Category: Verslas

  • Pensija tik nuo 70? Danija jau apsisprendė, o EBPO rodo, kurios Europos šalys bus kitos

    Pensija tik nuo 70? Danija jau apsisprendė, o EBPO rodo, kurios Europos šalys bus kitos

    Europoje sparčiai daugėja vyresnio amžiaus gyventojų, o gyvenimo trukmė ilgėja, todėl vis daugiau valstybių kelia įstatyminį pensinį amžių. Danija jau yra nusprendusi, kad iki 2040 metų pensinis amžius kils iki 70 metų, o EBPO prognozuoja dar ryškesnį šuolį per kelis dešimtmečius.

    Remiantis EBPO ataskaita Pensions at a Glance, tendencija aiški: kuo ilgiau žmonės gyvena ir kuo daugiau metų praleidžia pensijoje, tuo didesnis spaudimas viešiesiems finansams. Dėl to kai kurios šalys pensinį amžių sieja su gyvenimo trukmės pokyčiais arba numato automatinį jo didinimą.

    Pagal 2022 metų duomenis, Europos Sąjungoje įstatyminis pensinis amžius vyrams svyravo maždaug nuo 62 iki 67 metų, o moterims nuo 60 iki 67 metų. EBPO skaičiuoja, kad ES vidurkis siekė 64,7 metų vyrams ir 63,8 metų moterims.

    Kur pensinis amžius didžiausias?

    Didžiausius rodiklius Europoje šiuo metu demonstruoja Šiaurės šalys. Danijoje, Norvegijoje ir Islandijoje įstatyminis pensinis amžius abiem lytims siekia 67 metus, o Nyderlanduose jis viršija 66 metus ir yra tarp aukščiausių žemyne.

    Daugelyje kitų valstybių pensinis amžius laikosi ties 65 metų riba, tačiau skirtumai tarp šalių išlieka. Kai kur jis žemesnis, ypač jei taikomos pereinamosios taisyklės arba numatytos išimtys tam tikroms grupėms.

    Ar dar yra lyčių skirtumų?

    Daugumoje Europos valstybių moterys ir vyrai į pensiją išeina tuo pačiu amžiumi, tačiau dalyje šalių lyčių skirtumas išlieka. EBPO nurodo, kad didžiausi skirtumai fiksuojami ten, kur moterims pensinis amžius vis dar mažesnis, o bendras ES skirtumas siekia apie 0,9 metų.

    Vis dėlto ilgalaikės prognozės rodo, kad iki 2060 metų lyčių skirtumai Europoje beveik išnyks. Tai siejama su suvienodinama pensijų politika ir darbo rinkos pokyčiais, kai vyrų ir moterų karjeros trajektorijos tampa panašesnės.

    Kokie skaičiai laukia iki 2060 metų?

    EBPO prognozuoja, kad iki 2060 metų ES vidutinis įprastas pensinis amžius gali artėti prie 67 metų. Kai kuriose valstybėse jis gali pasiekti 70 ar net daugiau, ypač jei pensinis amžius bus automatiškai indeksuojamas pagal gyvenimo trukmę.

    Ryškiausias pavyzdys pateikiamas Danijai: žmonėms, kurie į darbo rinką įžengė 2022 metais, įprastas pensinis amžius iki 2060 metų galėtų siekti 74 metus. Tarp šalių, kuriose prognozuojamas aukštas lygis, minimos ir Italija bei Estija, o dalyje valstybių numatomas priartėjimas prie 70 metų ribos.

    Šie skaičiai nereiškia, kad visi dirbs iki to paties amžiaus: daugelyje šalių išlieka ankstesnio išėjimo į pensiją galimybės, taip pat specialios taisyklės ilgo stažo ar specifinių profesijų darbuotojams. Tačiau bendra kryptis rodo, kad dirbančiųjų gyvenimo trukmės dalis, praleidžiama darbo rinkoje, ateityje didės.

    Ekonomistai pabrėžia, kad pensinio amžiaus didinimas dažnai lydimas kitų sprendimų: skatinama ilgiau likti darbo rinkoje, peržiūrimos įmokų ir išmokų formulės, o kai kur daugiau atsakomybės perkeliama į privačias ar kaupiamąsias sistemas. Europos Komisijos senėjimo tendencijų vertinimuose taip pat akcentuojama, kad be reformų didėtų viešųjų finansų našta ir rizika pensijų adekvatumui.

    Tuo pat metu visuomenėje aštrėja diskusija, ar ilgesnis darbas bus realistiškas visiems. Skirtingų profesijų žmonių sveikata, darbo sąlygos ir galimybės persikvalifikuoti labai nevienodos, todėl pensijų reformos vis dažniau siejamos su aktyvaus senėjimo politika, sveikatos prevencija ir darbo vietų pritaikymu vyresniems darbuotojams.

