Category: Technologijos

  • Europos Komisija žada amžiaus patikrą internete per kelias savaites: kaip tai veiks ir kas neramina?

    Europos Komisija žada amžiaus patikrą internete per kelias savaites: kaip tai veiks ir kas neramina?

    Europos Komisija artimiausiomis savaitėmis planuoja pristatyti bendrą amžiaus patikros internete sprendimą, skirtą ribojamo turinio prieigai. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad didžiosios platformos nebeturi pasiteisinimų, kodėl iki šiol nepatikrina vartotojų amžiaus.

    Idėja paprasta: naršant Europos Sąjungoje, naudotojų gali būti prašoma patvirtinti, ar jie atitinka amžiaus ribą, kai bandoma pasiekti pornografiją, lošimus ar kitą tik suaugusiesiems skirtą turinį. Politinis spaudimas auga ir dėl socialinių tinklų, kuriuos dalis lyderių sieja su vaikų psichikos ir fizinės sveikatos rizikomis.

    Kaip turėtų veikti patikra?

    Komisijos pristatoma amžiaus patikros programėlė nėra privaloma, tačiau ji įvardijama kaip pageidaujamas būdas platformoms vykdyti teisines prievoles. Jei platformos rinksis kitą metodą, jos turės įrodyti, kad alternatyva yra lygiavertė pagal saugumą ir privatumo apsaugą.

    Numatomi keli amžiaus patvirtinimo keliai: per pasą, nacionalinę tapatybės kortelę arba per patikimą trečiąją šalį, kuri galėtų patvirtinti amžių, pavyzdžiui, mokyklą ar banką. Komisijos atstovai nurodo, kad sistemoje būtų saugoma tik informacija, ar asmuo yra vyresnis nei 13, 15 ar 18 metų, nepaliekant kitų duomenų.

    Privatumo argumentui stiprinti Komisija remiasi vadinamaisiais nulinių žinių įrodymais, tai kriptografinis metodas, leidžiantis perduoti platformai tik atsakymą taip arba ne. Tai reikštų, kad paslaugos teikėjas sužinotų tik tai, ar amžius atitinka reikalavimą, bet negautų tapatybės duomenų.

    Kas kelia daugiausia klausimų?

    Skaitmeninių teisių ir privatumo organizacijos perspėja, kad amžiaus tikrinimas gali tapti anonimiškumo internete silpninimu. Kritikai taip pat pabrėžia riziką, kad tokia infrastruktūra ilgainiui gali būti panaudota platesnei vartotojų kontrolei arba duomenų sekimui, net jei pradinis tikslas yra vaikų apsauga.

    „Labai nerimaujame dėl Europos Komisijos planų susieti skaitmeninę tapatybę su techniniu amžiaus patikros įgyvendinimu“, – sakė Austrijos privatumo nevyriausybinės organizacijos epicenter.works vadovas Thomas Lohninger.

    Jis teigia, kad sprendimo kodas dar nėra parengtas realiam diegimui, o prioritetu turėtų tapti nuoseklesnis jau galiojančių Europos Sąjungos taisyklių vykdymo užtikrinimas. Kita kritika susijusi su vaikų teise gauti informaciją ir rizika, kad ribojimai bus pritaikyti per plačiai.

    Kitos organizacijos atkreipia dėmesį į jautrias grupes, kurioms anonimiškumas yra saugumo klausimas, pavyzdžiui, žmogaus teisių gynėjus, tremtyje esančius asmenis ar žurnalistus. Joms svarbu aiškiai suprasti, kokius duomenis matys valstybės institucijos ar agentūros ir kaip bus užkirstas kelias neteisėtam sekimui.

    Politinis pagreitis ir praktiniai ribojimai

    Komisija sprendimą pristato tuo metu, kai kai kurios Europos valstybės vis garsiau kalba apie griežtesnius ribojimus vaikams socialiniuose tinkluose. Von der Leyen suburta ekspertų grupė, rengianti rekomendacijas dėl vaikų apsaugos internete, galutinius siūlymus turėtų pateikti iki vasaros.

    Teigiama, kad kelios šalys jau rengia savo amžiaus patikros programėlių versijas, koordinuodamos veiksmus su Europos Sąjunga. Tarp jų minimos Kipras, Danija, Prancūzija, Graikija, Italija, Airija ir Ispanija, jos sprendimus planuoja diegti iki metų pabaigos.

    Vis dėlto pati Komisija pripažįsta ir techninius apribojimus. Programėlė turėtų veikti remiantis IP adresais, kurie rodo apytikrę vartotojo vietą, todėl sistemą galima apeiti naudojant virtualų privatų tinklą.

    Diskusijos dėl amžiaus patikros atskleidžia platesnę Europos kryptį: reikalauti iš platformų daugiau atsakomybės už amžiui netinkamo turinio ribojimą. Kartu išlieka klausimas, ar naujas įrankis taps realiai veikiančiu kompromisu tarp vaikų apsaugos ir teisės į privatų, anonimišką naudojimąsi internetu.

    Šaltiniai:

    – https://www.politico.eu/article/online-age-checks-are-coming-in-europe-ursula-von-der-leyen/

    – https://edri.org/our-work/

    – https://epicenter.works/en/

    – https://cdt.org/area-of-focus/privacy-data/

  • „Anthropic“ įrankis atskleidė spragas: EU AI Office neturi prieigos ir žmonių kovai su DI grėsmėmis

    „Anthropic“ įrankis atskleidė spragas: EU AI Office neturi prieigos ir žmonių kovai su DI grėsmėmis

    Europos Komisijos padalinys EU AI Office, atsakingas už pažangiausių dirbtinio intelekto modelių priežiūrą, kritikuojamas dėl ribotų galimybių įvertinti naujas kibernetines grėsmes. Po „Anthropic“ pristatyto modelio, siejamo su įsilaužimų automatizavimo rizika, ekspertai sako, kad Briuseliui trūksta ir prieigos prie technologijos, ir aukšto lygio specialistų.

