CP v2

Blog

  • Cannes 2026: „Auksinę palmės šakelę“ pelnė C. Mungiu drama Fjord, Zviagincevas kreipėsi į Putiną

    Cannes 2026: „Auksinę palmės šakelę“ pelnė C. Mungiu drama Fjord, Zviagincevas kreipėsi į Putiną

    Cannes 2026 laureatai

    Prancūzijos Rivjeroje šeštadienį vykusioje 79-ojo Kanų kino festivalio uždarymo ceremonijoje paskelbti pagrindinių apdovanojimų laimėtojai. „Auksinė palmės šakelė“ atiteko rumunų režisieriui Cristianui Mungiu už politinę dramą Fjord.

    Šis prizas perėmė estafetę iš 2025 metais triumfavusio Jafaro Panahi filmo. Kanų konkursinė programa ir šiemet išliko orientuota į autorinį kiną ir stiprius socialinius pasakojimus.

    Fjord istorija remiasi pastarųjų metų realiais įvykiais ir analizuoja visuomenėje gilėjančią įtampą tarp progresyvių ir tradicinių vertybių. Siužeto centre atsiduria pamaldi rumunų evangelikų Gheorghiu šeima, persikelianti į nedidelį Norvegijos miestelį prie fjordo.

    Pagrindinį vaidmenį kuriantis Mihai, kurį suvaidino Sebastianas Stan, dirba programuotoju vietos bendruomenėje ir su žmona Lisbet vaikus augina itin griežtai. Lūžis įvyksta, kai mokykloje pastebimos nepaaiškinamos mėlynės ant vienos dukters kūno.

    Politinis akcentas scenoje

    Didysis prizas atiteko rusų režisieriui ir scenaristui Andrejui Zviagincevui už filmą Minotauras. Atsimdamas apdovanojimą jis pasinaudojo proga viešai prabilti apie karą Ukrainoje ir tiesiogiai kreipėsi į Vladimirą Putiną.

    „Milijonai žmonių abiejose fronto pusėse svajoja tik apie viena: kad žudynės pagaliau baigtųsi“, – sakė Andrejus Zviagincevas.

    „Vienintelis žmogus, kuris gali tai sustabdyti, yra Rusijos Federacijos prezidentas, priimdamas sprendimą nutraukti šį kraujo liejimą. To laukia visas pasaulis“, – pridūrė režisierius.

    Geriausio režisieriaus apdovanojimas atiteko dviem kūrėjų tandemams: Javierui Ambrossi ir Javierui Calvo už filmą La Bola Negra, taip pat Pawelui Pawlikowskiui už juostą Fatherland. Pastarasis scenoje pabrėžė, kad kinas turi atspindėti politinę tikrovę, tačiau kūrėjams būtina laisvė ir drąsa kalbėti apie tai, ką visuomenė iš tiesų mato.

    Kokios temos dominavo šiemet?

    2026 metų Kanų festivalyje ryškėjo keli aiškūs programos akcentai: daugiau nepriklausomo, režisierių vedamo kino ir mažiau didžiųjų Holivudo projektų nei kai kuriais ankstesniais metais. Kritikai šį konkursą dažniau apibūdino kaip intymesnį, rizikingesnį ir labiau orientuotą į autorinę kalbą.

    Tarp ryškiausių temų dominavo karas, tremtis, migracija, tapatybės paieškos ir psichologinės smurto pasekmės. Kartu festivalis vis aktyviau veikia kaip platesnė kultūros platforma, kurioje šalia filmų dėmesio sulaukia ir industrijos kryptys, nuo technologijų iki prabangos ženklų bei mados, nors konkurso toną daugiausia diktavo patys kūriniai.

    Pagrindinės konkursinės žiuri pirmininku šiemet buvo Pietų Korėjos režisierius Park Chan-wook, o oficialioje atrankoje varžėsi 19 vaidybinių filmų. Kanai tradiciškai išlaikė vaidmenį kaip vienas svarbiausių metų kino sezono barometrų, kur apdovanojimai neretai nubrėžia kryptį tolimesniam filmų keliui festivaliuose ir kino teatruose.

