CP v2

Blog

  • Gamescom pribloškė skaičiais: 358 tūkst. lankytojų ir 624 mln. peržiūrų, bet šventę temdė skandalas

    Gamescom pribloškė skaičiais: 358 tūkst. lankytojų ir 624 mln. peržiūrų, bet šventę temdė skandalas

    Kelne kasmet vykstanti žaidimų industrijos paroda Gamescom ir šįkart sutraukė minias žaidimų bei technologijų gerbėjų. Renginyje tradiciškai pristatomos naujienos, o dėmesio sulaukia tiek kūrėjai, tiek didieji leidėjai, siekiantys išsiskirti prieš svarbiausią metų leidimų sezoną.

    Organizatoriai skelbia, kad šių metų Gamescom aplankė 358 000 žmonių iš 131 šalies. Tai buvo keliais proc. daugiau nei pernai, o dar vienas rekordas fiksuotas ekspozicijų mastu: dalyvavo 1 743 dalyviai iš 66 šalių, didžioji jų dalis atvyko iš užsienio.

    Augo ir skaitmeninė auditorija, kuri parodai tampa ne mažiau svarbi nei lankytojai vietoje. Transliacijos ir oficialus turinys, pasak organizatorių, iš viso sugeneravo daugiau nei 624 000 000 peržiūrų, o renginio atidarymo šou gamescom Opening Night Live pasiekė apie 78 000 000 peržiūrų.

    Vis dėlto šventinę atmosferą temdė incidentai, apie kuriuos plačiai kalbėta socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. Keli dalyviai pranešė apie parodos metu dingusį brangų demonstracinį ir darbo įrangos inventorių, todėl daliai komandų teko skubiai peržiūrėti planus ir stiprinti saugumo priemones.

    Šis kontrastas atskleidžia ir platesnę tendenciją: dideli renginiai vis labiau priklauso nuo hibridinio formato, kur sėkmę matuoja ne tik bilietais, bet ir peržiūromis, o reputacijai jautrūs tampa net pavieniai incidentai. Žaidimų rinkai tai ypač aktualu, nes dėmesys tiesiogiai virsta į norų sąrašus, išankstinius užsakymus ir ilgalaikį matomumą platformose.

    Kita Gamescom paroda jau planuojama rugpjūčio 23–29 dienomis. Pirmosios dienos numatytos kūrėjų konferencijai gamescom dev, o rugpjūčio 24 dieną turėtų vykti gamescom Opening Night Live, kurio metu paprastai skelbiamos didžiausios naujienos ir pristatomos artėjančios premjeros.

  • GTA 6 mastas pribloškia: „Rockstar“ atskleidė faktą, kuris nustebins net veteranus

    GTA 6 mastas pribloškia: „Rockstar“ atskleidė faktą, kuris nustebins net veteranus

    „Grand Theft Auto VI“ po naujausių pristatymų dar labiau pakurstė lūkesčius: „Rockstar Games“ aiškiai signalizuoja, kad siekia ne evoliucijos, o šuolio, kuris pakels atviro pasaulio žaidimų kartelę. Kūrėjai akcentuoja perfekcionizmą ir detales, kurios turėtų būti juntamos ne tik pagrindinėse misijose, bet ir kasdienėje žaidimo rutinoje.

    Apie projekto ambicijas viešai prakalbo „Rockstar North“ vadovų komandos atstovas Robas Nelsonas, bendraudamas su žaidimų žiniasklaida. Pasak jo, žaidimas yra toks didelis ir kompleksiškas, kad nė vienas žmogus studijoje realistiškai negali aprėpti visų sistemų, mechanikų ir tarpusavio ryšių.

    „Šio žaidimo iššūkis mums toks pats kaip ir kaskart kuriant naują projektą: kaip augti ir panaudoti tai, ką jau pasiekėme, bet kartu pataisyti sritis, kuriose dar yra ką tobulinti. Žaidimas toks išplėtotas, kad nemanau, jog kas nors komandoje jį žinotų visą“, – sakė Robas Nelsonas.

