CP v2

Category: Transportas

  • „Hyundai“ robotaksi jau Las Vegase: „Uber“ programėlėje iškviesite „Ioniq 5“ be vairuotojo?

    „Hyundai“ robotaksi jau Las Vegase: „Uber“ programėlėje iškviesite „Ioniq 5“ be vairuotojo?

    Robotaksi startas Las Vegase

    Autonominio vairavimo technologijų bendrovė „Motional“, priklausanti „Hyundai“, pradėjo teikti robotaksi paslaugą Las Vegase. Keleiviai elektrinius „Hyundai Ioniq 5“ gali užsisakyti per „Uber“ programėlę, o kelionės mieste vykdomos viešais maršrutais.

    Starto etape automobiliuose dar dirba saugos operatorius, sėdintis prie vairo ir galintis perimti valdymą. „Motional“ ir „Uber“ skelbia, kad vėliau planuojama pereiti prie visiškai be vairuotojo vykdomų kelionių, tačiau tai priklausys nuo technologinio pasirengimo ir leidimų.

    Kas yra SAE 4 lygis

    „Motional“ pabrėžia, kad „Ioniq 5“ robotaksi platforma sukurta taip, kad galėtų atitikti SAE 4 lygio autonominio važiavimo reikalavimus. Tai reiškia, kad tam tikrose iš anksto apibrėžtose teritorijose ir sąlygomis automobilis gali važiuoti savarankiškai, o žmogaus įsikišimas neturėtų būti būtinas.

    Tokio tipo sprendimai paprastai diegiami etapais: nuo bandymų su saugos operatoriais iki ribotos apimties paslaugos be vairuotojų. Praktikoje svarbiausi veiksniai yra patikimumas realiomis miesto sąlygomis, avarinių situacijų valdymas ir atitiktis vietos bei nacionaliniams saugumo standartams.

    Kaip veikia kelionės per „Uber“

    Pasak projekto partnerių, norint padidinti tikimybę gauti robotaksi, „Uber“ programėlėje galima įjungti atitinkamą pasirinkimą kelionės nustatymuose. Užsisakant tam tikrų kategorijų keliones, sistema gali pasiūlyti „Motional“ automobilį be papildomo mokesčio, o keleivis visada gali atsisakyti ir rinktis įprastą automobilį.

    Atvykus robotaksi, kelionė pradedama per programėlę, kuria taip pat atrakinamos automobilio durys. Tokia schema leidžia integruoti autonomines transporto priemones į jau egzistuojančią platformą, vartotojui nekeičiant įpročių.

    Kur važiuoja ir kas laukia toliau

    Pradžioje robotaksi maršrutai orientuoti į intensyviausias Las Vegaso zonas, įskaitant Las Vegas Boulevard atkarpas ir populiarias keleivių paėmimo vietas prie didžiųjų viešbučių. Veikla taip pat apima kai kurias miesto centro teritorijas bei prekybos rajonus netoli oro uosto.

    „Motional“ nurodo, kad veikimo teritorija ateityje turėtų plėstis, tačiau tikslaus grafiko nepateikia. Tuo pat metu konkurencija šiame mieste auga: autonominių taksi bandymus ir plėtrą regione vykdo ir kiti rinkos dalyviai, todėl Las Vegasas tampa viena svarbiausių robotaksi poligonų JAV.

    „Motional“ ir „Uber“ partnerystė paskelbta kaip ilgalaikė, o pirmieji projektai anksčiau buvo testuojami ir per pristatymo paslaugas. Robotaksi paleidimas viešam naudojimui rodo, kad bendrovės siekia autonominį važiavimą perkelti iš pilotų į kasdienį miesto transportą, nors kelias iki visiškai be vairuotojo veikiančių kelionių dar priklausys nuo saugos rezultatų ir reguliavimo.

  • „Uber“ ir „Rivian“ sudrebino rinką: iki 50 000 R2 robotaksi jau turi datą – kas laukia Europoje?

    „Uber“ ir „Rivian“ sudrebino rinką: iki 50 000 R2 robotaksi jau turi datą – kas laukia Europoje?

    Sandoris, galintis pakeisti pavežėjimą

    „Uber“ ir „Rivian“ susitarė dėl didelio masto partnerystės: per kelerius metus į platformą planuojama įtraukti iki 50 000 autonominių R2 modelio robotaksi. Pirmasis etapas numato apie 10 000 automobilių įsigijimą, o vėliau numatyta galimybė parką reikšmingai plėsti.

    Pagal paskelbtas sąlygas, „Uber“ taip pat planuoja investuoti į „Rivian“ iki maždaug 1 150 000 000 eurų. Toks žingsnis rodo, kad robotaksi kryptis bendrovei tampa ne vien eksperimentu, o strateginiu veiklos ramsčiu.

    Kada robotaksi pasirodys gatvėse?

    Pirmieji „Rivian“ R2 robotaksi, kuriuos bus galima užsisakyti tik per „Uber“ programėlę, turėtų pradėti darbą 2028 metais. Pirmosiomis vietomis įvardijami San Franciskas ir Majamis, kur autonominių transporto priemonių bandymai tradiciškai vyksta aktyviausiai.

