CP v2

Category: Verslas

  • Nafta šoktelėjo virš 100 dolerių: įstrigus JAV ir Irano deryboms rinkos sulaikė kvapą

    Nafta šoktelėjo virš 100 dolerių: įstrigus JAV ir Irano deryboms rinkos sulaikė kvapą

    Pirmadienio rytą pasaulio finansų rinkos judėjo vangiai: Europos akcijų indeksai svyravo apie nulį, o JAV biržų ateities sandoriai rodė nedidelius kritimus. Investuotojai vertino įstrigusias JAV ir Irano derybas ir jų poveikį energijos kainoms.

    Tuo metu naftos rinka reagavo ryškiau. „Brent“ rūšies nafta pakilo iki maždaug 100 eurų už barelį, o „WTI“ – iki maždaug 90 eurų už barelį, rodo tarptautinių biržų kotiruotės.

    Kainas aukštyn stūmė geopolitinė įtampa ir rizika tiekimo grandinėms. Rinkos dalyviai ypač stebi Hormūzo sąsiaurį – strategiškai svarbų maršrutą, per kurį įprastai keliauja reikšminga pasaulinės naftos pasiūlos dalis.

    Per savaitę nafta pabrango dviženkliu tempu, nes bet koks papildomas trikdis šiame regione greitai persiduoda transporto ir draudimo kaštams. Tai iškart atsispindi tiek žaliavos, tiek galutinių degalų kainų lūkesčiuose, o kartu ir infliacijos prognozėse.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas neskubės siųsti derybininkų, jei Teheranas neparodys realių žingsnių. Pasak jo, JAV tikisi aiškesnių signalų ir sprendimų, o derybų kryptis lieka neapibrėžta.

    „Jeigu jie nori, galime kalbėtis, bet žmonių ten nesiųsime“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Europos rinkose didžiausi indeksai laikėsi netoli ankstesnių lygių. Investuotojai vengė ryškesnių statymų prieš savaitę, kai numatyti keli svarbūs centrinių bankų sprendimai ir komentarai dėl tolesnės pinigų politikos krypties.

    Rinkos ypač jautriai reaguoja į signalus, kiek laiko bazinės palūkanos išliks aukštesniame lygyje. Brangesnė energija paprastai didina spaudimą kainoms, todėl centriniams bankams tampa sudėtingiau greitai pereiti prie palūkanų mažinimo.

    Azijos ir Ramiojo vandenyno regione nuotaikos buvo mišrios. Japonijos akcijos pasiekė naujus rekordus, dalis rinkų kilo, tačiau kai kur fiksuotas nuosaikus kritimas, o technologijų sektorių toną vis dažniau diktuoja lūkesčiai dėl DI paklausos ir investicijų ciklo.

    Valiutų rinkose JAV doleris nežymiai silpnėjo jenos atžvilgiu, o euras kiek stiprėjo. Tokie svyravimai rodo, kad investuotojai išlieka atsargūs ir prioritetą teikia rizikos valdymui, kol geopolitinė situacija ir energijos kainų kryptis nepaaiškės.

  • Epsteino šešėlis pasiekė diplomatiją: Norvegija ir Prancūzija pradėjo bendrą tyrimą

    Epsteino šešėlis pasiekė diplomatiją: Norvegija ir Prancūzija pradėjo bendrą tyrimą

    Pradėta bendra tyrėjų komanda

    Norvegijos policija kartu su Prancūzijos pareigūnais pradėjo bendrą tyrimą dėl įtarimų, susijusių su aukšto rango Norvegijos diplomate Mona Juul ir jos vyru Terje Rød-Larsenu. Tyrimas siejamas su galimais korupciniais epizodais ir ryšiais su mirusiu JAV finansininku Jeffrey Epsteinu.

    Norvegijos ekonominių nusikaltimų padalinys Okokrim pranešė, kad su Prancūzija įsteigta bendra tyrimų grupė, vadinama jungtine tyrimo komanda. Toks formatas leidžia greičiau keistis informacija ir koordinuoti veiksmus tarp valstybių.

    Kas tiriama Norvegijoje?

    Norvegijos pareigūnai dar vasario mėnesį paskelbė pradėję aiškintis, ar M. Juul galėjo gauti naudos, susijusios su jos užimamomis pareigomis. Ji anksčiau dirbo Norvegijos užsienio reikalų ministerijoje, vėliau ėjo ambasadorės Jungtinėje Karalystėje pareigas.

    Norvegijos žiniasklaida skelbia, kad tyrėjai vertina finansinę paramą, kuri esą buvo suteikta porai 2018 metais įsigyjant butą Osle žemesne nei rinkos kaina. Taip pat minimi galimas 2011 metais įvykęs vizitas Epsteino saloje ir apmokėtos slaugos ar pagalbos namuose paslaugos T. Rød-Larsenui.

    Prancūzijos tyrimai ir Epsteino bylos

    Okokrim nurodė, kad bendra komanda apima Norvegijoje vykstantį tyrimą ir konkretų Prancūzijoje tiriamą atvejį, tačiau detalių apie prancūzų tyrimo objektą nepateikė. Prancūzijoje yra pradėta ne viena byla dėl galimų finansinių nusikaltimų, kuriuose figūruoja Epsteino dokumentuose minimi asmenys.

    Tarp minimų pavardžių yra diplomatas Fabrice Aidan, dirbęs Jungtinėse Tautose 2006–2013 metais. Anksčiau jis, kaip skelbta viešojoje erdvėje, buvo T. Rød-Larseno padėjėjas, kai šis dalį laiko ėjo Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialiojo pasiuntinio pareigas.

    „Jungtinė tyrimo komanda padarys tarptautinį bendradarbiavimą efektyvesnį: nebereikės kiekvieną kartą rengti naujų oficialių prašymų dėl informacijos“, – sakė vyresnioji prokurorė Marianne Bender.

