CP v2

Category: Verslas

  • Buvęs įkaitas prabilo apie Irano Evino kalėjimą: šviesa nedingo nė minutei, laikas tirpo

    Buvęs įkaitas prabilo apie Irano Evino kalėjimą: šviesa nedingo nė minutei, laikas tirpo

    Prancūzijos pilietis Louis Arnaud po beveik dvejų metų Irane pagaliau prabilo apie Teherane esantį Evino kalėjimą, kuris tarptautinių žmogaus teisių organizacijų ne kartą įvardytas kaip vieta, kur taikomas kankinimas ir psichologinis smurtas. Vyras sako, kad net ir išėjęs į laisvę jis vis dar gyvena su ten patirtų dienų prisiminimais.

    Louis Arnaud buvo sulaikytas 2022 metų rugsėjo 28 dieną, kai, pasak jo paties, keliavo po regioną. Iranas jam metė kaltinimus, susijusius su tuo metu šalyje kilusiais masiniais protestais po Mahsos Amini mirties policijos areštinėje, o pats prancūzas tvirtino esąs nekaltas.

    Kas vyksta už uždarų durų

    Interviu „Euronews“ Louis Arnaud Evino kalėjimą apibūdino kaip „blogio lindynę“, akcentuodamas sąlygas 209-ajame bloke, kuriame, kaip teigiama, laikomi politiniai ir užsienio kaliniai. Pasak jo, žmonės grūdami į kamerų patalpas be langų, o šviesa neišjungiama ištisą parą.

    „Šviesa panaikina bet kokį laiko pojūtį, nuolat tikrina tavo kūną. Kameroje nėra nieko, ji visiškai tuščia: valgai, gyveni ir miegi ant grindų“, – sakė Louis Arnaud.

    Jis pasakojo, kad pasivaikščioti kaliniai esą būdavo išvedami retai, o bet koks kontaktas su išoriniu pasauliu priklausė nuo prižiūrėtojų valios. Anot jo, tokia rutina kuria nuolatinį nesaugumo jausmą ir stiprina spaudimą, kurio tikslas gali būti priversti žmogų prisipažinti dėl tariamo šnipinėjimo.

    Protestai ir įkaitų diplomatija

    Evino kalėjimas išlieka vienu ryškiausių Irano represinės sistemos simbolių: čia, įvairių tyrimų duomenimis, laikomi disidentai, žurnalistai, aktyvistai bei užsieniečiai. Vakarų valstybės ne kartą yra kaltinusios Iraną praktikuojant vadinamąją įkaitų diplomatiją, kai sulaikymai naudojami deryboms ar politiniam spaudimui.

    Louis Arnaud teigė, kad kalėjime apie padėtį šalyje kaliniai sužinodavo fragmentiškai, dažniausiai iš naujai atvežtų žmonių. Jis priminė, jog po 2022 metų protestų Irane įtampa niekur nedingo, o žmogaus teisių gynėjai ir toliau fiksuoja plačias represijas, masinius sulaikymus bei griežtas bausmes demonstrantams.

    Išlikimas ir ryšys su kitais

    Louis Arnaud pasakojo, kad su kitais kaliniais jis beveik nesusitikdavo, tačiau vienas epizodas įstrigo ilgam. Paskutinę naktį, perkeltas į kitą kamerą, jis esą ant sienos rado įbrėžtą prancūzų poeto Gérardo de Nervalio eilių fragmentą ir suprato, kad tai galėjo palikti kita Prancūzijos pilietė Cécile Kohler.

    „Supratau, kad ji turėjo gelbėtis literatūra ir poezija. Tai buvo labai stipru, tarsi tas tekstas būtų paliktas tam, kad atsivertų vartai“, – sakė Louis Arnaud.

    Vyras taip pat pristatė savo knygoje aprašytą vadinamąjį vidinės rezistencijos principą: net būdamas sukaustytas, žmogus gali atsisakyti nuolankumo ir išlikti orus. Pasak jo, būtent toks požiūrio lūžis padėjo išgyventi ir vėliau grįžti į gyvenimą, kuris, anot prancūzo, po kalėjimo negrįžtamai pasikeitė.

    Kalbėdamas apie ryšį su Irane likusiais žmonėmis, Louis Arnaud pabrėžė, kad informacija šalyje griežtai kontroliuojama, o už įrašus socialiniuose tinkluose žmonėms gali grėsti itin griežtos bausmės. Dėl to, pasak jo, jis vengia klausinėti buvusių kalinių apie jautrius politinius įvykius ir stengiasi palaikyti tik žmogišką ryšį.

    Evino kalėjimas tarptautinėje darbotvarkėje išlieka kaip vienas kertinių žmogaus teisių pažeidimų Irane taškų. Ekspertai pabrėžia, kad tokie liudijimai yra svarbūs ne tik asmeninei istorijai, bet ir tam, kad būtų dokumentuojami galimi sisteminiai pažeidimai bei didinamas spaudimas dėl kalinių apsaugos ir skaidresnių procesų.

  • Rekordinė „Łatwogang“ labdaros rinkliava: kas daugiausia paaukojo ir kur keliaus 58 mln. eurų

    Rekordinė „Łatwogang“ labdaros rinkliava: kas daugiausia paaukojo ir kur keliaus 58 mln. eurų

    Lenkijoje pasibaigė viena didžiausių pastarųjų metų internetinių labdaros akcijų: iniciatyva „Łatwogang“ surinko daugiau kaip 251 mln. zlotų, tai yra apie 58 mln. eurų. Pinigai bus skirti fondui „Cancer Fighters“, remiančiam onkologinėmis ligomis sergančius vaikus ir jų šeimas.