    DI saugos organizacijos ir su EU AI Office reguliariai bendraujantys žmonės įspėja, kad dabartinis pajėgumas gali būti per menkas, jei kiltų didesnio masto incidentas. Kritika nukreipta ir į padalinio vietą Europos Komisijos struktūroje: esą keli valdymo sluoksniai lėtina sprendimus ir mažina politinį svorį krizinėse situacijose.

    Prieigos prie modelio problema

    Diskusijų centre atsidūrė „Anthropic“ modelis „Mythos“, kurį bendrovė dėl kibernetinio saugumo motyvų dalija ribotam partnerių ratui. Europos Komisija patvirtino, kad šiuo metu nėra tarp organizacijų, turinčių pilną prieigą prie šio modelio, todėl reguliuotojui sudėtinga savarankiškai įvertinti jo realias galimybes ir rizikas.

    Nuogąstaujama, kad toks modelis gali pranokti daugelį žmonių ieškant ir išnaudojant programinės įrangos pažeidžiamumus, o tai, jam plačiau pasklidus, galėtų palengvinti kelią piktavaliams įsilaužėliams į kritinę infrastruktūrą. Tokios technologijos ypač kelia riziką sektoriams, kur svarbus sistemų nepertraukiamumas: energetikai, transportui, sveikatos apsaugai ir viešajam sektoriui.

    Kodėl lyginama su Jungtine Karalyste

    Tekste pabrėžiama, kad Jungtinės Karalystės AI Security Institute gavo prieigą prie „Mythos“ ir per trumpą laiką paskelbė techninį vertinimą, sulaukusį palankių įvertinimų. Tai tapo argumentu kritikams, teigiantiems, kad panašų pajėgumą Europa taip pat gali sukurti, tačiau tam reikia aiškaus politinio prioriteto ir didesnių išteklių.

    Vienas iš praktinių skirtumų, kurį mini ekspertai, yra institucinis modelis: Jungtinės Karalystės institutas labiau orientuotas į saugos tyrimus, o ne į baudas ar reguliacines sankcijas. Briuselis tuo metu vienu metu turi ir vertinti, ir rengti įgyvendinimą, nes EU AI Office kartu su nacionalinėmis institucijomis atsakingas už ES DI akto vykdymo koordinavimą.

    Žmonių ir kompetencijų trūkumas

    EU AI Office yra palyginti naujas, mažiau nei dvejų metų amžiaus padalinys, turintis apie 140 darbuotojų. Saugos padalinyje, kuris labiausiai susijęs su pažangiausių modelių vertinimu, dirba apie 36 žmonės, o DI saugos organizacijos ragina šį skaičių didinti reikšmingai.

    Vienas dažniausiai kartojamų argumentų yra tai, kad vertinant įsilaužimams pritaikytus modelius reikia ne tik teisinės ir politikos kompetencijos, bet ir itin stiprių programuotojų bei kibernetinio saugumo praktikų. Europos Komisijai tenka konkuruoti su rinkos atlyginimais ir kitais DI traukos centrais, įskaitant Londoną, todėl pritraukti tokius specialistus tampa sudėtinga.

    Europos Parlamento nariai viešai ragina suteikti EU AI Office daugiau darbuotojų, didesnę techninę kompetenciją ir biudžetą, atitinkantį pažangiausio DI plėtros tempą. Komisija savo ruožtu teigia, kad kuria modernias modelių vertinimo galimybes ir planuoja papildomus įdarbinimus, įskaitant žmones, kurie būtų nukreipiami į saugą, reguliavimą ir atitiktį.

    Ši situacija išryškina platesnę ES dilemos dalį: norint išlaikyti lyderystę technologijų reguliavime, neužtenka taisyklių. Reikia ir realios, technologiškai kompetentingos priežiūros, kuri galėtų greitai gauti prieigą prie pažangiausių modelių, juos testuoti, o prireikus veikti krizių režimu.

    Šaltiniai:

    – https://www.pourdemain.ngo/en/post/open-joint-letter-on-ai-office-resourcing

    – https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/european-ai-office

    – https://artificialintelligenceact.eu/

  • Lara Croft netikėtai keliasi į „Delta Force“: atskleista, kas laukia žaidėjų naujame sezone

    Lara Croft netikėtai keliasi į „Delta Force“: atskleista, kas laukia žaidėjų naujame sezone

    Legendinė nuotykių ieškotoja Lara Croft netrukus pasirodys ne „Tomb Raider“ serijoje, o kitoje populiarioje žaidėjų pamėgtoje visatoje. Dinamiška pirmojo asmens šaudyklė „Delta Force“ paskelbė apie artėjantį crossoverį, kuris sutaps su naujo sezono startu.

    „Delta Force“ kūrėjai teigia, kad Lara Croft į žaidimą atkeliaus kartu su sezono „Echo“ turiniu. Šis sezonas žada įprastą didesnį atnaujinimų paketą, įskaitant naują žemėlapį, papildomą operatorių ir išplėstą ginklų arsenalą.

    Lara Croft „Delta Force“ pasaulyje

    Pagal kūrėjų pateiktą informaciją, Lara Croft žaidime pasirodys kaip specialus kosmetinis turinys. Ji bus pristatyta kaip išskirtinis apdaras operatorei, kurios kodinis vardas Luna, o vizualikoje akcentuojamas ir Larai būdingas lankas.

