CP v2

Category: Verslas

  • Afrikos miestai skambina pavojaus varpais: klimatas ir būstai spaudžia, pinigų nėra

    Afrikos miestai skambina pavojaus varpais: klimatas ir būstai spaudžia, pinigų nėra

    Afrikos miestams pritrūko laiko

    Afrikos miestų atstovai Pasaulio urbanistikos forume Baku perspėjo, kad klimato kaita, spartus urbanizavimasis ir lėtinis būsto trūkumas jau vejasi valdžios galimybes reaguoti. Jų teigimu, tradiciniai finansavimo modeliai nebespėja su poreikiais.

    Forumo diskusijose būstas vis dažniau įvardijamas ne kaip socialinės paramos klausimas, o kaip ekonomikos ir infrastruktūros pagrindas. Tai glaudžiai siejama su prisitaikymu prie klimato kaitos, migracija ir pokonfliktiniu atsigavimu.

    Angolos pavyzdys ir finansavimo ribos

    Angolos viešųjų darbų, urbanistikos ir būsto ministras Carlos Alberto Gregório dos Santos sakė, kad šalis būsto sektoriui nukreipia apie 7,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai viena didžiausių viešųjų investicijų krypčių, tačiau poreikiai vis tiek auga greičiau nei statybų tempas.

    Pasak ministro, pastaraisiais metais valstybė pastatė apie 350 000 būstų, siekdama mažinti deficitą sparčiai augančiuose miestuose. Vis dėlto net ir tokio masto programos, anot dalyvių, dažnai atsiremia į ribotas biudžetų galimybes ir brangstančią infrastruktūrą.

    Pamokos iš atstatymo ir nauji sprendimai

    Azerbaidžano atstatymo patirtis forume tapo dažna nuoroda šalims, kurios sprendžia pokonfliktinio atsigavimo ar nusidėvėjusios infrastruktūros problemas. Gambijos žemių, regioninės valdžios ir religinių reikalų ministras Hamat Ngai Kumba Bah teigė, kad Baku pademonstravo atsparumo ir nacionalinio koordinavimo svarbą.

    „Šiandieniniame pasaulyje niekas neturi pakankamai pinigų“, – sakė Hamat Ngai Kumba Bah.

    Ministras pabrėžė, kad vien tarptautinių institucijų paskolų ar paramos nebeužtenka, todėl būtini inovatyvesni finansavimo mechanizmai. Tarp dažniausiai minimų krypčių – didesnis privataus kapitalo įtraukimas, ilgalaikis infrastruktūros planavimas ir aiškesnės taisyklės, mažinančios investuotojų riziką.

    Potvyniai, medžiai ir nelygi našta

    Klimato atsparumas tapo viena pagrindinių forumo ašių, ypač miestams, kurie jau dabar patiria ekstremalių reiškinių žalą. Adis Abebos atsparumo vadovas Moges Tadesse įspėjo, kad sezoniniai potvyniai griauna namus, gadina infrastruktūrą ir išstumia gyventojus iš upių pakrančių bei užliejamų teritorijų.

    Jo teigimu, Etiopija daug investuoja į gamta grįstus sprendimus: per pastaruosius penkerius metus Adis Abeba pasodino daugiau nei 90 mln. medžių. Nacionaliniu mastu, pasak jo, vykdomoje atkūrimo programoje minima apie 47 mlrd. pasodintų medžių.

    Tadesse taip pat akcentavo klimato teisingumo klausimą, primindamas, kad mažiausiai prie pasaulinių emisijų prisidedančios valstybės dažnai patiria didžiausius ekonominius ir socialinius nuostolius. Forumo dalyviai sutaria, kad būsto, klimato ir ekonomikos problemų atskirai spręsti nebeįmanoma, tačiau lemiamas klausimas lieka tas pats: ar finansavimas pasivys realybę.

  • „Meo“ teisme reikalauja 82 mln. eurų: teigia, kad „Huawei“ draudimas 5G tinkle smogė skaudžiai

    „Meo“ teisme reikalauja 82 mln. eurų: teigia, kad „Huawei“ draudimas 5G tinkle smogė skaudžiai

    Portugalijos telekomunikacijų operatorius „Meo“ kreipėsi į teismą ir iš valstybės siekia prisiteisti apie 81,7 mln. eurų kompensaciją. Bendrovė teigia patyrusi reikšmingų nuostolių po sprendimo iš 5G tinklų eliminuoti „Huawei“ įrangą.

    Byla, remiantis viešais teismo įrašais, buvo inicijuota Lisabonos administraciniame teisme, o atsakovais nurodomos valstybės institucijos, atsakingos už teisinį atstovavimą ir prokuratūros funkcijas. „Meo“ argumentuoja, kad nuostolius lėmė administraciniai sprendimai, susiję su kibernetinio saugumo rizikų vertinimu.

    Kas lėmė konfliktą?

    Ginčo ašis – Portugalijoje priimta rezoliucija, kuria 2023 metais sugriežtintos 5G tinklų saugumo taisyklės. Joje akcentuota, kad didelė rizika gali kilti naudojant tiekėjų įrangą, kai tiekėjas yra iš valstybės, nepriklausančios Europos Sąjungai, NATO ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai.

