CP v2

Category: Technologijos

  • Ką Ursula von der Leyen žada metinėje kalboje: DI, klimatas, migracija ir gynybos planai

    Ką Ursula von der Leyen žada metinėje kalboje: DI, klimatas, migracija ir gynybos planai

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen metinėje kalboje Europos Parlamente ketina dėlioti aiškų akcentą: didesnė Europos nepriklausomybė pasaulyje, kuriame daugėja krizių ir saugumo rizikų. Šis pasisakymas tradiciškai laikomas svarbiausiu jos metų politiniu pranešimu, iš kurio matyti, kur Komisija nukreips teisėkūros ir finansavimo prioritetus.

    Pastaraisiais metais ES darbotvarkę vienu metu spaudžia keli vektoriai: karas Ukrainoje, geopolitinė įtampa su Kinija, klimato ekstremalumai ir migracijos srautų svyravimai. Todėl kalboje tikimasi ne vien deklaracijų, bet ir konkrečių krypčių, kurios vėliau virsta teisės aktų paketais, strategijomis bei naujomis programomis valstybėms narėms.

    DI ir konkurencingumas

    Vienas ryškiausių kalbos leitmotyvų turėtų būti dirbtinis intelektas ir jo poveikis ekonomikai bei darbo rinkai. Europos Sąjunga jau turi DI aktą, tačiau didžiausias klausimas dabar yra įgyvendinimas: kaip paspartinti DI diegimą pramonėje ir viešajame sektoriuje, kartu apsaugant darbuotojus ir vartotojus.

    Komisijos tonu dažniau skamba mintis, kad Europa rizikuoja atsilikti nuo Jungtinių Valstijų ir Kinijos inovacijų tempu bei investicijų mastu. Todėl kalboje tikėtina daugiau dėmesio priemonėms, kurios didintų produktyvumą, mažintų biurokratiją ir padėtų įmonėms lengviau pritaikyti taisykles praktikoje.

    Klimatas: prisitaikymas ir atsparumas

    Klimato politika kalboje greičiausiai bus pateikta per prisitaikymo ir atsparumo prizmę. Po vasarų, kurias Europoje lydi karščio bangos, sausros ir miškų gaisrai, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik taršos mažinimui, bet ir pasirengimui neišvengiamiems pokyčiams infrastruktūroje, sveikatos sistemoje bei vandens valdyme.

    Komisija rengia atsparumo klimato kaitai priemonių paketą, kuriame numatomas sistemingesnis rizikų vertinimas ir bendresni scenarijai, pagal kuriuos šalys galėtų planuoti investicijas. Politinis fonas čia sudėtingas, nes dalis verslo ir kai kurios sostinės spaudžia mažinti perėjimo kaštus, o tuo pat metu išlieka ilgalaikiai ES emisijų mažinimo tikslai.

    Migracija, sienų apsauga ir saugumas

    Migracijos tema vėl grįžta į centrą po vasaros įvykių prie ES išorės sienų, kurie sukėlė politines diskusijas dėl reagavimo greičio ir priemonių masto. Kalboje laukiama raginimų stiprinti Frontex pajėgumus ir gerinti grąžinimų politiką, nes būtent šios sritys dažniausiai įvardijamos kaip didžiausios sistemos spragos.

    Vienas jautriausių klausimų yra tai, kiek toli Komisija būtų pasirengusi eiti, kalbėdama apie infrastruktūros finansavimą prie sienų ir apie modelius, kai dalis migracijos procedūrų ar grąžinimo sprendimų būtų organizuojami už ES ribų. Tokios idėjos kelia ginčus dėl teisėtumo, žmogaus teisių standartų ir atsakomybės pasidalijimo tarp šalių.

    Gynybos pramonė ir saugumas taip pat turėtų išlikti tarp prioritetų, ypač turint omenyje siekį didinti Europos gebėjimą apsirūpinti kritinėmis priemonėmis ir mažinti priklausomybes. Komisija pastaruoju metu vis dažniau kalba apie poreikį spartinti bendrus pirkimus, investicijas ir gamybos pajėgumus, kad ES galėtų reaguoti greičiau.

