Category: Technologijos

  • „OpenAI“ ieško 28 mlrd. eurų: kova dėl DI investicijų aštrėja artėjant „Anthropic“ IPO

    Technologijų bendrovė „OpenAI“ ruošia naują investicijų pritraukimo etapą ir siekia pritraukti apie 28 mlrd. eurų. Lėšos būtų skirtos su ChatGPT susijusiems DI projektams ir naujoms funkcijoms kurti, o rinkoje ryškėja vis intensyvesnė konkurencija dėl investuotojų dėmesio.

    Šis finansavimo raundas vyksta tuo metu, kai sektoriuje daugėja brangių DI projektų, reikalaujančių milžiniškų skaičiavimo išteklių ir duomenų centrų pajėgumų. Investuotojai, vertindami augimo perspektyvas, kartu skaičiuoja ir rizikas, nes DI produktų monetizacija vis dar nėra vienodai stabili visame sektoriuje.

    Investuotojų pinigai ir terminai

    Viešojoje erdvėje minima, kad „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas kalbasi su Japonijos „SoftBank“ ir Jungtinių Arabų Emyratų fondu MGX. Tokie strateginiai investuotojai dažnai veikia kaip signalas rinkai ir gali padėti pritraukti papildomų fondų iš kitų institucinių investuotojų.

    Surinktas kapitalas, tikėtina, būtų naudojamas ir finansiniam lankstumui didinti: refinansuoti ankstesnius įsipareigojimus bei sukaupti rezervą, jei kapitalo rinkų nuotaikos pablogėtų. Pastaraisiais metais DI bumo fone investuotojai vis dažniau reikalauja aiškesnio kelio į pajamas, o ne vien vartotojų augimo.

    Konkurencija prieš „Anthropic“ IPO

    Finansavimo lenktynes dar labiau kaitina konkurentų planai: rinkoje aptariama, kad „Anthropic“ gali ruoštis akcijų platinimui JAV biržoje „Nasdaq“. Tokie įvykiai paprastai perskirsto investuotojų dėmesį, nes dalis kapitalo nukreipiama į viešai listinguojamas, labiau apčiuopiamai vertinamas bendroves.

    DI ekosistemoje investuotojai lygina ne tik technologinį pajėgumą, bet ir sąnaudas: didžiųjų kalbos modelių mokymas ir jų eksploatavimas yra itin brangūs, todėl daug dėmesio skiriama duomenų centrų, lustų tiekimo ir ilgalaikių energijos kaštų valdymui.

    Vertinimai šuoliuoja, bet rizika išlieka

    Tekste minimi įspūdingi „OpenAI“ vertės skaičiai, tačiau tokie vertinimai rinkoje dažnai būna jautrūs palūkanų normoms, technologijų akcijų ciklams ir konkurencinei aplinkai. Augant lūkesčiams, investuotojai atidžiau tikrina, kiek realių pajamų generuoja prenumeratos, verslo planai ir integracijos su partneriais.

    „OpenAI“ anksčiau yra užsiminusi apie ilgalaikius planus ateityje svarstyti viešą akcijų platinimą, tačiau laikas gali kisti priklausomai nuo rinkos sąlygų. Artimiausiais mėnesiais DI sektoriuje lemiamas veiksnys bus tai, ar bendrovės sugebės sparčiai plėsti vartojimą ir kartu mažinti vieno užklausimo savikainą.

    „Šioje rinkoje laimi tie, kurie turi ir geriausią modelį, ir pigiausią kelią jį išlaikyti“, – sako rinkos analitikai.

  • Kinijos technologijų milžinai užvertė „Nvidia“ užsakymais: 3 mln. GPU ir gamybos limitai iki 2027 metų

    Kinijos technologijų bendrovės ByteDance, Alibaba ir Tencent pateikė itin didelės apimties užsakymus „Nvidia“ vaizdo plokštėms RTX PRO 5500. Skelbiama, kad kalbama apie daugiau nei 3 mln. vienetų, o bendra kataloginė vertė siekia apie 32 mlrd. eurų.

    Šis pirkimų šuolis siejamas su JAV eksporto ribojimais, kurie apribojo pažangiausių duomenų centrams skirtų „Nvidia“ sprendimų tiekimą į Kiniją. Dėl to dalis Kinijos klientų skuba rezervuoti alternatyvius, reikalavimus atitinkančius modelius, net jei jų našumas mažesnis.

