kaip su itin rizikingomis DI galimybėmis turi būti dalijamasi ir kas turi teisę jas tikrinti.

    „Tai verčia klausti, kas būtų, jei tai būtų ne „Anthropic“, o, pavyzdžiui, Kinijos kūrėjas“, – yra sakiusi nepriklausoma DI tyrėja Laura Caroli, atkreipdama dėmesį į geopolitinį aspektą. Mintis paprasta: kai prieiga ir kontrolė koncentruojasi kelių privačių žaidėjų rankose, valstybių saugumo priklausomybės gali augti greičiau nei priežiūros pajėgumai.

    Kol „Mythos“ plačiai neprieinamas, išorinis vertinimas lieka ribotas, o Europos institucijoms tenka remtis bendrovės teikiama informacija ir dvišaliais kontaktais. Vis dažniau skamba raginimai stiprinti nepriklausomų testavimo centrų tinklą ir kurti aiškią, iš anksto sutartą prieigos tvarką, kad pažangūs DI modeliai būtų tikrinami ne tik privačiose laboratorijose, bet ir viešojo intereso pagrindu.

    Šaltiniai:

    – https://www.anthropic.com/glasswing

    – https://www.aisi.gov.uk/blog/our-evaluation-of-claude-mythos-previews-cyber-capabilities

    – https://artificialintelligenceact.eu/the-ai-act/

    – https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/cyber-resilience-act

  • Vokietijos skaitmeninimo ministras: Europai reikia savo „Palantir“ ir mažiau „Microsoft“ valdžioje

    Vokietijos skaitmeninimo ministras: Europai reikia savo „Palantir“ ir mažiau „Microsoft“ valdžioje

    Vokietijos skaitmeninimo ministras Karstenas Wildbergeris sako, kad Europa turėtų turėti savo alternatyvą JAV duomenų analizės bendrovei „Palantir“. Pasak jo, tai leistų mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų tiekėjų ir stiprinti skaitmeninį suverenumą.

    Ministro teigimu, Europoje jau yra įmonių, galinčių kurti panašius sprendimus, tačiau didžiausia problema yra mastelio didinimas. Jo vertinimu, iki brandžios europinės alternatyvos atsiradimo gali prireikti maždaug 2–3 metų, jei valstybės institucijos suteiks mažesniems tiekėjams realių užsakymų ir pasitikėjimo.

    „Mano prioritetas yra tai, kad Europoje kurtume savo produktus ir įmones, kurios būtų konkurencingos pasaulinėje rinkoje. Todėl ilgainiui norime remtis europinėmis alternatyvomis“, – sakė Karstenas Wildbergeris.

    „Palantir“ naudojimas Vokietijoje ir kitose Europos šalyse kelia diskusijų dėl duomenų apsaugos, pagrindinių teisių ir priklausomybės nuo tiekėjo už Atlanto. Tuo pačiu ministras pripažįsta, kad kai kuriose srityse, ypač susijusiose su nacionaliniu saugumu, trumpuoju laikotarpiu pasirinkimas gali būti ribotas, jei nėra lygiaverčio sprendimo.

    Vokietijoje „Palantir“ programinė įranga naudojama kai kurių federalinių žemių policijoje, įskaitant Bavariją ir Heseno žemę, duomenų analizei. Panašūs sprendimai taikomi ir kitose Europos valstybėse, o „Palantir“ integracija minima ir tarptautiniuose teisėsaugos bendradarbiavimo kontekstuose.

    Skaitmeninio suverenumo tema Wildbergeriui siejasi ne tik su duomenų analitika, bet ir su kasdiene viešojo sektoriaus programine įranga. Jis teigia norintis mažinti „Microsoft“ sprendimų naudojimą federalinėje administracijoje ir dažniau rinktis atvirojo kodo alternatyvas, remiantis kai kurių Vokietijos žemių pavyzdžiu.

    Vokietijos institucijų išlaidos „Microsoft“ programinei įrangai per pastaruosius metus augo ir 2025 metais viršijo 480 milijonų eurų. Ministro akcentas, kad tikslas nėra vien pakeisti vieną tiekėją kitu, o sukurti struktūrines prielaidas Europoje atsirasti mastelį galintiems pasiekti atvirojo kodo sprendimams, kurie tiktų ne tik valstybei, bet ir platesnei rinkai.

