CP v2

Blog

  • Neatidėkite sekatoriaus: vienas paprastas kirpimas prailgins ežiuolių žydėjimą iki šalnų

    Ežiuolės (Echinacea) yra vienos ryškiausių daugiamečių gėlių, kurios vasarą pritraukia bites ir drugelius, o rudenėjant dažnai ima greitai peržydėti. Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje daugelyje lysvių matyti tas pats vaizdas: žiedlapiai krenta, žiedynų viduriai tamsėja ir džiūsta.

    Tačiau tai nereiškia, kad sezonas baigtas. Ežiuolės turi geras regeneracines savybes ir, gavusios tinkamą signalą, gali krauti naujus pumpurus iki pirmųjų šalnų. Svarbiausia suprasti, kad paliktas peržydėjęs žiedas augalui reiškia sėklų brandinimą, o tam jis skiria daug energijos.

    Kas yra nužydėjusių žiedų šalinimas?

    Praktikoje tai vadinama nužydėjusių žiedynų šalinimu, kai peržydėję žiedai nupjaunami dar prieš subrandinant sėklas. Tokiu būdu augalas skatinamas energiją nukreipti ne į sėklų formavimą, o į naujus šoninius pumpurus ir pakartotinį žydėjimą.

    Šis veiksmas ypač naudingas vasaros pabaigoje, kai ežiuolės natūraliai pereina į ciklo pabaigos fazę. Laiku pašalinus nužydėjusius žiedus, galima išlaikyti tvarkingą kerą ir paskatinti naujų žiedynstiebių formavimąsi.

    Kaip kirpti, kad nepakenktumėte?

    Kirpimas paprastas, bet verta laikytis kelių taisyklių. Naudokite aštrų ir švarų sekatorių, o ašmenis prieš darbą dezinfekuokite, kad neplatintumėte augalų ligų. Tai ypač aktualu, jei darže ar gėlyne pasitaiko grybinės kilmės pažeidimų.

    Nekirpkite vien tik patamsėjusio žiedyno viršaus. Nuleiskite sekatorių žemyn ir nukirpkite stiebą tiesiai virš pirmojo šoninio išsišakojimo su lapais arba virš matomo šoninio pumpuro lapo pažastyje. Jei žiedynstiebis visiškai „plikas“, jį galima šalinti žemiau, paliekant lapų skrotelę prie žemės.

    Ką dar padaryti, kad žydėtų ilgiau?

    Vien kirpimo dažnai pakanka, tačiau rezultatas dar geresnis, jei ežiuolės nepatiria sausros streso. Ilgesniu sausringu laikotarpiu laistykite rečiau, bet gausiau, vandenį pilkite prie šaknų ir stenkitės nešlapinti lapų, kad mažėtų ligų rizika.

    Vasaros pabaigoje verta vengti azoto gausių trąšų, kurios skatina lapiją, bet ne žiedų formavimą ir gali silpninti pasiruošimą žiemai. Dažniau pasirenkamos trąšos su didesniu kalio ir fosforo kiekiu, nes jos siejamos su žydėjimo skatinimu ir šaknų stiprinimu. Taip pat gali padėti plonas komposto ar mulčo sluoksnis, palaikantis drėgmę dirvoje.

    Vis dėlto ne visada reikia kirpti iki pat vėlyvo rudens. Artėjant sezonui į pabaigą dalį paskutinių žiedynų galima palikti: subrendusios sėklos tampa maistu paukščiams, o sudžiūvę žiedynai žiemą gali išlikti dekoratyvūs. Toks sprendimas ypač pasiteisina natūralistiniuose gėlynuose.

  • Norite tankios vejos? Štai kada sėti žolę, kad sudygtų greitai ir be plikų lopų

    Tankios ir lygios vejos paslaptis dažniausiai slypi ne trąšose, o teisingame sėjos laike ir paruošime. Praktika rodo, kad daugiausia nusivylimų kyla tada, kai žolė sėjama per karščius arba į neparuoštą, piktžolėmis apaugusią dirvą.

    Lietuvos klimato sąlygomis patikimiausi du laikotarpiai yra pavasaris, kai dirva jau sušilusi ir sumažėja stiprių šalnų rizika, ir ankstyvas ruduo, kai nėra kaitros, o dirvoje išsilaiko daugiau drėgmės. Vasarą sėti galima, tačiau tuomet beveik visada prireikia labai reguliaraus laistymo, kad sėklos neperdžiūtų.

    Tvirtas startas prasideda nuo dirvos

    Prieš sėją būsimą vejos plotą būtina kruopščiai išvalyti: pašalinti akmenis, šaknis, augalų likučius ir ypač daugiametes piktžoles. Jei jos paliekamos, vėliau jos greitai „išlenda“ per jauną velėną ir išretina veją.