    Nei kaltės pripažinimo, nei nuosprendžių

    M. Juul ir T. Rød-Larsenas neigia padarę nusikaltimų. Tyrimai šiuo metu yra ikiteisminėje stadijoje, o tai reiškia, kad pareigūnai renka ir vertina duomenis, tačiau jokie teismo sprendimai dar nėra priimti.

    Pora taip pat žinoma dėl vaidmens slaptose Izraelio ir Palestinos derybose, kurios 1990-ųjų pradžioje prisidėjo prie Oslo susitarimų. Šis kontekstas sustiprina bylos rezonansą, nes įtarimai paliečia tarptautinėje politikoje ir diplomatijoje atpažįstamus veikėjus.

    Viešojoje erdvėje taip pat buvo skelbta, kad J. Epsteinas testamente galėjo numatyti palikimą poros vaikams, kurio vertė siekė apie 8 500 000 eurų. Pareigūnai paprastai tokiais atvejais vertina ne tik teisėtumą, bet ir galimą interesų konfliktą, ryšių pobūdį bei aplinkybes, galinčias paaiškinti suteiktas finansines ar kitokias naudas.

  • „MIMARU“ plečia „Pokémon“ kambarius Japonijoje: nakvynė su 100 personažų ir dovanomis

    „MIMARU“ plečia „Pokémon“ kambarius Japonijoje: nakvynė su 100 personažų ir dovanomis

    „Pokémon“ turizmas Japonijoje auga

    Japonijoje „Pokémon“ gerbėjams seniai siūloma daugiau nei tik suvenyrai: nuo teminių kavinių ir traukinių iki įvairių miesto objektų, pritaikytų popkultūros turizmui. Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja ir nakvynės sprendimai, leidžiantys patirtį pratęsti nuo ryto iki vakaro.

    Kelionių organizatoriai ir apgyvendinimo sektorius pastebi, kad keliautojai vis dažniau ieško išskirtinių, socialiniuose tinkluose patraukliai atrodančių patirčių. Tokios teminės nakvynės tampa būdu viešbučiams išsiskirti rinkoje, kurioje auga konkurencija ir kainų spaudimas.

    „MIMARU“ atnaujino ir išplėtė kambarius

    Apartamentų tipo viešbučių tinklas „MIMARU“, orientuotas į šeimas ir grupes, pranešė atnaujinęs ir išplėtęs savo „Pokémon“ kambarių koncepciją. Šie kambariai pirmą kartą pristatyti 2019 metais, o dabar jų galima rasti 10 tinklo objektų Tokijuje, Kiote ir Osakoje.

    Tarp naujausių vietų įvardijami „MIMARU TOKYO HATCHOBORI“ ir „MIMARU TOKYO IKEBUKURO“. Pasak tinklo, atnaujinimai paremti dviem kryptimis: daugiau „Pokémon“ detalių interjere ir daugiau pramogų visai šeimai.

    Nuo sienų iki virtuvės zonų

    Atnaujintuose kambariuose įrengta teminė aplinka, kurioje ant sienų, lubų ir baldų vaizduojama apie 100 personažų. Kambariai suskirstyti į zonas: vonios erdvėje akcentuojami vandens tipo „Pokémon“, o virtuvėje ir valgomojo dalyje palikta daugiau nuorodų į maistą mėgstančius veikėjus.

    Ant lovos svečių laukia didelė „Snorlax“ pliušinė figūra, o stalo detalės, indai ir patalynė stilizuojami pagal „Poké Ball“ temą. Vaikams siūloma ieškoti paslėptų personažų, o suaugusiesiems žadama nostalgija, apimanti skirtingas žaidimų kartas.

    „Norime, kad kambariai būtų tokie gyvi, lyg „Pokémon“ būtų iššokę iš savo kamuoliukų ir prisijungę prie kasdienio svečių gyvenimo“, – teigiama „MIMARU“ pranešime.

    Kodėl apartamentų formatas svarbus šeimoms

    „MIMARU“ akcentuoja, kad apartamentų tipo kambariai patogūs keliaujantiems su vaikais ar didesnėms kompanijoms, nes siūlo daugiau erdvės ir atskiras zonas poilsiui. Tokiuose numeriuose paprastai įrengiamos pilnos virtuvės, atskiri miegojimo kampai ir valgomojo erdvės, kas aktualu ir kelių kartų šeimoms.

    Kiekviena viešnagė papildoma riboto leidimo „MIMARU“ sukurtais suvenyrais, įskaitant teminius medžiaginius krepšius ir kolekcinius daiktus. Tinklas taip pat nurodo, kad objektai įsikūrę šalia populiarių lankytinų vietų, apsipirkimo rajonų ir svarbiausių susisiekimo mazgų, o rezervacijos priimamos iki 2026 metų lapkričio pabaigos.

  • Šaulys prie Baltųjų rūmų vakarienės: kas yra Cole Tomas Allen ir ką jau žino teisėsauga

    Šaulys prie Baltųjų rūmų vakarienės: kas yra Cole Tomas Allen ir ką jau žino teisėsauga

    JAV žiniasklaida praneša, kad įtariamasis šaudymu netoli Baltųjų rūmų korespondentų vakarienės Vašingtone yra 31 metų Cole Tomas Allen iš Kalifornijos. Incidentas įvyko šeštadienį prie viešbučio, kuriame vyko kasmetinis renginys, sutraukiantis aukščiausio rango politikus, žurnalistus ir garsenybes.

    Skelbiama, kad įtariamasis yra mechanikos inžinierius, taip pat mėgėjiškai kūręs vaizdo žaidimus ir dirbęs privačiu mokytoju. JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo „Truth Social“ paskyroje buvo paskelbęs įtariamojo sulaikymo nuotrauką, o internete greitai išplito profilių ir nuotraukų, siejamų su Allenu, kopijos.

