Category: Technologijos

  • „Nvidia“ investuoja į keturis Vokietijos startuolius: DI planams Europoje skiria apie 9 mlrd. eurų

    „Nvidia“ investuoja į keturis Vokietijos startuolius: DI planams Europoje skiria apie 9 mlrd. eurų

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ pranešė investuojanti į keturis Vokietijos startuolius, taip tęsdama platesnę plėtros strategiją Europoje. Įmonė šiuos sandorius sieja su daugiamete investicijų programa, apimančia startuolius, universitetus ir tyrimų institucijas.

    „Nvidia“ nurodo, kad per artimiausius metus įvairioms iniciatyvoms Europoje planuoja skirti beveik 9 mlrd. eurų. Tikslas – išlaikyti DI technologijų proveržio tempą ir sustiprinti visą ekosistemą nuo tyrimų iki pramoninių sprendimų diegimo.

    Į kokias įmones investuojama

    „Nvidia“ investuoja į DI robotikos bendrovę Agile Robots, DI sveikatos technologijų kūrėją Avelios Medical, DI garso sprendimų startuolį Mirelo ir kosmoso technologijų įmonę Reflex Aerospace. Investicijų dydis neatskleidžiamas.

    Šis žingsnis papildo ankstesnius „Nvidia“ įsipareigojimus Vokietijos rinkoje: bendrovė jau buvo investavusi į n8n ir Black Forest Labs. Pastaruoju metu įmonė taip pat skelbė apie naujas investicijas kituose Europos centruose, siekdama būti arčiau sparčiai augančių komandų ir talentų.

    Vokietija – pramoninio DI kryptis

    Nauji sandoriai paskelbti „Nvidia“ vadovui Jensenui Huangui lankantis Vokietijoje ir susitinkant su kancleriu Friedrichu Merzu. Pokalbiuose daugiausia dėmesio skirta Vokietijos DI krypčiai ir tam, kaip šalies stiprybės gamyboje bei automobilių pramonėje gali tapti pranašumu diegiant DI sprendimus.

    „Nvidia“ akcentuoja, kad vienas svarbiausių Europos DI augimo veiksnių yra pramoninių pritaikymų mastelis. Tokiose srityse kaip gamyba, logistika, autonominės sistemos ar medicinos duomenų analizė DI diegimas dažnai reikalauja ne tik programinės įrangos, bet ir didelio skaičiavimo pajėgumo bei patikimos infrastruktūros.

    Nauji susitarimai su partneriais

    Kartu su vizitu Vokietijoje „Nvidia“ paskelbė ir apie platesnį bendradarbiavimą su vietos partneriais. Tarp minimų krypčių – pažangių DI modelių pritaikymas vadinamajam fiziniam DI, kai algoritmai tiesiogiai veikia su realaus pasaulio procesais, robotais ar pramonine įranga.

    Taip pat įvardyti susitarimai su „Siemens“ ir „Mercedes-Benz“, kurie turėtų stiprinti „Nvidia“ pozicijas pramonėje ir automobilių sektoriuje. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas neapsiriboti vien lustų tiekimu, o tapti strateginiu DI sprendimų infrastruktūros partneriu.

  • Buvęs „Google DeepMind“ lyderis Londone kuria Metis: žada DI mąstymą su mažesnėmis skaičiavimo sąnaudomis

    Buvęs „Google DeepMind“ lyderis Londone kuria Metis: žada DI mąstymą su mažesnėmis skaičiavimo sąnaudomis

    Londone startuoja nauja dirbtinio intelekto bendrovė Metis Reasoning, kurią bendraįkūrė buvęs „Google DeepMind“ tyrimų vadovas ir vienas „AlphaGo“ kūrėjų Thore Graepelis. Įmonė teigia ieškanti kito kelio nei didžiausi rinkos žaidėjai, daugiausia dėmesio skirdama vadinamajam skaičiavimams efektyviam DI.

    Pasak bendrovės atstovų, pradinis tikslas – kurti sprendimo paieškos ir argumentavimo sistemas, kurios būtų patikimesnės už įprastus didžiuosius kalbos modelius ir kartu reikalautų mažesnių kompiuterinių išteklių. Metis Reasoning komanda kol kas sudaryta iš 12 žmonių, tarp jų – tyrėjai, matematikai, robotikos specialistai ir technologijų verslininkai.

    Kas yra skaičiavimams efektyvus DI

    Pastaraisiais metais DI plėtra dažnai siejama su vis didesniais modeliais ir augančiais mokymo biudžetais, o tai reiškia brangią infrastruktūrą ir didžiules skaičiavimo sąnaudas. Metis Reasoning viešai deklaruojama kryptis – ieškoti architektūrų ir metodų, kurie leistų spręsti sudėtingas užduotis ne didinant mastą, o gerinant pačią mąstymo logiką.

    Bendrovė akcentuoja verifikavimo problemą: kai DI pateikia atsakymą, ne visada aišku, kaip iki jo prieita ir ar išvada pagrįsta. Metis Reasoning teigimu, tai ypač riboja DI diegimą srityse, kuriose klaidos kaina didelė, pavyzdžiui, inžinerijoje, robotikoje ar kitose saugai jautriose taikymo srityse.

