Category: Technologijos

  • „Ford“ elektrifikacijos vadovas traukiasi: pertvarka atskleidė ambicingą planą iki 2029 metų

    „Ford“ elektrifikacijos vadovas traukiasi: pertvarka atskleidė ambicingą planą iki 2029 metų

    JAV automobilių gamintoja „Ford“ pranešė, kad iš pareigų traukiasi už elektrines transporto priemones, skaitmeninę plėtrą ir dizainą atsakingas vadovas Doug Field. Pokytis vyksta įmonei pertvarkant vadovų struktūrą ir veiklos modelį, siekiant greičiau įgyvendinti strateginius tikslus.

    Pasak bendrovės, D. Field pasirinko palikti įmonę po maždaug mėnesio pereinamojo laikotarpio. Pats vadovas viešai konkrečių tolimesnių planų neįvardijo, tačiau „Ford“ sprendimą pristatė kaip natūralią perėjimo į kitą veiklos etapą dalį.

    Kas keičiasi „Ford“ viduje

    Kartu „Ford“ paskelbė apie naują vykdomosios vadovybės struktūrą ir įkūrė Produktų kūrimo ir industrializacijos padalinį. Jam vadovaus ilgametis „Ford“ vadovas ir operacijų vadovas Kumar Galhotra, o tikslas įvardijamas aiškiai: sujungti produktų kūrimą, gamybos parengtį ir technologinę plėtrą į vientisą grandinę.

    Bendrovė aiškina, kad taip bus integruotos ir iki šiol D. Field kuruotos sritys su globalia pramonine sistema, kad būtų lengviau pasiekti „Ford+“ plane numatytus rodiklius. Tarp jų minimas 8 proc. pakoreguotas EBIT pelningumas iki 2029 metų.

    „Tai labai svarbi akimirka mūsų kitam etapui. Manome, kad šis organizacinis pokytis padės įgyvendinti pagrindinius Ford+ tikslus“, – sakė „Ford“ vadovas Jim Farley.

    Elektriniai modeliai ir programinė įranga

    Vadovo pasitraukimas skelbiamas tuo metu, kai „Ford“ ruošiasi naujos kartos elektrinių automobilių startui. J. Farley viešai yra pabrėžęs, kad kitas elektrinių modelių etapas bendrovei gali būti toks pat reikšmingas, kaip istorinis „Model T“ vaidmuo.

    Vadovybė nurodo, kad vienas svarbiausių artimiausių projektų yra vidutinio dydžio pikapas, kuriamas ant UEV platformos ir planuojamas kitais metais. „Ford“ teigia, kad projektas yra stabilios būklės ir po D. Field išėjimo bus tęsiamas naujoje struktūroje.

    „Ford pasikeis, kai šiuos produktus atvesime iki finišo. Mano komanda pasirengusi ir pasirengusi įgyvendinti“, – sakė D. Field.

    Ambicingi tikslai iki 2029 metų

    „Ford“ tikina planuojanti itin intensyvų produktų, programinės įrangos ir paslaugų atnaujinimą. Bendrovė skelbia siekianti iki 2029 metų atnaujinti apie 80 proc. Šiaurės Amerikos modelių portfelio pagal apimtį ir apie 70 proc. viso pasaulinio portfelio pagal apimtį.

    Numatoma, kad pokyčiai apims ne tik elektromobilius, bet ir naujas jėgaines, programinės įrangos atnaujinimus bei skaitmenines paslaugas. Iki 2030 metų „Ford“ planuoja, kad 90 proc. pasaulinių modelių turės elektrifikuotas pavaras, įskaitant hibridus, didesnio nuotolio elektrines versijas ir pilnai elektrinius automobilius.

    Taip pat skelbiama, jog 90 proc. automobilių pagal apimtį turėtų turėti atnaujintas elektrines architektūras, pačios „Ford“ kurtas naudotojo patirtis ir pažangias nuotolinių programinės įrangos atnaujinimų galimybes. Tai siejama ir su „BlueCruise“ pagalbos vairuotojui sistema bei ilgalaikiu tikslu iki 2028 metų priartėti prie važiavimo be akių kontrolės scenarijų tam tikromis sąlygomis.

    „Ši nauja struktūra leidžia mums judėti greičiau, mažinti sudėtingumą ir užtikrinti geresnę kokybę bei efektyvumą“, – sakė J. Farley.

    Foną temdo dideli nurašymai

    Nors „Ford“ permainas pristato kaip pagreitį suteikiantį sprendimą, pastaraisiais metais bendrovės programinės įrangos ir elektromobilių iniciatyvoms teko susidurti su iššūkiais. JAV žiniasklaida skelbė, kad 2025 metų pabaigoje „Ford“ paskelbė apie maždaug 18 milijardų eurų vertės nurašymą, siejamą su elektromobilių plėtros pristabdymu ir prioritetų peržiūra.

    To paties konteksto fone minėti ir konkurentai, pavyzdžiui, „General Motors“, kuri viešai buvo pranešusi apie maždaug 7 milijardų eurų panašaus pobūdžio sąnaudas. Tokie skaičiai atspindi platesnę pasaulinę tendenciją: automobilių gamintojai peržiūri ankstesnes prielaidas dėl paklausos augimo tempo, kainų spaudimo ir investicijų į baterijų bei programinės įrangos ekosistemas grąžos.

    „Su šia vieninga organizacija, tikiu, esame geriau pasirengę tiekti aukštos kokybės automobilius, pažangias skaitmenines patirtis ir pelningas paslaugas mastu“, – sakė K. Galhotra.

    „Ford“ taip pat pranešė apie papildomus pokyčius pažangių transporto priemonių vystymo veiklose ir Europos gamybos planuose, tačiau detalių apimtis priklausys nuo atskirai pristatomų sprendimų.

    Analitikų vertinimu, vadovybės pertvarkos tradicinėse automobilių bendrovėse dažnėja, nes rinka reikalauja vienu metu greitinti naujų modelių kūrimą, mažinti kaštus ir kurti programinės įrangos pagrindu veikiančias paslaugas. Ši dinamika ypač svarbi, kai elektromobilių segmente stiprėja kainų konkurencija, o vartotojai vis dažniau vertina ne tik nuvažiuojamą atstumą, bet ir įkrovimo infrastruktūrą, skaitmenines funkcijas bei likutinę vertę.