    Kas žinoma apie įtariamąjį

    Su Allenu siejamas „LinkedIn“ profilis jį apibūdina kaip dirbantį mokytoju ir savarankiškai kuriantį žaidimus. Ten taip pat nurodoma, kad jis turi mechanikos inžinerijos ir informatikos išsilavinimą, o patirtimi save pristato kaip nepriklausomą žaidimų kūrėją.

    Pranešama, kad jis 2017 metais įgijo mechanikos inžinerijos bakalauro laipsnį Kalifornijos technologijos institute Pasadenoje. Taip pat skelbiama, kad jis baigė informatikos magistrantūrą Kalifornijos valstijos universitete Dominguez Hills.

    Agentūrai „Associated Press“ šio universiteto profesorius Bin Tang sakė, kad Allenas lankė dalį jo paskaitų ir buvo labai geras studentas.

    „Jis visada sėdėdavo pirmoje eilėje, atidžiai klausydavosi ir dažnai rašydavo man laiškus su klausimais apie užduotis. Ramus, labai mandagus. Esu sukrėstas pamatęs tokias naujienas“, – sakė Bin Tang.

    Kas įvyko prie renginio vietos

    Skelbiama, kad Allenas buvo apsistojęs viešbutyje „Hilton“ Vašingtone, kur ir vyko kasmetinė korespondentų vakarienė. Pranešama, kad jis įsiveržė į viešbučio vestibiulį, o pas jį esą buvo rasta šaunamųjų ginklų ir peilių.

    Pasak policijos, keli šūviai nuaidėjo už pobūvių salės ribų, kai viduje buvo susirinkę renginio dalyviai, tarp jų ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pirmoji ponia Melania Trump, viceprezidentas JD Vance bei kiti pareigūnai. Įtariamasis buvo parverstas ant žemės ir sulaikytas, sužeidimų, anot pareigūnų, jis nepatyrė, tačiau buvo apžiūrėtas ligoninėje.

    Ką apie motyvą sako pareigūnai

    CBS skelbė, kad įtariamasis teisėsaugai teigė norėjęs šauti į Trump administracijos pareigūnus. Policija kol kas nurodo mananti, kad jis veikė vienas, tačiau detaliau neatskleidžia nei konkretaus taikinio, nei galutinio motyvo.

    Pranešama, kad Allenas turėtų stoti prieš teismą pirmadienį. Jam ketinama pateikti kaltinimus dėl ginklų panaudojimo ir užpuolimo, įskaitant pareigūno užpuolimą mirtinu ginklu.

    Pastaraisiais metais JAV saugumo institucijos nuolat pabrėžia, kad didelio matomumo politiniai renginiai yra vieni jautriausių taikinių, todėl jų apsauga remiasi kelių lygių patikromis, prieigos ribojimu ir greito reagavimo pajėgomis. Šis incidentas, net jei įtariamasis veikė vienas, tikėtina dar labiau pakurstys diskusijas dėl renginių saugumo ir grėsmių vertinimo, ypač prieš prezidento rinkimų kampanijų piką.

    Šaltiniai:

    https://www.euronews.com/2026/04/26/who-is-cole-allen-what-we-know-about-white-house-press-dinner-shooting-suspect

    https://apnews.com/article/white-house-correspondents-dinner-shots-fired-trump

    https://www.cbsnews.com/news/white-house-correspondents-dinner-shooting-suspect-cole-allen/

  • Istorinis Londono maratonas: kenietis Sabastianas Sawe pirmasis įveikė greičiau nei per 2 val.

    Istorinis Londono maratonas: kenietis Sabastianas Sawe pirmasis įveikė greičiau nei per 2 val.

    Kenijos bėgikas Sabastianas Sawe Londono maratone užfiksavo rezultatą, kuris perrašė lengvosios atletikos istoriją: 42,195 km jis įveikė per 1 valandą 59 minutes ir 30 sekundžių. Tai pirmas kartas, kai oficialiose varžybose maratonas nubėgtas greičiau nei per dvi valandas.

    Sawe ne tik laimėjo varžybas, bet ir pagerino vyrų pasaulio rekordą 65 sekundėmis. Ankstesnis rekordas priklausė keniečiui Kelvinui Kiptumui, kuris 2023 metais Čikagoje maratoną įveikė per 2 valandas 0 minutes ir 35 sekundes.

    Įspūdingas buvo ir kitų prizininkų tempas. Antrą vietą užėmęs etiopas Yomifas Kejelcha finišavo per 1 valandą 59 minutes ir 41 sekundę, o ugandietis Jacobas Kiplimo tapo trečias, distanciją įveikęs per 2 valandas 0 minutes ir 28 sekundes, taip pat aplenkdamas ankstesnį pasaulio rekordą.

    Varžybų eiga rodė, kad lūžis brendo iki pat pabaigos: Sawe su Kejelcha atsiplėšė po maždaug 30 kilometrų, o lemiamą ataką kenietis surengė paskutiniais dviem kilometrais. Finišo tiesiojoje The Mall jis išlaikė didžiulį greitį ir vienas kirto finišo liniją.

    „Kas nutiko šiandien, nėra tik man vienam. Tai visiems mums Londone“, – sakė Sabastianas Sawe.

    Moterų bėgime – dar vienas rekordas

    Moterų varžybose taip pat buvo pasiektas rekordas: etiopė Tigst Assefa laimėjo moterų tik bėgikių kategorijoje greičiausiu istorijoje laiku – 2 valandomis 15 minučių ir 41 sekunde. Ji apgynė Londono maratono čempionės titulą, o pergalę nulėmė spurtas likus maždaug 500 metrų.

    Antra finišavo Hellen Obiri, atsilikusi vos 12 sekundžių, o trečia buvo Joyciline Jepkosgei, pralaimėjusi nugalėtojai 14 sekundžių. Assefa pagerino savo pernai pasiektą moterų tik bėgikių rekordą, tačiau jos rezultatas liko 16 sekundžių lėtesnis už Londono trasos rekordą, užfiksuotą mišriose lenktynėse.