    Po starto planuojama plėtra iki 25 miestų JAV, Kanadoje ir Europoje iki 2031 metų pabaigos. Europoje tokie planai reikštų neišvengiamą susidūrimą su griežtesniais saugos, atsakomybės ir duomenų reguliavimo reikalavimais, todėl realus diegimo tempas priklausys nuo leidimų ir vietos taisyklių.

    Kokia technologija slypi už R2?

    „Rivian“ skelbia vystanti trečios kartos autonomijos platformą, kuri turėtų priartinti bendrovę prie 4 lygio autonominio vairavimo. 4 lygis reiškia, kad automobilis tam tikrose zonose ir sąlygomis gali važiuoti be žmogaus įsikišimo, tačiau tokiai paslaugai būtina itin aiški teisinė ir operacinė aplinka.

    Bendrovė yra pateikusi ir techninius akcentus: 360 laipsnių matymui numatytas kamerų, radarų ir lidaro derinys, o skaičiavimams naudojami pačios „Rivian“ lustai. Vis dėlto neatskleidžiama, ar robotaksi versija nuo pat pradžių naudos naujausią jutiklių komplektą, nes ankstyvieji R2 egzemplioriai gali turėti kitokią įrangos konfigūraciją.

    „Negalėtume labiau džiaugtis šia partneryste su „Uber“ – ji padės paspartinti kelią į 4 lygio autonomiją ir kurti vieną saugiausių bei patogiausių platformų pasaulyje“, – sakė „Rivian“ įkūrėjas ir vadovas RJ Scaringe.

    Kodėl tai svarbu „Uber“ ir rinkai?

    „Uber“ jau kurį laiką ieško būdų, kaip mažinti kelionių pasiūlos kainos svyravimus ir priklausomybę nuo vairuotojų pasiūlos. Robotaksi parkas teoriškai leistų stabiliau planuoti pajėgumus, tačiau kartu kelia klausimų dėl atsakomybės avarijų atveju, draudimo modelių ir paslaugos patikimumo realiomis miesto sąlygomis.

    „Rivian“ ši partnerystė yra proga diversifikuoti pajamas ir įtvirtinti R2 kaip masiškesnį, platesnei auditorijai skirtą modelį. Ankstesni R1T ir R1S modeliai buvo vertinami kaip techniškai stiprūs, tačiau rinkoje susidūrė su aukštos kainos ir mastelio iššūkiais, todėl dideli užsakymai gali tapti kertiniu gamybos planavimo faktoriumi.

  • „Uber“ meta robotaksi kortas ant stalo: daugiau nei 20 partnerių ir planas užkariauti 15 miestų

    „Uber“ meta robotaksi kortas ant stalo: daugiau nei 20 partnerių ir planas užkariauti 15 miestų

    Lenktynės dėl robotaksi

    Pasaulinis transporto sektorius išgyvena lūžį, kurį stumia elektromobilių plėtra ir autonominio vairavimo technologijos. Kol dalis gamintojų kalba apie vis pažangesnes pagalbos vairuotojui sistemas privačiuose automobiliuose, didžiausias trumpalaikis pokytis gali ištikti pavežėjimo rinką.

    „Uber“ siekia atsidurti pačiame šio virsmo centre ir vietoje vienos technologijos tiekėjo strategijos pasirenka platų partnerių tinklą. Bendrovė per pastaruosius kelerius metus sudarė daugiau nei 20 partnerystės susitarimų su automobilių gamintojais ir autonominio vairavimo kūrėjais.

    Partnerių tinklas ir tikslai

    „Uber“ skelbia tikslą iki 2026 metų pabaigos pasiūlyti autonomines keliones 15 miestų ir iki 2029 metų tapti didžiausiu autonominių kelionių tarpininku pasaulyje. Tam ji jungia skirtingas grandis: nuo programinės įrangos ir automobilių gamybos iki įkrovimo, techninės priežiūros bei parkų valdymo.

    Tarp minimų partnerių ir projektų skirtinguose regionuose figūruoja „Waymo“, „Nuro“, „Wayve“, „WeRide“, taip pat automobilių gamintojai, galintys tiekti robotaksi platformas. Plėtra apima ne tik keleivių vežimą: autonominiai sprendimai bandomi ir pristatymuose per „Uber Eats“, ir krovinių gabenime per „Uber Freight“.

    Didžiausias pranašumas – vartotojai

    „Uber“ argumentas paprastas: autonominių automobilių kūrėjams brangu savarankiškai pritraukti klientus, o bendrovė jau turi milžinišką auditoriją ir išvystytą atsiskaitymų infrastruktūrą. Įmonė nurodo turinti daugiau nei 200 milijonų mėnesinių naudotojų visame pasaulyje, o tai suteikia mastą, kurį naujiems robotaksi žaidėjams sunku pasiekti.

    Tokio modelio logika paremta platformų ekonomika: vartotojui patogiau turėti vieną programėlę kelionei užsisakyti, nei atskiras kiekvienam robotaksi operatoriui. Dėl to „Uber“ tikisi tapti „vartais“ į autonomines keliones, net jei pačios technologijos priklausys partneriams.

