CP v2

Category: Verslas

  • Pasaulio bankas įspėja: karas Irane gali vėl smogti energijos kainoms kaip 2022 metais

    Pasaulio bankas įspėja: karas Irane gali vėl smogti energijos kainoms kaip 2022 metais

    Pasaulio bankas naujausioje Commodity Markets Outlook apžvalgoje prognozuoja, kad 2026 metais energijos kainos gali šoktelėti apie 24 proc. Pagrindinė priežastis – karo Irane sukelti tiekimo trikdžiai ir smarkiai sutrikęs laivybos srautas per Ormūzo sąsiaurį.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad tai būtų didžiausias energijos kainų šuolis nuo 2022 metais prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Toks scenarijus didintų infliacijos spaudimą ir apsunkintų ekonomikos atsigavimą, ypač besivystančiose šalyse.

    Pasaulio banko vertinimu, 2026 metais bendras žaliavų krepšelis gali brangti apie 16 proc., o didžiausią įtaką darytų energija ir trąšos. Bankas taip pat įspėja, kad rinkos įžengė į nepastoviausią laikotarpį per pastaruosius ketverius metus.

    Ormūzo sąsiauris – kritinis taškas

    Didžiausias sukrėtimas siejamas su transporto koridoriais Artimuosiuose Rytuose, nes Ormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos eksporto vartų. Pasaulio bankas primena, kad per šį maršrutą įprastai keliauja reikšminga jūra gabenamos žalios naftos dalis, todėl bet kokie ribojimai greitai persiduoda kainoms.

    Ataskaitoje teigiama, kad krizės metu fiksuotas rekordinis pasiūlos sutrikimas, o pasaulinė naftos gavyba trumpuoju laikotarpiu buvo sumažėjusi daugiau kaip 10 mln. barelių per parą. Nors kai kurios kainos nuo viršūnių kiek nusileido, ilgalaikę įtampą palaiko infrastruktūros atakos ir logistikos „butelio kakliukai“.

    Ką tai reiškia kainoms ir infliacijai

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2026 metais „Brent“ rūšies nafta vidutiniškai gali kainuoti apie 79 eurus už barelį, kai 2025 metais vidurkis siekė apie 64 eurus. Ši prielaida remiasi scenarijumi, kad ryškiausi trikdžiai pradės slopti iki gegužės, o metų pabaigoje srautai pamažu priartės prie įprastų lygių.

    Ataskaitoje pažymima, kad naftos rinkos svyravimai persiduoda ir kitoms energijos grandims, įskaitant gamtines dujas bei suskystintas gamtines dujas, nes valstybės ieško alternatyvių tiekimo krypčių. Didesnės energijos sąnaudos paprastai kelia spaudimą pramonei, transportui ir žemės ūkiui, o tai didina bendrą kainų lygį.

    Tarptautinis valiutos fondas 2026 metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę sumažino iki 3,1 proc., o euro zonos – iki 1,1 proc. Fondas taip pat padidino pasaulinės infliacijos lūkesčius iki 4,4 proc., perspėdamas, kad užsitęsęs energijos nepastovumas gali smarkiau pristabdyti augimą.

    Įspėjimas vyriausybėms dėl paramos

    Pasaulio banko ataskaitoje pabrėžiama, kad valdžios institucijos turėtų vengti plataus masto, visiems taikomų kompensavimo schemų, kurios gali iškraipyti rinką ir brangiai kainuoti biudžetams. Vietoje to siūloma orientuotis į laikiną, tikslinę pagalbą pažeidžiamiausiems namų ūkiams.

    „Vyriausybės turėtų atsispirti pagundai taikyti plačias, netikslines subsidijas ir koncentruotis į laikiną paramą tiems, kuriems jos labiausiai reikia“, – sakė Pasaulio banko vyriausiojo ekonomisto pavaduotojas Ayhanas Kose.

    Bankas atkreipia dėmesį ir į geopolitinių sukrėtimų statistiką: konfliktų eskalacijos laikotarpiais naftos kainų nepastovumas būna maždaug dukart didesnis nei ramesniais etapais. Tokie šokai dažnai „persimeta“ į kitas žaliavas, o jų poveikis būna gerokai didesnis nei įprastomis sąlygomis.

  • Suomių „KONE“ už 29,4 mlrd. eurų perka vokiečių TKE: kas laukia lifto rinkos?

    Suomių „KONE“ už 29,4 mlrd. eurų perka vokiečių TKE: kas laukia lifto rinkos?

    Didžiausias sandoris Suomijos istorijoje

    Suomijos liftų ir eskalatorių gamintoja „KONE“ balandžio 29 dieną pranešė sudariusi susitarimą įsigyti Vokietijos konkurentę TKE. Sandoris, apimantis akcijas ir grynuosius pinigus, TKE įvertina 29,4 mlrd. eurų.

    Suomijos žiniasklaida šį žingsnį vadina didžiausiu korporatyviniu įsigijimu šalies istorijoje. Galutiniam įsigijimo užbaigimui dar reikės reguliuotojų ir akcininkų pritarimo.

