CP v2

Category: Technologijos

  • Išdžiūvusios Kachovkos tvenkinio dugnas gali slėpti bronzos amžiaus radinius: ką tikisi rasti archeologai

    Kachovkos tvenkinio, Ukrainoje dar vadinto Kachovkos jūra, dugnas gali saugoti unikalių archeologinių artefaktų nuo bronzos amžiaus iki Zaporožės Sičės laikų. Apie tai viešai kalbėjo archeologas ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karys Serhijus Nemtsevas, pabrėždamas, kad prieš tvenkinio įrengimą teritorija jau buvo skubiai tyrinėta.

    Pasak jo, dar iki hidroelektrinės statybų čia kelerius metus dirbo ekspedicijos, vykdžiusios žvalgomuosius darbus ir greitus kasinėjimus. Pietų Ukrainos stepėse šalia Dnipro upės fiksuotas platus archeologinių laikotarpių spektras, todėl ir dabar tikimasi, kad atidengtos vietovės gali pateikti naujų įrodymų apie senąsias gyvenvietes, laidojimo paminklus bei prekybinius kelius.

    „Prieš statant hidroelektrinę ten kelerius metus dirbo ekspedicija: vykdė žvalgybą ir skubius kasinėjimus. Šioje teritorijoje yra visas pietų Ukrainos archeologijos spektras – nuo vėlyvojo paleolito iki Zaporožės Sičės“, – sakė Serhijus Nemtsevas.

    Viena ryškiausių minimų vietų yra Babino III gyvenvietė Dnipro kairiajame krante, siejama su viduriniu ir vėlyvuoju bronzos amžiumi. Šioje teritorijoje aptikta keramika ir gyvenviečių struktūros tapo svarbiu atskaitos tašku tyrinėjant platesnį kultūrinį reiškinį, vėliau identifikuotą ir kituose regionuose.

    Archeologas teigė, kad dalis šių radinių po užliejimo dešimtmečiais buvo žinomi tik iš muziejinių kolekcijų ir archyvinių aprašų, o dabartinė situacija teoriškai atveria galimybę patikrinti, kas išliko vietoje. Vis dėlto bet kokie tyrimai, pabrėžiama, priklausys nuo saugumo sąlygų ir valstybės sprendimų dėl teritorijos tvarkymo.

    Minimas ir dar vienas galimas taikinys – XIV amžiuje įkurtas Aukso ordos laikų miestas Mamaj-Saraj. Pasak S. Nemtsevo, jo dalis galėjo būti užlieta, o dalis likti sausumoje, todėl atsiranda prielaidų rasti tiek miesto struktūrų, tiek laidojimo paminklų.

    Vertingais laikomi ir ankstyvojo bronzos amžiaus objektai, siejami su jamnos kultūra, įskaitant įtvirtintų gyvenviečių pėdsakus. Tokie paminklai pietų Ukrainos stepėse yra reti, todėl kiekvienas naujas patikslinimas gali reikšmingai papildyti žinias apie ankstyvąją statybą, gynybinius įrenginius ir regiono gyventojų organizaciją.

    Teritorijoje taip pat siejami Zaporožės kazokų istorijos sluoksniai, įskaitant buvusias Sičes ir salų kompleksus prie Nikopolio. Archeologų vertinimu, teoriškai gali atsirasti galimybė aptikti ir kitų, anksčiau menkai dokumentuotų kazokų laikotarpio vietų, tačiau tai reikalautų sistemingų, ilgalaikių tyrimų.

    Kas pasikeitė po 2023 metų birželio 6 dienos

    2023 metų birželio 6 dieną buvo susprogdinta Kachovkos hidroelektrinės užtvanka, o tai sukėlė didelio masto technogeninę ir ekologinę katastrofą Ukrainos pietuose. Vandeniui staigiai nuslūgus, atsivėrė didžiulės teritorijos, kurios dešimtmečius buvo po vandeniu.

    Mokslininkai ir gamtosaugininkai nurodo, kad buvusio tvenkinio vietoje gana greitai formuojasi nauja ekosistema: plinta gluosnių sąžalynai, krūmynai, pelkėjančios vietos, didėja paukščių ir kitų gyvūnų įvairovė. Tuo pat metu archeologams tai reiškia retą progą įvertinti, kas iš kultūrinio sluoksnio išliko po ilgo užliejimo.

    Nuo ko priklausys kasinėjimai

    Specialistai pabrėžia, kad archeologiniai tyrimai tokio masto teritorijoje paprastai prasideda nuo inventorizacijos ir žvalgomųjų darbų, vėliau pereinama prie tikslinių kasinėjimų. Tačiau realybėje lemiami veiksniai bus karo sąlygos, minavimo rizika, logistika ir politiniai sprendimai dėl užtvankos atstatymo ar kitokio vandens režimo.