    „Ford“ atveju artimiausi mėnesiai parodys, ar naujas valdymo modelis padės greičiau išleisti naujos kartos elektrinius modelius ir priartėti prie deklaruojamo pelningumo tikslo, kartu suvaldant rizikas, kurias pastaruoju metu išryškino dideli nurašymai ir lėtesnis nei tikėtasi kai kurių EV programų atsiperkamumas.

    Šaltiniai:
    – https://www.cnbc.com/2026/02/19/ford-ev-chief-doug-field-leaving-restructuring.html
    – https://www.ford.com/corporate/news/articles/
    – https://investor.ford.com/investors/default.aspx

  • „ServiceNow“ vadovas atviras: DI kels našumą, todėl laisvų etatų nebeužpildys

    „ServiceNow“ vadovas atviras: DI kels našumą, todėl laisvų etatų nebeužpildys

    JAV verslo programinės įrangos bendrovės „ServiceNow“ generalinis direktorius Billas McDermottas teigia, kad dirbtinis intelektas turėtų taip padidinti darbuotojų našumą, jog įmonei nebereikės skubėti užpildyti dalies laisvų darbo vietų. Jo teigimu, 2027 metų pradžioje darbuotojų skaičius gali likti panašus kaip 2026 metų pradžioje, net ir integruojant įsigijimus.

    Vadovo logika paprasta: natūrali kaita, kai dalis žmonių išeina iš darbo, ateityje bus kompensuojama ne naujais etatais, o didesniu efektyvumu. Taip, pasak jo, galima išlaikyti organizacijos kultūrą ir aukštus rezultatus, kartu mažinant sąnaudas ir didinant laisvųjų pinigų srautų maržą.

    „Kai įmonėje vyksta darbuotojų kaita, nebereikia kiekvienos pozicijos užpildyti iš naujo. Galime išlaikyti stiprią kultūrą, aukštus standartus ir kartu pasiekti didžiulį efektyvumą, kuris didina laisvųjų pinigų srautų maržą“, – sakė Billas McDermottas.

    Diskusijos apie tai, kad DI padeda taupyti ir keičia darbo rinką, pastaraisiais metais suintensyvėjo visame technologijų sektoriuje. Kai kurios bendrovės, skelbdamos apie kaštų mažinimą ar restruktūrizavimą, tiesiogiai mini automatizavimą, DI įrankius ir vadinamuosius agentus, kurie perima dalį rutininių užduočių.

    Rinką išgąsdino, nors rezultatai pagerėjo

    „ServiceNow“ po 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatų paskelbimo pranešė viršijusi analitikų lūkesčius tiek pajamų, tiek pelningumo eilutėse ir pakėlė metų prognozes. Vis dėlto akcijos kaina smuko 12 proc., o tai rodo, kad investuotojai jautriai reaguoja ne tik į skaičius, bet ir į DI kuriamą neapibrėžtumą programinės įrangos rinkoje.

    Pats B. McDermottas tikina, kad bendrovė išsiskiria DI skatinamu augimu ir kad ją klaidinga vertinti kaip „dar vieną“ programinės įrangos įmonę. Jis atkreipė dėmesį į augantį užsakymų portfelį ir likusių įsipareigojimų didėjimą, kuris, pasak jo, rodo tvirtą paklausą.

    Keičiasi prenumeratų modeliai ir kainodara

    „ServiceNow“ vadovas taip pat sureagavo į rinkoje dažnai keliamą klausimą, ar tradicinės prenumeratos pagal vartotojų skaičių nepraras reikšmės, kai įmonėse plėsis DI agentai. Jo teigimu, nemaža dalis naujos veiklos jau ateina iš vartojimu grįstos kainodaros, o ne vien iš papildomų vartotojų licencijų.

    Tokios tendencijos atspindi platesnį pokytį įmonių IT rinkoje, kur vis dažniau siekiama mokėti už realiai sunaudotus pajėgumus, skaičiavimus ar integracijas. Dalis tiekėjų eksperimentuoja su žetonais paremtais modeliais, infrastruktūros ar jungčių įkainiais, o tai leidžia lanksčiau pritaikyti sprendimus prie skirtingo dydžio klientų.

    Geopolitika ir regioniniai pardavimų ypatumai

    B. McDermottas pripažino, kad makroaplinka ir geopolitiniai veiksniai daro įtaką verslui, įskaitant padėtį Artimuosiuose Rytuose. Jo teigimu, kai kuriose šalyse klientai dažniau reikalauja vietinio diegimo, o tokiais atvejais pajamos pripažįstamos kitaip nei debesijos prenumeratose, todėl pardavimų svyravimai gali greičiau atsispindėti rezultatuose.

    Jis teigė matantis ženklų, kad situacija regione stabilizuojasi, o verslo pokalbiai atsinaujina. Vis dėlto investuotojams tai primena, jog net ir greitai augančios technologijų įmonės nėra apsaugotos nuo regioninių rizikų ir jų įtakos atsiskaitymams bei pajamų pripažinimo dinamikai.

    Platesniame kontekste DI pažadas didinti produktyvumą vis dažniau siejamas ne tik su naujų produktų kūrimu, bet ir su personalo planavimu. Vis daugiau įmonių kalba apie tai, kad artimiausiais metais didžiausias pokytis gali būti ne masiniai atleidimai, o lėtesnis samdymas ir mažesnis poreikis pakeisti kiekvieną išėjusį darbuotoją.

    „ServiceNow“ vadovo žinutė rinkai aiški: įmonė tikisi auginti efektyvumą, o ne komandas, ir tokiu būdu gerinti finansinius rodiklius. Tačiau investuotojai kartu vertins, ar DI investicijos virs tvariu augimu, o kainodaros pokyčiai nepakenks ilgalaikėms pasikartojančioms pajamoms.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/23/ai-will-boost-productivity-so-servicenow-wont-have-to-backfill-open-jobs-ceo-says.html

    – https://www.servicenow.com/company/investor-relations.html

  • „Tesla“ pralenkė pelno prognozes, bet pajamos nuvylė: maržos šoktelėjo, išlaidos auga

    „Tesla“ pralenkė pelno prognozes, bet pajamos nuvylė: maržos šoktelėjo, išlaidos auga

    Elektromobilių gamintoja „Tesla“ paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus: nors pajamos buvo mažesnės, nei tikėjosi analitikai, pelno rodikliai pranoko prognozes. Investuotojų reakcija buvo permaininga, nes bendrovė kartu pranešė, kad šiemet planuoja išleisti apie 4,5 mlrd. eurų daugiau, nei buvo numatyta anksčiau.