    Dar viena kryptis, kuri gali būti akcentuota, yra nepilnamečių apsauga internete ir galimi amžiaus ribojimai socialiniuose tinkluose. Ši diskusija Europoje stiprėja dėl priklausomybės nuo algoritmų, turinio žalos ir privatumo rizikų, o politinis klausimas išlieka paprastas, bet sunkiai išsprendžiamas: kokį minimalų amžių nustatyti ir kaip užtikrinti, kad taisyklės realiai veiktų.

    „Mes neturime sutikti su vaikystėmis, kurias formuoja algoritmai“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Nors galutinė kalbos versija paprastai koreguojama iki paskutinės minutės, kryptys jau ryškėja: DI ir konkurencingumas, klimato atsparumas, migracijos valdymas ir saugumo bei gynybos stiprinimas. Tai sritys, kuriose sprendimai gali greitai virsti naujais teisės aktais, finansavimo programomis ir įpareigojimais valstybėms narėms.

  • Von der Leyen spaudžiama iš abiejų pusių: EPP ir S&D ragina aiškiai pasirinkti kryptį

    Von der Leyen spaudžiama iš abiejų pusių: EPP ir S&D ragina aiškiai pasirinkti kryptį

    Europos Parlamento dvi didžiausios frakcijos, Europos liaudies partija (EPP) ir Socialistų ir demokratų aljansas (S&D), prieš Ursulos von der Leyen metinę kalbą apie Sąjungos padėtį kelia jai skirtingus ir sunkiai suderinamus reikalavimus. Jei Europos Komisijos pirmininkei nepavyks išlaikyti pusiausvyros, tradicinių centristų partnerystė gali dar labiau skilti, o tai sustiprintų kraštutinių dešiniųjų įtaką parlamente.

    EPP nori, kad von der Leyen tęstų pastarųjų metų kursą, orientuotą į ES taisyklių supaprastinimą ir didesnį konkurencingumą. Taip pat centro dešinieji ragina griežtinti migracijos politiką ir ryškiau akcentuoti išorės sienų kontrolę, argumentuodami, kad tai išlieka vienas jautriausių klausimų daugelyje valstybių narių.

    Tuo pat metu S&D reikalauja sustabdyti tai, ką jie vadina žaliųjų ES politikų silpninimu ir pertekliniu reguliavimo „atlaisvinimu“. Centro kairė taip pat spaudžia Komisijos pirmininkę aiškiai pasakyti, ar EPP turėtų vengti priimti sprendimus remiantis kraštutinių dešiniųjų balsais, net jei tai kai kuriais atvejais palengvina daugumos surinkimą.

    „Tikimės aiškaus politinio įsipareigojimo, kad Europos žaliasis kursas nebus atsukamas atgal“, – sakė S&D frakcijos vadovė Iratxe García Pérez.

    Didžiausia įtampa kyla dėl dviejų krypčių, kurios šiuo metu konkuruoja tarpusavyje: verslui palankesnio taisyklių supaprastinimo ir ambicingų klimato bei aplinkosaugos tikslų išlaikymo. Pastaraisiais mėnesiais dalis teisės aktų, susijusių su žaliuoju kursu, sulaukė stipresnio pasipriešinimo, o EPP vis garsiau kalba apie būtinybę mažinti administracinę naštą, kad ES įmonės nepralaimėtų konkurencinėje kovoje JAV ir Kinijai.

    Migracija taip pat išlieka politinis lakmuso popierėlis: vieniems tai saugumo ir pasitikėjimo valstybės institucijomis klausimas, kitiems svarbiausia išlaikyti teisės viršenybės bei žmogaus teisių standartus ir nepasiduoti populistiniam spaudimui. Dėl šios priežasties von der Leyen kalboje tenka ieškoti formuluočių, kurios vienu metu signalizuotų ryžtą veikti, bet neperžengtų ribų, kurias jos sąjungininkai laikytų nepriimtinomis.

    Šis ginčas vyksta ir platesnių derybų dėl įtakos Europos Parlamente fone. Artėjant sprendimams dėl aukščiausių postų ir parlamento vadovybės, EPP ir S&D jau dabar matuoja jėgas, o kiekvienas balsavimas tampa argumentu, kas turi didesnę teisę diktuoti politines sąlygas.

    Praėjusiais metais po panašios kalbos parlamente kilo viešas konfliktas tarp frakcijų lyderių, atskleidęs, kiek įtemptas yra centristų aljanso vidinis balansas. Šiemet rizika kartotis tokiam scenarijui išlieka, ypač jei von der Leyen bandys patenkinti abi puses, bet nė vienai neduos aiškaus atsakymo dėl kompromisų ribų.

