Category: Technologijos

  • Pirkėjai skundžiasi „Apple“ iPhone Duo ekrano defektais: bendrovė pateikė pareiškimą

    Pirkėjai skundžiasi „Apple“ iPhone Duo ekrano defektais: bendrovė pateikė pareiškimą

    „Apple“ neseniai pradėjo prekiauti sulenkiamuoju telefonu „iPhone Duo“, tačiau jau pirmosiomis pardavimo dienomis pasirodė klientų skundai dėl vidinio ekrano pažeidimų. Vartotojai dalijasi nuotraukomis, kuriose matyti ekrane atsirandančios juostos ir vaizdo defektai, dažniau pasireiškiantys ties lankstu.

    Bendrovė, reaguodama į pranešimus, patvirtino žinanti apie problemą ir ragina nukentėjusius pirkėjus kreiptis į įgaliotuosius servisus. „Apple“ pozicija aiški: jei nustatomas gamyklinis brokas, įrenginys turėtų būti taisomas arba keičiamas be papildomų išlaidų klientui.

    Pranešimuose dažniausiai minimi gedimai, kai iš sulenkiamo ekrano centro, šalia vyrio, pradeda ryškėti vertikalios juostos, o vaizdas dalyje ekrano tampa neįskaitomas. Dalis vartotojų taip pat nurodo, kad defektas atsiranda dešinėje vidinio ekrano pusėje, todėl įtariama, kad jautriausia vieta yra būtent lanksto zona.

    Sulenkiamų telefonų konstrukcijoje ekranas ir lankstas yra pagrindinės rizikos sritys, nes ekranas nuolat patiria mechaninį lenkimą, o į konstrukciją patekusios dulkės ar mikrodalelės gali pagreitinti nusidėvėjimą. Dėl to gamintojai paprastai daug dėmesio skiria lanksto sandarumui, ekraną saugantiems sluoksniams ir garantinių atvejų vertinimui.

    Remiantis oficialiais „Apple“ remonto įkainiais, vidinio ekrano keitimas gali kainuoti apie 900 eurų, todėl garantinis sprendimas pirkėjams yra kritiškai svarbus. Lenkijoje telefono kaina startuoja nuo maždaug 2 300 eurų, tad net ir vieno komponento remontas be garantijos būtų itin brangus.

    Kol kas neaišku, kokio masto yra problema ir ar ji palies platesnę „iPhone Duo“ partiją, tačiau tokie atvejai dažniausiai sulaukia papildomų patikrų tiek gamyboje, tiek servisuose. Pirkėjams rekomenduojama nedelsti, fiksuoti defektą nuotraukomis ir kreiptis į įgaliotą servisą, ypač jei gedimas atsirado netrukus po įsigijimo.

  • Sunkiai sužeistiems nebuvo šansų: Ukrainoje į pagalbą atskrido „skraidantis medtaxi“ StarGate

    Sunkiai sužeistiems nebuvo šansų: Ukrainoje į pagalbą atskrido „skraidantis medtaxi“ StarGate

    Ukrainos kariuomenė mūšio lauke vis dažniau remiasi bepiločiais ne tik žvalgybai ar smūgiams, bet ir gyvybiškai svarbai užduočiai – sužeistųjų evakuacijai. Apie vieną tokių operacijų pranešė padalinys CODE 9.2, pasitelkęs droną „StarGate“, pritaikytą gabenti sužeistuosius ten, kur sausumos kelias tampa pernelyg pavojingas.

    Anot padalinio, du kariai buvo sunkiai sužeisti vadinamojoje pilkojoje zonoje, maždaug 5 kilometrų ruože netoli sienos su Rusija. Sužeidimai buvo tokie, kad delsiant rizika gyvybei augo, tačiau tradicinė evakuacija šarvuota technika ar automobiliais buvo praktiškai neįmanoma.

    Sausumos maršrutą blokavo sudėtingas reljefas, vandens kliūtys ir nuolatinė grėsmė iš Rusijos FPV dronų. Tokiose situacijose, kai kiekvienas judėjimas atviroje vietovėje gali būti greitai pastebėtas ir apšaudytas, oro transportas tampa vienintele realia galimybe pasiekti sužeistąjį.

    Operacijų metu, siekiant sumažinti riziką evakuacijos komandai, buvo pasitelkti ir sunkieji smogiamieji dronai „Wampir“, kurie turėjo dengti veiksmus ir atakuoti priešo pozicijas. Papildomu iššūkiu tapo elektroninės kovos priemonės, kuriomis Rusijos pajėgos bandė slopinti palydovinę navigaciją ir ryšį.

    CODE 9.2 teigimu, „StarGate“ misiją pavyko tęsti dėl operatorių patirties ir borto navigacijos sprendimų, kuriems naudojamas dirbtinis intelektas. Vieno skrydžio metu dronas įveikė beveik 30 kilometrų iki sužeistojo vietos ir panašų atstumą atgal, jau gabendamas kariškį į saugesnę teritoriją.