    Viena ryškiausių detalių, kurią kūrėjai iškėlė į viešumą, susijusi su veikėjų, valdomų kompiuterio, elgsena ir judesiais. „Rockstar“ subūrė atskirą komandą, kuri rankiniu būdu parengė apie 600 000 NPC animacijų, siekdama, kad miestas ir jo gyventojai atrodytų ne kaip dekoracija, o kaip gyvas, nuolat reaguojantis organizmas.

    „Nors „Red Dead Redemption 2“ žaidime sąveiką su NPC nuvedėme kiek įmanoma toli, šiame projekte einame gerokai toliau“, – sakė Robas Nelsonas.

    Greta personažų elgsenos, daug dėmesio skiriama ir pasaulio geografijai: fikcinė Leonidos valstija, kaip teigiama pristatymuose, turėtų būti maždaug dukart didesnė už „Grand Theft Auto V“ Los Santos apylinkes. Tai svarbu ne vien dėl kilometrų žemėlapyje, bet dėl galimybės kurti skirtingų regionų tempą, ekonomikos pulsą ir socialinį triukšmą.

    Tokio masto pažadai kartu kelia ir riziką: kuo daugiau sistemų, tuo daugiau vietų klaidoms, optimizacijai ir balansui. Vis dėlto žinutė aiški: „GTA 6“ kuriamas kaip ilgalaikė platforma, kurioje svarbios ne tik didelės scenos, bet ir smulkūs, iš pirmo žvilgsnio nepastebimi kasdieniai momentai, lemiantys, ar pasaulis iš tiesų atrodo tikras.

  • „Microsoft“ atrišo rankas žaidėjams: nauja „Xbox“ funkcija paverčia diskus skaitmena

    „Microsoft“ atrišo rankas žaidėjams: nauja „Xbox“ funkcija paverčia diskus skaitmena

    Pastaraisiais mėnesiais vis garsiau kalbama apie fizinių vaizdo žaidimų laikmenų ateitį ir tai, ką žaidėjams reiškia licencijos, pašalinti žaidimai bei uždaromi serveriai. Diskusijas pakurstė ir kai kurių leidėjų planai ateityje griežtinti skaitmeninių pirkinių naudojimo sąlygas, todėl vartotojai vis dažniau klausia, ar jie iš tiesų „turi“ nusipirktą žaidimą.

    Šiame fone „Microsoft“ pristatė funkciją „Disc-to-Digital“, skirtą „Xbox One“ ir „Xbox Series X/S“ konsolėms. Idėja paprasta: įdėjus žaidimo diską ir paleidus sistemą, žaidimas susiejamas su vartotojo paskyra, o tuomet jį galima naudoti tiek iš fizinės laikmenos, tiek skaitmeniniu būdu.

    Sprendimas svarbus ne vien patogumo prasme. Skaitmeninių licencijų modelis ilgą laiką kėlė įtampą dėl rizikos, kad dalis turinio gali dingti iš parduotuvių, keistis leidybos teisės ar baigtis sutartys dėl muzikos, prekių ženklų ar sporto lygų licencijų.

    „Xbox Insider“ programos dalyviai, kurie pirmieji bando naujovę, pastebėjo dar vieną netikėtą aspektą: įrankis esą sugeba priskirti licenciją ir kai kuriems žaidimams, kurie jau yra išimti iš oficialios skaitmeninės prekybos. Tai ypač aktualu kolekcininkams ir tiems, kurie turi diskų bibliotekas, bet norėtų žaisti patogiau, pavyzdžiui, nekeičiant diskų ar naudojant suderinamas debesijos galimybes.