    Gamybos apimtys atsilieka nuo paklausos

    Remiantis tarptautinės naujienų agentūros informacija, „Nvidia“ partneriams ir klientams signalizavo, kad negali garantuoti visų užsakymų įvykdymo, nes paklausa viršija suplanuotą gamybą. Vienas iš šaltinių nurodė, kad kai kuriems pirkėjams gali tekti tenkintis tik 5–10 proc. pageidauto kiekio.

    Taip pat minima, jog 2027 metais „Nvidia“ visame pasaulyje galėtų pagaminti daugiausia apie 3 mln. RTX PRO 5500 vienetų per metus. Tuo metu vien iš Kinijos klientų užsakymų mastas, kaip teigiama, gali viršyti 6 mln. vienetų.

    Eksporto ribojimai keičia rinką

    JAV eksporto kontrolė pastaraisiais metais buvo griežtinama, ypač didelio našumo skaičiavimams ir DI mokymui tinkamiems lustams. Dalis pažangiausių „Nvidia“ produktų, skirtų didelio masto duomenų centrams, Kinijos rinkai tampa neprieinami arba reikalauja licencijų, todėl įmonės ieško legalių alternatyvų.

    RTX PRO 5500 pozicionuojamas kaip profesionalioms darbo stotims skirtas sprendimas, dažniau naudojamas inžinerijoje, kūrybinėje grafikoje ar skaičiavimuose vienoje darbo vietoje. Vis dėlto jis išlieka vienas galingiausių „Nvidia“ variantų, kurį Kinijos klientams dar lengviau įsigyti laikantis eksporto taisyklių.

    Kinijos atsakas: vietiniai lustai, bet atotrūkis išlieka

    Ribojimai skatina Kinijos bendroves aktyviau remtis vietiniais tiekėjais ir spartinti vidaus lustų ekosistemą. Kinijos valdžia taip pat ragina didinti vietoje sukurtų puslaidininkių naudojimą, o kai kurie gamintojai, įskaitant „Huawei“, šioje situacijoje stiprina pozicijas.

    Vis dėlto Kinijos lustų gamintojams sudėtinga priartėti prie JAV lyderių našumo ir mastelio, ypač kai daliai kritinės gamybos įrangos bei technologijų taikomi atskiri apribojimai. Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu paklausa „Nvidia“ įrangai Kinijoje gali išlikti didelė net ir esant griežtesnėms taisyklėms.

  • Rinkos lūžis: civilinės įmonės vis dažniau pereina į gynybos pramonę, o DI keičia gamybą

    Europoje stiprėjant gynybos finansavimui ir keičiantis saugumo situacijai, vis daugiau anksčiau civilinę produkciją gaminusių įmonių ieško nišų gynybos pramonėje. Praktika paprasta: plečiamas produktų portfelis, kuriami dvigubos paskirties sprendimai ir mezgami ryšiai su tiekimo grandinėmis, kurios anksčiau buvo uždaros.

    Tarptautinių suvirinimo technologijų ir pramonės renginių kontekste šią kryptį pastebi ir gamybos įrangos tiekėjai. Pasak CLOOS Polska pardavimų vadovo Tomaszo Jastrzębskio, robotizacijos ir automatizacijos tempą šiuo metu dažniausiai diktuoja dvi sritys – gynyba ir transportas.

    „Įmonės, kurios anksčiau dirbo tik civilinei rinkai, vis dažniau prie savo pavadinimų prideda žodį defence ir ieško bendradarbiavimo su gynybos sektoriumi“, – sakė Tomasz Jastrzębski.

    Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad kartu matomas ir transporto sektoriaus persiorientavimas, ypač po ankstesnio sulėtėjimo kelių transporto segmente. Dalis su transportu susijusių verslų pradeda investuoti į gamybą, kuri galėtų būti pritaikyta gynybos pramonei, taip mažindami priklausomybę nuo vienos rinkos ciklų.

    Tuo pat metu keičiasi ir robotizacijos varikliai: ilgą laiką automatizacijos statistiką Europoje reikšmingai „tempė“ automobilių pramonė, tačiau pastaraisiais metais jos investicijos kai kuriose rinkose sulėtėjo. Dėl to gamintojų dėmesys vis labiau krypsta į sektorius, kur užsakymai stabilizuojami valstybės ilgalaikiais pirkimais ir modernizavimo programomis.