    Rezoliucijoje taip pat vertinta, ar tiekėjo kilmės šalies teisinė aplinka leidžia valdžiai daryti įtaką įmonės veiklai užsienyje, pavyzdžiui, per kontrolę, spaudimą ar privalomą bendradarbiavimą. Nors dokumente konkrečios šalys ar įmonės neįvardytos, rinkoje jis buvo siejamas pirmiausia su „Huawei“.

    Kodėl tai brangu operatoriams?

    „Meo“, priklausanti „Altice Portugal“ grupei, teigia, kad sprendimas faktiškai privertė perplanuoti dalį 5G infrastruktūros ir atsisakyti anksčiau pasirinktos technologinės krypties. Telekomunikacijų sektoriuje tokie pakeitimai dažniausiai reiškia ne tik naują įrangą, bet ir diegimo darbus, testavimą, integraciją bei paslaugų tęstinumo užtikrinimą.

    Operatoriai viešai yra kritikavę sprendimo apimtį, argumentuodami, kad Portugalijos priemonės esą griežtesnės nei kai kuriose kitose Europos Sąjungos valstybėse. Sektoriaus atstovai yra akcentavę, kad kuo platesnis draudimo taikymas skirtingoms tinklo dalims, tuo didesnė sąskaita galiausiai tenka operatoriams.

    Platesnis Europos kontekstas

    5G infrastruktūra Europos Sąjungoje laikoma strategine, todėl saugumo rizikų vertinimas pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių telekomunikacijų politikos krypčių. Dalis valstybių riboja vadinamųjų didelės rizikos tiekėjų dalyvavimą, ypač tinklo branduolyje, nes tai kritinė vieta duomenų srautams ir valdymui.

    Portugalijos sprendimai šioje byloje tikėtina bus vertinami ne vien kaip komercinis ginčas dėl patirtų išlaidų, bet ir kaip precedentas, kiek plačiai valstybė gali taikyti saugumo argumentus, nesukeldama pareigos kompensuoti rinkos dalyvių patirtų nuostolių. Galutinį atsakymą turės pateikti teismas.

  • Turkai užplūdo Graikiją, o graikai nusisuka nuo Turkijos: kainų šuolis pakeitė srautus

    Turkai užplūdo Graikiją, o graikai nusisuka nuo Turkijos: kainų šuolis pakeitė srautus

    Turizmo ir prekybos santykiai tarp Graikijos ir Turkijos per kelerius metus pastebimai pasikeitė: kelionių apimtys augo, tačiau nauda vis dažniau atitenka Graikijai. Nors politiniai santykiai svyruoja nuo įtampos iki vadinamųjų ramių vandenų, keliautojų pasirinkimus lemia vis labiau ekonomika.

    Anksčiau graikai dažniau vykdavo į Stambulą ar pasienio miestus apsipirkti, tačiau pastaraisiais metais tendencija apsivertė. Dėl išaugusių kainų Turkijoje turkai vis dažniau renkasi Graikiją ir atvyksta ne tik poilsiauti, bet ir pirkti maisto bei kasdienių prekių.

    „Prieš maždaug dešimtmetį graikai važiuodavo į Turkiją apsipirkti, o dabar vis daugiau turkų atvyksta į Graikiją, nes ten pigiau“, – sakė Stambule gyvenanti Maria Dimou.

    Institucijų vertinimais, per pastaruosius ketverius metus turkų kelionių į Graikiją skaičius išaugo maždaug tris kartus ir pernai viršijo 1 500 000. Tuo metu graikų kelionių į Turkiją srautas išlieka panašus ir siekia kiek daugiau nei 500 000 per metus.

    „Nuvažiavau automobiliu iki Kavalos ir Salonikų, ir man tikrai labai patiko: maistas skanus, porcijos didelės, o kainos mažos“, – pasakojo Dorukas, Ankaroje gyvenantis kompiuterių inžinierius.

    Vizos ir greitesnis patekimas į salas

    Graikija tapo viena patraukliausių krypčių Turkijos gyventojams, o vizų išdavimas Stambule įgavo didelį pagreitį. Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad Graikijos konsulatas Stambule vidutiniškai išduoda apie 1 300 vizų per dieną, daug jų yra daugkartinės.

    Papildomą impulsą kelionėms suteikė ir supaprastinta trumpalaikio atvykimo schema į dalį Graikijos salų, kai leidimai išduodami atvykimo vietoje ir galioja iki septynių dienų. Tokie sprendimai praktikoje mažina kelionės planavimo barjerus ir skatina spontaniškas išvykas, ypač vasaros sezonu.

    Kainų skirtumai smogia Turkijos turizmui

    Pačioje Turkijoje verslai vis dažniau pastebi, kad graikai atvyksta rečiau ir išleidžia mažiau nei anksčiau. Prekybininkai Stambule teigia, kad graikų kelionės tampa labiau pažintinės, o ne orientuotos į apsipirkimą, nes kainos mieste, lyginant su ankstesniais metais, jiems tapo sunkiau pakeliamos.

    „Anksčiau jie atvykdavo ir pirkdavo įvairiausių daiktų, o dabar ateina pasižiūrėti miesto, susitikti, bet pirkti nebegali, nes tapo brangu“, – aiškino Symeon Soltaridis, Stambule gyvenantis graikų bendruomenės atstovas.