  • Sprogimas Pakistane nusitaikė į kariškių traukinį: žuvo mažiausiai 24 žmonės, daug sužeistų

    Sprogimas Pakistane nusitaikė į kariškių traukinį: žuvo mažiausiai 24 žmonės, daug sužeistų

    Pakistano pietvakariuose, neramioje Beludžistano provincijoje, sekmadienį įvykdytas išpuolis prieš traukinį, kuriuo, kaip skelbia vietos pareigūnai, važiavo kariniai asmenys. Sprogimas nugriaudėjo traukiniui važiuojant per Chaman Phatak rajoną netoli provincijos sostinės Kveto, pranešta apie mažiausiai 24 žuvusiuosius.

    Gelbėtojai ir saugumo pajėgos dirbo įvykio vietoje, o iš nuotraukų matyti apdegę vagonai ir šalia bėgių išmėtytos nuolaužos. Sužeistieji buvo skubiai vežami į ligonines, dalis jų patyrė sunkius sužalojimus.

    Apie įvykį informuoti pareigūnai teigė, kad sprogimą galėjo sukelti sprogmenimis prikrauta transporto priemonė, trenkusi į vieną iš vagonų. Tiksli atakos schema dar tiriama, o valdžia tikrina, ar traukinyje buvo ir civilių keleivių.

    Atsakomybę už išpuolį, remiantis žiniasklaidos pranešimais, prisiėmė Beludžistano išlaisvinimo armija, siejama su separatistiniais judėjimais regione. Beludžistanas jau daugelį metų išlieka viena įtemptiausių Pakistano teritorijų, kur dažnai taikomasi į saugumo pajėgas ir infrastruktūrą.

    Ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas viešai pasmerkė ataką ir pareiškė užuojautą žuvusiųjų artimiesiems. Jis pabrėžė, kad teroro išpuoliai, pasak jo, nepajėgs palaužti šalies ryžto kovoti su smurtu.

    „Griežtai smerkiu šį žiaurų sprogimą ir reiškiu nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų šeimoms, o sužeistiesiems linkiu greito pasveikimo“, – sakė Shehbazas Sharifas.

    Pakistano senatorė Sherry Rehman taip pat pasmerkė išpuolį ir nurodė, kad tarp nukentėjusiųjų galėjo būti daug moterų ir vaikų, vykusių švęsti Eid šventės. Pareigūnai kol kas nepatvirtino galutinės aukų tapatybės, o skaičiai gali keistis, tęsiantis paieškos ir identifikavimo darbams.

    Pastaraisiais metais Pakistano valdžia didina geležinkelių ir viešojo transporto apsaugą, nes tokios transporto arterijos laikomos jautriu taikiniu dėl didelių žmonių srautų. Analitikai pabrėžia, kad išpuoliai prieš infrastruktūrą dažnai turi ir politinį tikslą, siekiant parodyti valstybės pažeidžiamumą bei sukelti visuomenės įtampą.

    Tyrimą koordinuoja vietos saugumo institucijos, o policija renka įrodymus įvykio vietoje. Valdžia žada pateikti daugiau informacijos, kai bus patvirtintos aukų aplinkybės, nustatyti sprogmenų tipai ir galimi išpuolio organizatoriai.

  • „Oreshnik“ raketa vėl smogė Ukrainai: kuo ji ypatinga ir kodėl kelia nerimą visai Europai?

    „Oreshnik“ raketa vėl smogė Ukrainai: kuo ji ypatinga ir kodėl kelia nerimą visai Europai?

    Rusijos „Oreshnik“ raketa vėl atsidūrė dėmesio centre po to, kai Maskva patvirtino per naktį ja pasinaudojusi smūgiuose prieš Ukrainą. Dėl to aštrios kritikos sulaukta ir iš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, ir iš Europos Sąjungos pareigūnų.

    „Oreshnik“ pristatoma kaip branduolinį užtaisą galinti nešti vidutinio nuotolio balistinė raketa. Rusija teigia, kad ji gali skrieti hipergarsiniu greičiu ir prasprūsti pro šiuolaikines oro gynybos sistemas.

    Koks „Oreshnik“ nuotolis?

    Pagal Rusijos pateikiamą klasifikaciją „Oreshnik“ priskiriama vidutinio nuotolio balistinėms raketoms, kurių veikimo atstumas siekia maždaug nuo 3 000 iki 5 500 kilometrų. Tokia zona apima didelę Europos dalį, todėl ši sistema vertinama ne vien kaip karo Ukrainoje, bet ir platesnio atgrasymo instrumentas.

    Vakarų analitikai tokio tipo ginkluotę vertina kaip dalį Rusijos pastangų didinti spaudimą ir neapibrėžtumą, ypač kalbant apie galimą smūgį toliau nuo fronto. Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka anksčiau taip pat yra teigęs, kad ši raketa dislokuota Baltarusijoje.