    Tikėtina, kad kalboje bus bandoma apjungti kelias žinutes: tęsti klimato politiką, bet kartu kalbėti apie jos įgyvendinimo kaštus ir pramonės konkurencingumą, taip pat akcentuoti migracijos valdymą ir išorės sienų stiprinimą. Nuo to, kaip tiksliai bus sudėlioti akcentai, priklausys, ar EPP ir S&D išlaikys darbinį susitarimą, ar skilimas taps nauja norma.

  • ES šalys Briuselyje derins DI taisykles: Trumpas perspėjimus dėl saugumo vadina apgaule

    ES šalys Briuselyje derins DI taisykles: Trumpas perspėjimus dėl saugumo vadina apgaule

    Europos Sąjungos šalių atstovai šią savaitę Briuselyje renkasi aptarti, kaip suderinti bendras taisykles, skirtas mažinti naujų dirbtinio intelekto modelių keliamas rizikas. Diplomatų teigimu, susitikime bus kalbama ne tik apie ES praktiką, bet ir apie tarptautinį bendradarbiavimą kuriant platesnes, globaliai veikiančias nuostatas.

    Darbotvarkėje numatyta Europos Komisijos informacija apie ES ir tarptautinę DI politiką, taip pat techninis pranešimas apie pastarojo meto incidentus, susijusius su DI sistemomis. Tokie aptarimai vyksta dirbant pagal Dirbtinio intelekto aktą, kuris nustato pareigas kūrėjams ir diegėjams, ypač tais atvejais, kai sistemos gali turėti didelį poveikį žmonių teisėms ar saugumui.

    Kas svarstoma susitikime?

    Susitikimas vyksta augant raginimams pristabdyti spartų pažangiausių DI modelių diegimą ir griežčiau vertinti jų keliamą riziką. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau skamba technologijų sektoriaus lyderių įspėjimai, kad kai kurios sistemos gali būti diegiamos greičiau, nei spėjama įvertinti jų patikimumą ir valdymo priemones.

    Tuo pat metu ES siekia, kad reguliavimas būtų suderinamas su kitų didžiųjų ekonomikų požiūriu. Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad dėmesys kryps į G7, G20 ir Jungtinių Tautų formatuose vykstantį darbą, nes be platesnio sutarimo taisyklės gali likti fragmentuotos, o rizikų valdymas nevienodas.

    JAV reakcija: aštri retorika

    Diskusijas Europoje papildo ir JAV politinė reakcija į raginimus labiau akcentuoti DI saugą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai atmetė perspėjimus ir tvirtino, kad kalbos apie DI saugumo grėsmes esą yra apgaulė, o bet koks reikšmingesnis lėtinimas suteiktų konkurencinį pranašumą Kinijai.

    „Jei mes sulėtinsime, pranašumą gaus Kinija“, – sakė Donaldas Trumpas, kritikuodamas DI saugos įspėjimus.

    Europos Komisijos kryptis: daugiau tarptautinio derinimo

    Europos Komisijos atstovai pastaruoju metu pabrėžia, kad ES jau turi teisinę bazę, įpareigojančią dalį bendrovių vertinti ir mažinti riziką, įskaitant scenarijus, kai gali būti prarandama DI sistemos kontrolė. Tačiau Komisija kartu akcentuoja, kad už ES ribų panašaus lygio reikalavimai taikomi ne visur, todėl tarptautinis suderinimas tampa esminiu prioritetu.

    Europos Parlamente taip pat stiprėja spaudimas, kad DI tema būtų keliama aukščiausiu politiniu lygiu ir kad ES aktyviau siektų partnerių įsipareigojimų. Europos įstatymų leidėjai pabrėžia, jog tik suderintos taisyklės gali padėti vienu metu užtikrinti inovacijas ir patikimą rizikų kontrolę.

  • JAV pirmą kartą patvirtino: orbitoje jau dislokuota kosminė ginkluotė – kas slypi už užuominų

    JAV pirmą kartą patvirtino: orbitoje jau dislokuota kosminė ginkluotė – kas slypi už užuominų

    Jungtinės Valstijos viešai patvirtino turinčios kosminę ginkluotę, dislokuotą Žemės orbitoje. Apie tai prabilta konferencijoje, skirtoje oro, kosmoso ir kibernetinės erdvės temoms, tačiau detalių beveik nepateikta.