    Kodėl „Uber“ pats nekūrė?

    „Uber“ anksčiau bandė kurti nuosavą autonominio vairavimo kryptį, tačiau šios ambicijos buvo sustabdytos, o dėmesys nukreiptas į partnerystes. Šiandien bendrovė pozicionuoja save kaip komercializavimo ir operacijų partnerį: ji siūlo duomenų, klientų aptarnavimo, parkų valdymo, nuotolinės pagalbos ir naudotojo sąsajos sprendimus.

    „Esame įsitikinę, kad autonominiai automobiliai „Uber“ atvers kelių trilijonų vertės galimybę“, – sakė „Uber“ vadovas Dara Khosrowshahi.

    Pinigai, įkrovimas ir realūs apribojimai

    Kad robotaksi galėtų veikti komerciškai, neužtenka vien programinės įrangos: reikalinga patikima įkrovimo infrastruktūra, aptarnavimo bazės ir procesai, mažinantys prastovas. „Uber“ yra paskelbusi apie 100 milijonų JAV dolerių investiciją į greitojo įkrovimo plėtrą, kuri, perskaičiavus apytikriu kursu, sudaro apie 90 milijonų eurų.

    Vis dėlto rinka dar ankstyva: robotaksi paslaugos daug kur vis dar nepelningos, joms reikia didelių pradinių investicijų, o veiklą riboja skirtingi vietos reguliavimo režimai. Papildomas iššūkis – patikimumas sudėtingomis oro sąlygomis ir sistemų atsparumas netikėtiems sutrikimams.

    Kas laukia vairuotojų?

    Autonomija kelia ir socialinį klausimą: ką tai reikš šimtams tūkstančių žmonių, kurie uždirba vairuodami. Ekspertai pabrėžia, kad darbo vietos greičiausiai nedings staiga, tačiau keisis uždarbio struktūra, ypač ramesniais laikotarpiais, kai dalį paklausos galėtų perimti robotaksi.

    „Uber“ taip pat turi lankstumo pranašumą: ji gali derinti autonominius automobilius su žmonių vairuotojais, kad suvaldytų paklausos pikus per šventes, savaitgalius ar masinių renginių metu. Tuo tarpu robotaksi operatoriams būtinas itin aukštas automobilių panaudojimo lygis, kad investicijos atsipirktų.

    Konsolidacija – beveik neišvengiama

    Platus partnerių sąrašas dar negarantuoja, kad visi projektai išliks: rinkoje tikėtina konsolidacija, kai keli technologijų tiekėjai taps dominuojantys, o kiti pasitrauks. „Uber“ strategija šią riziką sklaido, nes bendrovė nestato ant vienos kortos ir gali prisitaikyti prie laimėtojų.

    Analitikai prognozuoja, kad robotaksi plėtra bus laipsniška, o artimiausiais metais autonominės kelionės sudarys tik mažą dalį visų pavežėjimo užsakymų. Tačiau kryptis aiški: kas sugebės suderinti technologiją, infrastruktūrą, kainą ir reguliavimą, tas įgis realų pranašumą.

  • „Amazon“ valdoma „Zoox“ eina į Ostiną ir Majamį: robotaksi be vairo jau veža 350 000 žmonių

    „Amazon“ valdoma „Zoox“ eina į Ostiną ir Majamį: robotaksi be vairo jau veža 350 000 žmonių

    „Amazon“ valdoma autonominių automobilių bendrovė „Zoox“ plečia robotaksi veiklą ir skelbia apie startą dar dviejuose JAV miestuose – Ostine ir Majamyje. Bendrovė pranešė, kad laukiančiųjų sąrašai šiuose miestuose bus atverti artimiausiu metu, o riboto masto kelionės planuojamos pradėti vėliau šiais metais.

    Pirmasis etapas numatomas atsargus: Ostine važiavimai iš pradžių būtų siūlomi bendrovės darbuotojams, jų šeimos nariams ir draugams. Tokia strategija leidžia realiomis sąlygomis patikrinti paslaugos stabilumą, dispečerinę ir klientų patirtį, prieš pradedant platesnį komercinį teikimą.

    Robotaksi be vairo ir pedalų

    „Zoox“ išskirtinumas – specialiai robotaksi paslaugai sukurti elektriniai „kapsulės“ tipo automobiliai, kuriuose nėra nei vairo, nei pedalų. Vietoje įprastų sėdynių išdėstymo čia naudojamos priešais viena kitą įrengtos sėdynės, o keleiviai įlipa pro automatines stumdomas duris.

    Bendrovė nurodo, kad dar 2024 metais technologijas Ostine ir Majamyje bandė su modifikuotais automobiliais, o dabar pereina prie specialiai sukurtos transporto priemonės testinės flotilės. Praktikoje tai reiškia žingsnį nuo inžinerinių bandymų prie kontroliuojamo paslaugos paleidimo.

    Plėtra San Fransiske ir Las Vegase

    Kartu „Zoox“ plečia ir esamas zonas miestuose, kuriuose jau vykdo važiavimus. Las Vegase paslaugos teritorija turėtų apimti Harry Reid tarptautinį oro uostą bei didelio srauto renginių vietas, įskaitant „Sphere“ ir „T-Mobile Arena“, o tai robotaksi verslui svarbu dėl didelių keleivių pikų.

