CP v2

Category: Verslas

  • Graikijoje aukcionui ruošiamas privatus Makri salos gabalas: kaina krito iki 247 000 eurų

    Graikijoje aukcionui ruošiamas privatus Makri salos gabalas: kaina krito iki 247 000 eurų

    Graikijoje šį lapkritį planuojamas neįprastas aukcionas: Jonijos jūroje esanti nedidelė Makri sala, priklausanti Echinado salynui, bus siūloma pradedant nuo 247 000 eurų. Apie tai pranešė graikų žiniasklaida, pabrėždama, kad tai vienas retesnių atvejų, kai parduodamas visas salos sklypas, o ne tik dalis pakrantės.

    Iš pirmo žvilgsnio suma gali atrodyti viliojanti, tačiau pirkėjų laukia svarbus „bet“. Makri priskiriama miško žemei ir patenka į Natura 2000 tinklą, todėl didelės apimties statybos bei infrastruktūros plėtra čia yra smarkiai apribota.

    Ką realiai galima daryti?

    Pagal galiojančius apsaugos režimus tokiose teritorijose dažniausiai leidžiami tik minimalūs, aplinką tausojantys sprendimai. Tai reiškia, kad prabangus kurortas su keliu, prieplauka, didele elektros generacija ar intensyviomis statybomis gali būti neįgyvendinamas, net jei pirkėjas turėtų tam lėšų.

    Salos „inventorius“ taip pat kuklus: minima keletas apleistų statinių, nedidelis namas, vandens cisterna ir koplyčia. Tokia būklė signalizuoja, kad pirkėjas įsigyja ne paruoštą poilsio objektą, o labiau atokų, ribotai pritaikomą turtą su aiškiomis gamtosauginėmis taisyklėmis.

    Kodėl kaina taip smuko?

    Makri į aukcioną buvo iškelta ir anksčiau: 2022 metais jos kaina siekė apie 8 000 000 eurų. Vėliau, atlikus vertės peržiūrą, didelė dalis „investicinio potencialo“ subliuško, nes saugomas statusas praktiškai užkerta kelią projektams, kurie paprastai ir kelia privačių salų kainą.

    Kitaip tariant, tai turto klasė, kurioje kainą dažnai lemia ne vien vieta, bet ir leidimų realybė. Kai negalima įrengti reikšmingos infrastruktūros, sala tampa įdomi ne masinio turizmo verslui, o nišiniam pirkėjui, ieškančiam privatumo ir paprastumo.

    Privati sala nebūtinai perkama

    Pastaraisiais metais Europoje stiprėja kelionių tendencijos, susijusios su skaitmeniniu detoksu ir poilsiu be nuolatinio ryšio. Dalis keliautojų renkasi atokias vietas, o rinkodara vis dažniau akcentuoja tylą, lėtesnį tempą ir mažesnį žmonių srautą.

    Tiems, kas nori privataus salos jausmo be pirkimo rizikų, rinka siūlo alternatyvą: privačių salų nuomą. Graikijoje, Ispanijoje ar kituose regionuose galima rasti objektų, kuriuose užtikrinamas aptarnavimas ir logistika, tačiau nereikia spręsti nei leidimų, nei gamtosauginių apribojimų, tenkančių savininkui.

  • Uzbekistano fondas „UzNIF“ sudrebino Londoną: pirmasis IPO užsienyje pritraukė 2,5 mlrd. eurų

    Uzbekistano fondas „UzNIF“ sudrebino Londoną: pirmasis IPO užsienyje pritraukė 2,5 mlrd. eurų

    Istorinis Uzbekistano žingsnis

    Uzbekistano Nacionalinis investicijų fondas „UzNIF“ pradėjo prekybą Londono vertybinių popierių biržoje, taip įgyvendindamas pirmąjį šalies tarptautinį akcijų platinimą. Tą pačią dieną fondas startavo ir Taškento biržoje, pasirinkęs dvigubo listingo modelį.

    Šis debiutas pristatomas kaip reikšmingas bandymas atverti valstybės valdomą turtą tarptautiniam kapitalui ir kartu pagilinti vietos kapitalo rinką. Dvigubas listingas investuotojams suteikia galimybę rinktis tiek tarptautinę, tiek vietinę prekybos infrastruktūrą.

    Paklausa viršijo lūkesčius

    Platinimo metu investuotojų paklausa, kaip skelbta, perkopė 2,5 mlrd. eurų, o pritraukta suma siekė apie 540 mln. eurų. Skaičiai rodo, kad sandoris sulaukė ryškaus tarptautinių institucinių investuotojų dėmesio, nors pasaulinė IPO rinka pastaraisiais metais buvo nepastovi.

    Londono vertybinių popierių biržos vadovė Julia Hoggett pabrėžė, kad tai pirmasis tarptautinis IPO iš Uzbekistano ir galintis atverti kelią didesniems investicijų srautams į šalies ekonomiką.

    „Tai pirmasis tarptautinis IPO iš Uzbekistano, kuris gali paskatinti daugiau pasaulinių investicijų patekti į šalį“, – sakė Julia Hoggett.

    Pasak „Franklin Templeton“ vadovės Jenny Johnson, užsakymų knyga platinimo metu buvo viršyta daugiau nei keturis kartus. Tai leidžia spręsti, kad investuotojai sandorį vertino kaip retą galimybę įsigyti vienu instrumentu apjungtą Uzbekistano valstybės įmonių portfelį.