    Pareiškimą paskelbė JAV karinės aviacijos atstovas Troy Meink, akcentavęs, kad tokie pajėgumai reikalingi siekiant išlaikyti pranašumą prieš priešiškas valstybes ir reaguoti į besikeičiančias grėsmes. Kada konkrečiai sistema ar sistemos buvo iškeltos į orbitą ir kokias funkcijas atlieka, neatskleista.

    Ką reiškia „ginklas kosmose“?

    Terminas kosminė ginkluotė viešojoje erdvėje dažnai vartojamas plačiai, todėl vien tik patvirtinimas dar neatsako, ar kalbama apie puolamuosius, ar apie gynybinius pajėgumus. Ekspertų diskusijose tokiai kategorijai gali būti priskiriamos sistemos, skirtos trikdyti, apakinti, neutralizuoti ar kitaip paveikti priešininko palydovus.

    Pastaraisiais metais daugėja signalų, kad valstybės investuoja į priemones, galinčias paveikti kosminę infrastruktūrą, nuo ryšio iki žvalgybos ir navigacijos. Būtent palydovai yra kritinė grandis šiuolaikinėms kariuomenėms, todėl jų pažeidžiamumas vis dažniau vertinamas kaip strateginė rizika.

    Lenktynės dėl pranašumo orbitoje

    Vašingtonas atvirai įvardija, kad konkurencija kosmose stiprėja, ypač augant Kinijos kosmoso programos tempui ir plečiantis Rusijos kariniams pajėgumams. Dėl to kosmosas vis dažniau apibūdinamas kaip atskira operacinė erdvė, kurioje reikia ne tik stebėti, bet ir aktyviai ginti infrastruktūrą.

    JAV jau 2019 metais įkūrė Jungtinių Valstijų kosmines pajėgas, kurių vienas pagrindinių tikslų – užtikrinti šalies interesų apsaugą kosmose. Pastaraisiais metais taip pat ryškėja kryptis stiprinti tiek atgrasymo, tiek aktyvios gynybos priemones, kurios teoriškai gali apimti ir puolamojo pobūdžio galimybes.

    Politinis fonas ir platesnė gynybos vizija

    JAV politinėje darbotvarkėje kosminiai pajėgumai siejami su platesnėmis priešraketinės ir oro gynybos idėjomis, kuriose vis dažniau akcentuojamas daugiapakopis principas. Tokio tipo sistemoms būtini patikimi jutikliai, ryšys ir ankstyvas perspėjimas, o dalis šių funkcijų natūraliai perkeliama į orbitą.

    Nors tarptautinės taisyklės riboja masinio naikinimo ginklų dislokavimą kosmose, jos ne visada aiškiai apibrėžia kitas priemones, kurios gali būti naudojamos kariniams tikslams. Dėl to kiekvienas oficialus patvirtinimas, kad orbitoje jau yra ginkluotė, didina įtampą ir paskatina diskusijas dėl naujų saugumo susitarimų poreikio.

    Šiuo metu JAV patvirtinimas palieka daugiau klausimų nei atsakymų: ar tai vienkartinė technologija, ar kelių sistemų visuma, ar gynybinė priemonė, ar realiai kovai pritaikytas pajėgumas. Tačiau pati komunikacija rodo tendenciją, kad kosmoso militarizacija iš neoficialių užuominų pereina į atvirą strateginę laikyseną.

  • Paleido „Mołnia“ droną ir sustingo: po kelių sekundžių jis apsisuko ir sprogo šalia operatoriaus

    Paleido „Mołnia“ droną ir sustingo: po kelių sekundžių jis apsisuko ir sprogo šalia operatoriaus

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas iš karo Ukrainoje, kuriame užfiksuota rusų kario valdoma „Mołnia“ tipo amunicija: netrukus po paleidimo dronas praranda stabilumą, ore kelis kartus apsisuka ir nukrenta visai šalia operatoriaus. Po smūgio į žemę įvyksta sprogimas, o filmuojantis karys instinktyviai krenta ant žemės.