    Toks sprendimas atitinka pastarųjų metų industrijos tendenciją, kai didžiausi vardai į žaidimus integruojami per riboto laiko renginius ar kosmetinius rinkinius. Tai leidžia leidėjams pritraukti platesnę auditoriją nekeičiant pagrindinės žaidimo mechanikos ir kartu išlaikyti susidomėjimą tarp jau žaidžiančių.

    „Delta Force“ kūrėjai užsiminė, kad staigmenų gali būti daugiau, o papildomos detalės turėtų paaiškėti mėnesių sandūroje. Praktikoje tokie anonsai dažnai reiškia laikinus iššūkius, teminius apdovanojimus ar riboto laiko parduotuvės pasiūlymus.

    Kodėl šis žingsnis svarbus?

    Lara Croft jau seniai peržengė vieno žaidimo ribas ir tapo popkultūros personažu, todėl jos pasirodymas konkurencingoje šaudyklių rinkoje yra aiškus bandymas išnaudoti atpažįstamumą. Tai ypač aktualu dabar, kai didelė dalis sėkmingų daugelio žaidėjų projektų remiasi sezoniniu turiniu ir nuolatiniu atnaujinimų ritmu.

    „Delta Force“ pastaruoju metu išlaiko solidų aktyvumą „Steam“ platformoje, kur kasdieniai žaidėjų piko skaičiai viešai fiksuojami šimtais tūkstančių. Prie auditorijos augimo prisideda ir tai, kad žaidimas pasiekiamas ne tik kompiuteriuose, bet ir konsolėse bei mobiliuosiuose įrenginiuose.

    Ką dar žinome apie Laros Croft ateitį?

    Tuo pat metu Lara Croft sugrįžimas vyksta ir platesniame kontekste: viešai kalbama apie naujus „Tomb Raider“ projektus, o taip pat vystomi ekranizacijų planai. Tai rodo, kad prekės ženklas aktyviai plečiamas per skirtingus kanalus, o tokie crossoveriai tampa viena iš greičiausių priemonių priminti apie personažą masinei auditorijai.

    Žaidėjams tai reiškia paprastą dalyką: „Delta Force“ sezono „Echo“ startas bus ne tik turinio atnaujinimas, bet ir proga gauti teminį Laros Croft turinį. Dėl detalių, įskaitant tikslų pasirodymo laiką, kainodarą ir galimas užduotis, teks palaukti oficialaus kūrėjų pristatymo.

    Šaltiniai:
    – https://store.steampowered.com/app/1591520/Delta_Force/
    – https://steamdb.info/app/1591520/charts/

  • Dirbo prie GTA 6, paliko „Rockstar“ ir vienas išleido žaidimą: „Steam“ jis jau hitas

    Dirbo prie GTA 6, paliko „Rockstar“ ir vienas išleido žaidimą: „Steam“ jis jau hitas

    Nepriklausomas žaidimų kūrėjas Orenas Korenas dvejus metus dirbo „Rockstar Games“ studijoje Škotijoje ir prisidėjo prie „Grand Theft Auto 6“ kūrimo. Vis dėlto jis pasirinko netikėtą kryptį: paliko didžiulę komandą ir grįžo prie savarankiško darbo, kad įgyvendintų asmeninį projektą.

    Į žaidimų kūrimą Korenas įsitraukė pandemijos laikotarpiu, pradėjęs nuo mažesnių prototipų su „Unity“ varikliu. Toks kelias būdingas nemažai daliai naujos kartos kūrėjų: pirmiausia trumpi projektai, tada patirtis didelėje studijoje ir galiausiai bandymas sukurti savo autorinį žaidimą.

    Jo naujausias darbas „Don’t Lose Aggro“ „Steam“ platformoje pasirodė prieš maždaug savaitę ir greitai sulaukė palankių įvertinimų. Žaidimas pristatomas kaip veiksmo MMO stilistikos projektas, tačiau orientuotas į vieno žaidėjo patirtį, o pagrindą sudaro roguelike progresija ir pakartotinio žaidimo vertė.

    Žaidimo ašis yra kovos su priešų bangomis ir bosais, požemių valymas bei reidų logika, pažįstama MMO žanro gerbėjams. Kūrėjas išsiskiria tuo, kad centriniu tikslu pasirinko ne vien veikėjo augimą, bet ir užduotį apginti savo NPC komandą, nuo kurios priklauso sėkmė ir tolesnė eiga.

    Žaidėjų reakcija kol kas palanki: „Steam“ matomas apie 90 proc. teigiamų atsiliepimų rodiklis, nors projektas vis dar ankstyvoje stadijoje. Recenzijose dažniausiai giriamas vizualinis stilius, aiškiai juntamas progresijos ciklas ir tai, kad kiekvienas bandymas skatina grįžti dar kartą dėl skirtingų situacijų ir sprendimų.

    Interviu „GamesRadar+“ Korenas pripažino, kad vienam kurti žaidimą buvo sunkiausias darbas jo gyvenime.

    „Jaučiuosi gerai, nes pasiekiau tašką, kai supratau, ką reikia daryti, ir man tapo itin aišku, ko šiam žaidimui reikia, kad jis taptų pilnaverčiu“, – sakė Orenas Korenas.