    Ar ji gali nešti branduolinį užtaisą?

    Rusijos pareigūnai tvirtina, kad „Oreshnik“ yra branduolinį užtaisą nešti galinti sistema, nors pirmą kartą plačiau nuskambėjęs jos panaudojimas Ukrainoje, kaip skelbta, buvo su nebranduoliniais ar imitaciniais koviniais blokais. Kariškių ir gynybos ekspertų vertinimu, platforma teoriškai gali būti pritaikyta branduoliniam užtaisui, tačiau konkrečios komplektacijos viešai patikrinti neįmanoma.

    Vladimiras Putinas „Oreshnik“ yra vadinęs moderniu ginklu, galinčiu gabenti kelis kovinius užtaisus. Jis taip pat tvirtino, kad smūgio metu susidaro itin aukšta temperatūra ir būtų įveikiami sustiprinti taikiniai, nors po ankstesnio smūgio Dnipro mieste Ukrainos institucijos viešai akcentavo, kad matoma žala neatrodė masinė.

    Kodėl ją sunku perimti?

    Kremlius teigia, kad „Oreshnik“ greitis siekia apie Mach 10, tai yra maždaug dešimt kartų viršija garso greitį. Maskvos argumentas paprastas: kuo didesnis greitis ir kuo trumpesnis reakcijos laikas, tuo sudėtingiau oro gynybai aptikti, apskaičiuoti trajektoriją ir laiku paleisti perėmėjus.

    Tačiau dalis specialistų pabrėžia, kad balistinės raketos ir jų grįžtamieji blokai hipergarsinius greičius pasiekia gana dažnai, todėl vien greitis dar nereiškia absoliutaus neperimamumo. Vis dėlto net ir esant perėmimo galimybėms, didžiausias iššūkis paprastai lieka laikas, trajektorijos ypatybės bei galimas manevravimas galutinėje skrydžio fazėje.

    JAV Gynybos departamentas „Oreshnik“ yra apibūdinęs kaip eksperimentinę sistemą, siejamą su RS-26 „Rubezh“ programa. Putinas tvirtina, kad tai nėra vien senesnių sprendimų atnaujinimas ir kad sistema esą sukurta kaip naujas projektas po 2023 metais duoto nurodymo.

    Pirmą kartą apie „Oreshnik“ panaudojimą plačiau pranešta po smūgio į Dnipro miestą 2024 metais, o vėliau ši sistema tapo viena labiausiai stebimų Kremliaus ginkluotės programų. Naujausi smūgiai tik sustiprino klausimą, kiek realiai išaugęs Rusijos pajėgumas grasinti taikiniams už Ukrainos ribų.

  • Kipras renka parlamentą: 568 tūkst. balsuoja, o kovos dėl mandatų baigtis gali nustebinti

    Kipras renka parlamentą: 568 tūkst. balsuoja, o kovos dėl mandatų baigtis gali nustebinti

    Kipre sekmadienį vyksta vieni įtemptiausių pastarųjų dešimtmečių parlamento rinkimų. Politinė konkurencija aštri, o naujos sudėties Atstovų Rūmai lems šalies kryptį artimiausius penkerius metus.

    Balsavimas prasidėjo 7 valandą ryto, rinkėjai kviečiami atvykti į 1 217 apylinkes Kipre ir užsienyje. Teisę balsuoti turi daugiau nei 568 000 piliečių, o renkama 56 parlamentarų kadencija.

    Šie rinkimai Kipre vertinami ne tik kaip mandatų dalybos, bet ir kaip pasitikėjimo politine sistema patikra. Pastaraisiais metais šalyje fiksuotas didesnis rinkėjų nusivylimas, mažesnis lojalumas tradicinėms partijoms ir jautrių temų poliarizacija.

    Kas nulėmė kampaniją?

    Kampanijoje daugiausia dėmesio skirta pragyvenimo kainų augimui, migracijai, korupcijos prevencijai ir vadinamajai Kipro problemai. Pastaroji susijusi su salos padalijimu ir ilgalaike politine aklaviete, turinčia įtakos ir vidaus politikos debatams, ir santykiams su tarptautiniais partneriais.

    Dėl vietomis pliaupusio lietaus ir stipraus vėjo dalyje salos regionų balsavimo pradžia buvo sudėtingesnė, tačiau pirmosiomis valandomis aktyvumas vertintas kaip pakankamas. Galutinį aktyvumo vaizdą tradiciškai parodys vakariniai duomenys, kai baigsis pagrindinis rinkėjų srautas.

    Didelė kandidatų konkurencija

    Į parlamentą šįkart siekia patekti 753 kandidatai: 744 kelti partijų, dar 9 dalyvauja kaip nepriklausomi. Toks kandidatų skaičius atspindi fragmentuotą politinę aplinką ir didelį norą perskirstyti įtaką Atstovų Rūmuose.

