Category: Technologijos

  • NATO sunerimo Rusijos „atostogų namai“: įtartini pirkiniai prie bazių ir Lietuvoje

    NATO sunerimo Rusijos „atostogų namai“: įtartini pirkiniai prie bazių ir Lietuvoje

    Įtartinas pirkinys Švedijoje

    Šiaurės Europoje vis dažniau keliami klausimai, ar Rusijos piliečiams ir su Kremliumi siejamiems asmenims priklausantys būstai strategiškai jautriose vietose nėra naudojami kaip priedanga. Apie tokius atvejus rašė „The Telegraph“, remdamasis pareigūnų ir politikų vertinimais.

    Vienas labiausiai aptariamų pavyzdžių – septynių kambarių namas Muskö saloje Švedijoje, netoli įėjimo į karinių jūrų pajėgų bazę. Pasak publikacijos, būstas siejamas su Tatjana Sazonova, minima kaip Rusijos oligarcho Stanislavo Aleščenko žmona.

    Nekilnojamasis turtas, kaip nurodoma, įsigytas 2017 metų rugpjūčio 14 dieną už 18,6 mln. Švedijos kronų, tai yra maždaug 1 600 000 eurų. Švedijos gynybos ministras Pål Jonson pabrėžė, kad tai vienintelė nuosavybė artimiausioje bazės aplinkoje, nepriklausanti kariuomenei, todėl gali atsirasti saugumo spraga.

    Kodėl nekilnojamasis turtas kelia rizikų?

    Apžvalgininkai ir saugumo ekspertai pabrėžia, kad grėsmė nebūtinai reiškia tiesioginį karinės atakos planavimą. Strategiškai parinktas būstas gali sudaryti sąlygas stebėti infrastruktūrą, rinkti informaciją, daryti įtaką vietos bendruomenėms ar kurti prielaidas sabotažui.

    „Pagrindinė rizika gali būti žvalgybinė veikla, o ne tiesioginis puolimas“, – sakė buvęs Lietuvos ambasadorius Eitvydas Bajarūnas, komentuodamas tokio pobūdžio atvejus.

    Švedijoje papildomo dėmesio sulaukė ir pranešimai apie darbus prie rūsio, kuriems, kaip teigta, galėjo būti naudojamas dinamitas. Kai žurnalistai apsilankė vietoje, namas, kaip rašyta, buvo apkaltas lentomis ir apsuptas pastoliais, o atsakymai į dalį klausimų taip ir nepateikti.

    Situacija aktuali ir Lietuvai bei Norvegijai

    Pasak „The Telegraph“, panašios diskusijos vyksta ir Lietuvoje, kur vertinami objektai šalia strategiškai reikšmingos infrastruktūros. Minimos teritorijos prie Šiaulių ir Panevėžio oro bazių, Gaižiūnų poligono bei Vilniaus ir Palangos oro uostų.

    Šiaulių bazė ypač svarbi NATO, nes joje nuolat dislokuojami Baltijos oro policijos misijoje dalyvaujantys sąjungininkų orlaiviai. Tokiose vietose net ir iš pirmo žvilgsnio civilinis nekilnojamasis turtas gali tapti patogia stebėjimo ar techninės veiklos platforma.

    „Tokie pastatai teoriškai gali būti pritaikyti stebėjimui, įrangos slėpimui ar net dronų paleidimo taškams, tačiau tai yra galimi scenarijai, o ne įrodymai“, – sakė Seimo narys Mindaugas Lingė, pabrėžęs poreikį vertinti rizikas.

    Norvegijoje TV 2 skelbė apie Rusijos savininkų nekilnojamąjį turtą Målselv Fjellandsby komplekse, iš kurio, kaip teigiama, galima stebėti Bardufoss bazės apylinkes. Ši bazė laikoma svarbia ir dėl ten dislokuojamų naikintuvų F-35.

    Atsakydamos į augančias hibridines grėsmes, Švedijos institucijos nuo liepos 1 dienos sustiprino kontrolę sandoriams, susijusiems su nacionaliniam saugumui jautria veikla. Vis dažniau pabrėžiama, kad peržiūros gali prireikti ne tik naujiems pirkiniams, bet ir objektams, įsigytiems prieš daugelį metų.

  • Katovicų oro uostas ruošia didžiausią plėtrą: naujas terminalas ir tunelis už apie 235 mln. eurų

    Katovicų oro uostas ruošia didžiausią plėtrą: naujas terminalas ir tunelis už apie 235 mln. eurų

    Katovicų Pyrzowice oro uostas Lenkijoje ruošiasi didžiausiai investicijai savo istorijoje: planuojamas naujas pagrindinis keleivių terminalas, kurio atidarymas numatomas 2031 metais. Projektas apimtų ir pėsčiųjų tunelį, kuris tiesiogiai sujungtų terminalą su geležinkelio stotimi, kad persėdimas iš traukinio į lėktuvą būtų paprastesnis.