    Ekspertai pastebi, kad tokie pavyzdžiai vis dažnesni: skaitmeninė platinimo rinka ir „Steam“ ankstyvosios prieigos modelis leidžia mažoms komandoms ar net vienam kūrėjui greitai patikrinti idėją realioje rinkoje. Sėkmingas startas dar negarantuoja ilgalaikės sėkmės, tačiau geri ankstyvieji vertinimai paprastai padeda pritraukti bendruomenę, kuri vėliau tampa svarbiausia vystymo kryptį formuojančia jėga.

    Koregui dabar svarbiausias etapas bus turinio plėtra ir balanso korekcijos, nes būtent tai dažniausiai nulemia, ar roguelike tipo projektas išlaiko žaidėjus ilgesniam laikui. Jei kūrėjas išlaikys tempą ir nuosekliai reaguos į grįžtamąjį ryšį, „Don’t Lose Aggro“ gali tapti vienu iš ryškesnių nepriklausomų pastarojo meto atradimų.

    Šaltiniai:

    – https://store.steampowered.com/app/3353710/Dont_Lose_Aggro/

    – https://www.gamesradar.com/

  • Europos Komisijos amžiaus patikros programėlė pristatyta kaip parengta, bet ekspertai randa spragų

    Europos Komisijos amžiaus patikros programėlė pristatyta kaip parengta, bet ekspertai randa spragų

    Europos Komisija Briuselyje pristatė mobiliąją amžiaus patikros internete programėlę, kuri, institucijos teigimu, yra techniškai parengta. Tačiau netrukus po kodo paviešinimo kibernetinio saugumo ir privatumo ekspertai ėmė skelbti apie pastebėtas spragas bei rizikas.

    Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen akcentavo, kad sprendimas yra atvirojo kodo, todėl jį gali peržiūrėti visi norintys. Tokia praktika dažnai laikoma skaidrumo privalumu, tačiau kartu reiškia ir tai, kad trūkumai viešai išryškėja labai greitai.

    Didžiausią diskusiją sukėlė ekspertų teiginiai, jog programėlė gali netinkamai saugoti jautrius duomenis įrenginyje. Saugumo konsultantas Paulas Moore’as viešai tvirtino, kad jam pavyko per trumpą laiką apeiti dalį apsaugų, o keli kiti specialistai nurodė panašias dizaino ir įgyvendinimo problemas.

    Prancūzų etinis įsilaužėlis Baptiste’as Robertas teigė, kad tam tikrais atvejais įmanoma apeiti biometrinio autentifikavimo logiką. Kriptografijos tyrėjas Olivier Blazy pateikė pavyzdį, kad suaugusiojo įrenginyje aktyvuota amžiaus patikra teoriškai galėtų būti panaudota ir nepilnamečio, jei šis gautų prieigą prie telefono ir pačios programėlės.

    Europos Komisija laikėsi pozicijos, kad sprendimas yra parengtas, tačiau pripažino, jog jį dar galima tobulinti. Komisijos atstovai taip pat aiškino, kad viešai aptariamos spragos galėjo būti susijusios su demonstracine, testavimui skirta versija, o nurodytas pažeidžiamumas esą buvo ištaisytas.

    Vis dėlto dalis ekspertų nesutiko su tokiu aiškinimu ir teigė, kad analizavo naujausią tuo metu viešai prieinamą kodo versiją. Jų vertinimu, problema yra ne vien konkrečios klaidos, bet ir tai, kad toks įrankis privalo atitikti ypač aukštus kibernetinio saugumo standartus, nes susijęs su jautria informacija ir potencialiai masiniu naudojimu.

    Ginčas vyksta platesniame kontekste, kai Europos Sąjunga ir atskiros valstybės ieško būdų riboti nepilnamečių prieigą prie socialinių tinklų ir suaugusiesiems skirtų svetainių. Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie privalomas amžiaus patikras, tačiau kritikai pabrėžia, kad privatumo ir duomenų apsaugos klausimai vis dar nėra iki galo išspręsti, o dalis naudotojų ribojimus gali apeiti techninėmis priemonėmis.

    Europos Komisija 2024 metais buvo paskelbusi maždaug 4 000 000 eurų vertės konkursą amžiaus patikros sprendimui kurti. Projekto esmė yra tai, kad platformos gautų tik atsakymą, ar žmogus yra vyresnis už nustatytą ribą, neatskleidžiant papildomų tapatybės duomenų, pasitelkiant vadinamąjį nulinio atskleidimo įrodymą.

    Privatumo ir saugumo bendruomenėje netrūksta raginimų prieš diegimą skelbti išsamius saugumo vertinimus. Kritikai įspėja, kad skubotas paleidimas gali pakenkti pasitikėjimui platesnėmis Europos skaitmeninės tapatybės iniciatyvomis, įskaitant planuojamas skaitmenines pinigines, kurios ateityje turėtų veikti visoje Sąjungoje.

    Politiniame lygmenyje nuomonės taip pat išsiskiria: vieni sprendimą laiko būtinu instrumentu vaikų apsaugai internete, kiti mato riziką, kad centralizuoti techniniai įrankiai gali išplėsti stebėsenos ar duomenų rinkimo galimybes. Šiuo metu aišku viena: amžiaus patikros sprendimų diegimas Europoje taps vienu jautriausių skaitmeninės politikos klausimų artimiausiais metais.