    DI atveria naują automatizacijos etapą

    Gamybos automatizacijoje vis ryškesnį vaidmenį ima vaidinti DI, ypač ten, kur svarbi kokybės kontrolė, tikslumas ir atsekamumas. Suvirinimo ir metalo apdirbimo procesuose DI įrankiai leidžia geriau „matyti“ tai, ko anksčiau robotai negalėdavo įvertinti be papildomos jutiklių infrastruktūros.

    DI pritaikymas apima detalių analizę prieš suvirinimą, proceso stebėseną realiuoju laiku ir pagamintos siūlės kokybės vertinimą po darbų. Toks požiūris didina automatizacijos lygį, mažina broko riziką ir padeda suvienodinti rezultatą, kai gamyba plečiama arba dirbama keliomis pamainomis.

    „Anksčiau sakydavome, kad robotas be jutiklių yra tarsi aklas įrankis, o dabar, taikant DI sprendimus, atsiveria praktiškai neribotos galimybės analizuoti procesą ir rezultatą“, – sakė Tomasz Jastrzębski.

    Nuo mėnesių iki savaičių

    Pokyčiai siejami ne tik su technine įranga, bet ir su programinės dalies kūrimu, kuri yra kritiškai svarbi integruojant robotizuotas linijas. Gamybos įmonėms vis dažniau reikia ne atskiro roboto, o visos sistemos, kuri „susikalba“ su staklėmis, matavimo įranga, kokybės moduliais ir duomenų rinkimo sprendimais.

    Pašnekovo teigimu, DI įrankiai sutrumpino individualizuotos programinės įrangos kūrimo ir pritaikymo terminus: tai, kas anksčiau trukdavo kelis mėnesius, dabar gali būti padaroma per kelias savaites ar net dienas. Verslui tai reiškia greitesnį diegimą, trumpesnes prastovas ir spartesnį investicijų atsipirkimą.

    Šie procesai rodo platesnę tendenciją: gynybos užsakymų augimas ir technologijų šuolis gamyboje skatina civilines įmones ieškoti dvigubos paskirties produktų. Kartu DI tampa praktiniu įrankiu, kuris leidžia greičiau pritaikyti gamybą naujiems standartams ir užsakymų specifikai.

  • SpaceX pajamos šoktelėjo, bet 85 proc. investicijų ryja DI: kur dingsta Elono Musko milijardai?

    Elono Musko valdoma SpaceX paskelbė įspūdingus ketvirčio rezultatus, tačiau investuotojų dėmesį labiausiai traukia ne raketos, o dirbtinis intelektas. Bendrovės augimą vis dažniau aiškina DI projektai, nors jų pelningumas kol kas atrodo gerokai kuklesnis nei investicijų mastas.

    Remiantis viešai aptariamais skaičiais, SpaceX trečiąjį 2026 metų ketvirtį gavo apie 13,5 mlrd. eurų pajamų, kai rinkos lūkesčiai siekė maždaug 11,8 mlrd. eurų. Grynasis pelnas sudarė apie 4,0 mlrd. eurų, bet analitikai pabrėžia, kad dalį rezultato galėjo kilstelėti vienkartiniai veiksniai, o ne vien pagrindinė veikla.

    Analitikų vertinimu, svarbu atskirti veiklos pelną nuo kitų eilučių, kurios gali apimti palūkanų pajamas ar mokesčių poveikį. Tokie komponentai trumpuoju laikotarpiu pagerina bendrą vaizdą, tačiau nebūtinai parodo, kaip tvariai auga pagrindinis verslas.

    Starlink tempas ir pelnas

    Vienas ryškiausių ketvirčio akcentų buvo Starlink abonentų skaičiaus augimas iki maždaug 13,6 mln., viršijant lūkesčius. Tai rodo, kad palydovinio interneto paslauga išlieka svarbi SpaceX pajamų ir pelningumo atrama.

    Skelbiama, kad Starlink per ketvirtį sugeneravo apie 4,8 mlrd. eurų pajamų ir apie 2,2 mlrd. eurų pelno. Be to, augo vidutinės pajamos vienam vartotojui, kas rinkoje dažnai vertinama kaip kokybinio augimo signalas.

    DI investicijos didžiulės, grąža kol kas santūri

    Didžiausias klausimas kyla dėl DI krypties, kuri, pasak analitikų, tapo vienu pagrindinių pajamų augimo variklių. Šio segmento pajamos per metus esą išaugo kelis kartus, tačiau pelno dalis išlieka maža, palyginti su investuojamomis sumomis.

