Category: Uncategorized

  • Ne visi obuoliai tinka senjorams: rinkitės šias 3 veisles – dėkos širdis ir žarnynas

    Obuoliai senjorų mityboje dažnai laikomi vienu paprasčiausių būdų kasdien gauti skaidulų ir antioksidantų. Vis dėlto ne kiekviena veislė vienodai tinka: skiriasi rūgštingumas, cukrų kiekis, pektinų gausa ir tai, kaip obuolys toleruojamas jautresnio virškinimo.

    Su amžiumi dažnėja vidurių užkietėjimas, lėtesnė žarnyno peristaltika, taip pat didėja širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo diabeto rizika. Dėl to verta rinktis veisles, kurios turi daugiau pektinų, mažesnį saldumą ir daugiau polifenolių, o prireikus obuolius vartoti termiškai apdorotus.

    3 veislės, kurios dažnai pasiteisina

    Šara reneta dažnai vertinama dėl ryškesnio rūgštumo ir pektinų gausos. Tokie obuoliai neretai tinka žmonėms, kuriuos vargina vangus tuštinimasis ar pūtimas, o dėl tvirtesnės struktūros jie patogūs kepti ir troškinti.

    Idared iš naujesnių veislių išsiskiria tuo, kad gali būti vertinamas dėl antioksidantų ir maloniai rūgštoko skonio. Daliai senjorų jis patogus ir kaip žaliava tyrelei ar lengvam obuolių padažui, kai norisi švelnesnės tekstūros.

    Antonovka paprastai laikoma mažiau saldžia, turinčia ryškesnių organinių rūgščių ir tinkančia kompotams ar tyrelei. Jei žmogus stebi cukraus kiekį racione, ši veislė dažnai pasirenkama kaip alternatyva saldesniems desertiniams obuoliams.

    Kodėl obuoliai naudingi širdžiai ir žarnynui

    Obuoliuose esantis pektinas yra tirpioji skaidula, kuri gali padėti reguliuoti tuštinimąsi ir prisidėti prie palankesnio cholesterolio profilio. Be to, obuoliuose esantys polifenoliai siejami su mažesniu oksidaciniu stresu, o tai svarbu širdies ir kraujagyslių sveikatai.

    Praktikoje senjorams dažnai geriausiai tinka paprasta taisyklė: jei žali obuoliai dirgina skrandį ar žarnyną, verta rinktis keptus obuolius, tyrę arba kompotą be perteklinio cukraus. Termiškai apdoroti obuoliai dažnai būna lengviau virškinami, ypač jei yra jautrumas ar dantų problemos.

    Luobelė, pesticidai ir saugesnis paruošimas

    Dalis skaidulų ir biologiškai aktyvių medžiagų yra luobelėje ir visai šalia jos, tačiau būtent ten gali likti ir daugiau augalų apsaugos priemonių pėdsakų. Dėl to ypač jautriems žmonėms, turintiems virškinimo sutrikimų ar gretutinių ligų, dažnai rekomenduojama obuolius nulupti.

    Jei norisi luobelę palikti, padėti gali kruopštus nuplovimas ir mirkymas šiltame vandens tirpale su geriamąja soda, po to obuolius būtina dar kartą nuplauti švariu vandeniu. Taip pat verta rinktis ekologiškus vaisius, ypač jei obuoliai valgomi kasdien.

    Jeigu senjoras serga diabetu, vartoja kraują skystinančius vaistus ar turi pažengusių virškinimo ligų, saugiausia mitybos pokyčius aptarti su šeimos gydytoju arba dietologu. Net ir sveiki produktai gali netikti, jei porcijos per didelės arba pasirinktas netinkamas paruošimo būdas.

  • Retai naudojamas prieskonis gali padėti smegenims ir širdžiai: svarbu neperdozuoti

    Muskato riešutas – aromatingas prieskonis, dažniau siejamas su desertais ar bešamelio padažu, tačiau jam priskiriama ir daugiau savybių. Jis gaminamas iš džiovintų muskato medžio sėklų ir tradiciškai naudojamas Pietų ir Pietryčių Azijos virtuvėse.

    Šis prieskonis turi įvairių biologiškai aktyvių junginių, o jo eteriniuose aliejuose randama ir miristicino. Dėl to muskato riešutas neretai minimas kaip galintis švelniai veikti nervų sistemą, o kai kurių tyrimų apžvalgose aptariamas ir antioksidacinis bei priešuždegiminis potencialas.