    Pagal ketvirčio ataskaitą, „Tesla“ pajamos siekė apie 19,7 mlrd. eurų, kai rinkos lūkesčiai buvo maždaug 19,9 mlrd. eurų. Pakoreguotas pelnas akcijai sudarė 0,36 euro, o analitikai prognozavo apie 0,33 euro.

    Metinis pajamų augimas sudarė 16 proc., tačiau bendrovė ir toliau jaučia spaudimą pagrindinėje automobilių veikloje. Konkurencija auga tiek Kinijoje, kur stiprėja BYD ir „Xiaomi“, tiek kitose rinkose, o vartotojų pasirinkimus vis labiau lemia kaina, technologijos ir modelių atnaujinimo tempas.

    Maržos pagerėjo, bet rizikų daugėja

    Grynasis pelnas per ketvirtį padidėjo iki maždaug 420 mln. eurų, palyginti su apie 360 mln. eurų prieš metus. „Tesla“ taip pat pranešė, kad automobilių bendrasis pelningumas, neįtraukiant aplinkosauginių reguliavimo kreditų pardavimo, pasiekė 19,2 proc. ir buvo didžiausias per visus praėjusius metus.

    Bendrovė nurodė, kad maržas gerino didesnė vidutinė pardavimo kaina ir mažesnės vidutinės sąnaudos vienam automobiliui dėl pigesnių medžiagų. Tuo pat metu dalį pelno, pasak įmonės, didino vienkartiniai veiksniai, susiję su muitais ir automobilių garantijų apskaita.

    Didėja investicijos ir ambicijos

    Kapitalo išlaidos per ketvirtį išaugo 67 proc. iki maždaug 2,2 mlrd. eurų. Finansų vadovas Vaibhav Taneja investuotojams nurodė, kad šiemet kapitalo išlaidos turėtų viršyti apie 22 mlrd. eurų, kai ankstesnėse prognozėse buvo minėta apie 17,6 mlrd. eurų.

    „Tesla“ jau anksčiau buvo paskelbusi, kad planuoja pasiūlyti labiau įperkamų „Model Y“ ir „Model 3“ versijų. Tai vertinama kaip bandymas stabilizuoti paklausą rinkoje, kur pirkėjai vis jautriau reaguoja į kainas, o konkurentai siūlo pigesnius ir technologiškai naujesnius modelius.

    Energijos verslas smuko, dėmesys krypsta į DI

    Energijos padalinys, kuriame „Tesla“ parduoda saulės elektrinių sprendimus ir energijos kaupimo sistemas, ketvirtį sugeneravo apie 2,1 mlrd. eurų pajamų. Tai buvo 12 proc. mažiau nei prieš metus, o kritimas rodo, kad bendrovei šioje srityje reikia atlaikyti tiek paklausos svyravimus, tiek kainų spaudimą.

    Bendrovės vadovas Elonas Muskas pastaruoju metu aktyviai akcentuoja autonominio vairavimo ir humanoidinių robotų kryptis, kurios remiasi DI pažanga. „Tesla“ teigia, kad antrojo ketvirčio metu turėtų prasidėti pasirengimas pirmajai didelio masto „Optimus“ gamyklai, o pirmos kartos linijos tikslas įvardijamas itin ambicingas.

    „Konkurentai tiesiogine prasme analizuoja kiekvieną kadrą ir kopijuoja tai, ką darome, todėl humanoidą geriau pristatyti arčiau gamybos starto“, – sakė Elonas Muskas.

    Dar viena reikšminga žinia klientams susijusi su būsimomis „Full Self-Driving“ funkcijomis. Pasak E. Musko, senesni „Tesla“ automobiliai su „Hardware 3“ kompiuteriais nepalaikys planuojamų neprižiūrimo autonominio vairavimo sprendimų, todėl bendrovė svarsto nuolaidų iškeitimo ir įrangos atnaujinimo programą.

    Rinkoje „Tesla“ rezultatai stebimi ypač atidžiai, nes tai viena pirmųjų didžiųjų technologijų bendrovių, pranešusių ketvirčio finansus. Investuotojai vertina ne tik dabartinius skaičius, bet ir tai, ar augančios investicijos į autonomiją, robotiką ir gamybą taps realiu pajamų šaltiniu artimiausiais metais.

    Šaltiniai:
    – https://assets-ir.tesla.com/tesla-contents/IR/TSLA-Q1-2026-Update.pdf
    – https://www.cnbc.com/2026/04/23/tesla-q1-2026-earnings.html

  • Sedanų sugrįžimas JAV: kodėl Toyota ir Kia laimi, o amerikiečiai priversti persigalvoti

    Sedanų sugrįžimas JAV: kodėl Toyota ir Kia laimi, o amerikiečiai priversti persigalvoti

    JAV naujų automobilių rinkoje sedanai pastarąjį dešimtmetį traukėsi, nes pirkėjai masiškai rinkosi visureigius ir pikapus. Tačiau 2026 metais vis garsiau kalbama apie posūkį: brangstant automobiliams ir degalams, daliai vairuotojų sedanai vėl tampa patraukliausia, praktiška išeitimi.

    Rinkos paradoksas akivaizdus: didieji JAV gamintojai ilgai mažino lengvųjų automobilių pasiūlą, o segmentą užėmė Japonijos, Pietų Korėjos ir Vokietijos markės. Būtent jos kasmet parduoda šimtus tūkstančių mažesnių modelių ir išlaiko platų pasirinkimą pirkėjams, ieškantiems pigesnio įėjimo į naują automobilį.

    Vidutinė naujo automobilio kaina JAV pastaraisiais metais laikosi arti 50 000 JAV dolerių ribos, tai yra maždaug 46 000 eurų. Tuo metu kompaktiškas sedanas, kurio pradinė kaina apie 22 000 JAV dolerių, arba apie 20 000 eurų, daugeliui tampa vienintele realia alternatyva naujam automobiliui įsigyti.

    Kodėl užsienio markės laimi

    Gamintojų atstovai pripažįsta, kad sedanų stiprybė šiandien pirmiausia yra įperkamumas. Pirkėjams tai reiškia mažesnę mėnesio įmoką, dažnai mažesnes degalų sąnaudas ir paprastesnį pasirinkimą, kai panašaus dydžio visureigis kainuoja pastebimai daugiau.