    Teigiama, kad SpaceX kapitalo investicijos per ketvirtį siekė apie 18,1 mlrd. eurų, o maždaug 15,1 mlrd. eurų iš jų buvo nukreipta į DI. Tai sudarytų daugiau nei 85 proc. visų investicijų, nors DI segmentas, anot vertinimų, duoda mažiau nei 10 proc. bendro pelno.

    Tokia disproporcija pati savaime nėra neįprasta sparčiai augančiose technologijų srityse, ypač kai didžiausios sąnaudos tenka infrastruktūrai ir skaičiavimo pajėgumams. Vis dėlto investuotojams svarbiausia, ar šios išlaidos ilgainiui virs tvariais produktais ir pakankamu pelningumu, o ne taps ilgalaikiu pinigų deginimu.

    Rinkos diskusijose vis dažniau kartojasi mintis, kad SpaceX tradicinis kosmoso verslas auga lėčiau, o monetizacija ne visada atitinka ambicijas. Tuo metu DI vystymas vertinamas kaip potencialiai milžiniška galimybė, tačiau su aiškia rizika, jei investicijų tempas pralenks realiai pasiekiamą grąžą.

  • Trumpas žada 1,4 mlrd. eurų puslaidininkių gamybai: dėmesį patraukė paskelbimo laikas

    JAV politinėje kampanijoje vėl nuskambėjo pažadas dėl puslaidininkių: Donaldas Trumpas rinkiminio renginio Šiaurės Karolinoje metu pareiškė, kad Pentagonas esą skirs apie 1,4 mlrd. eurų pažangių lustų gamybai šiame regione. Tikslaus grafiko ir finansavimo mechanizmo jis neįvardijo, todėl kilo klausimų, kiek greitai ir kokiu būdu tokia investicija galėtų virsti realiais kontraktais.

    Viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad tokie pareiškimai dažnai turi ir politinį krūvį, ypač kai sutampa su aktyviu rinkimų laikotarpiu. JAV puslaidininkių sektorius pastaraisiais metais tapo strategine sritimi, nes lustai laikomi kritiškai svarbiais tiek civilinei pramonei, tiek gynybai.

    Šią žinutę papildė ir kitas pranešimas: JAV prekybos sekretorius Howardas Lutnickas kalbėjo apie Belgijos kasybos ir žaliavų grupės „Sibelco“ planus investuoti kelis šimtus milijonų eurų į gamyklą Šiaurės Karolinoje. Pasak jo, projektas būtų susijęs su kvarcu, kuris naudojamas puslaidininkių gamybos grandinėje.

    Tačiau esminė detalė – laikas. Investicijų pažadai ir akcentuojamos išmokos veteranams paskelbti likus maždaug dviem savaitėms iki svarbaus balsavimo, todėl dalis komentatorių tai vertina kaip bandymą mobilizuoti rinkėjus konkrečiame regione, kuriame gynybos pramonė ir kariuomenės infrastruktūra turi didelę ekonominę reikšmę.

    Diskusijose minima ir Camp Lejeune bazės istorija, kai 1948–2008 metais dalis personalo ir šeimų susidūrė su geriamojo vandens tarša. Ši tema JAV visuomenėje jautri, todėl politiniai pareiškimai apie kompensacijas ar paramą tokiems atvejams dažnai sulaukia didelio dėmesio.

    Platesniame kontekste JAV siekia mažinti priklausomybę nuo Azijos puslaidininkių tiekimo grandinių ir pritraukti gamybą arčiau vidaus rinkos. Tokie projektai paprastai reiškia ilgą kelią nuo politinės deklaracijos iki realios gamyklos: reikalingi federaliniai sprendimai, konkursai, gamybos įrangos tiekimas, kvalifikuotos darbo jėgos parengimas ir griežti saugumo reikalavimai.

    Kol kas neaišku, ar minima suma būtų tiesioginė Pentagono investicija, ar sutartys per tiekėjus ir gynybos programas, kurios finansuoja konkrečius technologinius pajėgumus. Dėl šios priežasties rinkos dalyviai ir vietos politikai laukia detalesnių dokumentų, kurie parodytų, ar pažadas virs konkrečiais įsipareigojimais.

