CP v2

Blog

  • „SpaceX“ IPO gali sudrebinti biržas: taikosi į 68 mlrd. eurų ir perrašyti rekordus

    „SpaceX“ IPO gali sudrebinti biržas: taikosi į 68 mlrd. eurų ir perrašyti rekordus

    Elono Musko valdoma „SpaceX“ ruošiasi žingsniui, kuris gali tapti vienu reikšmingiausių Volstrito istorijoje: rinkoje daugėja signalų apie galimą bendrovės akcijų platinimą artimiausiu metu. Skelbiama, kad per pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) įmonė galėtų siekti pritraukti iki 68 mlrd. eurų.

    Tokio masto sandoris, jei pasitvirtintų, ne tik gerokai aplenktų iki šiol didžiausius pasaulio IPO, bet ir iš esmės pakeistų investuotojų požiūrį į kosmoso pramonę. Pastaraisiais metais ši rinka traukia kapitalą dėl palydovinio interneto, gynybos užsakymų ir augančio komercinių skrydžių tempo.

    Kas šiandien yra rekordininkai?

    Didžiausiu IPO istorijoje laikomas „Saudi Aramco“ akcijų platinimas, 2019 metų gruodį įvykęs Rijado vertybinių popierių biržoje. Tuomet bendrovė pritraukė apie 23,2 mlrd. eurų, o sandoris buvo svarbi Saudo Arabijos ekonominės transformacijos dalis, siekiant mažinti priklausomybę nuo naftos pajamų.

    Tarp didžiausių technologijų sektoriaus debiutų išsiskiria „Alibaba“, 2014 metais Niujorke pritraukusi apie 19,8 mlrd. eurų. Svarbus etalonas buvo ir „Facebook“ IPO 2012 metais, kai įmonė, šiandien veikianti kaip „Meta“, pritraukė apie 14,5 mlrd. eurų, nors prekybos startą lydėjo techniniai sutrikimai ir kainos svyravimai.

    Azijos gigantai ir finansų sektorius

    Tarp didžiausių sandorių dažnai minimi Japonijos vardai: „SoftBank Corp“ 2018 metų gruodį Tokijuje pritraukė apie 19,3 mlrd. eurų. Japonijos telekomunikacijų istorijoje ryški ir „NTT DoCoMo“ 1998 metų listingavimo banga, kai per akcijų platinimą surinkta apie 16,4 mlrd. eurų.

    Į didžiausiųjų sąrašą patenka ir Kinijos valstybiniai bankai, atspindintys šalies finansinės sistemos svorį po 2008 metų krizės. „Agricultural Bank of China“ 2010 metais per platinimą Šanchajuje ir Honkonge pritraukė apie 17,4 mlrd. eurų, o „Industrial and Commercial Bank of China“ 2006 metais analogišku keliu surinko apie 17,3 mlrd. eurų.

    Kodėl „SpaceX“ galėtų visus aplenkti?

    Jei „SpaceX“ išties pritrauktų iki 68 mlrd. eurų, tai būtų beveik tris kartus daugiau nei „Saudi Aramco“ rekordas. Toks šuolis reikštų, kad investuotojai „SpaceX“ vertina ne kaip vien tik raketų gamintoją, o kaip infrastruktūros ir paslaugų bendrovę, kurios pajamos siejamos ir su palydovinio ryšio plėtra, ir su ilgalaikiais valstybės kontraktais.

    Rinkai svarbu ir tai, kad didelio masto IPO dažnai tampa viso sektoriaus termometru: sėkmingas debiutas gali pakelti apetito kartelę ir kitoms kosmoso, gynybos ar pažangių ryšių bendrovėms. Tačiau investuotojai paprastai vertina ne tik potencialą, bet ir rizikas, įskaitant reguliavimo aplinką, kapitalo poreikį bei pelningumo perspektyvas.