    San Fransiske bendrovė planuoja kelis kartus padidinti geografiškai apribotą zoną, kurioje važiavimai siūlomi į laukiančiųjų sąrašą įtrauktiems keleiviams. Į plėtrą įtraukiamos intensyvaus judėjimo miesto dalys, todėl didžiausias iššūkis čia paprastai būna sudėtinga eismo aplinka ir įvairūs paėmimo taškai.

    Rinka kaista, o patirtis tampa lemiama

    Robotaksi segmentas JAV sparčiai intensyvėja: skirtingos bendrovės renkasi nevienodą kelią – nuo bandomųjų teritorijų iki platesnių paslaugų didmiesčiuose. Ostinas laikomas vienu patraukliausių taškų dėl palankesnio reguliavimo klimato ir ryškios inovacijų ekosistemos, todėl čia susitelkia vis daugiau autonominio transporto bandymų.

    „Zoox“ taip pat tobulina vartotojo patirtį: gerina numatomo atvykimo laiko skaičiavimą, diegia išankstinių įverčių funkcijas prieš užsakant kelionę ir suteikia galimybę prijungti įrenginius per „Bluetooth“. Judriose paėmimo zonose numatyta funkcija, padedanti atpažinti konkretų robotaksi pagal šviesos ir garso signalą.

    Pasak bendrovės, nuo ribotų važiavimų pradžios Las Vegase autonominiai „Zoox“ automobiliai nuvažiavo beveik 2 000 000 mylių, o keleivių skaičius viršijo 350 000. Tuo pačiu technologijos bandymų programa vykdoma ir kituose JAV miestuose, siekiant įvertinti skirtingas eismo, infrastruktūros ir oro sąlygas.

    Ekspertai pabrėžia, kad robotaksi sėkmę vis dažniau lemia ne vien autonominio važiavimo gebėjimai, bet ir patikimas paslaugos organizavimas: aiškūs paėmimo taškai, tikslūs atvykimo laikai, nuoseklus saugumo užtikrinimas bei sklandi pagalba keleiviui. Būtent šie veiksniai dažnai nulemia, ar nauja paslauga iš bandomosios fazės pereis į kasdienį transporto pasirinkimą.

  • „Waymo“ skelbia proveržį: per savaitę jau 500 000 mokamų kelionių – kas vyksta robotaksi rinkoje?

    „Waymo“ skelbia proveržį: per savaitę jau 500 000 mokamų kelionių – kas vyksta robotaksi rinkoje?

    „Alphabet“ valdoma autonominių automobilių bendrovė „Waymo“ pranešė pasiekusi naują mastą: jos robotaksi paslauga Jungtinėse Valstijose jau generuoja apie 500 000 mokamų kelionių per savaitę. Tai reiškia, kad per mažiau nei metus savaitinis kelionių skaičius padvigubėjo, lyginant su maždaug 250 000 kelionių per savaitę, apie kurias buvo kalbėta anksčiau.

    Spartų augimą daugiausia lėmė geografinė plėtra ir didėjantis paslaugos prieinamumas. Jei 2025 metų pradžioje komercinės „Waymo“ operacijos buvo sutelktos keliuose didmiesčiuose, pastaraisiais mėnesiais paslauga išplėsta į daugiau rinkų, taip didinant tiek užsakymų skaičių, tiek automobilių panaudojimą.

    Plėtra į naujus miestus

    Pastaruoju metu „Waymo“ pradėjo teikti keliones dar keliuose JAV miestuose, įskaitant Dalasą, Hiustoną, San Antonijų ir Orlandą. Taip bendras aktyvių rinkų skaičius išaugo iki maždaug 10, o tai reikšmingai keičia paslaugos mastą ir leidžia tikėtis tolimesnio augimo.

    Bendrovė savo planuose taip pat viešai nurodo gerokai platesnį geografinių krypčių sąrašą. Tarp miestų, kurie įvardijami kaip artimiausi plėtros taškai, minimi Niujorkas, Čikaga ir Londonas, nors veiklos startas konkrečiose vietose priklauso nuo reguliavimo, infrastruktūros ir saugos vertinimų.

    Konkurentai atsilieka

    Robotaksi rinkoje konkurencija didėja, tačiau lyderio pozicijas kol kas išlaiko „Waymo“. „Amazon“ priklausanti „Zoox“ paskelbė plečianti pilotines zonas Las Vegase ir San Fransiske bei pradedanti bandymus Ostine ir Majamyje, tačiau tai iš esmės vis dar ankstyvos stadijos plėtra.

    Tuo metu „Tesla“ robotaksi paslauga kol kas siejama su ribotu veiklos mastu viename mieste ir atsargiu diegimu. Dėl skirtingų technologinių strategijų ir reguliavimo reikalavimų rinkoje formuojasi aiški takoskyra tarp plataus komercinio veikimo ir ribotų bandymų.