    Aišku viena: puslaidininkiai tapo ne tik ekonomikos, bet ir nacionalinio saugumo klausimu, todėl kiekviena žinutė apie milijardines sumas iš karto atsiduria politinių motyvų ir praktinio įgyvendinimo kryžkelėje. Būtent tai ir paaiškina, kodėl šįkart daugiausia dėmesio sulaukė ne tik pažadas, bet ir jo paskelbimo momentas.

  • Černobylio zonoje gyvenantys šunys suskilo į atskiras genetines grupes: ką rado mokslininkai

    Praėjus beveik keturiems dešimtmečiams po Černobylio atominės elektrinės avarijos, apleistoje teritorijoje likę ir sulaukėję šunys tapo netikėtu mokslinių tyrimų objektu. Nauja genetinė analizė rodo, kad skirtingose zonos vietose gyvenantys gyvūnai sudaro atskiras populiacijas, nors jas skiria palyginti nedideli atstumai.

    Tyrėjai analizavo 302 sulaukėjusių šunų mėginius, surinktus 2017–2019 metais trijose vietovėse: prie Černobylio atominės elektrinės, Černobylio mieste ir Slavutyčiuje. Nors pastarieji taškai vienas nuo kito nutolę vos keliasdešimt kilometrų, genetiniai duomenys parodė aiškius skirtumus.

    Mokslininkai palygino 129 497 genetinius žymenis, kad įvertintų giminystės ryšius ir populiacijų struktūrą. Rezultatai leido daryti išvadą, kad zonos šunys nėra viena genetiškai vienalytė grupė: pagal gyvenamą vietą jie suskilo į kelias atskiras genetines linijas.

    Vis dėlto visiško atskyrimo nėra. Tyrėjai nustatė daug giminystės ryšių: 233 šunims, tai yra maždaug 77 proc. visų tirtų gyvūnų, pavyko rasti tėvus, palikuonis ar kitus artimus giminaičius tarp dalyvių.

    Iš viso identifikuota 15 šeiminių grupių, o didžiausioje jų buvo daugiau nei 162 šunys. Tai rodo, kad populiacija gyvena ne atsitiktinai išsimėčiusi, o sudaro gana tankų giminystės tinklą, kuris vietomis apima ir skirtingas zonos dalis.

    Kas formuoja skirtingas populiacijas?

    Mokslininkų vertinimu, populiacijų skirtumus gali lemti nevienodos gyvenimo sąlygos pačioje zonoje. Prie Černobylio atominės elektrinės iki šiol dirba žmonės, dalis jų šunis šeria, todėl gyvūnų judėjimas ir išgyvenimo galimybės ten skiriasi nuo kitų vietovių.

    Tuo metu atokesnėse zonos vietose šunys labiau priklausomi nuo maisto paieškos ir sezoniškų pokyčių, todėl jų migracija bei poravimosi modeliai gali formuotis kitaip. Ilgainiui tai kuria atskiras genetines grupes net ir tada, kai geografiškai jos yra netoli viena kitos.

    Kita svarbi aplinkybė yra istorinis šių šunų kilmės „mišinys“. Po 1986 metais įvykusios avarijos dalis gyvūnų liko be šeimininkų, vėliau jų populiaciją galėjo papildyti ir atklydę šunys, todėl skirtingose vietose galėjo įsitvirtinti nevienodos kilmės linijos.

    Ar tai susiję su radiacija?

    Nors šunys gyvena radioaktyviai užterštoje teritorijoje, tyrėjai nepateikė teiginio, kad būtent radiacija sukėlė nustatytus genetinius skirtumus. Tyrimo išvados labiau sieja populiacijų susiskaldymą su migracija, izoliacija ir skirtingomis gyvenimo sąlygomis.

    Vis dėlto Černobylio zonos šunys išlieka svarbūs mokslui, nes leidžia stebėti, kaip per kelias dešimtis metų susiformuoja ir išsilaiko populiacijos aplinkoje, kurią smarkiai pakeitė žmogaus veikla. Tokie duomenys padeda geriau suprasti ne tik šunų, bet ir kitų gyvūnų prisitaikymo mechanizmus.

  • Černobylio biosferos rezervate fotopastės užfiksavo lūšį: kodėl rudenį ją pamatyti beveik neįmanoma

    Černobylio radiacinio ir ekologinio biosferos rezervato teritorijoje fotopastės užfiksavo lūšį. Tyrėjai pabrėžia, kad toks kadras rudenį yra retas, nes šis plėšrūnas yra itin atsargus ir puikiai prisitaikęs likti nepastebimas miško aplinkoje.