    Vis dėlto svarbu suprasti kontekstą: į patiekalus dažniausiai dedamas labai mažas kiekis, todėl vitaminų ar mineralų indėlis į kasdienę mitybą paprastai būna menkas. Didžiausia praktinė nauda dažniau siejama ne su maistinių medžiagų gausa, o su skoniu ir aromatu, kuris padeda mažinti druskos ar cukraus poreikį receptuose.

    Kur dažniausiai naudojamas virtuvėje?

    Muskato riešutas laikomas klasika bešamelio padaže, taip pat dera su bulvėmis, žiediniais kopūstais, salierais ir kitomis vadinamosiomis baltosiomis daržovėmis. Nedidelis kiekis gali pagyvinti trintas sriubas, tyreles ir troškinius, ypač kai norisi šiltesnio, sodresnio prieskonių profilio.

    Jis taip pat naudojamas mėsos patiekaluose, kai kuriose dešrose, o mažytė žiupsnelio dalis kartais dedama į kavą ar arbatą. Svarbiausia taisyklė paprasta: geriausia muskato riešutą tarkuoti prieš pat naudojimą, nes taip išlieka intensyvesnis aromatas.

    Ką svarbu žinoti apie saugumą?

    Šis prieskonis turi ir kitą pusę – didesnės dozės gali sukelti nepageidaujamą poveikį. Muskato riešute esantis miristicinas siejamas su psichoaktyviu poveikiu, o perdozavimas gali pasireikšti pykinimu, nerimu, širdies permušimais, galvos svaigimu ar haliucinacijomis.

    Mitybos specialistai paprastai pabrėžia, kad kasdienėje virtuvėje naudojami kiekiai yra maži ir daugumai žmonių saugūs, tačiau eksperimentuoti su didelėmis dozėmis nereikėtų. Jei prieskonis naudojamas vaikų, nėščiųjų ar jautrių sveikatos būklių turinčių žmonių mityboje, verta laikytis ypač saikingo požiūrio.

    Kiek dėti, kad būtų nauda, o ne bėda?

    Praktikoje dažniausiai pakanka vos kelių brūkštelėjimų tarke ar mažo žiupsnelio į visą patiekalą. Tokia dozė suteikia skonį, tačiau nepriartina prie ribų, kurios siejamos su nepageidaujamais simptomais.

    Jei norisi muskato riešutą įtraukti dažniau, geras sprendimas – naudoti jį kaip prieskonių mišinių dalį kartu su cinamonu, kardamonu ar gvazdikėliais. Taip aromatas išlieka, o rizika persistengti – mažesnė.

  • 5 paprasti gėrimai, galintys sumažinti nerimą ir padėti greičiau užmigti: ką rinktis?

    Nerimo jausmą ir įtampą dažnai sustiprina miego trūkumas, kofeino perteklius, nereguliarus valgymas ir nuolatinis informacijos srautas. Nors gėrimai nėra gydymas, daliai žmonių švelnūs ritualai vakare gali padėti nusiraminti, atpalaiduoti kūną ir lengviau pereiti į miegą.

    Svarbu nepamiršti, kad užsitęsęs nerimas, panikos epizodai ar nemiga gali būti sveikatos sutrikimo požymis. Jei simptomai kartojasi kelias savaites, stiprėja ar trukdo kasdienybei, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu.

    Ramunėlių arbata

    Ramunėlių arbata dažnai siejama su atsipalaidavimu, o moksliniuose tyrimuose ramunėlės minimos dėl sudėtyje esančių flavonoidų, įskaitant apigeniną. Ši medžiaga siejama su raminamuoju poveikiu, todėl vakare toks gėrimas gali tapti švelniu signalu organizmui lėtinti tempą.

    Praktiškai ramunėlių arbata kai kuriems žmonėms padeda sumažinti vidinę įtampą ir palengvina užmigimą, ypač jei ją lydi pastovus vakaro režimas. Jei vartojate vaistus ar esate alergiški astrinių šeimos augalams, geriau pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Melisų arbata

    Vaistinė melisa tradiciškai vartojama esant nervinei įtampai ir sunkumams užmigti. Tyrimuose melisa siejama su raminamuoju poveikiu ir nuotaikos stabilizavimu, o jos švelnus aromatas kai kuriems žmonėms veikia kaip papildomas atsipalaidavimo elementas.