    „Viskas susiveda į įperkamumą“, – sakė Kia USA produktų planavimo viceprezidentas Orthas Hedrickas.

    Pasak jo, „Kia“ kompaktiškas sedanas K4 ir jo pirmtakas „Kia Forte“ pernai tapo antru perkamiausiu prekės ženklo modeliu, o pardavimai gerokai viršijo planus. Rinkoje tai rodo paprastą tendenciją: kai finansinis spaudimas didėja, pirkėjai grįžta prie racionalesnių kėbulo tipų.

    Panaši dinamika matoma ir „Toyota“ rezultatuose. Nors perkamiausias modelis išlieka RAV4, gamintojas vis dar parduoda didelius „Camry“ ir „Corolla“ kiekius, kurie sudaro reikšmingą dalį šalia populiariausių visureigių pardavimų. Tai signalizuoja, kad sedanų paklausa išliko, net jei jų rinkos dalis sumažėjo.

    Kas verčia JAV gamintojus persvarstyti planus

    JAV gamintojai, kurie anksčiau beveik pasitraukė iš sedanų ir kupė, dabar vis dažniau kalba apie poreikį turėti pigesnių modelių, kad pritrauktų naujus pirkėjus. Rinkos dalyviai atvirai įspėja, kad aukštos kainos gali stumti klientus į naudotų automobilių segmentą, o tai ilgainiui silpnina naujų automobilių pardavimus.

    „Prieinami pasirinkimai yra būtini norint į prekės ženklą atvesti naujesnius ir jaunesnius pirkėjus“, – sakė konsultacijų bendrovės Allison Worldwide vadovė Rebecca Lindland.

    Ji pabrėžia, kad Z kartos ir jaunesni tūkstantmečio kartos pirkėjai dažnai arba negali, arba nenori prisiimti įsipareigojimų, kuriuos paprastai reiškia brangesni visureigiai ir krosoveriai. Dėl to sedanai tampa ne nostalgija, o pragmatišku sprendimu.

    Įdomu ir tai, kad sedanų retumas gali veikti kaip naujumo efektas. Dalis jaunų vairuotojų užaugo visureigių gale, todėl sedanas jiems atrodo išskirtinis pasirinkimas, o ne senamadiškas formatas. Tai suteikia gamintojams papildomą argumentą investuoti į dizainą ir efektyvumą, nes sedanai dažnai būna aerodinamiškesni ir ekonomiškesni už panašios klasės SUV.

    Tuo pat metu JAV gamintojų asortimentas sedanų segmente išlieka ribotas. General Motors pranešė apie „Cadillac“ CT4 modelio nutraukimą, o dalis kitų modelių planų vertinami atsargiai. „Ford“ tradicinėje lengvųjų automobilių formoje praktiškai palieka tik „Mustang“, o „Stellantis“ „Dodge“ siūlo „Charger“ skirtingomis versijomis.

    Elektrinių automobilių segmente ryškiausias pavyzdys yra „Tesla“ Model 3, kuris išlieka perkamiausiu JAV gamintojo sedanu. Tai rodo, kad sedano kėbulas gali būti sėkmingas ir elektrifikacijos kontekste, tačiau daug gamintojų vis tiek linkę prioritetą teikti visureigių platformoms.

    Ekspertai pabrėžia, kad sedanai greičiausiai negrįš į ankstesnį dominavimą, tačiau gali stabilizuotis kaip svarbi, į kainą orientuota alternatyva. Jei rinkoje išliks aukštos kainos ir pirkėjų jautrumas mėnesio įmokoms, būtent sedanai gali tapti tuo modelių tipu, kuris padės gamintojams neprarasti jaunų klientų ir išlaikyti pardavimų apimtis.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/23/why-foreign-automakers-dominate-the-sedan-market.html

    – https://www.edmunds.com/industry/press/

    – https://www.spglobal.com/mobility/en/research-analysis.html

  • DBS vadovė įspėja: naujas karas vyksta kibernetinėje erdvėje, DI tik didina riziką bankams

    DBS vadovė įspėja: naujas karas vyksta kibernetinėje erdvėje, DI tik didina riziką bankams

    Pietryčių Azijos didžiausio banko „DBS“ generalinė direktorė Tan Su Šan teigia, kad didžiausia grėsmė, dėl kurios ji nemiega naktimis, yra ne rinkų svyravimai ar geopolitiniai sukrėtimai, o kibernetinės atakos. Pasak jos, finansų sektoriuje vis aiškiau matyti, kad kibernetinė erdvė tampa nauju konfliktų lauku.

    „Kibernetinis saugumas. Manau, kad naujas karas yra kibernetinis. Mane neramina, kas ką puls ir kaip tai įvyks, kaip bus paveikti žmonės“, – sakė Tan Su Šan.

    Šis įspėjimas atspindi platesnę tendenciją: bankai kibernetines rizikas vis dažniau vertina kartu su geopolitika ir spartėjančia dirbtinio intelekto plėtra. Augant įtampoms ir didėjant technologiniam prieinamumui, atakos gali būti vykdomos greičiau, pigiau ir taikliau, o jų pasekmės persikelia į kasdienes mokėjimų bei paslaugų grandines.

    Tan Su Šan teigimu, bankai veikia aplinkoje, kurioje kibernetinės grėsmės yra nuolatinės ir kintančios, todėl reikalingas nuolatinio budrumo principas. „Nieko nelaikyk savaime suprantamu, niekuo nepasitikėk, nepasitikėk niekuo“, – sakė ji, apibūdindama vidinį požiūrį į saugumą.

    Nuolatiniai testai ir kontrolės

    „DBS“ akcentuoja nuolatinį sistemų tikrinimą imituojant atakas, vadinamąjį red teaming, kai specialios komandos ieško pažeidžiamumų taip, kaip tai darytų realūs užpuolikai. Tokia praktika padeda identifikuoti silpnąsias vietas dar prieš jomis pasinaudojant ir kartu ugdo organizacijos atsparumą incidentams.

    Pasak vadovės, skirtumą tarp laimėtojų ir pralaimėtojų lems ne vien DI diegimo greitis, bet ir tai, ar jis bus pritaikytas protingai bei saugiai. Bankams tai reiškia griežtesnius procesus, aiškias atsakomybes ir nuoseklų rizikų valdymą kiekviename etape.