    Pasak bandytojų įspūdžių, sėkmingai priskirta licencija buvo pastebėta tokiems pavadinimams kaip „Deadpool“, „F1 2021“, „Minecraft: Story Mode“, „Rock Band 4“ ar „Titanfall“. Praktikoje tai reikštų, kad net ir iš prekybos dingęs žaidimas, jei turimas diske, tam tikrais atvejais gali tapti patogiau pasiekiamas paskyroje.

    Rinkoje tai kuria ryškų kontrastą su įprasta praktika, kai leidėjai uždaro senesnių žaidimų serverius, pašalina turinį iš parduotuvių ir palieka vartotojams tik ribotas alternatyvas. Žaidimų industrijoje tai sena problema: licencijos galiojimas, regioniniai apribojimai ir paslaugų pabaiga gali pakeisti net anksčiau įsigytų produktų pasiekiamumą.

    Kol kas „Microsoft“ signalizuoja, kad programa startuoja nuo didelio kiekio pavadinimų ir turėtų būti plečiama. Vis dėlto vartotojams verta sekti oficialias sąlygas: skirtingų žaidimų, regionų ir leidėjų atvejais galimi išimtiniai apribojimai, o galutinis funkcijos veikimas priklausys nuo to, kaip bus sureguliuota licencijų priskyrimo politika.

  • RTV Euro AGD įsiutino žaidėjus: reklamuodami GTA 6 parodė DI „gameplay“ ir sulaukė audros

    RTV Euro AGD įsiutino žaidėjus: reklamuodami GTA 6 parodė DI „gameplay“ ir sulaukė audros

    Birželio pabaigoje ir liepos pradžioje „Rockstar Games“ pradėjo vieną didžiausių pastarojo meto žaidimų rinkodaros kampanijų ir partnerystes, susijusias su „Grand Theft Auto VI“. Kartu startavo ir išankstinių užsakymų banga, todėl prekybininkai siekia patraukti pirkėjų dėmesį kuo ryškesnėmis vitrinomis.

    Tačiau Lenkijos elektronikos prekybos tinklas „RTV Euro AGD“ atsidūrė kritikos centre po to, kai vienoje parduotuvėje, kaip teigiama socialiniuose tinkluose, televizorių ekspozicijoje rodė „GTA 6“ išankstinę prekybą lydintį vaizdo klipą. Įrašas, kuriame matyti ekranai su reklamine medžiaga, ėmė sparčiai plisti platformoje X.

    Internautai greitai atkreipė dėmesį, kad rodomas klipas neatrodo kaip oficiali kūrėjų publikuota medžiaga. Komentaruose pabrėžiama, jog vaizdas nepanašus nei į „Rockstar Games“ išleistus anonsus, nei į viešai pristatytus „GTA 6“ reklaminius fragmentus.

    Kritikos esmė ta, kad, vartotojų vertinimu, parduotuvėje demonstruotas vaizdas galėjo būti sugeneruotas naudojant dirbtinis intelektas, o ne gautas iš oficialių šaltinių. Žaidėjai atkreipia dėmesį į būdingus požymius, tokius kaip nenatūralios animacijos, keistos detalės ir bendras vaizdo nenuoseklumas.

    Ši situacija išryškino platesnę problemą, su kuria susiduria kūrybinės industrijos ir rinkodara: auditorijos jautrumą DI naudojimui, ypač kai kalbama apie itin laukiamus, stiprią gerbėjų bendruomenę turinčius projektus. Žaidimų bendruomenė dažnai griežtai vertina bandymus pristatymuose naudoti neautentiškus ar klaidinančius vaizdus, nes tai gali sudaryti įspūdį, kad vartotojui žadama tai, ko iš tikrųjų nėra.

    Ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad reklamoje svarbiausia aiškiai atskirti, kas yra oficiali medžiaga, o kas tik vizualizacija ar konceptas. Kai tokia riba išnyksta, kyla reputacinė rizika: pirkėjai gali suabejoti tiek reklamos skaidrumu, tiek pačios akcijos patikimumu.