    Komanda ir pirmieji planai

    Metis Reasoning bendraįkūrėjų komandą sudaro Thore Graepelis, serijinis technologijų ir biotechnologijų verslininkas Piersas Ingramas, robotikos ir autonominių sistemų ekspertas Michaelas Warrenas bei David Berman, dirbęs DI vadovu Cambridge Consultants ir patarinėjęs Jungtinės Karalystės vyriausybei bei NATO.

    Piersas Ingramas teigia, kad aukštos rizikos situacijose vien sklandžiai suformuluotų argumentų nepakanka, jei jų negalima patikrinti.

    „Kai kalbame apie inžineriją ar mokslą, medicininius ar teisinius sprendimus, modelių pateikiami argumentai iš esmės dažnai nėra patikimi. Tai nėra tvirtas pagrindas tam, kokio DI norime“, – sakė Piersas Ingramas.

    Bendrovė neatskleidžia tikslaus pritraukiamo finansavimo dydžio, tačiau nurodo, kad iki šiol turimų lėšų pakako veiklai pradėti. Taip pat pabrėžiama, jog kuriama architektūra esą yra ženkliai efektyvesnė skaičiavimų prasme nei vadinamieji pažangiausi rinkos modeliai, o pirmieji rezultatai sprendimo paieškos užduotyse pasiekti mažesnėmis sąnaudomis.

    Kol kas neaišku, kada Metis Reasoning pristatys pirmąjį viešą modelį ar produktą. Vis dėlto startas įsilieja į ryškią Londono tendenciją, kai mieste kuriasi naujos DI laboratorijos ir startuoliai, ieškantys alternatyvų vien masto didinimu paremtai strategijai.

    Kodėl rinkai svarbus patikimumas

    Metis Reasoning pozicionuojasi ten, kur vis dažniau krypsta ir verslo lūkesčiai: ne tik generuoti tekstą ar kodą, bet ir pateikti patikrinamą sprendimo eigą. Praktikoje tai reiškia, kad organizacijoms svarbu ne vien atsakymas, bet ir aiškus paaiškinimas, iš kokių prielaidų jis kilo ir kuriose vietose sistema gali klysti.

    Šis klausimas tampa ypač aktualus reguliuojamose srityse bei kuriant sistemas, kurios turi veikti realiame pasaulyje, pavyzdžiui, robotikoje ar autonomikoje. Būtent čia, pasak įkūrėjų, skaičiavimams efektyvus ir lengviau audituojamas DI galėtų tapti konkurenciniu pranašumu.

  • ES planuoja keisti Arkties politiką: nuo saugumo ir kabelių iki laivybos bei žaliavų varžybų

    ES planuoja keisti Arkties politiką: nuo saugumo ir kabelių iki laivybos bei žaliavų varžybų

    Europos Sąjunga siekia sustiprinti savo vaidmenį Arktyje, kur sparčiai kintančios klimato sąlygos atveria naujas laivybos galimybes ir didina konkurenciją dėl išteklių. Europos Komisija pristatė atnaujintą kryptį pavadinimu Northern Neighborhood, kurioje daugiau dėmesio nei anksčiau skiriama saugumui, infrastruktūrai ir praktiniam buvimui regione.

    Naujoji kryptis formuojama geopolitinės įtampos fone: ES dokumentuose akcentuojama Rusijos karinių pajėgumų plėtra Arktyje ir Kinijos strateginės ambicijos. Briuselis pabrėžia, kad Arktis tampa erdve, kurioje susikerta prekybos, energetikos, gynybos ir klimato darbotvarkės.

    Akcentas saugumui ir stebėsenai

    Vienas ryškiausių pokyčių yra saugumo priemonių išplėtimas, įskaitant jūrų stebėseną ir duomenų dalijimąsi. ES planuoja pilotinį projektą, paremtą palydovine ir jūrine stebėsena, bei siekia geriau identifikuoti vadinamosios šešėlinės laivybos rizikas, kurios siejamos su sankcijų apėjimu.

    Ilgesnėje perspektyvoje svarstoma idėja telkti valstybių narių pajėgumus jūrų saugumo centre, kuris padėtų greičiau reaguoti į grėsmes nuo povandeninės infrastruktūros pažeidimų iki neteisėtos žvejybos. Taip pat numatomas glaudesnis derinimas su NATO, kai kalbama apie povandeninių kabelių ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Žaliavų poreikis ir vietos bendruomenių interesai

    Kita kryptis susijusi su kritinėmis žaliavomis, kurių ES reikia pramonei ir energetikos pertvarkai, siekiant mažinti priklausomybę nuo tiekimo grandinių, kurias dominuoja Kinija. Strategijoje akcentuojamas bendradarbiavimas su Kanada, Grenlandija, Norvegija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, tačiau žadama laikytis aukštų aplinkosaugos ir socialinių standartų.