    Ką iš tikrųjų pardavė ir kas gavo pinigus

    Tarptautiniams investuotojams buvo pasiūlyta apie 30 proc. fondo akcijų per pasaulinius depozitoriumo pakvitavimus. Skelbiama, kad sandoryje dalyvavo daugiau nei 160 institucinių investuotojų, tarp jų ir „BlackRock“, taip pat „Franklin Templeton“ bei „Redwheel“.

    Platinimo pajamos atiteko Uzbekistano Ekonomikos ir finansų ministerijai, nes akcijas pardavinėjo valstybė, o ne pats fondas. Tai reiškia, kad gautos lėšos tiesiogiai nepapildo fondo balanso, o tampa valstybės biudžeto finansiniu resursu.

    „Šis platinimas nėra vien kapitalo pritraukimas, tai ir pasitikėjimo naująja Uzbekistano institucijų karta kūrimas“, – sakė Saida Mirziyoyeva.

    Kas sudaro „UzNIF“ portfelį

    „UzNIF“ įsteigtas 2024 metais prezidento dekretu, o jį valdo tarptautinė turto valdymo bendrovė „Franklin Templeton“. Ši bendrovė pasaulyje valdo apie 1 250 000 000 000 eurų vertės turtą ir veikia daugiau nei 150 šalių.

    Fondo portfelyje yra dalys 13 valstybės kontroliuojamų įmonių, veikiančių strateginiuose sektoriuose: elektros skirstymo ir gamybos, hidroenergetikos, telekomunikacijų, aviacijos, geležinkelių infrastruktūros, komunalinių paslaugų ir bankininkystės. Tarp minimų įmonių yra „Uzbektelecom“, „Uzbekistan Airways“ ir „Uzbekhydroenergo“.

    Rinkos dalyviai tokį instrumentą vertina kaip būdą vienu sandoriu gauti diversifikuotą prieigą prie šalies valstybinių aktyvų. Kartu tai tampa testu, ar Uzbekistanui pavyks nuosekliai tęsti privatizacijos ir kapitalo rinkų plėtros kryptį, įskaitant planus dėl Taškento tarptautinio finansų centro.

  • Eurostatas atskleidė Europos skurdo žemėlapį: šokiruojantys skirtumai sostinėse ir regionuose

    Eurostatas atskleidė Europos skurdo žemėlapį: šokiruojantys skirtumai sostinėse ir regionuose

    Europos Sąjungoje skurdo ar socialinės atskirties rizika 2025 metais palietė 92,7 mln. žmonių, arba 20,9 proc. visų gyventojų. Tai reiškia, kad su šia rizika susidūrė beveik kas penktas ES gyventojas, rodo Eurostato duomenys.

    Nors viešojoje erdvėje dažniau lyginamos valstybės, statistika atskleidžia dar ryškesnį vaizdą regionų ir sostinių lygiu. Net toje pačioje šalyje atotrūkis tarp turtingesnių ir pažeidžiamų teritorijų gali siekti keliasdešimt procentinių punktų.

    Kur rizika didžiausia Europoje?

    Pagal 2025 metų AROPE rodiklį didžiausią skurdo ar socialinės atskirties riziką ES fiksavo Bulgarija, kur ji siekė 29,0 proc. Antroje vietoje buvo Graikija su 27,5 proc., trečioje – Rumunija su 27,4 proc.

    Mažiausi rodikliai užfiksuoti Čekijoje, kur skurdo ar socialinės atskirties rizika siekė 11,5 proc. Toliau rikiavosi Lenkija su 15,0 proc. ir Slovėnija su 15,5 proc., rodo Eurostato skaičiai.

    Tarp didžiųjų ES ekonomikų išsiskyrė Ispanija, kur 2025 metais AROPE siekė 25,7 proc. Vokietijoje rodiklis buvo 21,2 proc., Italijoje – 22,6 proc., o Prancūzijoje – 20,8 proc., t. y. beveik ties ES vidurkiu.

    Sostinės: nuo 2,9 iki 33,6 proc.

    Sostinių statistika parodo, kad nacionalinis vidurkis ne visada atspindi realybę didžiausiuose miestuose. Iš 24 sostinių, kurioms pateikiami palyginami duomenys, rodikliai svyruoja nuo 2,9 proc. Bratislavoje iki 33,6 proc. Briuselyje.

    Į aukščiausių rodiklių grupę pateko ir Viena, kur skurdo ar socialinės atskirties rizika siekė 29,4 proc., bei Berlynas su 24,4 proc. Daugiau nei penktadalis gyventojų riziką patyrė Atėnuose, Paryžiuje ir Romoje.

    Tuo metu dalis Vidurio ir Rytų Europos sostinių rodė gerokai mažesnius skaičius. Šalia Bratislavos išsiskyrė Varšuva su 7,1 proc. ir Praha su 9,1 proc., o Budapeštas, Zagrebas, Liubliana ir Bukareštas neviršijo 15 proc.

    Ypač didelis kontrastas matomas Belgijoje, kur Briuselio rodiklis 33,6 proc. gerokai viršijo šalies vidurkį 16,5 proc. Skirtumas siekė 17,1 procentinio punkto, todėl sostinė tapo ryškiausia išimtimi visame palyginime.

    Priešinga situacija fiksuota Slovakijoje ir Rumunijoje: Bratislava ir Bukareštas buvo gerokai žemiau nacionalinių vidurkių. Tai rodo, kad kai kur sostinė tampa ekonominiu traukos centru, o skurdo rizika labiau koncentruojasi kituose regionuose.