    Kol kas viešo patvirtinimo, kokios kilmės buvo parduotuvėje rodyta medžiaga, nėra, tačiau pats atvejis jau tapo pamoka rinkodaros komandoms. Rinkoje, kur pasitikėjimas ir autentiškumas lemia pardavimus, ypač didelę reikšmę turi tai, ar naudojami kūrėjų patvirtinti kadrai ir ar aiškiai nurodoma, jei vaizdas yra sugeneruotas.

  • DLSS 5 nustebino „Red Dead Redemption“ gerbėjus: sena žaidimo grafika atrodo beveik kaip nauja

    DLSS 5 nustebino „Red Dead Redemption“ gerbėjus: sena žaidimo grafika atrodo beveik kaip nauja

    2010 metais pasirodęs „Red Dead Redemption“ jau laikomas klasika, tačiau bėgant metams jo grafika neišvengiamai paseno. Nors daug dėmesio šiandien atitenka „Red Dead Redemption 2“, pirmoji dalis vis dar turi ištikimą bendruomenę ir dažnai minima kaip vienas ryškiausių vesternų žaidimų.

    Naujų vilčių senesniems žaidimams suteikia „Nvidia“ kuriama vaizdo mastelio didinimo technologija DLSS 5. Pastaruoju metu internete išplito demonstracijos, kuriose matyti, kaip ši funkcija gali vizualiai pagyvinti senesnius projektus, išryškindama detales ir sušvelnindama vaizdo trūkumus, būdingus ankstesnės kartos grafikai.

    Testuose, publikuotuose „Youtube“, labiausiai išsiskiria ryškesni personažų modeliai, geriau atkurtos tekstūros ir natūralesnis apšvietimas. Žiūrovai komentaruose dažniausiai akcentuoja, kad toks patobulinimas ypač tinka senesniems žaidimams, kuriems trūksta šiuolaikinio vizualinio šlifavimo.

    DLSS 5 kontekste dalis žaidėjų anksčiau kritikavo tai, kad vaizdo apdorojime pernelyg aktyviai pasitelkiamas DI, o kai kuriuose naujų žaidimų pavyzdžiuose esą matyti nepageidaujami veidų ar smulkių detalių pokyčiai. Vis dėlto senesnių žaidimų atveju tokie sprendimai neretai vertinami palankiau, nes pagrindinis tikslas čia yra atnaujinti pasenusį vaizdą, o ne keisti meninį stilių.

    „Nvidia“ yra pranešusi, kad DLSS 5 startas numatytas šių metų rudenį. Jei technologija realiomis sąlygomis pateisins lūkesčius, ji gali tapti vienu svarbiausių argumentų, kodėl seni žaidimai kompiuteriuose atrodys patraukliau net ir be oficialių perleidimų ar brangių remasterių.

  • Degalų kainos šią savaitę tik brangs? Ekspertai paaiškina, kas stumia benziną ir dyzeliną aukštyn

    Degalų kainų šuolis po valstybės taikytų laikinos paramos priemonių pabaigos virto nemalonia žinia vairuotojams: ekspertai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis benzinas ir dyzelinas degalinėse gali brangti toliau. Pirmasis kainų pakilimas siejamas su mokesčių pokyčiais, tačiau vėlesnę dinamiką vis labiau lemia rinka.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad vienkartinis kainų šoktelėjimas po PVM lengvatos pabaigos buvo tik pradžia. Tolesniems pokyčiams įtaką daro didmeninės degalų kainos, naftos kotiruotės ir valiutų kursai, todėl kainų kreivė gali išlikti kylanti net ir be naujų sprendimų dėl mokesčių.

    Kodėl kainos kyla ir po mokesčių?

    Degalų rinkoje dažnai veikia keli veiksniai vienu metu: mokesčiai, naftos perdirbimo maržos, logistikos kaštai ir paklausa. Ekspertai teigia, kad didžiausi rinkos dalyviai kainas skaičiuoja pagal panašius principus kaip ir anksčiau, tačiau prie galutinės sumos prisideda pasikeitęs PVM tarifas ir brangstantys ištekliai.