    Jeigu teritorija būtų vėl užlieta, dalis potencialių radimviečių vėl atsidurtų po vandeniu, o langas tyrimams susiaurėtų. Jei būtų pasirinktas kitoks teritorijos tvarkymas, atsivertų daugiau laiko sistemingai dokumentuoti ir išsaugoti radinius, kurių vertė svarbi ne tik Ukrainai, bet ir platesniam Europos pietryčių regiono istorijos pažinimui.

  • Voluinėje per vieną išvyką į mišką rado 155 baravykus: įspūdingas laimikis sukėlė diskusijas

    Voluinės srities Manievičių rajone vietos gyventoja per vieną išvyką į mišką surinko net 155 baravykus. Nuotraukos ir pasakojimas greitai paplito socialiniuose tinkluose, o žmonės ėmė dalintis savo sėkmės istorijomis.

    Moteris pasakojo, kad į mišką netoli Manievičių išsiruošė grybų sezono pradžioje, kai po šiltesnių dienų ir drėgnesnių naktų baravykai pasirodo gausiausiai. Laimikyje buvo ir stambių, ir visai jaunų grybų.

    Tokie radiniai dažniausiai sutampa su trumpais, bet intensyviais derliaus pikais, kai miške susiklosto palankus drėgmės ir temperatūros balansas. Grybautojai pastebi, kad po lietaus baravykai dažnai „iššauna“ per kelias dienas, todėl svarbu pataikyti tinkamu laiku.

    Vis dėlto specialistai primena, kad grybaujant būtina laikytis saugumo taisyklių ir rinkti tik tuos grybus, kuriuos atpažįstate be abejonių. Jei kyla klausimų dėl rūšies, geriausia grybą palikti miške ir, prireikus, pasikonsultuoti su žinovais.

    „Pagrindinė grybautojo taisyklė: rinkite tik tuos grybus, kuriuos pažįstate šimtu proc. Jei abejojate, geriau nufotografuokite ir palikite grybą miške“, – sakė Nacionalinio gamtos parko „Chotynskij“ ekologinio švietimo specialistas Serhijus Jakubina.

    Pastaruoju metu regione fiksuojami ir kiti įdomūs radiniai: grybautojai pasakoja aptikę ypač didelių baravykų, o gamtininkai ragina nepamiršti, kad pavojingiausia klaida yra supainioti valgomus grybus su panašiais, bet nuodingais. Todėl į mišką patariama eiti ne tik su pintine, bet ir su kantrybe bei atidumu.

  • Odesos srityje vėl pasirodė rožiniai flamingai: per apšaudymus paukščiai palieka lizdus

    Rožiniai flamingai jau šeštus metus iš eilės grįžta į Odesos sritį, į Tūzlos limanus, tačiau karas ir nuolatinis triukšmas vis dar neleidžia susiformuoti stabiliai perinčiai kolonijai. Nacionalinio parko Tūzlos limanai atstovai sako, kad paukščiai čia randa daug maisto, bet perėjimo metu tampa ypač jautrūs bet kokiems trikdžiams.

    Rožinis flamingas yra viena iš šešių flamingų rūšių pasaulyje, paplitusi nuo pietų Europos iki Azijos regionų. Tiksliai pasakyti, iš kur atskrenda būtent šioje Ukrainos dalyje stebimi paukščiai, sudėtinga, tačiau specialistai neatmeta, kad dalis jų galėjo atkeliauti iš Turkijos ar kitų Viduržemio jūros baseino vietovių.

    Tūzlos limanai flamingams patrauklūs pirmiausia dėl mitybinės bazės: sekliose sūroko vandens lagūnose gausu smulkių dumblių, vabzdžių lervų ir sūriavandenių vėžiagyvių, tarp jų ir artemijų. Būtent su maistu siejamas ir jų rausvas atspalvis, nes dalis organizmų, kuriais jie minta, turi pigmentų, darančių įtaką plunksnų spalvai.

    Pirmieji pavieniai rožiniai flamingai šiame regione buvo fiksuojami dar iki 2021 metais, o vėliau pradėjo rastis ir didesni būriai. Vietos ekologai atkreipia dėmesį, kad tai gali būti natūralus rūšies plitimo procesas, kai augant populiacijoms paukščiai ieško naujų tinkamų vietų maitintis ir perėti.

    Didžiausia problema, su kuria susiduria flamingai, yra perėjimo laikotarpiu kylantis stresas dėl sprogimų ir intensyvaus skrydžių triukšmo. Pasak parko atstovų, paukščiai, išgąsdinti staigių garsų, pakyla nuo lizdų, o tai sukuria galimybę plėšriems paukščiams sunaikinti kiaušinius ar suardyti pačius lizdus.

    „Stiprus triukšmas verčia flamingus pakilti nuo lizdų, o tada kolonijoje atsiranda plėšrūnų, kurie sunaikina dėtis“, – sakė nacionalinio parko Tūzlos limanai atstovas Ivanas Rusevas.

    Specialistų teigimu, problema nėra plėšrių paukščių elgsena, nes ji natūrali, o tai, kad dėl nuolatinių trikdžių flamingai priversti dažniau palikti lizdus. Dėl to perėjimas tampa nestabilus, o net ir susiformavus kolonijai, jai sudėtinga išlikti iki jauniklių išsiritimo.

