CP v2

Category: Verslas

  • Rubio prabilo ispanų kalba: Kubai siūlo naują kelią, o Raúliui Castro ruošia kaltinimus

    Rubio prabilo ispanų kalba: Kubai siūlo naują kelią, o Raúliui Castro ruošia kaltinimus

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio specialiame vaizdo kreipimesi į Kubos gyventojus pareiškė, kad Vašingtonas siūlo „naują kelią“ santykiuose su šalimi. Kreipimasis paskelbtas tuo metu, kai JAV institucijos, žiniasklaidos duomenimis, ruošėsi pranešti apie galimus baudžiamuosius kaltinimus buvusiam Kubos lyderiui Raúliui Castro.

    Kalbėdamas ispanų kalba, M. Rubio kaltino Kubos komunistinę valdžią korupcija, priespauda ir valstybės išteklių grobstymu. Jis pabrėžė, kad, JAV vertinimu, pagrindinė kliūtis geresnei ateičiai yra dabartinė politinė sistema ir ją palaikantys galios centrai.

    „Prezidentas Donaldas Trumpas siūlo naują kelią tarp Jungtinių Valstijų ir naujos Kubos“, – sakė Marco Rubio.

    JAV valstybės sekretorius teigė, kad kalba apie Kubą, kurioje piliečiai realiai gali pasirinkti, kas juos valdys, ir rinkimuose pakeisti valdžią, jei ši nedirba žmonių labui. Tokia retorika atspindi griežtėjančią Vašingtono liniją, kai demokratijos ir žmogaus teisių klausimai siejami su sankcijomis bei ekonominiais svertais.

    Įtampa su Havana auga

    Pastaraisiais mėnesiais JAV ir Kubos santykiai tapo dar labiau įtempti. Publikacijoje teigiama, kad po JAV veiksmų prieš Venesuelos režimą ir vėliau įvestų energetinių ribojimų Kuba atsidūrė dar gilesnėje krizėje, o tai ypač atsiliepė elektros tiekimui ir degalų prieinamumui.

    M. Rubio taip pat kritikavo karinę įtaką ekonomikai ir įvardijo konglomeratą GAESA kaip struktūrą, kuri, kaip teigiama, valdo reikšmingą Kubos ūkio dalį. Pasak jo, tokios organizacijos esą koncentruoja pelną siauro elito rankose, o visuomenei tenka nuolatinių „aukojimosi“ raginimų ir represijų našta.

    „Tai valstybė valstybėje, niekam neatskaitinga ir kaupianti pelną mažo elito naudai“, – sakė Marco Rubio.

    Pagalbos pažadas su sąlyga

    Kreipimesi ir vėlesniuose pareiškimuose M. Rubio priminė apie JAV siūlomą humanitarinės pagalbos paketą, siekiantį apie 85 000 000 eurų. Skelbiama, kad Vašingtonas pagalbą siūlo su sąlyga, jog ji būtų paskirstoma per Katalikų Bažnyčią, apeinant Kubos valdžios institucijas.

    Tokios sąlygos atspindi JAV politikos kryptį, kai siekiama mažinti Havanos kontrolę tiekimo grandinėse ir kartu užsitikrinti, kad parama pasiektų gyventojus. Kuba tokį modelį tradiciškai vertina kaip kišimąsi į vidaus reikalus ir sankcijų politikos tąsą.

    Publikacijoje taip pat nurodoma, kad Kubos prezidentas Miguelis Díaz-Canelis ragino JAV ne siūlyti pagalbą su politinėmis sąlygomis, o švelninti arba panaikinti ekonominius ribojimus. Havanos pozicija išlieka nuosekli: humanitarinę padėtį, pasak Kubos valdžios, lemia ilgalaikė JAV sankcijų politika.

    Galimi kaltinimai Raúliui Castro

    Pranešama, kad JAV Teisingumo departamentas svarstė galimybę paskelbti baudžiamuosius kaltinimus 94 metų Raúliui Castro. Nurodoma, kad galimas tyrimo ir kaltinimų pagrindas siejamas su 1996 metais numuštais dviem civiliniais orlaiviais, kuriuos pilotavo anti-Castro aktyvistai.

    Raúlis Castro po brolio Fidelio Castro perėmė valdžią Kuboje ir vėliau dalyvavo laikotarpyje, kai 2015 metais buvo pradėtas santykių atšilimas su JAV Baracko Obamos administracijos metu. Vėliau šią politiką D. Trumpo administracija pakeitė, grįždama prie griežtesnių ribojimų ir spaudimo priemonių.

    Nepaisant augančios įtampos, publikacijoje teigiama, kad diplomatiniai kontaktai nenutrūko. Minimas aukšto lygio susitikimas Havanoje balandžio 10 dieną, taip pat tai, kad tai buvo pirmas kartas nuo 2016 metų, kai JAV vyriausybinis lėktuvas nusileido Kubos sostinėje.

  • Europa nebesusitvarko be migrantų: Centrinė Azija siūlo išeitį, bet yra viena rizika

    Europa nebesusitvarko be migrantų: Centrinė Azija siūlo išeitį, bet yra viena rizika

    Europos darbo rinkoje gilėjantis darbuotojų trūkumas verčia vyriausybes ir darbdavius iš naujo vertinti migracijos politiką. Taškento tarptautiniame migracijos forume daug dėmesio skirta tam, kaip senstanti visuomenė ir mažas gimstamumas mažina dirbančiųjų skaičių.

    Diskusijose akcentuota, kad Centrinės Azijos šalys vis aktyviau pozicionuojasi kaip apmokytų darbuotojų tiekėjos, siūlančios reguliuojamus tarptautinio įdarbinimo modelius. Tokia kryptis siejama su bandymu suderinti Europos poreikį darbuotojams ir saugesnius, teisinius atvykimo kelius.

    Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, 2024 metais už gimtosios šalies ribų gyveno apie 304 mln. žmonių. Tai beveik dvigubai daugiau nei 1990 metais, o augimas siejamas tiek su ekonominiais skirtumais, tiek su geopolitika ir darbo paklausa.

    Kur Europoje trūksta rankų?

    Daugelyje Europos valstybių mažas gimstamumas ir didėjanti vyresnio amžiaus gyventojų dalis tiesiogiai mažina darbo jėgą. Dėl to darbuotojų ypač stinga žemės ūkyje, statybose, sveikatos priežiūroje, slaugoje ir paslaugų sektoriuose.

    Tarptautinės migracijos organizacijos regiono direktorius Europai ir Centrinei Azijai Arthuras Erkenas pabrėžė, kad demografinis nuosmukis jau dabar veikia ekonomikų augimą. Pasak jo, Europos šalims reikia darbuotojų, nes gimstamumas žemas, o visuomenė sparčiai sensta.

    „Europai iš tiesų reikia darbuotojų dėl demografinio nuosmukio, mažo gimstamumo ir senėjančios visuomenės“, – sakė Arthuras Erkenas.

    Kartu vis dažniau kalbama, kad didesnė legali darbo migracija turi būti derinama su efektyvesne atranka ir integracija, kad būtų atliepti realūs darbo rinkos poreikiai. Europos šalys taip pat ieško būdų mažinti nelegalią migraciją, kuri didina išnaudojimo ir šešėlinio įdarbinimo rizikas.

    Uzbekistano modelis ir pinigų srautai

    Centrinė Azija, ypač Uzbekistanas, plečia valstybių valdomas programas, orientuotas į darbuotojų parengimą ir įdarbinimą užsienyje. Uzbekistano institucijos skelbia, kad daugiau nei 1,2 mln. šalies piliečių šiuo metu dirba užsienyje.

    Reikšmingą vaidmenį čia vaidina perlaidos, kurios padeda namų ūkiams ir skatina vartojimą bei smulkųjį verslą kilmės šalyse. Uzbekistano duomenimis, 2025 metais perlaidos siekė beveik 16,5 mlrd. eurų.

    Uzbekistano Migracijos agentūros vadovo pavaduotojas Elyoras Toštemirovas teigė, kad šalis darbo bendradarbiavimo susitarimus yra sudariusi su daugiau nei 40 valstybių. Jo teigimu, prioritetas teikiamas kalbų mokymui, profesiniam rengimui ir pasirengimui prieš išvykstant.

    „Ruošiame savo piliečius kaip vidutinės ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus, suteikiame kalbų ir profesinį pasirengimą“, – sakė Elyoras Toštemirovas.

    Praktiniai projektai jau vyksta su kai kuriomis Europos organizacijomis, ypač žemės ūkio sektoriuje. Darbdaviai tikisi, kad iš anksto parengti darbuotojai greičiau prisitaiko, o formalūs kanalai sumažina nelegalios tarpininkystės mastą.

    Didžiausia rizika – išnaudojimas

    Forume daug dėmesio skirta darbuotojų apsaugai ir skaidriems įdarbinimo procesams. Nelegali migracija ir neformalūs tarpininkai didina riziką susidurti su apgaulingais darbo pasiūlymais, skolomis už tarpininkavimą ir priverstiniu darbu.

    Šveicarijos ambasadorius Uzbekistane Konstantinas Obolenskis teigė, kad šalyje remiamos programos, orientuotos į saugią ir tvarkingą migraciją. Jo žodžiais, žmonės dažnai tampa fiktyvių kvietimų ir melagingų pažadų aukomis, o sukčiams sumoka dideles sumas.

    „Mūsų tikslas – padėti darbo migrantams, kad jie galėtų migruoti tvarkingai ir saugiai“, – sakė Konstantinas Obolenskis.

    Europos institucijoms ir darbdaviams vis aiškiau, kad vien tik atverti legalius kelius neužtenka. Reikalingi aiškūs standartai, patikimi tarpininkai, reali kontrolė ir mechanizmai, užtikrinantys, kad darbuotojas suprastų sutarties sąlygas, gautų atlyginimą laiku ir turėtų galimybę kreiptis pagalbos.

    Augant konkurencijai dėl kvalifikuotų žmonių, ES šalims tenka varžytis ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais regionais. Todėl migracijos politika vis dažniau tampa ekonominio saugumo dalimi, o Centrinė Azija mato galimybę pasiūlyti Europai reguliuojamą darbo jėgos rezervą.

  • Naftos kainos smuko po Donaldo Trumpo sprendimo atšaukti planuotą karinį smūgį Iranui

    Naftos kainos smuko po Donaldo Trumpo sprendimo atšaukti planuotą karinį smūgį Iranui

    Naftos kainos antradienį leidosi žemyn po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad jis atšaukia planuotą karinį smūgį Iranui. Rinkos dalyviai šį signalą įvertino kaip laikinai sumažėjusią riziką tiekimui iš Persijos įlankos regiono.

    „Brent“ etalonas per prekybos sesiją smuko maždaug 1,33 proc., o JAV „WTI“ ateities sandoriai – apie 0,91 proc. Tai įvyko investuotojams reaguojant į žinią, kad planuota karinė operacija šią dieną nebus vykdoma.

    Pasak JAV prezidento, sprendimas atidėti veiksmus priimtas Persijos įlankos lyderių prašymu, vykstant rimtoms deryboms su Teheranu. Tokia retorika bent trumpuoju laikotarpiu sumažino nuogąstavimus, kad konfliktas dar labiau sutrikdys naftos eksportą.