    Specialistų teigimu, lūšis dažniausiai medžioja iš pasalos, pasikliaudama tyla ir netikėtumo efektu, o ne ilgu persekiojimu. Dėl to žmogui ją pamatyti sudėtinga net ir ten, kur šie gyvūnai gyvena nuolat, nes dažnai lūšis pirmoji pastebi žmogų ir pasitraukia.

    Rudenį lūšiai padeda ir natūrali maskuotė: dėmėtas kailis susilieja su miško spalvomis, o krintantys lapai ir prieblanda mažina galimybę pastebėti judesį. Tyrėjai nurodo, kad šiuo metu kailis palaipsniui tankėja, ruošiantis žiemai, todėl gyvūnas tampa dar atsparesnis šalčiui ir gali aktyviau judėti ieškodamas maisto.

    Didelę reikšmę turi ir lūšies pojūčiai. Aštri klausa bei puikus regėjimas leidžia jai orientuotis sudėtingose buveinėse, o plačios letenos, apaugusios tankiu kailiu, palengvina judėjimą, kai vėliau sezonu atsiranda sniego ir slidžių paviršių.

    Rezervato darbuotojai atkreipia dėmesį, kad fotopastės vis dažniau tampa svarbia priemone stebėti sunkiai aptinkamus plėšrūnus. Tokie įrašai leidžia tiksliau įvertinti gyvūnų aktyvumą, buveinių naudojimą ir sezoninius elgsenos pokyčius, neardant natūralaus jų gyvenimo ritmo.

    Pastaruoju metu toje pačioje teritorijoje fiksuojami ir kiti laukinės faunos ženklai, susiję su rudenine dinamika. Tyrėjai mini, kad šiuo laikotarpiu suaktyvėja paukščių migracija, todėl rezervate dažniau stebimos migruojančių rūšių grupės, o tai padeda geriau suprasti regiono biologinės įvairovės kaitą.

  • Suomijos startuolis „Coherence Quantum“ pritraukė 2,78 mln. eurų: spręs kvantinių kompiuterių mastelio ribas

    Suomijos startuolis „Coherence Quantum“ pritraukė 2,78 mln. eurų: spręs kvantinių kompiuterių mastelio ribas

    Suomijos kvantinės aparatinės įrangos startuolis „Coherence Quantum“ pritraukė 2,78 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Lėšos bus skirtos kurti kriogeninio signalų perdavimo ir kvantinių kompiuterių valdymo technologijas, kurios padėtų didinti sistemų mastelį.

    Finansavimo etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Lifeline Ventures“, prie jo prisidėjo technologijų verslininkas Mårtenas Mickosas. Bendrovė kilo iš Aalto universiteto Kvantinių skaičiavimų ir įrenginių mokslinių tyrimų grupės.

    Kur slypi mastelio problema?

    Kvantiniams kompiuteriams tampant galingesniems, vien didinti kubitų skaičių nepakanka. Kartu auga valdymo ir signalų nuskaitymo sistemų sudėtingumas, nes kiekvienam kubitui reikia tikslaus valdymo, sinchronizacijos ir patikimo signalo kelio.

    Įprasti sprendimai dažnai reiškia vis daugiau laidų ir papildomos signalų paruošimo įrangos aplinkoje, kur erdvė ribota, o šaldymo resursai brangūs. Be to, kvantiniai procesoriai turi būti saugomi nuo šiluminio triukšmo ir kitų trikdžių, galinčių bloginti skaičiavimų kokybę.

    Ko imasi „Coherence Quantum“?

    „Coherence Quantum“ kuria integruotą kriogeninę signalų perdavimo ir valdymo platformą, skirtą sumažinti infrastruktūros naštą, kuri atsiranda plečiant kvantinius procesorius. Bendrovės tikslas yra gerinti signalų kondicionavimą ir didinti jungčių tankį tarp valdymo sistemų ir kvantinio procesoriaus.

    Pasak įmonės vadovo ir bendraįkūrėjo Aashisho Saho, kvantinių kompiuterių plėtra reikalauja ne tik daugiau kubitų, bet ir naujos kartos infrastruktūros, kuri juos aptarnautų.

    „Pradedame nuo signalų kondicionavimo ir judame link didesnio tankio sąsajų bei galiausiai labiau integruoto kriogeninio valdymo. Norime kvantinių kompiuterių kūrėjams pasiūlyti architektūrą, kuri leistų didinti sistemas neauginant laidų, šaldymo poreikio ir sudėtingumo tuo pačiu tempu“, – sakė Aashishas Sahas.