  • Ukmergės fabrikų krosų turai startavo rogainingu: 260 dalyvių per 2 valandas užliejo miestą

    Ukmergėje prasidėjo naujasis Ukmergės fabrikų krosų turų sezonas, o pirmasis etapas šiemet surengtas rogainingo formatu. Renginys tapo ir miesto šventės programos dalimi, į ją sutraukusia tiek vietos gyventojus, tiek svečius iš aplinkinių miestų.

    Rogainingas yra ištvermės ir orientavimosi varžybos, kuriose dalyviai startuoja poromis ir patys susidėlioja maršrutą. Per nustatytą laiką siekiama aplankyti kuo daugiau kontrolinių punktų ir surinkti kuo daugiau taškų, todėl čia svarbi ne vien fizinė forma, bet ir strategija.

    Kas vyko Ukmergėje?

    Varžybų centru pasirinkta erdvė prie Ukmergės piliakalnio, kur nuo pat pradžių vyravo šventiška nuotaika. Prie starto linijos susirinko ir aktyvaus laisvalaikio entuziastai, ir šeimos, norėjusios miestą patirti per judėjimą bei žaidybinį iššūkį.

    Starto metu dalyviai gavo žemėlapius, suderino taktiką porose ir pasklido po miestą. Iš viso trasoje buvo 30 kontrolinių punktų, išdėstytų tiek centrinėse Ukmergės vietose, tiek arčiau pramoninių teritorijų, sodų bendrijų ir atokesnių miesto erdvių.

    Organizatorių teigimu, į varžybas iš viso leidosi 260 dalyvių, o užduočiai įveikti skirtos 2 valandos vertė skaičiuoti kiekvieną sprendimą. Pasirinkimai skyrėsi: vieni bėgo, kiti judėjo dviračiais ar ėjo sparčiu žingsniu, priklausomai nuo norimos rizikos ir planuojamo taškų „derliaus“.

    Kodėl rogainingas pritraukia?

    Šio formato patrauklumas slypi laisvėje: nėra vieno privalomo maršruto, todėl kiekviena pora kuria savąją varžybų versiją. Tokios varžybos dažnai tampa ne tik sportiniu išbandymu, bet ir pažintiniu pasivaikščiojimu, leidžiančiu atrasti mažiau matomas miesto vietas.

    Ukmergėje šis etapas dar kartą parodė, kad bendruomeniniai sporto renginiai gali sujungti miesto šventę ir aktyvų laisvalaikį, o dalyviams pasiūlyti daugiau nei tradicinį bėgimą. Organizatoriai tikisi, kad sezono tąsa išlaikys tempą, o rogainingas ir toliau išliks vienu laukiamiausių etapų.

    Tekstas parengtas pagal UFKT organizatorių pateiktą informaciją.

  • Lūžis gydant 1 tipo diabetą: kamieninės ląstelės jau leido daliai atsisakyti insulino

    Lūžis gydant 1 tipo diabetą: kamieninės ląstelės jau leido daliai atsisakyti insulino

    Kamieninės ląstelės vis dažniau minimos kaip vienas realiausių kelių iš esmės pakeisti 1 tipo diabeto gydymą. Naujausi klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad laboratorijoje išaugintos insulino gaminančios beta ląstelės kai kuriems pacientams padėjo laikinai ar net ilgesniam laikui atsisakyti insulino injekcijų.

    1 tipo diabetu sergantiems žmonėms imuninė sistema klaidingai sunaikina kasos beta ląsteles, kurios gamina insuliną. Dėl to tenka nuolat matuoti gliukozę, derinti mitybą ir fizinį aktyvumą, o insuliną leistis visą gyvenimą, tačiau net ir modernios technologijos ne visada apsaugo nuo ilgalaikių komplikacijų.

    Kaip tai veikia praktikoje?

    Gydymo idėja paprasta: iš pluripotentinių kamieninių ląstelių laboratorijoje išauginamos beta ląstelės, o vėliau jos transplantuojamos pacientui, kad vėl pradėtų gaminti insuliną. Pagrindinis tikslas yra ne tik sumažinti injekcijų poreikį, bet ir stabilizuoti gliukozės kontrolę bei sumažinti pavojingų hipoglikemijų riziką.