    Dirvą verta perkasti arba supurenti, o paskui išlyginti, kad neliktų duobių ir kauburių. Duobėse po lietaus telksis vanduo, o iškilusiose vietose danga greičiau išdžius, todėl veja sudygs netolygiai.

    Koks pH geriausias vejai?

    Dauguma vejų žolių geriausiai auga, kai dirvos reakcija yra silpnai rūgšti arba artima neutraliai, dažniausiai apie 6,0–7,0 pH. Jei dirva per rūgšti, žolės augimas lėtėja, o maisto medžiagos įsisavinamos prasčiau.

    Jeigu tyrimas rodo, kad pH per žemas, galima kalkinti, tačiau dozę reikėtų rinktis pagal dirvos tipą ir tyrimo rezultatą. Kalkinimas „iš akies“ neretai baigiasi peršarminta dirva, kuri taip pat kenkia augalams.

    Kada sėti ir kaip tai daryti teisingai?

    Pavasarinę sėją geriausia planuoti tada, kai dirva pakankamai šilta dygimui ir prognozėse nebesimato stiprių šalnų. Ankstyvą rudenį pranašumas tas, kad žemė dar šilta, tačiau oras vėsesnis, o drėgmė paprastai laikosi ilgiau, todėl jauna veja spėja sustiprėti iki šalčių.

    Sėjant svarbiausia tolygumas: patogu sėklas padalyti į dvi dalis ir vieną berti viena kryptimi, kitą statmenai. Sėklų nereikėtų užkasti giliai, geriau lengvai įterpti grėbliu į viršutinį sluoksnį ir po to švelniai privoluoti, kad jos gerai kontaktuotų su dirva.

    Sėklų normą visada verta derinti pagal gamintojo rekomendacijas. Per retai pasėjus atsiras plikų vietų, o per tankiai pasėjus daigai konkuruos tarpusavyje, todėl veja gali silpnėti ir būti jautresnė ligoms.

    Laistymas ir pirmas pjovimas

    Po sėjos kritiškai svarbu palaikyti tolygią drėgmę: dirva turi būti nuolat lengvai drėgna, bet be balų. Laistyti geriausia smulkia dulksna, nes stipri srovė išplauna sėklas ir suformuoja vagas.

    Pirmą kartą veją rekomenduojama pjauti tik tada, kai ji aiškiai paaugusi ir įsišaknijusi, o pjovimas turi būti saikingas. Per trumpai nupjauta jauna žolė patiria stresą, lėčiau tankėja ir lengviau išretėja.

    Kada verta rinktis ritininę veją?

    Jei norisi greito rezultato, alternatyva yra ritininė veja: vizualus efektas matomas iškart, tačiau jai taip pat reikia laiko įsišaknyti. Tokiai vejai būtinas kruopščiai paruoštas ir sutankintas pagrindas, o paklotas juostas reikia gerai prispausti ir gausiai laistyti pirmosiomis savaitėmis.

    Perkant ritinius svarbu įvertinti jų būklę: velėna neturi būti perdžiūvusi, dėmėta, su piktžolėmis ar ligų požymiais. Kuo greičiau ritiniai paklojami po pristatymo, tuo didesnė tikimybė, kad jie sėkmingai prigis.

  • Trys triukai rugpjūtį ir rugsėjį: taip užauginsite saldžias, storas morkas be įtrūkimų

    Vasaros pabaiga morkoms yra vienas svarbiausių etapų: būtent tada šakniavaisiai intensyviai kaupia cukrus ir maisto medžiagas, nuo kurių priklauso skonis, sultingumas ir laikymas per žiemą. Daržininkai pastebi, kad net ir gerai augęs pasėlis rugpjūtį bei rugsėjį gali „sugesti“ dėl kelių dažnų klaidų.

    Didžiausia problema – netolygus drėkinimas. Kai dirva ilgai perdžiūsta, o vėliau gausiai palaistoma, šakniavaisiai staiga prisigeria vandens ir ima trūkinėti, deformuotis, prastėja jų tekstūra. Stabilus, saikingas drėgnumas paskutinėmis savaitėmis iki derliaus dažnai lemia didesnę ir lygesnę morką.

    Laistymas ir retinimas iki derliaus

    Laistyti verta rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų gilesnius dirvos sluoksnius, o šaknys neaugtų paviršiuje. Jei pasėlis tankus, vėlyvas retinimas dar gali būti naudingas: palikus daugiau erdvės, likusios morkos lengviau storėja, mažiau konkuruoja dėl vandens ir maisto medžiagų.

    Praktikoje dažnai taikomas 5–8 centimetrų atstumas tarp augalų, tačiau jis priklauso ir nuo veislės bei norimo šakniavaisio dydžio. Retinant svarbu nepažeisti šalia augančių morkų šaknų ir nepalikti žaizdų, per kurias vėliau lengviau patenka puviniai.

    Kodėl morkos pažaliuoja ir apkartėja?