    Tokį gėrimą dažniau rekomenduojama rinktis antroje dienos pusėje, ypač jei vakare norisi mažiau stimuliuojančių skonių. Jei jaučiate nuolatinį nerimą, vien melisos gali nepakakti, tačiau ji gali būti naudinga kaip dalis bendro miego higienos plano.

    Mėtų arbata

    Pipirmėtė vertinama ne tik dėl skonio: joje esantis mentolis siejamas su raumenų atsipalaidavimu, o šilto gėrimo efektas gali mažinti įtampą. Mėtų arbata dažnai pasirenkama, kai nerimą lydi pilvo diskomfortas, nes švelniai ramina virškinimo sistemą.

    Vis dėlto žmonėms, turintiems refliuksą, mėtos kartais gali sustiprinti simptomus, todėl verta stebėti individualią reakciją. Jei po mėtų arbatos miegas prastėja ar atsiranda deginimas, geriau rinktis kitą variantą.

    Šiltas pienas

    Šilto pieno įprotis prieš miegą kai kam veikia kaip raminantis vakaro ritualas. Piene yra triptofano, aminorūgšties, dalyvaujančios serotonino ir melatonino sintezėje, todėl teoriškai tai gali palaikyti natūralius miego mechanizmus.

    Praktinis efektas dažnai siejamas ir su komforto jausmu bei rutina, kuri mažina psichologinį budrumą. Jei netoleruojate laktozės ar pieno produktai sukelia virškinimo bėdų, geriau rinktis alternatyvą, kuri netrikdytų miego.

    Rūgščiųjų vyšnių sultys

    Rūgščiųjų, vadinamųjų tart, vyšnių sultys dažnai minimos miego kontekste, nes jose natūraliai aptinkama melatonino ir kitų biologiškai aktyvių junginių. Kai kuriuose klinikiniuose tyrimuose toks gėrimas siejamas su ilgesne miego trukme ir geresne jo kokybe.

    Svarbu atkreipti dėmesį į cukraus kiekį: saldintos sultys gali didinti kalorijų suvartojimą ir netikti žmonėms, kurie riboja cukrų. Jei renkatės šį variantą, dažniau rekomenduojama mažesnė porcija antroje dienos pusėje, ne prieš pat miegą.

  • Moterys po 50-ies: 6 paprasti vakaro įpročiai, kurie gali pagerinti miegą ir savijautą

    Perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu daugelis moterų susiduria su miego sutrikimais, naktiniu prakaitavimu ir karščio bangomis, o tai ilgainiui atsiliepia energijai bei bendrai savijautai. Specialistai pabrėžia, kad vakaro rutina gali turėti didelę reikšmę miego kokybei, ypač kai organizme vyksta hormoniniai pokyčiai.

    Vienas dažniausių patarimų – atsisakyti alkoholio vakare. Alkoholis kai kuriems žmonėms gali padėti greičiau užmigti, tačiau dažnai suprastina miego struktūrą, didina prabudimų tikimybę ir ryte palieka didesnį nuovargį. Jei norisi vakarinio gėrimo ritualo, verta rinktis nealkoholinius variantus.

    Kai kuriose publikacijose kaip alternatyva minimos rūgščiųjų vyšnių sultys, siejamos su natūraliais junginiais, dalyvaujančiais miego reguliavime. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad reakcija individuali, o sergant cukriniu diabetu ar ribojant cukrų reikėtų atidžiai vertinti tokio gėrimo sudėtį ir kiekį.

    Po 50 metų raumenų masė natūraliai mažėja, o menopauzės metu šis procesas gali spartėti dėl estrogenų pokyčių. Dėl to vakare gali praversti lengvas baltymų turintis užkandis, pavyzdžiui, graikiškas jogurtas ar varškė, ypač jei dieną buvo fizinio aktyvumo. Tokia mitybos detalė kai kurioms moterims padeda palaikyti sotumą ir atsigavimą per naktį.

    Ne mažiau svarbi ir burnos higiena prieš miegą. Su amžiumi dažnėja dantenų problemos, burnos sausumas ir kiti pokyčiai, kurie gali turėti įtakos ne tik dantims, bet ir bendrai sveikatai bei gyvenimo kokybei. Reguliarus dantų valymas ir tarpdančių priežiūra yra paprastas, bet reikšmingas vakaro įprotis.

    Praktinis patarimas – šalia lovos pasistatyti stiklinę vandens. Naktinis prakaitavimas ar šiltesnė patalpa gali didinti skysčių netekimą, todėl vanduo po ranka kartais padeda greičiau nusiraminti ir grįžti į miegą. Vis dėlto verta stebėti, ar gausus gėrimas vakare nedidina prabudimų dėl dažnesnio noro šlapintis.