    Viename plačiau aptartų klinikinių tyrimų „Vertex Pharmaceuticals“ pranešė apie beta ląstelių transplantacijas 12 žmonių, sergančių 1 tipo diabetu. Skelbta, kad per maždaug pusmetį 10 pacientų, tai yra apie 83 proc., galėjo nutraukti insulino vartojimą, nors stebėjimas ir vertinimai dar tęsiami.

    Dar vienas ryškus pavyzdys siejamas su individualizuotu metodu, kai paciento riebalinio audinio ląstelės perprogramuojamos į indukuotas pluripotentines kamienines ląsteles, o tada paverčiamos beta ląstelėmis. Publikuotuose duomenyse aprašyta, kad po transplantacijos pacientas tapo nepriklausomas nuo insulino maždaug po 75 dienų, o poveikis išliko bent 12 mėnesių.

    Didžiausia kliūtis: imuninė sistema

    Net ir sėkmingai persodintos ląstelės susiduria su dviem grėsmėmis: įprastu persodinimo atmetimu ir ta pačia autoimunine ataka, kuri ir sukėlė 1 tipo diabetą. Jei ląstelės nėra genetiškai identiškos pacientui, imuninė sistema jas gali atpažinti kaip svetimas ir sunaikinti.

    Šiuo metu atmetimo prevencijai dažnai reikia imunitetą slopinančių vaistų, tačiau jie didina infekcijų ir kitų komplikacijų riziką. Todėl toks gydymas tinka ne visiems, o mokslininkai ieško būdų apsaugoti ląsteles be ilgalaikio imunosupresantų vartojimo.

    Viena kryptis yra apsauginės kapsulės ar implantai, kurie fiziškai izoliuoja persodintas ląsteles nuo imuninės sistemos, bet leidžia patekti maistinėms medžiagoms ir išeiti insulinui. Kita kryptis yra genų redagavimas, kuriuo siekiama sukurti imuninės sistemos išvengiančias ląsteles.

    Ką tai reiškia pacientams šiandien?

    Nors rezultatai įspūdingi, šios terapijos vis dar laikomos eksperimentinėmis ir daugelyje šalių nėra plačiai patvirtintos rutiniškam taikymui. Vertinant saugumą ypač svarbu ilgalaikė stebėsena, nes reikia įsitikinti, kad ląstelės stabiliai veikia, nesukelia nepageidaujamų audinių susidarymo ir ilgainiui nepraranda funkcijos.

    Gydytojai primena, kad pacientai turėtų saugotis nepatvirtintų kamieninių ląstelių procedūrų, kurios kartais reklamuojamos kaip greitas išgijimas. Saugiausias kelias yra domėtis oficialiais klinikiniais tyrimais ir sprendimus priimti kartu su endokrinologu, įvertinus rizikas ir naudą.

    Jei dabartinės kryptys pasiteisins, ateityje kamieninių ląstelių terapija gali tapti ne tik laikinu palengvinimu, bet ir vienu svarbiausių žingsnių link funkcinių 1 tipo diabeto gydymo sprendimų. Vis dėlto mokslui dar reikia atsakyti į esminį klausimą: kaip užtikrinti ilgalaikę ląstelių apsaugą ir veikimą be didelės kainos paciento imunitetui.

  • Ukmergė mini miesto gimtadienį: ką žada 2026 metų šventė ir kokie renginiai laukia gyventojų

    Ukmergė 2026 metais gegužės 22 dieną pasitinka miesto gimtadienį. Šia proga savivaldybė paskelbė sveikinimą bendruomenei ir kvietimą šventę pasitikti kartu.

    Miesto gimtadienio minėjimai Ukmergėje tradiciškai tampa proga ne tik pasidžiaugti istorija, bet ir sutelkti gyventojus kultūriniams bei bendruomeniniams renginiams. Tokios šventės vis dažniau siejamos ir su vietos turizmo skatinimu, kai į miestą atvyksta svečiai iš aplinkinių rajonų.