    Tiesioginė transliacija startavo balandžio 17 dieną ir nuo pat pradžių pritraukė sparčiai augantį aukotojų skaičių. Organizatoriai planavo transliaciją baigti sekmadienį apie 16 valandą, tačiau dėl didelio žiūrovų aktyvumo ją pratęsė, o tai reikšmingai padidino galutinę sumą.

    Akcijos finiše, dar iki 22 valandos, skaitiklis perkopė 250 mln. zlotų ribą ir galiausiai sustojo ties daugiau nei 251 mln. zlotų. Toks rezultatas priartino iniciatyvą prie vieno didžiausių Lenkijos labdaros projektų masto, kurį šiemet demonstravo ir 34-asis WOŚP finalas, surinkęs per 263 mln. zlotų.

    Kas įnešė didžiausią indėlį?

    Prie rekordinio rezultato prisidėjo ne tik žiūrovai, bet ir verslas: didžiausi rėmėjai skyrė po daugiau nei 6 mln. zlotų, tai yra per 1,4 mln. eurų. Toks įsitraukimas atkreipė dėmesį į augančią tendenciją, kai dideli prekių ženklai labdarą renkasi kaip viešą, skaidriai komunikuojamą socialinės atsakomybės formą.

    Tarp didžiausių įmokų išsiskyrė XTB, skyrusi apie 1,44 mln. eurų, ir InPost, skyrusi apie 1,40 mln. eurų. Šalia jų rikiavosi ir kitos įmonės, įnešusios septynženkles sumas eurais, o bendra didžiųjų aukų banga tapo vienu ryškiausių šios akcijos variklių.

    Stambių rėmėjų gretose taip pat minimos „Zen.com“, „Kuchnia Vikinga“ ir WK Dzik, kurių įnašai siekė maždaug 1,16–1,28 mln. eurų. Prie paramos prisidėjo ir „Budimex“, „Tymbark“, „Wydawnictwo NieZwykłe“, „Eveline Cosmetics“, taip pat keli bankai bei kiti verslai, kurių pavienės įmokos sudarė nuo maždaug 230 000 iki 700 000 eurų.

    Žinomi vardai ir interneto efektas

    Akcijos matomumą sustiprino ir žinomi žmonės, pasirodę transliacijos metu, tarp jų buvo Robertas Lewandowskis, Adamas Małyszas, Doda, Cezary Pazura ir Katarzyna Nosowska. Tokie pasirodymai dažnai veikia kaip papildomas mobilizuojantis veiksnys, kai žiūrovų emocinis įsitraukimas tiesiogiai virsta aukomis realiu laiku.

    Pats iniciatyvos organizatorius pabrėžė, kad renginio mastas pranoko lūkesčius, o savo vaidmenį jis apibūdino kaip starto impulso suteikimą. Galutinis rezultatas parodė, kad ilgai trunkančios transliacijos formatas, visuomenės dalyvavimas ir verslo parama gali sukurti itin didelę finansinę grąžą paramos gavėjams.

    Surinktos lėšos bus nukreiptos „Cancer Fighters“ veiklai: pagalbos programoms vaikams, susiduriantiems su onkologinėmis ligomis, ir jų artimiesiems. Tokios iniciatyvos vis dažniau tampa ne tik vienkartinėmis rinkliavomis, bet ir ilgalaikio visuomenės bei įmonių įsitraukimo testu, kuris parodo, kaip greitai internetas gali mobilizuoti paramą konkrečiam tikslui.

  • ES lyderiai sureagavo į išpuolį prieš Trumpą: ką tai keičia NATO ir karo Artimuosiuose Rytuose fone

    ES lyderiai sureagavo į išpuolį prieš Trumpą: ką tai keičia NATO ir karo Artimuosiuose Rytuose fone

    Po šaudymo incidento Vašingtone, įvykusio prie Baltųjų rūmų žurnalistų asociacijos (WHCA) metinės vakarienės, Europos Sąjungos lyderiai skubiai išreiškė paramą JAV prezidentui Donaldui Trumpui. JAV pareigūnai pranešė, kad sulaikytas 31 metų įtariamasis, o aukų išvengta.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen socialiniame tinkle „X“ teigė kalbėjusi su JAV prezidentu ir pabrėžė, kad politiniam smurtui demokratijose nėra vietos. Prie pasmerkimo prisidėjo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bei Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

    „Politiniam smurtui nėra vietos mūsų demokratijose“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Incidentas trumpam užgožė įtampas tarp Vašingtono ir kai kurių Europos sostinių, tačiau platesnis fonas išlieka sudėtingas. JAV užsienio politikoje dominuoja karas Artimuosiuose Rytuose ir derybų dėl regiono saugumo paieškos, o Europoje šie procesai vertinami per energetikos, migracijos ir saugumo rizikų prizmę.

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje eskaluojamos diskusijos dėl NATO vienybės ir sąjungininkų įsipareigojimų, įskaitant ginčus dėl gynybos finansavimo ir paramos įvairioms karinėms operacijoms. Diplomatai pripažįsta, kad tokie incidentai JAV viduje gali paveikti politinį klimatą, tačiau formali transatlantinė darbotvarkė dėl to nesustoja.