    Prie kainų spaudimo prisideda ir įtampa tarptautinėse energijos žaliavų rinkose. Jei naftos ir dyzelino biržose išliks didesnės kainos, o eurui silpnėjant importas brangs, degalinėse tai gali atsispindėti per kelias dienas, ypač didėjant didmeninių tiekėjų kainoms.

    Kada pildytis baką šią savaitę?

    Vertinant prognozes, vairuotojams svarbiausia suprasti paprastą taisyklę: jei didmeninės kainos kyla, degalinės dažniausiai kainas koreguoja su kelių dienų vėlavimu. Dėl to savaitės pradžioje dar gali pasitaikyti pigesnių pasiūlymų, tačiau bendra kryptis, tikėtina, išliks kylanti.

    Ekspertai taip pat pastebi trumpalaikius paklausos šuolius, kai vairuotojai skuba prisipilti degalų prieš numatomą brangimą. Tokiais atvejais kai kuriose vietose greičiau ištuštėja talpyklos, o degalinės skuba papildyti atsargas jau brangesne didmenine kaina, todėl kainų kilimas gali būti dar labiau paspartintas.

    Kas vyksta rinkos lyderių akcijose?

    Degalų kainų augimas dažnai persiduoda ir į energetikos įmonių lūkesčius: investuotojai vertina, kaip brangesnė žaliava ir aukštesnės perdirbimo maržos paveiks finansinius rezultatus. Dėl to rinkoje gali stiprėti nuotaikos, kad didieji perdirbėjai ir tiekėjai uždirbs daugiau, ypač kai pasaulinės rafinavimo maržos išlieka aukštos.

    Analitikai pabrėžia, kad akcijų kainas lemia ne vien vidaus degalų politika, bet ir platesnės makroekonominės sąlygos, įskaitant energijos išteklių kainas pasaulyje ir dividendų lūkesčius. Pastarieji dažnai sustiprėja, kai valstybės valdomoms įmonėms keliami aukštesni pelno paskirstymo tikslai.

  • Elektromobiliai kaip namų baterija: ką siūlo EEA ir kiek Europa gali sutaupyti iš OZE

    Europos aplinkos agentūra (EEA) pabrėžia, kad spartesnis atsinaujinančių energijos išteklių (OZE) diegimas Europoje tampa ne tik klimato politikos, bet ir energetinio saugumo klausimu. Mažesnė priklausomybė nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių reiškia mažesnį pažeidžiamumą kainų šuoliams ir tiekimo sutrikimams.

    EEA direktorė Leena Yla-Mononen akcentuoja, kad OZE plėtra, didesnis energijos vartojimo efektyvumas ir žiedinės ekonomikos sprendimai yra kertiniai žingsniai, siekiant mažinti Europos priklausomybę nuo importo. Pasak jos, tai taip pat gali sumažinti energijos kainų svyravimų poveikį tiek namų ūkiams, tiek verslui.

    Kaip OZE amortizuoja kainų šokus

    EEA vasarą paskelbtame vertinime įspėjama, kad Europos Sąjunga išlieka jautri išoriniams sukrėtimams, nes dujų kainos vis dar smarkiai veikia elektros energijos didmenines kainas. Agentūra skaičiavo, kad dujų kainų svyravimai 2026 metų pradžioje iki balandžio vidurio galėjo kainuoti Europos Sąjungai iki 13 mlrd. eurų.

    Tuo pačiu laikotarpiu OZE indėlis, EEA vertinimu, vartotojams leido sutaupyti apie 29 mlrd. eurų. Agentūra OZE vadina vienu efektyviausių amortizatorių, kuris mažina energijos sistemos priklausomybę nuo brangstančių iškastinių išteklių.