    Skirtumą dar labiau išryškina kelionių išlaidos. Skelbiama, kad pernai vienas graikas Turkijoje vidutiniškai išleido apie 340 eurų vienos kelionės metu, o turkas Graikijoje apie 303 eurus. Tačiau Turkijoje išaugus pragyvenimo kainoms, ta pati suma realiai leidžia įsigyti mažiau nei anksčiau, todėl keliautojai ieško geresnio kainos ir kokybės santykio.

    Keičiasi ir prekybos balansas

    Pokyčiai matomi ne tik turizme. Graikijos statistika rodo, kad importas iš Turkijos per kelerius metus augo ir pernai, vertinimais, siekė apie 3 340 000 000 eurų, kai 2020 metais sudarė apie 1 340 000 000 eurų.

    Tuo pat metu Graikijos eksportas į Turkiją, vertinimais, 2025 metais siekė apie 1 370 000 000 eurų ir pastaruosius trejus metus mažėjo. Ši dinamika rodo platesnį ekonominių ryšių persiskirstymą, kai vartotojų elgsena, valiutos svyravimai ir kainų lygis keičia įprastas regiono kryptis.

    Nors turizmo sezonas Rytų Viduržemio regione tradiciškai priklauso nuo oro linijų ir viešbučių kainodaros, pastaruoju metu vis didesnę reikšmę įgauna kasdienio vartojimo kainos, restoranų sąskaitos ir net maisto prekių krepšelis. Dėl to Graikija Turkijos keliautojams vis dažniau tampa alternatyva ne tik atostogoms, bet ir apsipirkimui.

  • Kur Europoje gyventojai sutaupo daugiausia: vienoje šalyje išlaidos viršija pajamas

    Kur Europoje gyventojai sutaupo daugiausia: vienoje šalyje išlaidos viršija pajamas

    Namų ūkių taupymo norma Europoje smarkiai skiriasi: vienur gyventojai atideda dviženkles pajamas, kitur vos suduria galą su galu. OECD duomenys rodo, kad 2024–2025 metų laikotarpiu vidutiniškai Europos Sąjungoje namų ūkiai sutaupė 8,1 proc. disponuojamų pajamų.

    Šis rodiklis apibūdina, kokia pajamų dalis lieka po vartojimo išlaidų ir gali būti skiriama finansinei pagalvei, investicijoms ar skoloms mažinti. Taupymo normai didelę įtaką daro palūkanų normos, infliacija, darbo rinka, taip pat gyventojų lūkesčiai dėl ateities.

    Kas taupo daugiausia Europoje

    Didžiausios grynosios namų ūkių taupymo normos fiksuojamos Švedijoje ir Vengrijoje, kur jos siekia atitinkamai 14,7 proc. Tai reiškia, kad statistiškai reikšminga dalis pajamų šiose šalyse nėra išleidžiama vartojimui.

    Daugiau nei 10 proc. disponuojamų pajamų taip pat sutaupo Čekijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Nyderlandų namų ūkiai. Virš ES vidurkio išlieka ir Ispanija bei Airija, nors jų rodikliai jau arčiau bendro europinio lygio.

    Graikijos paradoksas: išleidžia daugiau nei uždirba

    Išskirtinis atvejis yra Graikija, kur grynoji taupymo norma neigiama ir siekia apie minus 9,3 proc. Tai vienintelė šalis imtyje, kur namų ūkiai vidutiniškai išleidžia daugiau, nei gauna disponuojamų pajamų.

    Tokia situacija reiškia, kad vartojimas finansuojamas arba sukauptomis santaupomis, arba skolinantis. Akademiniai vertinimai pabrėžia, kad Graikijoje neigiami taupymo rodikliai ypač įsitvirtino po 2010 metais prasidėjusios skolų krizės, o iki tol taupymas dažniau būdavo teigiamas.

    „Namų ūkių taupymo normą apskaičiuoti labai sudėtinga, o lyginti skirtingas šalis dar sudėtingiau“, – sakė Frankfurto Goethe universiteto profesorius Michaelis Haliassosas.

    Jo teigimu, tiek disponuojamų pajamų, tiek vartojimo matavimas turi ribojimų: pajamos gali būti ne iki galo deklaruojamos, o vartojimas apklausose neretai iškraipomas dėl atminties klaidų. Skirtingos šalys taip pat nevienodai koreguoja šiuos netikslumus, todėl dalis skirtumų yra metodologiniai.

    Kur taupoma mažiausiai ir kodėl

    Tarp didžiųjų ekonomikų santykinai žemi rodikliai fiksuojami Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje, kur taupymo normos atitinkamai siekia 4,7 proc. ir 3,2 proc. Tai rodo mažesnį finansinį rezervą, ypač jei infliacija ir būsto kaštai išlieka aukšti.

    Latvijoje taupymo norma yra apie 0 proc., vadinasi, vidutiniškai vartojimui išleidžiamos visos pajamos. Žemiau 4 proc. ribos taip pat išsiskiria Slovakija, Estija, Portugalija ir Lietuva, kurios rodiklis siekia apie 3,8 proc.