    Vežimėlių varžybose dominavo Šveicarija

    Vežimėlių varžybose šveicaras Marcel Hug tęsė dominavimą ir iškovojo šeštą titulą iš eilės bei aštuntą apskritai Londone. Moterų varžybose Catherine Debrunner po itin atkaklios kovos apgynė čempionės titulą, finiše įveikusi Tatyaną McFadden.

    Londono maratonas laikomas vienu prestižiškiausių pasaulyje ir priklauso didžiųjų maratonų serijai, todėl čia fiksuojami rezultatai tradiciškai tampa svarbiu atskaitos tašku visam sezonui. Pastaraisiais metais ypač ryški tendencija, kad elito bėgikai vis dažniau priartėja prie fiziologinių ribų, o finišo laikus lemia ne tik pasirengimas ir taktika, bet ir tempą palaikantys tarpiniai laikai bei itin greitos trasos.

    Šaltiniai:

    https://www.euronews.com/2026/04/26/kenyas-sabastian-sawe-becomes-first-person-to-run-marathon-in-less-than-two-hours

    https://worldathletics.org/records/by-discipline/road-running/marathon/outdoor/men

    https://www.tcslondonmarathon.com/results

  • Nuo pandemijos iki karo: kaip ES pakeitė taisykles ir ką tai reikš jūsų kišenei jau netrukus

    Nuo pandemijos iki karo: kaip ES pakeitė taisykles ir ką tai reikš jūsų kišenei jau netrukus

    2019–2024 metų Europos Sąjungos politinę kadenciją daugelis Briuselyje vadina viena audringiausių per kelis dešimtmečius. COVID-19 pandemija, Rusijos karas prieš Ukrainą, energijos kainų šokas ir 2022 metais ypač įsibėgėjusi infliacija privertė ES institucijas per trumpą laiką priimti sprendimus, kurie dar prieš kelerius metus būtų atrodę sunkiai įsivaizduojami.

    Europos Komisijos ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni šį laikotarpį apibūdino kaip dviejų itin retų krizių virtinę. Pasak jo, pandemija ir plataus masto karas Europoje iš eilės tapo tokiais įvykiais, kurių masto ir sekos beveik niekas neprognozavo, o tai iš esmės perrašė įprastą ES ekonominės politikos ritmą.

    „Niekas nebūtų numatęs, kad turėsime dvi juodąsias gulbes iš eilės“, – sakė P. Gentiloni.

    800 mlrd. eurų, kurie pakeitė ES

    Didžiausiu lūžiu tapo „NextGenerationEU“ planas, kurio bendra suma siekia apie 800 mlrd. eurų. Tai istorinis precedentas, nes ES mastu buvo sutarta dėl bendros skolos leidimo, o lėšos nukreiptos ekonomikos gaivinimui bei žaliajai ir skaitmeninei transformacijai.

    Kartu pandemijos metu buvo laikinai sušvelninta fiskalinė drausmė, leidžiant šalims narėms sparčiau skolintis ir remti ekonomiką. Dalis valstybių tuo pasinaudojo, todėl viešųjų finansų rodikliai kai kur pasiekė rekordines skolos ir bendrojo vidaus produkto santykio reikšmes, o energijos krizė ir infliacija šią įtampą tik sustiprino.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pandemijos pradžioje pabrėžė krizės mastą. Ji akcentavo, kad mažas virusas tapo milžiniška ekonomine problema, kurios nepastebėti neįmanoma, todėl ES turėjo veikti greitai ir plačiu mastu.

    „Tai, kas prasidėjo virusu, kurio akimis nematote, virto ekonomine krize, kurios neįmanoma nepastebėti“, – sakė U. von der Leyen.

    Skola: stabdyti ar skolintis investicijoms?

    Pasibaigus ūmiausiai pandemijos fazei, ES grįžta prie atnaujintų fiskalinių taisyklių, kurios remiasi senais orientyrais: biudžeto deficitas iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, skola iki 60 proc. Tačiau nauja tvarka suteikia daugiau lankstumo, kaip šalys mažins skolą, derinant finansinę drausmę su investicijų poreikiu.

    Didelis klausimas, kas bus toliau, nes „NextGenerationEU“ finansavimas numatytas iki 2026 metų, o konkurencingumo, gynybos, pramonės modernizavimo ir klimato tikslų sąskaita tik auga. Europos Parlamente nuomonės išsiskiria: vieni mato bendrą skolinimąsi kaip veikiančią priemonę ateičiai, kiti įspėja dėl rizikų ir ilgalaikių palūkanų kaštų.

    Europos liaudies partijos lyderis Manfredas Weberis akcentavo, kad investicijų reikia, bet neribotas skolinimasis nėra išeitis. Jo teigimu, didėjanti skolų našta mažina ateities kartų galimybes, o tvarus atsakas turėtų remtis spartesniu ekonomikos augimu.

    „Skola reiškia mažiau galimybių kitai kartai investuoti. Mums reikia ekonomikos augimo ir iš naujo užkurti variklį“, – sakė M. Weberis.

    Tuo metu P. Gentiloni pabrėžia, kad bendras ES vaizdas nėra vien tik skolos problema, o labiau atskirų valstybių iššūkis. Jo argumentas paprastas: jei Europa nori varžytis pasaulinėje švarios energetikos ir technologijų lenktynėje, be bendro finansavimo tam tikrose srityse išsiversti bus sunku.

    Kinija ir prekybos įtampa: derisk ar dar griežčiau?

    Šalia vidaus finansų dilemų stiprėja ir geopolitiniai ekonomikos klausimai. ES vis dažniau kalba apie rizikų mažinimą prekyboje su Kinija, ypač ten, kur svarbios tiekimo grandinės, kritinės žaliavos ar strateginės technologijos, o Europos Komisija yra įvardijusi susirūpinimą dėl Kinijos subsidijų ir ribotos prieigos prie jos vidaus rinkos.