    Kur bus panaudotos investicijos?

    Įmonė planuoja įkurti laboratoriją Espo mieste, parengti pirmuosius produktų prototipus ir gamybos procesus, tęsti tyrimus bei plėtrą. Taip pat numatoma plėsti komandą, kad būtų galima greičiau pereiti nuo prototipų prie komercinių sprendimų.

    Ilgesnėje perspektyvoje „Coherence Quantum“ siekia prisidėti prie standartizuotos kriogeninių signalų ir valdymo sistemų architektūros kūrimo. Tam bendrovė ketina derinti savo technologijas su kitais kvantinės ekosistemos sprendimais, kad kvantinių kompiuterių infrastruktūra taptų paprasčiau diegiama ir lengviau plečiama.

  • Estijos vienaragis „Blackwall“ pritraukė 93 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 2 mlrd. eurų

    Estijos vienaragis „Blackwall“ pritraukė 93 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 2 mlrd. eurų

    Estijoje įkurta interneto srauto valdymo platforma „Blackwall“ paskelbė užbaigusi C serijos investicijų etapą ir pritraukusi apie 93 mln. eurų. Bendrovė įvertinta maždaug 2 mlrd. eurų, o tai reiškia vieną didžiausių šių metų vėlyvosios stadijos finansavimų Baltijos šalių technologijų sektoriuje.

    Apie naują finansavimo etapą paskelbta praėjus vos kelioms savaitėms po žinios, kad „Blackwall“ peržengė vienaragio ribą ir pasiekė 1 mlrd. eurų vertę. Toks tempas rodo, kad investuotojai itin aktyviai vertina infrastruktūros ir kibernetinio saugumo sprendimus, ypač tuos, kurie įsitvirtina paslaugų teikėjų grandyje.

    Kas yra „Blackwall“ ir ką ji daro

    „Blackwall“ kuria interneto srauto valdymo ekosistemą, veikiančią prieglobos ir infrastruktūros tiekėjų aplinkoje. Sprendimas diegiamas pačių paslaugų teikėjų infrastruktūroje, kad būtų galima atskirti realius lankytojus ir teisėtą automatizuotą srautą nuo kenkėjiškų botų, atakų bei piktnaudžiavimo.

    Bendrovė nurodo, kad jos platforma apima botų mažinimą, DDoS apsaugą, žiniatinklio programų užkardą, apkrovos balansavimą, serverio pusės šifravimą ir srauto valdymą, kai vis didesnę interneto dalį sudaro automatizuotos sistemos. Pasak įmonės, kasdien filtruojami milijardai užklausų.

    Kur bus panaudotos lėšos

    Įmonė skelbia, kad naujas kapitalas bus naudojamas tarptautinei plėtrai ir produkto gilinimui, siekiant stiprinti bendradarbiavimą su prieglobos, valdomų paslaugų ir debesijos tiekėjais. „Blackwall“ strategija remiasi idėja, kad didelė interneto dalis veikia per šiuos tiekėjus, todėl srauto kontrolė arčiau infrastruktūros leidžia greičiau reaguoti į grėsmes ir optimizuoti paslaugų kokybę.

    „Žiniatinklis tampa vis labiau automatizuotas, labiau paskirstytas ir sudėtingesnis, tačiau jį palaikanti infrastruktūra išlieka labai fragmentuota“, – sakė „Blackwall“ bendraįkūrėjas ir vadovas Nikita Rozenberg.

    „Mūsų ambicija yra sukurti srauto valdymo ekosistemą, kuri sujungtų šiuos pasaulius. Šis finansavimas leidžia mums plėstis globaliai, gilinti platformą ir suteikti prieglobos bei infrastruktūros tiekėjams technologijas, kurių reikia naujos kartos žiniatinkliui“, – sakė jis.

    Kodėl investuotojai mato potencialą

    „Blackwall“ akcentuoja, kad jos modelis skiriasi nuo didžiųjų platformų, kurios konkuruoja su prieglobos tiekėjais dėl galutinių klientų. Bendrovė pozicionuoja save kaip sprendimą, kuris stiprina tiekėjų santykį su jų aptarnaujamomis įmonėmis, nes saugumo ir srauto valdymo sluoksnis veikia tiekėjo infrastruktūroje.