    Padalinys nurodė, kad abi evakuacijos baigėsi sėkmingai. Ruošiant ir vykdant operacijas dalyvavo ir „SkyFall“ komanda, kuri kūrė bei gamina „StarGate“ platformą.

    Kas yra „StarGate“ ir kuo jis išsiskiria

    „StarGate“ – Ukrainoje sukurta bepiločio orlaivio platforma, nuo pradžių projektuota sužeistųjų evakuacijai iš kovos zonos. Tokios sistemos orientuotos į scenarijus, kai sausumos kelias nepasiekiamas arba evakuacija ratuotomis priemonėmis reikštų per didelę riziką gelbėtojams.

    Skelbiama, kad platforma gali gabenti iki 150 kilogramų krovinį ir pasiekti iki 105 kilometrų per valandą greitį. Evakuacijos modulis pritaikytas medicininiams neštuvams, o ryšio ir navigacijos sprendimai projektuojami taip, kad dronas galėtų tęsti užduotį net esant GPS trikdymui ar nutrūkus ryšiui.

    Kodėl dronų evakuacija tampa nauja norma

    Pastaraisiais metais kare Ukrainoje ryškėja tendencija, kad fronto linijoje didžiausią pavojų kelia greitai reaguojančios dronų sistemos ir artilerija, o judėjimas atvirose vietovėse tampa itin rizikingas. Dėl to vis dažniau kuriami sprendimai, leidžiantys sužeistuosius pasiekti be tiesioginio ekipažo pavojaus.

    CODE 9.2 vadas Oleksandras Nastenka yra sakęs, kad padalinys nori sukauptą patirtį panaudoti mokant daugiau įgulų ir paversti evakuaciją oru reguliaria praktika. Tai reikštų ne pavienes gelbėjimo misijas, o sistemingai veikiančią taktinę grandį, kuri galėtų sumažinti laiką iki pagalbos ir padidinti išgyvenamumą.

  • Vokietija ruošiasi pirkti Ukrainos raketodronus Bars: 1 000 km smūgis ir nauja grėsmė Maskvai

    Vokietija ruošiasi pirkti Ukrainos raketodronus Bars: 1 000 km smūgis ir nauja grėsmė Maskvai

    Vokietija svarsto įsigyti Ukrainoje sukurtus reaktyvinius smogiamuosius bepiločius Bars, vadinamus raketodronais. Apie galimą sandorį skelbiama, kad susitarimas dėl pirmosios partijos galėtų būti pasiektas artimiausiomis savaitėmis.

    Jei sprendimas būtų patvirtintas, tai būtų vienas pirmųjų viešai žinomų atvejų, kai Vokietija savo ginkluotosioms pajėgoms perka Ukrainos sukurtą puolamąją ginkluotę. Toks žingsnis atspindi platesnį Europos siekį greičiau perimti karo sąlygomis patikrintus sprendimus.

    Kas yra Bars raketodronas

    Bars priskiriamas ilgo nuotolio smogiamiesiems dronams su reaktyviniu varikliu, skirtiems taikiniams toli už fronto linijos. Tokios platformos naudojamos kariniams objektams, logistikai ir kritinei infrastruktūrai atakuoti.

    Ukrainos šaltiniuose minimas deklaruojamas nuotolis iki 1 000 kilometrų, nors ankstesniuose pranešimuose buvo nurodomas ir maždaug 800 kilometrų atstumas. Skirtumai paprastai aiškinami skirtingomis versijomis bei nuolatiniu sistemos tobulinimu.

    Skelbiama, kad kovinės galvutės masė taip pat priklauso nuo komplektacijos: anksčiau buvo minėta iki 60 kilogramų, o naujesniuose vertinimuose nurodoma iki 105 kilogramų. Teigiama, kad greitis gali viršyti 700 kilometrų per valandą.

    Bendra gamyba ir Build with Ukraine kryptis

    Pranešama, kad Bars jau gaminamas Ukrainos ir Vokietijos bendros įmonės formatu, o pirmoji Berlyno finansuota partija Ukrainą pasiekė spalio mėnesį. Tokia schema leidžia išplėsti gamybos apimtis ir sumažinti riziką, kylančią dėl Rusijos smūgių gynybos pramonės objektams Ukrainoje.

    Bendradarbiavimas siejamas su Build with Ukraine iniciatyva, kurios esmė yra Ukrainos ginkluotės gamybos perkėlimas arba plėtra už šalies ribų. Tai suteikia partneriams galimybę perimti realiomis kovos sąlygomis patikrintas technologijas ir greičiau jas integruoti.

    Kodėl Vokietijai reikia ilgo nuotolio ginklų

    Vokietija plečia ilgo nuotolio pajėgumus platesnės modernizacijos kontekste, kurį paspartino Rusijos invazija į Ukrainą ir išaugęs saugumo neapibrėžtumas Europoje. Akcentuojamas poreikis turėti priemones, leidžiančias tiksliai smogti dideliais atstumais.