    Flamingai yra socialūs paukščiai, migruojantys dideliais būriais, o jų judėjimo kryptys gali apimti kelias valstybes. Žiedavimo duomenys rodo, kad dalis individų tarp sezonų gali persikelti į Rumuniją, Bulgariją, Italiją ar Ispaniją, todėl regiono kolonijos glaudžiai susijusios su platesniu Europos ir Viduržemio jūros baseino migracijos tinklu.

    Šie paukščiai gyvena ilgai, neretai daugiau nei 30 metų, o perėjimo sėkmė priklauso nuo stabilios aplinkos. Paprastai flamingai deda vieną, rečiau du kiaušinius, o lizdus supila iš dumblo, smėlio ir kriauklelių seklumose, kad net pakilus vandeniui kiaušiniai liktų virš vandens.

    Ekologai pabrėžia, kad karas ne tik tiesiogiai trikdo perėjimą, bet ir apsunkina nuoseklų gamtos stebėjimą, nes dalis teritorijų išlieka nesaugios ar neprieinamos. Vis dėlto Tūzlos limanuose tęsiamas monitoringas laikomas svarbiu, siekiant suprasti, kaip ilgalaikis triukšmas ir stresas gali paveikti šių paukščių populiacijas ateityje.

  • Prie Černobylio aptikti rudojo lokio pėdsakai: ką tai rodo apie zonos laukinės gamtos sugrįžimą

    Černobylio radiaciniame ir ekologiniame biosferos rezervate šįkart užfiksuoti rudojo lokio pėdsakai. Apie radinį pranešė rezervato specialistai, pabrėždami, kad pėdsakai aptikti teritorijoje, kuri anksčiau buvo nukentėjusi nuo gaisro.

    Rudojo lokio pėdsakai laikomi vienu patikimiausių signalų, kad vietovėje lankosi stambūs žinduoliai. Pagal atspaudų dydį, formą ir eisenos ypatybes specialistai gali nustatyti rūšį, judėjimo kryptį ir kartais įvertinti elgsenos detales.

    „Pėdsakų atspaudai yra vienas svarbiausių įrodymų, kad teritorijoje yra stambių žinduolių: pagal juos galima spręsti ir apie gyvūno judėjimą, ir apie jo aktyvumą“, – sakė rezervato specialistai.

    Rezervate pabrėžiama, kad lokiai Černobylio zonoje fiksuojami ne pirmą kartą. Jų buvimas nustatomas tiek pagal pėdsakus ir kitus veiklos ženklus, tiek naudojant fotospąstus, kurie leidžia rinkti duomenis ilgą laiką ir skirtingose buveinėse.

    Tokie stebėjimai svarbūs ne vien dėl pavienio radinio: jie papildo ilgalaikius duomenis apie didžiųjų plėšrūnų paplitimą, migraciją ir buveinių pasirinkimą. Specialistai akcentuoja, kad ypač vertinga sekti, kaip gyvūnai naudojasi skirtingomis teritorijomis, įskaitant po gaisrų atsikuriančius plotus.

    Rudasis lokys laikomas vienu didžiausių sausumos plėšrūnų pasaulyje, o Ukrainos faunoje tai yra didžiausias plėšrūnas. Jam būdingas stambus, kresnas kūnas, ryški ketera, masyvi galva, o letenos turi didelius, neįtraukiamus nagus.

    Rūšis turi kelis porūšius, kurie skiriasi dydžiu ir spalva, o lokių masė gali labai varijuoti priklausomai nuo regiono. Europoje gyvenantys rudieji lokiai paprastai yra mažesni nei didžiausios populiacijos Aliaskoje, kur pasitaiko itin stambių individų.

    Nors lokys priskiriamas plėšrūnams, jo mityba dažnai būna labai įvairi. Daugelyje vietovių jis minta uogomis, riešutais, augalais, vabzdžiais, žuvimi ar dvėsena, o didesnę grobį medžioja ne nuolat, bet priklausomai nuo sezono ir maisto prieinamumo.

    Černobylio atskirties zona jau ne vienerius metus minima kaip teritorija, kurioje laukiniai gyvūnai gana sėkmingai naudojasi sumažėjusia žmogaus veikla. Rezervato darbuotojai atkreipia dėmesį, kad didesnis „tylos“ ir mažesnio trikdymo efektas kai kuriose vietose gali sudaryti sąlygas grįžti jautresnėms rūšims.

    Tuo pačiu specialistai pabrėžia, kad zona nėra vienalytė: radiacinis fonas skirtingose vietose skiriasi, o gaisrai, vandens režimo pokyčiai ir buveinių fragmentacija daro įtaką gyvūnų judėjimui. Dėl to kiekvienas naujas fiksavimas laikomas svarbia dėlionės dalimi, padedančia tiksliau suprasti, kaip gyvūnai prisitaiko.