    OECD ir ekonomistai pabrėžia, kad vieno stabilaus Europos žemėlapio nėra: šalys skirtingai reaguoja į krizes, energijos kainų šokus ar palūkanų normų kilimą. Taupymo pokyčius lemia ir demografija, nes senstančiose visuomenėse taupymo bei vartojimo elgsena paprastai skiriasi nuo jaunų šalių.

    Kodėl europiečiai taupo

    Naujausiuose moksliniuose vertinimuose dominuoja dvi pagrindinės taupymo priežastys: atsarga netikėtoms išlaidoms ir pasirengimas pensijai. NBER tyrime teigiama, kad beveik du trečdaliai europiečių taupo dėl atsargumo, o pensija daugeliui yra pagrindinis ilgalaikis motyvas.

    Tyrėjai taip pat sieja motyvus su socialinės apsaugos dosnumu. Šalyse, kur stipresnės viešosios sveikatos paslaugos ir dosnesnės pensijos, gyventojams dažniau nereikia tiek daug taupyti nenumatytiems atvejams ar senatvei, o ten, kur sistema silpnesnė, privatūs rezervai tampa svarbesni.

  • Prancūzija grąžina gryno aukso monetas: naujoji „Marianne d’or“ turės ir skaitmeninę versiją

    Prancūzija grąžina gryno aukso monetas: naujoji „Marianne d’or“ turės ir skaitmeninę versiją

    „Monnaie de Paris“ sugrįžta į investicinį auksą

    Prancūzijos monetų kalykla „Monnaie de Paris“ pranešė, kad netrukus pradės prekiauti gryno aukso monetomis, skirtomis investicijoms. Tai pirmas toks leidimas per daugiau nei šimtmetį, kai buvo nutraukta klasikinių „Napoleon“ ir „Louis d’or“ monetų era.

    Naujoji serija pavadinta „Marianne d’or“ ir, kaip nurodo kalykla, ji orientuota į smulkiuosius ir vidutinius investuotojus. Monetos prekyboje turėtų pasirodyti birželio 16 dieną.

    Kokios bus naujos monetos

    Bus siūlomos keturios monetų versijos, kurių masė svyruos nuo 3,1 gramo iki 31,1 gramo, tai atitinka nuo dešimtadalio iki vienos trojos uncijos. Vienoje pusėje bus pavaizduotas Prancūzijos Respublikos simbolis Mariana, kitoje – šalies teritorijų žemėlapis.

    Šis sprendimas atgaivina istorinę tradiciją, kai Prancūzijoje investicinis auksas ilgą laiką buvo siejamas su standartizuotomis apyvartinėmis monetomis. Pavyzdžiui, „Napoleon“ tipo 20 frankų monetos buvo kaldinamos 1803–1914 metais ir tapo įprastu būdu kaupti auksą.

    Kodėl auksas vėl tapo masiniu pasirinkimu

    Kalyklos vadovas Marc’as Schwartzas teigė, kad tikslas yra demokratizuoti aukso rinką Prancūzijoje, nes pastaraisiais metais išaugus kainoms sustiprėjo investuotojų paklausa. Auksas rinkose dažnai vertinamas kaip saugesnis prieglobstis, kai didėja geopolitinė įtampa ar infliacijos rizika.

    „Norime, kad investicinis auksas būtų prieinamesnis platesniam žmonių ratui, nes matome išaugusį susidomėjimą“, – sakė Marc’as Schwartzas.

    Praktikoje dalis investuotojų auksą renkasi per biržoje prekiaujamus fondus arba su tauriųjų metalų gavyba susijusias akcijas, tačiau fizinis auksas išlieka populiarus dėl paprasto principo: jis nėra niekieno įsipareigojimas ir egzistuoja kaip turtas savaime. Kita vertus, fizinio aukso pirkėjams aktualūs saugojimo ir draudimo klausimai.

    „Monnaie de Paris“ akcentuoja, kad „Marianne d’or“ monetos bus parduodamos pagal rinkos kainą, o ne kaip kolekciniai suvenyrai. Iki šiol kalyklos leidžiamos aukso ar sidabro monetos dažniausiai buvo proginės ir gaminamos iš lydinių su mažesne tauriųjų metalų dalimi.

    Naujasis leidimas turės konkuruoti su pasaulyje gerai žinomomis investicinėmis monetomis, tarp kurių yra Pietų Afrikos „Krugerrand“, Kanados „Maple Leaf“ ir JAV „Gold Eagle“. Tokiose rinkose pirkėjams svarbiausia grynumas, likvidumas, atpažįstamumas ir skirtumas tarp aukso kainos bei pardavėjo antkainio.

    Kalykla taip pat pristatys skaitmeninę „e-Marianne“ versiją, skirtą tiems, kurie nenori laikyti fizinio aukso namuose. Principas paprastas: moneta saugoma pačios kalyklos, o savininkas ją parduoda tada, kai nusprendžia fiksuoti rezultatą.

    „Monnaie de Paris“ nenurodė, kiek monetų planuoja parduoti, tačiau pažymėjo, kad įmonės pajamos pernai augo 1,7 proc. ir pasiekė 197 000 000 eurų. Rinkos dalyviai tokį žingsnį vertina kaip bandymą pasinaudoti atsinaujinusiu europiečių susidomėjimu fiziniu auksu ir pasiūlyti alternatyvą tiek fondams, tiek privačiam aukso pirkimui iš tarpininkų.