    Šaltiniai:

    – https://www.politico.eu/article/eu-age-verification-app-hackers-say-break-in-2-minutes/

    – https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/funding/call-tenders-development-consultancy-and-support-age-verification-solution

    – https://github.com/eu-digital-identity-wallet/av-app-android-wallet-ui

  • GTA 6 gerbėjai pastebėjo detalę: „Rockstar Games“ iš esmės keičia eismą žaidime

    GTA 6 gerbėjai pastebėjo detalę: „Rockstar Games“ iš esmės keičia eismą žaidime

    Gerbėjai, nagrinėjantys „Grand Theft Auto VI“ anonsą, pastebėjo smulkią, bet iškalbingą detalę: kelių eismas gali tapti gerokai natūralesnis nei ankstesnėse serijos dalyse. Internautų dėmesį patraukė trumpa scena su motociklininku, kuri, jų manymu, rodo iš esmės perdarytą transporto priemonių elgseną virtualioje Leonidos valstijoje.

    Scenoje matyti, kaip ne žaidėjo valdoma transporto priemonė išvažiuoja į priešpriešinę juostą, kad aplenktų lėčiau važiuojantį sunkvežimį. Ankstesniuose GTA žaidimuose eismas dažnai atrodė mechaniškas: automobiliai judėdavo tarsi iš anksto nustatytomis trajektorijomis arba sustodavo ilgose, mažai realistiškose spūstyse.

    Anonsą analizuojantys žaidėjai atkreipė dėmesį ir į motociklininko kūno padėtį prieš manevrą. Jų teigimu, vairuotojas persisveria ir užima poziciją taip, kaip tai daroma realiame eisme, o ne tik staiga pakeičia judėjimo kryptį.

    Naujovė ar tik surežisuota scena?

    Ne visi bendruomenėje sutaria, kad tai garantuoja tokį patį eismą visame žaidime. Dalis komentatorių mano, jog kadras gali būti specialiai surežisuotas anonso poreikiams, o galutiniame žaidime DI sprendimai gali veikti paprasčiau.

    Vis dėlto pastaraisiais metais „Rockstar Games“ siejama su patentais, kuriuose aprašomi pažangesni ne žaidėjų veikėjų sprendimų priėmimo principai. Tokie sprendimai paprastai orientuoti į tai, kad virtualūs vairuotojai galėtų geriau reaguoti į aplinką realiuoju laiku ir elgtis įvairesniais scenarijais.

    Daugiau realizmo atviro pasaulio smulkmenose

    Kartu su eismo detalėmis žaidėjai aptarinėja ir kitus anonso akcentus, rodančius didesnį dėmesį fizikai bei aplinkos tikroviškumui. Anonse matyti, kad vanduo dinamiškai reaguoja į objektų judėjimą, o vandens transportas palieka aiškiai matomas bangas.

    Taip pat pastebimos pažangesnio apšvietimo užuominos: atspindžiai matomi automobilio veidrodėliuose, saulės akiniuose ir chromuotose motociklų detalėse. Tokie elementai dažnai siejami su bendru šiuolaikinių atviro pasaulio žaidimų trendu, kai siekiama ne tik didesnio žemėlapio, bet ir tankesnių, įtikinamų smulkmenų.

    Kas žinoma apie GTA 6?

    Oficialiai „Rockstar Games“ yra patvirtinusi, kad kuriamas „Grand Theft Auto VI“, o anonsas jau tapo vienu žiūrimiausių žaidimų vaizdo įrašų „Youtube“ platformoje. Per pirmąją parą jis surinko daugiau nei 90 milijonų peržiūrų, taip pabrėždamas milžinišką susidomėjimą nauja serijos dalimi.

    Internete taip pat aptarinėjamos neoficialios detalės apie siužetą ir veikėjus, tačiau jas vertinti reikėtų atsargiai, kol kūrėjai nepateikia patvirtinimo. Kol kas aišku viena: bendruomenė tikisi, kad GTA 6 neapsiribos vizualiniais patobulinimais ir pasiūlys gyvesnį, mažiau nuspėjamą miestų bei kelių gyvenimą.

    „Grand Theft Auto VI“ planuojama išleisti „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X/S“ konsolėms. Tiksli išleidimo data šiame tekste nenurodoma, nes oficialiuose leidėjo pranešimuose ji gali keistis, o dalis internete cirkuliuojančių datų nėra patvirtintos.

    Šaltiniai:

    – https://www.rockstargames.com/newswire/article/4kok877a13aa32/grand-theft-auto-vi-trailer-1

    – https://www.take2games.com/ir/news

    – https://www.youtube.com/

  • Baltieji rūmai susitiko su „Anthropic“ vadovu: ieškoma kompromiso dėl naujo DI modelio „Mythos“

    Baltieji rūmai penktadienį susitiko su dirbtinio intelekto bendrovės „Anthropic“ generaliniu direktoriumi Dario Amodei. Susitikimas įvyko Vašingtone augant nerimui dėl kibernetinių grėsmių, kurias gali kelti naujas, itin galingas kompanijos modelis ir su juo siejamas įrankis „Mythos“.

    Į susitikimą Baltuosiuose rūmuose, skelbta, atvyko ir aukšti administracijos pareigūnai, tarp jų administracijos vadovė Susie Wiles, iždo sekretorius Scott Bessent bei nacionalinis kibernetinio saugumo direktorius Sean Cairncross. Viešai neatskleista, ar pokalbis baigėsi konkrečiais susitarimais, tačiau tonas, sprendžiant iš oficialių komentarų, buvo pastebimai švelnesnis nei ankstesniais mėnesiais.

    „Šiandien Baltieji rūmai surengė įvadinį susitikimą su „Anthropic“, jis buvo produktyvus ir konstruktyvus“, – teigiama Baltųjų rūmų pareiškime.

    Pareiškime nurodoma, kad aptartos bendradarbiavimo galimybės ir bendri protokolai, kaip spręsti iššūkius, kylančius sparčiai plečiant tokias technologijas. Taip pat akcentuota pusiausvyra tarp inovacijų skatinimo ir saugumo užtikrinimo, o analogiški pokalbiai esą planuojami ir su kitomis pažangiausius DI modelius kuriančiomis bendrovėmis.

