CP v2

Category: Technologijos

  • Karpatų miškuose pražydo itin nuodingas retas žiedas: grožėtis galima, skinti – griežtai draudžiama

    Karpatų miškuose prasidėjo reta ir išskirtinai ryškių žiedų augalo žydėjimas, į kurį gamtininkai ragina žiūrėti atsargiai. Nors augalas atrodo įspūdingai, specialistai pabrėžia, kad tai vienas pavojingiausių laukinėje gamtoje sutinkamų žydinčių augalų regione.

    Pasak vietos gamtos stebėtojų, žydėjimo sezonas paprastai tęsiasi iki spalio pabaigos, o pavienės populiacijos aptinkamos skirtingose vietovėse. Didžiausias šio augalo paplitimas Ukrainoje fiksuojamas būtent Karpatų areale.

    Mokslininkai įspėja, kad augale gausu kolchicino – labai toksiškos medžiagos, kuri kelia rimtą riziką žmogaus sveikatai. Nuodingos yra visos augalo dalys, nuo žiedų iki šaknų, todėl net trumpalaikis kontaktas ar bandymas parsinešti į namus gali baigtis sunkiomis pasekmėmis.

    Didžiausia kolchicino koncentracija paprastai būna požeminėje augalo dalyje, todėl ypač pavojingi mėginimai jį rauti ar persodinti. Dėl to gamtininkai pabrėžia, kad tokie augalai turi likti natūralioje buveinėje, o žmonėms rekomenduojama apsiriboti stebėjimu ir fotografavimu.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad apsinuodijimo atvejų pasitaiko tada, kai augalas supainiojamas su valgomais pavasariniais augalais. Rizika išauga, jei renkant laukines žoleles trūksta patirties, o išvaizda klaidina, ypač ankstyvose augalo vystymosi stadijose.

    Be sveikatos rizikos, svarbus ir gamtosaugos aspektas: retų rūšių skynimas, kasimas ar prekyba jomis gali pažeisti vietos taisykles bei saugomų teritorijų režimą. Net jei augalas auga ne griežtai saugomoje zonoje, populiacijos dažnai būna nedidelės, todėl vienas neatsakingas veiksmas gali turėti ilgalaikį poveikį.

    Gamtininkai ragina planuojant išvykas į miškus laikytis paprasto principo: nežinomo augalo neliesti ir neragauti. Jei kyla abejonių, geriausia pasitarti su vietos parko specialistais ar botanikais, o radinius fiksuoti nuotraukomis, nenuimant augalo nuo augavietės.

  • Nauji ES reikalavimai plastiko buteliams: prikabinti kamšteliai ir daugiau perdirbto PET nuo 2025 metų

    Europos Sąjungoje pastaraisiais metais pirkėjai jau priprato prie plastikinių butelių kamštelių, kurių nebegalima visiškai atsukti ir atskirti nuo pakuotės. Tačiau tai tik dalis pokyčių: įsigaliojantys reikalavimai apima ir patį plastiką, iš kurio gaminami gėrimų buteliai.

    Šie pokyčiai siejami su ES politika mažinti plastiko šiukšlinimą ir didinti perdirbimo apimtis. Dėl to parduotuvių lentynose vis dažniau galima pastebėti butelių, kurie atrodo kiek mažiau skaidrūs nei anksčiau, nors pats gėrimas dėl to netampa prastesnis.

    Kamštelis turi likti pritvirtintas

    Pagal ES reikalavimus vienkartinėms iki 3 litrų talpos gėrimų pakuotėms kamštelis ir žiedas turi likti pritvirtinti prie butelio per visą naudojimo laiką. Praktikoje tai reiškia vadinamuosius pritvirtintus kamštelius, kurie atsidarius neatsiskiria nuo kaklelio.

    Ši priemonė įtraukta į ES Vienkartinių plastikinių gaminių direktyvą ir skirta mažinti į aplinką patenkančių smulkių plastiko dalių kiekį. ES institucijos ne kartą pabrėžė, kad būtent kamšteliai ir jų žiedai dažnai atsiduria tarp dažniausiai randamų šiukšlių pakrantėse.

    Daugiau perdirbto plastiko, bet ne visur vienodai

    Kita kryptis – didesnė perdirbto plastiko dalis naujuose buteliuose. Nuo 2025 metų PET gėrimų buteliuose turi būti ne mažiau kaip 25 proc. perdirbto plastiko, o nuo 2030 metų šis rodiklis didės iki 30 proc.

    Svarbi detalė ta, kad šis reikalavimas taikomas kaip vidurkis konkrečios valstybės narės rinkai pateikiamiems buteliams, o ne kiekvienam atskiram vienetui. Todėl vieni buteliai gali turėti didesnę perdirbto plastiko dalį, kiti – mažesnę, bet gamintojų rezultatas vertinamas pagal bendrą sumą.