    Rezervatas primena, kad pastaruoju metu Černobylio apylinkėse fiksuojami ir kiti gyvūnai, o ypač vertingi yra vaizdo įrašai ar fotospąstų medžiaga, leidžianti ne tik patvirtinti rūšį, bet ir vertinti jos elgesį. Tokie duomenys vėliau naudojami planuojant apsaugos priemones ir stebėsenos maršrutus.

    Specialistų teigimu, rudojo lokio pėdsakų radimas dar nereiškia, kad teritorijoje susiformavo stabili populiacija, tačiau tai rodo, jog didieji plėšrūnai šią zoną naudoja kaip judėjimo ar maitinimosi erdvę. Artimiausiu metu planuojama tęsti stebėseną ir tikslinti, kiek dažnai lokiai čia sugrįžta.

  • Odesos srityje į pastatą įskrido spalvinga paprastoji raudonuodegė: migruoja į Afriką

    Odesos srityje į Nacionalinio gamtos parko Tuzlo limanai inspektorių pastatą netikėtai įskrido paprastoji raudonuodegė. Apie šį atvejį pranešė parko mokslininkas ir tyrimų padalinio vadovas, biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusevas, pasidalijęs įrašu, kuriame užfiksuotas paukštis.

    Pasak specialisto, šiuo metų laiku per parko teritoriją vyksta intensyvi smulkiųjų paukščių migracija. Nuo aušros iki saulėlydžio virš smėlingos nerijos ir pakrančių buveinių praskrenda dešimtys tūkstančių įvairių rūšių paukščių, keliaujančių žiemoti į Afriką.

    Paprastoji raudonuodegė yra nedidelis, apie 15 centimetrų ilgio vabzdžiaėdis paukštis, kurio patinai išsiskiria ryškesne spalva. Migracijos metu jos dažnai laikosi atviresnėse vietose, pamiškėse ar krūmynuose, o vabzdžių vaikymasis kartais baigiasi netikėtais „vizitais“ į žmonių statinius.

    Ivanas Rusevas teigė, kad šį kartą paukštis, gaudydamas vabzdžius, įskrido į inspektorių patalpas pasienio poste, vadinamame Tuzlo Amazonija. Paukštis buvo apžiūrėtas ir netrukus paleistas atgal į gamtą.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad migracija vyksta net ir karo sąlygomis, tačiau triukšmas bei nuolatiniai trikdžiai gali daryti apčiuopiamą poveikį kai kurioms rūšims. Anksčiau parko atstovai yra minėję, kad dėl padidėjusios triukšmo taršos ir bepiločių orlaivių keliamo streso regione sumažėjo retųjų rožinių flamingų.

    Pasak Ivano Rusevo, didesnė flamingų grupė, fiksuota vasaros pradžioje, vėliau susitraukė iki kelių mažesnių būrelių, kurių bendrai buvo kiek daugiau nei šimtas paukščių. Jis taip pat yra aiškinęs, kad 2023 metais šie paukščiai pirmą kartą perėjo Tuzlo limanuose, tačiau vėlesniais metais perėjimas buvo nesėkmingas, o dalis lizdų neišliko dėl karo poveikio.

    Specialistų teigimu, tokie atvejai primena, kad pakrančių parkai yra ne tik saugomos teritorijos, bet ir svarbūs migracijos koridoriai, kuriuose bet koks trikdymas gali turėti pasekmių. Todėl rudeninės ir pavasarinės migracijos metu ypač svarbu mažinti triukšmą jautriose buveinėse ir saugoti paukščių poilsio vietas.

  • „Endra“ pristatė „Power Studio“ ir įsigijo „Planlabs“: DI skverbiasi į MEP inžineriją

    „Endra“ pristatė „Power Studio“ ir įsigijo „Planlabs“: DI skverbiasi į MEP inžineriją

    MEP inžinerijai skirtus dirbtinio intelekto įrankius kurianti platforma „Endra“ pristatė „Endra Power Studio“ – agentinę sistemą, orientuotą į elektros inžineriją. Kartu bendrovė pranešė įsigijusi Šveicarijoje įkurtą DI tyrimų įmonę „Planlabs“, taip stiprindama planus plėstis į mechaninės inžinerijos sritį.

    „Power Studio“ siekia sujungti tai, kas dažnai išskaidyta per kelias programas: elektros projektavimą, skaičiavimus, simuliacijas ir dokumentaciją. Idėja paprasta – inžinierius apibrėžia projekto reikalavimus, perduoda užduotis DI agentams ir viso proceso metu peržiūri bei tvirtina jų parengtus sprendimus.

    Bendrovė teigia, kad toks modelis gali sumažinti laiką, kurio reikia didelių objektų elektros dalies projektui parengti, nes automatizuojamos pasikartojančios užduotys. „Endra“ pavyzdžiu mini maždaug 46 000 kvadratinių metrų komercinį pastatą, kurio elektros projektas esą gali būti parengtas per mažiau nei dieną, kai tradiciniais procesais tai gali užtrukti apie du mėnesius.