    Kalbant apie papildus, dažnai minimas magnio glicinatas kaip viena lengviau toleruojamų formų. Magnis svarbus nervų sistemai ir raumenų atsipalaidavimui, tačiau papildus reikėtų vartoti atsakingai: įvertinti sąveikas su vaistais ir pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ypač turint inkstų funkcijos sutrikimų.

    Dar viena paprasta priemonė – diafragminis kvėpavimas, kai lėtai įkvepiama per nosį, leidžiant kilti pilvui, o tada ramiai iškvepiama. Toks kvėpavimas gali sumažinti įtampą ir padėti kūnui pereiti į poilsio būseną, o ilgalaikėje perspektyvoje prisidėti prie geresnės miego higienos.

    Jei miego problemos tęsiasi kelias savaites, vargina stiprūs naktiniai simptomai ar ryškiai krenta darbingumas, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar ginekologą. Kartais pakanka koreguoti įpročius, tačiau daliai moterų gali prireikti išsamesnio ištyrimo ir individualiai parinkto gydymo.

  • Kremas nuo saulės gali nepadėti: 5 klaidos per karščius, kurios baigiasi nudegimais

    Per vasaros karščius daugelis pasikliauja vien kremu nuo saulės, tačiau dermatologai ir visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia: net ir aukštas SPF negarantuoja apsaugos, jei priemonė naudojama netinkamai. Dažniausios klaidos lemia greitesnį nudegimą, odos sudirgimą ir ilgalaikę žalą, kuri kaupiantis didina odos vėžio riziką.

    Kada ir kaip tepti SPF?

    Viena didžiausių klaidų yra kremą tepti tik atvykus į paplūdimį ar jau būnant saulėje. Kad filtrai pradėtų veikti tolygiai, priemonę reikėtų paskirstyti iš anksto, o ne tada, kai oda jau kaitinama tiesioginių spindulių.

    Specialistai rekomenduoja vadinamąjį dvigubo tepimo principą: pirmą sluoksnį tepti likus maždaug 30 minučių iki išėjimo į lauką, o antrą kartą pasitepti prieš pat išeinant. Taip lengviau nepraleisti „probleminių“ zonų ir suformuoti pakankamai vientisą apsauginį sluoksnį.

    Kasdieniam buvimui lauke dažniausiai siūloma rinktis bent SPF 30, o ilgesniam laikui atviroje saulėje ar jautresnei odai tinka ir SPF 50. Svarbu, kad priemonė saugotų ir nuo UVA, ir nuo UVB spindulių, nes būtent UVA yra siejama su odos senėjimu ir gilesniais pažeidimais.

    Kodėl nepakanka „atsparus vandeniui“?

    Kita dažna klaida yra netepti kremo pakartotinai po maudynių, net jei pakuotėje nurodyta, kad jis atsparus vandeniui. Vanduo, prakaitas ir odos trynimas rankšluosčiu nuardo apsauginę plėvelę, todėl reali apsauga greitai sumažėja.

    Maudantis atsiranda ir apgaulingas saugumo jausmas: vanduo vėsina odą, todėl nudegimas gali būti pajuntamas vėliau. Be to, vandens paviršius atspindi ultravioletinius spindulius, tad poveikis gali sustiprėti, ypač prie jūros ar baseino.

    Kas kiek laiko atnaujinti apsaugą?

    Net jei nesimaudote, vieno ryto pasitepimo visai dienai neužtenka. Saulė, vėjas, natūralūs odos riebalai ir prisilietimai palaipsniui mažina filtrų veiksmingumą.

    Bendra taisyklė yra paprasta: kremą reikėtų atnaujinti kas dvi valandas, o intensyviai prakaituojant ar nusivalant odą rankšluosčiu tai daryti dar dažniau. Ne mažiau svarbus ir kiekis, nes per plonas sluoksnis praktiškai nepasiekia ant pakuotės deklaruojamo SPF.

    Pasenęs kremas ir klaidinga ramybė

    Dar viena klaida yra naudoti pernykštį ar pasibaigusio galiojimo kremą. Laikui bėgant priemonė gali sluoksniuotis, o filtrai praranda stabilumą, todėl apsauga tampa neprognozuojama net ir tada, kai kvapas ar tekstūra atrodo „normali“.