    Kodėl buteliai kartais atrodo pilkesni

    Buteliai su didesne perdirbto PET dalimi ne visada atrodo taip pat, kaip pagaminti daugiausia iš naujo plastiko. Priklausomai nuo žaliavos kokybės ir perdirbimo technologijos, plastikas gali kiek papilkėti, pagelsti arba tapti mažiau skaidrus.

    Tai nėra ES nurodymas gaminti pilkus ar gelsvus butelius – reikalavimai reglamentuoja perdirbto plastiko dalį, o išvaizdos pokyčiai dažniausiai yra technologinis šalutinis efektas. Gamintojams tenka suderinti perdirbimo tikslus su pakuotės optinėmis savybėmis, kurios vartotojams matomos iš karto.

    Ar pasikeitusi pakuotė reiškia prastesnį gėrimą?

    Vien iš pakuotės atspalvio daryti išvadų apie gėrimo kokybę nereikėtų. Perdirbtas plastikas, skirtas sąlyčiui su maistu, ES rinkoje turi atitikti saugos reikalavimus, o perdirbimo procesai vertinami pagal tai, kaip efektyviai pašalinami galimi teršalai.

    Trumpiau tariant, mažiau skaidrus ar vos kitokio atspalvio butelis paprastai rodo ne prastesnį produktą, o tai, kad pakuotėje panaudota daugiau perdirbtos žaliavos. Vartotojams tai gali tapti vienu labiausiai pastebimų ES žiedinės ekonomikos politikos ženklų kasdieniuose pirkiniuose.

  • Aralo jūra nyksta iki šiol: sovietų mokslininkai riziką suprato, bet drėkinimo planą palaikė

    Aralo jūra, kadaise buvusi vienas didžiausių pasaulio ežerų, per kelis dešimtmečius virto ekologinės katastrofos simboliu. Pagrindinė priežastis buvo masinis dviejų ją maitinusių upių, Amudarjos ir Syrdarjos, vandens nukreipimas drėkinimui, siekiant dykumose išplėsti žemės ūkį.

    Istoriniuose dokumentuose ir vėlesniuose tyrimuose ne kartą pabrėžta, kad dar prieš pradedant didelio masto kanalų projektus dalis sovietų hidrologų ir planuotojų suprato riziką. Skaičiavimai rodė, jog tokio lygio vandens paėmimas neišvengiamai numuš vandens lygį ir pakeis visos teritorijos klimatą, tačiau ekonominiai tikslai, ypač medvilnės auginimo plėtra, nusvėrė perspėjimus.

    1950–1960 metais Centrinė Azija buvo pasirinkta kaip viena svarbiausių Sovietų Sąjungos medvilnės tiekėjų, o tai paskatino sparčiai plėsti drėkinimo infrastruktūrą. Didelė dalis Amudarjos ir Syrdarjos srauto buvo nukreipta į laukus, o iki Aralo jūros vis mažiau vandens pasiekdavo natūraliu keliu.

    Ilgainiui šis sprendimas pakeitė visą regiono pusiausvyrą: jūra ėmė trauktis, didėjo druskingumas, žlugo žvejyba ir su ja susijusi pramonė. NASA palydoviniai stebėjimai ir mokslininkų skaičiavimai rodo, kad per kelis dešimtmečius Aralo jūra neteko didžiosios dalies ploto ir tūrio, o buvusios pakrantės miestai liko toli nuo vandens.

    Traukiantis vandeniui, jūros dugnas virto sausu druskingu paviršiumi, iš kurio vėjai pradėjo kelti dulkes. Jos nešė ne tik druskas, bet ir per ilgus metus žemės ūkyje naudotų cheminių medžiagų likučius, todėl tarša tapo ne vien vietine problema.

    Įvairiuose moksliniuose darbuose ir tarptautinių organizacijų apžvalgose akcentuojama, kad dulkės ir druskingi aerozoliai siejami su didesne kvėpavimo takų ligų, akių sudirgimų ir kitų sveikatos sutrikimų rizika. Situaciją sunkino ir tai, kad kartu keitėsi mikroklimatas: vasaros tapo karštesnės, žiemos šaltesnės, o tai dar labiau apsunkino žemės ūkį ir gyvenimo sąlygas.

    Nors dalyje teritorijos, ypač Kazachstane, buvo imtasi priemonių stabilizuoti Šiaurinę Aralo jūros dalį, bendra regiono problema neišnyko. Aralo jūros istorija dažnai minima kaip pavyzdys, kaip trumpalaikiai ekonominiai planai, ignoruojant gamtinius apribojimus, gali sukelti ilgalaikes socialines ir aplinkosaugines pasekmes.

    Šiandien, kai klimato kaita didina vandens trūkumo riziką daugelyje regionų, Aralo jūros atvejis įgauna naują aktualumą. Vandens valdymo sprendimai vis dažniau vertinami ne vien pagal ūkio naudą, bet ir pagal poveikį ekosistemoms, gyventojų sveikatai ir ilgalaikiam atsparumui.