    Regionų atotrūkis kai kur milžiniškas

    Vertinant visus regionus, vidiniai skirtumai išryškėja dar labiau. Italijoje atotrūkis tarp regionų siekė 39,7 procentinio punkto: Kalabrijoje AROPE buvo 45,3 proc., o Val d’Aostoje – 5,6 proc.

    Ispanijoje skirtumas taip pat didelis: tarp Seutos ir Melilijos bei Baskų krašto fiksuotas 29 procentinių punktų atotrūkis. Tai iliustruoja, kad net šalims, kurių vidurkis aukštas, skurdo rizika pasiskirsčiusi netolygiai.

    Mažiausias regionų skirtumas buvo Suomijoje – vos 3 procentiniai punktai tarp Helsinkio ir Ūsimos regiono bei Vakarų Suomijos. Palyginti nedideli vidiniai svyravimai fiksuoti ir Portugalijoje, Slovėnijoje bei Danijoje.

    Eurostato duomenimis, 2025 metais Europoje buvo 20 regionų, kuriuose mažiausiai trečdalis gyventojų patyrė skurdo ar socialinės atskirties riziką. Šie regionai daugiausia koncentravosi Italijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje ir Graikijoje.

    Į šią grupę pateko ir kai kurios Vakarų Europos urbanizuotos teritorijos, pavyzdžiui, Briuselio sostinės regionas bei Brėmenas Vokietijoje. Tai rodo, kad vien aukštas BVP vienam gyventojui savaime negarantuoja mažos socialinės atskirties didmiesčiuose.

    AROPE rodiklis apima tris situacijas: pajamas žemiau skurdo rizikos ribos, didelį materialinį ir socialinį nepriteklių bei gyvenimą namų ūkyje, kuriame labai mažas darbo intensyvumas. Skurdo rizikos riba Eurostate apibrėžiama kaip 60 proc. nacionalinių disponuojamų pajamų medianos po socialinių pervedimų.

    Ekspertai pabrėžia, kad didmiesčiuose rodiklius gali didinti būsto kainos ir nuomos brangimas, didesnė pajamų nelygybė bei didesnė pažeidžiamų grupių koncentracija. Regionuose svarbūs veiksniai dažnai yra darbo rinkos struktūra, demografija ir viešųjų paslaugų prieinamumas.

  • „Dropbox“ griežtai atsisako hibrido: sako, pilnas darbas nuotoliu duoda daugiau naudos

    „Dropbox“ griežtai atsisako hibrido: sako, pilnas darbas nuotoliu duoda daugiau naudos

    Kol vis daugiau didžiųjų darbdavių griežtina grįžimo į biurus taisykles, San Franciske įsikūrusi debesų paslaugų bendrovė „Dropbox“ laikosi priešingos krypties. Įmonė teigia, kad darbas nuotoliu, tapęs standartu per COVID-19 pandemiją, padėjo sustiprinti komandą ir pasiekti verslo tikslus.

    „Dropbox“ vadovų teigimu, virtualiai organizuotas darbas pagerino darbuotojų pritraukimą ir išlaikymą, o kartu leido mažinti dalį veiklos kaštų. Ši praktika, įvesta 2020 metais, buvo viena ankstyvųjų plataus masto ilgalaikio nuotolinio darbo strategijų technologijų sektoriuje.

    „Mes sąmoningai nesame hibridas“

    Įmonės žmonių vadovė Melanie Rosenwasser pabrėžė, kad „Dropbox“ nesirenka hibridinio modelio, kai dalį savaitės privaloma dirbti biure. Pasak jos, toks formatas dažnai tampa kompromisu, kuris darbuotojams reiškia keliones į biurą, o realybėje vis tiek tenka didžiąją dienos dalį praleisti nuotoliniuose susitikimuose.

    „Pandemija patikrino mūsų prielaidą, kad produktyvumui būtinas darbas gyvai“, – sakė Melanie Rosenwasser.

    „Mes sąmoningai nesame hibridas. Tai blogiausias variantas, kai žmonės važiuoja į biurą, bet vis tiek sėdi „Zoom“, nes kolegos išsibarstę“, – sakė Melanie Rosenwasser.

    Kaip veikia nuotoliu grįsta kultūra

    „Dropbox“ teigia nuotolinį darbą organizuojanti pagal principą, kad bendradarbiavimas pirmiausia vyksta skaitmeniniais kanalais. Vis dėlto komandos bent kartą per ketvirtį susitinka gyvai planavimo sesijoms, komandiniams užsiėmimams ir neformalioms veikloms.

    Įmonė taip pat sumažino tradicinį biurų plotą, daugiau investuodama į mažesnes erdves, skirtas retkarčiais susirinkti. Tokios vietos „Dropbox“ viduje vadinamos „Dropbox Studios“ ir labiau orientuotos į susitikimus, o ne kasdienį sėdėjimą darbo vietoje.

    Darbo ritmui palaikyti taikomos vadinamosios pagrindinės bendradarbiavimo valandos, kai skirtingose laiko juostose esantys kolegos keturias valandas sutaria būti pasiekiami susitikimams. Likusį laiką darbuotojai, pasak bendrovės, gali lanksčiau planuoti darbus ir susikaupimo reikalaujančias užduotis.

    „Dropbox“ įvedė ir griežtesnes susitikimų taisykles, siekdama mažinti kalendorių fragmentaciją. Susitikimai, bendrovės teigimu, turi vykti tik tada, kai iš tiesų reikia aptarti, ginčytis dėl sprendimų ar priimti sprendimą, o ne vien dėl įpročio.