    Pagal matomus kadrus, karys sprogimą, tikėtina, išgyveno, tačiau incidentas parodo, kokią riziką kelia net ir savoms pajėgoms prastai sureguliuota ar nekokybiškai surinkta ginkluotė. Karo sąlygomis tokie gedimai dažnai baigiasi ne tik užduoties žlugimu, bet ir sužeidimais.

    „Mołnia“ dažnai apibūdinama kaip pigi, greitai surenkama platforma, kurios dalis įrangos gali būti pritaikoma iš lengvai gaunamų komponentų. Tokie sprendimai leidžia masiškai gaminti dronus lauko sąlygomis, tačiau kartu didina broko tikimybę: kritiškos yra elektronikos patikimumas, ryšio kanalas, saugikliai ir užtaiso inicijavimo grandinė.

    Vaizdo įraše matoma drono elgsena labiau primena valdymo praradimą arba stabilizacijos sistemos sutrikimą, o ne operatoriaus klaidą. Tokį scenarijų gali lemti neteisingai sukalibruotas autopilotas, netolygus svorio paskirstymas, variklio ar propelerio gedimas, taip pat ryšio trukdžiai, kurie fronto zonoje yra plačiai taikomi abiejų pusių.

    Šio tipo dronai paprastai naudojami kaip amunicija, galinti smogti taikiniui, o jų veikimo nuotolis viešai aprašomas maždaug 30–35 kilometrų ribose, priklausomai nuo modifikacijos ir sąlygų. Kai kuriais atvejais minima, kad kovinė galvutė gali siekti iki 5 kilogramų, o tai reiškia, jog gedimo atveju pavojus operatoriui yra realus net ir paleidžiant iš priedangos.

    Pastaraisiais metais kare Ukrainoje fiksuojama aiški tendencija: dronų karo priemonės tampa vis labiau standartizuojamos ir tobulinamos, tačiau lygiagrečiai išlieka ir improvizuotų sprendimų banga. Būtent ši dviejų krypčių raida lemia, kad fronte galima pamatyti ir techniškai pažangias sistemas, ir labai paprastus, bet pavojingai nepatikimus aparatus.

    Rusijos pusėje taip pat viešai aptarinėjamos naujesnės „Mołnia“ versijos, kurioms priskiriamas didesnis nuotolis ir didesnis užtaisas, o kai kuriais atvejais minima galimybė valdyti per šviesolaidinį ryšį. Tokie sprendimai siejami su noru sumažinti radijo trukdžių poveikį, tačiau praktikoje patikimumas ir saugus eksploatavimas vis tiek priklauso nuo gamybos kokybės ir operatorių parengimo.

    Incidentas primena, kad dronų karas nėra tik technologijų varžybos: net pigiausia platforma, turinti sprogmenį, tampa didelės rizikos įrankiu, jei trūksta kokybės kontrolės. O kai paleidimas vyksta iš apkaso ar pastato, kelių metrų paklaida gali kainuoti gyvybę pačiam operatoriui.

  • Į Lenkiją atplaukė itin modernus metanovežis: „Orlen“ atskleidė, kuo jis išskirtinis

    Į Lenkiją atplaukė itin modernus metanovežis: „Orlen“ atskleidė, kuo jis išskirtinis

    Į SGD terminalą Švinoujščėje pirmą kartą atplaukė modernus metanovežis „Danuta Siedzikówna-Inka“, skirtas suskystintų gamtinių dujų kroviniams gabenti. Pasak „Orlen“, tai viena pažangiausių tokio tipo laivų konstrukcijų pasaulyje, turinti technologijų, didinančių efektyvumą ir mažinančių nuostolius transportuojant dujas.

    „Danuta Siedzikówna-Inka“ yra 295 metrų ilgio ir 47 metrų pločio, o jos talpa siekia 174 000 kubinių metrų SGD. Koncernas nurodo, kad vienu reisu laivas gali pervežti apie 70 000 tonų krovinio, o po regazifikacijos tai atitinka maždaug 100 000 000 kubinių metrų gamtinių dujų.

    „Kiekvienas toks reisas reiškia didesnį tiekimo lankstumą ir atsparumą trikdžiams, ypač kai energijos rinkose išlieka įtampa“, – sakė „Orlen“ atstovai.