    Elektromobiliai ir tinklo lankstumas

    EEA atkreipia dėmesį, kad kainų pikai dažnai sutampa su šaltuoju sezonu, kai išauga paklausa, o sistemoje prireikia daugiau lanksčių pajėgumų. Dėl to vis svarbesni tampa energijos kaupimo sprendimai, kurie gali suteikti papildomą saugumo buferį vartotojams.

    Vienas iš akcentuojamų scenarijų yra elektromobilių baterijų panaudojimas kaip energijos rezervo namų ūkiams. Tai siejama su vadinamuoju dvikrypčiu įkrovimu, kai sukaupta energija gali būti atiduodama atgal į tinklą arba naudojama namui aprūpinti elektra didelių kainų ar piko metu.

    „Didelių kainų laikotarpiais elektromobilių baterijose sukaupta energija galėtų būti grąžinama į tinklą arba naudojama namams aprūpinti elektra“, – sakė Leena Yla-Mononen.

    Pasak EEA, tokie sprendimai ypač aktualūs apsaugant pažeidžiamiausius namų ūkius, tačiau jiems reikalingos aiškios taisyklės, tinklo techniniai sprendimai ir rinkos mechanizmai. Praktikoje tai reiškia investicijas į išmanųjį tinklą, įkrovimo infrastruktūrą ir kaupimo technologijų integraciją.

    Miestams OZE plėtra sudėtingesnė

    EEA vadovė pažymi, kad miestams vietinių OZE šaltinių plėtra dažnai yra sunkesnė dėl ribotos erdvės ir infrastruktūros, kuri daug kur vis dar paremta iškastiniu kuru. Tai apima ir energetikos, ir transporto sistemas, kuriose perėjimas prie švaresnių sprendimų reikalauja koordinuotų investicijų.

    Nors vėjo turbinų diegimą miestuose dažnai riboja erdvės ir planavimo reikalavimai, realistiškesnis kelias yra saulės elektrinės ant stogų ir kitų tinkamų paviršių. EEA vertinimu, šių sprendimų plėtrą gali paspartinti savivaldybių ar nacionalinė finansinė parama, ypač ten, kur svarbu mažinti energijos skurdo riziką.

  • Prie Latvijos sienos su Rusija startuoja Baltijos gynybos linija: kaip ji jungsis su Lenkijos Rytų skydu

    Prasidėjo darbai Balvi regione

    Latvijos šiaurės rytuose, Balvi regione prie sienos su Rusija, pradėti Baltijos gynybos linijos statybos darbai. Apie tai pranešė Latvijos valstybinė nekilnojamojo turto agentūra, koordinuojanti dalį infrastruktūros projektų.

    Ši iniciatyva – tai planuojamų įtvirtinimų grandinė palei Baltijos valstybių rytines sienas. Tikslas – sustiprinti NATO rytinį flangą ir didinti atgrasymo priemonių efektyvumą.

    Kokie įtvirtinimai bus įrengiami?

    Numatyti inžineriniai sprendimai apima prieštankinius griovius, bunkerių elementus ir betonines kliūtis, dažnai vadinamas drakono dantimis. Tokios priemonės skirtos sulėtinti technikos judėjimą ir sudaryti sąlygas greitesnei gynybinei reakcijai.

    Latvijoje šiam etapui skiriama daugiau nei 12 000 000 eurų iš valstybės biudžeto. Darbus planuojama užbaigti 2027 metų rudenį, tačiau konkretūs terminai gali priklausyti nuo rangos, tiekimo ir saugumo situacijos regione.

    Anksčiau 2024 metais Latvijos ginkluotosios pajėgos prie Dauguvos, Selijos poligone, įrengė bandomąjį linijos ruožą. Ten inžineriniai daliniai ir išminuotojai dirbo kartu su JAV kariuomenės ir Danijos pajėgų vienetais, dislokuotais regione.

    Kaip projektas susijęs su Rytų skydu?