    Partijų lyderiai ir žinomi politikai balsavimo dieną išnaudojo politinėms žinutėms. AKEL generalinis sekretorius Stefanos Stefanou ragino piliečius aktyviai dalyvauti rinkimuose, akcentuodamas nacionalinį klausimą ir stabilumo poreikį.

    „Eikime balsuoti gausiai ir nepamirškime okupuotų teritorijų“, – sakė Stefanos Stefanou.

    Demokratinio fronto atstovas Marios Karoyan pabrėžė, kad sprendimai esą neatsiranda iš šūkių ar norų, taip netiesiogiai perspėdamas dėl populizmo. Tuo metu Laisvės liaudies kovos partijos lyderis Apostolos Apostolou į pirmą planą iškėlė griežtesnę laikyseną Kipro klausimu.

    Kada paaiškės rezultatai?

    Pirmųjų rezultatų laukiama netrukus po to, kai užsidarys apylinkės, tačiau galutinis mandatų pasiskirstymas, tikėtina, išryškės tik vėlai vakare. Būtent vietų dalybos parodys, ar šalies politinis žemėlapis pasislinks į naujas koalicijas, ar sustiprės tradicinės politinės jėgos.

    Analitikų vertinimu, svarbiausi signalai bus du: rinkėjų aktyvumas ir tai, kiek balsų surinks mažesnės partijos bei nepriklausomi kandidatai. Nuo šių rodiklių gali priklausyti derybų dėl darbotvarkės ir įtakos parlamentui dinamika per visą penkerių metų kadenciją.

  • „OpenAI“ IPO gali tapti rekordu: Samas Altmanas taikosi į trilijono eurų vertę

    „OpenAI“ IPO gali tapti rekordu: Samas Altmanas taikosi į trilijono eurų vertę

    „OpenAI“, valdanti „ChatGPT“, artėja prie vieno laukiamiausių debiutų biržoje: skelbiama, kad bendrovė artimiausiomis dienomis gali pradėti pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO) procesą. JAV žiniasklaida nurodo, kad vadovas Samas Altmanas viešą akcijų platinimą taikosi surengti 2026 metų rugsėjį.

    Jei planai pasitvirtins, tai būtų reikšmingas posūkis organizacijai, kuri 2015 metais pradėjo veikti kaip ne pelno siekianti tyrimų laboratorija. 2025 metų spalį „OpenAI“ užbaigė perėjimą prie viešosios naudos bendrovės modelio, siekdama lengviau pritraukti kapitalą ir plėsti veiklą.

    Galimai didžiausias IPO istorijoje

    Rinkoje skaičiuojama, kad „OpenAI“ per IPO galėtų siekti pritraukti apie 55 400 000 000 eurų. Toks mastas viršytų ankstesnius rekordus ir dar labiau kaitintų technologijų sektoriaus kapitalo rinkas, kuriose investuotojai ieško ryškių augimo istorijų.

    Vis dėlto „OpenAI“ rekordui iššūkį gali mesti „SpaceX“, kuri taip pat siejama su pasirengimu viešam akcijų platinimui ir galimai dar didesne pritraukiama suma. Dėl to 2026 metais rinkoje gali susiformuoti retai matoma konkurencija dėl didžiausio debiuto pasaulio biržų istorijoje.

    Trilijono eurų vertės kartelė

    Analitikų vertinimu, „OpenAI“ vertinimas listinguojant akcijas galėtų perkopti 922 000 000 000 eurų ribą. Tokia kapitalizacija iškart įkeltų bendrovę į pasaulio didžiausių įmonių klubą, šalia brandžių ir pelningų gigantų.

    Tuo pat metu investuotojams tai būtų reta proga įsigyti beveik gryną DI bendrovės akciją viešojoje rinkoje. Iki šiol daugumai rinkos dalyvių DI tematika dažniausiai pasiekiama netiesiogiai, per lustų gamintojus, debesijos tiekėjus ar didžiąsias technologijų platformas.

    Didžiausias klausimas: pelningumas

    Didžiausias neapibrėžtumas išlieka „OpenAI“ finansų tvarumas: viešai akcentuojama, kad bendrovė dar nėra pasiekusi pelningumo. Rinkoje minimi vertinimai rodo, kad metinės pajamos gali siekti apie 27 700 000 000 eurų, tačiau kartu prognozuojami ir itin dideli kaštai.

    Pastaraisiais metais DI verslams brangiausia dalis yra skaičiavimo resursai, duomenų centrų infrastruktūra ir modelių mokymas, o tai spaudžia maržas net sparčiai augant pardavimams. Būtent todėl IPO prospektas, kuriame atsispindėtų detalūs pinigų srautai, įsipareigojimai ir kaštų struktūra, gali tapti lemiamu testu investuotojų lūkesčiams.