    „Svarbiau nei vien nutraukti ryšius yra struktūriškai įsitvirtinti taip, kad galėtume kurti mastelį pasiekiančius, atvirojo kodo pagrindu vystomus sprendimus“, – sakė Karstenas Wildbergeris.

    Ministras taip pat kritiškai vertina Europos Sąjungos DI reguliavimo kryptį ir teigia, kad taisyklės neturėtų slopinti inovacijų. Jo nuomone, pernelyg ribojanti reguliacinė aplinka gali skatinti Europos įmones DI sprendimus vystyti už Europos ribų, o tai galiausiai didina priklausomybę nuo neeuropinių tiekėjų.

    Europos priklausomybių nuo JAV technologijų peržiūra suaktyvėjo, kai dalis valstybių ėmė labiau vertinti rizikas, susijusias su tiekimo grandinių patikimumu, duomenų jurisdikcija ir kritinių skaitmeninių paslaugų tęstinumu. Vis dėlto daugelyje technologijų grandinės etapų Europa vis dar neturi pakankamai stiprių vietinių alternatyvų, todėl perėjimas, pasak Wildbergerio, bus ilgas.

    Politinis signalas iš Berlyno rodo kryptį: didesni viešojo sektoriaus užsakymai europinėms įmonėms, daugiau atvirojo kodo sprendimų valstybės darbo vietose ir pragmatiškas požiūris į saugumą, kol alternatyvos dar kuriamos. Kartu tai tampa ir konkurencingumo klausimu, nes be gebėjimo greitai auginti technologijų bendroves Europa rizikuoja likti tik didžiųjų užsienio platformų pirkėja.

    Šaltiniai:

    – https://www.politico.eu/article/germany-digital-minister-karsten-wildberger-wants-a-european-palantir/

    – https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/europe-fit-digital-age/european-strategy-data_en

    – https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/regulatory-framework-ai

  • Europos valdininkams liepiama atsisakyti „WhatsApp“: kodėl valstybės kuria savo susirašinėjimo programėles

    Europos valdininkams liepiama atsisakyti „WhatsApp“: kodėl valstybės kuria savo susirašinėjimo programėles

    Europos vyriausybės vis aktyviau riboja pareigūnų bendravimą per „WhatsApp“ ir „Signal“ bei diegia valstybei priklausančias susirašinėjimo sistemas. Tikslas – jautrią informaciją perkelti į aplinką, kurią valdžia gali valdyti, audituoti ir pritaikyti vidaus taisyklėms.

    Tokius sprendimus jau įgyvendina Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Nyderlandai, Liuksemburgas ir Belgija, o NATO taip pat turi savo žinučių platformą. Europos Komisija yra numačiusi pereiti prie alternatyvos iki metų pabaigos, siekdama sumažinti priklausomybę nuo išorinių paslaugų.

    Kas iš tikrųjų kelia riziką?

    Nors „WhatsApp“ ir „Signal“ naudoja ištisinį šifravimą, sprendimą lemia ne vien šifravimo stiprumas. Valstybėms svarbios administravimo funkcijos: centralizuota prieiga, vartotojų tapatybės kontrolė, galimybė apriboti kontaktus iki patvirtintų asmenų ir detalesnis saugumo įvykių valdymas.

    Ne mažiau reikšminga ir metaduomenų kontrolė: kada, iš kur ir kam buvo skambinta ar rašyta, kokie įrenginiai naudojami, kaip greitai galima užblokuoti paskyrą praradus telefoną. Tokie duomenys, net ir neatskleidžiant žinučių turinio, gali būti vertingi žvalgybai ar kibernetiniams nusikaltėliams.

    Nyderlandų skaitmenizacijos ministrė Willemijn Aerdts pabrėžė, kad pareigūnų bendravimas dažnai vyksta platformose, kurių valstybė nekontroliuoja.

    „Mūsų komunikacija dažnai vyksta platformose, kurių nekontroliuojame. Pasaulyje, kuriame technologijos vis dažniau tampa galios įrankiu, tai kelia riziką“, – sakė Willemijn Aerdts.

    Belgijoje už naują saugaus ryšio sprendimą atsakingos institucijos vadovas Brandonas De Waele akcentuoja duomenų suvereniteto logiką: kuo mažiau kritinių procesų priklauso nuo išorinių tiekėjų, tuo mažesnė sisteminė rizika.