  • Biržos kilo, bet nerimas nemažėja: konfliktas su Iranu kelia naftą, šauna „Lenovo“

    Biržos kilo, bet nerimas nemažėja: konfliktas su Iranu kelia naftą, šauna „Lenovo“

    Pasaulio finansų rinkos gegužės 22 dieną judėjo aukštyn, investuotojams kabinantis į viltį, kad JAV ir Irano derybose gali atsirasti proveržis. Tačiau optimizmą toliau slopina sutrikęs laivybos srautas Hormūzo sąsiauryje ir virš 90 eurų už barelį laikanti Brent naftos kaina.

    Europoje didieji indeksai prekybos pradžioje fiksavo prieaugį: Vokietijos DAX, Prancūzijos CAC 40 ir Euro Stoxx 50 kilo, o investuotojai jautriai reagavo į bet kokius signalus apie galimą įtampos mažėjimą. Kartu rinkos išlieka nervingos dėl infliacijos ir palūkanų normų perspektyvų, kurios priklauso ir nuo energijos kainų.

    Papildomos teigiamos nuotaikos Europoje atėjo iš Vokietijos, kur pirmojo ketvirčio ekonomikos augimo rodikliai atitiko lūkesčius, o vartotojų pasitikėjimas birželiui gerėjo. Tai svarbu rinkoms, nes euro zonos didžiausios ekonomikos atsigavimas pastaraisiais metais buvo trapus, o vidaus paklausa vis dar laikoma silpna grandimi.

    Azija tęsė ralį

    Azijos biržose taip pat dominavo teigiamos nuotaikos: Japonijos Nikkei 225 ūgtelėjo apie 2,7 proc., o regiono indeksai sekė iš paskos. Rinkos akcentavo lėtėjančią Japonijos infliaciją, kuri balandį, remiantis paskelbtais duomenimis, buvo nusileidusi iki žemiausio lygio per ketverius metus.

    Švelnėjanti infliacija investuotojams reiškia daugiau erdvės centriniams bankams neskubėti griežtinti politikos, nors energijos kainos dėl geopolitikos išlieka pagrindiniu rizikos veiksniu. Tarp augusių rinkų buvo Taivanas, Honkongas, Kinijos žemyninė rinka, Pietų Korėja, Australija ir Indija.

    Nafta brangi dėl Hormūzo

    Naftos kainas aukštyn stumia besitęsiantys sutrikimai Hormūzo sąsiauryje, kuriuo, pagal plačiai cituojamus tarptautinių energetikos institucijų vertinimus, keliauja reikšminga pasaulinės jūrinės naftos prekybos dalis. Dėl to bet koks nestabilumas regione greitai persiduoda degalų kainoms ir infliacijos lūkesčiams.

    Europos prekybos valandomis Brent nafta buvo pakilusi iki maždaug 91 euro už barelį, o JAV etaloninė nafta artėjo prie 85 eurų ribos. Palyginimui, prieš konflikto eskalaciją nafta buvo gerokai pigesnė, todėl dabartinis šuolis ypač jautrus transporto, aviacijos, pramonės ir vartojimo sektoriams.

    Auganti nafta tiesiogiai veikia obligacijų rinkas: kylant infliacijos lūkesčiams, dažnai kyla ir ilgalaikių obligacijų pajamingumai, o tai didina finansavimo kainą verslui ir gyventojams. JAV 10 metų obligacijų pajamingumas penktadienį buvo apie 4,57 proc., kiek atslūgęs nuo aukštesnių savaitės lygių.

    Valiutų rinkoje euras ir svaras JAV dolerio atžvilgiu ryškių pokyčių nerodė, o jenos kursą veikė ir infliacijos duomenys, ir rizikos apetitas pasaulio rinkose. Tokiose sąlygose investuotojai dažniau balansuojasi tarp saugių aktyvų ir augimo akcijų, priklausomai nuo naujienų srauto.

    „Lenovo“ šuolis po rezultatų

    Tarp ryškiausių dienos įvykių įmonių segmente išsiskyrė „Lenovo“ akcijų šuolis Honkongo biržoje, kai paskelbti ketvirčio rezultatai viršijo analitikų prognozes. Bendrovė nurodė, kad ketvirčio pajamos siekė apie 18,7 mlrd. eurų ir buvo maždaug 27 proc. didesnės nei prieš metus.