    „Dar teks pamatyti, kaip viešosios rinkos įvertins „OpenAI“ ir panašias bendroves, kai jų finansai bus atverti detalesnei patikrai“, – teigiama rinkos analitikų komentaruose, vertinančiuose būsimą debiutą.

    Jeigu „OpenAI“ pavyks įrodyti, kad pajamų augimas gali aplenkti DI infrastruktūros išlaidas, 2026 metų IPO gali tapti ne tik rekordiniu pagal dydį, bet ir nustatyti naują standartą visam DI sektoriui. Priešingu atveju rinkos entuziazmą gali greitai pakeisti griežtesni reikalavimai dėl pelningumo ir aiškesnio verslo modelio.

  • „Leonardo“ pasirašė 320 mln. eurų sandorį: kuo svarbūs Kuveito patruliniai laivai Italijai?

    „Leonardo“ pasirašė 320 mln. eurų sandorį: kuo svarbūs Kuveito patruliniai laivai Italijai?

    320 mln. eurų sandoris Persijos įlankoje

    Italijos gynybos ir aviacijos pramonės grupė „Leonardo“ pranešė pasirašiusi maždaug 320 mln. eurų vertės sutartį su Abu Dabio laivų statybos bendrove Abu Dhabi Ship Building, priklausančia „EDGE Group“.

    Sutartis numato naujausios kartos Kuveito patruliniams laivams tiekti jūrinių kovos sistemų paketą, taip stiprinant Italijos pramoninį ir karinį pėdsaką Persijos įlankoje.

    Ką gaus Kuveito laivai

    Sandoris siejamas su „Al Dorra“ programa, pagal kurią Kuveitas modernizuoja jūrines pajėgas ir užsakė aštuonis FALAJ 3 klasės atviroje jūroje veikti pritaikytus patrulinius laivus, statomus Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

    „Leonardo“ turėtų tiekti kovos valdymo sistemą, jūrinį radarą „KRONOS NAVAL HP“ ir 76 mm laivų pabūklą „SUPER RAPIDO“, komplektuojamą su „STRALES“ sprendiniais, skirtais didesniam taiklumo ir reagavimo greičio lygiui.

    Platesnis Italijos ir Kuveito bendradarbiavimas

    Šis užsakymas tęsia platesnę Italijos ir Kuveito karinę partnerystę. Pastaraisiais metais šalys atnaujino bendradarbiavimą dėl „Eurofighter Typhoon“ programos, apimančios personalo rengimą, techninį palaikymą ir elektroninės kovos kompetencijas.

    Kuveitas dar 2016 metais buvo užsakęs 28 pažangius Italijoje pagamintus orlaivius, o dalis „Eurofighter Typhoon“ jau naudojami šioje valstybėje. Paslaugos, susijusios su logistiniu palaikymu ir mokymais vietoje, siejamos su veikla Ali al Salem oro bazėje iki 2029 metų pabaigos.

    „Šie projektai rodo, kad gynybos pramonėje vis dažniau perkamos ne pavienės platformos, o integruoti sprendimai su ilgalaike priežiūra, mokymais ir atnaujinimais“, – sakė gynybos sektorių stebintys analitikai, vertinantys pastarųjų metų rinkos tendencijas.

    Italijos karinis buvimas ir regiono įtampa

    Italija Kuveite taip pat turi aktyvų karinį kontingentą Ali al Salem bazėje. Ten vykdomos stebėjimo, žvalgybos ir duomenų rinkimo užduotys, kurios siejamos su saugumo užtikrinimu regione ir parama operacijoms prieš teroristines grupuotes.

    Pranešimuose minima, kad 2026 metais regione fiksuota įtampos eskalacija, o vienas bazėje buvęs MQ-9A tipo nuotoliniu būdu valdomas orlaivis buvo apgadintas per ataką, tačiau apie sužeistus Italijos karius neskelbta.

    Partnerystė su „EDGE Group“ ir bendra įmonė

    „Leonardo“ ir „EDGE Group“ bendradarbiavimas, kaip teigiama, tęsiasi apie du dešimtmečius ir per tą laiką buvo įgyvendinti projektai, apimantys maždaug 30 jūrinių vienetų aprūpinimą.

    Be šio kontrakto, abi pusės planuoja spartinti bendros įmonės kūrimą Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Skelbiama, kad ji turėtų pradėti veikti 2026 metais, o nuosavybė būtų paskirstyta 51 proc. „EDGE Group“ ir 49 proc. „Leonardo“.

    Numatoma, kad ši struktūra apims veiklas nuo projektavimo ir gamybos iki mokymų, taip pat licencijavimo ir vietos specialistų rengimo. Gynybos rinkoje tai vertinama kaip modelis, kai technologijų tiekėjas įsitvirtina regione ne vien pardavimu, bet ir ilgalaikiu dalyvavimu.