    Ginčas dėl ribojimų ir nacionalinio saugumo

    Susitikimas surengtas praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po to, kai Baltieji rūmai ir JAV Gynybos departamentas „Anthropic“ įvardijo kaip riziką nacionalinio saugumo tiekimo grandinei. Ginčo centre atsidūrė bendrovės siekis riboti, kaip jos technologijos gali būti naudojamos, pavyzdžiui, masinio sekimo ar autonominių ginklų scenarijuose.

    Šis konfliktas išaugo iki precedento neturinčios teisinės ir administracinės priešpriešos, kuri, pasak JAV žiniasklaidos, privertė federalines institucijas vengti „Anthropic“ produktų, baiminantis pažeisti taikomas taisykles. Tuo pat metu atsirado ir praktinis spaudimas: kai kurios tarnybos nori įvertinti „Mythos“ galimybes, nes jos gali būti svarbios tiek puolamajam, tiek gynybiniam kibernetiniam saugumui.

    „Mythos“ testavimas ir galimas „modifikuotas“ variantas

    Pranešama, kad dalis institucijų ieško būdų, kaip vis tiek gauti prieigą prie „Mythos“, kad galėtų patikrinti, ar įrankis nekelia grėsmių jautriems kompiuterių tinklams. Ypač svarbu tai finansų sektoriui ir kritinei infrastruktūrai, kur net mažos pažeidžiamumo spragos gali virsti plataus masto incidentais.

    Pagal žiniasklaidos paviešintą informaciją, JAV Valdymo ir biudžeto biuras svarsto, ar agentūroms galėtų būti leidžiama naudoti „modifikuotą“ „Mythos“ versiją. Tokia kryptis reikštų bandymą suderinti dvi priešpriešines puses: valstybės poreikį techninei analizei ir bendrą politiką, kuri iki šiol skatino atsisakyti „Anthropic“ sprendimų.

    Skelbiama, kad nacionalinio kibernetinio saugumo direktoriaus biuras taip pat tariasi su privačiu sektoriumi. Anot vieno su pokalbiais susipažinusio asmens, aptariama, kaip įvertinti įrankio rizikas ir kokių apsaugos priemonių reikia, kad pažangūs DI modeliai nebūtų panaudoti kenkėjiškoms atakoms ar silpnųjų vietų paieškai netinkamu būdu.

    Viešai skelbiamo susitarimo dėl „paliaubų“ tarp administracijos ir „Anthropic“ kol kas nėra. Vis dėlto pats faktas, kad įvyko aukšto lygio susitikimas ir viešai kalbama apie „konstruktyvų dialogą“, rodo pastangas rasti praktinį sprendimą, kaip valstybė galėtų vertinti ir, galbūt, ribotai naudoti naujus DI įrankius, kartu mažindama kibernetines ir etines rizikas.

    „Anthropic“ atstovas prieš susitikimą komentaro žiniasklaidai nepateikė, o kelių institucijų atstovai į užklausas iš karto neatsakė.

    Šaltiniai:

    – https://www.politico.com/news/2026/04/18/white-house-anthropic-ceo-meeting-truce-00877876

    – https://www.politico.com/news/2026/03/05/pentagon-tells-anthropic-it-has-designated-the-company-a-supply-chain-risk-00814758

    – https://www.politico.com/news/2026/02/27/trump-orders-all-federal-agencies-to-stop-using-anthropic-00804517

  • „Bloober Team“ rekordas pribloškė: pelnas šovė dvigubai, o hitai atnešė milijonus

    „Bloober Team“ rekordas pribloškė: pelnas šovė dvigubai, o hitai atnešė milijonus

    Lenkijos žaidimų kūrėjų studija „Bloober Team“ skelbia rekordinį finansinį laikotarpį: 2025 metais grupės pajamos siekė apie 33 000 000 eurų, o grynasis pelnas – maždaug 11 600 000 eurų. Tai beveik dvigubai geresnis rezultatas nei iki šiol rekordiniais laikyti 2021 metai.

    Kaip rodo bendrovės pateikti skaičiai, veiklos pelnas sudarė apie 14 600 000 eurų. Pajamos per metus paaugo apie 67 proc., o tai žaidimų industrijoje paprastai siejama su sėkmingais leidimais, didesnėmis platinimo apimtimis ir ilgesniu projektų monetizavimo laikotarpiu.

    Didžiausią impulsą davė nauji leidimai

    Studija nurodo, kad svarbiausiu varikliu tapo „Cronos: The New Dawn“, pristatytas 2025 metų rugsėjį. Tai mokslinės fantastikos atmosferą turintis išgyvenimo siaubo žaidimas, sulaukęs palankių vertinimų ir stiprios paklausos po išleidimo.

    Prie rezultatų prisidėjo ir „Silent Hill 2 Remake“, kuris išlaikė pardavimų tempą bei sustiprino studijos reputaciją dirbant su žinomais prekių ženklais. Tokie projektai paprastai padidina matomumą tarptautinėse platformose ir generuoja ilgiau trunkantį susidomėjimą.

    Studija dirba su keliais projektais

    „Bloober Team“ skelbia šiuo metu vystanti net 7 skirtingus projektus. Tarp minimų darbų yra „Silent Hill 1“ ir dar viena kuriama idėja, viešai įvardijama kaip Project H.