    Praktikoje tai reiškia sudėtingą balansą, nes dalis projektų Šiaurės Europoje sulaukia vietos ir čiabuvių bendruomenių kritikos. Argumentai dažniausiai sukasi apie galimą poveikį elnių auginimui, saugomoms teritorijoms ir tradiciniam gyvenimo būdui, todėl ES gali tekti įrodyti, kad žaliavų gavybos pagreitis nebus pasiektas vietos interesų sąskaita.

    Laivyba, klimato rizikos ir taršos ribojimas

    Tirpstant jūros ledui, daugėja laivų judėjimo Arkties vandenyse, o kartu auga ir avarijų bei taršos rizika. ES siekia stiprinti tarptautines taisykles, ypač Tarptautinėje jūrų organizacijoje, kad savanoriškos rekomendacijos dėl juodosios anglies emisijų taptų privalomos.

    Strategijoje taip pat keliama idėja išplėsti Arkties vandenų apibrėžimą į teritorijas į šiaurę nuo 60 laipsnių platumos, kad specialūs reikalavimai apimtų didesnę akvatoriją. Papildomai numatomas griežtesnis tarptautinių taisyklių laikymosi užtikrinimas per uostų valstybių kontrolę, tikrinant laivų saugos, aplinkosaugos ir įgulų kvalifikacijos standartus.

    Šiame ES posūkyje matyti aiškus prioritetų pasikeitimas: nuo ankstesnio dominavusio aplinkosaugos tono pereinama prie platesnio saugumo ir ekonominių interesų paketo. Kartu dokumente paliekamas įsipareigojimas Arktyje neskatinti iškastinio kuro gavybos, daugiau dėmesio žadant atsinaujinančiai energetikai ir tyrimams.

    Vis dėlto dalis priemonių kol kas įvardijamos kryptimis, o ne konkrečiais finansuojamais projektais, todėl tikrasis lūžis priklausys nuo to, ar ES pavyks sutelkti lėšas, valstybių narių politinę valią ir partnerių palaikymą. Arktis greitėjančių pokyčių zonoje tampa ir galimybe, ir rizika, o Briuselis akivaizdžiai nenori likti nuošalyje.

  • Ukraina atskleidė rusiškos „Kometa“ sandarą: 28 iš 37 dalių – iš JAV, štai kas nustebino

    Ukraina atskleidė rusiškos „Kometa“ sandarą: 28 iš 37 dalių – iš JAV, štai kas nustebino

    Ukrainos žvalgyba paskelbė duomenis apie Rusijos naudojamą navigacijos apsaugos sistemą „Kometa“ ir joje aptiktus užsienio elektronikos komponentus. Pagal paviešintą analizę iš viso identifikuotos 37 užsienyje pagamintos detalės, o net 28 jų siejamos su JAV kilmės tiekimo grandinėmis.

    Tarp kitų šalių minimos Japonija, Kinija, Šveicarija ir Taivanas. Kartu pateikti ir duomenys apie 28 įmones, kurios, kaip teigiama, įvairiais lygmenimis dalyvauja tiekime ar gamyboje, bei 13 užsienio technologinių įrenginių, naudotų kuriant ar surenkant įrangą.

    Kam skirta „Kometa“?

    „Kometa“ siejama su sprendimais, kurie padeda apsaugoti palydovinę navigaciją nuo trikdžių ir klaidinimo. Esminė idėja yra sumažinti radioelektroninės kovos poveikį GNSS signalams, kad technika galėtų tiksliau išlaikyti kursą ar taiklumą, net kai eteryje aktyviai veikia trukdžiai.

    Ukrainos pateikiamuose aprašymuose minima CRPA tipo antenų architektūra, kai naudojamas valdomas priėmimo kryptingumas. Tokia sistema analizuoja gaunamus signalus ir formuoja priėmimo modelį taip, kad būtų nuslopintos trukdžių kryptys, o naudingas signalas išliktų kuo stabilesnis.

    Kokie komponentai minimi?

    Tipinėje tokio tipo sistemoje svarbią dalį sudaro antenų masyvas ir signalų apdorojimo grandinė. Ukrainos apžvalgoje išskiriami programuojami logikos įrenginiai FPGA, įskaitant „Intel“ šeimos sprendimus, kurie gali būti naudojami spartiems skaitmeninio signalo apdorojimo uždaviniams.

    Tokios detalės ypač vertinamos dėl lankstumo, nes leidžia keisti algoritmus, pritaikyti filtravimą ir signalų apdorojimo logiką be visiško aparatinės dalies perdarymo. Tai aktualu aplinkoje, kur trikdymo metodai nuolat kinta, o sprendimus reikia adaptuoti greitai.

    Kodėl antenų skaičius svarbus?

    Pasak ukrainiečių pateiktų teiginių, Rusija jau plačiai naudoja „Kometa“ versijas su 16 antenų elementų. Taip pat minima, kad siekiama masinės gamybos konfigūracijų su 20 elementų, o atskirai nurodomi 32 elementų CRPA tipo sprendimai, siejami su Kinijos gamyba ir Rusijos pramonine zona Alabuga.