  • Ispanijoje jaunas dirbantysis buto nuomai atiduoda 98,7 proc. algos: rekordas, kuris šokiruoja

    Ispanijoje jaunas dirbantysis buto nuomai atiduoda 98,7 proc. algos: rekordas, kuris šokiruoja

    Ispanijoje būsto įperkamumo krizė jaunus žmones vis labiau stumia nuo savarankiško gyvenimo. Ispanijos jaunimo tarybos (CJE) Emancipacijos observatorijos duomenimis, 2025 metais savarankiškai gyveno tik 14,5 proc. 16–29 metų jaunuolių – tai prasčiausias rodiklis nuo palyginamų duomenų pradžios.

    Ataskaitoje teigiama, kad jaunas dirbantis žmogus, norėdamas vienas išsinuomoti būstą, vidutiniškai turėtų nuomai skirti 98,7 proc. savo grynojo atlyginimo. Dėl to išsikraustymo iš tėvų namų amžius, vertinimu, persirito per 30 metų ribą.

    Kai nuoma suvalgo beveik viską

    Skaičiai rodo, kad vidutinis jauno žmogaus grynasis atlyginimas siekia apie 1 190 eurų per mėnesį, o vidutinė būsto nuoma – maždaug 1 176 eurus. Tai reiškia, kad net ir dirbant visu etatu vieno žmogaus namų ūkis daugelyje vietovių tampa finansiškai nepakeliamas.

    CJE pabrėžia, kad ši padėtis didina kartų nelygybę ir skatina jaunimo skurdėjimą. Ataskaitoje nurodoma, kad tarp jaunų nuomininkų skurdo rizika po būsto išlaidų šokteli nuo 25,9 proc. iki 43 proc.

    „Jauniems žmonėms išsikraustymas reiškia tapti skurdesniems“, – sakė CJE prezidentė Andrea Henry.

    Nei vienam, nei su kambariokais

    Augant nuomos kainoms, daliai jaunimo alternatyva tampa kambario nuoma ar gyvenimas su bendranuomiais. Tačiau CJE perspėja, kad ir šis sprendimas daugelyje miestų nebėra pigus: būstas dalijantis, skaičiuojama, „suvalgo“ apie 33,6 proc. vidutinio jauno žmogaus atlyginimo.

    Organizacija taip pat akcentuoja, kad vis dažniau lemiamu veiksniu tampa šeimos parama, nes be jos jauniems žmonėms sunku išvengti skolų, nestabilumo ar priklausomybės nuo artimųjų. Tuo pat metu būsto įsigijimas daugeliui išlieka nepasiekiamas dėl aukštų kainų, pradinio įnašo ir griežtesnių finansavimo sąlygų.

    Kokių sprendimų prašoma?

    CJE ragina valdžios institucijas didinti įperkamo būsto pasiūlą ir stiprinti priemones, kurios realiai pagerintų jaunimo galimybes išsinuomoti ar įsigyti būstą. Organizacijos vertinimu, problema yra struktūrinė ir daro ilgalaikę žalą visai kartai – nuo vėluojančio savarankiškumo iki didėjančio socialinio nesaugumo.

    Pastaraisiais metais Ispanijoje būsto tema tapo vienu karščiausių politinių ir socialinių klausimų, o protestai dėl kainų augimo vyko ne viename didmiestyje. Ekspertai pabrėžia, kad nuomos rinką spaudžia keli veiksniai: ribota pasiūla, didelė paklausa didmiesčiuose ir turizmo regionuose, taip pat lėčiau augančios pajamos, kurios nespėja vytis būsto kaštų.

  • Egiptas tampa dujų vartais Europai: „QatarEnergy“ sandoris atveria Kipro telkinius

    Egiptas tampa dujų vartais Europai: „QatarEnergy“ sandoris atveria Kipro telkinius

    Egiptas stiprina pozicijas kaip vienas svarbiausių Rytų Viduržemio energetikos mazgų: „QatarEnergy“ kartu su „ExxonMobil“ ir Egipto Naftos bei mineralinių išteklių ministerija pasirašė susitarimo memorandumą dėl Kipro jūroje aptiktų dujų eksporto į Europą.

    Dokumentu numatyta įvertinti, kaip Kipro šelfo telkiniai galėtų būti sujungti su Egipto turima infrastruktūra ir suskystintų gamtinių dujų gamyklomis. Taip Egiptas taptų pagrindiniu maršrutu, per kurį dujos būtų paruošiamos eksportui į Europos rinkas.

    Kaip dujos pasiektų Europą?

    Kipras neturi savo suskystinimo pajėgumų, todėl dujos iš jūroje esančių telkinių realistiškai gali būti realizuojamos tik jas transportuojant vamzdynu į Egiptą. Ten jos būtų apdorojamos, suskystinamos ir išgabenamos tanklaiviais į pirkėjams aktualius terminalus.