    Pravartu atkreipti dėmesį į ženklinimą su atidaryto indelio simboliu, kuris nurodo, kiek mėnesių priemonė tinkama po atidarymo. Jei terminas praėjo, saugiausia rinktis naują produktą, ypač kai planuojamas ilgas buvimas saulėje.

    Kremas nėra vienintelė apsauga

    Didžiausias mitas yra tikėjimas, kad kremas nuo saulės užtikrina 100 proc. apsaugą. Specialistai pabrėžia, kad SPF turėtų būti tik viena apsaugos priemonių grandis, o ne vienintelis skydas nuo intensyvios spinduliuotės.

    Per patį aktyviausią laiką, dažniausiai nuo 11 iki 15 valandos, verta ieškoti pavėsio ir riboti tiesioginį buvimą saulėje. Padeda ir tankesnio audinio drabužiai, galvos apdangalas, akių apsauga bei įprotis stebėti odos reakcijas, ypač vaikams ir šviesiaodžiams.

  • Ši maudynių klaida per karščius gali baigtis tragedija: medikai įspėja, ko nedaryti

    Per karščius daugelis ieško atgaivos ežeruose, upėse ar jūroje, tačiau viena dažna klaida gali staiga sukelti pavojingą organizmo reakciją. Specialistai primena, kad net ir šiltą dieną vanduo gali išlikti gerokai šaltesnis nei oras, todėl šokti į jį staiga nėra saugu.

    Orai įšyla greičiau nei vanduo, ypač gilesniuose ežeruose ar tekančiose upėse, todėl po kelių karštų dienų vandens temperatūra dar gali būti žema. Dėl didelio temperatūrų skirtumo kūnas patiria stiprų stresą, o rizika padidėja, jei prieš tai ilgai buvote saulėje ar aktyviai judėjote.

    Kas yra šalčio šokas

    Staigus panirimas į šaltą vandenį gali sukelti vadinamąją šalčio šoko reakciją. Tuomet gali prasidėti nevalingas staigus oro įkvėpimas, padažnėti kvėpavimas, atsirasti dusulys ir panika, o kai kuriems žmonėms išryškėti ir širdies ritmo sutrikimai.

    Svarbu žinoti, kad pavojus kyla ne tik lediniame vandenyje. Net vanduo, kurio temperatūra siekia iki 24 laipsnių, jautresniems žmonėms gali sukelti ryškią reakciją, ypač jei į jį šokama staiga ir be jokio prisitaikymo.

    Didžiausia grėsmė yra pirmosios sekundės ir minutės: dėl nevalingo oro įkvėpimo žmogus gali įtraukti vandens, sutrikus kvėpavimui greitai išsenka jėgos. Dėl to pavojus nuskęsti kyla labai greitai net ir gerai plaukiantiems.

    Kodėl dehidratacija didina riziką

    Karštyje organizmas netenka skysčių, todėl didėja dehidratacijos tikimybė. Sumažėjus skysčių kiekiui, krenta cirkuliuojančio kraujo tūris, o širdžiai tenka dirbti intensyviau, kad palaikytų kraujospūdį.

    Kadangi šalčio šokas labiausiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą bei kvėpavimą, dehidratacija gali pabloginti savijautą ir sustiprinti nepageidaujamas reakcijas. Didesnės rizikos grupei priskiriami žmonės, turintys širdies ar kraujotakos sutrikimų, taip pat tie, kurie karštyje vartojo alkoholį.

    Kaip į vandenį lipti saugiau

    Specialistai pataria į vandenį eiti palaipsniui, leidžiant kūnui priprasti prie temperatūros. Prieš plaukiant verta sušlapinti kojas, apsitaškyti vandeniu kaklą, krūtinę, riešus, o tik tada lėtai bristi giliau, stebint kvėpavimą.

    Palaipsnis įėjimas suteikia laiko suvaldyti kvėpavimo reakciją ir sumažina staigaus šalčio šoko tikimybę. Jei pajuntate dusulį, galvos svaigimą ar širdies permušimus, saugiausia nedelsiant grįžti į krantą, atsisėsti pavėsyje ir atsigerti vandens.

    Maudantis karštyje pravartu laikytis ir bendrų taisyklių: rinktis prižiūrimas maudynių vietas, neiti į vandenį vieniems, nepervertinti savo jėgų, o vaikams užtikrinti nuolatinę suaugusiųjų priežiūrą. Atgaiva vandenyje gali būti saugi, jei kūnui leidžiama prisitaikyti, o rizikingų šuolių atsisakoma.