  • Į Meksikos įlanką nuo 2007 metų sugrąžino 500 000 tonų austrių kriauklių: kuo tai pakeitė vandenį

    Nuo 2007 metų Floridoje į Meksikos įlanką sugrąžinta apie 500 000 tonų panaudotų austrių ir kitų moliuskų kriauklių. Vietoje sąvartynų jos tapo pagrindu naujiems austrių rifams, o pakrantės vandenyse fiksuojami aiškūs teigiami pokyčiai.

    Ši iniciatyva yra platesnės Meksikos įlankos ekosistemų atkūrimo programos dalis, kuria siekiama atstatyti prarastas buveines ir sustiprinti pakrančių atsparumą. Kriauklės dažniausiai surenkamos iš jūros gėrybių restoranų ir perdirbimo įmonių, o vėliau specialiai išpilamos pasirinktuose akvatorijos plotuose.

    Austrių jaunikliai natūraliai prisitvirtina prie kitų austrių kriauklių, todėl kriauklių sankaupos greitai virsta savotišku karkasu naujiems rifams. Kuo daugiau tokių paviršių, tuo lengviau atsikuria kolonijos, o rifas ima augti sluoksniais.

    NOAA duomenimis, austrių rifai veikia kaip buveinė ir „darželis“ daugeliui rūšių, įskaitant krabus, krevetes ir žuvis. Be to, austrės filtruoja vandenį, mažindamos dumblių pertekliaus ir maistinių medžiagų koncentraciją, o tai ypač svarbu pakrantėms, kurias veikia žemyninis nuotėkis.

    Rifai prisideda ir prie pakrančių apsaugos: tyrimai rodo, kad jie gali reikšmingai sumažinti bangų energiją, todėl lėtėja krantų erozija. Dėl to tokios gamtinės priemonės vis dažniau įtraukiamos į vadinamąją gamta paremtų sprendimų praktiką, kai infrastruktūros atsparumas stiprinamas atkuriant ekosistemas.

    Per pastaruosius dešimtmečius austrių ištekliai regione smarkiai sumenko, o NOAA vertinimu, istorinės vietinių populiacijų atsargos kai kur sumažėjo 85 proc. ir daugiau. Tam įtakos turėjo per intensyvi žvejyba, audros ir didelio masto tarša, įskaitant „Deepwater Horizon“ naftos išsiliejimo pasekmes.

    Ypač nukentėjo Apalačikolos įlanka Floridoje, ilgą laiką laikyta vienu svarbiausių austrių šaltinių valstijoje. 2013 metais ši teritorija buvo pripažinta nelaimės zona, o vėliau buvo imtasi griežtesnių valdymo priemonių ir atkūrimo darbų.

    Pastaraisiais metais Floridoje formuojami nauji rifų plotai, o ilgalaikiai tikslai siejami su tūkstančių akrų austrių rifų atkūrimu iki 2032 metų. Tuo pat metu ribota austrių žvejyba kai kuriose vietose atnaujinama tik atsargiai ir tik po pertraukų, vertinant būklę bei reprodukcijos rodiklius.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad rifų atkūrimas nėra greitas procesas: buveinių sugrįžimas dažnai matuojamas dešimtmečiais, o rezultatus lemia ne vien į vandenį sugrąžintų kriauklių kiekis. Kritiškai svarbūs ir vandens kokybės rodikliai, gėlo vandens srautų reguliavimas, audrų dažnis bei žvejybos kontrolė.

    Tokios programos vis dažniau laikomos dvigubos naudos sprendimu: jos mažina atliekų srautą į sąvartynus ir kartu padeda atkurti ekosistemas, kurios palaiko žuvininkystę, gerina vandens skaidrumą ir saugo pakrantes. Būtent todėl kriauklių perdirbimas į rifų pagrindą šiandien vertinamas kaip viena praktiškiausių priemonių ten, kur austrės istoriškai buvo natūrali pakrančių dalis.

  • „MicroLub“ pritraukė 10 mln. eurų: technologija žada iki 75 proc. mažiau riebalų, bet tą patį skonį

    „MicroLub“ pritraukė 10 mln. eurų: technologija žada iki 75 proc. mažiau riebalų, bet tą patį skonį

    Iš Lidso universiteto išaugusi giluminėms technologijoms priskiriama maistinių ingredientų bendrovė „MicroLub“ užbaigė 10 mln. eurų finansavimo etapą. Raundui vadovavo investicijų bendrovė „Northern Gritstone“, o prie jo prisidėjo ir ankstesni investuotojai, įskaitant NPIF II – PXN Equity Finance fondą, valdomą „PXN Ventures“.

    Maisto gamintojai vis dažniau spaudžiami gerinti produktų maistinę sudėtį, nes keičiasi vartotojų įpročiai ir griežtėja reikalavimai sudėčiai bei ženklinimui. Papildomą impulsą reformulavimui suteikia ir sparčiai plintantys GLP-1 grupės vaistai svoriui mažinti, skatinantys paklausą baltymingesniems ir mažesnio kaloringumo produktams.