    Toks modelis remiasi jau veikiančia Egipto grandine, kuri aptarnauja tiek vietos vartojimą, tiek eksporto srautus. Energetikos bendrovė „QatarEnergy“ teigia, kad susitarimas skirtas ieškoti komercinių sprendimų ir augimo galimybių, pasitelkiant esamus pajėgumus.

    Kipro telkiniai ir Egipto vaidmuo

    Kipras daugiau nei dešimtmetį siekė paversti žvalgymo rezultatus realiomis eksporto apimtimis, tačiau projektus stabdė infrastruktūros trūkumas ir sudėtingi komerciniai sprendimai. Kipro prezidentas Nikosas Christodoulidesas šį etapą vadina lūžio tašku, kai šalis pereina nuo žvalgymo prie išteklių gavybos.

    Balandį Kipro Afroditės telkinio partneriai pasirašė 15 metų sutartį dėl viso išgaunamo dujų kiekio pardavimo Egipto valstybinei bendrovei Egyptian Natural Gas Holding Company, paliekant galimybę susitarimą pratęsti dar penkeriems metams. Tai sustiprino Egipto, kaip pagrindinio Kipro dujų „vartų“, vaidmenį.

    „QatarEnergy“ ir „ExxonMobil“ projektai Kipre

    Naujas memorandumas taip pat tęsia „QatarEnergy“ ir „ExxonMobil“ partnerystę Kipro 10 bloke. Čia 2019 metais atrastas Glauko telkinys, vertinamas apie 3,7 trilijono kubinių pėdų dujų, laikomas vienu reikšmingiausių Kipro radinių.

    2025 metais tame pačiame bloke identifikuotas Pegaso telkinys, o 2026 metų kovą konsorciumas pranešė, kad abu telkiniai yra komerciškai perspektyvūs. Bendrai jų atsargos vertinamos apie 7 trilijonus kubinių pėdų, todėl projektas laikomas pakankamai dideliu, kad būtų svarstomas eksportas per Egiptą.

    „Šis susitarimas yra svarbus žingsnis stiprinant regioninį bendradarbiavimą Rytų Viduržemyje“, – sakė „QatarEnergy“ generalinis direktorius Saadas Sherida Al Kaabi.

    Europos kontekste šis maršrutas vertinamas kaip papildoma tiekimo alternatyva, ypač po Rusijos karo prieš Ukrainą, kai ES valstybės aktyviai diversifikavo importą. Vis dėlto rinkos dalyviai pabrėžia, kad Kipro dujos vargu ar iš esmės pakeistų bendrą Europos balansą, tačiau galėtų prisidėti prie lankstesnio tiekimo portfelio.

    Projektas dar ankstyvoje stadijoje: galutinis investicinis sprendimas nepriimtas, o infrastruktūros sujungimų ir komercinių sąlygų detalės turi būti suderintos. Jei planuojamas tikslas pradėti eksportą iki 2028 metų būtų pasiektas, tai taptų pirmuoju Kipro dujų eksporto kanalu į tarptautines rinkas.

  • Vokietijos verslas atsitiesia, bet perspėja: Irano karas gali vėl smogti per energijos kainas

    Vokietijos verslas atsitiesia, bet perspėja: Irano karas gali vėl smogti per energijos kainas

    Vokietijos verslo nuotaikos gegužę netikėtai pagerėjo, nors rinkos vis dar stebi Irano karo poveikį energijos kainoms ir tiekimo grandinėms. Naujausi Miunchene įsikūrusio ifo instituto duomenys rodo, kad Europos didžiausios ekonomikos įmonės atsargiai vertina ateitį, bet kol kas mato stabilizacijos ženklų.

    ifo verslo klimato indeksas gegužę pakilo iki 84,9 punkto, balandį siekė 84,5 punkto. Apklausa, paremta maždaug 9 000 įmonių atsakymais, laikoma vienu svarbiausių ankstyvųjų signalų apie ekonomikos kryptį Vokietijoje.

    Kas palaikė geresnį indeksą?

    Įmonės optimistiškiau įvertino dabartinę padėtį ir lūkesčius artimiausiems mėnesiams pramonėje, paslaugų sektoriuje ir prekyboje. Tuo metu statybų sektoriuje nuotaikos šiek tiek suprastėjo, o tai siejama su aukštomis finansavimo sąnaudomis ir vangiu naujų projektų srautu.

    „Vokietijos ekonomika kol kas stabilizuojasi, tačiau padėtis išlieka trapi“, – teigė ifo instituto vadovas Clemensas Fuestas.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad nuotaikoms palankesnį foną gali kurti planuojamas didesnis valstybės finansavimas gynybai ir infrastruktūrai. Tokios išlaidos paprastai tiesiogiai didina užsakymų apimtis daliai pramonės ir paslaugų įmonių, tačiau poveikis pasiskirsto netolygiai.