    Laive įdiegta vadinamoji pakartotinio suskystinimo sistema, kuri leidžia susigrąžinti transportavimo metu išgaruojančias dujas ir taip mažinti krovinio nuostolius. Taip pat naudojama integruota energijos vartojimo valdymo sistema, o varikliai gali veikti tiek dujomis, tiek dyzelinu, todėl lengviau prisitaikyti prie griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų jūrų transportui.

    „Orlen“ akcentuoja, kad naujos kartos metanovežiai suprojektuoti taip, kad galėtų užsukti į beveik visus pasaulio SGD terminalus. Tokia universalumo savybė energetikos bendrovėms suteikia daugiau galimybių greičiau nukreipti krovinius ten, kur jų reikia labiausiai, ir reaguoti į kainų bei paklausos pokyčius.

    Šiuo reisu į Švinoujščę atgabentas krovinys, kaip skelbiama, atkeliavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Pastaraisiais metais SGD srautai į Europą išaugo, nes valstybės siekė mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, o tokie terminalai kaip Švinoujščės tapo svarbiais regiono tiekimo mazgais.

    Jūrų sektoriaus duomenimis, šis apsilankymas siejamas su 465-ąja SGD tiekimo siunta Švinoujščės terminalo istorijoje, o 2026 metais pristatymų skaičius jau viršijo kelias dešimtis. „Orlen“ nurodo, kad pagrindinę jo naudojamą flotilę sudaro aštuoni metanovežiai, išnuomoti maždaug 10 metų laikotarpiui su galimybe sutartis pratęsti.

  • „Microsoft“ skubiai taiso Windows 11: po rekordinio pataisų kiekio išlindo nemalonūs gedimai

    „Microsoft“ skubiai taiso Windows 11: po rekordinio pataisų kiekio išlindo nemalonūs gedimai

    „Microsoft“ išleido skubų Windows 11 atnaujinimą už įprasto leidimų grafiko ribų. Toks žingsnis pasirinktas po to, kai neseniai pasirodęs itin didelis saugumo pataisų paketas ne tik užtaisė daugybę spragų, bet ir daliai naudotojų sukėlė naujų sutrikimų.

    Anksčiau šį mėnesį Windows 11 pasiekęs atnaujinimas išsiskyrė rekordiškai dideliu saugumo taisymų kiekiu. Nors tikslus skaičius skirtinguose suvestiniuose sąrašuose gali skirtis, esmė ta pati: vienu kartu buvo sprendžiama ypač daug pažeidžiamumų, todėl rizika netyčia „užkabinti“ suderinamumą ar tvarkykles išauga.

    Naudotojai pranešė apie problemas, kurios palietė ir namų vartotojus, ir organizacijas. Tarp minimų sutrikimų buvo nesklandumai su bendrinamais aplankais Linux virtualiose mašinose, veikiančiose per Hyper-V, taip pat „Remote Desktop Services“ sesijų veikimas ir dalies per USB jungiamų garso įrenginių stabilumas.

    Į šiuos signalus „Microsoft“ sureagavo išleisdama papildomą pataisą, skirtą konkretiems, jau identifikuotiems gedimams šalinti. Skubus atnaujinimas taikomas ne vien Windows 11, bet ir daliai serverinių sistemų, todėl jis aktualus ir įmonių IT administratoriams, valdantiems mišrias aplinkas.

    Neplaniniai pataisymai „Microsoft“ ekosistemoje nėra kasdienybė, todėl tokia situacija paprastai reiškia, kad gedimai darė apčiuopiamą įtaką darbui. Pastaraisiais mėnesiais bendrovė jau buvo priversta leisti skubias pataisas atskirais atvejais, kai problemos palietė prisijungimą prie paskyrų ar tam tikrų tvarkyklių veikimą.

    Specialistai primena, kad dideli suvestiniai atnaujinimai įprastai diegiami etapais, o organizacijoms rekomenduojama prieš masinį diegimą juos išbandyti bandomosiose grupėse. Namų vartotojams patariama neatidėlioti saugumo atnaujinimų, bet po diegimo stebėti, ar neatsirado nesklandumų su garso įrenginiais, nuotoliniu prisijungimu ar virtualizacija.