  • Italija kibo į „easyJet“: įtaria klastą registruoto bagažo kainose – ką turėtų žinoti keleiviai

    Italija kibo į „easyJet“: įtaria klastą registruoto bagažo kainose – ką turėtų žinoti keleiviai

    Italijos tyrimas dėl bagažo kainodaros

    Italijos konkurencijos priežiūros institucija AGCM pradėjo formalų tyrimą dėl „easyJet Airline Company Limited“ taikomų bagažo kainų pateikimo skrydžių rezervavimo kanaluose. Reguliuotojas įtaria, kad keleiviai galėjo būti klaidinami dėl tikrosios paslaugos kainos ir pasirinkimų.

    Tyrimo centre – tai, kaip oro bendrovė savo interneto svetainėje ir mobiliojoje programėlėje suformuoja ir parodo registruoto bagažo mokesčius. Anot AGCM, rezervavimo metu vartotojams galėjo būti sudaromas iškreiptas įspūdis, kiek jie iš tikrųjų moka.

    Kas, anot reguliuotojo, galėjo klaidinti

    AGCM teigimu, perkant bilietus į abi puses sistema kaip numatytąjį pasirinkimą galėjo automatiškai pridėti registruotą bagažą ir sporto įrangą. Vietoje aiškaus pasirinkimo kiekvienai kelionės atkarpai keleiviams esą galėjo būti rodoma bendra, vidutine logika pagrįsta paslaugos kaina.

    Reguliuotojas pabrėžia, kad keleiviai, norėję bagažą įsigyti tik vienai skrydžio krypčiai, galėjo būti priversti stabdyti pirkimo procesą ir keisti nustatymus. Tokia praktika, institucijos vertinimu, gali mažinti vartotojų gebėjimą pastebėti alternatyvas ir priimti informuotą sprendimą.

    „Tyrimu bus vertinama, ar rezervavimo sistema sukūrė neaiškias kainodaros sąlygas ir apribojo vartotojų galimybes pasirinkti“, – nurodė AGCM.

    Kontekstas: su oro bendrovėmis Italija elgiasi griežtai

    Italijos institucijos pastaraisiais metais aktyviai prižiūri aviacijos sektorių, ypač kai kalbama apie vartotojams svarbiausią informaciją: galutinę kainą, papildomus mokesčius ir kompensacijas. AGCM atskirai pabrėžia, kad tai ne pirmas kartas, kai „easyJet“ atsiduria reguliuotojų akiratyje.

    2021 metais AGCM skyrė baudą „easyJet“, taip pat „Ryanair“ ir „Volotea“ dėl to, kad keleiviams už atšauktus skrydžius, kai Italija atšaukė COVID-19 kelionių ribojimus, nebuvo pasiūlytas pinigų grąžinimas, o vietoje to buvo teikiami kuponai. Šį sprendimą vėliau patvirtino ir regioninis administracinis teismas Romoje, atmesdamas „easyJet“ skundą 2025 metais.

    AGCM taip pat buvo pritaikiusi sankcijas „Ryanair“ dėl dominuojančios padėties, susijusios su skrydžių pardavimu per agentūras, vertindama techninių ir procedūrinių kliūčių taikymą. Tai rodo, kad institucija nuosekliai vertina rinkos praktiką ne tik kainų, bet ir prieinamumo požiūriu.

    Ką keleiviai gali padaryti dabar

    Nors tyrimo baigtis dar neaiški, vartotojų teisių ekspertai dažnai pataria bilieto pirkimo metu ypač atidžiai tikrinti, ar papildomos paslaugos nėra pažymėtos iš anksto, o kainos pateikiamos už kiekvieną skrydžio segmentą. Praktikoje didžiausi skirtumai dažniausiai atsiranda būtent perkant skrydžius į abi puses, kai patogumo vardan nustatymai pritaikomi automatiškai.

    Jei keleivis pastebi, kad bagažas ar kitos paslaugos buvo pridėtos ne jo iniciatyva, verta išsisaugoti pirkimo eigos ekrano kopijas ir galutinį kainos išskaidymą. Tokie įrodymai vėliau gali būti svarbūs sprendžiant ginčus su paslaugos teikėju ar kreipiantis į vartotojų teisių institucijas.

    „easyJet“ viešo komentaro apie pradėtą tyrimą kol kas nepateikė.

  • ES priklausomybė nuo Kinijos auga: 5 sritys, kuriose Europa tapo beveik bejėgė

    ES priklausomybė nuo Kinijos auga: 5 sritys, kuriose Europa tapo beveik bejėgė

    Europos Sąjungos priklausomybė nuo Kinijos importo kai kuriuose sektoriuose tapo tokia gili, kad patikimų alternatyvų praktiškai nebeliko. Tai didina riziką tiek kainoms, tiek tiekimo saugumui, ypač geopolitinių įtampų ir prekybos ribojimų laikotarpiu.

    Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais ES importas iš Kinijos siekė 559,4 mlrd. eurų ir per dešimtmetį išaugo 89 proc. Tuo pat metu ES prekybos deficitas su Kinija 2025 metais sudarė 359,8 mlrd. eurų, o eksportas į Kiniją per metus smuko 6,5 proc.