    Praktikoje mažinant riebalus ar didinant baltymų kiekį dažnai nukenčia tai, kas lemia pakartotinį pirkimą: skonis, tekstūra ir burnos pojūtis. Augalinės alternatyvos ar riebalų pakeitimas krakmolais, tirštikliais ir gumomis gali padėti pasiekti skaičius etiketėje, bet ne visada atkuria įprastą „sotumo“ ir kremiškumo jausmą.

    Kaip veikia „MicroLub“ idėja

    „MicroLub“ teigia šią problemą sprendžianti patentuota baltymų pagrindu sukurta ingredientų technologija. Užuot imitavusi riebalus tradiciniais pakaitalais, bendrovė siekia atkurti riebalų suteikiamą „sutepimo“ efektą naudodama vandenį, kad maistas burnoje jaustųsi panašiai kaip riebesnis produktas.

    Pasak bendrovės, tam tikruose pritaikymuose tai leidžia sumažinti riebalų ir kalorijų kiekį iki 75 proc. kartu išlaikant vartotojams svarbią tekstūrą. Kai kuriais atvejais technologija taip pat gali padėti padidinti baltymų kiekį ir supaprastinti sudėtį, atsisakant dalies emulsiklių ar tirštiklių, kurių pirkėjai vis dažniau vengia.

    Nuo laboratorijos iki gamybos

    „MicroLub“ įkūrė Lidso universiteto Maisto mokslo ir mitybos mokyklos profesorė Anwesha Sarkar. Bendrovė nurodo, kad jau perėjo kelią nuo laboratorinio masto iki pramoninės gamybos ir bendradarbiauja su kai kuriomis didžiausiomis pasaulio maisto ir ingredientų įmonėmis.

    Įmonė toliau palaiko glaudų ryšį su Lidso universitetu, naudodamasi tyrimų infrastruktūra, ir kartu valdo maisto inovacijų laboratoriją „Nexus“ centre Lydse. Tai leidžia greičiau testuoti pritaikymus skirtingoms produktų kategorijoms ir pereiti nuo bandymų prie komercinės gamybos.

    „Per ilgai vartotojai turėjo rinktis tarp skanaus, bet mažiau sveiko produkto ir maistingesnio, tačiau prastesnio valgymo pojūčio“, – sakė „MicroLub“ vadovas Davidas Petersas.

    „Mūsų technologija leidžia gamintojams mažinti riebalus, didinti baltymų kiekį ir paprastinti sudėtį, kartu išlaikant tą patį malonų burnos pojūtį ir tekstūrą. Ši investicija padės plėstis tarptautiniu mastu, auginti komandą ir priartėti prie produktų lentynose“, – teigė jis.

    „MicroLub“ sprendžia vieną didžiausių maisto pramonės mokslinių ir komercinių iššūkių: kaip reformuluoti produktus neprarandant skonio ir tekstūros, kurie lemia pirkimo sprendimus“, – sakė „Northern Gritstone“ vadovas Duncanas Johnsonas.

    „Nuo pat išėjimo iš Lidso universiteto bendrovė sparčiai augo, išplėtė technologiją iki didesnio masto ir sulaukė pasaulinių gamintojų dėmesio“, – pridūrė jis.

    Kur bus panaudotos lėšos

    Gautas finansavimas bus skirtas kitam augimo etapui: komandos plėtrai, plėtrai JAV ir Azijos rinkose bei klientų bandymų pavertimui ilgalaikėmis komercinėmis sutartimis. Bendrovė taip pat planuoja toliau tobulinti savo ingredientų technologiją, kad ji būtų pritaikoma platesniam produktų spektrui.

    Raunde dalyvavęs NPIF II – PXN Equity Finance yra „Northern Powerhouse Investment Fund II“ dalis, skirta ankstyvos stadijos finansavimo prieinamumui gerinti ir inovacijoms Šiaurės Anglijoje skatinti. Fondo tikslas – padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms sparčiau augti ir pasiekti tarptautines rinkas.

  • Finansų startuolis „Quartz“ startuoja JK: pritraukė apie 3,2 mln. eurų ir kuria asmeninį DI bankininką

    Finansų startuolis „Quartz“ startuoja JK: pritraukė apie 3,2 mln. eurų ir kuria asmeninį DI bankininką

    Londone įsikūręs finansų startuolis „Quartz“ pradeda veiklą Jungtinėje Karalystėje ir pranešė pritraukęs apie 3,2 mln. eurų ikisėklinio etapo investiciją. Finansavimui vadovavo „Daphni“, taip pat prisidėjo „Outward VC“, „K Fund“ ir keli verslo angelai.

    Bendrovė kuria asmeninių finansų platformą, kuri vienoje programėlėje sujungia vartotojo finansinį vaizdą ir pateikia personalizuotas įžvalgas. „Quartz“ teigia taikanti į nišą tarp tradicinio turto valdymo, kuris dažniausiai kainuoja brangiai, ir standartizuotų produktų, kurie siūlo mažai individualios pagalbos.