    Jei morkos viršūnėlė išlenda į paviršių, saulės šviesa skatina pažaliavimą, o skonis gali tapti kartus. Tokios morkos dažniau atmetamos ir dėl prastesnės kokybės, ir dėl to, kad žalioje dalyje kaupiasi nepageidaujami junginiai.

    To išvengti padeda paprastas veiksmas: reguliariai užberti atidengtą viršūnę plonu žemės ar komposto sluoksniu. Tai ypač aktualu po liūčių, kai dirva nusėda, arba po ravėjimo, kai netyčia atidengiamos šaknys.

    Kuo tręšti vasaros pabaigoje?

    Artėjant brandai azotinių trąšų paprastai vengiama, nes jos skatina lapijos augimą ir gali bloginti šaknies kokybę. Šiuo laikotarpiu daug daugiau dėmesio skiriama kaliui ir fosforui: kalis siejamas su cukrų pernaša į šaknį, o tai padeda išgauti saldesnį skonį ir tvirtesnę struktūrą.

    Natūrali alternatyva – medžio pelenai, naudojami saikingai ir atsižvelgiant į dirvos rūgštingumą, nes jie šarmina dirvą. Taip pat populiarios augalinės raugintos trąšos, tačiau jas svarbu dozuoti atsargiai, kad nepertręštumėte ir neskatintumėte perteklinio lapų augimo.

    Vasaros pabaigoje suaktyvėja ir kai kurie kenkėjai, ypač morkinė musė, kurios lervos graužia šakniavaisius ir didina puvinių riziką. Praktinis būdas mažinti žalą be chemijos – dengti lysves tankiu agrodangos audiniu ir taikyti kaimynystės principą, morkas sodinant greta svogūnų ar porų.

    Skiriant dėmesio trims dalykams – tolygiam laistymui, protingam retinimui ir užžėrimui – dažniausiai pavyksta užauginti lygesnes, storesnes ir ilgiau išsilaikančias morkas. Būtent šie paprasti sprendimai dažnai skiria vidutinį derlių nuo tokio, kurį malonu krauti į dėžes žiemai.

  • Tujos „suvalgė“ kiemą? Štai kada ir kaip teisingai genėti, kad gyvatvorė sutankėtų

    Tujos auga greitai, todėl be reguliaraus formavimo jos gali peraugti planuotą aukštį ir plotį, o gyvatvorė praranda taisyklingą liniją. Tinkamai parinktas genėjimo laikas ir technika padeda išlaikyti formą, skatinti šakojimąsi ir išvengti plikų vietų.

    Soduose dažniausiai auginami vakariniai tujiniai (Thuja occidentalis) ir jų veislės, taip pat milžiniškieji tujiniai (Thuja plicata). Natūraliai tai medžiai, galintys užaugti labai dideli, tačiau dekoratyvinės veislės skiriasi augumu ir lajos forma.

    Populiarios veislės „Smaragd“ paprastai auga tankiau ir tvarkingiau, todėl jai dažniau pakanka švelnaus formavimo. „Brabant“ dažniausiai auga sparčiau ir platesniu siluetu, tad gyvatvorėms šiai veislei įprastai prireikia nuoseklesnio, dažnesnio koregavimo.

    Kada genėti tujas?

    Pagrindinis genėjimas dažniausiai planuojamas pavasarį, kai prasideda vegetacija ir sumažėja stiprių šalnų rizika. Priklausomai nuo sezono, tai dažniausiai būna balandį arba gegužę, o konkreti diena labiausiai priklauso nuo oro.

    Antrą kartą gyvatvorės dažnai formuojamos vasarą, tačiau per vėlai užsitęsti nereikėtų. Vėlyvas, intensyvus genėjimas gali palikti šviežius ūglius jautresnius šalčiui, todėl daugeliu atvejų saugiau darbus užbaigti iki vasaros pabaigos.

    Trijų kartų taisyklė nėra privaloma visoms tujoms. Jei augalas išlaiko norimą dydį ir formą, dažnai pakanka vieno ar dviejų genėjimų per sezoną, o pavieniams augalams kartais užtenka tik pažeistų šakelių pašalinimo.

    Kaip genėti, kad neatsirastų plikų vietų?

    Svarbiausia praktinė taisyklė – neįpjauti per giliai į seną, parudavusią, be žalumos esančią medieną. Dauguma spygliuočių prastai atželia iš seno medžio, todėl per stipriai „nuskusta“ tuja gali ilgai likti su plikais plotais.

    Geriausias rezultatas dažniausiai pasiekiamas trumpinant jaunus, žalius metūglius ir tai darant reguliariai. Kai augalai kelis metus neprižiūrimi, o vėliau vienu kartu bandoma sumažinti aukštį ar plotį keliasdešimčia centimetrų, rizika sugadinti vaizdą išauga.