    Europos Parlamento nariai skirtingai vertina, ar ES turėtų griežtinti kursą, ar ieškoti pragmatiškų susitarimų. Dalies politikų nuomone, Europa privalo ginti savo rinką ir nustoti būti naivi, nes Kinija ir kiti didieji žaidėjai aktyviai taiko protekcionistines priemones, o atvirumas vienai pusei gali tapti silpnumu.

    Tuo pačiu pripažįstama, kad visiškas ekonominių ryšių nutraukimas mažai tikėtinas, todėl realistiškiausias scenarijus yra selektyvi apsauga strateginiuose sektoriuose, stiprinant vidaus pramonę ir taisyklių laikymąsi užtikrinančius mechanizmus.

    Infliacija slūgsta, bet klausimų daugėja

    Makroekonominis fonas 2024 metais tapo ramesnis: infliacija euro zonoje slopo, o dalis analitikų tikėjosi, kad artėjant vasarai finansinės sąlygos švelnės, nes kainų spaudimas mažėja, o atlyginimai pamažu pasiveja pragyvenimo kaštus. Vis dėlto Europai išlieka užduotis suderinti investicijas su fiskaline drausme ir kartu išlaikyti konkurencingumą JAV ir Kinijos atžvilgiu.

    Vertinant visą kadenciją, ES atsakas į pandemiją ir karą Ukrainoje buvo išskirtinis tiek mastu, tiek priemonių pobūdžiu. Tačiau artėjant naujam politiniam ciklui pagrindinė diskusija persikelia nuo skubios pagalbos prie ilgalaikio klausimo: kaip finansuoti transformaciją, gynybą ir pramonės atsigavimą, kai laikinos krizės priemonės baigsis.

    „Reakcija į pandemiją buvo precedento neturinti, kaip ir reakcija į karą. Jei 2024 metais matysime aktyvumo pagreitį, galėsime sakyti, kad su šiomis dviem juodosiomis gulbėmis susitvarkėme teisingai“, – sakė P. Gentiloni.

    Artimiausi metai parodys, ar bendras skolinimasis taps vienkartine išimtimi, ar nuolatiniu ES ekonomikos politikos įrankiu. Nuo šių sprendimų priklausys ne tik Briuselio biudžetinė architektūra, bet ir tai, kiek kainuos energetikos pertvarka, kiek bus investuojama į technologijas ir kaip greitai augs europiečių perkamoji galia.

    Šaltiniai:
    https://www.euronews.com/business/2024/05/15/from-crisis-to-cooperation-how-the-eu-handled-the-troubled-2019-2024-era
    https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/recovery-plan-europe_en
    https://economy-finance.ec.europa.eu/economic-and-fiscal-governance/stability-and-growth-pact_en
    https://www.consilium.europa.eu/en/policies/coronavirus/recovery-fund/
    https://www.ecb.europa.eu/stats/macroeconomic_and_sectoral/hicp/html/index.en.html

  • Atlyginimai augo, bet perkamoji galia krito: štai kur Europoje laimėtojai ir pralaimėtojai

    Atlyginimai augo, bet perkamoji galia krito: štai kur Europoje laimėtojai ir pralaimėtojai

    Nuo 2020 metų iki 2025 metų vidutinis valandinis bruto atlygis Europos Sąjungoje didėjo nuo 21,5 euro iki 26,2 euro, tačiau kainų šuolis šį augimą daug kur suvalgė. Eurostato duomenų pagrindu apskaičiuota, kad per penkerius metus realusis darbo užmokesčio pokytis ES vidutiniškai buvo neigiamas ir siekė apie minus 3 proc.

    Tai reiškia paprastą dalyką: nors algalapiuose skaičiai didėjo, už tą patį uždarbį vidutiniškai buvo galima nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų. Per tą patį laikotarpį vartotojų kainos ES bendrai paaugo apie 25,6 proc., todėl nemažai namų ūkių susidūrė su mažesne perkamosios galios atsarga kasdienėms išlaidoms.

    Kur atlyginimai aplenkė kainas?

    Iš 30 vertintų Europos valstybių realusis darbo užmokestis mažėjo 12-oje, o augo 18-oje. Ryškiausias laimėtojas buvo Bulgarija, kur realios algos per 2020–2025 metų laikotarpį paaugo apie 37,4 proc., o vienas iš pokytį lydėjusių veiksnių buvo griežtesnis minimalios algos nustatymo modelis.

    Daugiau nei 20 proc. realų augimą fiksavo ir Serbija, Kroatija bei Lietuva, o prie sparčiau augusių šalių taip pat priskiriamos Rumunija, Vengrija ir Lenkija. Bendras dėsningumas aiškus: realus augimas dažniau buvo matomas ne euro zonoje buvusiose arba mažesnių atlyginimų bazę turėjusiose šalyse, kur lengviau pasiekti didesnius procentinius šuolius.

    Didžiosios ekonomikos nusivylė

    Tarp keturių didžiausių ES ekonomikų realusis darbo užmokestis per penkerius metus traukėsi visose. Didžiausias kritimas fiksuotas Italijoje, kur realios algos sumažėjo apie 9,2 proc., Ispanijoje jos krito apie 5,9 proc., o Vokietijoje ir Prancūzijoje nuosmukis buvo artimas ES vidurkiui.

    Skirtumus tarp šalių sustiprina ir tai, kad pateikiami bruto, o ne atlyginimai į rankas. Net jei realus bruto darbo užmokestis kyla, galutinis namų ūkių pajamų efektas priklauso nuo mokesčių ir socialinių įmokų pokyčių, todėl skirtingose šalyse rezultatas gyventojams gali būti nevienodas.

    Kodėl Rytai kyla greičiau?