    Platformoje numatyti vadinamieji „Playbooks“, skirti įmonių vidiniams standartams įdiegti į darbo eigą, taip pat agentai tokioms užduotims kaip trasavimas ar įrangos išdėstymas. Papildomai integruotas fizikos variklis, kuris tikrina sprendinius pagal fizinius apribojimus ir statybos bei saugos reikalavimus, kad klaidos būtų aptinkamos anksčiau.

    „Endra“ akcentuoja, kad DI turėtų perimti rutiną, o inžinieriui palikti tai, kas kuria vertę – sprendimų pagrįstumą ir atsakomybę už galutinį rezultatą.

    „Endra pasirūpina pasikartojančiu darbu ir grąžina inžinieriams laiką sprendimams bei projektavimui. Inžinerinis sprendimas yra įmonės produktas, o „Playbooks“ leidžia šį standartą taikyti visai komandai, kai inžinierius nustato reikalavimus ir kiekviename etape patvirtina rezultatą“, – sakė „Endra“ vadovas ir vienas įkūrėjų Niklas Lindgren.

    Dokumentų generavimo variklis, pasak „Endra“, gali parengti išvestis, reikalingas projektavimo ir statybos procesams: „Revit“ modelius, vienlinijines schemas, gamybinius brėžinius, skydų specifikacijas ir medžiagų žiniaraščius. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad inžinieriai išlaiko kontrolę, o klientų duomenys nenaudojami jos modeliams apmokyti.

    Plėtra į mechaniką po „Planlabs“ sandorio

    Įsigijusi „Planlabs“, „Endra“ plečia technologinį kelią į mechaninės inžinerijos automatizavimą. „Planlabs“ buvo įkurta 2024 metais Šveicarijoje ir kuria DI sprendimus, kurie remiasi geometrija, duomenimis ir fizikos varikliais, kad pastato sistemų projektavimas vyktų labiau automatizuotai.

    Po sandorio prie „Endra“ prisijungs penkių žmonių „Planlabs“ komanda, o technologija, integravus ją į „Endra“ produktus, turėtų tapti pagrindu mechaninės inžinerijos funkcijoms. „Endra“ taip pat nurodo planuojanti įdiegti ir santechnikos modulį 2027 metais.

    „Su „Endra“ radome komandą, kuri dalijasi šia vizija ir turi ambiciją, technologijas bei pasiekiamumą, kad tai atneštų inžinieriams visame pasaulyje. Kartu turime galimybę sukurti kur kas didesnį dalyką – platformą, kuri pakeistų tai, kaip projektuojama kiekviena MEP disciplina“, – sakė „Planlabs“ bendraįkūrėja ir vadovė Rea Sodero.

    „Endra“ produktų plėtra vyksta po 50 mln. JAV dolerių A serijos investicijos, kuriai vadovavo „Andreessen Horowitz“. Perskaičiavus pagal įprastą pastarųjų metų kursų intervalą, tai sudaro apie 46 mln. eurų, o bendrovė nurodo anksčiau sulaukusi investuotojų „Notion Capital“ ir „Norrsken VC“ paramos.

    Rinkoje ši kryptis vis labiau ryškėja: MEP projektavime daug laiko suvalgo pasikartojantys skaičiavimai, skirtingų sistemų suderinimas ir dokumentacijos rengimas, todėl DI sprendimai pirmiausia taikomi būtent ten, kur automatizavimas greičiausiai sumažina klaidų riziką ir sutrumpina terminus. Vis dėlto galutinė atsakomybė dėl projektinių sprendimų ir atitikties normoms išlieka inžinierių pusėje, todėl tokios platformos sėkmę dažnai lemia ne tik generavimo greitis, bet ir skaidri patikra bei aiški audito logika.

  • „Einride“ ir Lidl Vokietijoje pradėjo krovinių gabenimą be vairuotojo: pirmasis 4 lygio sunkvežimis viešuose keliuose

    „Einride“ ir Lidl Vokietijoje pradėjo krovinių gabenimą be vairuotojo: pirmasis 4 lygio sunkvežimis viešuose keliuose

    „Einride“ ir Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas Lidl paskelbė pradėję kasdienes krovinių pervežimo operacijas su autonominiu, be kabinos suprojektuotu sunkvežimiu viešuose keliuose. Bendrovės teigia, kad tai pirmasis toks atvejis Vokietijoje, kai 4 lygio autonominis sunkvežimis dirba įprastame tiekimo maršrute be vairuotojo ir be saugos operatoriaus transporto priemonėje.

    Sunkvežimis važiuoja pagal apibrėžtas eksploatavimo sąlygas ir konkrečiu maršrutu, jungiančiu Lidl sandėlį bei paskirstymo centrą su Lidl parduotuve. Veikla vykdoma gavus Federalinės motorinių transporto priemonių tarnybos KBA leidimą, kuris, pasak įmonių, yra pirmasis tokio tipo leidimas šalyje.

    Kas yra 4 lygio autonomija?