    DI plečia atakos paviršių

    Didėjant generatyvinio ir vadinamojo agentinio DI naudojimui, organizacijoms atsiveria produktyvumo ir automatizavimo galimybės, tačiau tuo pačiu plečiasi vadinamasis atakos paviršius. Kuo daugiau sistemų sujungiama, kuo daugiau procesų automatizuojama ir kuo autonomiškesni sprendimai priimami, tuo daugiau potencialių taškų atsiranda bandymams apeiti apsaugas.

    „Kai tai paliečia realią veiklą, būtina įsitikinti, kad turite visas reikalingas apsaugos priemones“, – sakė Tan Su Šan, kalbėdama apie DI sprendimus, kurie sąveikauja su klientų kanalais ar pagrindine bankininkystės infrastruktūra.

    „DBS“ vadovė pabrėžė duomenų gyvavimo ciklo valdymo svarbą, kai aiškiai apibrėžiama, kaip duomenys kuriami, naudojami, kam suteikiama prieiga, kaip viskas audituojama ir kada duomenys turi būti pašalinti. Praktikoje tai reiškia griežtesnę prieigų kontrolę, didesnį skaidrumą dėl to, kaip naudojami jautrūs duomenys, ir nuolatinę stebėseną.

    Atsparumas kaip kasdienė disciplina

    Tuo pat metu, pasak Tan Su Šan, bendra rinka tapo nepastovesnė dėl tiekimo grandinių trikdžių, prekybos įtampų ir konfliktų keliamų šokų. Tai verčia įmones iš naujo įvertinti atsparumą visame veiklos modelyje, įskaitant mokėjimų kelius, kritines IT sistemas ir atsarginius scenarijus.

    „Ruoškis blogiausiam, tikėkis geriausio, bet turėk parengtą planą“, – sakė ji.

    Finansų sektoriuje tokie planai dažniausiai reiškia ne tik prevenciją, bet ir gebėjimą greitai atkurti paslaugas: aiškias incidentų valdymo procedūras, alternatyvius sprendimus kritinėms funkcijoms, testuojamus atsarginius veikimo režimus bei nuolat atnaujinamus darbuotojų mokymus. Didėjant DI naudojimui, šios priemonės tampa dar svarbesnės, nes klaidos ar pažeidimai gali plisti greičiau per tarpusavyje susietas sistemas.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2025/04/??/dbs-ceo-cybersecurity-new-war.html

    – https://www.enisa.europa.eu/publications/enisa-threat-landscape-2024

    – https://www.nist.gov/itl/executive-order-improving-nations-cybersecurity/nist-cybersecurity-framework-csf-20

  • Mažos automobilių parduotuvės traukiasi: mega tinklai perima rinką, išgyvena tik turintys mastą

    Mažos automobilių parduotuvės traukiasi: mega tinklai perima rinką, išgyvena tik turintys mastą

    JAV automobilių prekybos rinkoje ryškėja lūžis: tradiciniai šeimos valdomi salonai vis dažniau parduodami stambiems tinklams, o mažieji priversti rinktis tarp plėtros ir pasitraukimo. Konsolidaciją spartina technologiniai pokyčiai, didesni gamintojų reikalavimai ir investuotojų apetitas pelningam verslui.

    Ryškus pavyzdys – Pensilvanijos valstijoje veikęs šeimos verslas „Sylvester Chevrolet“, kurį 1972 metais pastatė Derek Sylvester tėvas. Po daugiau nei penkių dešimtmečių įmonė parduota Niujorke įsikūrusiai „Matthews Auto Group“, o dalis darbuotojų ir šeimos narių, kaip skelbiama, darbą tęs.

    „Kaip šeima nusprendėme, kad dabar gali būti tinkamas laikas. Jei nesi didesnė, gerokai didesnė įmonė, uždirbti darosi sunkiau. Viskas atsiremia į mastą“, – sakė Derek Sylvester.

    Didieji vis labiau dominuoja

    Nacionalinės automobilių prekybininkų asociacijos duomenimis, absoliuti dauguma franšizinių prekybininkų JAV tebėra smulkūs verslai: 90,5 proc. jų valdo nuo vienos iki penkių prekybos vietų. Vis dėlto šis rodiklis mažėja, nes 2016 metais tokių buvo 94,4 proc., o vidutinio dydžio grupės plečiasi sparčiausiai.

    Prekybos leidinio sudaromas didžiausių grupių reitingas rodo, kad 150 didžiausių prekybininkų 2025 metais pardavė 27 proc. visų naujų automobilių mažmeninėje ir parkų rinkoje. Palyginimui, 2021 metais jų dalis siekė 24,3 proc., o 2015 metais – 21,2 proc., todėl koncentracija akivaizdžiai didėja.

    Rinkos mastą pabrėžia ir investuotojų dėmesys viešai kotiruojamoms bendrovėms: keli didžiausi prekybos tinklai vertinami milijardais eurų. Tai stiprina vadinamąjį augti arba trauktis spaudimą, nes kapitalas leidžia greičiau įsigyti naujas vietas, investuoti į skaitmenizaciją ir efektyvinti veiklą.

    Kodėl smulkiesiems darosi sunkiau

    Smulkiems salonams sunkumų daugina keli veiksniai vienu metu. Vienas jų – perėjimas prie elektromobilių ir su tuo susijusios investicijos į diagnostiką, įkrovimo infrastruktūrą, darbuotojų kvalifikaciją ir servisų perorientavimą, kai tradicinė priežiūra dažnai tampa kitokia nei vidaus degimo variklių automobilių.

    Kita kryptis – sparčiai augantis technologijų vaidmuo, įskaitant DI panaudojimą klientų aptarnavime, kainodaroje, atsargų valdyme ir rinkodaroje. Didesni tinklai šias sistemas diegia greičiau, nes jų kaštai paskirstomi per daug salonų, o mažesnėms įmonėms tokios investicijos tampa santykinai brangesnės.

    Prie spaudimo prisideda ir gamintojų standartai bei reikalavimai salonams, kurie gali apimti pastatų atnaujinimą, prekės ženklo atvaizdo laikymąsi, skaitmeninių pardavimų procesus ir klientų aptarnavimo rodiklius. Konsolidacija kai kuriems savininkams taip pat tampa sprendimu dėl įpėdinystės stokos, kai šeimoje nėra norinčių perimti verslo.