    Didžiausią impulsą augimui suteikė asmeninių kompiuterių, planšetinių kompiuterių ir išmaniųjų telefonų segmentas, kurio pajamos, kaip skelbta, augo apie penktadalį. Rinka tai vertina kaip signalą, kad po kelių metų svyravimų vartotojų elektronikos paklausa stabilizuojasi, o įmonės geriau suvaldo atsargų ciklus.

    Vis dėlto bendra kryptis rinkose išlieka priklausoma nuo geopolitikos ir energijos kainų: net ir kylant indeksams, investuotojai vertina scenarijus, kuriais nafta gali išlikti brangi ilgiau, o tai reikštų didesnį spaudimą kainoms ir lėtesnį palūkanų mažinimo tempą. Artimiausiu metu lemiami gali būti tiek JAV ir Irano derybų signalai, tiek realūs laivybos srautų pokyčiai Hormūzo sąsiauryje.

  • Šokiruojanti statistika: kur Europoje turtingiausi 0,1 proc. pasiima daugiausia pajamų

    Šokiruojanti statistika: kur Europoje turtingiausi 0,1 proc. pasiima daugiausia pajamų

    Turtingiausių 0,1 proc. gyventojų gaunamų pajamų dalis Europoje smarkiai skiriasi: Europos vidurkis siekia apie 4,5 proc., tačiau kai kuriose šalyse ši grupė pasiima daugiau nei 6 proc. visų pajamų. Naujausi World Inequality Database duomenys rodo, kad skirtumus daugiausia lemia mokesčių sistemos, perskirstymo mastas ir darbo užmokesčio nelygybė.

    Skaičiai apima 35 Europos valstybes, įskaitant Europos Sąjungos nares, šalis kandidates, ELPA valstybes ir Jungtinę Karalystę. Rodiklis skaičiuojamas pagal pajamas iki mokesčių ir socialinių išmokų, todėl jis labiau atspindi pirminę rinkos nelygybę, o ne tai, kas lieka po valstybės perskirstymo.

    Pagal naujausius duomenis pajamų dalis, tenkanti turtingiausiems 0,1 proc., svyruoja nuo 1,6 proc. Nyderlanduose iki 10,2 proc. Sakartvele. Tai reiškia, kad kai kur pajamos viršuje koncentruojasi kelis kartus stipriau nei kitose Europos dalyse, nors kalbama apie tą patį siaurą gyventojų sluoksnį.

    Kas pirmauja Europos Sąjungoje?

    Tarp Europos Sąjungos valstybių išsiskiria Estija, kur turtingiausi 0,1 proc. gauna apie 8,3 proc. visų pajamų. Toliau rikiuojasi Bulgarija su 7,5 proc. ir Lenkija su 7,0 proc., o tai rodo ryškesnę pajamų koncentraciją dalyje Vidurio ir Rytų Europos šalių.

    Virš 6 proc. ribos patenka ir kai kurios šalys kandidatės: Serbijoje rodiklis siekia apie 6,9 proc., Turkijoje – 6,1 proc. Tuo metu Danijoje (5,8 proc.) ir Rumunijoje (5,1 proc.) turtingiausio sluoksnio pajamų dalis taip pat viršija 5 proc.

    Didžiosios Vakarų Europos ekonomikos, neskaičiuojant Italijos, telkiasi gana arti viena kitos: Ispanijoje rodiklis siekia apie 5,0 proc., Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje – po maždaug 4,9 proc. Airija, su 4,8 proc., yra kiek aukščiau už Europos vidurkį.

    Kodėl rodikliai taip skiriasi?

    Ekonomistai pabrėžia, kad skirtingus rezultatus lemia ne vien atlyginimų lygiai, bet ir institucijos, kurios formuoja, kiek pajamų perskirstoma per mokesčius ir socialinę politiką. Vidurio ir Rytų Europoje perskirstymas dažnai būna silpnesnis, todėl prieš mokesčius matoma didesnė pajamų koncentracija viršuje.