    Rezervai tirpsta rekordiškai

    Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis pastarosiomis dienomis viešai įspėjo, kad komercinės naftos atsargos sparčiai mažėja. Jo teigimu, dabartinėje situacijoje pasauliui gali būti likusios tik kelios savaitės atsargų, jei išliktų itin dideli tiekimo sutrikimai.

    Agentūros preliminarūs duomenys rodo, kad pasaulinės naftos atsargos kovą sumažėjo 129 milijonais barelių, o balandį – dar 117 milijonų. Didžiausias kritimas fiksuotas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse, kur sausumoje laikomos atsargos sumenko 146 milijonais barelių.

    Kartu matomas atsargų mažėjimas ne Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekonomikose, kur jos traukėsi 24 milijonais barelių. Toks fonas kuria sąlygas didesniems kainų šuoliams, ypač artėjant vasaros paklausos pikui.

    Hormūzo sąsiauris – pagrindinis nervas

    Didžiausia įtampa rinkose siejama su Hormūzo sąsiauriu, per kurį keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų dujų srautų. Bet kokie ribojimai ar papildomi mokesčiai laivybai šiame koridoriuje įprastai akimirksniu atsispindi ateities sandorių kainose.

    Tarptautinė energetikos agentūra nurodo, kad dėl sutrikimų Persijos įlankoje bendri tiekimo praradimai jau viršijo 1 milijardą barelių, o daugiau nei 14 milijonų barelių per parą esą negalėjo išvykti iš regiono. Tokie skaičiai paaiškina, kodėl rinka jautriai reaguoja net į vieną politinį pareiškimą.

    Agentūra taip pat pažymi, kad paklausa metų pabaigoje galėtų atsigauti, jei pavyktų pasiekti susitarimą ir nuo trečiojo ketvirčio palaipsniui atkurti srautus per Hormūzo sąsiaurį. Vis dėlto, esant sparčiai mažėjančioms atsargoms, didesnis kainų svyravimas, tikėtina, išliks.

  • „Sony“ vėl kelia „PlayStation Plus“ kainas: žaidėjai piktinasi, kiek teks mokėti Europoje

    „Sony“ vėl kelia „PlayStation Plus“ kainas: žaidėjai piktinasi, kiek teks mokėti Europoje

    „Sony“ paskelbė dar kartą didinanti „PlayStation Plus“ prenumeratos kainas dalyje rinkų. Sprendimas sukėlė žaidėjų pasipiktinimą ir vėl pakurstė diskusiją, ar prenumeratos modelis nepaverčia žaidimų pernelyg brangia pramoga.

    Kainų korekcija skelbiama praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai bendrovė pakėlė „PlayStation 5“ konsolės kainą Europoje ir kitose tarptautinėse rinkose. „Sony“ aiškino, kad tam įtakos turi infliacija ir besikeičiančios ekonominės sąlygos.

    Nuo gegužės 20 dienos naujiems klientams paveiktose šalyse brangs skirtingi planai ir laikotarpiai. Europoje vieno mėnesio „PlayStation Plus Essential“ planas kainuos 9,99 euro, o kainų pokyčiai numatyti ir trijų mėnesių prenumeratoms.

    „Kainų pokyčius lemia pasaulinės rinkos sąlygos“, – nurodė „Sony“.

    Esami prenumeratoriai daugelyje regionų dabartines kainas išlaikys, jei neatsisakys paslaugos ir nekeis plano. Vis dėlto kai kuriose šalyse, apie tai pranešė vietos žiniasklaida ir žaidimų portalai, kainos gali būti perskaičiuotos ir tęstinėms prenumeratoms.

    Ar prenumerata dar verta kainos?

    Socialiniuose tinkluose ir žaidėjų forumuose netruko pasirodyti kritikos, kad kainos kyla greičiau nei akivaizdžiai didėja nauda vartotojui. Dalis žaidėjų kelia klausimą, ar siūlomi mėnesio žaidimai ir katalogo papildymai pateisina didesnę įmoką.

    Kita dažna kritikos kryptis susijusi su apmokamu priėjimu prie internetinio kelių žaidėjų režimo. Žaidėjai teigia, kad mokestis už galimybę žaisti internetu, ypač kylant ir skaitmeninių žaidimų kainoms, tampa vis sunkiau pagrindžiamas.

    Rinkos analitikai pastebi, kad prenumeratos paslaugos žaidimų industrijoje tampa vienu svarbiausių stabilaus pajamų srauto šaltinių, panašiai kaip tai jau įvyko vaizdo transliacijų ir muzikos platformose. „Sony“ anksčiau yra užsiminusi, kad dalis vartotojų migruoja į brangesnius planus, o tai suteikia daugiau erdvės kainodaros korekcijoms.

    Kol kas „Sony“ neanonsavo papildomų „PlayStation Plus“ pakeitimų, išskyrus kainų didinimą. Tačiau atsižvelgiant į konkurenciją ir augančias vartotojų išlaidas, prenumeratų kainos žaidimų rinkoje, tikėtina, ir toliau bus atidžiai stebimos.

  • Graikijos akcijos aplenkė Nasdaq 100: kaip po 92 proc. griūties Atėnai tapo investuotojų žvaigžde

    Graikijos akcijos aplenkė Nasdaq 100: kaip po 92 proc. griūties Atėnai tapo investuotojų žvaigžde

    Nuo uždarytų bankų iki šuolio

    2015 metų birželio 29 dieną Graikija pabudo su uždarytais bankais ir kapitalo kontrole: bankomatuose grynųjų limitas siekė 60 eurų per dieną, o Atėnų birža kurį laiką net neprekiavo. Tai buvo krizės simbolis šaliai, kuri dar 2010 metais sulaukė reitingų agentūrų sprendimų, nubloškusių valstybės skolą į spekuliacinį lygį.