    Baltijos gynybos linija yra bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos projektas, kurio įgyvendinimą šalių gynybos ministrai suderino Rygoje 2024 metais. Jo esmė – vieningas požiūris į sienų fortifikaciją ir kliūčių sistemą, kuri prireikus veiktų kaip vientisa gynybos infrastruktūra.

    Numatoma, kad ateityje ši linija bus derinama ir su Lenkijos Rytų skydu – programa, orientuota į Lenkijos sienų su Rusija ir Baltarusija saugumą. Rytų skydo koncepcijoje akcentuojami tiek fiziniai įtvirtinimai pasienyje, tiek stebėjimo ir oro erdvės kontrolės sprendimai.

    Latvijos rytinė siena yra daugiau nei 450 kilometrų: per 280 kilometrų sudaro siena su Rusija, o apie 170 kilometrų – siena su Baltarusija. Tokia geografija lemia, kad ilgalaikė infrastruktūra tampa viena iš nuolatinių saugumo politikos krypčių.

  • Nuolatinė JAV bazė Lenkijoje: finansų ministras žada lėšas, jei bus politinis sprendimas

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis pareiškė, kad, priėmus politinį sprendimą, valstybės biudžete atsirastų lėšų nuolatinei JAV karinei bazei Lenkijoje. Jo teigimu, saugumas yra absoliutus prioritetas planuojant viešuosius finansus.

    Ministras kalbėjo G20 finansų vadovų susitikimo užkulisiuose Asheville mieste Šiaurės Karolinoje. Jis pabrėžė, kad kol kas nespekuliuoja dėl konkrečios projekto kainos, tačiau tvirtino, jog sprendimus lydėtų ir finansinis užtikrinimas.

    Biudžetas ir gynybos finansavimas

    A. Domańskis akcentavo, kad net ir augant valstybės skolai gynybos išlaidų mažinti neplanuojama. Pasak jo, Lenkija gynybai skiria apie 46 500 000 000 eurų per metus, tai yra maždaug 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Ministras taip pat nurodė, kad kitų metų biudžete gynybai numatytos lėšos turėtų būti panašaus lygio kaip ir šiemet. Jis atmetė ir poreikį tikslinti galiojantį biudžetą, taip signalizuodamas, kad išlaidos saugumui būtų planuojamos be skubių fiskalinių korekcijų.

    JAV, Rusija ir G20 fonas

    Kalbėdamas apie santykius su Vašingtonu, A. Domańskis teigė, kad saugumas išlieka pagrindine dvišalių ryšių ašimi, o Jungtinės Valstijos yra patikrintas strateginis sąjungininkas ir svarbus ekonominis partneris. Jo žodžiais, Lenkija iš JAV yra įsigijusi karinės įrangos už daugiau kaip 58 500 000 000 eurų.

    G20 kontekste ministras pabrėžė, kad Lenkijos pozicija dėl Rusijos nesikeičia ir išlieka suderinta su Europos Sąjunga. Jis pareiškė, kad nėra kalbos apie santykių normalizavimą su Rusija, kol tęsiasi karas prieš Ukrainą.

    „Nėra jokios kalbos apie santykių normalizavimą su Rusija“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Pasak ministro, Europos Sąjungos šalys taip pat demonstravo politinį solidarumą ir atsisakė dalyvauti bendroje nuotraukoje su Rusijos atstovais. Kartu jis pripažino, kad susitikimo šeimininkai turi teisę kviesti dalyvius, o Rusija formaliai išlieka G20 nare.

    Kinijos subsidijos ir prekybos įtampa

    Antroji svarbi G20 darbotvarkės kryptis, anot A. Domańskio, buvo pasauliniai prekybos disbalansai, įskaitant Kinijos prekybos perteklių. Ministras teigė, kad Kinija stipriai subsidijuoja eksportą, o tai daugelyje rinkų kuria nelygią konkurenciją.