  • Suvalgote apie 300 g vynuogių per dieną? Mokslininkai paaiškino, kaip tai keičia odą

    Природна аптека в одній ягоді

    У складі винограду містяться сотні різноманітних природних рослинних сполук. Усі вони тісно асоціюються з потужними протизапальними та антиоксидантними ефектами для людського організму. Серед найвідоміших корисних речовин у цій ягоді виділяють ресвератрол, антоціани, кверцетин та багато інших надзвичайно важливих поліфенолів.

    Варто зазначити, що попередні окремі рандомізовані дослідження вже неодноразово пов’язували регулярне вживання винограду з цілою низкою переваг для здоров’я.

    Зокрема, було доведено позитивний вплив на роботу кишечника, покращення маркерів запалення, а також підтримку когнітивної функції у людей старшого віку та серцево-судинного здоров’я загалом.

    Нове революційне дослідження було проведено під керівництвом фахівців із Western New England University (США), а його результати офіційно опублікували в авторитетному науковому журналі ACS Nutrition Science.

    Воно належить до прогресивної сфери нутригеноміки – сучасного напряму науки, який детально вивчає, як саме харчування та його окремі компоненти здатні впливати на активність генів людини.

    Для проведення спостереження вчені залучили групу добровольців. Учасники експерименту повинні були протягом двох тижнів щодня споживати еквівалент трьох порцій винограду. У перерахунку це дорівнювало приблизно 380 грамам свіжих ягід на день.

    Під час дослідження вчені ретельно визначали експресію генів у шкірі кожного добровольця як до початку експерименту, так і після щоденного двотижневого споживання винограду. Крім того, вимірювання проводили як після впливу на шкіру низьких доз ультрафіолетового (УФ) випромінювання, так і повністю без нього.

    Захисний бар’єр на клітинному рівні

    Дослідники виявили, що від самого початку експерименту експресія генів у шкірі кожного з учасників суттєво відрізнялася. Вона активно змінювалася після впливу УФ-опромінення або ж після споживання ягід винограду, проте реакція кожної людини залишалася суворо індивідуальною.

    Незважаючи на ці індивідуальні відмінності, вчені зафіксували одну спільну рису змін після того, як учасники почали їсти виноград. Цією рисою стало помітне посилення процесів ороговіння та кератинізації шкіри.

    Це абсолютно природні процеси формування зовнішнього шару нашої шкіри. Саме цей шар допомагає створити надійний бар’єр проти шкідливого впливу довкілля, до якого належать хімічне подразнення, ультрафіолет, різноманітні мікроорганізми тощо.

    Щоб остаточно переконатися у своїх висновках, науковці перевірили гіпотезу практичним шляхом. Вони піддали шкіру добровольців впливу низької дози ультрафіолетового випромінювання, після чого виміряли рівень малонового діальдегіду.

    Ця речовина є специфічним маркером оксидативного стресу, рівень якого зазвичай може стрімко зростати після пошкодження клітин.

    Результати виявилися вражаючими: рівень цього маркера був значно нижчим у тих учасників, які регулярно вживали виноград. Інакше кажучи, ці результати прямо вказують на можливе суттєве посилення захисних механізмів нашої шкіри.

    У цьому конкретному випадку виявлені зміни експресії генів були безпосередньо пов’язані з тими процесами, які можуть мати критичне значення для бар’єрної функції шкіри.

    При цьому, на думку самих дослідників, регулярне споживання винограду найімовірніше може позитивно впливати на експресію генів і в інших органах та тканинах нашого організму.

  • Į tešlą įdėkite vieną šaukštą šio pieno produkto: mėlynių virtiniai liks minkšti net atvėsę

    Mėlynių sezonas Lietuvoje dažniausiai įsibėgėja vasaros viduryje, o virtiniai su šiomis uogomis daugeliui tampa laukiamu namų klasikos patiekalu. Vis dėlto ne vienas susiduria su ta pačia bėda: tešla greitai sukietėja, o verdant uogos išleidžia sultis ir virtiniai ima trūkinėti.

    Virtinių sėkmę lemia ne tik miltai ar kočiojimo storis, bet ir nedidelė, dažnai pamirštama detalė. Tešlai minkštumo padeda išlaikyti vienas paprastas priedas, kuris keičia jos tekstūrą ir neleidžia išsausėti net tuomet, kai patiekalas atvėsta.