    Gyvatvorei pravartu išlaikyti lengvai trapecinį profilį: apačia turėtų būti kiek platesnė nei viršus. Taip apatinės šakos gauna daugiau šviesos, mažiau išplinka, o visa siena ilgiau išlieka tanki.

    Priežiūra po genėjimo ir dažniausios klaidos

    Po genėjimo svarbu stebėti drėgmę, ypač jauniems augalams, kurių šaknynas dar negilus. Ilgesnės sausros metu papildomas laistymas padeda išvengti streso, o mulčias aplink augalus mažina vandens garavimą ir stabilizuoja dirvos temperatūrą.

    Dažnos klaidos – genėjimas per karščius ar per sausrą, taip pat darbų atidėjimas iki laikotarpio prieš stipresnius šalčius. Ne mažiau svarbu naudoti aštrius ir švarius įrankius, kad pjūviai būtų lygūs, o šakelės neplėšomos.

    Jei gyvatvorė jau labai peraugusi, saugesnė strategija dažnai yra laipsniškas mažinimas per kelis sezonus. Kai kuriais atvejais, ypač jei apatinė dalis smarkiai išplikusi, praktiškiau planuoti atnaujinimą ar dalies augalų keitimą.

  • „ČEZ“ pradėjo unikalios turbinos bandymus Orlíke: didžiausias Čekijos hidroprojektas per 30 metų

    „ČEZ“ pradėjo unikalios turbinos bandymus Orlíke: didžiausias Čekijos hidroprojektas per 30 metų

    Didžiausia Čekijos energetikos bendrovė „ČEZ“ kartu su rangovu „Litostroj Engineering“ pradėjo grįžtamosios Francis turbinos modelio bandymus Orlíko hidroelektrinėje. Projektas vertinamas kaip didžiausia Čekijos hidroenergetikos investicija per pastaruosius tris dešimtmečius.

    Modernizacija numato esminį elektrinės funkcijos išplėtimą: dalis agregatų turėtų veikti ne tik kaip įprastos turbinos, bet ir kaip siurblinė elektrinė. Tai reiškia, kad perteklinės elektros laikotarpiais vanduo būtų pumpuojamas iš žemiau esančio Kamýko rezervuaro atgal į Orlíko tvenkinį, o vėliau, esant didesnei paklausai, nuleidžiamas gaminant elektrą.

    Tokios sistemos svarba pastaraisiais metais išaugo visoje Europoje dėl sparčiai didėjančios vėjo ir saulės elektrinių generacijos. Kai gamyba svyruoja, elektros tinklui reikia lankstumo ir greitai pasiekiamų rezervų, o siurblinės hidroelektrinės laikomos vienu patikimiausių didelės apimties energijos kaupimo sprendimų.

    „Orlík yra svarbi grandis Vltavos kaskados energetinėje dalyje, o jo pertvarka – modernizacijos darbų, kuriuos „ČEZ“ hidroelektrinėse vykdė pastaruosius dvidešimt metų, viršūnė“, – sakė „ČEZ“ hidroelektrinių padalinio vadovas Róbertas Heczko.

    Šiuo metu inžinieriai Blanske vertina 1:13 mastelio modelį, kad patikrintų hidraulinius parametrus, efektyvumą ir stabilų darbą skirtingais režimais prieš pradedant pilno dydžio įrangos gamybą. Bandomas penkių metrų skersmens turbinos sprendinys pritaikytas darbui tiek generuojant elektrą, tiek pumpuojant vandenį atgal į viršutinį baseiną.

    Pagal planą iki 2033 metų du iš keturių Orlíko agregatų būtų pritaikyti grįžtamajam režimui. Skelbiama, kad vieno ciklo metu sistema galėtų sukaupti iki 750 megavatvalandžių energijos, o tai prilyginama maždaug 80 000 Čekijos namų ūkių paros poreikiui.

    Numatoma, kad po rekonstrukcijos bendra elektrinės galia išliks 364 megavatai: dalį sudarytų du standartiniai 95 megavatų agregatai, o dar du – 87 megavatų grįžtamojo veikimo agregatai. Aktyvūs statybos darbai turėtų startuoti 2027 metais, kartu pabrėžiant, kad užtvankos konstrukcija ir baziniai vandens lygiai neturėtų būti keičiami.

    „ČEZ“ akcentuoja, kad modernizacija turėtų prailginti elektrinės eksploatacijos laiką keliems dešimtmečiams ir sustiprinti visos šalies tinklo valdymą. Praktinis tikslas – užtikrinti, kad pertvarkos metu visada veiktų bent du agregatai, todėl darbai būtų vykdomi etapais.

    Investicijos vertė siekia apie 330 milijonų eurų. Energetikos sektoriuje tai laikoma reikšmingu signalu, jog hidroenergetika regione vis dažniau vertinama ne tik kaip gamybos šaltinis, bet ir kaip sistemos stabilumo bei energijos kaupimo infrastruktūra.