    Pagal viešai skelbiamus planus, naujasis terminalas turėtų iškilti dabartinio A terminalo teritorijoje, taip pat numatant esamos senos skrydžių valdymo bokšto ir daugiafunkcio pastato pertvarką. Bendra investicijų vertė siektų apie 235 mln. eurų, todėl tai būtų vienas ambicingiausių regiono aviacijos infrastruktūros projektų.

    Projektuotojas jau finaliniame etape

    Oro uosto valdytojai skelbia, kad projektuotojo atranka artėja prie pabaigos: pradžioje konkurse dalyvavo 15 įmonių, o galutiniame etape liko trys. Sutartį tikimasi pasirašyti iki metų pabaigos, po to prasidėtų detalus projektavimas ir pasirengimas leidimų procedūroms.

    „Esame finišo tiesiojoje renkantis projektuotoją, sprendimą priimsime artimiausiu metu“, – sakė Górnośląskie Towarzystwo Lotnicze vadovas Artur Tomasik.

    Skaičiuojama, kad projektavimo darbai ir statybos leidimo gavimas gali užtrukti apie dvejus metus. Statybos rangos konkursą planuojama skelbti 2029 metais, o terminalą užbaigti 2031 metais, kad keleivių aptarnavimo pajėgumai augtų kartu su didėjančia paklausa.

    Koks bus naujasis terminalas

    Numatoma, kad pastatas turės du aukštus ir apie 49 000 kvadratinių metrų plotą. Pirmajame aukšte būtų įrengtos registracijos ir bagažo pridavimo zonos, atvykimo salė bei bagažo aptarnavimo patalpos.

    Antrajame aukšte planuojama saugumo patikra, pasų kontrolė ir išvykimo erdvės. Taip pat įvertinta plėtros perspektyva: ateityje pagrindinio terminalo plotą būtų galima didinti iki maždaug 72 000 kvadratinių metrų, jei keleivių srautai to pareikalautų.

    Svarbi projekto dalis – apie 270 metrų ilgio pėsčiųjų tunelis į Pyrzowice Lotnisko geležinkelio stotį. Toks sprendimas atitinka pastarųjų metų tendenciją Europoje stiprinti oro ir geležinkelių integraciją, kad kelionės grandinė nuo miesto centro iki terminalo būtų kuo sklandesnė.

    Plėtra dar prieš pagrindines statybas

    Kol bus ruošiamasi naujo terminalo statybai, oro uostas turi užtikrinti nepertraukiamą keleivių aptarnavimą. Dėl to jau vykdoma C terminalo plėtra, kuri, pagal skelbiamą informaciją, startavo 2025 metais ir turėtų būti baigta 2027 metais, o jos vertė siekia apie 8 mln. eurų.

    Po rekonstrukcijos C terminalo plotas turėtų išaugti nuo beveik 6 900 iki daugiau kaip 10 400 kvadratinių metrų. Taip pat planuojamos dvi naujos bagažo karuselės, įskaitant pritaikytą didesniems orlaiviams, ir Non Schengen zona skrydžiams už Šengeno ribų.

    Kelionės procesą turėtų pagreitinti automatinės pasų kontrolės varteliai, o saugumo patikrose numatoma įdiegti modernius tomografus. Tokie įrenginiai vis plačiau diegiami Europos oro uostuose, nes leidžia tiksliau tikrinti bagažą ir kai kuriais atvejais supaprastinti skysčių vežimo taisykles, priklausomai nuo nacionalinių sprendimų.

  • „SpaceX“ ruošia istoriją: „Starship“ skris vėl ir bandys sugauti abu raketos laipsnius

    „SpaceX“ ruošiasi dar vienam „Starship“ skrydžiui, kuris, bendrovės vadovo Elono Musko teigimu, galėtų įvykti jau kitą mėnesį. Nors tiksli data kol kas neskelbiama, planuojama, kad bandymas vyks lapkritį.

    Iki šiol „Starship“ programa atliko 14 bandomųjų skrydžių, o naujausias bandymas tapo svarbiu žingsniu siekiant skrydžių į orbitą. Ankstesni startai daugiausia buvo skirti suborbitiniams bandymams ir atskirų sistemų patikrai realiomis sąlygomis.

    Šį kartą „SpaceX“ tikslas ambicingesnis nei įprasta: bendrovė nori pirmą kartą vieno skrydžio metu pabandyti susigrąžinti abu raketos laipsnius. Tai reikštų dar vieną bandymą sugauti „Super Heavy“ pirmąjį laipsnį ir pirmą kartą analogiškai perimti patį „Starship“ antrąjį laipsnį.