    Kitas iššūkis – saugus mastelis

    „Waymo“ augant, pagrindiniu uždaviniu tampa ne vien kelionių skaičiaus didinimas, bet ir saugus veikimas skirtingose eismo bei oro sąlygose. Kiekvienas naujas miestas reiškia kitokį kelių ženklinimą, eismo kultūrą, intensyvumą, o kai kur ir sudėtingesnius orus, kurie autonominėms sistemoms yra kritinis išbandymas.

    „Tai atrodo kaip atsakingas ir efektyvus autonominių technologijų mastelio didinimas“, – sakė „Waymo“ atstovai, pristatydami naują pasiektą ribą.

    Bendrovė taip pat atnaujina savo automobilių parką ir planuoja integruoti naujus modelius, tarp jų elektrinius „Hyundai Ioniq 5“ bei „Zeekr“ mikroautobusus. Tai turėtų padėti pakeisti senstančią dalį parko ir lanksčiau prisitaikyti prie skirtingų paslaugos scenarijų, kai vienuose miestuose reikia kompaktiškesnių automobilių, o kituose – didesnės talpos sprendimų.

    Įmonė yra įvardijusi ambicingą tikslą iki metų pabaigos priartėti prie 1 000 000 kelionių per savaitę. Jei tai pavyktų, robotaksi paslaugos JAV priartėtų prie masinio viešojo transporto ir pavėžėjimo platformų masto, o autonominių automobilių rinka gautų vieną ryškiausių komercinio modelio įrodymų.

  • „Volkswagen“ robotaksi išriedėjo į Los Andželą: aišku, kada „Uber“ pradės vežti keleivius

    „Volkswagen“ robotaksi išriedėjo į Los Andželą: aišku, kada „Uber“ pradės vežti keleivius

    Pirmieji bandymai gatvėse

    „Volkswagen“ pradėjo realius autonominių elektrinių mikroautobusų „ID. Buzz“ bandymus Los Andželo gatvėse. Tai vienas ryškiausių Europos gamintojo žingsnių JAV robotaksi rinkoje, kur pastaraisiais metais įsitvirtino keli stiprūs žaidėjai.

    Bandomojoje fazėje į eismą planuojama išleisti daugiau nei 100 transporto priemonių, tačiau jose dar dirbs saugos operatoriai. Tokia praktika įprasta, nes leidžia rinkti duomenis ir tikrinti sistemų patikimumą sudėtingomis miesto sąlygomis.

    Kada pasirodys „Uber“ programėlėje?

    „Volkswagen“ projektas siejamas su partneryste su „Uber“: numatoma, kad „ID. Buzz“ robotaksi vėlesniame etape bus integruoti į pavežėjimo platformą. Pagal paskelbtus planus, keleiviams paslauga „Uber“ tinkle turėtų startuoti 2026 metų pabaigoje.

    Iki to laiko bandymai bus plečiami ir, tikėtina, apims ne vieną JAV miestą. Praktikoje tai reiškia ilgą validavimo etapą, kuriame vertinamas tiek technologijų patikimumas, tiek atitiktis reguliavimui ir saugos reikalavimams.

    „Sukūrę „MOIA America“ prekės ženklą, siekiame vieningo įvaizdžio, plėsdami autonominius bandymus JAV. Los Andželas yra natūrali rinka robotaksi patirtims, o kartu su „Uber“ šią technologiją perkeliame į platformą, kuria pasitiki milijonai“, – sakė Paulas DeLongas.

    Kas slypi „ID. Buzz“ viduje

    Robotaksi versija aprūpinta 27 jutiklių rinkiniu: 13 kamerų, 9 lidaro ir 5 radarais. Tokia architektūra kuriama tam, kad automobilis galėtų „matyti“ aplinką skirtingais būdais ir turėtų atsarginius scenarijus, jei vienas jutiklių tipas konkrečiomis sąlygomis veiktų prasčiau.

    Surinkti duomenys apdorojami kompiuteryje, kuris priima sprendimus eismo situacijose, įskaitant ir atvejus, kai dalyvauja specialiosios tarnybos. Gamintojai autonominio vairavimo srityje ypač daug dėmesio skiria vadinamosioms kraštinėms situacijoms, kurios miestuose pasitaiko rečiau, bet kelia didžiausią riziką.

    Salone numatytos keturios keleivių vietos, o ten, kur tradiciškai būna priekinė keleivio sėdynė, įrengta bagažo erdvė. Vairuotojo vieta kol kas palikta, nes bandomuoju laikotarpiu automobiliai važiuoja su saugos operatoriumi.

    „Volkswagen“ anksčiau skelbė, kad ši platforma projektuojama taip, kad atitiktų SAE 4 lygio automatizuoto vairavimo tikslus, numatant nuotolinę priežiūrą ir saugų reagavimą į nestandartines situacijas. Vis dėlto reali paslaugos plėtra paprastai priklauso ne tik nuo technikos, bet ir nuo miestų leidimų, draudimo, atsakomybės modelių bei eismo priežiūros institucijų reikalavimų.

    Robotaksi rinka pastaruoju metu sparčiai kinta: daugėja bandymų miestų gatvėse, bet kartu auga ir reguliuotojų dėmesys, reikalaujant aiškių saugos įrodymų. Todėl „Volkswagen“ startas Los Andžele vertinamas kaip svarbus etapas, rodantis, kad gamintojas siekia ilgalaikės pozicijos autonominių pavežėjimų segmente.