    Įtampa paaštrėjo po to, kai 2025 metais JAV įvedė platesnius muitus kiniškoms prekėms, o Europoje sustiprėjo baimės dėl perteklinės Kinijos gamybos nukreipimo į ES rinką. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen G7 viršūnių susitikime perspėjo apie naują Kinijos šoką, kai subsidijuota perprodukcija gali iškreipti pasaulines rinkas.

    ES pramonės komisaras Stéphane Séjourné pastaruoju metu ragino įmones diversifikuoti tiekėjus ir mažinti vienos šalies riziką. Briuselis tuo pat metu stiprina teisines priemones, skirtas apsaugoti rinką nuo nesąžiningos konkurencijos ir strateginės priklausomybės.

    Žalioji transformacija Kinijos rankose

    Viena jautriausių sričių – žalioji energetika. Eurostato duomenimis, 2024 metais Kinija sudarė 98 proc. ES įvežamų saulės modulių, o importo vertė krito nuo 19,7 mlrd. eurų 2023 metais iki 10,9 mlrd. eurų 2024 metais, daugiausia dėl smukusių kainų, o ne dėl mažesnių apimčių.

    Priklausomybė apima ir elektromobilių baterijų grandinę: analitinio centro Loom vertinimu, 2025 metais Kinija tiekė apie 88 proc. į ES importuojamų ličio jonų baterijų elektromobiliams. Europos Parlamento tyrimų padalinys taip pat nurodo, kad ES apie 98 proc. retųjų žemių magnetų įsigyja iš Kinijos, o jie kritiškai svarbūs elektromobilių varikliams, vėjo jėgainėms ir gynybos technologijoms.

    Europos Komisijos duomenimis, ES priklausomybė nuo Kinijos magnio siekia apie 97 proc., todėl ši žaliava įtraukta į kritinių žaliavų darbotvarkę. Tikslas – spartinti gavybą, perdirbimą ir perdirbto metalo panaudojimą Europoje, kad tiekimo grandinė būtų atsparesnė.

    Robotų bumas ir kainų spaudimas

    Pramoninių robotų segmente matomas ne tik priklausomumas, bet ir spartus išstūmimas kainomis. Europos Komisijos importo stebėsenos grupės duomenimis, nuo 2025 metų pradžios iki 2026 metų pradžios pramoninių robotų importas iš Kinijos į ES išaugo 315 proc., o vidutinės kainos krito 29 proc.

    Šią kryptį sustiprino Kinijos ilgalaikė pramonės politika Made in China 2025, paremta subsidijomis, pigiu kreditavimu ir mokestinėmis paskatomis. Tarptautinės robotikos federacijos vertinimu, Kinija dabar pagamina daugiau pramoninių robotų nei Vokietija, Pietų Korėja, Japonija ir JAV kartu sudėjus, o perteklinė gamyba skatina agresyvų eksportą.

    Chemija, tekstilė ir mediena

    Chemijos sektoriuje Europos Komisijos stebėsenos duomenys fiksavo atvejus, kai tam tikrų junginių importas iš Kinijos augo keliasdešimt kartų, o kainos kai kuriais atvejais buvo iki 95 proc. mažesnės nei anksčiau. Dėl Kinijos perteklinių pajėgumų 2025 metais Komisija pradėjo atskirai sekti kai kuriuos etileno ir amoniako pagrindu gaminamus produktus.

    Tekstilės ir avalynės importas iš Kinijos išlieka reikšmingas net ir daliai gamybos persikėlus į Pietryčių Aziją. Eurostatas nurodo, kad pagal vertę Kinija sudaro apie 30–35 proc. ES ne vietinės kilmės drabužių ir avalynės importo.

    Medienos gaminių rinkoje nauju įtampos tašku tapo surenkamo parketo importas: per vienus metus jis išaugo daugiau nei dešimt kartų, o kainos krito 77 proc. Europos Komisija 2025 metų liepos mėnesį pritaikė 21,3–36,1 proc. muitus, siekdama apsaugoti sektorių, kuriame dirba per 10 000 žmonių ir kurio vertė siekia apie 1,3 mlrd. eurų.

    Panaši logika pritaikyta ir dekoratyviniam popieriui, kai 2025 metų rugpjūčio mėnesį buvo įvesti 26,4–26,9 proc. muitai, argumentuojant būtinybe apsaugoti daugiau nei 2 000 darbo vietų. Kritikai pabrėžia, kad tokios priemonės dažnai būna pavėluotos, nes įsikišama tik po to, kai rinkoje jau įvyksta kainų griūtis.

    ES bandymai mažinti priklausomybę vis dažniau remiasi ne visišku atsiribojimu, o rizikų mažinimu: tiekėjų diversifikavimu, vietos gamybos skatinimu ir kritinių žaliavų perdirbimo plėtra. Vis dėlto pagrindinis klausimas lieka atviras: ar Europa suspės sustiprinti savo pramoninę bazę, kol priklausomybė nuo Kinijos netaps negrįžtama.