    4 lygio autonomija reiškia, kad transporto priemonė gali pati atlikti visą vairavimo užduotį be žmogaus įsikišimo, tačiau tik aiškiai apibrėžtoje aplinkoje. Tai gali būti konkrečios atkarpos, keliai, greičio ribojimai ar oro sąlygos, kuriose sistema yra patikrinta ir sertifikuota veikti patikimai.

    Skirtingai nei žemesniuose autonomijos lygiuose, 4 lygio atveju žmogui nebūtina būti pasiruošus perimti valdymą, kai sistema susiduria su problema. Atsakomybė už vairavimo funkciją leidžiamame veikimo domene tenka automatizuotai sistemai, o ne vairuotojui.

    Kodėl leidimas Vokietijoje svarbus?

    Vokietija laikoma viena griežčiausių jurisdikcijų kelių saugos ir transporto reguliavimo požiūriu, be to, tai didžiausia kelių transporto rinka Europoje. Dėl šios priežasties oficialus leidimas dirbti viešuose keliuose dažnai vertinamas kaip reikšmingas barjeras, kurį įveikus lengviau planuoti plėtrą.

    „Vokietijos patvirtinimo procesas yra vienas griežčiausių pasaulyje, o gautas leidimas suteikia pagrindą plėstis užtikrinčiau“, – sakė „Einride“ vadovas Roozbeh Charli.

    Ką tai keičia prekybos tinklui?

    Lidl šį projektą sieja su logistikos patikimumu, tiekimo grandinių atsparumu ir vairuotojų trūkumo iššūkiais, kurie pastaraisiais metais juntami daugelyje Europos rinkų. Tokie sprendimai ypač aktualūs trumpiems, pasikartojantiems maršrutams, kur svarbiausia yra reguliarumas, prognozuojamumas ir aiškios eksploatavimo sąlygos.

    „Mes užtikriname, kad produktai mūsų klientams visada būtų tinkamoje vietoje, tinkamu laiku ir tinkamos kokybės“, – sakė Lidl Vokietijoje operacinės logistikos vadovas Thomas Dangelmayer.

    „Šiuo inovatyviu projektu žingsnis po žingsnio ir saugiai realiose operacijose testuojame technologinį etapą, kad įvertintume, kaip ateities sprendimai gali būti optimaliai integruoti į mūsų vietos logistiką“, – sakė Thomas Dangelmayer.

    Įmonės nurodo, kad maršrutas turėtų būti plečiamas link kelių sustojimų modelio, o su kitomis Schwarz Group bendrovėmis aptariami ir papildomi diegimai. Jei bandymas pasiteisins, tokio tipo autonominiai pervežimai gali tapti labiau įprasta mažmeninės prekybos logistikos dalimi, ypač ten, kur aiškiai apibrėžti maršrutai leidžia maksimaliai išnaudoti 4 lygio autonomijos privalumus.

  • „Exein“ pritraukė 230 mln. eurų ir pasiekė 1,5 mlrd. eurų vertę: kas kuria naują kibernetinės saugos standartą

    „Exein“ pritraukė 230 mln. eurų ir pasiekė 1,5 mlrd. eurų vertę: kas kuria naują kibernetinės saugos standartą

    Fizinio DI kibernetinės saugos bendrovė „Exein“ paskelbė pritraukusi apie 230 mln. eurų naujo finansavimo, o jos vertė įvertinta maždaug 1,5 mlrd. eurų. Įmonė teigia, kad tai leidžia jai pretenduoti į vienos vertingiausių Europos kibernetinio saugumo skalės bendrovių vardą.

    „Exein“ savo technologiją diegia į daugiau kaip 2 mlrd. prijungtų įrenginių, naudojamų pramonės automatizavimo, automobilių, energetikos, sveikatos apsaugos, puslaidininkių, aviacijos ir robotikos sektoriuose. Tokia apimtis leidžia bendrovei kaupti telemetrijos duomenis ir stebėti grėsmes realiuoju laiku skirtingose infrastruktūrose.

    Pagrindinis bendrovės akcentas yra veikimo metu užtikrinamas saugumas, kai atakos stabdomos dar prieš joms įvykstant. „Exein“ pristato „Photon“ kaip branduolio lygmens architektūrą, kuri skirta užkirsti kelią kenkėjiškam vykdymui, kad grėsmė nepasiektų galimybės išsiplėsti sistemoje.

    Kas keičiasi fizinio DI eroje

    Įmonė argumentuoja, kad DI vis sparčiau persikelia iš debesijos į įrenginius, kurie fiziškai veikia aplinką: automatiką, robotus, transporto priemones ir kritinę infrastruktūrą. Tokiose sistemose klaidos ar įsilaužimai gali turėti ne tik duomenų, bet ir realaus pasaulio pasekmių, todėl didėja spaudimas saugumą užtikrinti ne „po fakto“, o nuolat.

    „Exein“ skelbia kurianti nuosavą bazinį modelį fizinio DI saugumui, treniruojamą iš įrenginių telemetrijos, o ne vien iš žmonių generuojamo turinio. Bendrovės planuose numatyta, kad toks modelis maitins autonominius saugos agentus, galinčius reaguoti į incidentus mašinų greičiu.