  • „Tesla“ robotaksi startavo Dalase ir Hiustone, bet yra kabliukas: rasti automobilį beveik neįmanoma

    „Tesla“ robotaksi startavo Dalase ir Hiustone, bet yra kabliukas: rasti automobilį beveik neįmanoma

    Startas dviejuose Teksaso miestuose

    „Tesla“ pradėjo robotaksi paslaugos plėtrą Dalase ir Hiustone, taip išplėsdama savo savavaldžių pavežėjimų tinklą Teksase. Bendrovė socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matomas be vairuotojo važiuojantis „Model Y“.

    Įraše automobilio salone nesimato saugos operatoriaus keleivio vietoje, tačiau kol kas neaišku, ar paslauga abiejuose miestuose iš tiesų vykdoma be žmogaus priežiūros. Autonominio transporto rinkoje tokie bandymai paprastai pradedami atsargiai, ribojant maršrutus ir automobilių skaičių.

    Geografinės ribos ir itin mažas parkas

    Paslauga abiejuose miestuose kol kas veikia tik nedidelėse, iš anksto apibrėžtose teritorijose. Trečiųjų šalių sekimo duomenys rodo, kad Dalase aprėptis siekia apie 31 kvadratinę mylią, o Hiustone apie 25.

    Didžiausia kliūtis norintiems išbandyti naujovę yra automobilių skaičius. Remiantis tuo pačiu sekimu, kiekviename mieste buvo fiksuojamas vos po vieną „Model Y“, todėl realiai tikimybė gauti kelionę gali būti labai maža net ir paslaugai veikiant.

    Konkurencija ir klausimai dėl nuotolinės pagalbos

    Robotaksi rinkoje JAV ryškiausias vardas išlieka „Waymo“, tačiau ir jos veikla Dalase bei Hiustone apibūdinama kaip ribota. Sekimo duomenimis, Hiustone „Waymo“ buvo siejama su vienu robotaksi 23 kvadratinių mylių zonoje, o Dalase apie 48 kvadratinių mylių teritorijoje dirbo 16 elektrinių „Jaguar I-Pace“.

    „Tesla“ robotaksi istorija Teksase prasidėjo Ostine, kur pradžioje automobiliuose buvo taikoma papildoma priežiūra. Vėliau bendrovė ėmė testuoti modelį, kai žmogaus stebėtojų atsisakoma, siekiant pereiti prie visiškai autonominio, neprižiūrimo važiavimo.

    Vis dėlto rinkoje išlieka klausimų dėl to, kiek savarankiškas yra toks važiavimas. Žiniasklaidoje anksčiau buvo skelbta, kad „Tesla“ robotaksi atskirais atvejais gali būti valdomi nuotoliniu būdu žmogaus operatorių, o kiti autonominių transporto priemonių kūrėjai teigia, kad jų nuotolinė komanda tik pataria, bet nevairuoja.

    Dėl to robotaksi plėtra Teksase tampa ne tik technologiniu, bet ir pasitikėjimo klausimu: vartotojams svarbu suprasti, ar automobilis sprendimus priima pats, ar kritinėse situacijose kontrolę gali perimti žmogus. Artimiausiu metu būtent skaidrumas ir realus paslaugos prieinamumas lems, ar „Tesla“ pavyks išplėsti robotaksi už nišinių bandymų ribų.

  • „General Motors“ ruošia naują „Super Cruise“: DI kasdien „pervažiuoja“ 100 metų vairavimo

    „General Motors“ ruošia naują „Super Cruise“: DI kasdien „pervažiuoja“ 100 metų vairavimo

    „General Motors“ (GM) skelbia kurianti naujos kartos „Super Cruise“ pažangios pagalbos vairuotojui sistemą, kuri ateityje turėtų leisti važiuoti ne tik be rankų ant vairo, bet ir be nuolatinės vairuotojo akių kontrolės tam tikromis sąlygomis. Bendrovė teigia, kad sistemos mokymui pasitelkia skaitmenines simuliacijas, kurios per dieną atkuria maždaug 100 metų žmogaus vairavimo scenarijų.

    Naujosios funkcijos debiutas numatomas 2028 metais, pirmiausia „Cadillac Escalade IQ“ modelyje, kuris turėtų būti komplektuojamas su „LiDAR“ jutikliu. GM aiškina, kad papildomi sensoriai ir didesnė skaičiavimo galia yra būtini, norint patikimiau veikti sudėtingose situacijose, pavyzdžiui, prastomis oro sąlygomis ar intensyviame eisme.

    Kas keisis vairuotojui?

    GM vadovė Mary Barra per 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatų pristatymą akcentavo, kad testavimas vyksta tiek virtualiai, tiek realiuose keliuose. Bendrovė nurodė, kad bandymai jau vykdomi Kalifornijoje ir Mičigane, siekiant įvertinti sistemos elgesį įvairiose infrastruktūros ir eismo situacijose.