    Kuo ši jungtis tokia svarbi

    Įmonių teigimu, sujungta grupė būtų beveik dvigubai didesnė nei dabartinė „KONE“. Skelbiama, kad joje dirbtų daugiau nei 100 000 darbuotojų daugiau nei 100 šalių, o metinės pajamos siektų apie 20,5 mlrd. eurų.

    Naujos grupės būstinė turėtų likti Suomijoje, o jai vadovautų dabartinis „KONE“ vadovas Philippe’as Delorme’as. Bendrame pranešime pabrėžiama, kad įmonių geografinė aprėptis ir inovacijų platformos esą yra viena kitą papildančios.

    „Šis sandoris sujungia du išskirtinius pasaulinius verslus, kurių geografinė aprėptis ir inovacijos papildo viena kitą“, – teigiama bendrame įmonių pranešime.

    Pinigai, akcininkai ir planuojamos sinergijos

    TKE priklauso konsorciumui, kuriame yra privataus kapitalo fondai „Advent“ ir „Cinven“. Pagal paskelbtas sąlygas konsorciumas gautų 5 mlrd. eurų ir 270 mln. naujos „KONE“ akcijų, kurios įvertintos 15,2 mlrd. eurų.

    Po sandorio konsorciumas valdytų apie 33,8 proc. naujo subjekto akcijų. Įmonės taip pat skelbia tikinčios kasmet pasiekti apie 700 mln. eurų sinergijų, kurios būtų išreiškiamos papildomu pelnu arba kaštų mažinimu.

    „KONE“ pabrėžia, kad įsigijimas sustiprintų pozicijas Amerikoje ir leistų išplėsti pelningesnę priežiūros bei aptarnavimo sutarčių bazę. Tuo metu TKE tinklas Amerikoje papildytų „KONE“ stiprybę Azijoje, sudarydamas labiau subalansuotą pasaulinį pasiskirstymą.

    Šalys nurodo siekiančios išlaikyti stiprų investicinio lygio kredito reitingą ir generuoti tvirtus pinigų srautus. Sandorio užbaigimas, kaip teigiama, labiausiai tikėtinas 2027 metais.

  • Naftos kainos šauna aukštyn: JAE traukiasi iš OPEC, o dėl Irano paliaubų – įtampa

    Naftos kainos šauna aukštyn: JAE traukiasi iš OPEC, o dėl Irano paliaubų – įtampa

    Pasaulio naftos rinkose balandžio 29 dieną fiksuotas naujas kainų šuolis: investuotojai vienu metu vertina Jungtinių Arabų Emyratų pasitraukimą iš OPEC ir vis dar trapią Irano karo paliaubų situaciją. Pagrindiniu nervingumo židiniu išlieka Hormūzo sąsiauris, per kurį teka reikšminga pasaulinės naftos prekybos dalis.

    JAE sprendimą trauktis iš OPEC ir platesnės OPEC+ grupės rinkos iš pradžių priėmė kaip signalą, kad šalis galėtų lanksčiau didinti gavybą ir taip didinti pasiūlą. Dėl to trumpam buvo išaugę lūkesčiai, kad kainas spaustų galimos perteklinės apimtys, tačiau netrukus viršų paėmė geopolitinė rizika ir tiekimo maršrutų nesaugumas.

    Kas stumia kainas į viršų?

    Prekybininkai į naftos kainas įskaičiuoja papildomą rizikos priemoką, nes bet koks ilgiau trunkantis tiekimo trikdis Artimuosiuose Rytuose gali greitai sukelti fizinį žaliavos deficitą. Didžiausią įtaką daro Hormūzo sąsiaurio pralaidumo klausimas, nes jo uždarymas ar ribojimas tiesiogiai paveiktų eksporto srautus į Europą ir Aziją.

    Rinkos dalyviai taip pat seka signalus iš Vašingtono ir Teherano, nes derybų pauzės ar jų žlugimas dažnai padidina kainų svyravimus. Tokiomis sąlygomis trumpalaikiai gavybos planai ar net atskirų šalių sprendimai dėl kvotų tampa mažiau svarbūs už saugumo ir logistikos rizikas.

    JAE pasitraukimas ir įtrūkimai OPEC+

    JAE pasitraukimas laikomas rimtu smūgiu OPEC vienybei, nes organizacijai svarbiausia yra koordinuotas tiekimo valdymas. Jei kartelis praranda discipliną, didėja tikimybė, kad kitos šalys taip pat sieks daugiau savarankiškumo, o tai ilgainiui gali padidinti kainų nepastovumą.

    Sprendimo fonas siejamas su ilgiau rusenusia įtampa dėl gavybos kvotų ir investicijomis į pajėgumų didinimą. JAE per valstybės kontroliuojamą bendrovę „Abu Dhabi National Oil Company“ siekė išplėsti gavybos potencialą, tačiau OPEC kvotų sistema dalį pajėgumų palikdavo neišnaudotų, todėl šalis vis atviriau akcentavo nacionalinį interesą.