    Kaip veiks platforma

    „Quartz“ yra užregistruota Jungtinės Karalystės Finansų elgesio priežiūros institucijoje kaip sąskaitų informacijos paslaugų teikėja. Toks statusas leidžia, gavus vartotojo sutikimą, matyti ir agreguoti duomenis iš skirtingų finansinių įstaigų bei produktų.

    Į vieną programėlę vartotojai galės sukelti įvairius finansinius produktus, įskaitant pensijas, taupymą ir investicijas. Bendrovė teigia tai daranti per savo sukurtas integracijas, kurios pateikia konsoliduotą visų aktyvų vaizdą.

    Asistentas „Charlie“ ir personalizuotos įžvalgos

    Platformos centre numatytas DI paremtas asistentas „Charlie“, kuris analizuos vartotojo finansinę situaciją ir rinkos pokyčius. Tikslas yra ne tik pateikti suvestines, bet ir paaiškinti, kas konkrečiam žmogui svarbu jo portfelyje bei kas gali turėti įtakos ateities sprendimams.

    Vartotojai galės užduoti klausimus apie savo finansus ir investicijas, o asistentas pateiks atsakymus bei pasiūlys kryptis, kurias verta įvertinti. Tokia prieiga atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai finansų sektorius stengiasi personalizavimą padaryti prieinamesnį, tačiau kartu privalo laikytis griežtų reguliacinių ir duomenų apsaugos reikalavimų.

    „Nedideli skirtumai, kaip veikia jūsų pinigai, ilgainiui virsta milžiniškais skirtumais, kaip klostosi gyvenimas, ir tai neturėtų būti prieinama tik mažai žmonių grupei“, – sakė „Quartz“ bendraįkūrėjas ir vadovas André Silva.

    Komanda, testavimas ir plėtra

    „Quartz“ įkūrė buvęs „Revolut“ pasaulinės plėtros vadovas André Silva ir buvęs „N26“ investicinių produktų vystymo vadovas Mateus Mesquita Alves. Bendrovė nurodo subūrusi apie 10 žmonių komandą, dirbančią Londone, Barselonoje ir Porte.

    Platforma testuojama nuo 2026 metų pirmojo ketvirčio, o per programėlę šiuo metu sekama daugiau nei 11,7 mln. eurų narių turto. Po starto Jungtinėje Karalystėje bendrovė pradeda priimti vartotojus iš laukiančiųjų sąrašo etapais ir kvietimų principu.

    Programėlę jau galima rasti „App Store“ ir „Google Play“, o prieiga naujiems nariams bus plečiama palaipsniui. „Quartz“ signalizuoja, kad artimiausias fokusas bus augimas kontroliuojant paslaugos kokybę ir atitiktį reguliavimui, nes personalizuotos finansinės įžvalgos yra jautri sritis tiek vartotojų pasitikėjimo, tiek priežiūros požiūriu.

  • „Creem“ pritraukė 5 mln. eurų: kuria finansinę infrastruktūrą DI startuoliams, kad pajamos augtų be komandos plėtros

    „Creem“ pritraukė 5 mln. eurų: kuria finansinę infrastruktūrą DI startuoliams, kad pajamos augtų be komandos plėtros

    DI startuoliams skirta atsiskaitymų ir pajamų valdymo platforma „Creem“ pritraukė 5 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Finansavimo raundui vadovavo „Inovo VC“, prisidėjo ir ankstesni investuotojai „Practica Capital“ bei „Antler“.

    Po šio sandorio bendra „Creem“ pritraukta suma siekia 7 mln. eurų. Prie raundo taip pat prisidėjo keli technologijų sektoriaus verslo angelai, tarp jų „Bolt“ įkūrėjas Markus Villig.

    „Creem“ įkūrė buvę „Google“ ir „Adyen“ darbuotojai Gabriel Ferraz ir Alec Erasmus. Bendrovė kuria infrastruktūrą mažoms, globaliai dirbančioms programinės įrangos komandoms, kurioms reikia greitai pradėti pardavinėti tarptautiniu mastu.

    Platforma siekia sujungti procesus, kurie dažnai išskaidyti per kelias skirtingas paslaugas: apmokėjimus, sąskaitų išrašymą, mokesčių atitiktį, išmokėjimus, pajamų apskaitą ir kitą vadinamąją pajamų operacijų dalį. „Creem“ teigimu, ši fragmentacija tampa ypač ryški, kai produktai kuriami greičiau pasitelkiant DI įrankius, o komercinė ir teisinė infrastruktūra atsilieka.

    Kas keičiasi su „Creem 2.0“

    Bendrovė vysto „Creem 2.0“ versiją, kuri plečia pasiūlą už tradicinio merchant-of-record modelio ribų. Tikslas – vienoje sistemoje apjungti globalius pardavimus, mokesčių ir atitikties procesus bei papildomas augimo funkcijas.