    JAV prezidentas atmetė prielaidas, kad ginkluotas išpuolis galėtų būti tiesiogiai susijęs su Artimųjų Rytų karu, ir pareiškė, kad tai nepakeis jo kurso. Saugumo ekspertai pabrėžia, kad aukščiausių pareigūnų apsauga JAV yra daugiasluoksnė, tačiau rizikos vertinimai po kiekvieno tokio įvykio paprastai peržiūrimi.

    Kitoje Europos darbotvarkės pusėje išliko ir Rusijos karas prieš Ukrainą. Minint 40-ąsias Černobylio katastrofos metines, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją keliančia branduolinio saugumo grėsmes, teigdamas, kad virš zonos fiksuojami dronai ir išpuoliai tęsiasi.

    „Pasaulis neturi leisti, kad toks branduolinis terorizmas tęstųsi“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Vokietijoje tuo pat metu stiprėja susirūpinimas dėl kibernetinių ir informacinių atakų: šalies institucijos aiškinasi incidentus, susijusius su bandymais apgauti politikus per susirašinėjimo programėlę „Signal“. Kibernetinio saugumo specialistai įspėja, kad socialinė inžinerija ir prisijungimų perėmimas išlieka viena dažniausių taktikų, o politikų ir valstybės tarnautojų paskyros yra ypač patrauklus taikinys.

    Tuo metu Briuselis ruošiasi naujam etapui santykiuose su Budapeštu po politinių pokyčių Vengrijoje. Į Briuselį atvykti turintis opozicijos lyderis Péteras Magyaras žada pradėti derybas dėl įšaldytų ES lėšų atlaisvinimo, o jo komanda signalizuoja apie griežtesnį požiūrį į galimą lėšų nutekinimą ir pinigų plovimo rizikas.

    Bendra kryptis Europoje išlieka aiški: didėjant geopolitiniam neapibrėžtumui, lyderiai siekia demonstruoti stabilumą ir institucijų atsparumą, kartu stiprindami saugumo priemones tiek fizinėje, tiek skaitmeninėje erdvėje. Vašingtono incidentas tapo dar vienu priminimu, kad politinis smurtas ir hibridinės grėsmės šiandien veikia paraleliai.

  • Kinija įniršo dėl „Pagaminta Europoje“: užsiminė apie atsaką ir kaltina ES diskriminacija

    Kinija įniršo dėl „Pagaminta Europoje“: užsiminė apie atsaką ir kaltina ES diskriminacija

    Kinijos kritika Briuseliui

    Kinijos Prekybos ministerija balandžio 27 dieną viešai sukritikavo Europos Komisijos siūlomą Pramonės spartinimo aktą, kuriuo siekiama didinti Europoje pagamintų mažo anglies pėdsako technologijų paklausą. Pekinas teigia, kad toks kursas gali riboti užsienio investuotojus ir sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas.

    Ministerijos atstovas nurodė, kad Kinija Europos Komisijai savo oficialias pastabas pateikė balandžio 25 dieną. Viešame pareiškime akcentuota, jog dalis siūlomų nuostatų, Pekino vertinimu, gali prieštarauti Pasaulio prekybos organizacijos principams.

    Kas numatyta ES plane?

    Europos Komisija Pramonės spartinimo aktą pristatė 2026 metais kovą kaip priemonių paketą, skirtą stiprinti vietos gamybą ir mažinti priklausomybę nuo importo strateginiuose sektoriuose. Pagrindinis akcentas yra viešieji pirkimai ir valstybės parama, kuriuose daugiau svorio būtų suteikiama europinės kilmės produktams.

    Pagal siūlymo logiką, tam tikrose srityse būtų taikomi europinio turinio slenksčiai. Tarp dažniausiai minimų pavyzdžių yra reikalavimas, kad elektromobiliuose didelė dalis vertės būtų sukurta ES, o energijai imliose šakose, tokiose kaip aliuminis ar cementas, būtų taikomi atskiri kilmės ar turinio kriterijai.

    Grasinimai atsakomosiomis priemonėmis

    Kinijos pusė teigia, kad „ES kilmės“ prioritetas viešuosiuose pirkimuose ir paramos schemose prilygsta investiciniams barjerams ir institucinei diskriminacijai. Pekinas pabrėžė esantis pasirengęs dialogui, tačiau jei susitarimo nepavyktų rasti, gali būti svarstomos atsakomosios priemonės, siekiant apginti Kinijos verslo interesus.

    Europos Komisijos atstovas Olof Gill pabrėžė, kad pasiūlymai esą sukalibruoti platesniems ekonominiams tikslams, susijusiems su darbo vietomis ir ekonominiu saugumu. Komisija teigia esanti pasirengusi išklausyti partnerių argumentus ir aptarti galimą poveikį.

    Ši trintis vyksta platesniame ES ir Kinijos prekybinių ginčų fone, kai Europa vis dažniau akcentuoja tiekimo grandinių rizikų mažinimą ir strateginę autonomiją. Kinija tuo metu jautriai reaguoja į priemones, kurios gali sumažinti jos gamintojų prieigą prie vienos didžiausių pasaulio rinkų.

    Pramonės spartinimo aktas dar turės pereiti ES teisėkūros procesą, nes jam privalo pritarti Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba. Derybose gali keistis konkrečios ribos, išimtys ir taikymo sritys, todėl tiek Europos, tiek Azijos gamintojai atidžiai seka, kokia forma šis planas galiausiai bus priimtas.