    „Šalys skiriasi tuo, kiek jos perskirsto pajamas per mokesčius ir socialinę politiką, o Vidurio ir Rytų Europoje perskirstymas dažnai yra mažesnis“, – sakė University College London ekonomistas Pawelas Bukowskis.

    Kitas svarbus veiksnys – darbo rinkos struktūra: kolektyvinių derybų stiprumas, darbo užmokesčio suspaudimas, nedarbo lygis ir socialinio draudimo aprėptis. Šalyse, kur kolektyvinės derybos stipresnės ir socialinė apsauga platesnė, pajamų atotrūkis iki mokesčių paprastai būna mažesnis, todėl ir 0,1 proc. dalis atrodo kuklesnė.

    Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį į metodinius skirtumus, kurie gali paveikti palyginimus: skirtingas kapitalo pajamų apskaitymas, deklaravimo taisyklės, neoficialios ekonomikos mastas ar pensijų sistemų ypatumai. Dėl to dalis šalių gali atrodyti labiau nelygios ne vien dėl realios pajamų koncentracijos, bet ir dėl to, kaip pajamos patenka į administracinius duomenis.

    Žemiau lentelėje esančios šalys dažnai pasižymi mažesne pajamų koncentracija pačiame viršuje: Nyderlandai (1,6 proc.), Kipras (2,2 proc.), Juodkalnija, Slovėnija ir Belgija (po 2,3 proc.), Albanija ir Latvija (po 2,4 proc.). Italijos duomenys WID bazėje yra senesni ir siekia 2,0 proc. (2015 metais), tačiau kituose WID tyrimuose pateikiami ir aukštesni vertinimai naujesniais metais.

    Ilgalaikė tendencija Europoje

    Ilgo laikotarpio pjūvis rodo, kad turtingiausių 0,1 proc. pajamų dalis Europoje XX amžiaus viduryje buvo gerokai didesnė, vėliau iki aštuntojo dešimtmečio pabaigos ir devintojo dešimtmečio pradžios ryškiai smuko. Nuo devintojo dešimtmečio ji vėl augo, o po 2008 metų finansų krizės sumažėjo ir pastarąjį dešimtmetį išliko gana stabili.

    Naujausias apibendrintas rodiklis rodo, kad 2024 metais Europoje turtingiausi 0,1 proc. gavo apie 4,54 proc. visų pajamų. Vis dėlto šalių skirtumai išlieka dideli, todėl diskusijos apie mokesčių progresyvumą, kapitalo pajamų apmokestinimą ir kolektyvinių derybų vaidmenį greičiausiai tik stiprės.

  • „IBM“ akcijos šovė po Trumpo 1,7 mlrd. eurų plano: rinkos vertė pašoko kaip „Adidas“

    „IBM“ akcijos šovė po Trumpo 1,7 mlrd. eurų plano: rinkos vertė pašoko kaip „Adidas“

    „IBM“ akcijos ketvirtadienį ryškiai brango po JAV administracijos pranešimo apie daugiau kaip 1,7 mlrd. eurų vertės federalinę paramą kvantinių kompiuterių sektoriui. Rinkos reakcija buvo audringa: investuotojai puolė pirkti su kvantinėmis technologijomis siejamų bendrovių akcijas.

    Didžiausia paketo dalis numatyta „IBM“: bendrovei skiriama apie 861 mln. eurų kvantinių lustų gamybos pajėgumams plėsti ir steigti specializuotą gamybos liniją. Tai pristatoma kaip platesnės strategijos dalis, kuria siekiama sustiprinti JAV lyderystę kvantinių technologijų ir pažangiosios gamybos srityse.

    Likusi paramos dalis bus paskirstyta dar aštuonioms kvantinių technologijų įmonėms, tarp jų „GlobalFoundries“, taip pat „D-Wave Quantum“, „Rigetti Computing“, „Infleqtion“, „Quantinuum“, „PsiQuantum“, „Atom Computing“ ir „Diraq“. Skelbiama, kad valdžia mainais numato įsigyti įvairaus dydžio akcijų paketų, taip tiesiogiai prisidėdama prie sektoriaus finansavimo.