    „Vienintelis būdas tvariai išplėsti sąmonės ribas už Žemės ribų yra visiškai daugkartinis orbitinis nešėjas. Manau, kad tai būtų vienas svarbiausių technologinių lūžių civilizacijos istorijoje“, – sakė Elonas Muskas.

    Iki šiol „Starship“ antrasis laipsnis yra atlikęs kelis kontroliuojamus nusileidimus vandenyne, tačiau sugavimas ore yra visiškai kitas sudėtingumo lygis. Tam planuojama pasitelkti starto bokštą su didelėmis mechaninėmis „rankomis“, kurios turėtų perimti grįžtantį aparatą ir taip sumažinti nusileidimo apkrovas bei paruošimo laiką.

    Jei bandymas pavyktų, tai būtų reikšmingas postūmis link pagrindinio programos tikslo: sukurti visiškai daugkartinę, greitai pakartotiniam naudojimui paruošiamą itin sunkios klasės raketą. Tokia koncepcija svarbi ne tik planuojant misijas į Mėnulį ar Marsą, bet ir mažinant vieno paleidimo kainą bei didinant startų dažnį.

    Kaip ir ankstesni bandymai, planuojamas skrydis turėtų vykti iš „Starbase“ aikštelės Teksase. Tuo pat metu „SpaceX“ tęsia pasirengimą ateityje vykdyti „Starship“ paleidimus ir iš Floridos, kur modernizuojama 39A aikštelė Kennedy kosminiame centre, nuomojama iš NASA.

  • ES atveria naują Arkties strategiją: saugos kabelius, ledlaužius ir stebės Rusijos veiksmus

    Europos Sąjunga pristatė atnaujintą požiūrį į Arktį, kuriame greta klimato kaitos ir aplinkosaugos vis daugiau vietos skiriama saugumui. Briuselis pabrėžia, kad tirpstant jūros ledui atsiveria nauji laivybos keliai ir žaliavų gavybos galimybės, o tai didina didžiųjų valstybių konkurenciją regione.

    Europos Komisija akcentuoja, kad Arkties stabilumo taisyklės nebėra savaime suprantamos, todėl ES turi prisitaikyti prie pasikeitusios geopolitinės realybės. Strategijoje siekiama stiprinti prevenciją, situacijos suvokimą ir valstybių narių koordinavimą, ypač Šiaurės Atlanto ir Arkties prieigose.

    Satelitai ir jūrų saugumo centras

    Vienas svarbiausių plano elementų yra grėsmių aptikimo pajėgumų stiprinimas, remiantis palydovine stebėsena ir duomenų analize. ES taip pat numato kurti jūrų saugumo centrą, kuris padėtų sujungti ir įvertinti skirtingų institucijų bei valstybių narių renkamą informaciją.

    Daug dėmesio skiriama kritinei infrastruktūrai, ypač povandeniniams telekomunikacijų kabeliams. Pastaraisiais metais Europoje augant susirūpinimui dėl incidentų jūroje, strategija orientuojasi į greitesnį pažeidimų nustatymą, apsaugos koordinavimą ir operatyvesnį remonto organizavimą.

    Atskirai išskiriamas vadinamųjų šešėlinių tanklaivių stebėjimas, siejamas su sankcijų apėjimo rizikomis. ES tikslas yra gerinti laivybos duomenų matomumą ir keitimąsi informacija, kad būtų lengviau identifikuoti įtartinus maršrutus bei veiklos modelius.

    Ledlaužių trūkumas ir bendri pirkimai

    Strategijoje pabrėžiama, kad Europai trūksta ledlaužių ir kitų laivų, galinčių patikimai veikti sudėtingomis arktinėmis sąlygomis. Dokumente numatoma ieškoti būdų, kaip didinti šių pajėgumų prieinamumą, įskaitant bendrus pirkimus, resursų telkimą ir dalijimąsi operacinėmis galimybėmis.

    Toks modelis Briuselyje matomas kaip priemonė greičiau užpildyti pajėgumų spragas, nes pavienėms šalims modernių laivų įsigijimas ir išlaikymas yra brangus ir ilgas procesas. Kartu akcentuojama, kad Arkties logistika ir reagavimas į incidentus reikalauja iš anksto suderintų procedūrų.

    Grenlandija, kabeliai ir priklausomybės

    ES dėmesį Arkties regionui sustiprina ir tai, kad Danija, Suomija ir Švedija priskiriamos arktinėms valstybėms, todėl šiauriniai jūrų maršrutai tiesiogiai siejami su visos Europos saugumu. Strategija taip pat siejama su įtampomis dėl Grenlandijos geopolitinės reikšmės ir augančiu susidomėjimu jos infrastruktūra bei ištekliais.

    Ursula von der Leyen anksčiau buvo paskelbusi apie maždaug 200 000 000 eurų ES paramos paketą Grenlandijai, siekiant stiprinti bendradarbiavimą ir matomumą regione. Naujoje kryptyje numatomos priemonės, kuriomis norima mažinti Europos priklausomybę nuo užsienio tiekėjų kontroliuojamos infrastruktūros, įskaitant technologijų sektorių.