  • „Ryanair“ traukiasi iš Berlyno bazės: kaltina mokesčius ir 27 proc. kritusį srautą

    „Ryanair“ traukiasi iš Berlyno bazės: kaltina mokesčius ir 27 proc. kritusį srautą

    Sprendimas įsigalios rudenį

    Didžiausia Europoje oro bendrovė „Ryanair“ pranešė, kad palaipsniui nutrauks veiklą savo bazėje Berlyne ir nuo spalio 24 dienos nebevykdys septynių čia bazuotų orlaivių operacijų. Aviakompanija teigia, kad tai reakcija į, jos vertinimu, prastėjančias verslo sąlygas Vokietijos sostinėje.

    Pasak „Ryanair“, žiemos sezono tvarkaraštyje skrydžių į Berlyną ir iš jo skaičius bus mažinamas perpus. Bendrovė taip pat nurodė, kad Berlyno oro uostas esą yra vienas silpniausiai atsigaunančių didžiųjų mazgų Europoje.

    Kodėl „Ryanair“ kaltina mokesčius

    Aviakompanija aiškina, kad kelionėms ir aviacijai taikomi mokesčiai Vokietijoje per pastaruosius metus išaugo ir daro tiesioginę įtaką bilietų kainoms bei paklausai. „Ryanair“ vadovybė viešai kritikavo Vokietijos aviacijos politiką, pabrėždama, kad aukšti mokesčiai ir rinkliavos mažina konkurencingumą, ypač pigių skrydžių segmente.

    Įmonė pateikė skaičius, rodančius įvairių rinkliavų augimą nuo 2019 metų: keleiviui tenkantis aviacijos mokestis, saugumo mokesčiai ir oro navigacijos paslaugų kaštai, o taip pat po pandemijos didėję oro uostų įkainiai. „Ryanair“ teigimu, tai formuoja kainų aplinką, kurioje bendrovei paprasčiau plėstis kitose Europos šalyse.

    Keleivių srautai ir orlaivių perkėlimas

    „Ryanair“ argumentuoja, kad keleivių srautas Berlyne, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 27 proc. Bendrovė nurodė, kad 2019 metais Berlyno oro uostai aptarnavo apie 36 mln. keleivių, o pernai šis skaičius siekė apie 26 mln.

    Pasak aviakompanijos, visi septyni Berlyne bazuoti orlaiviai bus perkelti į mažesnių kaštų oro uostus kitose Europos valstybėse, kur, kaip teigiama pranešime, aviacijos mokesčiai yra mažesni arba panaikinti. Tokia praktika pigių skrydžių bendrovėms įprasta: pajėgumai greitai nukreipiami į rinkas, kuriose tikimasi didesnės paklausos ir geresnės grąžos.

    Oro uostas sako: didinimo neplanuojame

    Berlyno Brandenburg oro uostas į „Ryanair“ pareiškimą sureagavo santūriau ir teigė nustebęs dėl tokio pranešimo. Oro uosto pozicija – derybos su oro bendrovėmis vyksta nuolat, o papildomas oro uosto mokesčių didinimas šiuo metu nėra planuojamas.

    „Esame nustebinti „Ryanair“ pranešimo šiuo metu. Su oro bendrovėmis derinamės nuolat, o oro uosto įkainių didinimas neplanuojamas“, – nurodė oro uostas.

    Ką tai reiškia keliautojams

    Praktinis poveikis keleiviams priklausys nuo to, kurie konkretūs maršrutai bus mažinami ir kaip greitai jų vietą užims kiti vežėjai. „Ryanair“ bazės uždarymas paprastai reiškia mažesnį ankstyvų rytinių ar vėlyvų vakarinių reisų pasirinkimą, nes bazuoti orlaiviai leidžia efektyviau planuoti dienos skrydžių grandinę.

    Kartu šis sprendimas atspindi platesnę tendenciją Europos aviacijoje: po pandemijos rinka auga netolygiai, o oro linijos vis jautriau reaguoja į mokesčius, oro uostų įkainius ir valstybines rinkliavas. Dėl to vežėjai dažniau peržiūri bazes ir maršrutų tinklą, kad pajėgumus sutelktų ten, kur sąnaudos mažesnės, o paklausa stabilesnė.

    Tuo pat metu Vokietijos finansų ministerija yra paskelbusi, kad federalinė vyriausybė pritarė planams mažinti skrydžių mokesčius iki 2024 metų lygio. Ministerija pabrėžė, kad svarbu, jog šie pokyčiai atsispindėtų keliautojams siūlomose kainose.

    „Federalinė finansų ministerija mano, kad svarbu, jog sumažinimai būtų perduoti keliautojams“, – teigiama ministerijos pozicijoje.

  • Europos turtų žemėlapis pribloškia: kur suaugusieji turtingiausi, o kur skurdžiausi?

    Europos turtų žemėlapis pribloškia: kur suaugusieji turtingiausi, o kur skurdžiausi?

    Europa dalijasi į dvi stovyklas

    Europoje ryškėja didžiulė turto nelygybė: vienose šalyse suaugusieji sukaupia kelis kartus daugiau turto nei kitose. Tai lemia ne tik atlyginimai, bet ir būsto nuosavybė, skolos, paveldėjimas bei finansų rinkų išsivystymas.