    Įmonė taip pat teigia, kad jos tinkle fiksuojama apie 5 000 naujų, nesikartojančių atakų per savaitę, o tai, palyginti su praėjusiais metais, esą yra kelis kartus didesnis tempas. Ši tendencija atitinka bendrą rinkos kryptį, kai didėja automatizuotų atakų skaičius, o pažeidžiamumų išnaudojimas vyksta vis greičiau.

    Investuotojai ir plėtra už Europos ribų

    Finansavimo raundui vadovavo „Headline“, prie jo prisidėjo „Sofina“, „Goldman Sachs“, Europos investicijų banko grupė per ETCI, „KfW Capital“ ir „T.Capital“, taip pat ankstesni investuotojai. Bendrovė nurodo, kad paklausa viršijo siūlomą apimtį, todėl raundas buvo perviršis.

    Kartu buvo padidinta ir esama atnaujinama kredito linija, kurią vedė „J.P. Morgan“, o papildomu kreditoriumi prisijungė „KfW“. Tokia struktūra dažnai leidžia greičiau finansuoti augimą, neapsiribojant vien nuosavo kapitalo pritraukimu.

    „Exein“ pabrėžia, kad jau dabar apie pusė pajamų gaunama Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, o veikla apima Europą, JAV bei Aziją. Po ankstesnio raundo bendrovė įsteigė regioninę būstinę Taivane ir plečia partnerystes puslaidininkių, pramoninės kompiuterijos ir prijungtos infrastruktūros srityse.

    Per artimiausius dvejus metus įmonė planuoja spartinti plėtrą JAV ir Azijoje, didinti samdą, klientų skaičių bei partnerystes, o taip pat neatmeta įsigijimų. Prioritetu įvardijamas stipresnis buvimas San Francisko įlankos regione, kuris išlieka vienu svarbiausių kibernetinio saugumo ekosistemos centrų.

    „DI pereina iš debesijos į fizinį pasaulį, ir būtent šiam pokyčiui „Exein“ buvo kuriama“, – sakė „Exein“ įkūrėjas ir vadovas Gianni Cuozzo.

    „Kai DI persikelia į robotus, transporto priemones ir kritinę infrastruktūrą, fizinio pasaulio apsauga taps vienu iš svarbiausių kibernetinio saugumo iššūkių ateinančiame dešimtmetyje“, – sakė „Headline“ partnerė Clarey Zhu.

  • Suomių „Zero“ meta iššūkį „Salesforce“ ir „HubSpot“: 10 mln. eurų raundas ir DI CRM vizija 2026-iems

    Suomių „Zero“ meta iššūkį „Salesforce“ ir „HubSpot“: 10 mln. eurų raundas ir DI CRM vizija 2026-iems

    Suomijos startuolis „Zero“ pritraukė apie 10 mln. eurų pradinę investiciją ir skelbia ambiciją per artimiausius metus mesti rimtą iššūkį CRM rinkos lyderiams „Salesforce“ ir „HubSpot“. Įmonė teigia, kad tradicinis CRM modelis nebeatitinka to, kaip šiandien dirba pardavimų, klientų sėkmės ir pajamų valdymo komandos.

    Investicijų raundui vadovavo Niujorke įsikūręs „Primary Venture Partners“, taip pat dalyvavo „Inception Fund“, „Defiant“ ir „Greens“. Tarp investuotojų minima ir dalis Europos technologijų bendruomenės įkūrėjų, įskaitant su startuoliais „Lovable“ ir „Langdock“ siejamus asmenis.

    „Zero“ pozicionuoja savo produktą kaip bandymą sujungti CRM ir kitus įprastus pardavimų įrankius į vieną sistemą, kuri kuo daugiau veiksmų atlieka savarankiškai. Bendrovės idėja paprasta: kuo mažiau laiko komandos turėtų skirti duomenų suvedimui ir procesų „priežiūrai“, tuo daugiau laiko liktų realiam darbui su klientais.

    Kas keičiasi CRM rinkoje?

    Pastaraisiais metais CRM rinka sparčiai juda link automatizavimo: įrankiai vis dažniau integruoja pokalbių asistentus, automatinį įrašų pildymą, susitikimų santraukas ir rekomendacijas vadovams. „Zero“ bando žengti dar toliau ir siūlo DI agentų logiką, kai sistema ne tik padeda, bet ir pati inicijuoja veiksmus, pavyzdžiui, parengia potencialių klientų sąrašus ar seka santykių su klientais būklę po įdiegimo.

    Toks požiūris atliepia ir platesnę tendenciją: įmonės siekia auginti pajamas su mažesnėmis komandomis, o vidiniai procesai darosi per brangūs, kai darbuotojai daug laiko skiria ataskaitoms ir rankiniam duomenų tvarkymui. Dėl to CRM sprendimų vertė vis dažniau matuojama ne funkcijų skaičiumi, o tuo, kiek realiai sumažėja administracinio darbo.

    Kaip veikia „Zero“ pažadas?