    Vienas konkretesnių projektų yra saugaus povandeninio kabelio, sujungiančio Grenlandiją su žemynine ES dalimi, idėja. Jis būtų platesnės arktinės jungčių sistemos dalis, kuri ateityje galėtų apimti ir ryšius su Kanada, Japonija bei Pietų Korėja, didinant maršrutų įvairovę ir atsparumą.

    Strategijoje taip pat numatoma glaudesnė partnerystė su panašiai saugumo iššūkius vertinančiomis šalimis už ES ribų. Tarp įvardijamų partnerių minimos Kanada, Jungtinė Karalystė ir Norvegija.

  • „Oppo“ šokiruoja kainomis: „Find X10“ ir „X10 Pro Max“ startavo Lenkijoje su rekordine kamera

    „Oppo“ šokiruoja kainomis: „Find X10“ ir „X10 Pro Max“ startavo Lenkijoje su rekordine kamera

    „Oppo“ oficialiai pristatė „Find X10“ serijos flagmanus tarptautinei rinkai, o pirmieji konkretūs europiniai įkainiai paaiškėjo Lenkijoje. Gamintojas akcentuoja fotografijos galimybes, tačiau pirkėjams teks susitaikyti, kad tai brangiausio segmento telefonai.

    Kainų kartelė keliama ne tik dėl techninių parametrų, bet ir dėl agresyvesnio pozicionavimo šalia kitų premium modelių. Pastaraisiais metais flagmanų kainas papildomai augino brangstantys lustai, pažangūs ekranai ir kamerų moduliai, o gamintojai vis dažniau remiasi išankstiniais užsakymais su priedais.

    Kainos Lenkijoje ir palyginimas

    Lenkijos rinkai paskelbtos „Oppo Find X10“ serijos kainos rodo, kad „X10 Pro Max“ yra aiškiai brangesnis už bazinį modelį. Tuo pat metu konkurentų ankstesnių mėnesių flagmanai dažnai pinga, todėl daliai pirkėjų racionalesnis pasirinkimas gali būti jau rinkoje esantys modeliai su sumažintomis kainomis.

    Lenkijoje minimos ir konkurentų alternatyvos: „Samsung“ bei „Xiaomi“ aukščiausios klasės telefonai parduodami už sumas, kurios, perskaičiavus iš zlotų, sudaro maždaug 1 350–1 450 eurų. Tokie palyginimai dažnai daromi siekiant parodyti, kad naujas „Oppo“ kainodaros lygis pataiko tiesiai į stipriausių konkurentų teritoriją.

    „Oppo“ taip pat siūlo skatinamuosius privalumus: nuolaidų kuponą naujienlaiškio prenumeratoriams ir papildomas nuolaidas keičiant seną įrenginį į naują. Be to, žadama papildoma apsauga ekranui ir kameros objektyvui pirmaisiais metais bei pratęsta garantija.

    „Find X10 Pro Max“: ekranas, galia ir baterija

    „Oppo Find X10 Pro Max“ komplektuojamas su 6,78 colio LTPO AMOLED ekranu, kuris palaiko iki 144 Hz atsinaujinimo dažnį. Gamintojas nurodo iki 2 000 nitų įprastą ryškumą ir dar didesnį pikinį ryškumą, taip pat HDR formato palaikymą ir „Corning Gorilla Glass Victus 2“ apsaugą.

    Už našumą atsakingas „MediaTek Dimensity 9600 Pro“ lustas, o prekyboje Lenkijoje minimas vienas komplektacijos variantas su 512 GB vidinės atminties. Įrenginys turi stereogarsiakalbius, po ekranu įmontuotą pirštų atspaudų skaitytuvą, naujausią „Bluetooth 6.2“ ir veikia su „Android 17“ bei „ColorOS 17“ sąsaja.

    Baterija siekia 7 150 mAh, tačiau pažymima, kad kai kuriuose regionuose talpa gali skirtis nuo Kinijos rinkai skirto varianto. Numatytas 80 W greitasis įkrovimas „SuperVOOC“ standartu ir iki 50 W belaidis įkrovimas.

    Kameros: trys 200 MP sensoriai

    Didžiausias „Find X10 Pro Max“ akcentas yra kamerų sistema, kurioje įvardijami net trys 200 megapikselių sensoriai. Toks sprendimas išskirtinis, nes dauguma gamintojų aukštą raišką paprastai pasilieka vienam pagrindiniam jutikliui, o kiti moduliai būna mažesnės raiškos.