  • Serbijoje „NIS“ rugsėjį didins degalų gamybą: kiek eurodyzelino planuoja ir kodėl svarbu

    Serbijoje „NIS“ rugsėjį didins degalų gamybą: kiek eurodyzelino planuoja ir kodėl svarbu

    Serbijos kasybos ir energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović susitiko su Serbijos naftos bendrovių asociacijos UNKS ir bendrovės „NIS“ atstovais aptarti vidaus degalų tiekimo situaciją. Po rugpjūtį kilusių iššūkių, ministrė teigė, kad rinka stabilizuota ir rugsėjį didesnių sutrikimų nesitikima.

    Pagrindinis rizikos veiksnys išlieka žemas Dunojaus vandens lygis, apsunkinantis krovinių gabenimą vidaus vandenų keliais. Dėl to dalis tiekimo grandinių tampa brangesnės ir lėtesnės, o importuotojai yra priversti dažniau remtis geležinkeliu ar keliais.

    Rugsėjį naftos bendrovės prognozuoja, kad eurodyzelino paklausa išliks panaši kaip rugpjūtį ir sieks beveik 200 000 tonų. Didžiausią dalį planuojama padengti vietine gamyba iš Pančevo naftos perdirbimo gamyklos, kurios pajėgumas, kaip nurodoma, padidintas iki beveik 13 000 tonų per dieną.

    Ministrės teigimu, rugpjūtį didžioji eurodyzelino paklausos dalis buvo patenkinta vietine gamyba ir sudarė apie 160 000 tonų. Iš 32 000 tonų importo beveik pusė buvo atgabenta geležinkeliu, nes dėl žemo Dunojaus lygio išaugo logistiniai apribojimai.

    „Rugpjūtį didžiąją eurodyzelino paklausos dalį padengė vietinė gamyba, apie 160 000 tonų. Iš 32 000 tonų importo beveik pusė buvo atgabenta geležinkeliu dėl žemo Dunojaus lygio sukeltų problemų“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Serbijos valdžia taip pat pabrėžia, kad pratęstas „NIS“ licencijos galiojimas leidžia labiau remtis vietiniu perdirbimu, kai tarptautinėje aplinkoje išlieka kainų ir tiekimo svyravimai. Tai ypač svarbu šalims, kurios dalį degalų srautų tradiciškai gaudavo per upių logistiką ir regionines importo grandines.

    „NIS“ paskelbė, kad rugsėjį dar didins gamybą. Bendrovė planuoja pagaminti apie 190 000 tonų eurodyzelino, 17 000 tonų žibalo, 18 000 tonų mazuto ir apie 50 000 tonų benzino, o eurodyzelino importas, prognozuojama, sieks 36 000 tonų.

    Ministrė pažymėjo, kad didesnė gamyba svarbi ir dėl operacinių atsargų atstatymo. Valstybė anksčiau buvo leidusi rinkai panaudoti dalį atsargų, kad būtų išvengta trūkumų, todėl perdirbimo apimčių didinimas tampa priemone kartu ir stabilizuoti tiekimą, ir grąžinti atsargų lygį į įprastą režimą.

  • Šią kosmetiką po atidarymo laikote per ilgai: dermatologai įspėja, kada būtina išmesti

    Kosmetika nėra amžina, ypač po to, kai pakuotė jau atidaryta. Ant daugelio priemonių esantis atviros dėžutės simbolis su skaičiumi nurodo, kiek mėnesių produktą saugu naudoti po atidarymo, tačiau vartotojai šį ženklinimą dažnai ignoruoja.

    Specialistai pabrėžia, kad laikui bėgant kosmetikoje silpnėja konservantų veikimas, o produktas gali užsiteršti bakterijomis ir grybeliais. Didžiausia rizika siejama su priemonėmis, kurios liečiasi su gleivine ar naudojamos arti akių, nes infekcijos tokiu atveju gali vystytis greičiau.

    Kada rizika didžiausia?

    Dermatologų rekomendacijose dažniausiai akcentuojama akių kosmetika. Tušą ir skystą akių kontūrą patariama keisti maždaug kas 3 mėnesius nuo atidarymo, net jei priemonė dar atrodo tinkama naudoti.

    Skysti akių šešėliai, kreminiai skaistalai, lūpų balzamai ir blizgiai paprastai turėtų būti sunaudojami per maždaug 6 mėnesius. Sausų akių šešėlių naudojimo laikas dažnai nurodomas ilgesnis, tačiau praktikoje jis vis tiek priklauso nuo laikymo sąlygų ir higienos.

    Toninis kremas ir maskuoklis dažniausiai laikomi saugiais iki 1 metų po atidarymo. Lūpdažiai, antakių pudros ir kiti panašūs produktai neretai naudojami iki 2 metų, o kai kurie pudriniai produktai ar akių pieštukai gali tarnauti apie 2–3 metus, jei laikomi tinkamai ir nenaudojami esant uždegimams.