  • Po Ormūzo – naujas smūgis naftai: husių grėsmė Bab al Mandabo sąsiauriui ir Suezui

    Po Ormūzo – naujas smūgis naftai: husių grėsmė Bab al Mandabo sąsiauriui ir Suezui

    Po įtampos Ormūzo sąsiauryje pasaulio dėmesys krypsta į kitą kritinį jūrų kelią – Bab al Mandabo sąsiaurį, jungiantį Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu. Ši atkarpa yra vienas svarbiausių pasaulio prekybos „siaurųjų kaklelių“, nes tiesiogiai susieta su Sueco kanalu.

    Pastarosiomis dienomis saugumo situacija regione prastėjo, o Jemeno husių judėjimas, siejamas su Irano parama, sustiprino savo pozicijas pakrantėse ir salose, leidžiančiose efektyviau daryti spaudimą laivybai. Dėl to rizika komerciniams laivams išaugo ne tik teoriškai – ji jau atsispindi maršrutų pasirinkimuose ir draudimo kaštuose.

    Logistikos analitikai fiksuoja, kad nuo 2023 metų perplaukimų per Bab al Mandabą sumažėjo maždaug 60–70 proc., o pastaruoju metu kritimas dar pagilėjo. Laivybos bendrovės vis dažniau renkasi ilgesnį kelią aplink Afriką, nes tai leidžia sumažinti tiesioginę atakų ir incidentų riziką, nors ir gerokai pabrangina kelionę.

    „Kuo daugiau laivų pasuka aplink Afriką, tuo labiau auga transportavimo sąnaudos ir pristatymo terminų neapibrėžtumas“, – sakė logistikos rinkos analitikas Peteris Sandas.

    Didžiausią jautrumą šiems trikdžiams tradiciškai rodo naftos rinka. Vertinimai rodo, kad Saudo Arabijos naftos srautas per Bab al Mandabą rugpjūtį buvo smukęs iki maždaug 400 000 barelių per dieną, kai anksčiau siekdavo apie 3 000 000 barelių per dieną.

    „Maršruto pakeitimas aplink Afriką reiškia ne tik ilgesnį plaukimą, bet ir didesnę laivų paklausą, brangesnį draudimą bei spaudimą frachtų kainoms“, – teigė analitikas Richardas Bronze’as.

    Geografiškai Bab al Mandabas yra siauras, maždaug 26 kilometrų pločio siauriausioje vietoje, o jį dalija Perimo sala, formuojanti du pagrindinius laivybos kelius. Dėl tokios struktūros net riboti incidentai gali sukelti grandininį efektą, kai laivai vienu metu masiškai keičia maršrutus, o uostai ir tiekimo grandinės pradeda strigti.

    Rizika ypač didelė Europai ir Viduržemio regionui, nes Sueco kanalas yra trumpiausia jungtis tarp Azijos ir Europos rinkų. Jei pralaidumas mažėja arba didelė dalis laivų jį aplenkia, didėja degalų sąnaudos, vėluoja kroviniai, o galutinės kainos gali kilti nuo plataus vartojimo prekių iki energijos išteklių.

    Nors naftos kainos pasaulyje priklauso nuo daugybės veiksnių, tokie jūriniai „butelio kakleliai“ paprastai didina rinkos nervingumą ir skatina kainų svyravimus. Tai reiškia, kad net tolimi konfliktų židiniai gali gana greitai atsispindėti ir Europos vartotojų piniginėse per degalų, logistikos ir prekių kainų grandinę.

  • „Apple“ ruošia dar didesnį sulenkiamą „iPhone“: nutekėjo „Duo Max“ planai ir galimas terminas

    „Apple“ ruošia dar didesnį sulenkiamą „iPhone“: nutekėjo „Duo Max“ planai ir galimas terminas

    Po rugsėjį įvykusio „Apple“ pristatymo, kuriame parodyti „iPhone 18 Pro“ ir „iPhone 18 Pro Max“ bei pirmasis sulenkiamas „iPhone Duo“, rinkoje vėl kyla ažiotažas. Naujausios užuominos rodo, kad bendrovė gali svarstyti dar didesnio sulenkiamo modelio versiją, neoficialiai vadinamą „iPhone Duo Max“.

    Tokias kalbas pakurstė žurnalistas Markas Gurmanas, ilgą laiką sekantis „Apple“ planus ir anksčiau ne kartą taikliai įvardijęs būsimų įrenginių kryptį. Pasak jo, „Max“ prierašas logiškai reikštų didesnį ekraną ir aiškesnį modelių atskyrimą, kaip tai jau įprasta „Apple“ telefonų linijoje.