    Po naujienų „IBM“ akcijų kaina pakilo daugiau nei 12 proc., o bendrovės rinkos kapitalizacija ūgtelėjo daugiau kaip 23,2 mlrd. eurų. Šis šuolis savo dydžiu buvo prilygintas maždaug „Adidas“ rinkos vertei, pabrėžiant, kokio masto buvo investuotojų euforija.

    Kodėl rinka taip sureagavo?

    Rinkose kvantinis skaičiavimas laikomas viena svarbiausių būsimų technologinių platformų, galinčių išspręsti uždavinius, kurie klasikiniams kompiuteriams būtų per sudėtingi arba užimtų neproporcingai daug laiko. Dėl to investuotojai itin jautriai reaguoja į valstybės paramos signalus, nes jie mažina finansavimo riziką ir trumpina kelią nuo laboratorijų iki komercinių produktų.

    „IBM“ pranešė, kad pagal susitarimą su JAV Prekybos departamentu kuriama atskira bendrovė „Anderon“, kuri turėtų veikti kaip specializuota kvantinė liejykla. Nurodoma, kad pagrindinė veikla bus koncentruota Olbanyje, Niujorko valstijoje, o tikslas yra gaminti pažangius kvantinius plokštelių ruošinius dideliu mastu.

    „Tai vienas reikšmingiausių JAV Vyriausybės įsipareigojimų kvantiniams tyrimams ir plėtrai, siekiant, kad Jungtinės Valstijos gamintų didžiąją dalį pasaulio kvantinių plokštelių ruošinių“, – teigiama „IBM“ pranešime.

    Kvantinių kompiuterių pažadas ir rizikos

    Kvantiniai kompiuteriai kuriami tam, kad tam tikras skaičiavimo užduotis atliktų nepalyginamai greičiau nei įprasti kompiuteriai, ypač optimizavimo, medžiagų mokslo ar sudėtingo modeliavimo srityse. Analitikai pabrėžia, kad didžiausia vertė artimiausiais metais gali atsirasti iš praktinių taikymų, tokių kaip cheminių procesų modeliavimas, naujų medžiagų kūrimas ar farmaciniai tyrimai.

    Kartu didėja ir strateginis saugumo aspektas: pažangūs kvantiniai kompiuteriai ateityje teoriškai galėtų kelti grėsmę daliai šiandien naudojamų šifravimo metodų. Dėl to valstybės vis dažniau investuoja ne tik į skaičiavimo galią, bet ir į vadinamąją postkvantinę kriptografiją, kuri turėtų apsaugoti ryšius ir duomenis nuo būsimų pajėgumų.

    Europa atsilieka finansavimo mastu

    Europoje taip pat veikia ryškūs kvantinių technologijų žaidėjai, tačiau rinkos dalyviai dažnai pažymi, kad finansavimo apimtys čia paprastai kuklesnės nei JAV ar Kinijoje. Tarp labiau matomų pavyzdžių minimos Suomijos IQM ir Prancūzijos „Pasqal“, o Jungtinėje Karalystėje kapitalo pritraukė „Oxford Quantum Circuits“.

    Europos Sąjunga per pastarąjį dešimtmetį stiprino kvantinius tyrimus per Quantum Flagship iniciatyvą, tačiau komercinė ekosistema vis dar laikoma fragmentuota. Naujas JAV paketas gali sustiprinti spaudimą Europos vyriausybėms didinti paramą vietinėms įmonėms ir spartinti technologijų perkėlimą į pramonę.

  • Turkų pasaulis jungiasi DI šuoliui: OTS tariasi dėl šviesolaidžio, logistikos ir palydovų

    Turkų pasaulis jungiasi DI šuoliui: OTS tariasi dėl šviesolaidžio, logistikos ir palydovų

    Turkistane įvykęs neformalus Turkų valstybių organizacijos (OTS) viršūnių susitikimas parodė, kad blokas vis labiau orientuojasi į skaitmeninę darbotvarkę: nuo DI reguliavimo ir kibernetinio saugumo iki logistikos grandinių skaitmeninimo. Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas susitikime akcentavo, kad OTS neturi geopolitinių ar karinių ambicijų, o siekia pragmatiškos ekonominės, technologinės ir kultūrinės partnerystės.