    Taip pat patvirtinama, kad „Cronos“ visata bus toliau plečiama. Studija signalizuoja, kad ši kryptis gali tapti ilgalaike franšize, o tai žaidimų rinkoje dažnai reiškia papildomą turinį, tęsinius ir gilesnį prekės ženklo įtvirtinimą.

    Plėtra už žaidimų ribų

    Studijos vadovas Piotras Babieno yra minėjęs, kad įmonė siekia plėsti savo prekių ženklus ir kitose medijose. Tarp krypčių įvardijamos muzika, filmai, serialai ir knygos, nes tai leidžia kurti platesnį emocinį ryšį su auditorija ir didinti franšizių vertę.

    Analitikai tokią strategiją dažnai sieja su bendra industrijos tendencija, kai sėkmingi žaidimai tampa pagrindu ekranizacijoms ir kitiems formatams. Tai padeda diversifikuoti pajamas, tačiau kartu reikalauja atsargiai valdyti kokybę, licencijavimą ir kūrybinį nuoseklumą.

    Šaltiniai:
    – https://www.blooberteam.com/ir/financial-reports/

  • „Transport Fever 3“ ruošia modų revoliuciją: kūrėjai atveria duris bendruomenei ir konsolių betai

    „Transport Fever 3“ ruošia modų revoliuciją: kūrėjai atveria duris bendruomenei ir konsolių betai

    Studija „Urban Games“ pristatė naują „Transport Fever 3“ programą „Curated Mods“, kuri turėtų iš esmės pakeisti, kaip žaidimas bus plečiamas po išleidimo. Idėja paprasta, bet ambicinga: atrinkti patyrusius modų kūrėjus, suteikti jiems ankstyvą prieigą ir kartu su kūrėjais paruošti aukštos kokybės turinį jau pirmai dienai.

    Pasak „Urban Games“, dalyvaujantys kūrėjai galės glaudžiau bendradarbiauti su komanda, kurti naujas transporto priemones, žemėlapius ir žaidimo sistemų papildymus. Toks modelis žaidimų industrijoje vis dažniau laikomas vienu efektyviausių būdų išlaikyti ilgalaikį susidomėjimą, nes bendruomenė realiai tampa turinio kūrėja, o leidėjas gali užtikrinti kokybės kartelę.

    Modai pagaliau ateina į konsoles

    Vienas svarbiausių pranešimo akcentų yra planas modifikacijas pasiūlyti ir konsolėse. „Transport Fever“ serijoje tai būtų reikšmingas lūžis, nes tradiciškai modai plačiausiai klestėjo kompiuteriuose, o konsolėse jų plėtra dažnai susidurdavo su techniniais ir platformų taisyklių barjerais.

    „Transport Fever 3“ turės integruotą modų centrą, per kurį turinys bus platinamas tarp skirtingų platformų. Kūrėjai taip pat mini automatizuotą patvirtinimo procesą, kurtą bendradarbiaujant su „Sony“ ir „Microsoft“, kuris turėtų padėti užtikrinti, kad modai atitiktų konsolių reikalavimus ir būtų saugiai pasiekiami žaidėjams.

    Uždara beta konsolėms jau netrukus

    Kartu paskelbta, kad artimiausiu metu startuos uždari beta testai konsolėse. Pagrindinis jų tikslas bus patikrinti stabilumą ir našumą bei surinkti kuo tiesioginesnį grįžtamąjį ryšį iš bendruomenės, ypač iš PlayStation 5 ir „Xbox Series X|S“ žaidėjų.

    „Urban Games“ jau anksčiau vykdė kelis uždarus testavimo etapus kompiuteriuose, į kuriuos buvo pakviesti tūkstančiai dalyvių. Dabar pirmą kartą atskiras dėmesys skiriamas konsolėms, nes serijos auditorija jose pastaraisiais metais augo, o vienalaikė premjera visoms platformoms tapo esminiu komandos prioritetu.

    Ko tikėtis iš programos „Curated Mods“?

    „Transport Fever 2“ išsiskyrė ypač aktyvia modų ekosistema, o kūrėjai šį paveldą akivaizdžiai siekia paversti „Transport Fever 3“ stiprybe nuo pirmos dienos. Naujoje dalyje įrankiai kūrėjams bus dar lankstesni, o daugelis funkcijų, pasak studijos, projektuojamos taip, kad būtų lengviau jas keisti ir plėsti.

    Programa „Curated Mods“ šiuo metu priima paraiškas iš naujų dalyvių, o po žaidimo išleidimo ją planuojama plėsti. Modų kūrėjams žadama ne tik ankstyva prieiga ir konsultacijos, bet ir didesnis matomumas bei, tam tikrais atvejais, finansinis palaikymas, kad žaidėjai nuolat gautų naujo turinio.

    „Transport Fever 3“ premjera planuojama šių metų pabaigoje kompiuteriuose su „Windows“, „Mac“ ir „Linux“, taip pat PlayStation 5 bei „Xbox Series X|S“.

    Šaltiniai:
    https://www.transportfever3.com/curated-mods-program/
    https://www.transportfever3.com/

  • Europa siekia mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų: kodėl išsivaduoti kainuos brangiai

    Europa siekia mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų: kodėl išsivaduoti kainuos brangiai

    Europos valdžios institucijos vis garsiau kalba apie skaitmeninį suverenitetą ir būtinybę mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų tiekėjų. Tačiau praktiškai daugelis savivaldybių ir ministerijų vis dar remiasi tomis pačiomis paslaugomis, nuo el. pašto iki dokumentų tvarkymo ir debesijos.