    Didesnis antenų elementų skaičius paprastai leidžia tiksliau nustatyti trukdžių kryptį ir efektyviau ją slopinti. Vis dėlto tai negarantuoja visiško atsparumo, nes radioelektroninės kovos priemonės tobulėja, o trikdymas dažnai derinamas su kitais metodais.

    Paviešinti duomenys, Ukrainos vertinimu, parodo ir kitą tendenciją: net vykstant ilgalaikei karo ekonomikos mobilizacijai Rusija išlieka priklausoma nuo tarptautinių technologijų ir sudėtingų tiekimo grandinių. Tai, anot Kyjivo, reiškia, kad eksporto kontrolė veikia tik tuomet, kai kartu stiprinamas komponentų atsekamumas ir tarpininkavimo kanalų stebėsena.

    Tokio pobūdžio tyrimai paprastai naudojami ne tik informavimui, bet ir sankcijų politikai tikslinti, identifikuojant kritines detales bei įmones, per kurias jos patenka į Rusijos karinę pramonę. Kuo tiksliau nustatomas konkrečių komponentų kelias, tuo didesnė tikimybė užkirsti kelią pakartotiniam tiekimui.

  • Palydovai fiksuoja nerimą keliančius pokyčius: Rusija prie NATO sienų stumia tankus ir stato naują radarą

    Palydovai fiksuoja nerimą keliančius pokyčius: Rusija prie NATO sienų stumia tankus ir stato naują radarą

    Palydoviniai vaizdai rodo, kad Rusija stiprina karinius pajėgumus Kaliningrado srityje ir plečia infrastruktūrą, galinčią turėti įtakos viso Baltijos regiono saugumui. Vokietijos žiniasklaidoje cituotame nepublikuotame „Iceye“ vertinime nurodoma, jog fiksuojamos naujos investicijos, siejamos su karinės galios atkūrimu.

    Vienas labiausiai dėmesį patraukiančių projektų – didelio masto radarų infrastruktūra, kuri, vertinant pagal paskirtį, galėtų būti skirta oro taikiniams aptikti itin dideliais atstumais. Analitikų teigimu, palydoviniai duomenys leidžia įžvelgti kelis ypač didelius antenų masyvus, kurių kiekvieno ilgis viršija 500 metrų.

    Tokia konfigūracija dažniausiai siejama su už horizontą „matančiais“ radarais, kurie naudoja radijo bangų sklidimą jonosferoje ir teoriškai gali aptikti objektus šimtais ar net tūkstančiais kilometrų toliau nei klasikinės sistemos. Skelbiamuose vertinimuose minimas apytikris 900–3 000 kilometrų aptikimo nuotolis, tačiau realūs pajėgumai priklauso nuo sąlygų, taikinių tipo ir sistemos brandos.

    Tuo pat metu pasirodo pranešimų, kad Rusija vėl pildo karinės technikos sandėlius netoli NATO sienų. Socialiniuose tinkluose skelbiama, jog į saugojimo bazes keliauja naujai pagaminti arba suremontuoti tankai, pėstininkų kovos mašinos, šarvuočiai ir artilerijos sistemos.

    Vienoje iš minimų krypčių, kuri siejama su regionais maždaug už 500 kilometrų nuo Estijos ir Latvijos, įvardijami tankai T-90, šarvuočiai BTR-82 ir pėstininkų kovos mašinos BMP-3. T-90 laikomas vienu pagrindinių rusiškų tankų tipų, o BTR-82 ir BMP-3 skirti karių transportui ir ugnies paramai, todėl tokios technikos kaupimas paprastai vertinamas kaip bandymas atstatyti kovinį rezervą.

    Kitoje kryptyje, Karelioje, kuri yra palyginti netoli Suomijos sienos, minimas artilerijos atsargų pildymas, įskaitant 2S43 „Malva“ ir 2S5 „Hiacynt-S“. „Malva“ yra ratinė 152 milimetrų savaeigė haubica, orientuota į mobilumą, o „Hiacynt-S“ – vikšrinė 152 milimetrų sistema, naudojama taikiniams didesniais atstumais.

    Analitikai tokius veiksmus sieja su poreikiu kompensuoti nuostolius kare prieš Ukrainą ir palaikyti ilgalaikį pajėgų generavimą. Nepriklausomas vizualiai patvirtintų nuostolių stebėjimo projektas „Oryx“ yra viešai skelbęs, kad iki 2025 metų pradžios Rusija neteko daugiau kaip 20 000 įvairios karinės technikos vienetų, įskaitant tankus, pėstininkų kovos mašinas ir šarvuočius.

    NATO šalims tokie signalai svarbūs dėl dviejų priežasčių: pirma, stiprinama žvalgybos ir ankstyvojo perspėjimo infrastruktūra Kaliningrado srityje, antra, atnaujinami sausumos technikos rezervai regionuose, iš kurių prireikus galima greitai permetinėti pajėgas. Ekspertai pabrėžia, kad palydoviniai duomenys leidžia matyti statybas ir technikos sankaupas, tačiau galutines išvadas apie realų kovinį pasirengimą lemia platesnis žvalgybinės informacijos kontekstas.