    Susitikime dalyvavę Kazachstano, Uzbekistano, Kirgizijos, Azerbaidžano ir Turkijos lyderiai kalbėjo ir apie OTS Plus formato idėją, kuri leistų į projektus įtraukti ir ne organizacijos nares. Tokia kryptis atspindi platesnę regioninę tendenciją, kai skaitmeniniai standartai ir infrastruktūra tampa bendradarbiavimo pagrindu net ir skirtingose politinėse erdvėse.

    DI ir kibernetinis saugumas

    Vienas svarbiausių susitikimo akcentų buvo DI ir skaitmeninių paslaugų plėtra. Šalys aptarė e. valdžios sprendimus, nacionalines teisinio reguliavimo priemones ir galimybes suderinti požiūrį į atsakingą DI naudojimą, kad technologijos būtų diegiamos greičiau ir saugiau.

    Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pabrėžė, kad didėjant skaitmenizacijai daugėja ir naujos kartos grėsmių duomenų bazėms bei kritinei infrastruktūrai, todėl kibernetinis saugumas turi tapti tokia pat būtina valstybės apsaugos dalimi kaip sausumos, oro ar jūrų saugumas.

    „Naujos kartos grėsmės mūsų duomenų bazėms ir kritinei infrastruktūrai yra skaitmeninės transformacijos dalis, kurią privalome valdyti itin atsargiai“, – sakė Recepas Tayyipas Erdoganas.

    Logistika, e. muitinė ir šviesolaidis

    Didelis dėmesys skirtas regiono logistikos potencialui ir skaitmeninių transporto koridorių kūrimui. Aptarta skaitmeninių logistikos platformų integracija ir elektroninių muitinės dokumentų tarpusavio pripažinimas, o šalys pažymėjo, kad jau yra perėjusios prie naujesnės e. leidimų sistemos, kuri turėtų mažinti biurokratiją vežėjams.

    Al-Farabi Kazachstano nacionalinio universiteto dėstytojas Suyinbay Suyudikov teigė, kad muitinės procesų skaitmeninimas gali kardinaliai sutrumpinti procedūras, kurios anksčiau trukdavo kelias dienas. Pasak jo, gerai suderintos sistemos realiai leidžia pereiti prie minutėmis skaičiuojamo dokumentų patikrinimo, tačiau tai priklauso ir nuo duomenų mainų patikimumo.

    „Tai, kas anksčiau užtrukdavo 4–5 dienas, skaitmenizuotose procedūrose gali sutrumpėti iki 40–50 minučių“, – sakė Suyinbay Suyudikov.

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas išskyrė planuojamą Transkaspijos šviesolaidžio linijos startą, kuri turėtų sujungti Azerbaidžaną ir Kazachstaną. Ši infrastruktūra vertinama kaip svarbi sąlyga duomenų srautams, debesijos paslaugoms ir regioninėms skaičiavimo galimybėms, kurios tampa kritiškos DI sprendimams.

    Kazachstano DI ir skaitmeninės plėtros ministras bei vicepremjeras Zhaslanas Madiyevas pabrėžė, kad tokie ryšio projektai gali padėti pritraukti dideles technologijų bendroves ir debesijos paslaugų teikėjus, o regionui tai reikštų daugiau investicijų į duomenų centrus ir didelio našumo skaičiavimą.

    Palydovai ir skaitmeninis paveldas

    Uzbekistano prezidentas Shavkatas Mirziyoyevas dėmesį nukreipė į klimato rizikų stebėseną, kuri regione tampa vis aktualesnė dėl karščio bangų ir vandens trūkumo. Pasak susitikime aptartos informacijos, Uzbekistanas, Turkija ir Kazachstanas kartu kuria „CubeSat“ tipo palydovą, kurį planuojama paleisti 2027 metais, o projektas turėtų prisidėti prie aplinkos stebėsenos ir mokslinių tyrimų.