    „Creem 2.0“ žada įrankius partnerių programoms, pajamų pasidalijimui, konversijų analitikai, rinkodaros kanalų sekimui ir nebaigtų pirkinių krepšelių susigrąžinimui. Taip pat palaikomi skirtingi kainodaros modeliai, įskaitant naudojimu paremtą apmokestinimą, kreditų pinigines, prenumeratas pagal vartotojų vietas ir išankstinius kreditus.

    Orientacija į DI agentus

    Vienas iš „Creem“ akcentų – galimybė, kad finansines ir komercines užduotis atliktų ne tik žmonės, bet ir DI agentai. Bendrovė teigia, kad agentas galėtų vienu užklausos tekstu sukonfigūruoti atsiskaitymus, o vėliau stebėti ir optimizuoti parduotuvės pajamų operacijas.

    „Daugybė startuolių lenktyniauja kurdami agentų procesus ar agentinius mokėjimus. Mes pasirinkome kitą kelią: „Creem“ leidžia įkūrėjams atsivesti bet kokius norimus agentus ir priversti juos dirbti valdant ir optimizuojant parduotuvę, kad pajamos augtų nedidinant darbuotojų skaičiaus“, – sakė „Creem“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Gabriel Ferraz.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Naujas finansavimas bus skirtas „Creem 2.0“ mastelio didinimui ir produkto plėtrai, praplečiant funkcijas už grynos finansų dalies ribų. Įmonė planuoja papildyti analitikos, partnerystės ir rinkodaros kanalų stebėsenos sprendimus, kurie aktualūs tarptautiniu mastu parduodančioms mažoms programinės įrangos komandoms.

    Per artimiausius 12–18 mėnesių „Creem“ taip pat ketina stiprinti globalios atitikties ir išmokėjimų galimybes bei plėsti mokėjimų kanalus, įskaitant atsiskaitymus tradicinėmis valiutomis ir stabiliosiomis kriptovaliutomis. Tai atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai programinės įrangos įmonės ieško vieno sprendimo, apimančio ir pajamų surinkimą, ir jų administravimą skirtingose jurisdikcijose.

  • „Trustly“ atleidžia apie 200 darbuotojų: švedų fintech keičia kryptį ir griežtina prioritetus

    „Trustly“ atleidžia apie 200 darbuotojų: švedų fintech keičia kryptį ir griežtina prioritetus

    Švedijos finansinių technologijų bendrovė „Trustly“ pranešė planuojanti sumažinti maždaug 200 darbo vietų. Tai sudaro apie ketvirtadalį įmonės darbuotojų, o sprendimas siejamas su siekiu supaprastinti veiklą ir sutelkti investicijas į svarbiausias kryptis.

    „Trustly“ veikia atvirosios bankininkystės (open banking) srityje ir leidžia atsiskaityti tiesiogiai iš banko sąskaitos, nenaudojant mokėjimo kortelės ar atskiros programėlės. Toks modelis pastaraisiais metais sparčiai plinta Europoje ir kitose rinkose, nes gali mažinti tarpininkavimo kaštus ir didinti atsiskaitymų patogumą.

    Įmonė savo sprendimą aiškina prioritetų peržiūra: mažinimai turi padėti labiau koncentruotis į tas sritis, kurios, bendrovės vertinimu, leis išlaikyti lyderystę augančioje atvirosios bankininkystės rinkoje. Skelbiama, kad pokyčiai gali labiausiai paliesti komandas Brazilijoje, kur „Trustly“ turi reikšmingą veiklos dalį.

    „Pasiūlėme organizacinius pokyčius, kurie visame pasaulyje paveiktų apie 200 pareigybių. Šie pokyčiai skirti aiškiau susitelkti ir sutelkti investicijas ten, kur tai svarbiausia, kad galėtume pirmauti sparčiai augančioje atvirosios bankininkystės rinkoje“, – sakė „Trustly“ atstovas.

    „Trustly“ yra naudojama tūkstančių prekybininkų visame pasaulyje, tarp jų minimos tokios bendrovės kaip „Alibaba“, „PayPal“ ir „Wise“. Atvirosios bankininkystės sprendimai dažnai pristatomi kaip alternatyva tradiciniams kortelių atsiskaitymams, kuriuose dominuoja „Visa“ ir „Mastercard“.

    Apie planuojamus atleidimus pirmiausia pranešė Švedijos leidinys „Breakit“. Jis anksčiau rašė, kad įmonės pajamos buvo smukusios praradus du stambius, neįvardytus klientus, nors vėliau jie, pasak publikacijos, sugrįžo.

    Bendrovė yra įsikūrusi Stokholme ir turi biurų keliuose miestuose, įskaitant Londoną ir Helsinkį. Viešai nurodoma, kad „Trustly“ iš viso dirba daugiau nei 800 žmonių, todėl planuojamas mažinimas yra vienas didesnių jos istorijoje.

    Pastaraisiais metais fintech sektorius vis dažniau derina augimo ambicijas su kaštų kontrole: investuotojai labiau vertina tvarų pelningumo kelią, o ne vien spartų plėtimąsi. Tokios korekcijos ypač būdingos įmonėms, veikiančioms konkurencingoje mokėjimų rinkoje, kur svarbūs mastas, reguliacinė atitiktis ir stabilūs partnerių srautai.