    Taip pat minima partnerystė su „Hasselblad“, „DeepPix“ technologijos ir 8K vaizdo įrašymas. Papildomai siūlomas „Hasselblad Teleconverter Kit“ priedas, kuris Lenkijoje kainuoja apie 350 eurų ir skirtas išplėsti priartinimo galimybes.

    „Oppo Find X10“ modelis pozicionuojamas kaip pigesnė alternatyva: jis turi 6,59 colio AMOLED ekraną, iki 144 Hz atsinaujinimą, „MediaTek Dimensity 9600M“ lustą ir iki 12 GB RAM. Kamerų sistema paprastesnė, tačiau vis dar akcentuojamas 200 megapikselių pagrindinis sensorius, 50 megapikselių itin plataus kampo kamera ir 50 megapikselių priekinė kamera.

  • Išbandė „vivo“ X500 Pro ir Pro Max: foto galios stebina, bet vienas dalykas rimtai erzina

    Išbandė „vivo“ X500 Pro ir Pro Max: foto galios stebina, bet vienas dalykas rimtai erzina

    Į rankas patekę „vivo“ X500 Pro ir X500 Pro Max jau pirmą akimirką aiškiai išduoda, kam jie skirti: mobiliosios fotografijos gerbėjams. Gamintojas akcentuoja ne tik kamerų sistemą, bet ir visą patirtį, pradedant dizainu ir baigiant priedais, kurie labiau primena foto įrangą nei įprastą išmanųjį telefoną.

    Didžiausias įspūdis – pakuotė ir komplektacija. Kartu su X500 Pro Max galima gauti išplėstinį Photographer Kit rinkinį, kurio mastas gerokai pranoksta įprastus telefonų priedus. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip aiški žinutė, kad čia taikomasi į kūrėjus, keliautojus ir tuos, kurie telefonu filmuoja bei fotografuoja kasdien.

    Dizainas ir ergonomika

    Pastaraisiais metais telefonų nugarėlės dažnai būna slidžios ir greitai pasidengia pirštų žymėmis, tačiau šiuo atveju „vivo“ maloniai nustebina. Matinis paviršius yra praktiškesnis kasdienybėje, o pats surinkimas palieka solidumo įspūdį, kurio pirkėjai tikisi iš aukštesnės klasės modelių.

    Vis dėlto akivaizdžiausias kompromisas – didelė apvali kameros „sala“ nugarėlėje. Ji iš karto signalizuoja, kad fotografija čia yra prioritetas, tačiau daliai žmonių toks iškilimas gali erzinti dėl nestabilumo padėjus telefoną ant stalo ar dėl nepatogumo laikant be dėklo.

    X500 Pro Max dydis taip pat nėra visiems. Nors didelis ekranas patogus nuotraukoms redaguoti ar video peržiūrai, tokį įrenginį sunkiau patogiai valdyti viena ranka, ypač jei dar naudojami fotografijos priedai.

    Ekranas ir baterija: skaičiai įspūdingi

    Abu modeliai naudoja OLED ekranus su prisitaikančiu atnaujinimo dažniu nuo 1 iki 144 Hz. Tai svarbu ne tik sklandžiam vaizdui, bet ir energijos taupymui, nes ekranas gali „nenaikinti“ baterijos tada, kai maksimalus dažnis nereikalingas.

    X500 Pro ekranas siekia 6,36 colio, o X500 Pro Max – 6,85 colio, be to, didesnysis modelis siūlo QHD+ raišką. Gamintojas mini iki 4 400 nitų ryškumą, o tokie parametrai realybėje reiškia patogesnį naudojimą ryškioje saulėje, kas fotografuojant lauke yra itin aktualu.

    Baterijos taip pat didelės: X500 Pro turi 6 510 mAh, o X500 Pro Max – 7 800 mAh talpą. Palaikomas 90 W laidinis įkrovimas ir iki 40 W belaidis įkrovimas, kas svarbu tiems, kurie intensyviai filmuoja, fotografuoja ir greitai išnaudoja energijos resursus.

    Kameros ir priedai: telefonas, kuris nori būti fotoaparatu

    „vivo“ čia remiasi ZEISS optika ir pabrėžia sprendimus, kurie skirti detalesniam vaizdui bei tikslesnei spalvų ir kontrasto kontrolei. Didesniajame X500 Pro Max teleobjektyvas derinamas su 200 Mpix jutikliu, o taip pat minimas pažangus stabilizavimas ir lazerinis fokusavimo sprendimas, skirtas greitesniam ir tikslesniam taikymui į objektą.

    X500 Pro teleobjektyvui naudojamas Sony LYTIA 610 64 Mpix jutiklis, o pagrindinė kamera abiejuose modeliuose paremta Sony LYTIA L910. Gamintojas taip pat akcentuoja ZEISS T* dangą, kuri paprastai siejama su atspindžių ir „šviesos pliūpsnių“ mažinimu sudėtingomis apšvietimo sąlygomis.