    Derybos dėl sąsiaurio ir JAV pozicija

    Įtampos mažėjimo scenarijus šiuo metu priklauso nuo to, ar pavyks grąžinti saugią laivybą Hormūzo sąsiauryje ir ar bus atnaujintas politinis dialogas. Iranas viešai teikė pasiūlymus dėl laivybos atnaujinimo, tačiau mainais kelia sąlygas, susijusias su blokados nutraukimu ir karo veiksmų stabdymu.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis dienomis komentavo, kad Irano pasiūlymai esą tapo geresni, tačiau galutinio susitarimo nepatvirtino. Tokie pareiškimai dažnai kuria trumpalaikes kainų bangas, nes rinka bando nuspėti, ar paliaubos išsilaikys, ar konfliktas vėl įsiliepsnos.

    Šioje situacijoje energetikos bendrovių akcijos išlieka santykinai atsparios, nes aukštesnė naftos kaina paprastai gerina didžiųjų integruotų gamintojų pinigų srautus. Vis dėlto vartotojams ir verslams Europoje tokie svyravimai reiškia didesnę riziką degalų ir logistikos kainoms, ypač jei sutriktų jūrų maršrutai ir pabrangtų transportavimo bei draudimo kaštai.

  • „Deutsche Bank“, „Santander“ ir UBS pelnai šoktelėjo: įtampa Irane supurtė rinkas

    „Deutsche Bank“, „Santander“ ir UBS pelnai šoktelėjo: įtampa Irane supurtė rinkas

    Trys didžiausi Europos bankai – „Deutsche Bank“, „Banco Santander“ ir UBS – paskelbė geresnius nei tikėtasi pirmojo ketvirčio rezultatus, nors vadovai įspėja apie didėjančią geopolitinę riziką. Rinkų svyravimai, siejami su konflikto Irane poveikiu, trumpuoju laikotarpiu sustiprino prekybos pajamas, tačiau kartu išaugino neapibrėžtumą dėl infliacijos ir palūkanų normų.

    Bankų vadovai pabrėžia, kad įtampos Artimuosiuose Rytuose atgarsiai persiduoda energijos kainoms, vartotojų pasitikėjimui ir finansavimo sąlygoms. Dėl tokių sukrėtimų paprastai laimi investicinės bankininkystės ir prekybos padaliniai, bet ilgainiui didėja kredito rizika, jei brangesnė energija ir lėtesnis augimas ima slėgti namų ūkius bei įmones.

    „Deutsche Bank“: rekordinis ketvirtis

    Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ pranešė uždirbęs 2,2 mlrd. eurų grynojo pelno, tai yra 8 proc. daugiau nei prieš metus. Ikimokestinis pelnas augo iki 3 mlrd. eurų, o pajamos padidėjo iki 8,7 mlrd. eurų.

    Privatios bankininkystės padalinio ikimokestinis pelnas šoktelėjo 39 proc. iki 681 mln. eurų. Bankas taip pat nurodė, kad valdomas turtas išaugo iki 1,8 trln. eurų, o grynieji įplaukų srautai per privačios bankininkystės ir turto valdymo verslus siekė 22 mlrd. eurų.

    Vis dėlto didėjo ir atsargumas: atidėjiniai galimiems kredito nuostoliams pakilo 10 proc. iki 519 mln. eurų. Bankas nurodė išlaikantis metinį pajamų tikslą, siejamą su maždaug 33 mlrd. eurų, ir tęsia 1 mlrd. eurų akcijų supirkimo programą.

    „Santander“ pelną kilstelėjo vienkartinis sandoris

    Ispanijos bankas „Banco Santander“ paskelbė, kad priskirtinasis pelnas išaugo 60 proc. iki 5,5 mlrd. eurų. Didelę šuolio dalį sudarė 1,9 mlrd. eurų vienkartinis pelnas iš „Santander Bank Polska“ pardavimo.

    Pašalinus šį efektą, „Santander“ teigė, kad bazinis pelnas augo apie 12 proc. iki 3,6 mlrd. eurų. Banko pajamos didėjo iki 15,1 mlrd. eurų, jas rėmė grynosios palūkanų pajamos ir 6 proc. augusios komisinių pajamos, o sąnaudos sumažėjo 3 proc.

    Bankas skelbia tęsiantis akcininkų grąžinimo politiką ir vykdantis 5 mlrd. eurų akcijų supirkimą, taip pat yra įvardijęs mažiausiai 10 mlrd. eurų supirkimų tikslą 2025–2026 metų laikotarpiu. Kartu „Openbank“ padalinio pelnas sumenko, nes dalis rezultatų buvo paveikta atidėjinių, susijusių su galimais skundais dėl automobilių finansavimo.

    UBS: pelnas augo 80 proc.

    Šveicarijos bankas UBS pranešė, kad grynosios pajamos per pirmąjį ketvirtį padidėjo 80 proc. iki maždaug 2,8 mlrd. eurų. Augimą labiausiai rėmė turto valdymas ir prekybos veikla, o pajamos siekė apie 14,7 mlrd. eurų.