    Slaptas priedas, kuris keičia tešlą

    Jei į tešlą įmaišysite šaukštą grietinės arba pasukų, ji bus elastingesnė ir minkštesnė. Pieno riebalai ir rūgštingumas padeda tešlai tapti plastiškesnei, todėl ji mažiau kietėja ir lengviau suklijuojama.

    Praktikoje toks priedas ypač naudingas, kai virtiniai patiekiami ne iš karto, o po keliolikos minučių ar vėliau. Tešla išlieka švelnesnė, o sukietėjimo pojūtis, būdingas vien vandens ir miltų tešlai, gerokai sumažėja.

    Proporcijos ir tešlos paruošimas

    Patikimas pagrindas: 4 stiklinės kvietinių miltų, 1 stiklinė šilto vandens, 1 kiaušinis, 2 šaukštai grietinės ir apie pusė arbatinio šaukštelio druskos. Tešlą verta minkyti apie 5 minutes, kol ji taps lygi ir vientisa.

    Tuomet tešlą rekomenduojama pridengti ir palikti bent 30 minučių. Per šį laiką ji pailsi, tampa paklusnesnė kočiojant, o suformuoti virtiniai mažiau plyšta.

    Kaip paruošti mėlynes, kad neprasiveržtų sultys

    Mėlynės turėtų būti švarios, perrinktos ir kuo sausesnės, nes drėgmė greitai ardo tešlos siūlę. Nuplautas uogas geriausia trumpai nusausinti ir leisti joms apdžiūti, tik tada ruošti įdarą.

    Kad verdant sultys nesubėgtų į puodą, į uogas verta įmaišyti šiek tiek rišiklio. Dažniausiai tam tinka bulvių krakmolas arba džiūvėsėliai, kurie sutirština uogų sultis ir padeda išlaikyti jas virtinio viduje.

    Formuojant virtinius svarbu neperkrauti įdaru ir tvirtai suspausti kraštus. Virti geriausia dalimis, dideliame puode, lengvai burbuliuojančiame pasūdytame vandenyje, kad intensyvus virimas neplėšytų tešlos.

    Patiekiant klasika išlieka grietinė su trupučiu cukraus, tačiau tinka ir tirštas graikiškas jogurtas su medumi. Jei norisi deserto efekto, ant karštų virtinių galima dėti vanilinių ledų, kad susidarytų ryškus temperatūrų kontrastas.

  • Neužsisandarinęs stiklainis dar ne nuosprendis: patikrintas triukas gali išgelbėti atsargas

    Namų konservavimas reikalauja sandarumo, nes tik taip maistas išlieka saugus laikyti mėnesius. Jei stiklainis neužsitraukia, į vidų gali patekti mikroorganizmų, o turinys greičiau genda net ir vėsioje vietoje.

    Sandarumą dažniausiai išduoda dangtelis. Atvėsus stiklainį verta apžiūrėti: jeigu dangtelio vidurys iškilęs arba paspaudus jis spragsi, vakuumas greičiausiai nesusidaro ir tokio gaminio laikyti ilgai nereikėtų.

    Kaip patikrinti sandarumą?

    Patikrinimą geriausia daryti tik visiškai atvėsus stiklainiams. Jei dangtelis įtrauktas ir nejuda paspaudus pirštu, tai dažniausiai ženklas, kad vakuumas susidarė ir stiklainis užsidarė tinkamai.

    Jei stiklainį apvertus matosi pratekėjimas ar drėgmė, tai signalas veikti nedelsiant. Tokiu atveju nereikėtų tikėtis, kad problema išsispręs savaime, nes nesandariame inde turinys gali pradėti gesti.

    Ką daryti, jei neužsidarė?

    Patikimiausias sprendimas yra perkelti turinį į kitą švarų, neįskilusį stiklainį ir naudoti naują dangtelį. Prieš užsukant svarbu, kad stiklainio briauna būtų švari, lygi, be įskilimų, o sriegis ir dangtelis be deformacijų.

    Svarbu ir tai, kad briaunos bei dangtelio vidinė dalis būtų sausa, nes likę lašai ar riebalų plėvelė gali sutrukdyti susidaryti vakuumui. Jei kyla įtarimų dėl dangtelių būklės, geriau jų nebetaupyti, nes senesni dangteliai ilgainiui praranda sandarumą.