    Ką daro pirkėjai ir ko tikėtis

    Pirkėjams konsolidacija gali reikšti platesnį pasirinkimą vienoje grupėje, daugiau standartizuotų procesų ir didesnes galimybes paslaugas gauti keliuose miestuose. Tačiau kartu didėja rizika, kad mažės vietos konkurencija, o sprendimai bus priimami centralizuotai, todėl mažiau atsižvelgiant į konkrečios bendruomenės poreikius.

    Ekspertai prognozuoja, kad sandorių tempas artimiausiu metu nemažės, nes į rinką ateina daugiau kapitalo, o grupės ieško masto pranašumų. Tai ypač aktualu regioniniuose tinkluose, kurie plečiasi aplinkinėse valstijose ir perka ilgai veikusius šeimos salonus, išlaikydami dalį komandų, bet suvienodindami procesus.

    „Akivaizdu, kad tai konsoliduojama pramonė ir ji toliau konsoliduosis“, – sakė automobilių prekybos sandorių konsultantas Brian Gordon.

    Kol mega tinklai plečiasi, dalis šeimos verslų vis dar randa nišą, tačiau jiems tenka aiškiai apsibrėžti strategiją: ar specializuotis, ar investuoti į skaitmeninę prekybą, ar jungtis prie didesnių grupių. Šiame sektoriuje vis labiau įsitvirtina principas, kad mastas lemia ne tik pelningumą, bet ir galimybes prisitaikyti prie naujų technologijų bei reguliavimo.

    Šaltiniai:

    – https://www.nada.org/nada/research-data/nada-data

    – https://www.nada.org/media/4695/download?inline

    – https://www.autonews.com/retail/top-150-dealership-groups/2026/

  • „SK Hynix“ pelnas muša rekordus: DI kelia atminties kainas, o rinka jaučia artėjantį trūkumą

    „SK Hynix“ pelnas muša rekordus: DI kelia atminties kainas, o rinka jaučia artėjantį trūkumą

    Pietų Korėjos atminties lustų gamintoja „SK Hynix“ paskelbė dar vieną rekordinį ketvirtį: sparčiai kylant DRAM ir didelio pralaidumo atminties HBM kainoms, bendrovės pelningumas šoktelėjo, o paklausą labiausiai kaitina dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra.

    Bendrovė pranešė, kad pirmąjį metų ketvirtį pajamos siekė 52,58 trilijono Pietų Korėjos vonų, tai yra apie 35 milijardus eurų. Veiklos pelnas sudarė 37,61 trilijono vonų, arba apie 25 milijardus eurų, o veiklos marža pakilo iki 72 proc.

    Metinis šuolis buvo ypač ryškus: pajamos beveik patrigubėjo, o veiklos pelnas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo kelis kartus. Tiesa, rinkos lūkesčius pajamų eilutė šiek tiek nuvylė, o pelnas iš esmės atitiko analitikų prognozes.

    DI paklausa stumia kainas aukštyn

    „SK Hynix“ aiškina, kad net ir įprastai silpnesniu sezoniškumu pasižyminčiu laikotarpiu paklausa išliko stipri, nes duomenų centrų operatoriai ir technologijų bendrovės plečia investicijas į DI infrastruktūrą. Ši tendencija tiesiogiai didina pažangios atminties, ypač HBM, poreikį.

    „Nepaisant to, kad pirmasis ketvirtis paprastai būna sezoninio sulėtėjimo metas, paklausa išliko stipri dėl išaugusių investicijų į DI infrastruktūrą“, – teigiama „SK Hynix“ pranešime investuotojams.

    Bendrovė pabrėžia, kad DI evoliucija nuo didelių modelių apmokymo vis dažniau krypsta į realaus laiko išvadų darymą, todėl atminties poreikis gali augti ne mažiau sparčiai. Rinkoje tai reiškia vieną dalyką: klientai siekia užsitikrinti tiekimą, o kainų spaudimas aukštyn išlieka didelis.

    DRAM ir HBM lenktynės: „Samsung“ spaudžia, bet HBM lyderystė išlieka

    Tyrimų bendrovės „Counterpoint Research“ duomenimis, DRAM rinka du ketvirčius iš eilės augo po 30 proc. per ketvirtį, o vienas svarbiausių augimo veiksnių buvo kylančios atminties kainos. Šias kainas, savo ruožtu, augina HBM paklausa, ribojanti gamybos pajėgumus ir kurianti įtampą tiekimo grandinėje.

    „SK Hynix“ pastaruoju metu įgijo pranašumą prieš konkurentus, nes yra viena svarbiausių HBM tiekėjų DI duomenų centrams. Vis dėlto DRAM pajamų lyderystė svyruoja: „Counterpoint Research“ nurodo, kad „Samsung Electronics“ susigrąžino pirmą vietą DRAM pajamose per paskutinius 2025 metų mėnesius, o „SK Hynix“ išlaikė aiškią persvarą HBM segmente su 57 proc. rinkos dalimi.

    Technologinė konkurencija ryškėja ir pažangiausių sprendimų kartoje. „Samsung Electronics“ skelbė pradėjusi tiekti HBM4 lustus klientams, o „SK Hynix“ anksčiau buvo pranešusi apie HBM4 pavyzdžių pristatymą. HBM4 laikoma viena svarbiausių ateinančių metų atminties technologijų, orientuota į didžiausius DI darbo krūvius duomenų centruose.

    Gamybos pajėgumai ir rizikos: investicijos didėja, įtampa išlieka

    Auganti paklausa remiasi į gamybos ribas. Viešai cituojami „SK Group“ vadovo Chey Tae-won vertinimai rodo, kad pasaulinis plokštelių trūkumas gali užsitęsti iki 2030 metų, o pajėgumų plėtra užtrunka kelerius metus, todėl rinkoje gali išlikti struktūrinis deficitas.

    Reaguodama į šią situaciją, „SK Hynix“ plečia gamybą: paskelbta apie planus investuoti 19 trilijonų Pietų Korėjos vonų, tai yra apie 13 milijardų eurų, į naują gamyklą Pietų Korėjoje. Tikslas – didinti pažangios atminties pasiūlą ir mažinti priklausomybę nuo ribotų pajėgumų, kurie šiuo metu palaiko kainų kilimą.