    Viešumoje taip pat minimi svarstymai dėl JAV tolimojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ bei kitų alternatyvų. Šių sistemų tiekimą riboja gamybos apimtys ir ilgi terminai, todėl ieškoma sprendimų, kuriuos būtų galima gauti greičiau.

    Raketodronų logika remiasi ne tik vieno smūgio efektyvumu, bet ir galimybe panaudoti didesnius kiekius, siekiant perkrauti priešo oro gynybą. Tokiame scenarijuje kaina, gamybos mastelis ir pristatymo tempas tampa ne mažiau svarbūs nei techninės charakteristikos.

    „Šiuolaikiniame kare neužtenka turėti tik kelias itin brangias tolimojo nuotolio priemones, reikia ir masės, kad būtų galima vykdyti daug smūgių“, – sakė Bundesvero atstovas, komentuodamas poreikį didinti tolimojo nuotolio arsenalą.

    Jeigu bandymai ir vertinimai Vokietijoje būtų sėkmingi, Bars galėtų tapti dar vienu pavyzdžiu, kaip Ukrainos karo patirtis tiesiogiai veikia Europos gynybos planavimą. Kartu tai signalizuotų, kad Europoje vis labiau vertinama greita inovacijų sklaida ir gamybos partnerystės.

  • Lenkai į vandenį leidžia Baltijos gigantą: hibridinis Bursztyn Unity atplauks į Ščeciną

    Lenkai į vandenį leidžia Baltijos gigantą: hibridinis Bursztyn Unity atplauks į Ščeciną

    Lenkijos keltų rinka ruošiasi ryškiam įvykiui: hibridinis keleivinis ir automobilių keltas Bursztyn Unity netrukus bus oficialiai pakrikštytas, o visuomenei kelioms dienoms bus atvertas jo denis. Laivas pristatomas kaip vienas moderniausių ro-pax tipo keltų Baltijos jūroje.

    Skelbiama, kad Bursztyn Unity jūros bandymus atliko dar rudenį, o dabar patvirtinta ir krikšto data. Ceremonija numatyta 2026 metų lapkričio 11 dieną, po jos suplanuotos ir atviros apsilankymų dienos.

    Bursztyn Unity ilgis siekia 195,6 metro, plotis – 32,2 metro, o krovos linijų ilgis viršija 4 kilometrus. Laivas turėtų galėti plukdyti apie 400 keleivių ir maždaug 270 krovininių sąstatų, todėl jis orientuotas tiek į turizmą, tiek į logistiką.

    Naujasis keltas – seserinis laivas Jantar Unity, kuris nuo 2026 metų pradžios jau dirba reguliariuose maršrutuose Baltijos jūroje. Abu laivai statyti Gdansko laivų statykloje Remontowa Shipbuilding, o projektuose akcentuojami efektyvesni sprendimai ir mažesnė tarša.

    Bursztyn Unity siejamas su Lenkijos keltų grupės POLSCA Baltic Ferries plėtra, kuria siekiama stiprinti šalies konkurencingumą Baltijos maršrutuose. Grupė vienija kelis vežėjus ir orientuojasi į didesnių srautų aptarnavimą, ypač krovininio transporto segmente.

    Pagal paskelbtą planą laivas 2026 metų lapkričio 9 dieną turėtų atplaukti į Ščeciną ir kelias dienas stovėti prie Wały Chrobrego krantinių. Krikštas ir Lenkijos vėliavos pakėlimas numatytas lapkričio 11 dieną 11:00 valandą.

    Po ceremonijos laivą planuojama atverti lankytojams lapkričio 12, 13 ir 14 dienomis. Nurodoma, kad lapkričio 12 ir 13 dienomis apsilankymui reikės išankstinės internetinės registracijos, o lapkričio 14 dieną numatyta atvirų durų diena be išankstinių rezervacijų.

    „Norime, kad kuo daugiau žmonių galėtų pamatyti Bursztyn Unity iš arti ir susipažinti su nauju laivu. Todėl skyrėme tris dienas lankymui ir parengėme tvarką, kuri leistų sklandžiai įleisti grupes“, – sakė POLSCA Baltic Ferries rinkodaros vadovė Katarzyna Antoń.

    Skelbiama, kad 2026 metų lapkričio 15 dieną po pietų Bursztyn Unity turėtų išplaukti iš Ščecino ir vykti į Svinouiscę. Būtent šiame regione keltų maršrutai tradiciškai aptarnauja didelius krovininio transporto srautus į Skandinaviją.

    Plėtra tuo nesibaigia: įvardijama, kad 2029 metais prie Jantar Unity ir Bursztyn Unity turėtų prisijungti dar vienas naujas laivas Amber Unity. Tai būtų trečiasis tos pačios serijos ro-pax tipo keltas, statomas pagal Lenkijos keltų laivyno atnaujinimo programą.

    Pastaraisiais metais Baltijos jūroje ryškėja tendencija investuoti į efektyvesnius ir mažiau taršius keltus, nes vežėjai susiduria su griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais ir augančiomis degalų sąnaudomis. Hibridiniai sprendimai, didesnis energijos efektyvumas bei optimizuotas krovinių aptarnavimas tampa vienais svarbiausių konkurencinių pranašumų šiame sektoriuje.