    „Visoje Europoje vis labiau nubundama suverenitetui. Mums svarbiausia yra duomenų suverenitetas“, – sakė Brandonas De Waele.

    Kibernetinės atakos ir politinė realybė

    Pastarosiomis savaitėmis kelių valstybių kibernetinio saugumo institucijos perspėjo apie nukreiptas atakas prieš politikus ir pareigūnus, kai per populiarias susirašinėjimo programėles bandoma išvilioti prisijungimus ar perimti paskyras. Tokios kampanijos rodo, kad vartotojų įpročiai ir socialinė inžinerija dažnai tampa silpniausia grandimi.

    Rizikos išryškėjo ir Briuselyje: Europos Komisija buvo paprašiusi dalį aukščiausio lygio pareigūnų uždaryti „Signal“ grupę, kilus saugumo nuogąstavimams. Tuo pat metu ES institucijos patyrė virtinę kibernetinių incidentų, kurie palietė ir vidines mobilios įrangos valdymo sistemas.

    Belgija neseniai pristatė vidinę programėlę BEAM, skirtą jautriai, bet neįslaptintai informacijai. Ji kuriama kaip įprastų vartotojų programėlių alternatyva su panašiu funkcionalumu, tačiau su tuo, ko dažniausiai trūksta vartotojiškuose sprendimuose: griežta prieigos kontrole ir uždara ekosistema, skirta tik valstybės darbuotojams.

    Saugios komunikacijos sprendimų kūrėjai pabrėžia, kad didelėms organizacijoms vien šifravimo nepakanka. Joms reikia procesų, kurie leidžia greitai valdyti incidentus, pritaikyti archyvavimo ir atskaitomybės reikalavimus bei užtikrinti, kad oficialus bendravimas vyktų pagal vieningas taisykles.

    Skaidrumo dilema: kas lieka už uždarų pokalbių?

    Skaidrumo šalininkai šį posūkį vertina kaip pavėluotą, bet būtiną: vartotojiškose programėlėse paplitusios dingstančios žinutės ir ištisinis šifravimas dažnai apsunkina sprendimų atsekamumą. Kai politiniai sprendimai persikelia į uždaras grupes, visuomenei tampa sunkiau suprasti, kaip ir kodėl buvo priimti konkretūs sprendimai.

    Diskusijas apie oficialių susirašinėjimų prieinamumą anksčiau kaitino ir aukšto lygio ginčai dėl pareigūnų žinučių atskleidimo, kai visuomenė siekė sužinoti, kokia komunikacija vyko derantis dėl didelės vertės sandorių. Tai sustiprino spaudimą sukurti sistemas, kurios būtų ir saugios, ir suderintos su viešojo sektoriaus atskaitomybe.

    Praktinis argumentas taip pat paprastas: realybėje pareigūnai vis tiek naudoja patogias priemones, todėl valdžia renkasi ne draudimus popieriuje, o kontroliuojamą alternatyvą. Dėl to Europoje ryškėja kryptis į vietines, audituojamas platformas, kurios leidžia suderinti saugumą, suverenitetą ir institucines pareigas.

    Šaltiniai:

    – https://www.politico.eu/article/en-europe-les-fonctionnaires-contraints-de-quitter-whatsapp/

    – https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/library/cyber-blueprint-draft-council-recommendation

    – https://bundesmessenger.de/

    – https://www.gov.pl/web/baza-wiedzy/komunikator-mszyfr

    – https://www.luxchat.lu/en/technical-details/

    – https://element.io/blog/nato-ni2ce-messenger-utilises-the-power-of-decentralised-communication/

  • ES pristato amžiaus patvirtinimo programėlę: netrukus ją naudos platformos, žadamas privatumas

    ES pristato amžiaus patvirtinimo programėlę: netrukus ją naudos platformos, žadamas privatumas

    Europos Komisija skelbia, kad visos Europos mastu skirta amžiaus patvirtinimo programėlė jau techniškai parengta diegimui ir artimiausiu metu turėtų tapti prieinama gyventojams. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, jog tai vienas svarbiausių įrankių siekiant geriau apsaugoti vaikus internete.