    Rinkos dalyviai taip pat stebi geopolitines rizikas. Analitikai atkreipia dėmesį, kad ilgesnė įtampa Artimuosiuose Rytuose galėtų sutrikdyti kai kurių puslaidininkių gamybai svarbių medžiagų tiekimą, tačiau „SK Hynix“ teigia diversifikavusi tiekėjus ir sukaupusi atsargų, todėl poveikis gamybai turėtų būti ribotas.

    Vertinant bendrą kryptį, atminties rinka šiandien sukasi aplink DI: kuo daugiau skaičiavimo galios diegiama duomenų centruose, tuo svarbesnė tampa ne tik procesorių, bet ir atminties pasiūla. Kol HBM paklausa auga greičiau nei gamyba, „SK Hynix“ ir konkurentai bus priversti investuoti agresyviai, o kainų ciklas išliks jautrus pasiūlos apribojimams.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/24/sk-hynix-earnings-q1-2026.html

    – https://counterpointresearch.com/en/insights/global-dram-and-hbm-market-share

    – https://www.reuters.com/world/asia-pacific/sk-hynix-invest-about-13-bln-new-south-korea-plant-meet-ai-memory-demand-2026-04-22/

    – https://www.reuters.com/world/asia-pacific/south-koreas-sk-group-chairman-expects-chip-wafer-shortage-last-until-2030-eyes-2026-03-16/

  • Tornadas smogė „Rivian“ gamyklai: paaiškėjo, ką tai reiškia kritiškai svarbiam R2 startui

    Tornadas smogė „Rivian“ gamyklai: paaiškėjo, ką tai reiškia kritiškai svarbiam R2 startui

    JAV elektromobilių gamintojos „Rivian“ gamykla Ilinojaus valstijos centre savaitgalį nukentėjo nuo tornado. Apie tai darbuotojams pranešė bendrovės vadovas RJ Scaringe, o įmonė nurodė, kad sužeistų nėra.

    Pasak vadovo, stichija palietė gamyklos teritoriją, o daugiausia apgadinta zona buvo naudojama detalių sandėliavimui ir logistikai. Būtent ši infrastruktūra siejama su artėjančiu „Rivian“ R2 modelio gamybos pasirengimu, kuris bendrovei laikomas vienu svarbiausių planuojamų produktų.

    „Nors 2 pastatas patyrė žalą ir laikinai uždarytas, man didžiulis palengvėjimas, kad gamykloje nebuvo sužeistų“, – sakė RJ Scaringe.

    Įmonė nurodė, kad pagrindinės gamybos grandys, įskaitant surinkimo linijas, veikia pagal planą. Tuo metu apgadintoje zonoje daromi vertinimai, o darbų atnaujinimas joje numatomas artimiausiomis dienomis.

    Vietos meteorologijos tarnybų duomenimis, audra buvo platesnio masto tornado protrūkio dalis Vidurio Vakaruose. Netoli gamyklos patvirtinti tornadai priskirti EF1 kategorijai, o vėjo gūsiai galėjo siekti maždaug 160 kilometrų per valandą.

    Šis incidentas „Rivian“ ypač jautrus dėl to, kad R2 laikomas modeliu, nuo kurio gali priklausyti tolesnė bendrovės plėtra ir gamybos masto didinimas. R2 logistika ir dalių tiekimo grandinė paprastai yra viena labiausiai laiko grafikams jautrių vietų, todėl net trumpalaikiai sutrikimai gali didinti spaudimą tiekėjams ir gamybos planavimui.

    Bendrovė kol kas neįvardijo galimų finansinių nuostolių ar to, ar stichija gali paveikti R2 parengimo terminus. „Rivian“ teigia, kad daugiau informacijos pateiks, kai baigs vertinimus ir turės patikslintus duomenis apie žalą bei atstatymo darbus.

    Šaltiniai:
    – https://www.weather.gov/arx/apr1726

  • „Rivian“ pasiekė proveržį su R2: pirmieji klientų automobiliai jau nuriedėjo nuo linijos

    „Rivian“ pasiekė proveržį su R2: pirmieji klientų automobiliai jau nuriedėjo nuo linijos

    Elektrinių automobilių gamintoja „Rivian“ pranešė pradėjusi serijinę naujojo R2 modelio gamybą savo gamykloje Normal mieste, Ilinojuje. Tai vienas svarbiausių etapų prieš pirmuosius klientų pristatymus, kuriuos bendrovė planuoja vėlyvą pavasarį.

    Rinkos dalyviai R2 startą vertina kaip testą, ar „Rivian“ pajėgs stabiliai didinti apimtis ir mažinti savikainą. Pastarieji veiksniai elektromobilių sektoriuje tapo kritiniai, nes pirkėjai vis jautriau reaguoja į kainą, o gamintojai varžosi dėl pelningumo.

    Kas žinoma apie pirmą R2 versiją

    „Rivian“ teigia, kad pirmoji klientams skirta R2 modifikacija yra našumo versija su vadinamuoju paleidimo paketu. Skelbiama, kad ji turės apie 531 kilometro numatomą ridą, dviem varikliais varomą sistemą ir papildomas komplektacijos ypatybes.

    JAV rinkai įvardyta tokios versijos kaina siekia apie 54 000 eurų, perskaičiavus iš 58 000 JAV dolerių pagal Europos Centrinio Banko kursų santykį. Bendrovė taip pat mini pažangias vairuotojo pagalbos funkcijas, kurios šioje komplektacijoje siūlomos kaip ilgalaikė prieiga.

    Kada pasirodys pigiausias variantas

    „Rivian“ anksčiau kalbėjo apie įperkamesnę R2 versiją, kuri JAV turėtų startuoti nuo maždaug 42 000 eurų, perskaičiavus iš 45 000 JAV dolerių. Vis dėlto bendrovė pabrėžė, kad ši modifikacija, kuri gali būti mažiau pelninga, planuojama tik 2027 metų pabaigoje.

    Iki tol „Rivian“ pagrindiniai modeliai išlieka aukštesnės kainos segmente, o tai riboja potencialių pirkėjų ratą. Dėl to R2 laikomas kertiniu produktu, kuris turėtų padėti pritraukti masiškesnę paklausą ir priartinti bendrovę prie tvaraus pelningumo.

    Gamybos startas po gamyklos incidento

    R2 gamybos pradžia paskelbta praėjus mažiau nei savaitei po pranešimų, kad tornadas apgadino dalį gamyklos infrastruktūros, susijusios su R2 detalių sandėliavimu ir logistika. „Rivian“ atveju tai papildomas išbandymas, nes tiekimo ir vidaus logistikos trikdžiai tiesiogiai veikia gamybos tempą.