    UBS taip pat patvirtino akcijų supirkimo programą, kurios vertė siekia apie 2,8 mlrd. eurų. Bankas pabrėžė, kad konflikto Irane ekonominis poveikis, jo vertinimu, būtų valdomas, jei įtampa neužsitęstų, tačiau būtent trukmė laikoma pagrindiniu rizikos veiksniu.

    Naftos ir automobilių sektoriai siunčia skirtingus signalus

    Šalia bankų rezultatų išsiskyrė ir energijos sektorius: Prancūzijos „TotalEnergies“ pranešė, kad grynasis pelnas augo 51 proc. iki maždaug 5,0 mlrd. eurų. Bendrovė tai siejo su palankesnėmis naftos ir dujų kainomis bei įtempta pasiūlos ir paklausos situacija pasaulinėse rinkose, taip pat numatė akcijų supirkimą ir didino dividendus.

    Tuo metu Vokietijos automobilių gamintoja „Mercedes-Benz“ fiksavo priešingą kryptį: veiklos pelnas krito 17 proc. iki 1,9 mlrd. eurų, o pajamos sumažėjo iki 31,6 mlrd. eurų. Bendrovė nurodė patirianti spaudimą dėl kritusių pardavimų Kinijoje ir išaugusio neapibrėžtumo, susijusio su geopolitika bei perėjimo prie elektromobilių kaštais.

    Analitikai pažymi, kad ši rezultatų banga išryškina dvilypę situaciją Europoje: finansų sektoriui trumpuoju laikotarpiu padeda rinkų svyravimai ir palūkanų maržos, tačiau ilgainiui svarbiausia taps kredito kokybė. Jei energijos kainos išliks aukštos, o augimas lėtės, bankai gali susidurti su didesniais nemokių klientų srautais, todėl investuotojai atidžiai stebi atidėjinių dinamiką ir centrinių bankų signalus.

  • Astana vilioja verslo keliautojus: per 1 000 renginių ir netikėtas poilsis po susitikimų

    Astana vilioja verslo keliautojus: per 1 000 renginių ir netikėtas poilsis po susitikimų

    Verslo kelionės keičiasi

    Astana, Kazachstano sostinė, vis aktyviau pristatoma kaip vieta, kur komandiruotės neapsiriboja posėdžių sale. Miestas taikosi į vadinamąjį bleisure keliavimą, kai darbo darbotvarkė derinama su kultūra, gamta ir poilsiu.

    Turizmo ir renginių sektoriui tai svarbi kryptis, nes po pandemijos atsigaunant tarptautiniam mobilumui auga trumpų, bet intensyvių verslo vizitų skaičius. Tokios kelionės dažnai planuojamos taip, kad bent kelios valandos liktų miesto patyrimui.

    Skelbiama, kad 2025 metais Astana sulaukė daugiau kaip 1 600 000 lankytojų, iš jų apie 380 000 atvyko iš užsienio. 2026 metais miestas planuoja daugiau nei 1 000 kultūros, sporto ir verslo renginių, kurie stiprina jo, kaip konferencijų ir parodų krypties, pozicijas.

    Didelė renginių pasiūla svarbi ir praktiniu požiūriu: verslo keliautojams paprasčiau derinti skrydžius, viešbučius ir laisvalaikį, o miestui tai reiškia didesnes pajamas ne tik iš apgyvendinimo, bet ir iš paslaugų, maitinimo bei pramogų.

    Futuristinė architektūra ir miesto simboliai

    Vienas ryškiausių Astanos traukos taškų yra architektūra, kurią formuoja modernūs stiklo dangoraižiai ir išskirtiniai, lengvai atpažįstami objektai. Miestas per kelis dešimtmečius susikūrė naują vizualinį identitetą, kuris keliautojams dažnai palieka stiprų pirmą įspūdį.

    Tarp dažniausiai minimų statinių yra „Khan Shatyr“, britų architekto Normano Fosterio projektuotas kompleksas, savo forma primenantis klajoklių palapinę. Kitas simbolis – Baitereko bokštas su auksine sfera, siejamas su gyvybės medžio legenda ir šalies modernizacijos ambicijomis.

    Upės pakrantė – vieta, kur susitinka miestas

    Norint pamatyti ne tik reprezentacinius objektus, keliautojai dažnai renkasi Išimo upės pakrantę, kuri laikoma viena gyviausių miesto erdvių. Ji ne tik skiria Astanos dalis, bet ir tampa jungtimi, kur renkasi skirtingų rajonų gyventojai.

    Pakrantėje esanti pėsčiųjų promenada, neretai vadinama miesto Arbat, vilioja gatvės muzikantais, menininkais ir amatininkais. Ši erdvė formuoja kasdienį miesto pulsą ir suteikia progą per trumpą laiką pamatyti daugiau nei vien oficialių renginių fasadą.