    Naujoji priemonė numatyta kaip patogi amžiaus įrodymo sistema, kurią galėtų naudoti interneto platformos, kai reikia patikrinti, ar vartotojas yra sulaukęs nustatyto amžiaus ribojamam turiniui ar paslaugoms. Europos Komisija teigia, kad sprendimas kuriamas taip, kad būtų suderinti vaikų saugumo tikslai ir privatumo bei asmens duomenų apsauga.

    Kaip veiks amžiaus patikra

    Pagal pristatytą modelį numatomi keli amžiaus patvirtinimo būdai: naudojant pasą, nacionalinę asmens tapatybės kortelę arba per patikimus tiekėjus, pavyzdžiui, bankus ar švietimo įstaigas. Tokiu atveju platforma gali gauti patvirtinimą, ar žmogus atitinka amžiaus kriterijų, tačiau neturėtų kaupti perteklinės informacijos apie vartotoją.

    Europos Komisijos pareigūnai akcentuoja, kad viena didžiausių iki šiol taikomų praktikų problemų buvo platformų nenoras imtis amžiaus patikros, remiantis įvairiais techniniais ir teisiniais argumentais. Pasak Komisijos, centralizuotas sprendimas turėtų sumažinti kliūtis, nes platformoms nereikėtų pačioms kurti ir prižiūrėti atskiro amžiaus patvirtinimo mechanizmo.

    „Internetinės platformos gali lengvai remtis mūsų amžiaus patvirtinimo programėle, todėl pasiteisinimų nebelieka“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Kada ji pasieks vartotojus

    Komisija tikisi, kad visos Europos mastu skirtos programėlės atsisiuntimui bus parengtos per artimiausias savaites, o jas kurs įmonės, kurias patikrins ir patvirtins Europos Komisija. Tuo pat metu valstybės narės vėliau šiais metais planuoja pristatyti ir nacionalines versijas.

    Programėlė pastaraisiais mėnesiais buvo išbandyta keliose šalyse, tarp jų Prancūzijoje, Danijoje, Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kipre ir Airijoje. Ji turėtų būti derinama su kitais nacionaliniais skaitmeninės tapatybės sprendimais, kad vartotojams nereikėtų naudoti daugybės skirtingų įrankių.

    Privatumas ir kritika dėl saugumo

    Europos Komisija kartoja, kad programėlės naudotojai turės išlikti savo duomenų valdytojais, o pats amžiaus patvirtinimas turėtų būti įgyvendinamas taip, kad būtų perduodama tik tai, kas būtina. Vis dėlto šalia politinių pareiškimų viešojoje erdvėje pasirodo ir ekspertų vertinimų, kad tokios sistemos privalo būti ypač atsparios saugumo spragoms, nes jos tampa patraukliu taikiniu piktavaliams.

    Komisijos atstovai pripažįsta, kad papildomas žingsnis prisijungiant prie kai kurių paslaugų žmonėms gali būti nepatogus, tačiau pabrėžia būtinybę rasti pusiausvyrą tarp vartotojo patogumo ir vaikų apsaugos internete. Ši iniciatyva dera su platesniu ES kursu griežčiau reikalauti, kad platformos laikytųsi taisyklių, susijusių su nepilnamečių saugumu.

    Taip pat tęsiamos diskusijos dėl papildomų priemonių: Europos Komisija yra subūrusi ekspertų grupę, kuri rengia rekomendacijas dėl galimų visos ES masto ribojimų nepilnamečiams socialiniuose tinkluose. Kai kurios valstybės narės jau svarsto griežtesnius nacionalinius sprendimus, o viena aktyviausių šios krypties šalių yra Prancūzija.

    „Žmogus, naudojantis programėlę, išlieka visiškai valdantis savo duomenis“, – sakė ES technologijų politiką kuruojanti Henna Virkkunen.

    Europos Komisijos ambicija – kad amžiaus patvirtinimo sprendimas ilgainiui taptų plačiai pripažįstamu standartu, kurį galėtų perimti ir kitos šalys. Tačiau realus poveikis priklausys nuo to, kaip greitai programėlė bus pritaikyta praktikoje, kiek plačiai ją integruos didžiosios platformos ir ar sprendimas atlaikys privatumo bei kibernetinio saugumo išbandymus.

    Šaltiniai:
    – https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/statement_26_817
    – https://www.politico.eu/article/no-more-excuses-von-der-leyen-says-eu-age-checking-app-is-ready/