    Ekonomistai šį reiškinį dažnai aiškina pasivijimo efektu: šalims, kuriose atlyginimai istoriškai mažesni, paprasčiau demonstruoti didesnį procentinį augimą. Pavyzdžiui, Bulgarijoje valandinis atlygis išaugo nuo 5,7 euro 2020 metais iki 10,5 euro 2025 metais, o tokio šuolio procentinė išraiška gerokai didesnė nei panašus nominalus prieaugis aukštų atlyginimų ekonomikose.

    Kartu svarbu nepamiršti, kad didelis nominalus atlyginimų augimas nebūtinai reiškia gerovės šuolį, jei tuo pat metu infliacija taip pat labai didelė. Kai kuriose šalyse atlyginimų didėjimas viršijo 60 proc., tačiau aukšta infliacija vis tiek paliko tik ribotą realų pagerėjimą.

    Kur Europoje moka daugiausia?

    Net ir sparčiai augant algoms, absoliutūs atlyginimų lygiai Europoje išlieka labai nevienodi. 2025 metais mažiausias valandinis bruto atlygis buvo Bulgarijoje, apie 10,5 euro, o didžiausias Liuksemburge, apie 49,7 euro, todėl atotrūkis tarp šalių išlieka milžiniškas.

    Bendra tendencija nesikeičia: Šiaurės ir Vakarų Europoje atlyginimai dažniausiai didesni, o Rytų Europoje mažesni, nors pastarosios dalies šalys kai kuriais atvejais auga sparčiau. Tarp didžiųjų ekonomikų taip pat matomi ryškūs skirtumai: 2025 metais Vokietijoje valandinis bruto atlygis buvo apie 34,5 euro, o Ispanijoje apie 19,5 euro.

    Artimiausiais metais realių atlyginimų kryptis priklausys nuo infliacijos dinamikos, produktyvumo augimo ir darbo rinkos įtampos. Svarbus ir viešosios politikos vaidmuo: minimalios algos formulės, kolektyvinės derybos bei mokesčių sprendimai gali lemti, ar nominalus augimas virs apčiuopiamu gyvenimo lygio gerėjimu.

    Šaltiniai:
    https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Wages_and_labour_costs
    https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Inflation_in_the_euro_area
    https://www.euronews.com/business/2026/04/25/europes-wage-growth-since-2020-are-europeans-better-off

  • Europos Komisija siūlo „europinę pirmenybę“: kas laimės, o kas baiminasi naujų taisyklių?

    Europos Komisija siūlo „europinę pirmenybę“: kas laimės, o kas baiminasi naujų taisyklių?

    Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas ir už pramonę atsakingas komisaras Stéphane’as Séjourné paragino ES bendrojoje rinkoje įtvirtinti vadinamąją europinę pirmenybę. Idėja paprasta: kai naudojami europiniai viešieji pinigai, jie turėtų labiau remti gamybą Europoje ir darbo vietas čia.

    Ši kryptis siejama su didėjančia konkurencija iš Kinijos ir JAV bei pastangomis sustiprinti ES ekonominį saugumą. Diskusijos Briuselyje tęsiasi jau ne vieną mėnesį, tačiau jos vis ryškiau atskleidžia skirtumus tarp didžiųjų ir mažesnių valstybių interesų.

    Komisaro siūlymas labiausiai orientuotas į viešuosius pirkimus ir strateginius sektorius, kur tiekimo grandinės laikomos jautriomis. Tokiu atveju konkursuose būtų labiau vertinami produktai, kurių sudėtyje yra Europoje pagamintų komponentų, o kai kuriais atvejais būtų keliami reikalavimai dalį gamybos vykdyti ES.

    „Turime kartą ir visiems laikams įtvirtinti tikrą europinę pirmenybę strategiškiausiuose sektoriuose“, – rašė S. Séjourné.

    Komisaras argumentuoja, kad kitos didžiosios ekonomikos jau seniai naudoja nacionalinių interesų logiką, kai kalbama apie strateginius pajėgumus, technologijas ar kritinę infrastruktūrą. Jo teigimu, panašus principas turėtų veikti ne tik viešuosiuose pirkimuose ar valstybės pagalboje, bet ir vertinant užsienio investicijas, kai kyla rizikų tiekimo saugumui.

    Valstybės narės – skirtingose barikadų pusėse

    Šis klausimas numatytas aptarti ir aukšto lygio ES lyderių susitikime Belgijoje, kur pagrindinis akcentas bus konkurencingumo stiprinimas. Tikimasi, kad būtent „pagaminta Europoje“ principas taps vienu aštriausių diskusijų taškų, nes dalis šalių nerimauja dėl galimo poveikio bendrajai rinkai.

    Kai kurios mažesnės valstybės įspėja, kad europinė pirmenybė gali neproporcingai sustiprinti didžiausių ekonomikų, turinčių galingą pramonės bazę, pozicijas. Taip pat keliami klausimai, ar nauji reikalavimai nepabrangins viešųjų pirkimų ir nesumažins inovacijų tempo, jei konkurencija būtų ribojama administracinėmis sąlygomis.

    Tuo metu Vokietija ir Italija viešai akcentuoja kitą prioritetą – reguliavimo supaprastinimą ir biurokratijos mažinimą. Šios šalys argumentuoja, kad daliai pramonės šakų, ypač automobilių sektoriui, būtina sumažinti reguliacinę naštą ir aiškiau suderinti klimato politikos tikslus su konkurencingumu.

    Priešprieša: daugiau investicijų ar mažiau taisyklių

    Prancūzija ir ją palaikančios valstybės, priešingai, ragina didinti investicijas į inovacijas ir pramonės transformaciją, įskaitant diskusijas dėl bendro skolinimosi ES lygiu. Ši pozicija remiasi argumentu, kad be didesnio masto finansavimo Europa rizikuoja atsilikti technologijų, energetikos ir gynybos pramonės srityse.