  • Kanadiečiai siūlo robotą partnerį: kainuoja iki 56 000 eurų, bet dar mokėsite ir abonementą

    Kanadiečiai siūlo robotą partnerį: kainuoja iki 56 000 eurų, bet dar mokėsite ir abonementą

    Kanados bendrovė „Realbotix“ pristatė dvi humanoidinio roboto „Echo“ versijas, kurios kuriamos kaip pokalbiams ir emocinei sąveikai pritaikyti įrenginiai. Gamintojas tvirtina, kad tokie robotai galėtų būti naudojami švietime, terapijoje bei gerovės sprendimuose, o išvaizda ir mimika esą priartėja prie žmogaus.

    Mažesnis modelis „Echo Tabletop“ yra apie 81 centimetro aukščio ir sveria 11,3 kilogramo. Jo konstrukcija turi 17 judesio laisvės laipsnių, o veidą ir kaklą dengia silikoninė oda, skirta tikroviškesnei mimikai.

    Gamintojo nurodyta kaina siekia 11 950 JAV dolerių, tai yra apie 11 000 eurų. Toks įrenginys orientuotas į ribotesnį judėjimą, tačiau, kaip skelbiama, vis tiek gali palaikyti pokalbius ir reaguoti balsu per integruotus garsiakalbius.

    Daug brangesnis „Echo Full Body“ kainuoja 59 950 JAV dolerių, arba apie 56 000 eurų. Priklausomai nuo versijos, jis yra maždaug 183–196 centimetrų ūgio, sveria apie 40 kilogramų ir turi 39 judesio laisvės laipsnius, todėl gali atlikti sudėtingesnius viršutinės kūno dalies judesius.

    „Echo“ turi veikti su populiariais dirbtinio intelekto pokalbių modeliais, o vartotojams siūloma rinktis iš keturių skirtingų personažų su skirtingais balsais ir bendravimo maniera. Skelbiama, kad robotai gali bendrauti daugiau nei 100 kalbų ir atsakyti ta kalba, kuria į juos kreipiamasi.

    Papildomas modulis „Vinci“ turėtų išplėsti roboto galimybes vietoje apdorojant vaizdą ir aplinkos informaciją. Tarp žadamų funkcijų minimi veido atpažinimas, žvilgsnio sekimas, emocinių signalų aptikimas ir orientacija erdvėje, nors reali tokių sprendimų kokybė paprastai priklauso nuo apšvietimo, kameros ir duomenų apdorojimo ribojimų.

    „Realbotix“ taip pat užsimena apie skaitmeninius personažų atitikmenis, kurie nuo 2027 metų leistų tęsti pokalbį kompiuteryje, planšetėje ar telefone. Toks modelis atitinka platesnę rinkos kryptį, kai fiziniai įrenginiai siejami su programiniais asistentais ir vartotojo profiliu, kad sąveika būtų nuosekli skirtinguose įrenginiuose.

    Net ir įsigijus robotą, naudotojams reikės mokėti už prieigą prie „Robot Configuration App“ prenumeratos. Pradinė kaina nurodoma 19,99 JAV dolerio per mėnesį, tai yra apie 18 eurų, o galutinė suma gali augti priklausomai nuo papildomų paslaugų ar funkcijų.

    Bendrovė planuoja ribotą pirmąją gamybos partiją: 250 vienetų, iš jų 225 staliniai modeliai ir 25 pilno dydžio. Pristatymus ketinama pradėti 2027 metų antroje pusėje, todėl realūs įspūdžiai ir nepriklausomi bandymai greičiausiai paaiškės tik priartėjus gamybai.

    Privatumo tema tokio tipo įrenginiuose išlieka jautriausia, nes robotai gali rinkti itin asmenišką informaciją iš pokalbių ir vaizdo. Gamintojas teigia, kad prisiminimai, pokalbių istorija ir veido atpažinimo duomenys lieka įrenginyje arba suporuotame įrenginyje, tačiau naudojant debesijos paslaugas dalis informacijos gali būti perduodama išoriniams dirbtinio intelekto paslaugų teikėjams.

    Ekspertai nuolat pabrėžia, kad tokiais atvejais svarbiausia yra aiškios duomenų saugojimo taisyklės, šifravimas ir galimybė vartotojui valdyti, kas renkami ir kaip ilgai saugomi duomenys. Augant humanoidinių robotų ir DI asistentų rinkai, privatumo, saugumo bei atsakomybės klausimai tampa ne mažiau svarbūs nei įspūdingos demonstracijos.

  • Rusija nuleido į vandenį korvetę Groznyj: štai ką tai reiškia Ramiojo vandenyno laivynui

    Rusija nuleido į vandenį korvetę Groznyj: štai ką tai reiškia Ramiojo vandenyno laivynui

    Rusijos žiniasklaida, remdamasi kariuomenės pranešimais, paskelbė apie naujos korvetės „Groznyj“ nuleidimą į vandenį. Ceremonija įvyko 2026 metų spalio 24 dieną Komsomolske prie Amūro, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, o laivas iš gamybos cecho į vandenį buvo perkeltas naudojant pontoninį doką „Amurets“.