    Klajoklių paveldas, kultūra ir poilsis

    Tarp susitikimų vienas aiškiausių būdų suprasti šalies kontekstą – apsilankyti Nacionaliniame muziejuje, kur ekspozicijos apima laikotarpį nuo senųjų klajoklių civilizacijų iki šiandienos. Vienas svarbiausių eksponatų yra vadinamasis Auksinis žmogus, rastas su tūkstančiais auksinių dirbinių.

    „Daugelį stebina, kad prieš 2 500 metų klajokliai galėjo sukurti tokį smulkų ir detalų meistrišką darbą“, – sakė gidas Kylyshbekas Madi.

    Astana taip pat remiasi pramogų ir sporto renginiais – nuo didelių koncertų iki scenos menų pasirodymų ir futbolo rungtynių. Lygiagrečiai mieste akcentuojama ir tradicinė kazachų kultūros dalis – žirgininkystė: viešuose renginiuose demonstruojami jojimo triukai ir šaudymas iš lanko jojant.

    Po intensyvios darbotvarkės aktualus ir atsistatymas, todėl populiarėja erdvės, siūlančios ritualais grįstas SPA programas ir etnografinius elementus. Tokios patirtys dažnai pristatomos kaip būdas trumpą komandiruotę paversti pilnaverčiu kelionės įspūdžiu.

  • Maroko Tanžeras vilioja turistus: nuo triukšmingų turgų iki Atlantą menančių pakrančių

    Maroko Tanžeras vilioja turistus: nuo triukšmingų turgų iki Atlantą menančių pakrančių

    Tanžeras Maroke dažnai vadinamas vartais tarp Europos ir Afrikos: miestą nuo Ispanijos skiria Gibraltaro sąsiauris, o jo ritmą kuria Viduržemio jūra ir Atlanto vandenynas. Pastaraisiais metais ši kryptis vis dažniau atsiduria keliautojų planuose dėl autentiškos kultūros, virtuvės ir palyginti patogaus susisiekimo.

    Kelionės įspūdžiai neretai prasideda centrinėse miesto erdvėse, kur juntama kasdienio gyvenimo energija: čia prekiaujama vaisiais, daržovėmis, prieskoniais ir vietiniais užkandžiais. Turgaus aplinka leidžia pamatyti, kaip Maroko virtuvės skoniai gimsta iš paprastų, tačiau aromatingų produktų.

    Siauros senamiesčio gatvelės veda į amatininkų dirbtuves ir tradicines krautuves, kur galima rasti rankų darbo baldų, vario dirbinių bei austų tekstilės gaminių. Tokie gaminiai Maroke dažnai kuriami pagal šeimose perduodamas technologijas, o pirkėjams tampa ne tik suvenyru, bet ir vietos meistrystės atspindžiu.

    Greta kasdienybės Tanžere ryški ir istorija: miesto gynybiniai įtvirtinimai bei senosios tvirtovės liudija šimtmečius trukusią strateginę svarbą. Ši miesto dalis keliautojams suteikia konteksto, kodėl Tanžeras ilgą laiką buvo skirtingų kultūrų ir interesų susitikimo taškas.

    Po pasivaikščiojimų senamiestyje keliautojai dažnai renkasi klasikinius skonius, kurie tapę Maroko vizitine kortele, pavyzdžiui, mėtų arbatą ir datules. Vis populiaresnės tampa ir patirtys, kuriose galima dalyvauti pačiam, pavyzdžiui, keramikos pamokos, supažindinančios su tradicinių indų formavimu ir vietos kulinarijos įpročiais.

    Netoli Tanžero esantis Šefšauenas, garsėjantis mėlynais senamiesčio fasadais, išlieka viena fotografuojamiausių vietų šiaurinėje šalies dalyje. Šis miestas dažnai įtraukiamas į maršrutus kaip dienos ar dviejų išvyka, leidžianti pamatyti kitokį kalnų regiono gyvenimą ir architektūros savitumą.

    Kelionės tęsinys pakrantėje dažnai atskleidžia kitą Maroko pusę, kur susitinka gamta, istorija ir vietos pasakojimai. Vietinių gyventojų rekomendacijos čia ypač vertingos, nes padeda atrasti mažiau turistines vietas ir išvengti vien tik populiariausių, dažnai perkrautų taškų.

    Turizmo sektoriui atsigavus po pandemijos, Marokas investuoja į infrastruktūrą ir tarptautinį pasiekiamumą, o keliautojams vis svarbesnė tampa patirties kokybė: vietinis maistas, amatai ir autentiškos istorijos. Tanžeras šiame kontekste išsiskiria tuo, kad leidžia vienoje kelionėje sujungti miestą, kultūrą ir pakrantės maršrutus.