    Vis dėlto po dešimtmečio istorija pasisuko netikėta kryptimi. Pastarųjų penkerių metų laikotarpiu Atėnų biržos pagrindinis indeksas, skaičiuojant bendrą grąžą, ūgtelėjo apie 146 proc., o Nasdaq 100 per tą patį laiką pakilo apie 116 proc., nors būtent JAV technologijų sektorių pasaulyje tempė DI bumas.

    Bankai buvo didžiausia problema

    Graikijos akcijų rinkos atsigavimas pirmiausia siejamas su bankų sektoriumi, kuris krizės metais patyrė beveik visišką kapitalo išgaravimą. 2016 metų pabaigoje blogų paskolų dalis keturiuose didžiausiuose bankuose buvo priartėjusi prie 47 proc., kai daugelyje kitų Europos šalių pikas dažniau siekė 5–8 proc.

    Padėtis pradėjo keistis, kai bankai ėmė sparčiai valyti balansus ir mažinti riziką. Tam pasitarnavo valstybės remiama turto apsaugos schema, leidusi supakuoti ir per vertybinių popierių sandorius perleisti dešimtis milijardų eurų probleminių paskolų, o kartu augo ir organinis pelningumas, stabilizavosi indėliai.

    „Išvalėme bankų balansus ir suvaldėme neveiksnias paskolas, o tai leido bankams vėl finansuoti realią ekonomiką“, – rašė Graikijos ekonomikos ir finansų ministru dirbęs Konstantinos Hatzidakis, aptardamas reformų poveikį.

    Fiskalinė disciplina ir mokesčių skaitmenizacija

    Antra, mažiau pastebėta, bet itin svarbi atsigavimo dalis buvo viešųjų finansų ir mokesčių administravimo pertvarka. Per kelerius etapus Graikija stiprino institucijas, konsolidavo vietines mokesčių įstaigas ir kūrė labiau nepriklausomą mokesčių administravimo modelį, didindama surenkamumą.

    Vienas ryškesnių pokyčių siejamas su PVM procesų skaitmeninimu: nuo vangaus deklaravimo krizės pradžioje šalis per kelerius metus perėjo prie gerokai didesnio laiku teikiamų deklaracijų lygio. Vėliau įsibėgėjo elektroninės sąskaitos faktūros, kasos aparatų jungiamumas ir duomenų analizės sprendimai, prisidėję prie didesnių biudžeto pajamų.

    Dėl šių pokyčių ir sparčiau augusios ekonomikos Graikija pastaraisiais metais fiksavo pirminį perteklių, o skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis, tarptautinių institucijų vertinimu, nuosekliai mažėjo. Kreditų reitingų agentūros galiausiai grąžino šaliai investicinį reitingą, kurio ji neturėjo daugiau nei dešimtmetį.

    Kodėl investuotojai vėl grįžo

    Trečias veiksnys buvo vertinimas: net ir po pakilimo dalis Graikijos bendrovių, ypač bankų, vis dar buvo vertinamos konservatyviau nei panašios įmonės Europoje. Kai rizikos premija mažėjo, o pelningumas augo, toks atotrūkis daugeliui investuotojų tapo argumentu grįžti į rinką, kurios ilgą laiką buvo vengiama.

    Papildomą impulsą suteikė ir struktūriniai pokyčiai pačioje biržoje, didinę tarptautinį matomumą bei likvidumą. Rinkai svarbus ir indeksų tiekėjų požiūris: Graikijos priskyrimas išsivysčiusių rinkų kategorijai, jei toks sprendimas būtų patvirtintas, automatiškai pakeistų pasyvių fondų srautus ir galėtų išplėsti „natūralių pirkėjų“ ratą.

    Vis dėlto rizikos neišnyko. Tarptautinės institucijos atkreipia dėmesį į geopolitinius sukrėtimus, turizmo priklausomybę bei investicijų ir produktyvumo iššūkius, o dalis Europos paramos programų artėja prie pabaigos. Tačiau akivaizdu, kad rinka, kuri kadaise buvo laikoma beveik nurašyta, šiandien tapo viena ryškiausių Europos investicinių istorijų.

  • DI talentų aukso karštinė: „OpenAI“, „Meta“ ir „Google“ vilioja milijonais – kas tie žmonės?

    DI talentų aukso karštinė: „OpenAI“, „Meta“ ir „Google“ vilioja milijonais – kas tie žmonės?

    Didžiųjų technologijų bendrovės ir naujos kartos DI startuoliai įsitraukė į kovą dėl itin reto ištekliaus – žmonių, gebančių kurti vadinamuosius „frontier“ lygio modelius. Rinkoje kalbama, kad tokių specialistų pasaulyje tėra keli šimtai, todėl jų samdymas primena sporto žvaigždžių perėjimų karštinę.

    Šią tendenciją dar labiau sustiprino lenktynės dėl dirbtinio bendrojo intelekto, kai vis daugiau organizacijų siekia ne tik geresnių pokalbių modelių, bet ir universalesnių sistemų. Dėl to smarkiai išaugo atlygio paketai, o derybose vis dažniau dalyvauja patys vadovai.

    Kas kelia atlygius į viršų

    Didžiausius pasiūlymus dažniausiai lemia ne bazinis atlyginimas, o akcijų paketai, pasirašymo premijos ir ilgalaikiai skatinimo planai. Rinkos dinamika paprasta: kuo daugiau lėšų skiriama skaičiavimo pajėgumams, duomenims ir infrastruktūrai, tuo brangesni tampa žmonės, galintys šiuos resursus paversti veikiančiais produktais.