    Vertinant suaugusiojo grynąjį turtą, skaičiuojama viso turimo turto vertė atėmus įsipareigojimus. Į šį rodiklį įeina finansinis turtas ir realus turtas, dažniausiai būstas, o skolos iš bendros sumos atimamos.

    Vidurkiai: nuo Turkijos iki Šveicarijos

    Remiantis UBS Global Wealth Report 2025 ir papildomais duomenimis, 2024 metais vidutinis suaugusiojo turtas 31 Europos šalyje svyravo itin plačiai. Mažiausias jis fiksuotas Turkijoje ir siekė 29 923 eurus, o didžiausias Šveicarijoje – 634 584 eurus.

    Europos Sąjungoje skirtumai kiek mažesni, bet vis tiek dideli: nuo 44 568 eurų Rumunijoje iki 523 591 euro Liuksemburge. Daugiau nei 500 000 eurų vidurkį peržengė tik Šveicarija ir Liuksemburgas, trečioje vietoje – Danija su 444 898 eurais.

    Tarp šalių, kur vidutinis turtas viršija 300 000 eurų, minimi Nyderlandai, Norvegija, Belgija, Jungtinė Karalystė ir Švedija. Didžiųjų Europos ekonomikų penketuke pagal šį rodiklį pirmauja Jungtinė Karalystė, o mažiausią vidurkį iš jų turi Italija – 198 321 eurą.

    Daugiau nei trečdalis šalių nesiekia 100 000

    Daugiau nei trečdalyje Europos šalių vidutinis suaugusiojo turtas nesiekia 100 000 eurų. Į šią grupę patenka Latvija, Čekija, Kroatija, Estija, Lietuva, Slovakija, Lenkija, Vengrija, Bulgarija, Rumunija ir Turkija.

    Lietuvoje vidutinis suaugusiojo turtas vertinamas 63 189 eurais, o tai išryškina bendrą regiono tendenciją: Rytų Europoje sukaupto turto lygis dažniausiai mažesnis. Tam įtakos turi istoriniai turto kaupimo skirtumai, vėlesnė kapitalo rinkų raida ir mažesnė finansinio turto dalis namų ūkių balansuose.

    Kodėl mediana atskleidžia kitą realybę?

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad vidurkis ir mediana gali nupiešti visiškai skirtingą vaizdą. Mediana rodo vidurinę reikšmę turto pasiskirstyme, todėl dažnai geriau atspindi tipinio gyventojo padėtį, nes jos mažiau nepaveikia labai turtingų asmenų sukauptos sumos.

    „Vidutiniai rodikliai dažnai yra iškreipiami į viršų nedidelės dalies asmenų, turinčių neproporcingai didelį turtą, o medianos rodikliai leidžia tiksliau suprasti turto lygį pasiskirstymo viduryje“, – teigiama ataskaitoje.

    Skirtumas gali būti įspūdingas: Šveicarijoje vidutinis suaugusiojo turtas siekia 634 584 eurus, tačiau medianinis – 168 374 eurus. Visoje Europoje medianinis turtas svyruoja nuo 7 765 eurų Turkijoje iki 365 244 eurų Liuksemburge.

    ES ribose medianos amplitudė taip pat plati – nuo 22 257 eurų Lenkijoje iki 365 244 eurų Liuksemburge. Pagal medianą aukštai rikiuojasi Belgija, Danija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė, o tarp didžiųjų ekonomikų žemiausią medianą turi Vokietija – 69 949 eurus.

    Vakarai ir Šiaurė lenkia Rytus

    Duomenys rodo aiškų Vakarų ir Šiaurės Europos pranašumą, o Rytų Europos šalys dažniausiai atsiduria sąrašo apačioje. Lyderių pozicijas stiprina finansų centrai, aukštesnės pajamos, didesnės investicijos ir ilgesnė turto kaupimo tradicija.

    Skirtumai tarp turtingiausių ir skurdžiausių šalių pagal vidutinį turtą Europoje viršija 20 kartų, o ES – daugiau nei 10 kartų. Pagal medianą bendrai skirtumai dažnai atrodo kiek mažesni, tačiau kraštutinėse reikšmėse atotrūkis išlieka labai ryškus.

    Svarbu atskirti ir kitą dimensiją – turto pasiskirstymą šalies viduje. Net ir turtingose valstybėse vidurkį gali kilstelėti siauras labai turtingų asmenų sluoksnis, todėl realų daugumos namų ūkių pajėgumą geriau parodo mediana.

  • Po smūgių Iranui degalai Europoje pabrango: štai kur benzinas ir dyzelinas brango labiausiai

    Po smūgių Iranui degalai Europoje pabrango: štai kur benzinas ir dyzelinas brango labiausiai

    Degalų kainos Europoje po JAV ir Izraelio smūgių Iranui 2026 metų vasario pabaigoje šoktelėjo ir, nors po paliaubų kiek nuslūgo, iki balandžio pabaigos išliko aiškiai aukštesnės nei prieš krizę. Europos Komisijos savaitinio naftos biuletenio duomenys rodo, kad bendras kainų lygis ES vis dar maždaug 12 proc. viršija laikotarpį iki smūgių.