  • Lenkijoje ES pinigai keičia likimus: kooperatyvas bedarbiams siūlo kelią atgal į darbą

    Lenkijoje ES pinigai keičia likimus: kooperatyvas bedarbiams siūlo kelią atgal į darbą

    Pietų Lenkijos Bielavos mieste socialinės ekonomikos iniciatyva padeda vyrams, ilgą laiką buvusiems už įprastos darbo rinkos ribų dėl benamystės, priklausomybių ir nutrūkusių socialinių ryšių. Vietos kooperatyvas „Arte“ veikia kaip ne pelno siekianti įmonė, kurioje darbas derinamas su palaikymu ir aiškia kasdienės rutinos struktūra.

    Tokio modelio esmė yra tai, kad žmogui suteikiamas laikas grįžti į stabilų gyvenimo ritmą, o darbiniai įgūdžiai atkuriami palaipsniui. Praktikoje tai reiškia ne tik užduotis ir atsakomybes, bet ir lankstesnį požiūrį į sveikimą bei dažnai pasitaikančius atkryčius, kurie komercinėse įmonėse paprastai netoleruojami.

    Projektas su 630 000 eurų biudžetu

    Kooperatyvo veikloje svarbią vietą užima projektas „Drugeliai iš Žemutinės Silezijos“, kurio bendras biudžetas siekia 630 000 eurų. 70 proc. finansavimo skiriama iš Europos socialinio fondo plius, kuris yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos instrumentų investuoti į žmonių įgūdžius, užimtumą ir socialinę įtrauktį.

    Finansavimas leidžia organizuoti profesinius mokymus ir suteikti kvalifikacijas, kurios pripažįstamos visoje Europoje, pavyzdžiui, suvirinimo sertifikavimą. Tokie dokumentai didina tikimybę, kad žmogus po programos galės konkuruoti darbo rinkoje ne tik vietiniu, bet ir platesniu mastu.

    Kodėl socialinė ekonomika tampa vis svarbesnė

    Kooperatyvo vadovas Jarosławas Pileckis pabrėžia, kad socialinės ekonomikos įmonėse svarbiausia yra sukurti normalumo etapą, kurio dažnai trūksta žmonėms, patyrusiems ilgalaikę atskirtį.

    „Komercinės įmonės dažniausiai neturi galimybės suteikti žmogui tiek laiko ir lankstumo, kiek reikia atsigavimui ir grįžimui į įprastą ritmą“, – sakė Jarosławas Pileckis.

    Europos Komisija nurodo, kad Europos Sąjungoje veikia apie 4,3 mln. socialinės ekonomikos organizacijų, kurios sukuria apie 11,5 mln. darbo vietų, tai sudaro maždaug 6 proc. visos darbo jėgos. Šie skaičiai rodo, kad socialinė ekonomika nebėra nišinė sritis, o tampa reikšminga užimtumo ir socialinės politikos dalimi.

    Ilgalaikio nedarbo problema ir sprendimai

    Ilgalaikis nedarbas dažnai susijęs ne vien su kvalifikacijos stoka, bet ir su sveikatos problemomis, priklausomybėmis, skolomis ar būsto neturėjimu. Todėl vien darbo pasiūlymo dažnai neužtenka, reikalingos paslaugos ir palaikymas, kurie padėtų žmogui išlaikyti darbo vietą.

    Tokie projektai kaip Bielavoje veikianti iniciatyva atspindi plačiau Europoje taikomą kryptį, kai socialinė politika jungiama su praktiniais profesiniais įgūdžiais. Tikslas yra ne trumpalaikis įdarbinimas, o ilgalaikis grįžimas į darbo rinką ir mažesnė rizika vėl atsidurti socialinės atskirties rate.

  • Suomija laužo stereotipus: kodėl europiečiai masiškai atranda jos vasarą ir vidurnakčio saulę

    Suomija laužo stereotipus: kodėl europiečiai masiškai atranda jos vasarą ir vidurnakčio saulę

    Suomija daugeliui europiečių vis dar asocijuojasi su žiema, šiaurės pašvaistėmis ir sniegu. Tačiau birželio–rugpjūčio mėnesiais šalis kardinaliai pasikeičia: miškai sužaliuoja, ežerai atgyja, o šviesos tiek daug, kad šiaurėje naktis tarsi dingsta.

    Turizmo sektorius pastebi aiškią tendenciją: vis daugiau keliautojų Suomiją renkasi kaip vėsesnę alternatyvą karštėjančiai Pietų Europai. Prie to prisideda ir kryptingas šalies siekis mažinti sezoniškumą, kviečiant atvykti ne tik per Kalėdas.

    Nuo baltos iki žalios Suomijos

    Vasarą Suomijos stiprybė tampa gamta, užimanti didžiąją šalies dalį ir sudaranti pagrindą tvaresnio turizmo modeliui. Nacionaliniai parkai, pėsčiųjų takai ir miškų masyvai leidžia keliauti lėtesniu tempu, išvengiant perpildytų kurortų, su kuriais vis dažniau susiduria populiarios pietinės kryptys.

    Ši kryptis dera su platesnėmis Europos kelionių tendencijomis, kai auga vadinamojo vėsumos turizmo paklausa. Keliautojai dažniau ieško ne rekordinės kaitros, o komfortiškų orų, švaraus oro ir galimybių laiką leisti gamtoje.