    „Kiekviena šalis prisideda savo technologijomis, o pats projektas rodo, kad galima kurti ir platesnę palydovų grupę“, – sakė Zhaslanas Madiyevas.

    Skaitmeninė darbotvarkė apėmė ir kultūros sritį. Turkistane oficialiai pažymėtas Turkų civilizacijos centro kūrimo startas, o lygiagrečiai planuojama plėtoti skaitmeninę platformą, kurioje būtų kaupiami ir saugomi istoriniai bei kultūriniai duomenys apie regiono paveldą.

    OTS generalinis sekretorius Kubanychbekas Omuralievas akcentavo, kad centro įsteigimas turi strateginę reikšmę sistemingam tyrimui, paveldo išsaugojimui ir tarptautiniam jo pristatymui. Tuo metu Turkų kultūros ir paveldo fondo vadovė Aktoty Raimkulova pabrėžė, kad tikslas yra suvienodinti skaitmeninį formatą, kad turinys būtų lengvai pasiekiamas globaliai auditorijai.

    „Mums svarbu, kad bet kuris žmogus pasaulyje, apsilankęs platformoje, galėtų pamatyti šiandien išlikusį turtingą paveldą“, – sakė Aktoty Raimkulova.

  • „Candela“ skraidantys keltai žada perversmą: ar sugrąžins keleivius į vandenį Europoje?

    „Candela“ skraidantys keltai žada perversmą: ar sugrąžins keleivius į vandenį Europoje?

    Naujos kartos keltas Stokholme

    Stokholmo Frihamneno uoste Švedijos bendrovės „Candela“ vadovas Gustavas Hasselskogas pristato „P12“ – elektrinio keleivinio kelto prototipą. Tai 30 vietų laivas, kuris, skirtingai nei įprasti keltai, plaukdamas pakyla virš vandens ir juda beveik be bangavimo.

    „P12“ naudoja povandeninius sparnus, todėl kelionė tampa tylesnė, lygesnė, o už laivo beveik nelieka bangos pėdsako. Tokia savybė svarbi miestams, kuriuose intensyvus eismas vandeniu kelia triukšmą ir ardo krantines.

    „Įjungiame pilną galią, o tada laivas pakyla virš vandens ir plaukiame maždaug 25 mazgų greičiu“, – sakė kapitonas Larsas Billströmas.

    Kaip veikia povandeniniai sparnai

    Pagrindinis „P12“ principas – sumažinti pasipriešinimą vandeniui: pakilus ant sparnų, korpusas beveik nebesiliečia su vandens paviršiumi. Pasak kūrėjų, taip pasipriešinimas sumažėja apie 80–85 proc., o tai tiesiogiai mažina energijos sąnaudas.

    Vis dėlto tokia konstrukcija nėra paprasta, nes laivo svorio centras yra aukščiau už keliamąją jėgą, todėl stabilumas tampa inžineriniu iššūkiu. „Candela“ teigia jį sprendžianti kompiuteriais, jutikliais ir programine įranga, kurie realiuoju laiku koreguoja sparnų kampą šimtą kartų per sekundę.

    „Sparnų sistema koreguojama 100 kartų per sekundę, todėl plaukimas tampa gerokai sklandesnis“, – sakė „Candela“ komunikacijos vadovas Mikaelis Mahlbergas.

    Elektrifikacijos pažadas ir realūs barjerai

    Kompanija tikina, kad pereinant nuo dyzelinių keltų prie elektrinių, daugiausia laimima dėl mažesnių eksploatacinių sąnaudų ir teršalų sumažinimo. Vandens transportui elektrifikacija laikoma sudėtingesne nei kelių transportui, nes laivams reikia daug energijos, o baterijos, lyginant su skystais degalais, turi mažesnį energijos tankį.