    Pastaraisiais metais Lietuvos savivaldybės miesto šventes planuoja akcentuodamos šeimoms pritaikytas veiklas, koncertus ir vietos kūrėjų iniciatyvas. Taip pat ryškėja tendencija daugiau dėmesio skirti saugumui, eismo ribojimams renginių metu ir aiškiai komunikacijai apie programą.

    Nors šiame pranešime detali renginių programa nepateikiama, gyventojams įprastai rekomenduojama sekti savivaldybės skelbiamus atnaujinimus, nes informacija apie koncertus, eisenas, muges ar eismo pokyčius dažniausiai tikslinama artėjant šventės savaitgaliui. Miesto gimtadienio renginiai paprastai pasklinda per kelias erdves, todėl iš anksto verta įsivertinti atvykimo ir parkavimo galimybes.

    Ukmergės miesto gimtadienis kasmet tampa simboliniu priminimu apie miesto tapatybę ir bendruomenės gyvybingumą. Savivaldybė kviečia šventę sutikti aktyviai ir kartu kurti šventinę nuotaiką mieste.

  • Gydytojai įspėja: sąnarių skausmą dažnai geriausiai mažina ne tabletės, o šis įprotis

    Gydytojai įspėja: sąnarių skausmą dažnai geriausiai mažina ne tabletės, o šis įprotis

    Skaudant ir stingstant sąnariams daugeliui norisi mažiau judėti, tačiau gydytojai ir kineziterapeutai vis dažniau pabrėžia priešingą kryptį: dozuotas fizinis aktyvumas neretai yra vienas veiksmingiausių būdų mažinti osteoartrito simptomus ir gerinti judėjimą.

    Tarptautinėse klinikinėse rekomendacijose mankšta įvardijama kaip pirmo pasirinkimo priemonė, o vaistai ar injekcijos dažniau laikomi papildoma, trumpalaike pagalba, kai reikia greičiau suvaldyti paūmėjimą.

    Kodėl judėjimas veikia?

    Ilgą laiką osteoartritas buvo aiškinamas vien kaip sąnarių nusidėvėjimas, tačiau šiandien akcentuojama, kad procesas apima visą sąnarį: kremzlę, kaulą, raiščius, raumenis ir nervų sistemą. Prie simptomų prisideda ir uždegiminiai, metaboliniai veiksniai.

    Tinkamai parinktas judėjimas padeda stiprinti raumenis, gerina sąnario stabilumą, gali mažinti skausmo jautrumą ir gerinti funkciją kasdienėse veiklose. Skirtingai nei kai kurie vaistai, ilgalaikis judėjimo planas paprastai neturi sisteminių šalutinių poveikių, jei krūvis parenkamas saugiai.

    Kodėl pacientai vis dar negauna kineziterapijos?

    Ekspertai pastebi, kad dalis pacientų vis dar per retai nukreipiami kineziterapeuto konsultacijai, o kartais greičiau svarstomos invazyvesnės priemonės. Viena dažniausių priežasčių yra baimė, kad judesys dar labiau pakenks jau „pažeistam“ sąnariui.

    „Geriausias vaistas dažnai nėra tabletėje ar operacinėje, o nuosekliame judėjime“, – pabrėžia kineziterapeutai, primindami, kad krūvis turi būti dozuotas, o skausmas neturi smarkiai didėti ar užsitęsti po treniruotės.

    Kokia mankšta naudingiausia?

    Tyrimų apžvalgos rodo, kad osteoartrito atveju gali padėti įvairūs fizinio aktyvumo tipai, o keliuose tyrimuose ryškesnė nauda skausmui fiksuota po maždaug 12 savaičių aerobinio krūvio. Aerobinei veiklai dažniausiai priskiriamas spartesnis ėjimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas.

    Kita vertus, mokslininkai pabrėžia, kad nėra vienos stebuklingos programos visiems: tinka ir jėgos pratimai, ir pusiausvyros lavinimas, ir švelnesnės veiklos, tokios kaip joga ar tai či, jei jos pritaikomos žmogaus būklei. Praktinis principas paprastas: geriausia yra ta mankšta, kurią žmogus realiai daro reguliariai.