    Po ceremonijos korvetė buvo nuvaryta prie krantinės, kur tęsiami įrangos ir sistemų montavimo darbai. Tokiais atvejais nuleidimas į vandenį dar nereiškia, kad laivas netrukus pradės tarnybą, nes iki priėmimo dažniausiai laukia ilgas bandymų ir derinimo etapas.

    Skelbiama, kad korvetės kilis buvo padėtas 2021 metų rugpjūčio 23 dieną, tad iki nuleidimo praėjo daugiau nei penkeri metai. Rusijos pusė viešai neįvardijo, kada prasidės pilni jūriniai bandymai ir kada laivas galėtų būti oficialiai perduotas kariniam laivynui.

    Vis dėlto Ramiojo vandenyno laivyno vadovybė tvirtina, kad įgula jau suformuota ir pradėjo mokymus. Po šio etapo jūreiviai turėtų atvykti į laivų statyklą dalyvauti baigiamuosiuose parengimo darbuose ir ruoštis bandymams.

    Kas tai per laivas

    „Groznyj“ priskiriama projekto 20380 korvetėms, kurios Vakarų šaltiniuose dažnai vadinamos Stereguščij tipo laivais. Tai daugiafunkciai raketiniai laivai, skirti veiksmams pakrantės ir artimos jūros zonose, kovai su paviršiniais taikiniais, povandeniniais laivais bei ugnies paramai.

    Šio tipo korvetės, viešai skelbiamais duomenimis, siekia apie 104,5 metro ilgį ir 11,1 metro plotį, o vandentalpa yra apie 2 200 tonų. Maksimalus greitis nurodomas apie 27 mazgus, o įgula paprastai sudaro maždaug 100 žmonių.

    Projektuojant šią klasę akcentuotos mažesnio pastebimumo priemonės, skirtos sumažinti radarinį pėdsaką. Tai atitinka bendrą šiuolaikinių karo laivų tendenciją, kai svarbu ne tik ginkluotė, bet ir išgyvenamumas bei sensorių ir valdymo sistemų integracija.

    Ginkluotė ir pajėgumai

    Standartinėje projekto 20380 komplektacijoje dažniausiai minimas 100 milimetrų kalibro A-190 jūrinis pabūklas ir 30 milimetrų kalibro AK-630M artimos gynybos sistemos. Taip pat nurodomos priešlaivinės raketos Ch-35 ir oro gynybos raketos, siejamos su 9M96 šeima, nors konkreti „Groznyj“ konfigūracija viešai nedetalizuojama.

    Šio tipo laivai gali turėti 324 milimetrų torpedų ginkluotę ir bazuoti Ka-27PL sraigtasparnį, pritaikytą kovai su povandeniniais laivais. Rusijos šaltiniai taip pat mini galimą žvalgybinio bepiločio integraciją, tačiau praktinis pritaikymas priklauso nuo konkretaus laivo įrangos.

    Karo pamokos ir naujos grėsmės

    Karo Ukrainoje patirtis sustiprino dėmesį bepiločių keliamai rizikai net ir santykinai naujiems karo laivams. Pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojami sprendimai papildomai stiprinti artimąją gynybą, kai prioritetu tampa ne vien klasikinė priešlėktuvinė apsauga, bet ir gebėjimas atremti mažus, pigesnius ir masiškai naudojamus dronus.

    2026 metų vasaros pabaigoje viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie papildomų kulkosvaidžių pozicijų montavimą projekto 20380 korvetėse, siekiant padidinti gynybą nuo dronų. Tokie pakeitimai rodo, kad grėsmės jūroje sparčiai kinta, o improvizuotos priemonės tampa laikinu atsaku į naują taktiką.

    Tarp minimų pavyzdžių figūravo Baltijos laivyno korvetė „Stoikij“, kuriai, pranešta, buvo sumontuoti papildomi kulkosvaidžiai. Kitas dažnai aptariamas atvejis siejamas su korvete „Boikij“, kuri, skelbiama, buvo apgadinta dronų atakos metu, kai stovėjo sausajame doke remonto metu.

    Nors Rusija „Groznyj“ pristato kaip pastiprinimą Ramiojo vandenyno laivynui, realus šio laivo indėlis priklausys nuo bandymų eigos, galutinės ginkluotės komplektacijos ir to, kaip sparčiai bus pritaikytos pamokos apie dronų keliamas grėsmes. Regiono saugumo aplinkoje svarbi ir platesnė dinamika, kurioje laivų skaičius bei pasirengimas tampa vienu iš galios demonstravimo įrankių.