  • Aklai palikti berniukai Portugalijoje grįžta į Prancūziją: motina su partneriu sulaikyti

    Aklai palikti berniukai Portugalijoje grįžta į Prancūziją: motina su partneriu sulaikyti

    Portugalijos Setubalo apygardos teismas nurodė į Prancūziją grąžinti du prancūzų vaikus, kurie praėjusią savaitę buvo rasti palikti pietų Portugalijoje. Teismo dokumente teigiama, kad berniukai netrukus bus perduoti Prancūzijos institucijoms.

    Sprendimas priimtas po to, kai Prancūzijos pareigūnai, bendradarbiaudami teisminės pagalbos pagrindu, nusprendė ketverių ir penkerių metų Zacharie ir Barthélemy laikinai patikėti Elzaso socialinėms tarnyboms. Tuo metu bus vertinama, ar kiti šeimos nariai, pirmiausia tėvas, gali užtikrinti tinkamą priežiūrą.

    Kas įvyko Portugalijoje?

    Portugalijos teisėsauga skelbia, kad berniukai buvo palikti pakelės krūmuose prie kelio, jungiančio Alkaser do Sal ir Komportą. Vaikams buvo užrištos akys, o suaugusieji esą sakė, kad tai žaidimas, kuriame reikia surasti paslėptą žaislą.

    Vaikus rado vietos kepėjas Alexandre Quintas, parsivedė juos į namus, leido nusiraminti ir pranešė policijai. Taip pat buvo surastas Prancūzijos pilietis, padėjęs išversti berniukų pasakojimą pareigūnams.

    Suaugusieji suimti, tėvas laukia sprendimo

    41 metų Marine Rousseau ir 55 metų Marc Ballabriga sulaikyti ir laikomi kardomajame kalinime, jiems pareikšti įtarimai dėl kelių nusikalstamų veikų, susijusių su nepilnamečių palikimu. Jie buvo sučiupti kavinėje Fatimoje, daugiau kaip už 200 kilometrų nuo vietos, kur rasti vaikai.

    Tuo pat metu berniukų tėvas, prašęs neviešinti jo tapatybės, viešame laiške Prancūzijos žiniasklaidai teigė, kad apie vaikus galvoja kas sekundę nuo tada, kai buvo pranešta apie jų dingimą, ir viliasi netrukus juos atsiimti.

    Teismų praktikoje ribotos ir prižiūrimos tėvų lankymo teisės paprastai taikomos tais atvejais, kai kyla smurto rizika, vyksta aštrus šeimos konfliktas arba ryšys po ilgos pertraukos atkuriamas palaipsniui. Būtent todėl vaiko interesų apsaugos institucijos dažnai iš naujo vertina, kokia globa geriausiai užtikrina vaikų saugumą ir stabilumą.

    Kodėl grąžinimas vyksta taip greitai?

    Tokiose bylose Europos Sąjungoje dažniausiai taikomas principas, kad sprendimus dėl vaikų ilgalaikės globos pirmiausia priima valstybė, kurioje yra jų įprastinė gyvenamoji vieta. Todėl Portugalijos teismas pasirinko grąžinti vaikus į Prancūziją, o tolesnį sprendimą palikti Prancūzijos institucijoms.

    Specialistai pabrėžia, kad kuo greičiau vaikams užtikrinama saugi aplinka ir aiškus teisinis statusas, tuo mažesnė ilgalaikė psichologinė žala. Dėl to prioritetu tampa ne tik baudžiamasis tyrimas, bet ir vaiko gerovės planas, apimantis socialinių tarnybų priežiūrą, sveikatos patikras ir emocinę pagalbą.

  • „BP“ nušalino valdybos pirmininką Manifoldą: birža krito, krizė vadovybėje gilėja

    „BP“ nušalino valdybos pirmininką Manifoldą: birža krito, krizė vadovybėje gilėja

    Staigus sprendimas ir kritusios akcijos

    Energetikos milžinė „BP“ nedelsdama atleido valdybos pirmininką Albertą Manifoldą, nurodydama nepriimtinas valdymo ir elgesio problemas. Bendrovės valdyba detalių neatskleidė, tačiau pabrėžė, kad į situaciją sureagavo ryžtingai.

    Žinia rinkose buvo sutikta nervingai: Londone listinguojamos „BP“ akcijos trumpam smuko iki maždaug 9 proc., vėliau nuostoliai mažėjo iki beveik 6 proc. Investuotojai tokiais atvejais paprastai baiminasi ne tik reputacijos smūgio, bet ir užsitęsiančios strateginės nežinomybės.

    Trečias skandalas per trejus metus

    A. Manifoldui tai buvo trumpas laikotarpis poste: valdybos pirmininku jis tapo 2025 metų spalį, o į valdybą atėjo dar 2025 metų rugsėjį kaip paskirtasis pirmininkas. Staigus pasitraukimas pratęsia vadovybės kaitą, kuri „BP“ persekioja jau kelerius metus.

    Per pastaruosius trejus metus tai jau trečias aukščiausio lygio vadovas, paliekantis bendrovę dėl su elgesiu ar valdysena siejamų aplinkybių. 2023 metų rugsėjį tuometinis generalinis direktorius Bernardas Looney atsistatydino po to, kai, bendrovės teigimu, neatskleidė informacijos apie ankstesnius santykius su kolegėmis.