  • Britų lėktuvnešis HMS Prince of Wales išplaukė į šiaurę: NATO stiprina Arkties gynybą

    Britų lėktuvnešis HMS Prince of Wales išplaukė į šiaurę: NATO stiprina Arkties gynybą

    Didžiosios Britanijos Karališkojo laivyno lėktuvnešis HMS Prince of Wales išplaukė į Šiaurės Atlantą ir Arkties kryptį, kur dalyvaus antrojoje NATO operacijos „Firecrest“ fazėje. Kartu su Danijos, Vokietijos ir Norvegijos jūrų pajėgomis siekiama sustiprinti Aljanso šiaurinį flangą, kuris pastaraisiais metais tapo vienu jautriausių saugumo taškų Europoje.

    HMS Prince of Wales yra vienas didžiausių Europoje pastatytų ir eksploatuojamų lėktuvnešių. Jo ilgis siekia apie 280 metrų, o vandentalpa sudaro maždaug 65 000 tonų, todėl šis laivas laikomas vienu galingiausių Karališkojo laivyno pajėgumų jūroje.

    „Queen Elizabeth“ klasės galia

    Šis laivas yra vienas iš dviejų „Queen Elizabeth“ klasės lėktuvnešių, kartu su HMS Queen Elizabeth sudarančių moderniausio britų jūrų smogiamojo kumščio branduolį. Šios klasės laivai pakeitė anksčiau eksploatuotus „Invincible“ tipo lėktuvnešius ir buvo sukurti veikti tiek nacionalinėse, tiek NATO operacijose.

    Nors projektuojant svarstytas branduolinis variklis, pasirinktas įprastinis sprendimas: elektros energiją laive generuoja dujinės turbinos ir dyzeliniai generatoriai. Viena ryškiausių konstrukcinių ypatybių yra dvi atskiros antstato salos, padedančios efektyviau valdyti skrydžių operacijas ir laivo navigaciją.

    Standartinėje komplektacijoje lėktuvnešis gali priimti iki 40 trumpam ir vertikaliam kilimui bei tūpimui pritaikytų orlaivių ir sraigtasparnių. Tai leidžia greitai prisitaikyti prie užduočių: nuo oro gynybos iki žvalgybos ir povandeninių grėsmių medžioklės.

    Kas plaukia kartu ir kas laive?

    Šiaurės Atlanto reise HMS Prince of Wales lydi eskadrinis minininkas HMS Dauntless, taip pat plaukia britų smogiamosios grupės štabo elementai. Tokia sudėtis rodo, kad misija orientuota ne į vieną laivą, o į pilną kovinį junginį, galintį veikti savarankiškai ir kartu su sąjungininkais.

    Laive numatoma dislokuoti modernius naikintuvus „Lockheed Martin“ F-35B „Lightning“, priešpovandeninius sraigtasparnius „Merlin Mk4 Commando“ bei bepiločius „Malloy“. Toks derinys didina galimybes vienu metu vykdyti oro erdvės kontrolę, žvalgybą ir jūros komunikacijų apsaugą.

    Kodėl šiaurė tapo prioritetu?

    NATO šiaurinis flangas pastaraisiais metais įgavo strateginį svorį dėl saugumo situacijos Europoje ir augančios konkurencijos Arkties regione. Šiaurės Atlantas yra gyvybiškai svarbus maršrutas pastiprinimui į Europą, o Arkties kryptis svarbi tiek stebėjimui, tiek atgrasymui, ypač didėjant karinio aktyvumo ir pratybų intensyvumui.

    Operacijoje „Firecrest“ akcentuojami keli tikslai: bendri mokymai, sąveika su sąjungininkais ir praktinis pasirengimas veikti sudėtingomis oro bei jūros sąlygomis. NATO tokio tipo misijomis siekia ne tik demonstruoti pajėgumus, bet ir užtikrinti, kad įvairių šalių laivai bei aviacija galėtų veikti kaip viena sistema.

    „Grįžtame į Arktį ir Šiaurės Atlantą, kad tęstume pirmojo etapo pasiekimus ir maksimaliai išnaudotume mokymų, veiksmų bei integracijos su NATO sąjungininkais galimybes“, – sakė Karališkojo laivyno komandoras Richardas Hewittas.

    NATO vadovaujamos strateginės misijos kontekste HMS Prince of Wales vertinamas kaip svarbi atgrasymo ir greito reagavimo priemonė. Tokie laivai suteikia mobilų oro pajėgumą jūroje, o tai ypač svarbu regione, kuriame atstumai dideli, o infrastruktūra ne visada leidžia greitai perdislokuoti aviaciją sausumoje.

  • DI šuolis Mėnulyje: „HPE Spaceborne Computer-4“ ruošiamas NASA misijai pietų ašigalyje

    DI šuolis Mėnulyje: „HPE Spaceborne Computer-4“ ruošiamas NASA misijai pietų ašigalyje

    Didelio našumo skaičiavimai ir dirbtinis intelektas vis dažniau tampa ne tik Žemės, bet ir kosminių misijų įrankiu. Technologijų bendrovė „HPE“ pristatė „Spaceborne Computer-4“ modulį, kuris turėtų padėti vykdyti DI ir našumo testus Mėnulio paviršiuje.