  • Ukraina prabilo: Rusijos raketas gamina užsienio staklės – įvardijo Kinijos ir Vokietijos techniką

    Ukraina prabilo: Rusijos raketas gamina užsienio staklės – įvardijo Kinijos ir Vokietijos techniką

    Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) platformoje War&Sanctions paskelbta informacija rodo, kad Rusijos gynybos pramonė, nepaisant pastangų keisti importą vietiniais analogais, tebėra priklausoma nuo užsienio technologijų. Skelbiama, kad tai apima precizines metalo apdirbimo stakles ir matavimo įrangą, reikalingą raketų komponentams gaminti.

    Pasak HUR, viena iš identifikuotų sistemų yra penkiaašis apdirbimo centras GX-650, siejamas su Kinijos gamintoju „Hyper Machine Tool“. Teigiama, kad tokio tipo įranga naudojama Votkinsko gamykloje, kuri gamina balistines raketas 9M723 Iskander-M ir komponentus orlaiviais leidžiamoms raketoms Ch-47M2 Kindžal.

    Žvalgybos vertinimu, penkiaašės CNC staklės yra kritiškai svarbios, kai reikia itin tiksliai apdirbti sudėtingos geometrijos detales. Ginkluotės gamyboje tokio tikslumo stoka gali turėti tiesioginę įtaką patikimumui ir deklaruojamiems parametrams.

    War&Sanctions medžiagoje taip pat minimi Kinijos prekės ženklo Shtral tekinimo ir frezavimo centrai, kurie, HUR teigimu, naudojami įmonės PEMZ Molot gamybos procesuose. Skelbiama, kad šis fabrikas susijęs su elektroninių mazgų, skirtų Iskander-M raketoms, tiekimu.

    HUR atkreipia dėmesį, kad užsienio kilmės įranga, anot jų, pasitelkiama ne tik mechaninių dalių apdirbime, bet ir platesnėje tiekimo grandinėje, apimančioje elektronikos gamybą. Tokia praktika, pasak žvalgybos, rodo, kad sankcijų apėjimas gali vykti per tarpininkus, distributorius ir reeksporto kanalus.

    Ukrainos žvalgyba taip pat mini Vokietijos gamintojo „Rohde & Schwarz“ matavimo įrangą, kuri, kaip teigiama, įdiegta konstravimo biure UPKB Detal. HUR nurodo, kad ši įmonė siejama su aukščiametriais, naudojamais hipergarsinėse raketose 3M22 Zircon, kurių gamybai esą reikalinga specializuota testavimo ir matavimo bazė.

    HUR pabrėžia, kad galutinės staklės kilmės šalis nebūtinai sutampa su visų komponentų kilme. Žvalgybos vertinimu, net ir Kinijoje surinktos staklės gali turėti dalių iš Europos, Japonijos ar Taivano, įskaitant CNC valdymo sistemas, servopavaras, precizinius velenus, guolius, matavimo sistemas ir linijines kreipiančiąsias.

    Pasak HUR, ši situacija parodo, jog vien sankcijų nepakanka, jei jų nepapildo griežtesnė galutinių naudotojų kontrolė ir realaus įrangos panaudojimo tikrinimas. Žvalgyba siūlo tikrinti, ar įranga įrengiama deklaruotais adresais, kruopščiau vertinti tarpininkus ir sekti reeksporto atvejus.

    Skelbiama, kad kontrolė, HUR vertinimu, turėtų apimti ne tik pačias stakles ar prietaisus, bet ir atsargines dalis, eksploatacines medžiagas, programinę įrangą, atnaujinimus bei servisą. Taip pat keliama idėja riboti CNC sistemų ir kitų kritinių komponentų tiekimą tiems gamintojams, kurių įranga, anot Ukrainos institucijų, patenka į Rusijos gynybos sektorių.

  • „Apple“ pristatė iMac su M6: žinomos kainos Lenkijoje ir kada startuoja išankstinė prekyba

    „Apple“ pristatė iMac su M6: žinomos kainos Lenkijoje ir kada startuoja išankstinė prekyba

    „Apple“ šią savaitę tęsia naujų įrenginių pristatymus. Po „iPad Mini 8“ anonsavimo kompanija parodė atnaujintą iMac ir bazinės komplektacijos „MacBook Pro“, kurie gavo naujausią M6 lustą.

    Naujasis iMac su M6 siūlomas keliomis konfigūracijomis, o Lenkijos rinkai jau paskelbtos kainos. Kaip įprasta, galutinė suma priklauso nuo pasirenkamo procesoriaus, atminties ir SSD talpos.

    Skelbiama, kad kainos yra didesnės nei ankstesnės kartos iMac su M4 lustais. Maksimaliai sukomplektuotas modelis, turintis galingiausią procesorių, daugiausia operatyviosios atminties ir didžiausią SSD, Lenkijoje kainuoja apie 3 800 eurų.

    Išankstinė prekyba startuoja spalio 28 dieną, o pirmieji užsakymai pirkėjus turėtų pasiekti nuo lapkričio 6 dienos. Tokia praktika būdinga „Apple“ pristatymams, kai iš anksto užsakomi įrenginiai pradedami tiekti po kelių savaičių.

    Pagrindiniai iMac M6 pokyčiai

    Didžiausia naujovė yra M6 procesorius. Nurodoma, kad maksimalioje versijoje jis turi iki 12 CPU branduolių, o grafikos posistemė taip pat gali turėti 12 branduolių.