    Pasak bendrovės, DI agentai gali padėti tiek pardavimų pradžioje, tiek klientų aptarnavimo fazėje: nuo kontaktų paieškos ir pirmųjų laiškų iki klientų „temperatūros“ stebėjimo, kai svarbu laiku pastebėti rizikas. Įmonė taip pat teigia, kad siekia pakeisti įprastą praktiką, kai vadovų matomumas į situaciją priklauso nuo to, ar komandos disciplinuotai pildo CRM laukus.

    „Aš vadovavau pardavimams, klientų sėkmei ir pajamų valdymui. Per daug darbo buvo skirta tam, kad žmonės atnaujintų įrašus, jog vadovybė matytų, kas vyksta, vietoje to, kad jie tą laiką praleistų su klientais. Tas modelis baigtas“, – sakė vienas iš įkūrėjų Santtu Koivumäki.

    „Kita įmonių karta laimės ir aptarnaus daugiau klientų su mažesnėmis komandomis, nes įrankiai pagaliau atliks savo darbo dalį. Tai ir kuriame su „Zero““, – pridūrė jis.

    Startuolį įkūrė Tuomo Riekki ir Santtu Koivumäki, anksčiau dirbę su Suomijoje įkurta reklamos technologijų bendrove „Smartly“. „Zero“ tikslas aiškus: iki 2026 metų pasiūlyti CRM alternatyvą, kuri būtų mažiau priklausoma nuo rankinio darbo ir labiau orientuota į automatizuotą, nuoseklų klientų kelio valdymą.

  • „Ramp“ startuoja Jungtinėje Karalystėje: siūlo DI žetonų išlaidų valdymą ir plečia klientų ratą

    „Ramp“ startuoja Jungtinėje Karalystėje: siūlo DI žetonų išlaidų valdymą ir plečia klientų ratą

    JAV išlaidų valdymo startuolis „Ramp“ oficialiai pradėjo veiklą Jungtinėje Karalystėje ir tai yra pirmasis bendrovės žingsnis už Šiaurės Amerikos ribų. Įmonė siekia pritraukti daugiau vietos startuolių ir augančių bendrovių, siūlydama vienoje platformoje sutelktas finansų ir pirkimų funkcijas.

    Plėtrą į Europą sustiprino anksčiau šiais metais įvykęs Švedijos mokėjimų infrastruktūros bendrovės „Billhop“ įsigijimas. Šis sandoris „Ramp“ suteikė galimybę veikti su reikalingais mokėjimų reguliavimo leidimais tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Europos Sąjungoje.

    „Ramp“ save pozicionuoja kaip viskas viename sprendimą, apimantį mokėjimus, įmonių korteles, tiekėjų valdymą, pirkimus, komandiruočių užsakymus ir automatizuotą buhalteriją. Bendrovė turi biurus Londone ir Švedijoje, o anksčiau jau buvo išsiplėtusi į Kanadą.

    Konkurencija ir auganti rinka

    Jungtinėje Karalystėje „Ramp“ tenka varžytis su kitu JAV startuoliu Brex, kuris taip pat stiprina pozicijas šiame regione. Europoje išlaidų valdymo rinkoje įsitvirtinę ir kiti žaidėjai, įskaitant Spendesk, Payhawk bei Pleo, todėl kova vyksta ne tik dėl kainos, bet ir dėl integracijų bei ataskaitų kokybės.

    „Ramp“ teigia, kad jos klientų bazė išaugo iki daugiau nei 70 000 organizacijų, o tarp minimų vardų yra Visa, Uber ir Spotify. Jungtinėje Karalystėje bendrovė klientus pradėjo prijungti dar vasarą, o tarp pirmųjų naudotojų įvardijama „ElevenLabs“ ir JK CRM bendrovė „Attio“.

    DI išlaidos kaip nauja biudžeto eilutė

    Vienas ryškiausių „Ramp“ akcentų yra DI žetonų išlaidų valdymas ir analizė, skirta įmonėms, kurios moka už naudojimu pagrįstas DI paslaugas. Bendrovė tvirtina, kad DI išlaidos jos klientų portfelyje nuo 2025 metų birželio išaugo maždaug 21 kartą, o tai rodo, jog finansų komandoms vis dažniau reikia atskiro matomumo sluoksnio šiai kategorijai.

    „Žetonų išlaidos elgiasi kitaip nei bet kuri ankstesnė biudžeto eilutė: jos priklauso nuo naudojimo, gali svyruoti kasdien ir yra išskaidytos per tiekėjus, modelius, komandas, projektus ir API raktus, todėl finansams sunku suprasti, kas iš tiesų vyksta“, – sakė „Ramp“ atstovai.

    „Ramp“ teigia galinti suskaidyti kaštus pagal modelius ir komandas, kad finansų padaliniai lengviau vertintų, kur ir kodėl auga DI sąnaudos. Jungtinėje Karalystėje įmonė taip pat bendradarbiauja su Visa, siekdama pasiūlyti įmonių korteles, sujungiant „Ramp“ išlaidų valdymo įrankius su Visa mokėjimų tinklu.