    „Yra įsivaizdavimas, kad biure, kai matai kolegas, gali manyti, jog jie dirba. Tačiau visi žinome, kad tai nebūtinai tiesa“, – sakė Melanie Rosenwasser.

    Grįžimo į biurus spaudimas auga

    Pastaraisiais metais dalis tarptautinių bendrovių, ypač technologijų, finansų ir konsultacijų sektoriuose, griežtino dalyvavimo biure reikalavimus. Šie sprendimai dažniausiai argumentuojami siekiu stiprinti bendradarbiavimą, greičiau perduoti žinias ir palaikyti organizacinę kultūrą.

    Kita pusė akcentuoja, kad nuotolinis darbas suteikia daugiau lankstumo, gerina darbo ir asmeninio gyvenimo balansą bei leidžia samdyti talentus neapsiribojant brangiais didmiesčiais. „Dropbox“ pozicionuoja savo modelį kaip pavyzdį, kad pilnas nuotolis gali veikti, jei įmonė pertvarko valdymą, komunikaciją ir rezultatų vertinimą.

    Bendrovė pripažįsta, kad nuotoliniame darbe svarbu kovoti su ekranų nuovargiu. Dėl to ji eksperimentuoja su iniciatyvomis, skatinančiomis dalį skambučių atlikti judant, o ne sėdint prie kompiuterio, tikintis, kad tai gali padėti palaikyti energiją ir dėmesį.

  • Naftos kaina šauna į viršų: D. Trumpas grūmoja Iranui, rinkose – nervai ir kritimai

    Naftos kaina šauna į viršų: D. Trumpas grūmoja Iranui, rinkose – nervai ir kritimai

    Pirmadienį naftos kainos kilo, o Europos akcijų rinkos prekybą pradėjo smukimu po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė naują griežtą žinutę Iranui. Investuotojai baiminasi, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali dar labiau išplėsti rizikas energijos tiekimui ir infliacijai.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ pabrango iki maždaug 103 eurų už barelį, o JAV „WTI“ kilo iki maždaug 100 eurų už barelį. Kainų šuolį kurstė ne tik politiniai pareiškimai, bet ir nuogąstavimai dėl naujų incidentų regione.

    „Iranui laikas senka, jie turi judėti greitai, kitaip jiems nieko neliks“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie galimą eskalaciją, nes Artimieji Rytai išlieka vienu svarbiausių pasaulio naftos tiekimo mazgų. Prekybininkai į kainą įskaičiuoja rizikos priedą, ypač kai kyla grėsmė infrastruktūrai ar laivybai.

    Papildomą nerimą savaitgalį sustiprino pranešimai apie drono smūgį netoli Jungtinių Arabų Emyratų branduolinės energetikos objekto, sukėlusį gaisrą. Nors tokie incidentai ne visada tiesiogiai sutrikdo tiekimą, jie didina neapibrėžtumą ir skatina staigius kainų judesius.

    Azijoje – mišri prekyba

    Azijos ir Ramiojo vandenyno biržose vyravo atsargesnės nuotaikos. Tokijo „Nikkei 225“ indeksas smuko, o technologijų sektoriaus akcijos, anksčiau kilusios dėl DI plėtros, patyrė didesnį spaudimą.

    Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki aukščiausio lygio nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio, rinkoms vertinant griežtėjančią pinigų politiką ir energijos brangimo poveikį infliacijos lūkesčiams. Obligacijų pajamingumų šuoliai dažnai reiškia brangesnį skolinimąsi įmonėms ir vartotojams.

    Volstrite – korekcijos nuotaikos

    JAV biržose po rekordų fiksuotas kritimas, o ateities sandoriai rodė prekybą be aiškios krypties. Rinkos dalyviai atidžiai stebi, ar brangesnė nafta neperduos naujo impulso infliacijai, kuris galėtų išlaikyti aukštesnes palūkanų normas ilgiau, nei tikėtasi.

    Didžiausią smūgį patyrė technologijų įmonės, kurios pastaruoju metu kilo dėl DI bumo, tačiau dabar susiduria su pelnų realizavimu ir didesniu jautrumu palūkanų normų pokyčiams. Tarp labiau kritusių buvo „Nvidia“ ir „Micron Technology“ akcijos, kurios prieš tai buvo tapusios vienomis ryškiausių šio ciklo lyderių.

    „Matome, kad rinka buvo priartėjusi prie perkaitimo ribos, todėl disciplina dabar svarbesnė už viltį“, – sakė Annex Wealth Management strategas Brianas Jacobsenas.

    Analitikai pabrėžia, kad naftos brangimas dažniausiai veikia keliais kanalais: didina transporto ir gamybos kaštus, spaudžia vartotojų perkamąją galią ir gali keisti centrinių bankų sprendimus. Todėl investuotojų akiratyje artimiausiu metu bus geopolitikos naujienos, naftos tiekimo signalai ir infliacijos duomenys.

  • „Ryanair“ pelnas šovė 40 proc.: rekordiniai 2,26 mlrd. eurų, bet perspėja dėl kuro ir „Boeing“

    „Ryanair“ pelnas šovė 40 proc.: rekordiniai 2,26 mlrd. eurų, bet perspėja dėl kuro ir „Boeing“

    Didžiausia Europoje pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pranešė apie rekordinį pelną po mokesčių, per finansinius metus iki 2026 metų kovo pabaigos pasiekusį 2,26 mlrd. eurų. Tai yra 40 proc. daugiau nei ankstesniais metais, o rezultatą, pasak įmonės, lėmė išaugusios bilietų kainos ir išliekanti kelionių paklausa.