    Europos Komisijos skelbiamuose palyginimuose vertintos kainos 2026 metų vasario 23 dieną ir 2026 metų balandžio 20 dieną. Per šį laiką vidutinė ES benzino „Euro-super 95“ litro kaina pakilo nuo 1,64 euro iki 1,83 euro, tai yra apie 12 proc. Augimas skirtingose šalyse buvo nevienodas, priklausė ir nuo mokesčių, ir nuo tiekimo grandinių jautrumo, ir nuo vietinės konkurencijos.

    Kur benzinas brango sparčiausiai

    Didžiausi benzino kainų šuoliai fiksuoti Belgijoje, Čekijoje ir Bulgarijoje, kur vidutinis kainų augimas siekė apie 22 proc. Iš keturių didžiausių ES ekonomikų labiausiai išsiskyrė Prancūzija, kur benzinas pabrango apie 18 proc., Vokietijoje augimas siekė apie 15 proc., Italijoje apie 7 proc., o Ispanijoje apie 3 proc.

    Kai kuriose šalyse kainų dinamika buvo itin nuosaiki, o Maltoje benzino kaina per vertinamą laikotarpį iš esmės nekito. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad ne euro zonos valstybėse rezultatams įtaką galėjo turėti valiutų kursų svyravimai, nes palyginimai pateikiami eurais.

    Dyzelinas brango dar labiau

    Dyzelino kainų šuolis buvo ryškesnis nei benzino. Vidutinė ES dyzelino litro kaina per tą patį laikotarpį pakilo nuo 1,59 euro iki 2,01 euro, tai yra maždaug 26 proc., daugiau nei dvigubai sparčiau nei benzinas.

    Didžiausias dyzelino brangimas fiksuotas Bulgarijoje, kur kainos augo apie 43 proc. Prancūzijoje dyzelinas pabrango apie 36 proc., Estijoje apie 35 proc., Belgijoje apie 33 proc., o dalyje valstybių kainos kilo daugiau nei trečdaliu.

    Didžiųjų ekonomikų grupėje Prancūzija išsiskyrė ir dyzelino segmente, o Ispanijoje dyzelinas kilo apie 27 proc., tai yra virš ES vidurkio. Italijoje augimas siekė apie 24 proc., Vokietijoje apie 23 proc., o mažiausi pokyčiai buvo fiksuoti Maltoje, kur kainos praktiškai nesikeitė.

    Kur degalai brangiausi ir pigiausi

    Po paliaubų, 2026 metų balandžio 20 dieną, aukščiausia benzino kaina Europoje fiksuota Nyderlanduose, kur litras kainavo apie 2,28 euro. Daugiau nei 2 eurus už litrą tuo metu mokėta ir Danijoje, Vokietijoje, Graikijoje bei Prancūzijoje.

    Mažiausios benzino kainos išsiskyrė Maltoje, kur litras kainavo apie 1,34 euro, taip pat Lenkijoje ir Bulgarijoje. Dyzelino kainų viršūnėje taip pat buvo Nyderlandai, o pigiausias dyzelinas išsiskyrė Maltoje, kuri Komisijos statistikoje išlieka aiškus išskirtinis atvejis.

    Ekspertai pabrėžia, kad degalų kainas ES stipriai veikia mokesčių dalis galutinėje kainoje, todėl net ir panašūs naftos produktų biržų pokyčiai vartotojams skirtingose šalyse atsispindi nevienodai. Eurostato duomenys rodo, kad pastaraisiais metais naujų automobilių registracijose vis dar dominuoja benzininiai modeliai, tačiau didėjantis elektromobilių svoris ilgainiui gali keisti paklausos struktūrą ir degalų rinkos jautrumą geopolitiniams šokams.

  • Senatorius atitraukė blokadą: Trumpo žmogus Kevinas Warshas jau arti Fed vadovo posto

    Senatorius atitraukė blokadą: Trumpo žmogus Kevinas Warshas jau arti Fed vadovo posto

    JAV respublikonų senatorius Thom Tillis iš Šiaurės Karolinos atsiėmė savo prieštaravimą prezidento Donaldo Trumpo pasirinktam kandidatui vadovauti Federalinei rezervų sistemai. Tai atveria kelią, kad buvęs Fed valdytojas ir finansininkas Kevinas Warshas galėtų pakeisti dabartinį pirmininką Jerome’ą Powellį, kurio kadencija šiame poste artėja prie pabaigos.

    T. Tilliso pozicija iki šiol buvo esminė kliūtis, nes respublikonų kontroliuojamame Senato bankininkystės komitete ji leido vilkinti svarstymą. Sprendimas pasikeitė po to, kai Teisingumo departamentas baigė tyrimą dėl Federalinės rezervų sistemos būstinės renovacijos projekto ir nebetęsė baudžiamojo pobūdžio proceso krypties.

    Kas pakeitė senatoriaus sprendimą

    Senatorius viešai nurodė, kad jo abejonės buvo susijusios su rizika, jog teisėsauga galėjo būti naudojama kaip politinis spaudimo instrumentas, galintis paveikti centrinio banko nepriklausomumą. Jo teigimu, gavus patikinimus, kad byla laikoma visiškai užbaigta, jis pasirengęs leisti nominacijai judėti toliau.

    „Esu pasirengęs tęsti pono Warsho tvirtinimo procesą. Manau, kad jis bus puikus Fed vadovas“, – sakė Thom Tillis.