    Jei skausmas stiprus, sąnarys tinsta, atsiranda naujas šlubavimas ar skausmas plinta į ramybę ir naktį, specialistai pataria neatidėlioti gydytojo konsultacijos. Kai kuriais atvejais, ypač pažengus ligai, gali būti svarstomos ir chirurginės priemonės, tačiau didelė dalis žmonių pirmiausia laimi nuo saugaus, prižiūrimo judėjimo plano.

  • Ukmergės 693-iasis gimtadienis startavo Pilies parke: vėliava, salvė ir svečiai iš 9 šalių

    Gegužės 22 dienos vakarą Ukmergės Pilies parkas tapo pagrindine 693-iojo miesto gimtadienio šventės scena. Atidarymo renginyje susipynė istorinė simbolika, bendruomenių įsitraukimas ir oficialūs sveikinimai, pažymėję kelių dienų šventės pradžią.

    Šventę pradėjo istorinio šokio kolektyvo pasirodymas, o raudonu kilimu žengęs Kunigaikštis priminė svarbų miesto istorijos akcentą. Ukmergei priminta Magdeburgo teisių sugrąžinimo 1792 metais reikšmė ir tai, kad miesto rašytiniai šaltiniai siejami su 1333 metais.

    „Ukmergė – tai mūsų žmonės, mūsų namai, mūsų istorija, mūsų bendrija. Noriu padėkoti kiekvienam, kuris Ukmergėje gyvena, augina vaikus, kartu kuria, kad Ukmergė būtų gražesnė, stipresnė ir gyva. Su gimtadieniu, Ukmerge!“, – sakė Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas.

    Iškilmingą nuotaiką sustiprino chorų atliekama daina „Šilų gėlė“, po kurios pakelta miesto vėliava. Vakarą paženklino ir patrankos salvė, skirta miestui bei jo žmonėms.

    Ukmergę sveikino miestų partnerių delegacijos, atvykusios iš devynių užsienio miestų: Lyvanų Latvijoje, Korostenio, Podolės Kameneco ir Krasylivo Ukrainoje, Muratpašos Turkijoje, Bad Langensalzos Vokietijoje, Kiškunmajsos Vengrijoje, Tarnowo Podgorne Lenkijoje bei Finspango Švedijoje. Skirtingomis kalbomis skambėję sveikinimai akcentavo bendradarbiavimą, draugystę ir palaikymą, ypač miestams, kurių kasdienybę keičia geopolitiniai iššūkiai.

    Vienu laukiamiausių momentų tapo gimtadienio torto įnešimas ir bendras šventinis palinkėjimas miestui. Po oficialios dalies svečiai pakviesti vaišintis ne tik tortu, bet ir saldumynais, kuriuos paruošė daugiau nei 30 Ukmergės bendruomenių, įstaigų ir organizacijų.

    Vakaro programą tęsė muzikiniai pasirodymai ir koncertai: scenoje pasirodė „Percussion Ukmergė 2026“ dalyviai, skambėjo Ukmergės meno mokyklos 70-mečiui skirtas koncertas „Dovana Ukmergei“, o vėliau vyko šokiai su šios mokyklos ir BrassBand „Sklepučini“ iš Panevėžio rajono orkestrais.

    Organizatoriai pabrėžia, kad miesto gimtadienis Ukmergėje tampa ne vien pramoga, bet ir bendruomeniškumo testu, kurį kasmet išlaiko vis daugiau iniciatyvų ir partnerių. Šventės atidarymas parodė, kad Ukmergės tapatybė kuriama per istorijos atmintį, kultūrą ir paprastą, tačiau svarbų dalyką – žmonių susitikimą bendroje miesto erdvėje.

    Renginio akimirkas įamžino fotografas Dainius Vytas, o informaciją pateikė Ukmergės rajono savivaldybės administracija.

  • Ukmergėje gimsta Bendrystės parkas: medžiais įamžinta devynių užsienio miestų draugystė

    Ukmergėje, prie pagrindinio miesto tilto ir Mirabelių tako, pradėtas kurti Bendrystės parkas, skirtas miestų partnerystei ir tarptautinei draugystei įamžinti. Gegužės 23 dieną čia pasodinti pirmieji medžiai, kurie ateityje turėtų tapti nauju traukos tašku tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams.