    Energija ir Hormuzo sąsiauris – didžiausia rizika

    Verslui didžiausią nerimą kelia energijos kainų šuoliai, kuriuos skatina įtampa dėl laivybos Hormuzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio naftos ir dujų tiekimo maršrutų. Vokietijos pramonė išlieka imli energijai, todėl staigūs kainų svyravimai greitai atsispindi gamybos sąnaudose ir konkurencingume.

    Rinkos analitikai pabrėžia, kad net ir pagerėję rodikliai nereiškia tvaraus atsigavimo: geopolitinė rizika, silpnesnė pasaulinė paklausa ir brangi energija gali greitai pakoreguoti planus. Dalis įmonių kol kas remiasi sukauptais užsakymų portfeliais, tačiau jų pakankamumas priklausys nuo eksporto ir išorės šoko stiprumo.

    Eksportas padėjo išvengti smukimo

    Vokietijos statistikos tarnyba taip pat patvirtino, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį ekonomika augo 0,3 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Augimą daugiausia palaikė stipresnis eksportas, kuris iš dalies kompensavo silpnesnę vidaus paklausą.

    Vis dėlto ekonomistai perspėja, kad metams įsibėgėjant situacija gali keistis: jei energijos kainos išliks padidėjusios, o geopolitinė įtampa tęsis, pramonės atsigavimas gali vėl sustoti. Dėl to verslo apklausos ir energijos rinkų signalai artimiausiais mėnesiais išliks esminiais rodikliais vertinant Vokietijos ekonomikos atsparumą.

  • „Canal+“ atsidūrė teisme: po laiško dėl Bolloré įtakos – kaltinimai diskriminacija

    „Canal+“ atsidūrė teisme: po laiško dėl Bolloré įtakos – kaltinimai diskriminacija

    Prancūzijos žmogaus teisių lyga (LDH) ir profesinė sąjunga CGT inicijavo civilinę bylą prieš bendrovę „Canal+“. Organizacijos teigia, kad įmonės vadovo Maxime’o Saada reakcija į viešą kino industrijos laišką peržengė teisines ribas ir galėjo tapti diskriminacijos forma.

    Ginčas kilo po atviro „Zapper Bolloré“ kolektyvo laiško, publikuoto leidinyje „Libération“. Jame kritikuota verslininko Vincento Bolloré įtaka Prancūzijos kino sektoriui, akcentuojant, kad ši įtaka, autorių teigimu, tampa vis labiau išsikerojusi ir ideologiškai kryptinga.

    Po laiško pasirodymo „Canal+“ vadovas pareiškė neketinantis dirbti su jį pasirašiusiais asmenimis. CGT ir LDH aiškina, kad tokia pozicija faktiškai prilygsta bandymui bausti už politinę ar profesinę saviraišką ir gali turėti atgrasantį poveikį visai industrijai.

    „„Canal+“ turės stoti prieš teismą dėl įstatymo pažeidimo“, – teigiama CGT ir LDH pranešime.

    Teisinį procesą koordinuoja advokatas Arié Alimi. Ieškinyje prašoma panaikinti sprendimą atsisakyti dirbti su laišką pasirašiusiais kūrėjais, o sprendimo nevykdymo atveju taikyti finansines sankcijas, taip pat paskirti atstovą, kuris fiksuotų galimus diskriminacijos atvejus „Canal+“ grupėje.

    LDH prezidentė Nathalie Tehio pabrėžė, kad toks mechanizmas būtų prevencinis ir skirtas budrumui užtikrinti. Pasak jos, teismas spręs, ar šią funkciją galėtų atlikti grupės darbuotojas, ar nepriklausomas išorės asmuo.

    „Tai turi nuspręsti teismas“, – sakė Nathalie Tehio.

    Be civilinės bylos, svarstoma ir galimybė kreiptis į Europos Komisiją, prašant įvertinti, ar konkrečioje situacijoje nebuvo piktnaudžiaujama ekonomine priklausomybe. Tokie argumentai dažniausiai siejami su rinkos dalyvių priklausomybe nuo dominuojančių finansuotojų, platintojų ar transliuotojų sprendimų.

    Ši istorija dar kartą iškelia klausimą apie didžiųjų žiniasklaidos ir turinio finansavimo grupių vaidmenį Prancūzijos kultūros rinkoje. „Canal+“ yra vienas svarbiausių kino finansavimo ir transliavimo žaidėjų šalyje, todėl bet kokie signalai apie galimą ribojimą ar „juoduosius sąrašus“ kūrėjų bendruomenėje vertinami itin jautriai.

    Atvirą laišką pasirašė ir tarptautiniu mastu žinomi kino kūrėjai, tarp jų aktorius Javieras Bardemas ir režisierius Kenas Loachas. Ginčo baigtis gali tapti precedentu, apibrėžiančiu, kiek plačiai kultūros sektoriuje toleruojami darbdavių ar užsakovų sprendimai, susiję su vieša kūrėjų pozicija.