    Didžiausio dėmesio sulaukęs klausimas buvo susijęs su daugiamilijardinės vertės pastato renovacija Vašingtone. Projekto sąmata, remiantis viešai skelbtais skaičiais, išaugo iki maždaug 2,13 milijardo eurų, kai anksčiau buvo kalbama apie maždaug 1,62 milijardo eurų, o tai tapo patogia tema politinei kritikai dėl išlaidų kontrolės.

    Kodėl ši savaitė svarbi rinkoms

    Senato bankininkystės komitetas planuoja balsuoti dėl K. Warsho kandidatūros artimiausiomis dienomis. Tuo pat metu Federalinės rezervų sistemos politikos formuotojai renkasi į posėdį, kuriame, rinkų lūkesčiais, bazinės palūkanų normos turėtų likti nepakeistos jau trečią susitikimą iš eilės.

    D. Trumpas pastaraisiais mėnesiais viešai spaudė Fed mažinti palūkanas, argumentuodamas, kad tai esą padėtų ekonomikai ir vartotojams. Vis dėlto centrinis bankas paprastai remiasi infliacijos ir darbo rinkos duomenimis, o sprendimų nepriklausomumas nuo politinės valdžios laikomas kertiniu JAV pinigų politikos principu.

    Demokratų stovykloje nominacija sutinkama kritiškai. Senato demokratų lyderė bankininkystės komitete Elizabeth Warren pareiškė, kad, jos vertinimu, K. Warshas per klausymus neįtikino dėl nepriklausomumo, o tai esą keltų grėsmę Fed instituciniam atsparumui politinei įtakai.

    Kas laukia Jerome’o Powello

    Nors J. Powello kadencija kaip Fed pirmininko baigiasi netrukus, jis gali likti Fed valdytojų taryboje, nes jo valdytojo įgaliojimų terminas tęsiasi iki 2028 metų sausio. Toks žingsnis būtų neįprastas, tačiau teoriškai įmanomas ir reikštų, kad Baltieji rūmai iškart negalėtų atlaisvėjusios vietos panaudoti papildomam naujam paskyrimui.

    K. Warshas Senate teigė neįsipareigojęs Baltiesiems rūmams dėl skubaus palūkanų mažinimo ir pabrėžė ketinantis veikti savarankiškai. Tačiau politinis fonas išlieka įtemptas, nes D. Trumpas viešai yra sakęs tikįs greitesnių palūkanų mažinimo sprendimų.

  • „TotalEnergies“ įjungė maksimalų režimą: Prancūzija ruošiasi degalų šokui Europoje

    „TotalEnergies“ įjungė maksimalų režimą: Prancūzija ruošiasi degalų šokui Europoje

    Energetikos grupė „TotalEnergies“ pranešė padidinusi gamybą Gonfrivilio naftos perdirbimo gamykloje iki maksimalaus pajėgumo, siekdama stabilizuoti degalų tiekimą Prancūzijos rinkai. Bendrovės teigimu, prioritetas dabar yra dyzelinas ir aviacinis kuras, nes jų paklausa išlieka itin jautri tiekimo sutrikimams.

    Įmonė šį sprendimą sieja su išaugusia rizika pasaulinėse energijos tiekimo grandinėse. Kai dalis jūrinių maršrutų tampa sunkiai prognozuojami, o pristatymo laikai ilgėja, vietinė perdirbimo apimtis tampa svarbiu instrumentu siekiant sumažinti staigių kainų šuolių tikimybę.

    Kas vyksta su tiekimo maršrutais?

    „TotalEnergies“ nurodo, kad pagrindinis iššūkis yra geopolitinių įtampų poveikis naftos ir naftos produktų transportui, kai rinkos ypač jautriai reaguoja į bet kokias naujienas apie laivybos trikdžius. Bendrovė akcentuoja, kad tokiose situacijose rafinavimo pajėgumai šalies viduje padeda greičiau prisitaikyti prie paklausos pokyčių.

    Pagal įmonės pateikiamą informaciją, Gonfrivilio kompleksas netoli Havro yra vienas svarbiausių infrastruktūros objektų, per dieną perdirbantis apie 250 000 barelių naftos. Toks mastas leidžia reikšmingai prisidėti prie nacionalinių atsargų formavimo ir sumažinti priklausomybę nuo importuojamų perdirbtų produktų.

    Kodėl akcentuojamas dyzelinas ir aviacinis kuras?

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad vidutiniai distiliatai, pirmiausia dyzelinas ir reaktyvinis kuras, yra kritiškai svarbūs logistikai ir aviacijai, todėl jų trūkumas greitai persiduoda į kainas. Dėl to rafinavimo gamyklos dažnai optimizuoja procesus taip, kad pagamintų daugiau būtent šių produktų, kai rizika tarptautinei tiekimo grandinei išauga.

    Didinant gamybą iki ribos, svarbus tampa ir technologinis valdymas: nuo distiliavimo kolonų darbo režimų iki katalizinio krekingo įrenginių apkrovų. Bendrovė pabrėžia, kad tikslas yra ne vien apimtis, bet ir stabilumas, kad rinkoje susidarytų pakankama atsarga, amortizuojanti galimus išorinius sukrėtimus.

    Saugumas ir aplinkosauga išlieka prioritetas

    „TotalEnergies“ teigia, kad net ir dirbant maksimaliu režimu esminiai prioritetai išlieka darbuotojų sauga ir aplinkosauginiai reikalavimai. Tokiais laikotarpiais gamyklos veiklą atidžiau stebi ir reguliuotojai, vertinantys, ar neviršijamos leidimuose numatytos ribos.