    Pasak bendrovės, „HPE Spaceborne Computer-4“ kuriamas darbui ekstremaliose kosmoso sąlygose, kur svarbiausi veiksniai yra energijos taupymas, autonomiškumas ir patikimumas. Planuojama, kad sistema prisidės prie pirmųjų didelio našumo skaičiavimo ir DI bandymų Mėnulyje, orientuojantis į pietų ašigalio regioną.

    Kam Mėnulyje reikalingas DI?

    DI kosmose pirmiausia siejamas su gebėjimu apdoroti duomenis vietoje, nelaukiant ryšio langų ir neapkraunant ryšio kanalų. Tai aktualu analizuojant vaizdus, navigacijos duomenis, prietaisų telemetriją ar aplinkos parametrus, kai sprendimus reikia priimti greitai.

    Mėnulio pietų ašigalis laikomas strategiškai svarbia kryptimi dėl reljefo ir potencialių vandens ledo sankaupų šešėliuotuose krateriuose. Tokiose vietovėse misijoms tenka susidurti su ryškiais temperatūrų svyravimais ir sudėtingu apšvietimu, todėl vietinis duomenų apdorojimas ir automatinis situacijos vertinimas tampa ypač reikšmingas.

    Kas žinoma apie „Spaceborne Computer-4“?

    „HPE“ nurodo, kad tai lengvas, autonominis ir beventilatorinis skaičiavimo modulis, pritaikytas atšiaurioms sąlygoms. Sistema komplektuojama su procesoriumi, grafikos procesoriumi ir „KIOXIA“ SSD kaupikliais, kad galėtų vykdyti skaičiavimus bei DI užduotis ribotų resursų aplinkoje.

    „Su „HPE Spaceborne Computer-4“ perkeliame dirbtinį intelektą ir didelio našumo skaičiavimus arčiau Mėnulio, taip spartindami mokslinius atradimus ir kurdami infrastruktūrą kitai tyrinėjimų erai“, – sakė Scottas Wiestas.

    Kaip ir kada jis pasieks Mėnulį?

    Planuojama, kad kompiuteris bus integruotas į „Astrolab“ kuriamą mėnuleigį FLIP ir į Mėnulį keliaus „Astrobotic“ nusileidimo aparatu „Griffin-1“. Misijos startas numatomas 2026 metų pabaigoje, o taikinys yra pietų ašigalio apylinkės.

    Skrydis planuojamas pagal NASA Commercial Lunar Payload Services programą, kuri remiasi partneryste su privačiomis bendrovėmis. Šis modelis leidžia NASA greičiau ir dažniau gabenti mokslinius krovinius bei technologijų demonstratorius, kartu išbandant sprendimus, reikalingus ilgesnėms Mėnulio misijoms.

  • „Apple“ vėl kaitina aistras: renginyje Pro and Tell laukiama 4 naujienų, kurios pakratys pinigines

    „Apple“ vėl kaitina aistras: renginyje Pro and Tell laukiama 4 naujienų, kurios pakratys pinigines

    „Apple“ paskelbė apie dar vieną pristatymą, kuris vyks spalio 28 dieną ir bus pažymėtas šūkiu „Pro and Tell“. Po rudens pradžios naujienų bendrovė ir toliau tempia intrigą, tačiau rinkoje jau seniai sklando signalai, ko galima tikėtis.

    Įmonė tradiciškai iš anksto neįvardija produktų, tačiau tokie renginiai dažniausiai skiriami profesionalams ir našumo ieškantiems pirkėjams. Pastaraisiais metais būtent šiuo laikotarpiu „Apple“ dažniau atnaujina kompiuterius, o ne telefonus.

    Ko tikėtis iš pristatymo?

    Didžiausia tikimybė, kad dėmesio centre atsidurs nauji „Mac“ kompiuteriai su atnaujintais procesoriais. Tai galėtų reikšti geresnį našumą kūrybinėms užduotims, ilgesnį baterijos veikimą ir didesnį efektyvumą, kuris tapo vienu svarbiausių pastarųjų kartų „Apple Silicon“ pranašumų.

    Rinkoje dažniausiai minimi keturi įrenginiai, o pristatymo struktūra leidžia spėti, kad bus kalbama apie „Pro“ auditorijai aktualius modelius. Tokiuose atnaujinimuose įprastai daug dėmesio skiriama vaizdo apdorojimo spartai, darbui su dideliais failais ir kelių monitorių palaikymui.

    Pardavimai ir pristatymo grafikas

    Skelbiama, kad išankstinė prekyba turėtų startuoti tą pačią dieną po oficialaus pranešimo. Pirmųjų užsakymų pristatymas, kaip prognozuojama, galėtų prasidėti lapkričio 6 dieną, o toks grafikas atitiktų įprastą „Apple“ praktiką po produktų paskelbimo.