    Konkurencingumo darbotvarkėje svarbų vaidmenį vaidina ir ankstesnės rekomendacijos dėl bendrosios rinkos stiprinimo bei investicijų. Viešojoje erdvėje cituojama, kad dalis šių siūlymų įgyvendinama lėtai, o geopolitiniai pokyčiai, įskaitant prekybos trintis ir tarifų grėsmes, spaudimą tik didina.

    Artėjantis lyderių susitikimas turėtų parodyti, ar ES pasirinks griežtesnę strateginių pirkimų ir paramos kryptį, ar pirmiausia sutelks dėmesį į taisyklių supaprastinimą ir vidaus rinkos barjerų mažinimą. Bet kuriuo atveju, europinės pirmenybės idėja jau tapo lakmuso popierėliu, atskleidžiančiu, kaip skirtingai šalys mato Europos pramonės ateitį.

    Šaltiniai:
    https://www.euronews.com/business/2026/02/02/eu-industry-chief-calls-for-european-preference-ahead-of-high-stakes-eu-leaders-meeting
    https://commission.europa.eu/topics/public-procurement_en
    https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/europe-fit-digital-age/european-industrial-strategy_en

  • Briuselis brėžia „Made in Europe“ ribas: kas laimės viešuosius pirkimus ir kas pralaimės?

    Briuselis brėžia „Made in Europe“ ribas: kas laimės viešuosius pirkimus ir kas pralaimės?

    Europos Komisijos planas įtvirtinti vadinamąją europinę pirmenybę viešuosiuose pirkimuose Briuselyje sukėlė itin intensyvų lobizmą. Idėjos esmė – kai valstybės institucijos perka prekes ar paslaugas, aiškiau teikti prioritetą Europoje pagamintai produkcijai ir taip stiprinti ES pramonės konkurencingumą.

    Ši kryptis siejama su siekiu atsverti Jungtinių Valstijų ir Kinijos pramonės politiką, kai strateginiai sektoriai remiami subsidijomis, o tiekimo grandinės vis dažniau regionalizuojamos. Kritikai įspėja, kad pernelyg griežti kriterijai gali būti laikomi protekcionizmu ir komplikuoti prekybą su partneriais.

    Kas yra „pagaminta Europoje“?

    Pagal nutekintą dokumento projektą, europinės pirmenybės principas būtų taikomas strateginėms sritims, tarp jų chemijos pramonei, automobilių sektoriui, dirbtiniam intelektui ir kosmoso pramonei. Dokumente taip pat minimi kilmės slenksčiai, kurie apibrėžtų, kokia dalis produkto vertės turi būti sukurta ES, kad jis būtų laikomas atitinkančiu kriterijus.

    Projekte nurodyti orientyrai apima 70 proc. ES kilmės ribą elektromobiliams, 25 proc. aliuminiui ir 30 proc. plastikams, naudojamiems langams bei durims. Tokie skaičiai reikštų, kad dalis pasaulinių tiekėjų galėtų prarasti galimybes konkuruoti ES finansuojamuose ar valstybės užsakymuose.

    Europos Komisijos pareigūnų vertinimu, Pramonės akceleratoriaus aktas, kuris turėtų įtvirtinti šias taisykles, gali vėl vėluoti. Jis jau buvo atidėtas 2025 metų lapkritį, o dabar rizikuoja nespėti į politinį kalendorių prieš ES vadovų diskusijas dėl konkurencingumo.

    Įtampa su partneriais ir ES viduje

    Šiaurės ir Baltijos šalys perspėja, kad griežtas režimas gali atgrasyti investicijas ir riboti Europos įmonių prieigą prie pažangių technologijų iš ne ES valstybių. Jų argumentas paprastas: jei taisyklės bus per siauros, tai gali pabranginti projektus ir lėtinti inovacijas, ypač sparčiai besikeičiančiuose sektoriuose.

    Tuo pat metu kai kurios valstybės narės siekia, kad europinė pirmenybė būtų atverta panašiai mąstantiems partneriams, jei šie suteikia abipusę prieigą prie viešųjų pirkimų ir prisideda prie ES atsparumo bei ekonominio saugumo tikslų. Toks modelis primintų kompromisą tarp pramonės politikos ir tradicinės ES laisvosios prekybos linijos.

    Didžioji Britanija taip pat signalizuoja nerimą dėl galimo protekcionistinio posūkio. Londonas pabrėžia, kad ES ir Jungtinės Karalystės ekonomikos yra glaudžiai susijusios, o automobilių pramonės grandinės dažnai apima abi puses.

    „Dabar ne tas momentas gadinti tai, kas jau veikia“, – sakė vienas britų pareigūnas.

    Diskusijos vyksta ir Komisijos viduje, nes už prekybą atsakingi padaliniai tradiciškai gina atviros rinkos principą. Tuo metu Prancūzija, ilgai rėmusi „Made in Europe“ kryptį, teigia, kad politinė inercija Briuselyje jau pakankama, o ginčas persikėlė nuo idėjos prie įgyvendinimo detalių.

    Už pramonės politiką atsakingas Europos Komisijos narys Stéphane’as Séjourné pabrėžia, kad europinė pirmenybė reikštų reikšmingą ES ekonominės doktrinos pokytį. Dėl to, pasak jo, natūralu, kad kompromisui pasiekti prireiks laiko ir politinių pastangų.

    Artimiausi sprendimai parodys, ar ES pasirinks griežtą, siaurai apibrėžtą europinės kilmės modelį, ar lankstesnę schemą, kuri leistų dalį strateginių pirkimų atverti patikimiems partneriams. Verslui tai svarbu dėl kainos, tiekimo rizikų ir galimybės greitai diegti naujas technologijas, o valstybėms – dėl pramonės bazės, darbo vietų ir saugumo.