    Išskirtinė X500 Pro Max idėja – telekonverteriai, kurie išplečia priartinimo galimybes. Tokie priedai telefonuose vis dar nėra masinis reiškinys, tačiau tendencija aiški: gamintojai vis dažniau ieško būdų, kaip kūrėjams duoti daugiau optinių įrankių neauginant paties telefono storio iki nepatogaus lygio.

    Didžiausias klausimas lieka praktiškumas. Didelis komplektas su foto priedais atrodo įspūdingai, bet kasdieniam nešiojimui jis gali būti nepritaikytas, todėl realiam naudojimui dažnai prireikia papildomos, patogesnės rankinės ar dėklo, kad priedai nevirstų namuose paliekamu aksesuaru.

    Bendra kryptis aiški: X500 serija taikosi į žmones, kurie nori flagmano su rimta kamera, o X500 Pro Max su Photographer Kit – į tuos, kurie sąmoningai kuria turinį ir ieško telefono, galinčio bent dalį fotoaparato scenarijų pakeisti ar papildyti. Jei „vivo“ pavyks užtikrinti gerą programinės įrangos patirtį ir stabilų kameros veikimą kasdienėse situacijose, tai gali būti vienas įdomesnių pasirinkimų mobiliosios fotografijos segmente.

  • Lenkijos kariuomenė jau gavo pirmuosius „Kleszcz“: kuo šie šarvuočiai pakeis BRDM-2

    Lenkijos kariuomenė jau gavo pirmuosius „Kleszcz“: kuo šie šarvuočiai pakeis BRDM-2

    Pirmieji „Kleszcz“ jau daliniuose

    Lenkijos ginkluotės agentūra pranešė pradėjusi perduoti pirmuosius lengvuosius šarvuotus žvalgybos transporterius LOTR „Kleszcz“ Sausumos pajėgų žvalgybos padaliniams. Skelbiama, kad kita partija į dalinius turėtų atkeliauti dar šiais metais.

    Pirmieji vienetai, remiantis viešai skelbta informacija, pasiekė 15-ąją Gižycko mechanizuotąją brigadą, kur prasidės naujos technikos įvedimo procesas. Lenkijai tai svarbus žingsnis modernizuojant žvalgybos pajėgumus ir atsisakant sovietinės kilmės technikos.

    Kaina ir sutartys iki 2035 metų

    „Kleszcz“ gamina bendrovė „AMZ Kutno“, o pristatymai vykdomi pagal 2024 metais rugpjūtį pasirašytą vykdomąją sutartį. Ji apima 28 transporterius su logistiniu ir mokymo paketu, o vertė siekia apie 180 000 000 eurų.

    Numatyta, kad šios sutarties įgyvendinimas truks iki 2028 metų. Tai pirmasis etapas pagal 2024 metais vasarį pasirašytą pagrindinę sutartį, kuri numato iki 286 „Kleszcz“ įsigijimą iki 2035 metų.

    Taip pat skelbta, kad 2026 metais gegužę pasirašyta dar viena vykdomoji sutartis dėl papildomų 24 transporterių, finansuojamų ES programos SAFE lėšomis. Šie automobiliai turėtų atitekti batalionams, kuriuose eksploatuojami K2 tankai.

    Kuo „Kleszcz“ skiriasi nuo senos technikos

    „Kleszcz“ sukurtas remiantis „Bóbr-3“ platforma ir yra plaukianti 4×4 ratinė mašina, skirta penkių karių žvalgybos grupei. Skelbiama, kad kelyje ji gali pasiekti iki 90 kilometrų per valandą greitį, vandenyje apie 7 kilometrus per valandą, o nuotolis siekia apie 600 kilometrų.

    Šarvų apsauga atitinka STANAG 4569 2 lygį, su galimybe ją didinti iki 3 lygio. Tai praktiškai reiškia didesnį įgulos išgyvenamumą, ypač atsižvelgiant į šiuolaikiniams konfliktams būdingas artilerijos skeveldras, dronų atakas ir pasalas.

    Ginkluotė integruota į nuotoliniu būdu valdomą modulį su 12,7 milimetro ir 7,62 milimetro kulkosvaidžiais. Žvalgybai svarbiausia dalis yra jutikliai ir ryšys: nurodoma, kad transporteris gali būti komplektuojamas mūšio lauko radaru, optoelektronine stebėjimo sistema ir išplėstomis ryšio priemonėmis.

    Lenkijos kariuomenei „Kleszcz“ turi palaipsniui pakeisti BRDM-2, konstrukciją iš 20 amžiaus šeštojo dešimtmečio. Nors dalis šių mašinų buvo modernizuota, jų apsauga ir ergonomika neatitinka dabartinių reikalavimų, todėl perėjimas prie naujos platformos laikomas vienu svarbesnių žvalgybos grandies atnaujinimo etapų.