    „Mes ją testuojame skaitmeninėje aplinkoje, kuri kasdien gali imituoti maždaug 100 metų žmogaus vairavimo“, – sakė Mary Barra.

    Pasak GM, iki šiol vairuotojai su „Super Cruise“ nuvažiavo daugiau nei 1 mlrd. mylių, o prenumeratų skaičius per metus augo 70 proc. Tokie realaus pasaulio duomenys laikomi viena svarbiausių sąlygų, leidžiančių sparčiau gerinti algoritmus ir tikslinti sistemos reakcijas.

    Prenumerata ir pinigai

    „Super Cruise“ jau diegiama vis daugiau GM automobilių – nuo „Cadillac“ iki „Chevrolet“ modelių, tačiau po bandomojo laikotarpio daugeliu atvejų reikalinga mokama prenumerata. Gamintojas nurodo kainodarą maždaug 40 Jungtinių Valstijų dolerių per mėnesį arba 400 dolerių per metus; tai atitinka apie 37 eurus per mėnesį arba apie 370 eurų per metus, priklausomai nuo valiutų kurso.

    Automobilių gamintojams pažangios vairavimo funkcijos tampa dar vienu konkurencijos lauku greta elektromobilių plėtros, nes programinės įrangos paslaugos leidžia kurti pasikartojančias pajamas. GM tai ypač aktualu ir dėl to, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį bendrovė fiksavo apie 1 020 000 000 eurų dydžio sąnaudas, susijusias su elektromobilių ambicijų peržiūra.

    Didžiausias iššūkis: senesni automobiliai

    GM taip pat užsimena, kad analogišką pažangą norėtų perkelti ir į vidaus degimo varikliais varomus automobilius. Tačiau tai sudėtingiau, nes dalis jų nebuvo projektuoti kaip programiškai valdomos platformos su didele skaičiavimo galia ir moderniu sensorių rinkiniu.

    Bendrovė pripažįsta, kad tam gali prireikti reikšmingų techninės įrangos ir programinės įrangos atnaujinimų. Šiuolaikinėms sistemoms paprastai reikia ne tik kamerų ar radarų, bet ir galingų kompiuterių automobilyje, patikimos vairuotojo dėmesio stebėsenos bei aiškiai apibrėžtų naudojimo sąlygų, kad funkcijos būtų saugios ir atitiktų reguliavimo reikalavimus.

    Rinkoje GM teks varžytis su kitais gamintojais, kurie taip pat agresyviai vysto pažangias vairavimo sistemas. Pavyzdžiui, „Tesla“ nurodo turinti apie 1 280 000 aktyvių „Full Self Driving“ prenumeratorių ir beveik 10 mlrd. mylių sukauptos ridos, todėl GM siekis pasivyti konkurentus priklausys nuo realių diegimo apimčių, patikimumo ir kainodaros.

  • „Tesla“ atšaukia tik 15 automobilių: JAV jie pateko „per kanadietiški“ ir neatitinka reikalavimų

    „Tesla“ atšaukia tik 15 automobilių: JAV jie pateko „per kanadietiški“ ir neatitinka reikalavimų

    „Tesla“ paskelbė atšaukianti itin nedidelį skaičių automobilių – iš viso 15 „Model 3“ ir „Model Y“ egzempliorių. Šis atvejis išsiskiria tuo, kad problema nėra susijusi su techniniu gedimu ar avarijos rizika, o su tuo, jog automobiliai buvo skirti Kanados rinkai, tačiau atsidūrė JAV.

    JAV institucijoms pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad šie automobiliai neatitinka Federalinių motorinių transporto priemonių saugos standartų. „Tesla“ informavo, kad klientams bus pasiūlytas automobilių išpirkimas, o vėliau jie galės iš naujo užsisakyti modelius, sukomplektuotus pagal JAV reikalavimus.

    Kuo skiriasi Kanados versijos?

    Nors iš pirmo žvilgsnio Kanadoje ir JAV parduodami modeliai atrodo identiški, reikalavimai kai kuriais aspektais skiriasi. Vienas dažniausiai minimų pavyzdžių – kelių oro pagalvių ar jų konfigūracijų reikalavimai: tai, kas privaloma JAV, ne visada yra privaloma Kanadoje.

    Taip pat skiriasi kai kurios bandymų ir atitikties procedūros, pavyzdžiui, su smūgio sugeriamumu susiję bamperių bandymai ar jų dokumentavimas pagal JAV metodikas. Dėl to automobilis, fiziškai būdamas labai panašus, teisiškai laikomas neatitinkančiu konkrečios rinkos standartų.

    Koks sprendimas siūlomas savininkams?

    „Tesla“ nurodė, kad atšaukimas apima atitikties dokumentų (atitikties laiškų) panaikinimą importuotiems Kanados rinkai skirtiems automobiliams ir atitinkamą informavimą salonams. Savininkai apie sprendimą informuojami individualiai, o automobilius planuojama išpirkti iki rugsėjo 5 dienos.

    Dokumentuose pažymima, kad su šiais 15 automobilių nebuvo susieta pranešimų apie avarijas ar sužalojimus, todėl atvejis vertinamas labiau kaip atitikties ir rinkos reguliavimo, o ne neatidėliotino saugumo klausimas.