    Be to, kai kurie vadovai šiandien vertinami ne vien kaip mokslininkai, bet ir kaip „talento magnetai“ – gebantys atsivesti komandą. Toks efektas ypač svarbus, kai laboratorijos konkuruoja ne tik dėl rezultatų, bet ir dėl reputacijos, leidžiančios pritraukti kitus aukščiausio lygio tyrėjus.

    Ilya Sutskever ir SSI fenomenas

    Vienu ryškiausių vardų laikomas Ilya Sutskever – vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų ir buvęs vyriausiasis mokslininkas, siejamas su proveržiais, lėmusiais generatyvinio DI šuolį. Po vidinių valdymo sukrėtimų „OpenAI“ jis pasitraukė ir 2024 metais prisidėjo kuriant Safe Superintelligence.

    Nors Safe Superintelligence dar nėra pristatęs plataus komercinio produkto, rinkoje ši bendrovė vertinta maždaug 27,5 mlrd. eurų. Taip pat viešoje teisinėje aplinkoje buvo atskleista, kad Sutskever turėjo apie 6 mlrd. eurų vertės dalį „OpenAI“, o tai dar kartą parodė, kokią finansinę vertę sukūrė ankstyvieji DI laboratorijų lyderiai.

    Mira Murati ir nauja kryptis

    Kita dažnai minima figūra – buvusi „OpenAI“ technologijų vadovė Mira Murati, kuri 2024 metais paliko bendrovę ir įkūrė Thinking Machines Lab. Ji buvo viena iš matomiausių veidų pristatant „ChatGPT“ ir kitus „OpenAI“ produktus, o anksčiau dirbo ir „Tesla“.

    Thinking Machines Lab, kaip teigiama viešose rinkos apžvalgose, netrukus po starto buvo vertinama daugiau nei 4,3 mlrd. eurų. Bendrovė komunikuoja, kad sieks ne vien autonominių sistemų, bet ir žmogaus bei DI bendradarbiavimo, o tai atspindi platesnę kryptį: įrankiai, kurie integruojasi į kasdienį darbą, tampa tokie pat svarbūs kaip ir dideli modeliai.

    Meta statymas: Scale AI ir Wang

    Dar vienas pavyzdys – Alexandr Wang, 2016 metais įkūręs „Scale AI“, kuri ilgainiui tapo svarbia grandimi mokant modelius: nuo duomenų parengimo iki vertinimo bei kokybės užtikrinimo. Tokia infrastruktūra tapo ypač vertinga generatyvinio DI eroje, kai didelę dalį sėkmės lemia duomenų valdymas ir testavimo disciplina.

    2025 metais „Meta“, remiantis plačiai cituotais rinkos pranešimais, įsigijo 49 proc. nebalsuojančią „Scale AI“ dalį už maždaug 12,3 mlrd. eurų, o bendra įmonės vertė siekė apie 25 mlrd. eurų. Wang perėjo į vadovaujančią rolę „Meta“ superintelekto krypties komandoje, o jo kompensacija, pagal nutekėjimu vadinamus dokumentus, galėjo siekti itin aukštą lygį, įskaitant 860 000 eurų bazę ir reikšmingą akcijų paketą.

    „Google DeepMind“ ir Hassabis vaidmuo

    „Google DeepMind“ vadovas Demis Hassabis išsiskiria tuo, kad sujungia steigėjo patirtį, mokslinį autoritetą ir gebėjimą valdyti didelio masto tyrimų organizaciją. „DeepMind“ išgarsėjo tokiais projektais kaip „AlphaGo“ ir „AlphaFold“, o pastarasis įrankis iš esmės pakeitė baltymų struktūrų prognozavimo lauką.

    Po „ChatGPT“ proveržio „Google“ konsolidavo daugiau DI iniciatyvų „Google DeepMind“ kryptimi, nes konkurencija su „OpenAI“, „Anthropic“ ir „Meta“ tapo ne tik technologinė, bet ir reputacinė. Tokiose sąlygose talentų išlaikymas dažnai vertinamas kaip strateginis saugumo klausimas.

    Karpathy: įtaka bendruomenei

    Andrej Karpathy – vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų, vėliau vadovavęs DI krypčiai „Tesla“ autonominio vairavimo komandose. 2024 metais jis pradėjo „Eureka Labs“, orientuotą į švietimo ir naujų produktų eksperimentus, o jo vertė rinkoje dažnai siejama su gebėjimu formuoti kūrėjų kultūrą ir pritraukti talentą.

    Šiandien DI sektoriuje vis aiškiau matyti, kad vien technologinių sprendimų neužtenka: laimi tie, kurie sugeba suburti komandą, užtikrinti infrastruktūrą ir greitai komercializuoti idėjas. Todėl „talentų karai“ greičiausiai tęsis, o atlygio paketai, ypač akcijų forma, išliks vienu pagrindinių ginklų.

  • 187 mln. eurų siena ir 20 metų taisyklė: kaip Florentino Pérez užsirakino Real Madrid sostą

    187 mln. eurų siena ir 20 metų taisyklė: kaip Florentino Pérez užsirakino Real Madrid sostą

    Rinkimai, kuriuos laimėti beveik neįmanoma

    Real Madrid prezidentas Florentino Pérez gegužės 12 dieną sušaukė neeilinę spaudos konferenciją, kai klubą slėgė dvi sezonų nesėkmės be titulų ir augantis sirgalių pyktis. Daugelis laukė atsistatydinimo, tačiau jis pareiškė, kad trauktis neketina, ir netikėtai paskelbė šaukiantis prezidento rinkimus.

    Šis žingsnis Madride sukėlė sujudimą, nes klubo rinkimų sistema realiai favorizuoja dabartinį vadovą. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip demokratinė procedūra, tačiau praktikoje barjerai kandidatams tokie aukšti, kad rinkimai dažnai virsta formalumu.