    Bendrovės pajamos tuo laikotarpiu augo iki 15,54 mlrd. eurų, o vienam keleiviui tenkančios pajamos didėjo 7 proc. „Ryanair“ nurodė, kad vidutinės kainos kilo apie 10 proc., o veiklos sąnaudos augo lėčiau, todėl pavyko išlaikyti pelningumą net ir esant įtampos pilnai rinkai.

    Keleivių srautas per metus didėjo 4 proc. ir siekė 208,4 mln. Vis dėlto „Ryanair“ pripažino, kad augimą ribojo vėluojantys „Boeing“ orlaivių pristatymai, dėl kurių bendrovė negalėjo taip sparčiai didinti pajėgumų, kaip planavo.

    Artimieji Rytai didina nežinomybę

    Oro bendrovė perspėjo, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susiję energijos rinkų svyravimai išlieka vienu svarbiausių rizikos veiksnių visam aviacijos sektoriui. „Ryanair“ pabrėžė, jog bet koks eskalavimas prie strategiškai svarbių naftos gabenimo maršrutų gali paveikti kuro kainas ir skrydžių planavimą.

    „Manau, kainos išliks aukštesnės ilgiau, o tai „Ryanair“ padeda, nes turime stiprią kuro kainų fiksavimo strategiją“, – sakė finansų vadovas Neilas Sorahanas.

    „Ryanair“ taip pat teigė, kad yra užsitikrinusi apie 80 proc. kuro poreikio dabartiniams finansiniams metams, iš anksto fiksuodama kainą maždaug 62 eurų už barelį lygyje, su dalimi apsidraudimo sandorių iki 2027 metų balandžio. Tokia praktika, plačiai taikoma didžiųjų vežėjų, leidžia laikinai sušvelninti staigių kainų šuolių poveikį.

    Prognozių vengia, vasarą vertina atsargiai

    Nors vasaros užsakymų tendencijas „Ryanair“ vadina gana tvirtomis, įmonė atsisakė pateikti detalią 2026–2027 metų pelno prognozę. Kaip priežastys įvardijamas ribotas matomumas dėl bilietų kainų, vartotojų paklausos ir kuro sąnaudų, kurios gali greitai kisti dėl geopolitikos.

    Bendrovė atkreipė dėmesį ir į pirkėjų elgseną: vis dažniau skrydžiai užsakomi arčiau išvykimo datos. Tokia tendencija pastaraisiais metais tapo įprasta Europoje, kai keliautojai, reaguodami į kainų svyravimus ir ekonominį neapibrėžtumą, planus linkę keisti paskutinę minutę.

    „Boeing“ vėlavimai dar ribos augimą

    „Ryanair“ prognozuoja, kad šiemet perveš apie 216 mln. keleivių, kai į rikiuotę palaipsniui bus įtraukiami papildomi „Boeing 737 MAX“ lėktuvai. Tačiau bendrovė perspėja, jog orlaivių stygiaus ir tiekimo grandinių sutrikimų problema aviacijoje gali išlikti dar kelerius metus.

    Įmonės vertinimu, ribota pasiūla rinkoje gali ir toliau palaikyti didesnes bilietų kainas, ypač vežėjams, kurie turi masto pranašumą ir tvirtą balansą. „Ryanair“ taip pat patvirtino, kad vyksta derybos dėl generalinio direktoriaus Michaelo O’Leary sutarties pratęsimo, kas galėtų reikšti jo vadovavimą iki 2032 metų.

  • Iranas skrenda į stovyklą Turkijoje, bet JAV vizų vis dar nėra: kas gresia rinktinei prieš PČ?

    Iranas skrenda į stovyklą Turkijoje, bet JAV vizų vis dar nėra: kas gresia rinktinei prieš PČ?

    Irano vyrų futbolo rinktinė išvyko į treniruočių stovyklą Turkijoje, tačiau iki šiol negavo JAV vizų nei žaidėjams, nei trenerių štabui. Teheranas teigia, kad Vašingtonas vilkina procesą ir taip apsunkina pasirengimą 2026 metų pasaulio čempionatui, kurio dalis rungtynių vyks JAV.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmailis Baghaei vizų neišdavimą pavadino nepriimtinu ir pareiškė, kad tai pažeidžia tarptautinių sporto varžybų organizavimo principus. Pasak jo, Irano futbolo atstovai Turkijoje susitiko su FIFA vadovais ir gavo patikinimų, kad organizacija sieks užtikrinti savo nuostatų laikymąsi.

    Irano futbolo federacijos vadovas Mehdi Taj tvirtino, kad iki šiol nei vienam delegacijos nariui vizos nebuvo išduotos. Jo teigimu, federacija neturi aiškios informacijos, ar apskritai kam nors jau suteiktas leidimas atvykti į JAV, todėl planai dėl dalies rungtynių lieka neapibrėžti.

    Stovyklos planai ir rizika

    Turkijoje Iranas planuoja sužaisti dvejas kontrolines rungtynes: Antalijoje numatytas mačas su Gambija, o antrojo varžovo paieškos tęsiasi. Taip pat suplanuotos rungtynės su Turkijos klubu ir susitikimas su Puerto Riku Tuksone, tačiau pastarosios priklausys nuo to, ar bus išduotos vizos.

    Neapibrėžtumas ypač jautrus dėl to, kad 2026 metų pasaulio čempionate Iranui grupės etapo rungtynės numatytos JAV stadionuose. Pagal FIFA turnyro formatą ir sudarytą šeimininkų pasiskirstymą, dalis komandų visą grupės etapą žaidžia vienoje iš priimančiųjų šalių, todėl logistika ir atvykimo leidimai tampa kritiniu pasirengimo veiksniu.