    Lenkijos pramonei tai kartu yra signalas apie perėjimą nuo prototipų ir bandymų prie serijinių pristatymų, o kariuomenei, kad prioritetas teikiamas judrumui, situacijos suvokimui ir ryšio patikimumui. Būtent šios savybės šiandien dažnai nulemia, ar žvalgybos padalinys geba veikti greitai ir išlikti nepastebėtas.

  • Kinija braižo tanko ateitį: 450 km smūgis ir branduolinis reaktorius vienoje mašinoje

    Kinija braižo tanko ateitį: 450 km smūgis ir branduolinis reaktorius vienoje mašinoje

    Kinijos tyrėjai pristatė ilgalaikę sunkios kovos mašinos raidos viziją, kurioje pagrindiniu veiksniu tampa ne tik šarvai ar patrankos kalibras, bet ir energija. Technologinį kelią siūlo Inner Mongolia First Machinery Group kartu su Beijing Institute of Technology, o jis apima sprendimus iki 2045 metų ir vėliau.

    Ši koncepcija nėra paruoštas konkretaus tanko projektas, o veikiau gairės, kokios energijos kaupimo ir ginkluotės technologijos galėtų atsirasti per kelis dešimtmečius. Ekspertai pabrėžia, kad moderni šarvuota technika vis labiau remiasi elektra, kuri maitina jutiklius, ryšius, aktyvios apsaugos sistemas, optiką ir elektroninę kovą.

    Pirmi du etapai iki 2045 metų

    Pirmajame etape, numatomame iki 2035 metų, minima apie 1 500 arklio galių dyzelinė jėgainė, papildyta superkondensatoriais ir smagračiais. Tokia schema būtų skirta tiekti energiją ir elektromagnetiniam pabūklui, kurio energija įvardijama apie 10 megadžaulių, o teorinis nuotolis siektų apie 150 kilometrų.

    Antrajame etape, apimančiame 2035–2045 metų laikotarpį, dyzelio galia augtų iki maždaug 2 000 arklio galių. Taip pat numatoma apie 5 tonas pažangių energijos kaupiklių, o elektromagnetinio pabūklo parametrai vizijoje didėtų iki maždaug 20 megadžaulių ir apie 300 kilometrų teorinio nuotolio.

    Po 2045 metų: reaktorius ir 450 km teorija

    Trečiasis etapas, kuris įvardijamas kaip galimas po 2045 metų, siejamas su itin kompaktišku reaktoriumi, aušinamu švino ir bismuto lydiniu. Koncepcijoje minimas apie 10 megavatų šiluminės galios reaktorius, telpantis maždaug 2 kubinių metrų tūryje, su iki 3 tonų sveriančiomis apsaugomis ir bent penkerių metų kuro resursu.

    Tokiu atveju elektromagnetinio pabūklo energija vizijoje pasiektų apie 50 megadžaulių, o sviedinio greitis būtų apie 3,5 kilometro per sekundę. Teoriškai teigiama, kad tai leistų smogti taikiniams iki 450 kilometrų atstumu, tačiau tokie skaičiai labiau primena fizikos galimybių ribų paiešką, o ne artimiausio meto kovinę realybę.

    Kodėl tai gali likti tik vizija

    Didžiausias railgun tipo sprendimų iššūkis yra ne vien energijos šaltinis, o gebėjimas per itin trumpą laiką atiduoti milžinišką impulsą. Net jei reaktorius užtikrintų stabilų energijos tiekimą, vis tiek reikėtų didžiulės energijos talpyklos, galios elektronikos ir patikimų komponentų, atlaikančių ekstremalias apkrovas.

    Praktiką riboja ir inžinerija: į maždaug 60 tonų platformą reikėtų sutalpinti įgulą ar autonomines valdymo sistemas, šarvus, ginkluotę, aušinimą, energijos kaupiklius ir reaktoriaus apsaugas. Be to, net ir vadinamasis beveik neribotas nuvažiuojamas atstumas neišspręstų amunicijos papildymo, remonto bei įgulos nuovargio klausimų.

    Analitikai pažymi, kad tokios idėjos vertingiausios kaip signalas apie kryptį: ateities šarvuotos platformos gali virsti energijos mazgais, kurie maitina radarus, elektroninę kovą, lazerius ar mikrobangų ginkluotę. Vis dažniau svarstoma, kad didžiausią prasmę tokios schemos įgytų bepilotėse ar mišrių įgulų sistemose, kur rizika žmonėms mažinama, o energijos poreikiai tik auga.

  • „Shrek 2“ grįžta atnaujintas: paskelbta premjeros data ir netikėta detalė apie „Xbox“

    Po daugiau nei 20 metų į žaidėjų akiratį grįžta pagal animacinį filmą sukurtas „Shrek 2“ vaizdo žaidimas. Pristatyta atnaujinta versija „Shrek 2 Remastered“, kurią lydėjo trumpas anonsas ir patvirtinta premjeros data.