    Kas nutinka pasenusiai kosmetikai?

    Pasenusi ar užteršta kosmetika gali sukelti ne tik odos sudirginimą. Specialistai nurodo, kad galimi bėrimai, aknė, folikulitas ir įvairios odos infekcijos, o akių srityje rizika ypač jautri dėl galimų konjunktyvito ar vokų uždegimo epizodų.

    Net jei ant pakuotės terminas dar „nesibaigė“, kosmetiką verta nedelsiant išmesti, jei pakito kvapas ar spalva, produktas susisluoksniavo, sutirštėjo, tapo vandeningas, gumuliuotas arba kitaip neįprastai tepasi ant odos. Tokie pokyčiai dažnai signalizuoja, kad formulė prarado stabilumą arba buvo užteršta.

    Kokie įpročiai padeda išvengti bėdų?

    Vienas paprasčiausių būdų sumažinti riziką yra pasižymėti atidarymo datą ir periodiškai patikrinti atviros dėžutės simbolį. Taip pat svarbu nelaikyti kosmetikos karštyje, nepalikti atidarytų dangtelių ir vengti dalintis priemonėmis su kitais.

    Ypač nerekomenduojama bandyti „atgaivinti“ išdžiūvusio tušo įlašinant vandens ar, juo labiau, naudojant seiles. Taip į pakuotę lengvai patenka mikroorganizmų, o konservantų apsauga gali būti dar labiau susilpninta.

    Nors bendros rekomendacijos padeda orientuotis, galutinis saugaus naudojimo laikas priklauso nuo konkretaus produkto sudėties ir gamintojo nurodymų. Jei kyla abejonių, dermatologai pataria nerizikuoti ir rinktis naują priemonę.

  • Durų stakta vietoj sporto salės: paprasti pratimai po 60-ies ir ką sako mokslas

    Durų stakta vietoj sporto salės: paprasti pratimai po 60-ies ir ką sako mokslas

    Pratimai, atliekami laikantis už stabilios durų staktos ar tvirtos atramos, vis dažniau pristatomi kaip paprastas būdas judėti namuose vyresniame amžiuje. Dažniausiai tai būna nedideli pritūpimai, pasistiebimai ant pirštų, kelių kėlimas pakaitomis ar kūno svorio perkėlimas nuo vienos kojos ant kitos. Atrama padeda išlaikyti pusiausvyrą, o judesio amplitudę galima pritaikyti pagal savijautą.

    Svarbu suprasti, kad tokie pratimai nėra „kabinimasis“ ant durų ar svorio perkėlimas į rankas. Tikslas yra kontroliuotas judesys kojomis ir liemeniu, o delnai naudojami kaip papildoma stabilumo priemonė. Dėl to dažnai rekomenduojama rinktis ir stabilią kėdę, jei ji atrodo saugesnė už staktą.

    Panašūs paprasti jėgos ir pusiausvyros pratimai yra įtraukti ir į oficialias sveikatos rekomendacijas, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės NHS parengtus pratimus namuose. Mini pritūpimai labiau įdarbina šlaunis ir sėdmenis, o kulnų kėlimas stiprina blauzdas. Būtent šios raumenų grupės labiausiai reikalingos vaikštant, lipant laiptais ir stojantis nuo kėdės.

    Moksliniai duomenys rodo, kad pusiausvyros ir jėgos lavinimas vyresniame amžiuje gali sumažinti griuvimų riziką. 2019 metais publikuotoje Cochrane apžvalgoje, apėmusioje 108 tyrimus ir 23 407 dalyvius, nustatyta, kad pratimai, palyginti su kontroline grupe, buvo susiję su maždaug 23 proc. retesniais griuvimais bendruomenėje gyvenančių vyresnių žmonių grupėje.

    Vis dėlto šio rezultato nereikėtų automatiškai priskirti bet kokiam internete rastam kelių minučių pratimų rinkiniui. Tyrimuose buvo vertinamos konkrečios programos, jų intensyvumas ir reguliarumas, o ne vienas atsitiktinis kompleksas. Be to, statistinis vidurkis nereiškia, kad kiekvienas žmogus savo riziką sumažins tiksliai tokiu pačiu dydžiu.

    Dažnai socialiniuose tinkluose kartojami 30 sekundžių intervalai yra tik patogus treniruotės organizavimo būdas, o ne universali „dozė“, garantuojanti rezultatą. Jei žmogus ilgai nejudėjo, saugiau pradėti nuo kelių ramių pakartojimų ir stebėti savijautą. Tobulėjant svarbiausia palaipsniui didinti krūvį, išlaikant judesio kontrolę ir stabilumą.