    Kompiuteryje įdiegtas atnaujintas Neural Engine, skirtas užduotims, susijusioms su dirbtinis intelektas. Praktikoje tai reiškia spartesnį vaizdo apdorojimą, triukšmo mažinimą, turinio analizę ir kitas lokaliai atliekamas DI funkcijas.

    Ekranas, atmintis ir komplektacija

    iMac ir toliau išlaiko 24 colių IPS ekraną su 4,5K raiška ir iki 500 nitų ryškumu, taip pat palaiko „True Tone“ technologiją. Tai sprendimas, automatiškai priderinantis baltos spalvos balansą prie aplinkos apšvietimo.

    Bazinėje konfigūracijoje numatyta 16 GB operatyviosios atminties, su galimybe plėsti iki 32 GB. SSD talpa prasideda nuo 256 GB, o didžiausia pasirenkama talpa siekia 2 TB.

    Taip pat minimi stereofoniniai garsiakalbiai su erdvinio garso „Dolby Atmos“ palaikymu ir 12 MP kamera su „Center Stage“ funkcija. Komplekte pateikiami „Magic Keyboard“ ir belaidė pelė „Magic Mouse“.

    Nors rinkoje netrūksta pigesnių „All-in-One“ tipo kompiuterių alternatyvų, „Apple“ iMac dažniausiai konkuruoja ne vien kaina, o ekosistema ir ilgesniu programinės įrangos palaikymu. Pirkėjams tai reiškia, kad renkantis verta įvertinti ne tik pradinę įsigijimo sumą, bet ir tai, kokioms užduotims kompiuteris bus naudojamas artimiausius kelerius metus.

  • „Apple“ pristatė „MacBook Pro“ su M6: kiek kainuos ir ką gaus pirkėjai Lietuvoje

    „Apple“ pristatė „MacBook Pro“ su M6: kiek kainuos ir ką gaus pirkėjai Lietuvoje

    „Apple“ tęsia rudeninių naujienų bangą ir oficialiai pristatė atnaujintą „MacBook Pro“ su M6 lustu. Tai tas pats procesorius, kuris jau naudojamas dalyje naujausių „Mac“ šeimos įrenginių, o esminis nešiojamojo kompiuterio pokytis šiemet susijęs būtent su našumu ir DI užduotimis.

    Bazinė „MacBook Pro“ su M6 komplektacija startuoja nuo maždaug 2 440 eurų. Už šią sumą pirkėjai gauna 1 TB talpos SSD ir 16 GB suvienytos atminties, o galutinė kaina priklauso nuo pasirinktų atnaujinimų ir prekybos kanalo.

    Papildomai galima rinktis nanostruktūrinį ekraną, didinti duomenų saugyklą iki 4 TB ir atmintį iki 32 GB. Tokia konfigūracija kainą gali priartinti prie maždaug 4 650 eurų ribos, todėl prieš perkant verta įvertinti, ar papildomi resursai bus realiai išnaudojami.

    Kompiuterį galima užsisakyti nuo spalio 28 dienos, o pirmųjų užsakymų pristatymai numatomi nuo lapkričio 6 dienos. Kaip įprasta „Apple“ atveju, realus prieinamumas gali skirtis priklausomai nuo pasirinktos komplektacijos.

    M6 našumas ir DI galimybės

    Didžiausia naujiena yra M6 architektūra: gamintojas nurodo 12 branduolių CPU, iš kurių dalis skirta maksimaliam našumui, dalis efektyvumui. Grafikos posistemė taip pat turi 12 branduolių, o atnaujintas „Neural Engine“ orientuotas į DI skaičiavimus.

    Praktiškai tai reiškia greitesnį vaizdo apdorojimą, sklandesnį darbą su dideliais failais ir trumpesnį laukimą atliekant užduotis, kuriose naudojamas DI, pavyzdžiui, triukšmo mažinimas, transkribavimas ar objektų atpažinimas kūrybinėse programose. Vis daugiau funkcijų perkeliama į įrenginį, kad dalis skaičiavimų būtų atliekama lokaliai, o ne debesyje.

    Ekranas, jungtys ir baterija

    „MacBook Pro“ komplektuojamas su 14,2 colio „Liquid Retina XDR“ ekranu, kurio ryškumas siekia iki 1 600 nitų. Taip pat palaikoma „ProMotion“ technologija, užtikrinanti iki 120 Hz atsinaujinimo dažnį, kas ypač juntama slenkant vaizdą ir dirbant su judančiu turiniu.

    Jungčių rinkinys išlieka orientuotas į profesionalus: USB C su „Thunderbolt 4“, „MagSafe 3“ įkrovimas, 3,5 mm garso lizdas ir SDXC kortelių skaitytuvas. Tai svarbu vartotojams, kurie dirba su fotoaparatais ar vaizdo technika ir nori mažiau priklausyti nuo adapterių.