    Triukas su alkoholiu ir ugnimi

    Kai kurie namų šeimininkai naudoja metodą, kai ant sauso dangtelio užlašinami keli lašai stipraus alkoholio, jis uždegamas, o dangtelis greitai užsukamas ant stiklainio. Teigiama, kad taip greičiau susidaro vakuumas, tačiau šis būdas susijęs su atvira liepsna ir gali būti pavojingas.

    Dėl gaisro ir nudegimų rizikos tokio metodo geriau nenaudoti, ypač jei neturite patirties. Saugesnė alternatyva yra pakartotinis pasterizavimas ir naujas dangtelis, o nesėkmės atveju produktą laikyti šaldytuve ir suvartoti artimiausiu metu.

    Norint sumažinti nesandarių stiklainų riziką, padeda tinkamas pasterizavimo laikas ir kokybiški dangteliai. Taip pat verta vengti pažeistų stiklainių ir visada atidžiai nuvalyti briaunas prieš užsukant, nes net menka klaida gali kainuoti visą konservuotų atsargų partiją.

  • Močiutės kolageno triukas grįžta: mėsos drebučiai odai ir sąnariams – ką sako mokslas?

    Drebučiai ir mėsos želė daugeliui siejasi su tradicine virtuve, tačiau pastaruoju metu šis patiekalas vėl minimas ir kaip natūralus kolageno šaltinis. Kolagenas yra baltymas, sudarantis didelę jungiamojo audinio dalį, todėl jis svarbus odai, kremzlėms, sausgyslėms ir kaulams. Su amžiumi kolageno gamyba organizme mažėja, o tai siejama su odos elastingumo pokyčiais ir didesniu sąnarių diskomfortu.

    Moksliniai tyrimai dažniausiai vertina ne pačius drebučius, o geriamuosius kolageno peptidus, kurie gaminami hidrolizuojant kolageną į lengviau įsisavinamas daleles. Dalis klinikinių tyrimų rodo, kad kelių mėnesių kolageno peptidų vartojimas gali pagerinti odos drėgmę ir elastingumą, o kai kuriems žmonėms sumažinti sąnarių skausmą, ypač esant krūviui. Vis dėlto poveikis nėra stebuklingas, o rezultatai priklauso nuo dozės, vartojimo trukmės, amžiaus, mitybos ir bendros sveikatos.

    Drebučiuose kolageno išties yra, nes ilgai verdant kiaulių ar galvijų kojas, sąnarius, odą ir kaulus į sultinį pereina jungiamojo audinio baltymai. Tačiau suvalgytas kolagenas virškinimo metu suskaidomas į aminorūgštis ir mažesnius peptidus, todėl organizmas jį naudoja pagal poreikį, o ne automatiškai „nuneša“ į veidą ar sąnarius. Dėl to mėsos drebučius verta vertinti kaip baltymų šaltinį, o ne garantuotą grožio procedūrą lėkštėje.

    Norint, kad drebučiai būtų maistingi, svarbiausia rinktis dalis, kuriose gausu kremzlės ir odos, ir virti ilgai, ant mažos kaitros. Įprastai siekiama, kad sultinys sustingtų be papildomos želatinos, nes tai reiškia, kad išsiskyrė pakankamai natūralių baltymų. Skonį ir maistinę vertę padeda subalansuoti daržovės, prieskoniai, o druską verta riboti, nes didesnis natrio kiekis mityboje siejamas su kraujospūdžio didėjimu.

    Ekspertai taip pat primena, kad didžiausia rizika slypi ne kolagene, o bendrame patiekalo profilyje. Drebučiai dažnai būna riebūs, o kai kuriuose receptuose netrūksta druskos, todėl žmonėms, turintiems padidėjusį cholesterolį, aukštą kraujospūdį ar sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, verta rinktis liesesnę mėsą ir mažesnes porcijas. Jei tikslas yra oda, plaukai ir nagai, svarbiausi išlieka pakankamas baltymų kiekis, vitaminas C, cinkas, varis, kokybiškas miegas ir apsauga nuo saulės.

    Jei norisi praktiško sprendimo, drebučius galima gaminti iš kiaulių kojų, jautienos sąnarių ar vištos dalių su oda, ilgai verdant ir nugraibant riebalus. Atvėsinus sultinį patogu nuimti sustingusį riebalų sluoksnį, taip sumažinant bendrą riebumą. O svarbiausia taisyklė išlieka paprasta: tradiciniai drebučiai gali būti skanus ir sotus patiekalas, tačiau geriausiai veikia tuomet, kai yra subalansuotos mitybos dalis, o ne vienintelis „kolageno planas“.