    Platesni aktyvumo tikslai yra gerokai ambicingesni nei vienas trumpas namų pratimų rinkinys. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę, o pagrindines raumenų grupes stiprinti bent 2 dienas per savaitę. Nuo 65 metų amžiaus papildomai rekomenduojami pusiausvyrai ir jėgai skirti pratimai bent 3 dienas per savaitę, o prie šių tikslų siūloma eiti palaipsniui.

    Durų stakta nėra reabilitacijos įranga, todėl saugumas čia svarbiausias. Netinka klibančios apdailos juostos, nestabilios durys ar slidžios grindys, taip pat būtina pašalinti daiktus, už kurių galima užkliūti. Jei kyla abejonių, saugesnė alternatyva gali būti tvirta kėdė ar turėklas.

    Specialistai pabrėžia, kad pratimai turi būti pritaikyti žmogaus sveikatai ir funkciniam pajėgumui, o laikysena ir atrama turi būti stabilios.

    „Jei kartojasi griuvimai, vargina galvos svaigimas, neseniai patirta trauma ar pratimai sukelia skausmą, programą verta aptarti su gydytoju ar kineziterapeutu, o atsiradus pusiausvyros praradimui pratimą reikia nutraukti“, – teigiama specialistų rekomendacijose.

  • Anglijos banko vadovas įspėja: nauji DI modeliai gali sukelti chaosą finansams visame pasaulyje

    Anglijos banko vadovas įspėja: nauji DI modeliai gali sukelti chaosą finansams visame pasaulyje

    Anglijos banko vadovas ir Finansinio stabilumo tarybos (FSB) pirmininkas Andrew Bailey perspėjo, kad naujos kartos dirbtinis intelektas gali tapti rimtu išbandymu pasaulio finansų stabilumui ir ekonomikos augimui. Pasak jo, sparčiai tobulėjantys modeliai didina kibernetinių incidentų tikimybę ir gali išplėsti jų mastą iki sisteminio lygio.

    Šis įspėjimas išdėstytas laiške, kurį Andrew Bailey rugpjūčio 28 dieną išsiuntė G20 finansų ministrams ir centrinių bankų vadovams prieš jų susitikimą Asheville, JAV. Laiške akcentuojama, kad daugelyje šalių vis dar trūksta pakankamai aiškių protokolų, kaip saugiai diegti ir valdyti pažangius DI sprendimus kritinėje infrastruktūroje.

    DI ir kibernetinė rizika finansams

    Andrew Bailey pabrėžė, kad pažangiausi DI modeliai gali padidinti kibernetinės rizikos greitį, mastą ir kaštų struktūrą, o tai ypač pavojinga, kai finansų sektorius priklauso nuo kelių labai didelių trečiųjų šalių paslaugų teikėjų. Tokia koncentracija reiškia, kad vienas pažeidžiamumas gali sukelti grandininę reakciją daugelyje institucijų vienu metu.

    „Pažangiausias DI gali reikšmingai pakeisti kibernetinės rizikos greitį, mastą ir ekonomiką, o tai gali pakirsti pasitikėjimą rinkomis visos sistemos mastu, ypač dėl labai koncentruotų trečiųjų šalių paslaugų teikėjų“, – rašė Andrew Bailey.

    Jo teigimu, įmonės ir institucijos turi ruoštis aplinkai, kurioje pažeidžiamumų bus daugiau, o pataisymų diegimo tempas turės būti gerokai greitesnis nei įprasta. Tai reiškia investicijas į kibernetinę higieną, incidentų valdymą, atsargines sistemas ir atsigavimo planus, kurie realiai veiktų didelio masto sutrikimų metu.

    Kodėl problema peržengia sienas?

    FSB vadovas atkreipė dėmesį, kad DI kuriamos ir diegiamos technologijos nepaiso nacionalinių sienų, todėl incidentas vienoje jurisdikcijoje gali akimirksniu paveikti kitų šalių bankus, mokėjimų sistemas ir rinkas. Skirtingi teisiniai režimai, nevienodas pasirengimas bei atkūrimo pajėgumai gali tapti papildomu silpnumu, kuriuo pasinaudoja kenkėjai.

    „DI nepaisys nacionalinių sienų, todėl incidento pasekmės gali peržengti šalį, kurioje jis prasidėjo“, – pažymėjo Andrew Bailey.

    Jis ragino prioritetu laikyti saugų ir atsakingą modelių išleidimą bei diegimą pasauliniu mastu, nes tai būtų naudinga visiems ekonomikos sektoriams. Pasak jo, suderintos taisyklės ir bendra praktika mažintų riziką, kad silpniausia grandis taps atvira durimi plataus masto atakai.

    Rinkų fonas: nestabilumas ir spaudimas kainoms

    Įspėjimas skamba platesnio nestabilumo kontekste, kai rinkos jautriai reaguoja į geopolitinius konfliktus, energijos kainų svyravimus ir infliacijos rizikas. Andrew Bailey laiške taip pat nurodė, kad dideli investicijų srautai į DI infrastruktūrą gali prisidėti prie papildomo kainų spaudimo, ypač kai auga energijos ir skaičiavimo išteklių paklausa.