    Energetikos rinkoms išliekant nepastovioms, Prancūzijos sprendimas remtis vietiniais rafinavimo pajėgumais tampa dalimi platesnės strategijos, kurią Europoje vis dažniau diktuoja ne tik kainos, bet ir tiekimo patikimumas. Ekspertai pabrėžia, kad tokie žingsniai gali sumažinti staigių degalų kainų šuolių riziką, tačiau ilgalaikė priklausomybė nuo naftos rinkos išlieka struktūrinis iššūkis visam regionui.

  • Vokietija sėdi ant 440 mlrd. eurų aukso: ekonomistai siūlo parduoti dalį rezervo

    Vokietija sėdi ant 440 mlrd. eurų aukso: ekonomistai siūlo parduoti dalį rezervo

    Vokietija valdo vieną didžiausių pasaulyje aukso atsargų, o viešojoje erdvėje vėl įsižiebė ginčas, ar dalį jų nereikėtų paversti pinigais. Vokietijos centrinis bankas Bundesbank turi apie 3 350 tonų aukso, nusileisdamas tik Jungtinėms Valstijoms.

    Pastaraisiais metais aukso kaina šoktelėjo, todėl bendra šių atsargų vertė vertinama maždaug 440 mlrd. eurų. Šis skaičius tapo argumentu tiems, kurie siūlo dalį rezervo panaudoti valstybės ir gyventojų finansiniam spaudimui mažinti.

    Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (DIW) vadovas Marcelis Fratzscheris teigia, kad aukso rezervas yra tarsi krizėms skirtas taupyklės fondas. Jo vertinimu, nedidelės dalies pardavimas galėtų padėti finansuoti priemones, kurios palengvintų naštą namų ūkiams ir verslui, arba būti nukreiptas į švietimą bei infrastruktūrą.

    Kontekstas tam palankus: infliacijos poveikis išlieka jautrus, o kai kurios vartojimo kategorijos brangsta sparčiau už bendrą vidurkį. Pavyzdžiui, su vairavimu susijusių prekių ir paslaugų krepšelis, skaičiuojamas Vokietijos statistikos institucijų, 2026 metų kovą buvo 6,7 proc. didesnis nei prieš metus.

    Kur laikomas Vokietijos auksas?

    Ne visas Bundesbank auksas yra Frankfurte. Apie 1 236 tonos laikomos JAV federalinio rezervo sistemos saugyklose Niujorke, dar apie 404 tonos saugomos Londone, o likusi dalis yra Vokietijoje.

    Tokia struktūra susiformavo istoriškai: po Antrojo pasaulinio karo Vokietija kaupė prekybos perteklių, o pagal Bretton Woods sistemą jis buvo konvertuojamas į auksą. Kai 8-ajame dešimtmetyje sistema žlugo, auksas daugeliu atvejų liko ten, kur buvo laikomas.

    Bundesbank yra vykdęs ir repatriaciją. 2017 metais iš Prancūzijos centrinio banko saugyklų buvo perkelta apie 374 tonos, kaip argumentą įvardijant bendrą euro zonos valiutą ir pasikeitusį atsargų valdymo poreikį.

    Politinis spaudimas didėja

    Diskusijos apie aukso grąžinimą į Vokietiją periodiškai atsinaujina, ypač augant geopolitinei įtampai. Kai kurie politikai ir mokesčių mokėtojų atstovai viešai kelia klausimą, ar pasitikėjimas JAV kaip saugotoja nebuvo susilpnintas pastarųjų metų politinių sprendimų.

    2026 metų kovą partija Alternatyva Vokietijai (AfD) Bundestage inicijavo siūlymą grąžinti visą valstybės auksą į šalį. Kartu buvo iškelta ir idėja, kad tokios atsargos ateityje galėtų tapti atrama galimai nacionalinei valiutai, kas faktiškai reikštų euro atsisakymo scenarijaus svarstymą.

    Kiti parlamentarai tokią kryptį atmetė, argumentuodami, kad diskusija tampa politiniu triukšmu, o atsargos Niujorke suteikia operacinį lankstumą. Taip pat pabrėžiama, kad auksas laikomas saugiai ir išlieka Bundesbank valdymo kontrolėje.

    Kodėl Bundesbank neskuba parduoti?

    Bundesbank nuosekliai laikosi pozicijos, kad aukso atsargos yra ilgalaikis pasitikėjimo finansų sistema ramstis. Centriniai bankai auksą paprastai vertina ne kaip kasdienį biudžeto finansavimo šaltinį, o kaip rezervą ekstremaliems sukrėtimams ir pasitikėjimo krizėms.

    Šalininkai, siūlantys parduoti dalį aukso, akcentuoja, kad tabu nėra būtinas, jei sprendimai būtų riboti, skaidrūs ir turėtų aiškų ekonominį tikslą. Vis dėlto praktikoje toks žingsnis reikštų ne tik finansinį, bet ir politinį signalą rinkoms, todėl sprendimų priėmėjai vengia staigių judesių.

    Kol kas aukso pardavimo idėja išlieka diskusijų lauke, o parlamente pasiūlymai dėl atsargų laikymo vietos ir valdymo nukreipiami svarstyti atsakingiems komitetams. Artimiausi sprendimai priklausys nuo infliacijos dinamikos, fiskalinio spaudimo ir politinės daugumos požiūrio į rezervų paskirtį.