    Jis pridūrė, kad Kinijos valiuta, ministro vertinimu, yra reikšmingai nuvertinta, todėl tai papildomai skatina Kinijos eksportą kitų šalių sąskaita. A. Domańskis pabrėžė, kad Lenkija G20 diskusijose ketina laikytis principinės pozicijos dėl sąžiningos konkurencijos ir vieningo Europos Sąjungos fronto.

  • ES rengia didžiausią sankcijų paketą Rusijai: taikiklyje – karinė pramonė ir komponentų tiekimo spragos

    Europos Sąjunga rengia iki šiol didžiausią sankcijų paketą Rusijai, kuris šį kartą pirmiausia būtų nukreiptas į karinę pramonę ir ginkluotės gamybos grandines. Apie tai po ES gynybos ministrų susitikimo Wicklow, Airijoje, pranešė už užsienio reikalus atsakinga ES pareigūnė Kaja Kallas.

    Pasak jos, tikslas – realiai susilpninti Rusijos karinės technikos ir amunicijos gamybą, nes būtent ši sritis tiesiogiai palaiko karą prieš Ukrainą. K. Kallas pabrėžė, kad sankcijų veiksmingumas priklausys nuo to, kaip greitai bus užkirsti keliai sankcijų apėjimui.

    Komponentai iš Europos – kodėl tai vis dar vyksta?

    K. Kallas teigė, kad Ukraina ir toliau fiksuoja vakarietiškos kilmės detalių rusiškuose ginkluose, įskaitant raketas. Jos vertinimu, tai rodo, kad dabartiniai ribojimai ne visur įgyvendinami pakankamai griežtai, o tiekimo grandinėse vis dar lieka spragų.

    Tokiose schemose dažniausiai išnaudojami tarpininkai trečiosiose šalyse, prekių perklasifikavimas ir vadinamųjų dvejopo naudojimo prekių judėjimas, kai civilinės paskirties komponentai vėliau atsiduria kariniuose gaminiuose. ES institucijos pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiria ne tik naujiems draudimams, bet ir eksporto kontrolės bei muitinės rizikų valdymo stiprinimui.

    „Akivaizdu, kad nedarome pakankamai, kad tai sustabdytume“, – sakė Kaja Kallas.

    Ekonominis spaudimas ir karo logistika

    K. Kallas taip pat atkreipė dėmesį, kad spaudimą Rusijai didina ir Ukrainos veiksmai, nukreipti į Rusijos energetikos bei logistikos infrastruktūrą. Jos teigimu, smūgiai naftos perdirbimo objektams ir logistikos trikdymas apsunkina tiek kariuomenės aprūpinimą, tiek platesnį ekonomikos funkcionavimą.

    Be to, ji paminėjo Ukrainos pateikiamus vertinimus apie didelius Rusijos nuostolius fronte, teigdama, kad Rusija esą netenka daugiau nei 30 000 karių per mėnesį. Tokie skaičiai, pasak jos, tik stiprina argumentą, jog ekonominės priemonės turi būti nukreiptos į gebėjimą tęsti karą.

    Hibridinės grėsmės Europai ir pažadų kaina

    Rengiamas sankcijų paketas siejamas ir su Rusijos hibridiniais veiksmais prieš Europą, kurie, pasak K. Kallas, tampa vis rizikingesni. Jos vertinimu, Maskva „testuoja“ Europos ryžtą, todėl atsakas turi būti nuoseklus ir įgyvendinamas praktikoje.

    „Jei sakome: jeigu padarysite tai, mes padarysime ana, turime būti pasirengę tesėti žodį. Kitaip mūsų žodžiai mus silpnina“, – sakė Kaja Kallas.

    Ji pabrėžė, kad Europa ir toliau didins paramą Ukrainai bei investuos į savo gynybą. Pasak jos, tai yra patikimiausias būdas atgrasyti Rusiją nuo tolesnės eskalacijos ir sumažinti galimybes tęsti agresiją ilgą laiką.