    Rinktinė ruošiasi chaoso fone

    Šaltinių teigimu, Iranas į turnyrą juda būdamas prastai pasirengęs: dalis numatytų kontrolinių rungtynių buvo atšaukta, o treniruočių ritmą trikdė politinė ir saugumo situacija regione. Komanda pastaruoju metu neturėjo aukščiausio lygio varžovų, o viena iš paskutinių treniruočių rungtynių Teherane buvo vidinė dvikova, kai žaidėjai buvo padalyti į dvi komandas.

    Papildomą dėmesį kelia ir sudėties klausimai. Vyriausiasis treneris Amir Ghalenoei paskelbė 30 žaidėjų preliminarų sąrašą, tačiau jame nėra puolėjo Sardaro Azmouno, laikomo vienu ryškiausių Irano futbolo veidų ir žaidusio dviejuose ankstesniuose pasaulio čempionatuose.

    Vietos žiniasklaida nurodo, kad žaidėjas į konfliktą su dalimi valdžios palaikytojų pateko po viešų politinių pasisakymų ir paramos protestams, o artimi valdžiai komentatoriai reikalavo viešo atsiprašymo. Pranešta ir apie teisines priemones, susijusias su žaidėjo turtu, tačiau detalesnė informacija apie konkrečius sprendimus skirtinguose šaltiniuose pateikiama nevienodai.

    Politika, sankcijos ir atvykimo ribojimai

    Vizų klausimą komplikuoja Irano revoliucinės gvardijos korpuso statusas, nes JAV ir Kanada šią struktūrą laiko teroristine organizacija. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio viešai teigė, kad asmenims, susijusiems su šia organizacija, atvykimas į šalį nebūtų leidžiamas, o tai kelia riziką ne tik pareigūnams, bet ir platesnei delegacijai, jei būtų įžvelgtos sąsajos.

    Situaciją dar labiau paaštrino anksčiau pasirodę pranešimai, kad Mehdi Taj buvo neįleistas į Kanadą, kai mėgino vykti į FIFA kongresą. Tokie atvejai rodo, jog sporto diplomatinė įtampa gali persikelti ir į pasaulio čempionato organizacinius klausimus, ypač kai turnyro šeimininkėms tenka derinti saugumo politiką su FIFA reikalavimais dėl komandų atvykimo.

    Tuo pat metu Irane ryškėja visuomenės nuotaikų pokytis rinktinės atžvilgiu. Kritikai teigia, kad po protestų, interneto ribojimų ir dalies komandos viešų pasirodymų valstybiniuose renginiuose sirgalių palaikymas sumenko, o rinktinė vis dažniau atsiduria politinių ginčų epicentre.

  • Vengrija netikėtai švelnina toną dėl Ukrainos ES: derybų raktas – Užkarpatės vengrai

    Vengrija netikėtai švelnina toną dėl Ukrainos ES: derybų raktas – Užkarpatės vengrai

    Vengrijos naujoji vyriausybė signalizuoja didesnį atvirumą dialogui su Ukraina dėl jos stojimo į Europos Sąjungą, teigia keli diplomatiniai šaltiniai. Briuselis tai vertina kaip galimą lūžį po ilgo laikotarpio, kai Budapeštas blokavo pirmuosius procedūrinius žingsnius.

    Praėjusią savaitę ES valstybių ambasadorių susitikime Vengrijos atstovas pareiškė, kad Budapeštas pasirengęs įsitraukti siekiant konkrečių rezultatų. Kartu akcentuota, kad toliau turi būti taikoma nuopelnais grįsta plėtros metodika ir ypatingas dėmesys mažumų teisėms.

    Kas stabdė derybas iki šiol?

    Viktoro Orbáno vadovaujama Vengrija buvo sustabdžiusi pirmojo derybų paketo, apimančio pamatines reformas, atvėrimą Ukrainai. Šis paketas laikomas kertiniu, nes apima teisinės valstybės principus, institucijų atsparumą ir finansų kontrolę.

    Įtampa tarp Budapešto ir Kyjivo daug metų sukosi apie Užkarpatėje gyvenančią vengrų mažumą. Vengrijoje ši tema išlieka politiškai jautri, todėl naujoji valdžia, nors ir keičia toną, nenori atsisakyti ankstesnių reikalavimų.

    Ankstesnė vyriausybė buvo suformulavusi 11 punktų planą, kurį Vengrija sieja su pažanga atveriant pirmąjį svarbų derybų etapą. Diplomatiniai pašnekovai nurodo, kad dalis punktų gali būti sukonstruoti taip, jog jų įgyvendinimas būtų sudėtingas ir politiškai kontroversiškas.

    Techninės konsultacijos ir birželio susitikimo planas

    Premjeras Péteris Magyaras balandžio 28 dieną pareiškė norintis birželio pradžioje susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kaip viena galimų vietų įvardytas Berehovė miestas Užkarpatėje, laikomas vietos vengrų bendruomenės centru.

    Prezidentas V. Zelenskis su vengrų bendruomene buvo susitikęs balandžio 9 dieną, likus kelioms dienoms iki Vengrijos parlamento rinkimų. Kyjivas tuo metu pabrėžė, kad vengrų kilmės gyventojai yra Ukrainos piliečiai, o klausimai dėl jų teisių, Ukrainos vertinimu, yra sprendžiami.