    187 mln. eurų barjeras

    Norint kelti kandidatūrą, vien narystės nepakanka: privaloma be pertraukų būti klubo nariu mažiausiai 20 metų. Florentino Pérez šį kriterijų atitinka su didele atsarga, nes klubo nariu yra nuo 1961 metų ir sukaupė daugiau nei šešis dešimtmečius nepertraukiamos narystės.

    Dar didesnis slenkstis yra finansinė garantija, kuri pagal klubo statutą siekia 15 proc. metinio biudžeto. Kai biudžetas artėja prie 1 248 000 000 eurų, reikalaujama garantija sudaro apie 187 000 000 eurų, o ji turi būti užtikrinta kandidato nuosavu turtu, be fondų, investuotojų ar partnerių.

    Garantija turi būti pateikiama taip, kad neliktų vietos kūrybinėms schemoms ar paskutinės minutės paramai. Tai reiškia, kad net turtingiems pretendentams reikia ne tik kapitalo, bet ir itin aiškios turto struktūros, kuri atlaikytų teisinius bei reputacinius patikrinimus.

    Reikia ne vien lyderio, bet ir komandos

    Kandidatuojantis į prezidentus privalo surinkti ir valdymo komandą, kurios nariai taip pat turi atitikti senumo reikalavimus. Viceprezidentams būtina mažiausiai 15 metų narystė, kitiems valdybos nariams taikomas 10 metų kriterijus, todėl realiai reikia ne tik pinigų, bet ir ilgametės įtakos klubo viduje.

    Tokia konstrukcija sukuria uždarą ratą: net atsiradus finansuojančiam lyderiui, be istorinių ryšių su klubo bendruomene kandidatūra dažnai subyra. Dėl to pastaraisiais metais prezidento rinkimai ne kartą baigėsi vieno kandidato scenarijumi, o balsadėžių neprireikė.

    Galimas varžovas ir energijos sektoriaus šešėlis

    Kaip potencialus iššūkis viešumoje minimas Enrique Riquelme, jaunas verslininkas iš Alikantės provincijos, vadovaujantis atsinaujinančios energetikos bendrovei, išaugusiai po turto sandorių 2023 metais. Teoriškai jis gali atitikti ir narystės, ir finansinius reikalavimus, tačiau jam esą reikėjo daugiau laiko komandai ir kandidatūrai parengti.

    Florentino Pérez spaudos konferencijoje netiesiogiai smogė oponentams, kalbėdamas apie veikimą šešėlyje ir ryšius su elektros bendrovėmis. Ši detalė Ispanijoje sulaukė dėmesio, nes pats Pérez yra siejamas su statybų grupe ACS, o energetikos sektoriuje jau daugelį metų vyksta interesų susidūrimai tarp didžiųjų rinkos žaidėjų.

    Sportinė krizė ir rūbinės įtampa

    Rinkimų paskelbimo foną sustiprino sportinė duobė: po 2024 metais iškovotos UEFA Čempionų lygos taurės klubas dviem sezonams liko be didžiųjų titulų. Tokia atkarpa Real Madrid mastu vertinama kaip signalas, kad problemos ne vien aikštėje, bet ir klubo valdyme.

    Įtampos pridėjo ir vidiniai konfliktai: viešumoje minėtos disciplinos priemonės bei baudos žaidėjams, o sirgalių reakciją kaitino ir prieštaringai vertinami komandos lyderių epizodai. Šios istorijos tapo dirva nepasitenkinimui, kurį prezidentas akivaizdžiai siekė perimti į savo rankas, pats nustatydamas rinkimų tempą.

    Kodėl Pérez valdžia tokia stabili

    Florentino Pérez nuo 2009 metų įtvirtino modelį, kai rinkimai dažnai net neįvyksta dėl vienintelio kandidato statuso. Tai nėra vien asmeninės įtakos klausimas: reikalavimų kombinacija, ypač 187 000 000 eurų garantija, iš esmės apriboja konkurenciją iki labai siauro žmonių rato.

    Šį kartą situacija gali būti kitokia dėl dviejų veiksnių: sportinių rezultatų spaudimo ir pirmą kartą per ilgą laiką viešai minimų kandidatų, kurie teoriškai gali atitikti finansinį filtrą. Kandidatų teikimo terminas numatytas iki savaitgalio, o vėliau rinkimų komisija spręs dėl tolimesnio grafiko ir tvirtinimo procedūrų.

  • Briuselio Manneken Pis pasipuošė sportiškai: už to slypi JT sprendimas ir naujas planas

    Briuselio Manneken Pis pasipuošė sportiškai: už to slypi JT sprendimas ir naujas planas

    Briuselio simbolis Manneken Pis šiemet sulaukė neįprastos transformacijos: skulptūra trumpam buvo aprengta sportine apranga, taip pažymint Pasaulinę sąžiningo žaidimo dieną. Ši iniciatyva siekia priminti, kad sporto esmė yra ne tik rezultatas, bet ir pagarba taisyklėms, varžovui bei komandai.

    Pasaulinė sąžiningo žaidimo diena minima gegužės 19 dieną, o jos atsiradimą sustiprino Jungtinių Tautų sprendimas 2024 metų liepą oficialiai įtvirtinti šią datą tarptautiniame kalendoriuje. Idėja glaudžiai siejama su olimpine tradicija, kai atletai įsipareigoja varžytis laikydamiesi sportiškumo principų.

    Kodėl sąžiningas žaidimas vėl tapo tema

    Renginius koordinuojantis Paryžiuje įsikūręs Tarptautinis sąžiningo žaidimo komitetas, įkurtas 1963 metais, pabrėžia, kad sąžiningumas sporte šiandien ypač aktualus. Augant komerciniam spaudimui, didėjant lažybų rinkoms ir plintant manipuliacijų rizikoms, pasitikėjimas sportu tampa trapus.