    „Trustly“ anksčiau plėtėsi įsigydama Jungtinės Karalystės atvirosios bankininkystės bendrovę „Ecospend“ 2023 metais. Pagal „PitchBook“ duomenis, „Trustly“ pritraukė apie 380 milijonų eurų investicijų, o tarp investuotojų minimi „BlackRock“, „Nordic Capital“, „Aberdeen Standard Investments“ ir Dubajaus investicijų korporacija.

  • ES ir Kanada vienija jėgas dėl dirbtinio intelekto: kaip „vidurinės galios“ meta iššūkį JAV ir Kinijai

    ES ir Kanada vienija jėgas dėl dirbtinio intelekto: kaip „vidurinės galios“ meta iššūkį JAV ir Kinijai

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pastarosiomis savaitėmis vis aiškiau kalba apie glaudesnį bendradarbiavimą skaitmeninių technologijų srityje. Pagrindinis akcentas – dirbtinis intelektas, jo sauga, standartai ir skaičiavimo pajėgumų telkimas.

    Abi pusės pripažįsta esminę problemą: JAV ir Kinija šiandien turi didžiausius investicinius mastus, pažangiausias DI ekosistemas ir didžiausią kompiuterinę galią, reikalingą moderniems modeliams kurti. Todėl ES ir Kanada, veikdamos atskirai, dažnai atsiduria taisyklių kūrėjų, o ne tempo diktuotojų pozicijoje.

    Ši strategija dažnai apibūdinama kaip „vidurinių galių“ žaidimas: demokratinės valstybės, neprilygstančios supergalių mastui, bando sustiprinti įtaką veikdamos išvien. Praktikoje tai reikštų bendrus DI patikros režimus, rizikų stebėseną ir didesnį koordinavimą, kad taisyklės būtų ne tik parašytos, bet ir realiai įgyvendinamos.

    Kanados vaidmuo Europos DI politikoje nėra naujas. Kanados kompiuterių mokslininkas Yoshua Bengio buvo tarp ekspertų, prisidėjusių prie saugos idėjų ir gerosios praktikos formavimo, kai Europoje buvo rengiama reglamentavimo architektūra pažangiems DI modeliams.

    Vienas ryškiausių verslo signalų – Kanados DI bendrovės „Cohere“ ir Vokietijos laboratorijos susijungimo planas, kuriuo siekiama sukurti stipresnį europietišką ir šiaurės amerikietišką alternatyvos centrą. Rinkos vertinimai viešojoje erdvėje šį sandorį sieja su maždaug 18 milijardų eurų verte, nors galutinės sąlygos priklauso nuo užbaigimo ir reguliavimo procedūrų.

    „Europa ir Kanada supranta, kad lenktynėse dėl dirbtinio intelekto turi būti antra demokratiška kryptis“, – sakė „Cohere“ vadovas Aidanas Gomezas.

    DI saugumo argumentas pastaruoju metu tapo dar aštresnis, augant diskusijoms apie pažangių modelių patikimumą, galimus piktnaudžiavimo scenarijus ir riziką kritinei infrastruktūrai. ES linija čia remiasi atsakomybe ir kontrole, o Kanada siekia išlaikyti inovacijų tempą, kartu stiprindama patikros ir pasitikėjimo mechanizmus.

    ES pusėje svarbia atrama išlieka DI aktas, kuriame numatytas rizikomis grįstas požiūris ir papildomi reikalavimai bendros paskirties DI modeliams. Kanados kryptis labiau orientuota į politikos gaires, atsakingo diegimo principus ir praktinę priežiūrą, tačiau bendras vardiklis – saugumo testai, skaidrumas ir standartai.

    Bendradarbiavimas numato ir žemiškesnes užduotis: talentų ugdymą, mokslinių tyrimų partnerystes, DI diegimą strateginiuose sektoriuose bei bendrą darbą kuriant suderinamus techninius standartus. Tikslas – kad taisyklės netaptų vien teorija, o įmonės gautų aiškesnį, prognozuojamą kelią diegti DI sprendimus Europoje ir Kanadoje.

    Ši „vidurinių galių“ ašis turi ir geopolitinę potekstę. Jei ES ir Kanada sugebėtų sutarti dėl bendrų saugos bandymų, stebėsenos ir skaičiavimo pajėgumų telkimo, jos galėtų pasiūlyti trečią, demokratišką alternatyvą technologinei priklausomybei nuo JAV ar Kinijos sprendimų.

  • Pentagonas veržiasi į DI lenktynes: kodėl kariuomenė nenori stabdyti plėtros, nors įspėjimų daugėja

    Pentagonas spartina dirbtinio intelekto diegimą beveik visose JAV kariuomenės grandyse, net kai Vašingtone vis garsiau kalbama apie būtinybę nustatyti aiškias saugumo taisykles. Gynybos departamento vadovai tikina, kad bet koks lėtėjimas reikštų strateginį pranašumą varžovams, pirmiausia Kinijai ir Rusijai.