    Kas laikinai perima vairą

    Laikinuoju valdybos pirmininku paskirtas valdybos narys Ianas Tyleris, o nuolatinio vadovo paieškos jau pradėtos. Tokia laikinoji schema rinkoje dažna, tačiau kuo ilgiau tęsiasi paieškos, tuo didesnis spaudimas bendrovei aiškiai parodyti kryptį.

    „Valdyba tvirtai tiki strategine kryptimi ir remia vadovybės veiksmus supaprastinant veiklos modelį“, – sakė I. Tyleris, komentuodamas sprendimą ir pagirdamas generalinės direktorės Meg O’Neill vadovavimą.

    Strategijos posūkis ir investuotojų spaudimas

    A. Manifoldui buvo priskiriamas svarbus vaidmuo formuojant pastarojo meto „BP“ strategiją, kai bendrovė greitino posūkį atgal į tradicinius angliavandenilių projektus. Tai reiškė ir mažesnį finansavimą daliai perėjimo energetikos krypties projektų, siekiant kelti akcijos vertę ir stabilizuoti grąžą akcininkams.

    „BP“ taip pat tęsė skolos mažinimo, kaštų kontrolės ir veiklos supaprastinimo kryptį, kurią stiprina aktyvus investuotojų dėmesys visam sektoriui. Naftos ir dujų bendrovės Europoje pastaraisiais metais balansuoja tarp dividendų ir supirkimų lūkesčių, energetinio saugumo darbotvarkės bei griežtėjančių klimato politikos reikalavimų.

    Vis dėlto šįkart bendrovė neįvardijo, kas konkrečiai laikoma „valdymo ir elgesio“ pažeidimais. Toks informacijos trūkumas dažnai didina spekuliacijas rinkoje ir kelia papildomą klausimą, ar „BP“ valdymo kultūros problemos nėra sisteminės.

  • Įtampa virš „Dino“: po streiko – 300 eurų priedas, bet profsąjungos rengia naują eskalaciją

    Įtampa virš „Dino“: po streiko – 300 eurų priedas, bet profsąjungos rengia naują eskalaciją

    Lenkijos mažmeninės prekybos tinklą „Dino“ pastarosiomis savaitėmis lydėjo auganti įtampa: balandžio pabaigoje dalyje parduotuvių įvyko įspėjamasis streikas, o netrukus darbuotojams pranešta apie algų didinimą. Profsąjungų teigimu, sprendimas atsirado ne „iš geros valios“, o dėl sustiprėjusio spaudimo ir viešumo.

    Kaip skelbia OPZZ Konfederacija Pracy atstovai, darbuotojams išmokėtas 300 eurų dydžio priedas, o nuo kito mėnesio jis turėtų tapti nuolatine bazinio atlygio dalimi. Vis dėlto profsąjungos pabrėžia, kad derybiniai reikalavimai buvo gerokai didesni ir siekė 900 eurų, tad dabartinį sprendimą jos vadina tik daliniu.

    „Ši išmoka yra tiesioginis spaudimo rezultatas, bet ji neatitinka darbuotojų lūkesčių ir nebaigia ginčo“, – sakė OPZZ Konfederacja Pracy pirmininkas Wojciechas Jendrusiak.

    Darbuotojų atstovai skelbia, kad konfliktas gali aštrėti: gegužės 25–27 dienomis prie bendrovės būstinės Krotoszyne planuojama trijų dienų manifestacija. Profsąjungos užsimena ir apie galimo visuotinio streiko scenarijų, kuris kolektyviniuose ginčuose laikomas viena griežčiausių priemonių.

    Reikalavimų paketas, anot profsąjungų, neapsiriboja vien atlyginimais. Tarp pagrindinių punktų minimas įmonės socialinio fondo sukūrimas, didesnis darbuotojų skaičius parduotuvėse ir darbo organizavimo peržiūra, kad krūviai būtų realistiški ir saugūs.

    Atskira įtampą kelianti tema – vaizdo stebėjimo sistemų naudojimas vertinant darbuotojų produktyvumą. Profsąjungos teigia, kad tokia praktika kelia privatumo ir psichologinio spaudimo klausimus, o kartu tampa argumentu, kodėl, jų nuomone, būtinas aiškesnis dialogas dėl darbo sąlygų ir kontrolės priemonių ribų.

    „Dino“ viešų komentarų šiuo klausimu kol kas pateikia mažai, o profsąjungos tvirtina, kad vietoje tiesioginių derybų dažniau pasitelkiami darbo teisės specialistai. Tuo pat metu pranešama, kad Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimai nustatė daugiau nei 1 000 galimų pažeidimų, o tyrimai tęsiami, todėl pastabų ir įpareigojimų skaičius dar gali augti.

    Analitikai pažymi, kad tokie ginčai mažmeninės prekybos sektoriuje dažniausiai kyla dėl atlygio ir darbo intensyvumo, ypač sparčiai augančiuose tinkluose. Esminis klausimas „Dino“ atveju dabar – ar pavyks pereiti prie nuoseklių derybų ir išvengti ilgesnių streikų, galinčių paveikti tiek parduotuvių darbą, tiek įmonės reputaciją darbo rinkoje.