    Kodėl tokie atšaukimai apskritai vyksta?

    Automobilių gamintojai privalo užtikrinti, kad kiekvienai rinkai skirti modeliai atitiktų vietos reikalavimus, net jei skirtumai yra minimalūs. Tarptautinėje logistikoje kartais pasitaiko situacijų, kai kitos rinkos specifikacijos automobiliai patenka į netinkamą šalį, o tuomet gamintojui tenka spręsti klausimą teisiškai aiškiu būdu.

    Šis „Tesla“ atvejis išsiskiria tik mastu – 15 automobilių yra neįprastai mažas skaičius, ypač lyginant su įprastais programinės įrangos atnaujinimais ar didesnėmis kampanijomis. Vis dėlto jis primena, kad net ir smulkūs reguliaciniai skirtumai gali tapti pagrindu oficialiam atšaukimui.

  • „Ford“ rado būdą, kaip F-150 „Lightning“ gali maitinti namą: kiek kainuos ir ką būtina žinoti

    „Ford“ rado būdą, kaip F-150 „Lightning“ gali maitinti namą: kiek kainuos ir ką būtina žinoti

    „Ford“ pristatė sprendimą F-150 „Lightning“ ir F-150 „PowerBoost“ (hibridinio) savininkams, leidžiantį paprasčiau panaudoti automobilį kaip atsarginį elektros šaltinį namams. Gamintojas kartu su „Global Power Products“ pritaikė „GenerLink“ perjungimo jungiklį, kad energija iš automobilio būtų nukreipiama į namo pagrindinį elektros skydą.

    Iki šiol dalis vairuotojų jau buvo susikūrę panašias schemas naudodami prailgintuvus ar neoficialius adapterius, tačiau toks kelias dažnai reiškia didesnę riziką ir galimus suderinamumo nesklandumus. „Ford“ pabrėžia, kad patvirtinta versija su specialiu jungiamuoju kabeliu sumažina netinkamo pajungimo tikimybę ir yra išbandyta su gamintojo apsaugos sistemomis.

    Kaip veikia sistema?

    Techninis principas panašus į generatoriaus prijungimą: automobilio kėbule esanti 240 voltų jungtis per perjungimo įrangą sujungiama su namo elektros įvadu. Tuomet energija gali būti tiekiama į namo elektros skydą, o iš jo paskirstoma pasirinktoms grandinėms, priklausomai nuo instaliacijos ir elektriko suprojektuoto sprendimo.

    Sprendimas suderinamas su F-150 „Lightning“, turinčiu „Pro Power Onboard“ 9,6 kilovato sistemą, ir F-150 „PowerBoost“ hibridu su 7,2 kilovato „Pro Power Onboard“. Tokie galingumai praktiškai reiškia, kad avariniu režimu galima palaikyti būtiniausius namų poreikius, tačiau vienu metu veikiančių prietaisų skaičius ir tipas turi būti parinktas atsakingai.

    Kiek kainuos ir kas gali pabranginti?

    Gamintojo pateiktais duomenimis, pati įranga kainuoja apie 1 100 JAV dolerių, tai yra maždaug 1 010 eurų. Montavimo kaina priklauso nuo pasirinktos vietos ir konkretaus elektros ūkio: įrengimas prie skaitiklio gali kainuoti apie 230–410 eurų, o montavimas šalia skaitiklio – maždaug 920–1 380 eurų.

    Svarbu įvertinti, kad ne visur leidžiama įrangą montuoti ties skaitikliu, nes taisykles nustato vietos tinklų operatoriai ir techniniai reikalavimai. Taip pat galutinę kainą gali keisti papildomi darbai, pavyzdžiui, atskirų grandinių sužymėjimas, automatikos poreikis ar senesnės instaliacijos atnaujinimas.

    Kodėl tai tampa tendencija?

    Elektromobilių ir įkraunamų hibridų panaudojimas kaip energijos šaltinis sparčiai populiarėja dėl dažnėjančių ekstremalių orų reiškinių ir augančio poreikio turėti atsarginį planą nutrūkus elektros tiekimui. Automobilis su didesnės galios išėjimu gali tapti laikinu sprendimu, kai svarbiausia užtikrinti šildymo sistemų valdymą, apšvietimą, ryšį ir šaldymo įrangą.

    Vis dėlto specialistai akcentuoja, kad tokios sistemos turi būti įrengiamos tik kvalifikuotų elektrikų, naudojant sertifikuotą perjungimo įrangą. Tai būtina ne tik dėl saugumo namuose, bet ir dėl to, kad neteisingai prijungtas atsarginis maitinimas gali sukelti pavojų elektros tinklų darbuotojams ir pažeisti įrangą.

    „Ford“ sprendimas išsiskiria tuo, kad siūlo paprastesnį, gamintojo patvirtintą kelią iki namo elektros skydo, kuris daugeliui gali būti pigesnis už pilnai automatizuotas namų atsarginio maitinimo sistemas. Vairuotojams, gyvenantiems vietovėse, kur elektros tiekimo sutrikimai kartojasi, tai gali tapti praktiška investicija į namų atsparumą.