    Ši įtampa ryškėja augant hibridinių grėsmių mastui ir plečiantis technologijų taikymui žvalgyboje, kibernetinėje gynyboje, logistikoje bei sprendimų paramoje. Pentagonas akcentuoja, kad DI naudojimas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe, jei JAV nori išlikti lyderės tiek kariniu, tiek ekonominio saugumo požiūriu.

    Lenktynės, kurias JAV nenori pralaimėti

    JAV karinių oro pajėgų sekretorius Troy Meink pabrėžė, kad DI varžybos yra vienas svarbiausių nacionalinių prioritetų. Jo teigimu, rizika atsilikti gali būti didesnė nei rizika judėti pirmyn, todėl kariuomenė siekia greičiau perkelti pažangius sprendimus iš laboratorijų į realias sistemas.

    „Laimėti ir išlikti priekyje DI lenktynėse yra vienas svarbiausių dalykų, kurį JAV turi padaryti dėl karinio ir ekonominio saugumo. Tai lenktynės, kurių JAV negali pralaimėti“, – sakė Troy Meink.

    Pentagono skaitmeninių ir DI pajėgumų vadovas Cameron Stanley laikosi panašios pozicijos ir atmeta raginimus pristabdyti. Jo argumentas paprastas: varžovai juda ta pačia kryptimi, todėl neveikimas būtų pavojingiausias pasirinkimas.

    „Tie, kurie mano, kad nenaudoti DI yra saugiausia, iš tikrųjų renkasi pavojingiausią kryptį, nes mūsų priešininkai juda šia linkme. Mes aiškiai pasakėme: būsime DI pirmumo pajėgos“, – sakė Cameron Stanley.

    Įspėjimai dėl naujų pažeidžiamumų

    Kritikai Kongrese ir dalis technologijų sektoriaus atstovų perspėja, kad skubotas diegimas gali atverti naujų spragų jautriausiose sistemose. Rizikos siejamos ne tik su klaidomis modelių sprendimuose, bet ir su tuo, kad DI pagrindu veikiančios priemonės gali tapti nauju taikiniu kibernetinėms atakoms, manipuliacijoms ar duomenų nutekėjimui.

    JAV senatorius Richard Blumenthal, dirbantis Senato ginkluotųjų pajėgų komitete, ragina Pentagoną aktyviau vertinti rizikas ir neapsiriboti vien pažadais, kad žmogus išliks sprendimų centre. Jo nuomone, kariuomenė galėtų būti viena svarbiausių institucijų, formuojančių atsakingą DI diegimo praktiką, tačiau kol kas to esą trūksta.

    „Nekontroliuojamų autonominių agentų įsiveržimo ar sistemų trikdymo grėsmė Pentagone tokia pat reali kaip bet kur kitur. Pentagonas galėtų būti labai teigiama jėga vertinant rizikas, bet kol kas jis tos atsakomybės vengė“, – sakė Richard Blumenthal.

    Kongresas rengia apsaugos taisykles

    JAV Kongresas svarsto apribojimus ir standartus, kurie būtų įtraukti į kasmetinį gynybos politikos teisės aktų paketą. Pagrindinė kryptis būtų nauja peržiūros tvarka autonominėms sistemoms ir DI pajėgumams, numatant, kad sprendimų priėmimo centre privalo likti žmogaus vertinimas.

    Senatorius Mike Rounds, vadovaujantis kibernetinio saugumo temoms gynybos komitete, tokius žingsnius vadina pirmu, bet svarbiu bandymu sukurti aiškesnę reguliavimo bazę. Vis dėlto dalis politikų kritiką grindžia tuo, kad įstatymų leidyba juda lėčiau nei pati technologijų raida, todėl spragos gali išlikti dar ilgai.

    Diskusijoms foną suteikia ir tarptautiniai signalai: Europos sąjungininkai, kurių gynybos planavimas glaudžiai susijęs su JAV technologiniu tempu, viešai pritaria siekiui neatsilikti. Buvęs Lietuvos politikas ir NATO pareigūnas Giedrimas Jeglinskas akcentavo, kad sulėtėjimo scenarijus atrodo mažai tikėtinas, nes DI tiesiogiai siejamas su konkurencingumu ir saugumu.

    „Aš nematau sulėtėjimo galimybės. Technologija per svarbi ekonomikos augimui, konkurencingumui ir nacionaliniam saugumui“, – sakė Giedrimas Jeglinskas.

    Tuo pat metu net ir dalis pramonės atstovų, raginančių atsargumą, pripažįsta paradoksą: saugumo priemones lengviau diegti turint lyderystę, bet lyderystė dažnai reiškia didesnį eksperimentavimo greitį. Dėl to artimiausiais mėnesiais diskusijų ašis greičiausiai suksis apie tai, kaip suderinti greitį, atsakomybę ir realiai patikrinamus saugumo standartus karinėms DI sistemoms.