    Šiuo metu sulenkiamas „iPhone Duo“ siejamas su 7,6 colio OLED pagrindiniu ekranu ir 5,4 colio išoriniu ekranu. Jei „Duo Max“ iš tiesų būtų ruošiamas, tikėtina, kad pagrindinis ekranas didėtų link maždaug 8 colių, tačiau tai kol kas išlieka spekuliacija, nes oficialių techninių detalių nėra.

    Ne mažiau svarbus klausimas yra išleidimo laikas. Rinkoje svarstoma, kad didesnis sulenkiamas modelis galėtų pasirodyti jau kitais metais, tačiau realistiškai „Apple“ gali pasirinkti ilgesnį ciklą ir atidėti debiutą dar metams ar dviem, ypač jei bus siekiama patobulinti sulenkimo mechanizmą ir ekrano ilgaamžiškumą.

    Sulenkiamų telefonų segmentas pasaulyje auga, o gamintojai varžosi dėl didesnių ekranų, mažesnės raukšlės ekrano lenkimo vietoje ir geresnio atsparumo. Tokiuose įrenginiuose didžiausi iššūkiai paprastai siejami su lankstaus ekrano patvarumu, vyrių konstrukcija, svoriu ir baterijos talpa, todėl „Max“ versija galėtų reikšti ne tik daugiau colių, bet ir naują kompromisų paiešką.

    Kol kas „Apple“ jokių papildomų sulenkiamų modelių nekomentuoja. Vis dėlto vien nutekėjimų intensyvumas rodo, kad bendrovės sulenkiamų įrenginių kryptis artimiausiais metais gali tapti viena įdomiausių, o „Duo Max“ pavadinimas tik įtvirtina lūkestį, kad ekrano dydžio lenktynės dar nesibaigė.

  • Ukrainos kariuomenei – šarvuoti „Vorai“: kasa apkasus po ugnimi ir greitai keičia fronto darbus

    Ukrainos kariuomenei – šarvuoti „Vorai“: kasa apkasus po ugnimi ir greitai keičia fronto darbus

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos į tiekimo sąrašus įtraukė naują inžinerinę mašiną UAT-SPIDER, pritaikytą darbui karo sąlygomis. Ji skirta įrengti pozicijas kariams ir vadavietėms, taip pat tiesti ar atstatyti kariuomenei svarbius kelius.

    Tokios technikos poreikis fronte ypač išaugo, nes įprasta civilinė statybinė įranga yra lengvai pažeidžiama apšaudymo metu. UAT-SPIDER sukurta remiantis daugiafunkce ekskavatoriaus-krautuvo platforma, tačiau pritaikyta taip, kad būtų paprasta valdyti ir greitai remontuojama lauko sąlygomis.

    Svarbiausias skirtumas – šarvuota kabina ir kritinių mazgų apsauga nuo skeveldrų, šaulių ginklų ugnies bei minų. Nurodoma, kad apsaugos lygis atitinka STANAG 4569 pirmąjį lygį, kuris dažniausiai siejamas su bazine įgulos apsauga nuo karo lauko grėsmių.

    Mašina gali atlikti įprastus žemės darbus: kasti apkasus ir tranšėjas, formuoti iškasas, stumdyti gruntą, supilti pylimus ar paruošti laikinus pravažiavimus. Tai leidžia greičiau įtvirtinti pozicijas ir palaikyti judėjimą ten, kur keliai nuolat naikinami ar užminuojami.

    Skelbiama, kad UAT-SPIDER sveria kiek daugiau nei 10 tonų ir gali kelti daugiau nei 3 tonas siekiančius krovinius. Didžiausias greitis artėja prie 40 kilometrų per valandą, todėl technika gali gana sparčiai persidislokuoti tarp skirtingų darbų vietų.

    Kūrėjai pabrėžia ir manevringumą ankštose ar sunkiai pasiekiamose vietose, kur stambesnė inžinerinė technika dažnai tampa pernelyg matoma ir pažeidžiama. Papildomu pranašumu įvardijama galimybė pervažiuoti į kitą lokaciją be specialios transportavimo priekabos, kas fronte padeda taupyti laiką ir logistikos resursus.