    Pirmuosius sodinukus į žemę įleido į Ukmergės miesto šventę atvykusios delegacijos iš devynių partnerystės miestų. Tarp jų buvo atstovai iš Lyvanų Latvijoje, Korostenio, Podolės Kameneco ir Krasylivo Ukrainoje, Muratpašos Turkijoje, Bad Langensalzos Vokietijoje, Kiškunmajsos Vengrijoje, Tarnowo Podgorne Lenkijoje ir Finspango Švedijoje.

    Parke pasodinti du paprastieji ir du pelkiniai ąžuolai, taip pat rausvažiedis kaštonas, mažalapė liepa, baltažiedė robinija, karpotasis beržas ir kedrinė pušis. Savivaldybė nurodo, kad medžiai parinkti atsižvelgiant į delegacijų atstovaujamų šalių augalų simboliką arba artimus jos motyvus, kartu renkantis rūšis, tinkamas Lietuvos klimatui.

    Tokie parkai miestams paprastai tampa ne tik žaliąja erdve, bet ir gyvu atminties ženklu, primenančiu ilgalaikius ryšius su partneriais. Augant medžiams, erdvė natūraliai kinta ir įgyja papildomą prasmę, o tarptautinių vizitų metu pasodinti augalai dažnai virsta tradicija, kurią vėliau papildo naujos delegacijos.

    Pasak renginio organizatorių, skirtingomis kalbomis skambėję sveikinimai susiliejo į bendrą žinutę apie pagarbą, draugystę ir bendrystę. Tikimasi, kad Bendrystės parkas taps vieta, kur tarptautinė Ukmergės partnerystė bus matoma ne simboliniuose dokumentuose, o kasdienėje miesto aplinkoje.

    Ukmergės savivaldybė taip pat pabrėžia, kad tokios iniciatyvos prisideda prie miesto viešųjų erdvių kokybės ir žaliosios infrastruktūros stiprinimo. Brandūs medžiai ilgainiui gerina mikroklimatą, didina pavėsį, sugeria dalį oro taršos ir triukšmo, o tai ypač svarbu intensyvesnio judėjimo zonose.

    Savivaldybės informaciją papildo Dainiaus Vyto nuotraukos.

  • Ukmergė pagerbė 127 naujagimius: miesto šventėje šeimoms įteiktos dovanos ir kūdikio kraiteliai

    Ukmergėje, miestui minint 693-iąjį gimtadienį, per Miesto šventę Pilies parke tradiciškai pagerbti naujieji miesto bendruomenės nariai – per pastaruosius metus gimę kūdikiai. Ši iniciatyva Ukmergėje tęsiama jau dešimtus metus iš eilės ir tapo viena ryškiausių šventės akimirkų jaunoms šeimoms.

    2026 metų šventėje dėmesio sulaukė 127 mažieji ukmergiškiai. Į renginį susirinkusius kūdikius ir jų tėvus pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis, mero patarėja Goda Juzėnaitė ir VšĮ Ukmergės šeimos centro direktorė Jurgita Vijūnė.

    „Linkime, kad vaikai augtų sveiki, stiprūs ir laimingi, o šeimos rastų laiko džiaugtis kiekviena kartu praleista akimirka“, – sakė renginyje sveikinę savivaldybės atstovai.

    Mažiesiems įteiktos simbolinės dovanos, skirtos pažymėti jų atėjimą į Ukmergės bendruomenę: žaisliniai šuniukai, specialiai šiai progai sukurti marškinėliai ir pažymėjimai. Savivaldybė pabrėžia, kad tai ne tik graži šventės tradicija, bet ir nuoseklus ženklas, jog jaunų šeimų kasdieniai rūpesčiai yra matomi.

    Prie iniciatyvos prisideda ir Ukmergės šeimos centras, kuris kartu su savivaldybe kiekvienam gimusiam kūdikiui įteikia kūdikio kraitelį. Tai praktinė pagalba pirmaisiais mėnesiais ir kartu priminimas, kad parama šeimoms apima ne vien vienkartinius gestus, bet ir ilgalaikį dėmesį.