    FSB – tai tarptautinė institucija, koordinuojanti finansų sektoriaus reguliavimo kryptis ir rizikų stebėseną tarp didžiausių pasaulio ekonomikų. Šios organizacijos rekomendacijos nėra tiesiogiai privalomos, tačiau jos dažnai tampa pagrindu centrinių bankų, priežiūros institucijų ir vyriausybių sprendimams.

    Kitas G20 finansų vadovų susitikimas numatytas gruodžio 14–15 dienomis Majamyje, JAV. Tikėtina, kad DI ir kibernetinio atsparumo klausimai ten bus vieni svarbiausių, nes finansų sektoriaus skaitmenizacija didėja greičiau nei vienodai brandūs saugumo standartai.

  • Dujos Europoje šauna virš 70 eurų: Artimųjų Rytų eskalacija kelia naują grėsmę žiemai

    Dujos Europoje šauna virš 70 eurų: Artimųjų Rytų eskalacija kelia naują grėsmę žiemai

    Europos dujų rinkoje vėl sugrįžo įtampa: Nyderlandų TTF etaloninė kaina spalio mėnesio pristatymui intradieną pakilo virš 70 eurų už megavatvalandę. Tokį šuolį lėmė atsinaujinę kariniai veiksmai Artimuosiuose Rytuose ir augantis nerimas dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo per Persijos įlanką.

    Rinka itin jautriai reaguoja į bet kokius sutrikimus Hormūzo sąsiauryje, per kurį paprastai keliauja reikšminga pasaulinės SGD prekybos dalis. Net ir tuo atveju, kai Europos Sąjunga iš regiono tiesiogiai importuoja nedaug, logistinės rizikos iškart atsiliepia kainoms Europoje ir didina konkurenciją dėl laisvų SGD krovinių.

    Sandėliai pildosi lėčiau nei įprasta

    Įtampa kainų grafikuose sutampa su laikotarpiu, kai Europa pildo dujų saugyklas prieš šildymo sezoną. Pagal Gas Infrastructure Europe duomenis, ES saugyklos buvo užpildytos 64,7 proc., o tai reiškia, kad atsargos išlieka mažesnės nei įprastai šiuo metų laiku.

    Didesnės kainos ir nepalanki rinkos struktūra lėtina įsigijimus: skirtumas tarp dabartinių ir žiemos kainų ne visada padengia saugojimo kaštus bei riziką. Dėl to kyla diskusijų, ar kai kurios valstybės spės įvykdyti saugyklų užpildymo tikslus iki lapkričio 1 dienos, kaip numatyta nacionaliniuose planuose.

    Smūgis pramonei gali ateiti pirmas

    Žemesnis saugyklų lygis savaime nereiškia, kad dujų žiemą tikrai pritrūks, tačiau jis didina pažeidžiamumą staigiems kainų šuoliams ar tiekimo sutrikimams. Tai ypač svarbu Vokietijai, kur dujos tebėra reikšmingos pramonei ir šilumos ūkiui.

    „Jei nepakankamai užpildytos saugyklos sutaps su labai šalta žiema, Vokietija gali nebesugebėti pilnai patenkinti įprastos dujų paklausos“, – sakė Vokietijos dujų saugyklų asociacijos INES vadovas Sebastianas Heinermannas.

    „Jei tuomet kainos pakils virš to lygio, kurį pajėgia mokėti pramonės vartotojai, įmonės bus priverstos mažinti gamybą, o tai galėtų sukelti didelę ekonominę žalą“, – pridūrė jis.

    Ar brangs sąskaitos gyventojams?

    Namų ūkiams poveikis dažniausiai vėluoja, nes didmeninės kainos į galutines sąskaitas persiduoda palaipsniui. Oxford Economics vertinimu, vidutiniškai tam prireikia apie šešių mėnesių, nors skirtingose šalyse laikas labai skiriasi.

    Nyderlanduose kainos vartotojams gali sureaguoti beveik iš karto, o Vokietijoje ar Austrijoje pikas gali ateiti tik po maždaug metų. Jei dabartinis šuolis pasirodytų trumpalaikis, poveikis sąskaitoms būtų ribotas, tačiau užsitęsusi įtampa dėl SGD srautų galėtų įtvirtinti aukštesnį kainų lygį visai žiemai.

    Riziką didina ir galimas Europos bei Azijos pirkėjų varžymasis dėl tų pačių SGD krovinių, jei tiekimas iš Persijos įlankos strigtų ilgiau. Kai kurie investiciniai bankai neatmeta scenarijų, kad didmeninės kainos galėtų artėti prie 100 eurų už megavatvalandę, jei sutrikimai užsitęstų.