    Originalus „Shrek 2“ žaidimas pasirodė 2004 metais, tuo pat metu, kai kinus pasiekė ir antroji animacinio filmo dalis. Tuomet jis buvo išleistas kelioms platformoms, tarp jų „PlayStation 2“ ir „Xbox“, o siužetas tiesiogiai sekė filme pasakojamą istoriją.

    Nors tuo metu žaidimas buvo vertinamas gana griežtai, kritikai dažnai akcentavo idėjų stoką ir pasikartojančią struktūrą. Vis dėlto nostalgija ir šiuolaikinė remasterių banga pastaraisiais metais sugrąžino ne vieną panašaus laikotarpio projektą, ypač kai leidėjai ieško saugesnių būdų atgaivinti žinomus prekės ženklus.

    Kas kuria ir kas keisis?

    Už atnaujintą leidimą atsakinga studija „Aspyr“, kuri pastaraisiais metais specializuojasi klasikinių žaidimų sugrąžinime į šiuolaikines sistemas. Anonse matyti atnaujinta grafika ir aiškiai perdirbtas vaizdas, o kūrėjai žada ir žaidimo eigos patobulinimų.

    Tokio tipo atnaujinimai paprastai apima didesnę raišką, stabilesnį kadrų dažnį, patogesnį valdymą ir platesnius pritaikymo nustatymus šiuolaikiniams ekranams. Kol kas neatskleidžiama, kiek bus keičiamas turinys ar lygiai, tačiau pabrėžiama, kad tai ne vien kosmetinis pataisymas.

    Kada premjera ir kur bus galima žaisti?

    „Shrek 2 Remastered“ turėtų pasirodyti lapkričio 10 dieną „Xbox Series X|S“ konsolėse. Apie kitas platformas kol kas nepranešama, todėl bent starto metu tai atrodo kaip „Microsoft“ ekosistemos išskirtinumas.

    Rinkoje tai reikšminga detalė, nes pastaruoju metu leidėjai vis dažniau žongliruoja laikinais išskirtinumais, siekdami išsiskirti perpildytame leidimų kalendoriuje. Jei žaidimas sulauks dėmesio, tikėtina, kad vėliau gali būti paskelbti ir papildomi išleidimai kitose sistemose.

  • „EA Sports“ patvirtino legendinės bokso serijos sugrįžimą: žaidėjai laukė daugiau nei 10 metų

    „EA Sports“ patvirtino legendinės bokso serijos sugrįžimą: žaidėjai laukė daugiau nei 10 metų

    „EA Sports“ oficialiai patvirtino, kad sugrįžta legendinė bokso žaidimų serija „Fight Night“. Tai viena geriausiai vertintų bokso simuliacijų istorijoje, tačiau naujų dalų gerbėjai nematė nuo 2011 metų, kai pasirodė „Fight Night Champion“.

    Serijos šaknys siekia dar „Knockout Kings“ laikus, kai žaidimuose buvo naudojamos tikrų sportininkų licencijos. Žaidėjai galėjo valdyti bokso legendas ir tuometinius ringo lyderius, o vėliau franšizė evoliucionavo į „Fight Night“, išsiskyrusią pristatymu, grafika ir ringo atmosfera.

    Pastarąjį dešimtmetį bokso žanras vaizdo žaidimuose buvo apmiręs, o rinka taip ir nesulaukė aiškaus lyderio. Ambicingai pristatytas „Undisputed“, reklamuotas ir žinomų sportininkų, nesugebėjo tapti masiniu hitu, todėl „EA Sports“ sugrįžimas daugeliui atrodo kaip realiausia proga žanrui atgimti.

    Apie galimą serijos sugrįžimą dar 2024 metais užsiminė boksininkas Oscaras De La Hoya, socialiniuose tinkluose publikavęs dviprasmiškas užuominas apie naują projektą. Tuomet nebuvo aišku, ar tai susiję su „EA Sports“, o tema ilgam nutilo.

    Situacija pasikeitė, kai socialiniuose tinkluose pasirodė patvirtinta oficiali „EA Sports Fight Night“ paskyra su pirmuoju įrašu. „Visiems, kurie likote su mumis: Fight Night sugrįžta“, – sakoma žinutėje, kurią lydi šūkis apie tai, kad kova niekada nesibaigia.

    Kol kas kūrėjai neatskleidė nei išleidimo datos, nei platformų, nei pirmojo vaizdo įrašo ar platesnių detalių apie žaidimo turinį. Vis dėlto vien pats patvirtinimas rodo, kad kompanija vėl mato potencialą bokso simuliacijose, o tai gali reikšti rimtesnę konkurenciją sporto žaidimų rinkoje artimiausiais metais.