    Ukmergės šeimos centras taip pat teikia paslaugas besilaukiančioms šeimoms ir tėvams, auginantiems vaikus iki 6 metų. Centre organizuojamos konsultacijos ir užsiėmimai, orientuoti į emocinę gerovę, ankstyvąjį ugdymą ir tėvystės įgūdžių stiprinimą, taip pat vyksta edukacijos, susijusios su kūdikių priežiūra ir šeimos kasdienybe.

    Savivaldybės teigimu, tokios iniciatyvos padeda stiprinti bendruomeniškumą ir kurti aplinką, kurioje šeimos jaučiasi laukiamos. Miesto šventėje skiriamas dėmesys naujagimiams kasmet tampa priminimu, kad miestų augimą lemia ne vien infrastruktūra, bet ir žmonės.

    Ukmergės rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • PSO įspėja dėl Ebolos Kongo DR: rizika pakelta iki labai aukštos, fiksuojamos mirtys

    PSO įspėja dėl Ebolos Kongo DR: rizika pakelta iki labai aukštos, fiksuojamos mirtys

    Rizikos lygis pakeltas

    Pasaulio sveikatos organizacija PSO pranešė padidinusi visuomenės sveikatos rizikos vertinimą dėl Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje nuo aukštos iki labai aukštos. Organizacija pabrėžia, kad situacija šalyje vystosi greitai, o dalis atvejų gali būti dar nefiksuota.

    PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas nurodė, kad šalyje patvirtinti 82 susirgimai ir 7 patvirtintos mirtys. Tačiau PSO vertinimu realus protrūkio mastas gali būti didesnis dėl įtariamų atvejų ir ribotų galimybių laiku patvirtinti diagnozes atokiose teritorijose.

    Ką rodo skaičiai ir plitimas

    Pasak PSO, šiuo metu skaičiuojama apie 750 įtariamų susirgimų ir 177 įtariamos mirtys, tačiau šie skaičiai dar gali keistis, tikslinant duomenis. Sveikatos apsaugos sistemoms papildomą spaudimą kelia kontaktų atsekimas, laboratoriniai tyrimai ir saugus pacientų pervežimas.

    Protrūkį sukėlė retesnis Bundibugyo ebolavirusas, kuriam nėra plačiai patvirtintos ir įrodytai veiksmingos vakcinos, kaip kai kurioms kitoms Ebolos atmainoms. Dėl to didesnis dėmesys tenka ankstyvam atvejų nustatymui, izoliacijai, infekcijų kontrolei ir kontaktų stebėsenai.

    PSO taip pat patvirtino, kad užkratas persimetė į kaimyninę Ugandą, kur nustatyti 2 susirgimai ir 1 mirtis. Tokie atvejai didina regioninės rizikos vertinimą, nes sienų kirtimas ir gyventojų judėjimas gali paspartinti viruso plitimą.

    Atvejai Europoje ir už jos ribų

    Pranešta, kad JAV pilietis, dirbęs Kongo DR, susirgo ir buvo perkeltas gydymui į Berlyno Charité ligoninę. Ligoninė nurodė, kad pacientas yra smarkiai nusilpęs, tačiau jo būklė nevertinama kaip kritinė, jis gydomas specializuotame izoliacijos padalinyje.

    PSO taip pat teigė žinanti apie pranešimus, kad dar vienas JAV pilietis, laikomas didelės rizikos kontaktu, buvo perkeltas į Čekiją. Tuo metu Nyderlanduose Radboud universiteto ligoninė informavo priėmusi pacientą, kuriam Ebolos tikimybė vertinama kaip maža, tačiau asmuo izoliuotas, laukiant diagnostinių tyrimų rezultatų.

    PSO pabrėžia, kad nors rizika Kongo DR įvardijama kaip labai aukšta, pasaulinė rizika šiuo metu išlieka žema. Vis dėlto kelionių, migracijos ir sveikatos sistemų pasirengimo kontekste šalys raginamos stiprinti ankstyvo aptikimo, izoliavimo ir infekcijų kontrolės procedūras.