    Gamintojas deklaruoja iki 24 valandų vaizdo transliacijų ir iki 16 valandų naršymo internete vienu įkrovimu. Kompiuteris veikia su „macOS“ „Golden Gate“, o didelė dalis naujų sistemos funkcijų toliau orientuojama į efektyvesnį darbą ir DI scenarijus.

    Kas laukia toliau

    Šiuo metu atnaujinta bazinė „MacBook Pro“ versija su M6, o galingesni modeliai su M6 Pro ir M6 Max, pasak ankstyvos informacijos, planuojami vėliau. Tokia strategija leidžia „Apple“ palaipsniui atnaujinti liniją, o pirkėjams suteikia pasirinkimą tarp kainos ir maksimalios galios.

    Renkantis naują „MacBook Pro“ verta pasverti, ar reikalingi didesni atminties ir SSD atnaujinimai, nes jie labiausiai kelia kainą. Tuo pačiu rinkoje daugėja alternatyvų, įskaitant „Microsoft“ „Surface“ linijos kompiuterius, todėl sprendimą dažniausiai lemia naudojamos programos ir darbo įpročiai.

  • Lenkai pagaliau sulaukė Kroton-bis: šie Rosomak vadai stiprins Abrams batalionus

    Lenkai pagaliau sulaukė Kroton-bis: šie Rosomak vadai stiprins Abrams batalionus

    Lenkijos ginkluotės agentūra pranešė, kad kariuomenei perduoti pirmieji Kroton-bis vadovavimo automobiliai. Tai mobilios vadavietės, sukurtos ant pakeltos ratinio šarvuočio Rosomak 8×8 platformos, skirtos padaliniams, kurie naudoja M1A2 SEPv3 Abrams tankus.

    Naujieji automobiliai pirmiausia turėtų sustiprinti 18-ąją mechanizuotąją diviziją, kuri laikoma vienu svarbiausių Lenkijos sausumos pajėgų modernizacijos projektų. Praktikoje tai reiškia, kad tankų batalionai gauna ne tik kovinę techniką, bet ir realiai veikiančią valdymo bei ryšių infrastruktūrą.

    Mobilios vadavietės esmė

    Kroton-bis yra skirtas štabui vadovauti padaliniams tiek judant, tiek sustojus. Automobilyje numatyta trijų žmonių įgula ir keturios lygiavertės darbo vietos bataliono operacinei grupei, kad sprendimai būtų priimami ir perduodami greitai, o informacija neklaidžiotų per kelis tarpininkus.

    Pagrindinis akcentas čia yra ryšys ir duomenų apsikeitimas: integruotos radijo ir laidinio ryšio priemonės bei vidinio ryšio posistemis. Skelbiama, kad sprendimai leidžia dirbti su įslaptinta informacija iki NATO SECRET lygio.

    Kas patobulinta Kroton-bis

    Palyginti su ankstesnėmis versijomis, Kroton-bis gavo modifikuotą „Harris“ radijo stočių komplektą ir kitokios konstrukcijos antenų sprendimus. Tarp jų išskiriamas maždaug 15 metrų pusiau automatiškai išskleidžiamas stiebas, kuris turi pagerinti VHF ryšio nuotolį.

    Teleinformatinę įrangą didžiąja dalimi tiekė WB Group, o sistema pritaikyta bendradarbiauti su Polish Mission Network tinklu. Tokia integracija leidžia štabams veikti bendroje skaitmeninėje aplinkoje, kuri tampa kritiškai svarbi modernių sausumos operacijų tempui.

    Platforma, apsauga ir terminai

    Važiuoklė išlaiko Rosomak mobilumo savybes: automobilio ilgis siekia apie 8,4 metro, plotis apie 2,85 metro, o aukštis viršija 3,3 metro. Nurodoma, kad maksimalus greitis gali siekti iki 100 kilometrų per valandą, o pakelta kovinė dalis suteikia daugiau erdvės darbui viduje.

    Taip pat numatyta apsauga nuo masinio naikinimo ginklų poveikio, priešgaisrinė ir priešsprogiminė įranga, o savigynai naudojama SSP-1 Obra-3 sistema su dūminių granatų paleidikliais. Dalis užsakymo įgyvendinama per turimų Rosomak perdarymą, likusi dalis gaminama kaip nauji vienetai.

    Kontraktas apima 12 automobilių, kurių vertė siekia apie 62 000 000 eurų su mokesčiais, tačiau skelbiama, kad jis neapima viso ryšio įrangos paketo, nes dalis jo perkama pagal atskiras sutartis, įskaitant tarpvyriausybines. Pristatymus planuojama tęsti 2025–2026 metais, o po šių metų pristatymų Lenkijos kariuomenė turėtų turėti iš viso 35 Rosomak platformos vadovavimo automobilius trijose versijose.

    Karinėje logistikoje ir planavime tokie sprendimai dažnai yra mažiau matomi nei tankai ar artilerija, tačiau jų reikšmė tiesioginė: be patikimo ryšio ir štabo darbo vietų net moderniausia technika nepasiekia pilno operacinio efektyvumo.