    Pasak P. Magyaro, po pokalbio su Europos Vadovų Tarybos pirmininku António Costa Vengrija inicijavo technines konsultacijas su Ukraina. Jų tikslas – susitarti dėl kalbinių, švietimo ir kultūrinių garantijų vengrų mažumai Užkarpatėje.

    „António Costa man aiškiai pasakė, kad tolesni žingsniai įmanomi tik gerbiant Ukrainoje gyvenančių vengrų mažumos teises“, – sakė Péteris Magyaras.

    Vengrijos parlamento Užsienio reikalų komiteto vadovas Mártonas Hajdu pabrėžė, kad Budapešto sąlyga išlieka konkreti ir teisinė: kuo greičiau užtikrinti aiškiai įtvirtintas kalbos, švietimo ir kultūros teises. Jo teigimu, būtent šių garantijų apimtis ir įgyvendinimo mechanizmai taps svarbiausiu derybų matu.

    Ką tai reikštų Ukrainai ir ES?

    ES institucijos Ukrainai kelia reikalavimą priimti ir veiksmingai įgyvendinti mažumų politikos veiksmų planą, apimantį ne tik vengrų, bet ir rumunų, lenkų bei bulgarų bendruomenes. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina ėmėsi papildomų simbolinių ir praktinių žingsnių santykiams su kaimynais gerinti, siekdama mažinti plėtros procesą stabdančių veto riziką.

    Ukrainos stojimo klausimas gali atsidurti artimiausio Europos Vadovų Tarybos posėdžio darbotvarkėje, tačiau tai priklausys nuo apčiuopiamos pažangos. Briuselyje pabrėžiama, kad be formalaus Vengrijos veto atšaukimo viešai skelbti proveržį būtų per anksti.

    Net jei Budapeštas atšauktų blokavimą, tai būtų tik pirmas žingsnis. Stojimo derybos yra ilgas, etapais grindžiamas procesas, kuriame sprendimai priimami vienbalsiai, o kiekvieno skyriaus atidarymui ir uždarymui reikalingas visų valstybių narių pritarimas.

  • „Mercedes-Benz“ meta užuominą: automobilių milžinė svarsto žingsnį į gynybos sektorių Europoje

    „Mercedes-Benz“ meta užuominą: automobilių milžinė svarsto žingsnį į gynybos sektorių Europoje

    Vokietijos automobilių gamintoja „Mercedes-Benz“ pripažino neatmetanti galimybės ateityje prisidėti prie Europos gynybos pramonės. Įmonės vadovas Ola Källenius pabrėžė, kad dėl pasikeitusios saugumo situacijos žemyne gynybos pajėgumų stiprinimas tampa vis aktualesnis.

    Pasak jo, jei „Mercedes-Benz“ galėtų suvaidinti teigiamą vaidmenį, bendrovė būtų pasirengusi svarstyti paramą šiai krypčiai. Konkrečių planų vadovas neatskleidė, tačiau akcentavo, kad tokia veikla, jei ir atsirastų, būtų tik papildoma ir nedidelė, palyginti su pagrindiniu automobilių verslu.

    „Pasaulis tapo labiau nenuspėjamas, o Europai akivaizdžiai reikia stiprinti gynybos pajėgumus. Jei galime prisidėti teigiamai, būtume pasirengę tai daryti“, – sakė Ola Källenius.

    Gamyklos, darbuotojai ir persiorientavimas

    „Mercedes-Benz“ signalai nėra vieniši: Vokietijos automobilių sektoriui susiduriant su didėjančiu spaudimu, gynybos įmonės vis dažniau žvalgosi į automobilių gamyklas, kvalifikuotus darbuotojus ir pramoninę patirtį. Tai siejama su tuo, kad daliai gamyklų trūksta užsakymų, o gynybos pramonėje jų daugėja.

    Pavyzdžiui, „Volkswagen“ yra kalbėjusi apie galimą karinės paskirties transporto priemonių gamybą Osnabriuko gamykloje, kartu pabrėždama, kad ginklų ar tankų gamyba nėra numatoma. Tokie svarstymai atspindi platesnę tendenciją: ieškoma, kaip pramonės pajėgumus pritaikyti naujiems poreikiams, negriaunant branduolinės verslo dalies.

    Tuo pat metu „Rheinmetall“ yra minėjusi galimybę dalį su automobilių tiekimu susijusių padalinių pritaikyti gynybos gamybai. Įmonės vadovybė yra atkreipusi dėmesį, kad automobilių gamyklos tik iš dalies tinka karinei gamybai, o pertvarkymas gali kainuoti brangiai ir užtrukti.

    Kodėl automobilių sektorius spaudžiamas?

    Vokietijos automobilių pramonę slegia keli veiksniai: aukšti gamybos kaštai, neapibrėžta paklausa Europoje, auganti konkurencija iš Kinijos ir prekybos politikos rizikos. Dėl to gamintojai priversti mažinti išlaidas, peržiūrėti modelių portfelius ir investicijas.

    „Mercedes-Benz“ skelbė, kad 2025 metais pelnas smuko nuo 10,4 mlrd. eurų iki 5,3 mlrd. eurų, o pajamos mažėjo apie 9 proc. Ši dinamika kuria papildomą spaudimą ieškoti efektyvumo, geriau išnaudoti infrastruktūrą ir apsaugoti darbo vietas, nors sprendimai dažnai reiškia ir mažinimus.