    Jei prognozės pasitvirtins, tai bus svarbus atnaujinimas prieš šventinį sezoną, kai kompiuterių paklausa tradiciškai išauga. Profesionalams tai dažnai tampa momentu planuoti atsinaujinimą, ypač jei darbe naudojamos senesnės kartos sistemos ir reikia didesnio našumo.

    Kodėl šis renginys svarbus?

    „Apple“ kompiuterių kryptis pastaraisiais metais vis labiau susijusi su energijos vartojimo efektyvumu ir integruotų sprendimų plėtra, įskaitant grafikos ir atminties architektūrą. Tai reiškia, kad net be radikalių dizaino pokyčių naujos kartos gali atnešti apčiuopiamą šuolį tiems, kurie dirba su vaizdo įrašais, nuotraukomis ar programavimu.

    Kol kas bendrovė detalių neatskleidžia, todėl pagrindiniai atsakymai paaiškės tik pristatymo metu. Vis dėlto aišku viena: „Apple“ vėl taikosi į tuos, kurie nori maksimalaus našumo ir yra pasiruošę už jį mokėti.

  • NATO perka GPS slopintuvus: pratybose kurs zonas be navigacijos, paaiškėjo ir kontrakto suma

    NATO perka GPS slopintuvus: pratybose kurs zonas be navigacijos, paaiškėjo ir kontrakto suma

    NATO rengiasi scenarijams, kai mūšio lauke dingsta patikima navigacija ir tikslus laikas. Aljansas planuoja įsigyti nešiojamus įrenginius, galinčius valdomai slopinti palydovinės navigacijos ir dronų radijo ryšio signalus, kad pratybose būtų sukurta realistiška aplinka.

    Viešuose pirkimo dokumentuose nurodoma, kad numatoma įsigyti šešis komplektus, skirtus treniruotėms ir mokymams. Instruktoriai galėtų tikrinti, kaip įgulų ir operatorių veiksmai keičiasi praradus navigaciją, sutrikus ryšiui ar nutrūkus vaizdo perdavimui iš bepiločių.

    Kodėl GNSS trikdymas tapo kritinis

    GNSS sistemos naudojamos ne vien geografinei padėčiai nustatyti. Jos užtikrina laiko sinchronizaciją, kuri būtina ryšių tinklams, jutiklių ir duomenų perdavimo grandinėms, logistikai, autonominėms funkcijoms bei preciziniams ginklams.

    Silpnoji vieta ta, kad palydoviniai signalai yra palyginti silpni ir pažeidžiami: juos galima slopinti arba klastoti. Dėl to orlaiviai, laivai ir sausumos technika gali gauti klaidingus orientyrus, o operacijos tampa lėtesnės ir rizikingesnės.

    „Pratybose turime galėti saugiai atkartoti situacijas, kai navigacija ir ryšys staiga tampa nepatikimi, nes realiuose konfliktuose tai vyksta vis dažniau“, – sakė NATO atstovas, apibendrindamas pirkimo logiką.

    Numatytos zonos be navigacijos

    Reikalavimuose numatyta, kad įranga galėtų slopinti keturių pagrindinių palydovinės navigacijos sistemų signalus: GPS, GLONASS, „Galileo“ ir „BeiDou“. Taip pat keliama sąlyga vienu metu veikti keliuose dažnių ruožuose, kiekvieną jų parenkant nepriklausomai.

    Vienas svarbiausių kriterijų – reguliuojamas slopinimo spindulys. Numatoma, kad „zonos be navigacijos“ galėtų siekti nuo 500 metrų iki 11 kilometrų, o reguliavimo žingsnis neturėtų viršyti 500 metrų.

    Tiekėjai turėtų pateikti prognozuojamą poveikį skirtinguose aukščiuose iki maždaug 3 050 metrų. Tai reikalinga planuojant pratybas taip, kad būtų sumažinta rizika paveikti civilinę aviaciją ir kitus teisėtus radijo ryšio naudotojus.

    Slopins ir dronų ryšį

    Dokumentuose taip pat numatyta galimybė slopinti bepiločių vaizdo perdavimo ryšius 5–6 GHz ruože ir valdymo ryšius 400–500 MHz bei 2–3 GHz ruožuose. Minimi ir kiti radijo dažniai, įskaitant naudojamus mobiliojo ryšio tinkluose, todėl pratybų koordinavimas turėtų būti ypač griežtas.

    NATO nurodo, kad dronams tokie trikdžiai gali turėti tiesiogines pasekmes: pasikeičia kursas, aparatas priverstinai pakimba, leidžiasi arba grįžta į starto vietą, o operatorius gali netekti vaizdo. Dėl to treniruotėse siekiama lavinti tiek puolamąsias, tiek gynybines priemones ir procedūras.

    Komplektai turėtų būti pakankamai lengvi, kad juos neštų vienas arba du žmonės, o paruošimas darbui truktų iki 30 minučių. Įranga turėtų tikti montuoti ant laivų, standžių pripučiamų valčių, transporto priemonių, trikojų ar stacionarių antžeminių pozicijų.

    Valdymas numatytas per nešiojamąjį kompiuterį, su sąsaja, pritaikyta ir ne itin siaurai parengtiems naudotojams. Akumuliatorinis maitinimas turėtų užtikrinti bent keturių valandų nepertraukiamą darbą, o komplekte būtų kryptinės ir visakryptės antenos.