    Ši priklausomybė tapo ne vien ekonominiu, bet ir strateginiu klausimu: politikai baiminasi, kad pasikeitus geopolitinei situacijai JAV teisinės priemonės ar sankcijos galėtų riboti prieigą prie kritinių skaitmeninių paslaugų. Diskusijas Europoje paaštrino JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į valdžią ir platesnė JAV užsienio politikos neapibrėžtumo atmosfera.

    Kas valdo Europos debesiją?

    Europos Parlamento tyrimas rodo, kad „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ sudaro apie 70 proc. Europos Sąjungos debesijos rinkos. Tai reiškia, kad didelė dalis viešojo sektoriaus ir verslo sistemų, duomenų saugyklų bei kasdienių darbo įrankių yra susieti su keliais JAV tiekėjais.

    Tame pačiame tyrime pažymima, kad apie 80 proc. Europos įmonių išlaidų verslo programinei įrangai atitenka JAV tiekėjams. Priklausomybė apima ne tik biuro programas ar operacines sistemas, bet ir infrastruktūrą, kuri užtikrina el. pašto, transliacijų, mokėjimų ar tapatybės valdymo veikimą.

    Kodėl atsitraukti taip sunku?

    Pagrindinė kliūtis yra vadinamasis įstrigimo efektas: kai organizacija sukuria procesus aplink vieno tiekėjo ekosistemą, perkelti duomenis, pertreniruoti darbuotojus ir suderinti specializuotas sistemas tampa brangu ir rizikinga. Ypač sudėtinga, kai alternatyvūs sprendimai nėra tokio pat masto arba neturi dalies įprastų funkcijų.

    Dar vienas veiksnys yra istorinis: JAV technologijų bendrovės sparčiai augo interneto plėtros pradžioje, turėjo didelę vieningą rinką ir lengvesnę prieigą prie kapitalo. Europoje tuo metu trūko panašaus masto ekosistemos, todėl daug viešojo sektoriaus sprendimų ilgainiui buvo centralizuojami pas vieną didelį tiekėją, nes taip paprasčiau administruoti ir pirkti.

    „Mes šią priklausomybę kūrėme metų metus, net dešimtmečius“, – sakė Amsterdamo iniciatyvą mažinti priklausomybę nuo JAV programinės įrangos koordinavęs Alexanderis Scholtesas.

    Vokietijos ir Amsterdamo pamokos

    Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemė tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip viešasis sektorius mėgina pereiti prie atvirojo kodo sprendimų. Žemė pradėjo diegti „LibreOffice“ vietoje „Microsoft Office“, o el. pašto migraciją vykdė perkeldama dešimtis tūkstančių paskyrų iš „Outlook“ į „OpenXchange“.

    Skelbiama, kad iki šiol licencijų kaštų sutaupyta apie 15 milijonų eurų, o perėjimui investuota apie 9 milijonus eurų. Vis dėlto pereinamuoju laikotarpiu pasitaikė trikdžių, kurie ypač jautrūs teisingumo ir viešojo saugumo institucijoms, nes bet koks ryšio ar dokumentų apdorojimo sutrikimas gali tiesiogiai paveikti terminus ir sprendimų priėmimą.

    „Pirmosiomis savaitėmis po pakeitimo turėjome tik ribotą priėjimą prie el. pašto, ir tai buvo didelė problema laiko jautriuose procesuose“, – sakė Ahrensburgo apylinkės teismo vadovas Michaelis Burmeisteris.

    Amsterdamas renkasi atsargesnį kelią: ne staigų atsisakymą, o ilgą perėjimą, kuriame daug dėmesio skiriama testavimui ir priklausomybių žemėlapiui. Miestas numatė, kad jautrūs duomenys ir kritinės sistemos iki 2035 metų turėtų būti talpinami Europos arba Nyderlandų infrastruktūroje, o tarpinis tikslas iki 2030 metų yra pasiekti, kad 30 proc. naudojamų debesijos paslaugų būtų europinės.

    Tačiau net ir toks modelis kainuos: vien pirmajame etape planuojamos kelių milijonų eurų išlaidos, skirtos sistemų auditui, pilotiniams projektams bei alternatyvų testavimui. Miestų ir valstybių institucijoms tai reiškia ne tik pirkimus, bet ir ilgalaikį organizacinį pokytį, nes technologinis perėjimas neišvengiamai paliečia darbuotojų įpročius, procesus ir viešųjų paslaugų teikimo tęstinumą.

    „Tęstinumo rizika tapo skubesnė. Turėtume milžinišką problemą, jei „Microsoft“ sustabdytų paslaugas“, – sakė A. Scholtesas.

    Europos Komisija siekia stiprinti skaitmeninį suverenitetą ir rengia naują iniciatyvų paketą, kurį planuojama pristatyti gegužės 27 dieną. Vis dėlto reali pažanga dažnai vyksta nacionaliniu, regioniniu ar savivaldybių lygiu, kur priimami sprendimai dėl konkrečių sistemų, duomenų talpinimo vietos ir pirkimų taisyklių.

    Didžiausia dilema išlieka ta pati: Europa nori daugiau kontrolės ir mažesnės geopolitinės rizikos, tačiau technologinė priklausomybė per ilgą laiką tapo tokia gili, kad greito, pigaus ir neskausmingo sprendimo nėra. Kuo daugiau kritinių procesų perkelta į vieną ekosistemą, tuo brangesnis tampa bandymas iš jos išeiti.

    Šaltiniai:

    – https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2025/778576/ECTI_STU(2025)778576_EN.pdf

    – https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/news/digital-commons-edic-launches-advance-europes-technological-sovereignty

    – https://www.amsterdam.nl/nieuws/nieuwsoverzicht/stappenplan-digitale-autonomie/