    Vidurnakčio saulė ir 190 000 ežerų

    Vienas ryškiausių Suomijos vasaros simbolių yra vidurnakčio saulė, labiausiai matoma Laplandijoje. Kelias savaites šiaurėje šviesa išlieka iki paryčių, todėl atsiveria neįprastos patirtys: vakariniai žygiai, plaukimas baidarėmis ar pasivaikščiojimas prie ežero beveik kaip dieną.

    Neatsiejama vasaros dalis yra vanduo: šalyje skaičiuojama apie 190 000 ežerų, taip pat tūkstančiai salų ir ilga Baltijos jūros pakrantė. Tai reiškia itin platų pasirinkimą nuo maudynių švariuose telkiniuose ir pirties prie ežero iki kelionių po archipelagus.

    Helsinkis vasarą atsiveria jūrai

    Vasarą Helsinkis tampa lengvas ir atviras miestui būdingai pakrantei: suaktyvėja keltai į netolimas salas, daugėja lauko renginių, o miesto parkai ir krantinės prisipildo žmonių. Tokia atmosfera leidžia sostinę patirti kaip miesto atostogų kryptį, kuri neskuba ir nenuvargina.

    Kartu auga ir Suomijos gastronominis patrauklumas, ypač akcentuojant vietinius bei sezoninius produktus. Šalies virtuvėje svarbią vietą užima miško gėrybės, žuvis, vietinė duona ir sezoninės daržovės, o dalis restoranų ryškiai orientuojasi į tvarumą bei maisto švaistymo mažinimą.

    Suomijos vasara vis dažniau suvokiama kaip priešingybė triukšmingam, perpildytam turizmui: daugiau erdvės, daugiau tylos ir daugiau laiko gamtoje. Būtent tai, kartu su patikima infrastruktūra ir komfortiškesne temperatūra, tampa argumentais, kodėl keliautojai šią šalį įtraukia į vasaros planus.

  • „Makarony Polskie“ perka „Joyfood“: įmonė stiprina pozicijas sparčiai augančių paruoštų patiekalų segmente

    „Makarony Polskie“ perka „Joyfood“: įmonė stiprina pozicijas sparčiai augančių paruoštų patiekalų segmente

    Ką reiškia šis sandoris

    Lenkijos maisto pramonėje ryškėja spartėjanti konsolidacija, o viena aktyviausių žaidėjų – „Makarony Polskie“ grupė – paskelbė apie planuojamą paruoštų patiekalų gamintojo „Joyfood“ įsigijimą. Bendrovė taip plečia veiklą už tradicinės makaronų kategorijos ribų ir taikosi į vadinamąjį patogaus vartojimo maistą.

    Įsigijimas yra sąlyginis – jam dar reikalingas Lenkijos Konkurencijos ir vartotojų teisių apsaugos tarnybos pritarimas. Jei leidimas bus gautas, sandorį planuojama užbaigti ne vėliau kaip iki 2026 metų spalio pabaigos.

    Kodėl auga paruoštų patiekalų rinka

    „Makarony Polskie“ sprendimas siejamas su besikeičiančiais vartotojų įpročiais: vis didesnę paklausą generuoja greitai paruošiami produktai, taip pat augalinės sudėties, baltymais praturtinti ir vadinamojo funkcionalaus maisto sprendimai. Šios kategorijos paprastai turi didesnę pridėtinę vertę ir leidžia lengviau diferencijuoti asortimentą.

    Įmonė akcentuoja „sausos lentynos“ paruoštus patiekalus – ilgesnio galiojimo produktus, kuriuos patogu sandėliuoti ir platinti. Tokia kryptis ypač patraukli mažmenai, nes leidžia optimizuoti logistiką ir sumažinti maisto švaistymo rizikas.

    „Joyfood“ mastas ir finansinis kontekstas

    „Joyfood“ – Lodzėje veikianti bendrovė, įkurta 2014 metais. Skelbiama, kad 2025 metais jos pajamos viršijo 7 600 000 eurų, o portfelyje – ir veganiški patiekalai, ir didesnio baltymų kiekio produktai, taip pat maistas vaikams.

    Po „Joyfood“ integracijos su „Makarony Polskie“ vystomu prekės ženklu „SoFood“ šio segmento pardavimo potencialas, bendrovės vertinimu, galėtų viršyti 23 000 000 eurų per metus. Tai rodo aiškų tikslą auginti apyvartą ne vien per pagrindinę kategoriją, bet ir per sparčiau augančias nišas.

    Grupė 2025 metus užbaigė su maždaug 67 600 000 eurų pajamomis, o EBITDA siekė apie 9 700 000 eurų. Grynas pelnas sudarė maždaug 4 900 000 eurų, o grynųjų pinigų atsargos – apie 7 700 000 eurų, todėl bendrovė turi daugiau erdvės plėtrai ir papildomoms investicijoms.