    Dar vienas akcentas – galimybė sistemą valdyti nuotoliniu būdu per palydovinį ryšį iš bet kurios pasaulio vietos. Tokia komunikacija turėtų būti autentifikuojama ir šifruojama, o pačioje sistemoje privalėtų būti vietinio perėmimo ir nuotolinio išjungimo funkcijos.

    Numatoma, kad tiekėjas perduotų šešis pilnus komplektus, pateiktų demonstravimo planą, parengtų instrukcijas su saugos ir trikdymo koordinavimo dalimi bei apmokytų pirmuosius naudotojus NATO padalinyje Europoje arba Jungtinėje Karalystėje. Preliminari viso kontrakto vertė dokumentuose įvardijama 1,1 mln. eurų, o pirkimas planuojamas fiksuotos kainos sutarties principu.

  • 491 dieną fronte praleidęs ukrainietis stebina pasaulį: kaip jį ištraukė dronas

    491 dieną fronte praleidęs ukrainietis stebina pasaulį: kaip jį ištraukė dronas

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos paskelbė apie išskirtinę istoriją: savanoris Kostiantynas Vlasenka, kovojęs Kupjansko kryptimi prie Oskilo upės, fronto linijoje išbuvo net 491 dieną. Pasak kariškių, didžiąją šio laiko dalį jis praleido vienas stebėjimo poste vadinamojoje pilkojoje zonoje, kur nuolatinis apšaudymas ir dronų grėsmė riboja bet kokį judėjimą.

    Kariškiai nurodo, kad jo pozicija buvo įrengta betoniniame drenažo vamzdyje, kurį kariai vadino Wertun. Į šią vietą jis atėjo 2025 metų birželio 2 dieną kartu su bendražygiu, tačiau perėjimo metu kolega žuvo, o Vlasenka galiausiai liko vienas ir tęsė užduotį.

    2026 metų vasario 14 dieną rusų dronas numetė sprogmenį, sunkiai sužeisdamas abi jo kojas. Dėl išsivysčiusios gangrenos ir audinių nekrozės karys, kaip teigiama, vieną koją amputavo pats, o kita vėliau nekontroliuojamai sunyko. Jis nebegalėjo savarankiškai palikti pozicijos, tačiau ryšio su saviškiais nenutraukė.

    Erdvinės ir antžeminės evakuacijos galimybės ilgą laiką buvo minimalios: teritorija buvo intensyviai apšaudoma, gausiai užminuota, o viršuje nuolat veikė priešo dronai. Ukrainos kariškiai skelbia, kad rusų pajėgos per garsiakalbius ragino jį pasiduoti, tačiau jis atsisakė ir toliau teikė stebėjimo informaciją.

    Išgyvenimui palaikyti kelis mėnesius jam buvo tiekiami paketai bepiločiais orlaiviais: vanduo, maistas, vaistai, baterijos ir kitos būtinos priemonės. Tokia logistika tapo vienu ryškiausių šiuolaikinio karo bruožų, kai dronai naudojami ne tik smūgiams, bet ir aprūpinimui bei ryšio palaikymui itin rizikingose vietovėse.

    Evoliucionuojanti evakuacija iš oro

    Lūžis įvyko 2026 metų spalio 4 dieną, kai buvo surengta evakuacijos operacija pasitelkiant sunkųjį heksakopterį Heavy Shot Ajutag-6, pritaikytą sužeistųjų kėlimui gervės sistema. Pranešama, kad operatorius, kurį kariai vadino Czornij, pakėlė sužeistąjį ir nuskraidino maždaug 16 kilometrų, vengdamas priešo elektroninės kovos poveikio.

    Toliau evakuacija buvo tęsiama mišriu būdu: tarpinėje vietoje karys perduotas antžeminiam ratiniam robotui „Myrotworec“, kuris nugabeno jį iki medikų. Tokie sprendimai rodo kryptį, kuria juda karinė medicina fronte, kai žmogaus išgabenimas vis dažniau grindžiamas nuotolinėmis, mažiau rizikingomis platformomis.

    Kelios brigados vienoje operacijoje

    Ukrainos pusė nurodo, kad operacijoje dalyvavo 92-osios šturmo brigados, 30-osios ir 14-osios mechanizuotųjų brigadų bei 10-ojo armijos korpuso pajėgos. Vlasenka šiuo metu gydomas, jo būklė stabilizuojama, o kariškiai praneša, kad jis pateiktas svarstyti dėl Ukrainos didvyrio vardo.

    Kariškių vertinimu, ši istorija tapo simboliu, kaip šiuolaikiniame kare išgyvenimą lemia ne tik fizinis pasirengimas, bet ir ryšio disciplina, nuoseklus aprūpinimas bei technologijų pritaikymas realioms fronto problemoms spręsti. Vlasenkos atvejis taip pat pabrėžia dronų vaidmens plėtrą nuo žvalgybos ir smūgių iki gyvybę gelbstinčių misijų.