    Pasak investuotojų atstovų, didėjantis automatizuoto srauto ir DI valdomų agentų naudojimas reiškia, kad tradicinė, į žmonių srautą orientuota infrastruktūra patiria vis didesnį spaudimą. Todėl sprendimai, galintys atpažinti teisėtą automatizaciją, apsaugoti nuo piktnaudžiavimo ir valdyti srautą dideliu mastu, tampa kritiškai svarbūs.

  • „Daytona“ pasiekė 1 mlrd. eurų vertę: 55 mln. eurų raundas ir planas plėsti DI agentų debesiją

    „Daytona“ pasiekė 1 mlrd. eurų vertę: 55 mln. eurų raundas ir planas plėsti DI agentų debesiją

    DI agentams skirtos debesų infrastruktūros bendrovė „Daytona“ pritraukė apie 55 mln. eurų investicijų per B serijos raundą ir pasiekė maždaug 920 mln. eurų vertinimą. Po šio finansavimo etapo bendra įmonės pritraukta suma siekia apie 84 mln. eurų.

    Raundui vadovavo fondas FirstMark, o prie jo prisidėjo ir žinomi technologijų sektoriaus investuotojai bei vadovai. Tarp jų minimi „Stripe“ bendraįkūrėjas Patrickas Collisonas, „Quora“ vadovas Adamas D’Angelo, „Shopify“ vadovas Tobi Lütke ir kiti.

    „Daytona“ kuria infrastruktūrą, kuri leidžia DI agentams saugiai vykdyti kodą ir naudotis programiniais įrankiais izoliuotose, atskirtose kompiuterinėse aplinkose. Tokia architektūra aktuali įmonėms, kurios DI sprendimus naudoja ne tik atsakymams generuoti, bet ir užduotims atlikti automatiškai.

    Rinkoje ryškėjant DI agentų plėtrai, didėja poreikis infrastruktūrai, kuri vienu metu gali aptarnauti daug agentų ir išlaikyti saugumo ribas tarp atskirų procesų. Praktikoje tai reiškia ne tik didesnius skaičiavimo resursus, bet ir patikimą izoliaciją, prieigos kontrolę bei galimybę greitai plėsti ar mažinti pajėgumus.

    Bendrovė teigia, kad jos sprendimas leidžia paleisti agentams skirtas aplinkas per vieną programavimo sąsają. Platforma palaiko „Linux“, „Windows“ ir „macOS“, o agentai gali sustabdyti užduotis, jas pratęsti ar bandyti alternatyvius veikimo scenarijus neprarasdami progreso.

    „Įmonės valdys tūkstančius skaitmeninių darbuotojų, ir kiekvienam jų reikia saugios vietos suklysti. „Daytona“ užtikrina, kad vienas taisykles pažeidęs agentas nesukeltų chaoso visoje įmonėje“, – sakė „Daytona“ bendraįkūrėjas ir vadovas Ivanas Burazinas.

    Tarp klientų ir partnerių, kuriems „Daytona“ teikia infrastruktūrą, minimos tokios bendrovės kaip „Anthropic“, „OpenAI“ ir „NVIDIA“, taip pat keli DI kūrimo įrankių ekosistemos žaidėjai. Įmonė taip pat nurodo, kad sprendimą naudoja ir didesnės organizacijos, įskaitant „Meta“.

    „Daytona“ skelbia apie spartėjantį naudojimą testavimo ir vertinimo scenarijuose, kai svarbus greitis ir pakartojamumas. Bendrovės teigimu, per laikotarpį nuo sausio iki rugsėjo jos metinių pasikartojančių pajamų tempas išaugo 25 kartus.

    Gavusi naują finansavimą, „Daytona“ planuoja plėsti agentų debesijos platformą už pirminio smėliadėžės produkto ribų, didinti skaičiavimo infrastruktūros apimtis ir auginti komandą tarptautiniu mastu. Įdarbinimą numatoma vykdyti San Franciske, Kroatijoje ir Singapūre.

    Investuotojų dėmesys šiai sričiai siejamas su platesne tendencija: DI agentai vis dažniau integruojami į klientų aptarnavimą, programinės įrangos kūrimą, duomenų analizę ir vidinius verslo procesus. Tokiems sprendimams svarbia tampa patikima infrastruktūra, kuri vienu metu sprendžia našumo, saugumo ir kaštų kontrolės klausimus.