    Įmonė taip pat vykdo plėtros projektus gamybos ir logistikos grandinėje: minima investicija už maždaug 9 200 000 eurų Korpeluose ir dar apie 4 600 000 eurų Stočeke Lukovski. Strateginis tikslas viešai įvardijamas ambicingai – ilgainiui peržengti 230 000 000 eurų pajamų ribą.

  • Lenkai perka daugiau naujų automobilių, bet šie modeliai praranda pirkėjus sparčiausiai

    Lenkai perka daugiau naujų automobilių, bet šie modeliai praranda pirkėjus sparčiausiai

    Naujų automobilių rinka Lenkijoje 2026 metų pradžioje augo, tačiau ne visi modeliai iš šio pakilimo išlošė. Naujausi registracijų duomenys rodo, kad bendras pardavimų tempas išlieka teigiamas, bet daliai anksčiau populiarių automobilių pirkėjų dėmesys akivaizdžiai silpsta.

    Per pirmąjį 2026 metų ketvirtį Lenkijoje įregistruota 151 639 nauji lengvieji automobiliai, tai yra 6,7 proc. daugiau nei prieš metus. Dar sparčiau augo privatūs pirkėjai: gyventojai įsigijo 53 442 automobilius, arba 7,5 proc. daugiau.

    Šis augimas pasiskirstė netolygiai, todėl rinkoje ryškėja „laimėtojai“ ir „pralaimėtojai“. Vienų modelių paklausa šovė į viršų, o kitų, net ir gerai žinomų, registracijos traukėsi dviženkliu tempu.

    SUV ir naujos markės traukia pirkėjus

    Tarp privačių pirkėjų išsiskyrė „Hyundai Tucson“: šis modelis pasiekė 1 861 registraciją ir augo 63,7 proc. per metus. Tai atspindi tęsiamą SUV paklausą, kai vairuotojai renkasi aukštesnę sėdėseną, universalesnį kėbulą ir platesnę komplektacijų pasiūlą.

    Ryškiai matomas ir Kinijos gamintojų bei naujų prekės ženklų įsitvirtinimas. Augimą fiksavo tokie modeliai kaip „MG HS“, „MG ZS“ ir „Omoda 5“, o tai rodo, kad daliai pirkėjų vis svarbesnis tampa kainos ir įrangos santykis, taip pat trumpesnis laukimo laikas.

    Tuo pačiu dėmesio nepraranda ir mažesni, ekonomiškesni modeliai, ypač miestui pritaikyti krosoveriai. Tarp stabiliau atrodančių pasirinkimų minimi „Toyota Aygo X“ ir „Toyota Yaris Cross“, kurie dera prie augančio taupumo ir kompaktiškumo poreikio.

    Kurie modeliai smunka labiausiai

    Didžiausius kritimus patyrė ne vien nišiniai automobiliai, bet ir anksčiau rinkoje tvirtai stovėję vardai. Labiausiai krito „Hyundai i20“, kurio registracijos sumenko 38,4 proc., o tai gali signalizuoti apie pirkėjų poslinkį nuo tradicinių hečbekų į mažus krosoverius.

    Ženkliai traukėsi ir kai kurių populiarių SUV paklausa: „Toyota RAV4“ smuko 31,2 proc., o „Toyota C-HR“ – 29,7 proc. Didesni nei 20 proc. kritimai fiksuoti ir „Lexus NX“ (23,5 proc.), „Nissan Qashqai“ (23,4 proc.) bei „Hyundai Kona“ (20,3 proc.).

    Į akis krenta ir „Skoda Octavia“ rezultatas: registracijos mažėjo 17,4 proc. Nors modelis išlieka tarp gerai parduodamų, duomenys leidžia manyti, kad poziciją labiau palaiko įmonių parkai, o privačių pirkėjų susidomėjimas silpnėja.

    Ką tai pasako apie rinkos kryptį

    Lenkijos pavyzdys rodo aiškėjančią tendenciją: augant bendrai rinkai, konkurencija dėl pirkėjo aštrėja, o paklausa migruoja į SUV, miesto krosoverius ir naujus žaidėjus. Tuo pat metu dalis anksčiau „saugių“ pasirinkimų praranda pagreitį, nes pirkėjai lygina įrangą, kainą, finansavimo sąlygas ir eksploatacijos kaštus.

    Įdomu ir tai, kad net tarp naujų, į Lenkijos rinką agresyviai įeinančių gamintojų matomas išsiskaidymas. Pavyzdžiui, „Jaecoo 7“ registracijos krito 16,1 proc., kas primena, jog vien žema kaina negarantuoja sėkmės, kai pasiūla sparčiai plečiasi.

    Artimiausiais ketvirčiais daug lems gamintojų kainodara, sandėlių likučiai, palūkanų normų dinamika ir tai, kaip greitai rinkai bus pasiūlyti atnaujinti ar elektrifikuoti populiariausių modelių variantai. Jei SUV ir kompaktiškų modelių paklausa išliks tokia pati, tradiciniai hečbekai ir dalis vidutinio dydžio SUV gali patirti dar didesnį spaudimą.