    Gynybos pramonė auga, bet mastai skiriasi

    Gynybos sektorius Europoje pastaraisiais metais auga, nes valstybės didina išlaidas gynybai, ilgina užsakymų planavimą ir plečia gamybos pajėgumus. SIPRI duomenys rodo, kad didžiausių pasaulio ginklų gamintojų pajamos 2024 metais pasiekė rekordus, o tai sustiprino investuotojų ir pramonės susidomėjimą.

    Vis dėlto analitikai pabrėžia masto skirtumą: net ir sparčiai auganti gynybos pramonė vargiai gali pilnai kompensuoti automobilių sektoriaus sulėtėjimą. Skaičiuojama, kad Vokietijos automobilių sektoriaus pajamos 2024 metais viršijo 540 mlrd. eurų, o penkios didžiausios šalies gynybos įmonės 2023 metais kartu sugeneravo kiek mažiau nei 30 mlrd. eurų.

    Ekspertai pažymi, kad realistiškiausias kelias yra ne staigus persiorientavimas, o dalinis pajėgumų pritaikymas, komponentų ir inžinerinių sprendimų tiekimas bei bendradarbiavimas su gynybos rangovais. Tokiu atveju automobilių gamintojai gali išnaudoti gamybos kokybės, tiekimo grandinių ir procesų valdymo kompetencijas, kartu išlaikydami pagrindinę veiklą.

  • „Airbnb“ įvardijo ryškiausią vasaros kelionių madą JAV: suaugusieji renkasi playcations

    „Airbnb“ įvardijo ryškiausią vasaros kelionių madą JAV: suaugusieji renkasi playcations

    JAV šios vasaros kelionių planus vis dažniau diktuoja ne lankytinų objektų sąrašai, o pomėgiai ir aktyvus laisvalaikis. Apgyvendinimo platforma „Airbnb“ savo 2026 metų vasaros kelionių tendencijų apžvalgoje teigia, kad viena ryškiausių krypčių tapo vadinamosios playcations, kai atostogos kuriamos aplink žaidybiškas, vaikystę primenančias veiklas.

    Pasak „Airbnb“, keliautojai dažniau renkasi trumpus, šalies viduje organizuojamus išvykimus, o ne ilgas keliones į tolimus kraštus. Tokį pasirinkimą skatina noras sutaupyti laiko, paprasčiau planuoti maršrutus ir išvengti brangstančių kelionių kaštų, ypač kai prioritetas tampa patirtis, o ne atstumas.

    Atostogos pagal pomėgį

    Platforma pažymi, kad šią vasarą ypač augo būstų paklausa šalia golfo aikštynų, ežerų pakrančių ir banglenčių vietų. Tai rodo didėjantį susidomėjimą įtraukiančiomis, praktiškomis patirtimis, kur kelionės tikslas yra pats užsiėmimas, o ne tradicinis lankytinų vietų turas.

    „Šios vasaros keliones formuoja trys dalykai: playcations, nostalgija ir artimų vietų patrauklumas“, – teigiama „Airbnb“ pranešime.

    „Matome ryškų vidaus turizmo augimą JAV: žmonės atranda netolimas kryptis, kad galėtų užsiimti mėgstamais aktyviais pomėgiais, o mažiau žinomos vietovės dažnai siūlo panašias patirtis už gerokai mažesnę kainą“, – priduriama kompanijos apžvalgoje.

    Netikėtos kryptys iškyla į viršų

    „Airbnb“ išskiria, kad dėl banglenčių atostogų atgimsta mažesni Šiaurės Karolinos pakrantės miesteliai, tokie kaip Holden Beach, Nags Head ir Kill Devil Hills. Jie vilioja ramesne atmosfera, lengviau pradedantiesiems pritaikytomis bangomis ir klasikiniu Outer Banks pakrantės vaizdu.

    Golfo turizmas, pasak platformos, taip pat plečiasi už tradicinių kurortinių valstijų ribų. Vis daugiau keliautojų vietoj Floridos ar Arizonos renkasi tylesnes kryptis Mičigane, Vajominge ar Aidaho valstijoje, kur patrauklūs ne tik aikštynai, bet ir gamtiniai peizažai.

    Tuo metu ežerų ir laivybos atostogos labiau keliasi į Vidurio Vakarus bei Ramiojo vandenyno šiaurės vakarus. Tarp minimų vietovių išryškinami Saugatuck, Osage Beach ir Chelan, kur populiarėja plaukiojimas, pramogos prie prieplaukų ir ilgos vasaros dienos ant vandens.

    Nostalgija ir aktyvumas keičia keliones

    Ekspertai pastebi, kad playcations dera su platesne kelionių industrijos kryptimi, kai žmonės atsitraukia nuo pasyvaus poilsio ir ieško fiziškai įtraukiančių, socialių patirčių. Hobių kelionės vis dažniau pakeičia klasikinį modelį, kuriame atostogos buvo skirtos vien tik atsipūtimui ar fotografavimui prie žymiausių objektų.

    Ši banga siejasi ir su nostalgijos ekonomika, kai suaugusieji sąmoningai renkasi vaikystę primenančias veiklas bei paprastesnį, bendruomeniškesnį laisvalaikį. Dėl to populiarėja ir suaugusiųjų vasaros stovyklos, kuriose vietoj viešbučių pasirenkami nameliai, laužai, baidarės ir komandiniai užsiėmimai.

    Kelionių organizatoriai ir apgyvendinimo platformos prie pokyčių prisitaiko siūlydami vis daugiau patirčių paketų, orientuotų į konkrečius interesus. Rinka juda link kelionių, kur svarbiausia ne kelionės atstumas, o tai, ką žmogus realiai veiks atvykęs.