    Komitetas primena ir vieną garsiausių sąžiningo elgesio pavyzdžių: 1964 metų Insbruko žiemos olimpinėse žaidynėse italų bobslėjininkas Eugenio Monti varžovams britams paskolino detalę, kai šiems sugedo ašis. Britai tuomet iškovojo auksą, o italams atiteko bronza, tačiau sporto istorijoje liko precedentas, dažnai vadinamas tikru fair play etalonu.

    Į valdymą ateina olimpiečių balsas

    Komitetas skelbia plečiantis veiklą ir į tarybą įtraukiantis buvusius aukščiausio lygio sportininkus. Tarp naujų narių minima suomė Emma Terho, triskart olimpinių žaidynių ledo ritulio prizininkė, anksčiau vadovavusi Tarptautinio olimpinio komiteto sportininkų komisijai.

    „Pergalė be sąžiningumo yra tuščia, todėl teisingumas ir pagarba turi likti sportininko patirties centre visame pasaulyje“, – sakė Emma Terho.

    Prie tarybos taip pat jungiasi kenijietis Paulas Tergatas, daugkartinis olimpinis prizininkas ir ilgų nuotolių bėgikas, pabrėžiantis, kad sąžiningas žaidimas yra universali sporto kalba. Komiteto teigimu, tikslas – didinti švarių, etiškų varžybų matomumą ir įtraukti skirtingų žemynų sportininkų perspektyvas.

    Nauja kryptis: mokslas ir švietimas

    Kartu pristatoma ir nauja iniciatyva – Fair Play Academic Circle, kuri turėtų tapti tyrimų ir švietimo atrama tarptautinei sporto bendruomenei. Šiai krypčiai vadovaus sporto filosofijos specialistas dr. Sigmundas Lolandas, profesorius ir buvęs Norvegijos sporto mokslų mokyklos rektorius.

    Organizatorių teigimu, akademinė platforma skirta ne vien simbolinėms deklaracijoms, bet ir praktiniam pagrindui: nuo sporto etikos ugdymo iki įrankių, padedančių federacijoms ir renginių organizatoriams stiprinti skaidrumą. Pasaulinės sąžiningo žaidimo dienos akcentas Briuselyje – tik viena vieša šios platesnės darbotvarkės dalis.

  • Popiežius Leonas XIV ir „Anthropic“ bendraįkūrėjas susivienijo: ruošia laišką apie DI etiką

    Popiežius Leonas XIV ir „Anthropic“ bendraįkūrėjas susivienijo: ruošia laišką apie DI etiką

    Vatikanas skelbia, kad popiežius Leonas XIV rengia pirmąjį svarbų savo pontifikato dokumentą, kuriame dėmesio centre atsidurs dirbtinis intelektas. Encyklika turėtų būti pristatyta Vatikane gegužės 25 dieną, o renginyje planuoja dalyvauti ir DI bendrovės „Anthropic“ bendraįkūrėjas Christopheris Olah.

    Šventasis Sostas nurodo, kad dokumentas bus skirtas žmogaus apsaugai dirbtinio intelekto amžiuje. Tokie akcentai atspindi augantį nerimą dėl DI poveikio visuomenei, nuo kibernetinių grėsmių ir dezinformacijos iki galimo poveikio psichikos sveikatai bei energijos sąnaudų.

    DI klausimas tampa prioritetu

    Popiežius Leonas XIV DI temą iškėlė tarp ankstyvų pontifikato prioritetų, ypač kalbėdamas apie technologijų naudojimą karo kontekste ir būtinybę užtikrinti aiškią priežiūrą. Vatikanas taip pat patvirtino naujos komisijos dirbtinio intelekto klausimams steigimą gegužės 16 dieną.

    Komisijos užduotis bus koordinuoti DI iniciatyvas Vatikano institucijose, dalintis informacija, derinti projektus ir nustatyti vidines taisykles, kaip technologijos gali būti naudojamos Šventajame Soste. Į jos veiklą įtrauktos kelios Vatikano struktūros, tarp jų ir tikėjimo doktrinos bei bioetikos kryptimis dirbančios institucijos.

    Ką žada būsimoji enciklika?

    Pagal skelbiamą informaciją, enciklika DI vertins per katalikiško socialinio mokymo prizmę, todėl joje gali atsirasti temos apie darbo teises, teisingumą ir žmogaus orumą. Taip pat tikimasi, kad dokumente bus kalbama apie tai, kaip DI keičia darbo rinką, sprendimų priėmimą ir atsakomybės ribas.

    Vatikanas DI etikos klausimus kelia ne pirmą kartą: ankstesnis popiežius Pranciškus 2024 metais apie DI etiką kalbėjo G7 formate, o Šventasis Sostas ne vienus metus palaikė dialogą su technologijų bendrovėmis, tokiomis kaip „Google“, „Microsoft“ ir „Cisco“.

    „Anthropic“ vaidmuo ir įtampa JAV

    „Anthropic“ save pristato kaip DI kūrėją, didelį dėmesį skiriantį saugai ir rizikų mažinimui. Vis dėlto bendrovė pastaraisiais mėnesiais atsidūrė JAV administracijos ir politikos kryžkelėje: viešai skelbta apie sprendimus riboti „Anthropic“ technologijų naudojimą federalinėse agentūrose bei kilusį ginčą dėl DI taikymo kariniams poreikiams.

    Bendrovė taip pat inicijavo teisinį procesą, teigdama, kad spaudimas esą susijęs su jos pastangomis nustatyti ribas, kaip DI gali būti diegiamas jautriuose sektoriuose. Ši situacija papildo platesnį kontekstą, kuriame vis daugiau organizacijų ieško pusiausvyros tarp inovacijų ir atsakomybės.