    Bendrovė taip pat informavo, kad artimiausiu metu investuotojams pateiks daugiau detalių apie R2 gamybos didinimo planus kartu su ketvirčio rezultatais. Rinkai svarbiausia bus matyti, ar naujas modelis realiai prisidės prie kaštų mažinimo ir maržų gerinimo.

    „Tai esminis žingsnis, nes R2 turi tapti modeliu, kuris padės praplėsti mūsų pirkėjų bazę ir pagerinti veiklos efektyvumą“, – sakė „Rivian“ vadovas RJ Scaringe.

    Elektromobilių pramonėje 2026 metais ryškėja tendencija, kad vien technologinių ambicijų nepakanka, o didžiausią vertę kuria stabilus gamybos mastelis, patikimos tiekimo grandinės ir konkurencinga galutinė kaina. Todėl R2 sėkmė gali tapti vienu svarbiausių „Rivian“ istorijos rodiklių.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/23/rivian-hits-production-milestone-for-r2-ev-ahead-of-customer-deliveries.html

    – https://www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/euro_reference_exchange_rates/html/index.en.html

  • „Microsoft“ meta 18 mlrd. eurų į Australiją: DI šuolis, 3 mln. apmokymų ir saugumo planas

    „Microsoft“ meta 18 mlrd. eurų į Australiją: DI šuolis, 3 mln. apmokymų ir saugumo planas

    Technologijų bendrovė „Microsoft“ paskelbė iki 2029 metų pabaigos investuosianti apie 18 mlrd. eurų į Australijos skaitmeninę infrastruktūrą. Didžioji dalis lėšų bus nukreipta į debesijos paslaugų pajėgumų plėtrą, kibernetinį saugumą ir dirbtinio intelekto sprendimų diegimą.

    Pasak bendrovės, tai didžiausia „Microsoft“ investicija Australijoje per visą veiklos šalyje laikotarpį. Skelbiama, kad „Azure“ debesijos infrastruktūros diegimas ir naudojimas Australijoje iki 2029 metų turėtų išaugti daugiau kaip 140 proc.

    Partnerystė su Kanbera

    Investicijų paketas siejamas su glaudesniu bendradarbiavimu su Australijos federaline valdžia. Planuojama tęsti ir plėsti darbus su Australijos signalų direktoratu bei Vidaus reikalų departamentu, daugiausia dėmesio skiriant kritinės infrastruktūros apsaugai ir atsparumui kibernetinėms grėsmėms.

    Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese pabrėžė, kad valdžios tikslas yra derinti ekonomines galimybes su rizikų valdymu.

    „Norime užtikrinti, kad dirbtinis intelektas atneštų naudą visiems australams, kartu apsaugant žmones nuo su šia technologija susijusių rizikų“, – sakė Anthony Albanese.

    3 mln. žmonių mokymai

    Vienas ambicingiausių įsipareigojimų yra skaitmeninių įgūdžių stiprinimas: „Microsoft“ nurodė iki 2028 metų planuojanti apmokyti 3 mln. Australijos gyventojų dirbti su dirbtinio intelekto įrankiais. Tokios programos dažniausiai orientuotos į produktyvumo didinimą, procesų automatizavimą ir saugesnį technologijų naudojimą organizacijose.

    Šis susitarimas papildo ankstesnį „Microsoft“ įsipareigojimą, paskelbtą 2023 metų spalį, kai bendrovė pranešė apie maždaug 3 mlrd. eurų investiciją į skaičiavimo pajėgumus ir kompetencijas Australijoje. Naujas planas iš esmės padidina tempą ir apimtį, atliepdamas augantį DI infrastruktūros poreikį.

    Duomenų centrai ir taisyklės

    Australijos vyriausybė pastaraisiais metais aktyviai siekia pritraukti didžiuosius technologijų investuotojus ir stiprinti šalies, kaip regioninio duomenų centrų ir DI vystymo taško, vaidmenį. 2025 metų gruodį pristatytas Nacionalinis DI planas numato kryptį kurti DI pagrįstą ekonomiką, kuri būtų konkurencingesnė, našesnė ir atsparesnė.

    „Microsoft“ taip pat pasirašė supratimo memorandumą, kuriuo įsipareigoja laikytis naujai paskelbtų Australijos lūkesčių, taikomų duomenų centrams ir DI infrastruktūrai. Tarp akcentuojamų principų minimas nacionalinio intereso prioritetas ir tvaresnis vandens naudojimas, kuris ypač svarbus augant duomenų centrų mastui.

    Pagal anksčiau skelbtą informaciją, 2025 metų spalį „Microsoft“ Australijoje valdė tris duomenų centrus, o dar trys tuo metu buvo statomi Melburne ir Sidnėjuje. Tokie projektai paprastai apima ne tik serverių infrastruktūrą, bet ir didelės galios energijos tiekimo, aušinimo bei ryšio tinklų sprendimus.

    Australija taip pat pritraukia ir kitų didžiųjų debesijos bei DI žaidėjų dėmesį. Vyriausybė viešai yra akcentavusi, kad šalies reguliacinė aplinka siekia būti griežta, bet palanki technologijų plėtrai, o tai, kartu su investicijomis į duomenų centrus, didina šalies konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

    Tuo pat metu „Microsoft“ investicijų naujienas lydi ir rinkos svyravimai: pastaraisiais mėnesiais bendrovės akcijų kaina buvo nusileidusi nuo ankstesnių aukštumų, o analitikai tai siejo su platesnėmis investuotojų nuotaikomis technologijų sektoriuje ir vertinimais, kaip DI pokyčiai perskirstys programinės įrangos rinkas.

    Šaltiniai:

    – https://news.microsoft.com/source/asia/features/investing-in-australias-ai-future/

    – https://www.industry.gov.au/publications/national-ai-plan

    – https://international.austrade.gov.au/en/news-and-analysis/success-stories/aws-plans-to-invest-a20-billion-to-expand-digital-infrastructure-in-australia-by-2029

    – https://www.industry.gov.au/news/new-data-centre-expectations-help-bring-benefit-ai-all-australians

    – https://local.microsoft.com/wp-content/uploads/2025/10/Microsoft-datacentres-in-Australia.pdf

    – https://www.cnbc.com/2026/03/31/microsofts-stock-closes-worst-quarter-since-2008-financial-crisis.html