    Ebola yra sunki virusinė liga, pirmą kartą identifikuota 1976 metais, o simptomai dažniausiai apima karščiavimą, silpnumą, vėmimą ir viduriavimą. Mirtingumas gali būti didelis ir priklauso nuo viruso atmainos, sveikatos priežiūros prieinamumo bei to, kaip greitai pradedamas palaikomasis gydymas ir užkertamas kelias plitimui.

  • Dešimtasis Susitikimas Ežio dvare Varėnoje: 261 moksleivis, premija ir kūrybos atradimai

    Dešimtasis Susitikimas Ežio dvare Varėnoje: 261 moksleivis, premija ir kūrybos atradimai

    Varėnoje surengtas dešimtasis respublikinis meninės kūrybos festivalis Susitikimas Ežio dvare, kurį organizuoja Varėnos viešoji biblioteka. Renginys skirtas vaikų literatūros klasiko Martyno Vainilaičio atminimui ir sukaktims paminėti, primenant, kad jo kūryba tebėra gyva jaunųjų skaitytojų pasaulyje.

    Į šventę susirinko moksleiviai, mokytojai, bibliotekininkai, poetai ir svečiai iš įvairių Lietuvos miestų. Festivalyje dalyvavo ir poeto žmona bei renginio globėja Sofija Vainilaitienė, kuriai skirta padėka už ilgametį kūrybos puoselėjimą ir tradicijos saugojimą.

    Scenoje ir kūryboje – visa Lietuva

    Festivalio programoje skambėjo poezija, muzika, vyko vaikų kūrybos pristatymai ir susitikimai su autoriais. Pasirodė Varėnos „Ryto“ progimnazijos mokiniai, VšĮ „Teatriukas“ aktoriai, „Karališkasis vaikų orkestras“, taip pat Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos ugdytiniai ir jaunieji solistai.

    Savo kūryba dalijosi poetai ir rašytojai Marius Burokas, Jurgita Jasponytė, Juozas Žitkauskas, Indrė Pliuškytė-Zalieckienė ir Paulius Norvila. Tokie susitikimai vaikams dažnai tampa pirmu gyvu kontaktu su literatūra, kai tekstai iš vadovėlių ar knygų virsta pokalbiu apie kalbą, vaizduotę ir kasdienes patirtis.

    261 dalyvis ir laureatų darbai

    Šiemet respublikiniame moksleivių konkurse dalyvavo 261 jaunasis kūrėjas iš visos šalies. Organizatorių teigimu, konkursui pateikta 73 literatūros darbai ir 188 dailės darbai, atkeliavę iš didžiųjų miestų ir mažesnių bendruomenių.

    Įvertinti laureatų darbai atskleidė įvairias menines kryptis – nuo piešinių iki trumpųjų literatūrinių formų. Tarp apdovanotųjų paminėti Rostyslav Palli, Emilis Krilavičius, Gabrielė Snežko, Kamilė Lideikytė, Jorė Palaimaitė ir Gabija Janulevičiūtė, kurių kūrinius renginiui padėjo parengti mokytojai.

    Speciali padėka ir prizas skirtas Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinės mokyklos mokiniui Dominykui Zalieckui. Jo darbą konkursui parengė mokytoja Genė Bartkevičienė.

    Premija už mitologijos įkvėptą kūrybą

    Festivalio metu devintąjį kartą įteikta Martyno Vainilaičio premija, kurią skiria Varėnos rajono savivaldybė už mitologinės tematikos kūrinius vaikams. Šių metų laureate tapo rašytoja Rasa Lazauskaitė už knygą „Šiurpinys. Pasakos siaubasakos vaikams“.

    Renginyje sveikinimo žodį tarė Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Alvydas Verbickas, pabrėžęs, kad festivalis tapo reikšminga kultūrine tradicija. Jo teigimu, gausus dalyvių būrys rodo, jog vaikų noras kurti, skaityti ir ieškoti savos kalbos formų išlieka stiprus.

    Organizatoriai dėkojo partneriams, komisijų nariams, mokytojams, atlikėjams, rėmėjams ir visiems, prisidėjusiems prie šventės. Festivalis ir toliau siekia išlaikyti gyvą ryšį tarp vaikų literatūros, kūrybos ugdymo ir regiono kultūrinės atminties.