    DI reguliavimas pasaulyje sparčiai griežtėja: Europos Sąjungoje įtvirtinamas rizika grįstas požiūris, o daugelyje šalių auga reikalavimai skaidrumui, atsakomybei ir turinio kilmės atsekamumui. Vatikanas, pristatydamas naują dokumentą, siekia į šią diskusiją įnešti moralinės lyderystės ir žmogaus orumo apsaugos argumentą.

  • Uzbekistanas meta žaliavas į šalį: eksportas sprogo, o DI ir pramonė atveria naujas rinkas

    Uzbekistanas meta žaliavas į šalį: eksportas sprogo, o DI ir pramonė atveria naujas rinkas

    Uzbekistanas pastaraisiais metais iš esmės keičia savo eksporto modelį: nuo žaliavų pardavimo pereina prie didesnės pridėtinės vertės gaminių ir paslaugų. Šalies institucijų pateikiami duomenys rodo, kad eksporto struktūroje vis didesnę dalį sudaro apdirbta produkcija, o verslas aktyviai ieško naujų rinkų Europoje ir kituose regionuose.

    Uzbekistano centrinis bankas skelbia, kad pernai bendras eksportas pasiekė apie 28,37 mlrd. eurų. Tiekimas į Europą, pagal tuos pačius duomenis, augo 23 proc. ir sudarė apie 1,93 mlrd. eurų, o tai signalizuoja apie nuoseklesnį šalies įsitvirtinimą aukštesnių standartų rinkose.

    Pokytį skatina ne vien pramonės plėtra, bet ir valdžios taikomos priemonės: nuo dalyvavimo tarptautinėse parodose finansavimo iki eksporto skatinimo ir užsienio rinkodaros. Tikslas aiškus: padėti įmonėms modernizuoti gamybą, sustiprinti tiekimo grandines ir konkuruoti ne kaina, o kokybe bei technologiniu turiniu.

    Pridėtinės vertės šuolis

    Uzbekistano centrinio banko vertinimu, eksportuojamų produktų kategorijų skaičius nuo 2017 iki 2024 metų beveik padvigubėjo ir pasiekė 4 359. Toks augimas dažniausiai siejamas su platesne gamybine baze ir sugebėjimu pasiūlyti rinkai ne vien žaliavas, bet ir galutinį produktą.

    Investicijų, pramonės ir prekybos ministerijos duomenimis, pagaminti ir pusiau pagaminti gaminiai sudaro apie 11,28 mlrd. eurų, arba 52 proc. viso eksporto. Tuo metu žaliavos, anot ministerijos, siekia apie 1,62 mlrd. eurų, arba 7 proc., kas rodo reikšmingą priklausomybės nuo žaliavų mažėjimą.

    Tekstilės sektoriuje akcentuojama, kad šalyje apdirbama visa vietoje užauginama medvilnė, o gaminamas asortimentas išsiplėtė iki kelių šimtų galutinių prekių. Kartu plečiama maisto, chemijos, metalo gaminių ir buitinės technikos gamyba, leidžianti į eksportą nukreipti vis įvairesnius gaminius.

    Įmonės taikosi į regioną

    Vartojimo prekių ir pramonės gaminiai tampa viena svarbiausių eksporto transformacijos atramų. Šią kryptį iliustruoja buitinės technikos gamintoja „Sam-Ferre“, kuri plečia pardavimus kaimyninėse rinkose ir planuoja didinti eksporto apimtis.

    „Eksportuojame į septynias kaimynines šalis, tarp jų Kazachstaną, Turkmėnistaną, Tadžikistaną, Azerbaidžaną, Kirgiziją, Sakartvelą ir Afganistaną“, – sakė gamybos direktorius Atajanas Nažmetdinovas.

    Įmonės skelbiamais skaičiais, 2025 metais ji į užsienį išsiuntė 42 000 vienetų produkcijos už maždaug 6,98 mln. eurų. 2026 metais tikslas didinamas iki 60 000 vienetų, o planuojamos pajamos siektų apie 11,16 mln. eurų.

    „60–80 proc. lokalizacijos lygis kuria darbo vietas, stiprina tiekimo grandines ir skatina tvaresnę, energiją taupančią gamybą“, – teigė A. Nažmetdinovas.

    DI ir paslaugos keičia eksportą

    Eksporto geografija plečiasi kartu su reguliacinių barjerų mažinimu ir valiutos liberalizavimu, o registruotų eksportuotojų skaičius, kaip nurodoma, viršija 9 000. Uzbekistano įmonės reguliariai prekiauja su 165 šalimis ir pasiekia iki 190 rinkų, taip mažindamos priklausomybę nuo kelių pagrindinių partnerių.

    Investicijų, pramonės ir prekybos ministerijos atstovas Junusbekas Jusupovas pabrėžė, kad kinta pati eksporto logika: tekstilė vis dažniau reiškia siūtus drabužius, o elektronikos eksporte atsiranda kabeliai, transformatoriai ir kiti gaminiai vietoje vien tik metalų žaliavos.

    „Paslaugos, tokios kaip turizmas, IT ir transportas, 2025 metais sudarė daugiau nei 41 proc. viso eksporto“, – sakė J. Jusupovas.

    Jis taip pat nurodė, kad IT sektorius sparčiai plečiasi, o įmonės vis aktyviau naudoja dirbtinis intelektas ir skaitmeninę rinkodarą, siekdamos augti Europoje, Amerikoje ir Azijoje. Tai atspindi bendrą tendenciją, kai didesnė eksporto dalis kuriama ne vien gamyklose, bet ir technologijų bei paslaugų sektoriuose.