    Šaltiniai:
    https://www.euronews.com/business/2026/02/19/made-in-europe-plan-sparks-intense-brussels-lobbying
    https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal/industrial-strategy_en
    https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/europe-fit-digital-age/europes-digital-decade_en

  • JAV išskirtinumas baigiasi? Analitikai sako: Europa gali išlošti naujoje ekonomikos eroje

    Pastarųjų savaičių finansų rinkų svyravimai išryškino, kad pasaulio ekonomika vis labiau pereina į naują, daug polių turinčią tvarką. Po staigių kritimų akcijų biržose sekė vienas greičiausių atšokimų per pastaruosius metus, tačiau investuotojai vis dažniau kalba apie užsitęsiantį nepastovumą.

    Rinkas veikia ne vien ekonominiai ciklai, bet ir geopolitika: prekybos ginčai, sankcijos, gynybos išlaidų augimas, tiekimo grandinių perorientavimas. Ši aplinka skatina įmones ir valstybes mažinti priklausomybę nuo vieno regiono ir kurti alternatyvius tiekimo bei gamybos maršrutus.

    Daugpoliškas pasaulis ir „daugiaglobalizacija“

    Vienpolio pasaulio, kuriame kryptį daugiausia diktavo JAV, modelį vis labiau keičia daugpoliškumas. Kinija įtvirtina ekonominę ir karinę įtaką, o Europa, nepaisant didelės bendros ekonomikos, vis dar ieško vieningo balso strateginiais klausimais.

    Tarptautinės institucijos vis dažniau fiksuoja globalios prekybos fragmentaciją: prekyba ir investicijos persiskirsto tarp sąjungininkų ir regioninių blokų. TVF pabrėžia, kad geoekonominė fragmentacija gali branginti prekybą ir mažinti ilgalaikį augimą, o šokai būtų dažnesni ir sunkiau prognozuojami.

    Šioje aplinkoje vis dažniau vartojama sąvoka daugiaglobalizacija, kai globalūs ryšiai nedingsta, bet tampa labiau regioniniai, dubliuojami ir paremti saugumo argumentais. Tai reiškia, kad skirtingi ekonominiai blokai gali augti nevienodu tempu, o centrinių bankų sprendimai gali gerokai skirtis.

    Infliacija ir palūkanos: nauja norma?

    Po COVID-19 pandemijos daugelyje šalių infliacija ir palūkanų normos tapo struktūriškai aukštesnės nei laikotarpiu nuo 1980-ųjų pradžios iki pandemijos. ECB ir JAV Federalinė rezervų sistema pripažįsta, kad infliacijos kelias atgal į tikslą nėra tiesus, o paslaugų kainų inercija ir darbo rinkų įtampa gali ilgiau išlaikyti kainų spaudimą.

    Prie šio spaudimo prisideda ir ilgalaikės tendencijos: visuomenės senėjimas, dideli valdžios sektoriaus įsipareigojimai, gynybos ir energetinės transformacijos kaštai. Dėl to rinkose periodiškai stiprėja baimė, kad skolos aptarnavimas brangs, o fiskalinė erdvė siaurės.

    Japonijos atvejis rodo, kad pasaulyje vienu metu gali vykti skirtingi procesai: šalis po ilgos defliacijos fazės palaipsniui keičia pinigų politiką, kai tuo pat metu dalis kitų ekonomikų svarsto apie palūkanų mažinimo ciklus. Tokia asimetrija didina valiutų ir obligacijų rinkų jautrumą.

    Kas gali laimėti: Europa, euras ir realusis turtas

    Investuotojams tai reiškia, kad didelis grynųjų pinigų kiekis tampa rizika, nes infliacija ilgainiui mažina perkamąją galią. Dėl to didėja dėmesys realiajam turtui, pirmiausia akcijoms, nekilnojamajam turtui ir žaliavoms, ypač jei pasiūlos apribojimai sutampa su infrastruktūros, gynybos ir energetikos investicijų banga.

    Europos perspektyvą gali stiprinti keli veiksniai: spartėjanti pramonės politika, investicijos į energetinį saugumą ir gynybą, bandymai stiprinti kapitalo rinkas ir mažinti priklausomybę nuo išorinių technologijų tiekėjų. Europos Komisija siekia mažinti strategines priklausomybes ir didinti investicijas į kritines technologijas, o tai ilgainiui gali paremti regiono konkurencingumą.

    Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad europinis atsigavimas neįvyks automatiškai. Tam reikės greitesnių sprendimų, didesnio politinio nuoseklumo ir gebėjimo suderinti nacionalinius interesus su bendru strateginiu kursu, ypač prekybos, gynybos ir inovacijų srityse.

    „Gyvename laikotarpiu, kai ekonominius ciklus vis dažniau formuoja geopolitika, o nepastovumas rinkose tampa norma“, – sakė rinkų strategas Philippe Gijsels.

    Jei ši kryptis įsitvirtins, po kelerių dešimtmečių dabartinis laikotarpis gali būti vertinamas kaip JAV išskirtinumo silpnėjimas ir Europos bandymas grįžti į didžiųjų sprendimų centrą. Tačiau kelias, kaip pripažįsta ir patys Europos politikos formuotojai, bus ilgas, reikalaujantis investicijų ir vieningesnės strategijos.

    Šaltiniai:

    https://www.euronews.com/business/2025/05/09/are-we-witnessing-the-end-of-us-exceptionalism-and-the-beginning-of-european-renaissance

    https://www.imf.org/en/Publications/Staff-Discussion-Notes/Issues/2023/01/10/Geo-Economic-Fragmentation-and-the-Future-of-Multilateralism-527266

    https://www.ecb.europa.eu/press/key/date/2024/html/ecb.sp240320~b0f3b4d8d6.en.html

    https://www.ecb.europa.eu/press/pr/date/2024/html/ecb.pr240606~3c664d7f8b.en.html

    https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/europe-fit-digital-age/european-industrial-strategy_en