    „Candela“ akcentuoja, kad hidrofoil technologija leidžia „išspręsti baterijų problemą“ mažinant energijos poreikį, o įkrovimas esą trunka apie vieną valandą. Toks ciklas ypač svarbus priemiestiniams maršrutams, kuriuose laivai turi dažnai grįžti į prieplauką ir greitai vėl išplaukti.

    „Sumažiname energijos sąnaudas maždaug 80 proc., todėl eksploatuoti yra gerokai pigiau nei tradicinius dyzelinius keltus“, – sakė Gustavas Hasselskogas.

    Užsakymų banga už Europos ribų

    „Candela“ praneša sulaukianti užsakymų iš Indijos, Tailando, Saudo Arabijos, Maldyvų ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Tarp didžiausių minimas Norvegijos sandoris dėl 20 keltų – tai būtų vienas stambiausių elektrinių hidrofoil tipo keleivinių laivų užsakymų.

    Tuo pat metu pati Europa, bendrovės vertinimu, išlieka lėčiausia rinka: viešųjų pirkimų procedūros ir politiniai sprendimai užtrunka, o naujos technologijos transporto sektoriuje dažnai susiduria su ilgu sertifikavimo bei infrastruktūros pritaikymo keliu.

    „Perėjimas prie naujos technologijos Europoje užtrunka ilgai dėl politinių sprendimų ir viešųjų pirkimų procesų“, – sakė Gustavas Hasselskogas.

    Plėtra ir ambicija augti keturis kartus

    Šiaurėje nuo Stokholmo esančioje gamykloje „Candela“ didina „P12“ gamybos apimtis, o kartu planuoja plėtrą Lenkijoje. Bendrovė skelbia norinti per artimiausius metus išaugti nuo 250 iki 1 000 darbuotojų, kad galėtų patenkinti augančią paklausą.

    G. Hasselskogas pabrėžia, kad vien technologijos neužtenka: augimą turi lydėti darbuotojų pritraukimas ir organizacinė kultūra. Jo teigimu, siekiama kurti aplinką, kuri skatintų kūrybiškumą ir greitą sprendimų priėmimą, o ne baimės valdomą valdymo stilių.

    „Vandens keliai yra seniausia transporto forma Europoje ir pasaulyje, tačiau šiandien jie neišnaudojami. Norime sugrąžinti žmones į vandenį nauju būdu“, – sakė Gustavas Hasselskogas.

  • Šerloko Holmso mirtis atgijo Alpėse: gerbėjai per jubiliejų surengė tikrą piligrimystę

    Šerloko Holmso mirtis atgijo Alpėse: gerbėjai per jubiliejų surengė tikrą piligrimystę

    Tarptautinė Šerloko Holmso diena šiemet minima ne tik Londone, bet ir Šveicarijos Alpėse, kur literatūros gerbėjai atkūrė vieną garsiausių fikcinių scenų. Šerloko Holmso draugijos nariai iš Londono gegužės 3 dieną atvyko prie Reichenbacho krioklio ir suvaidino lemtingą detektyvo susidūrimą su profesoriumi Džeimsu Moriarčiu.

    Ši data gerbėjams svarbi dėl 1893 metais publikuoto pasakojimo „Paskutinė byla“, kuriame Holmsas dingsta kartu su priešu, nugarmėjęs nuo krioklio. Istorijoje daktaras Džonas Vatsonas prie vandens randa atsisveikinimo laišką, o skaitytojams tuomet buvo pasiųstas aiškus signalas, kad detektyvo daugiau nebebus.

    Skandalas, privertęs autorių persigalvoti

    Seras Artūras Konanas Doilis Holmsą iš pradžių planavo nužudyti galutinai, nes baiminosi, kad detektyvinės istorijos užgožia jo rimtesnius kūrinius. Tačiau visuomenės reakcija buvo tokia stipri, kad sprendimas tapo vienu garsiausių literatūros konfliktų tarp autoriaus ir auditorijos.

    Po maždaug dešimtmečio rašytojas herojų sugrąžino apsakyme „Tuščio namo nuotykis“, paaiškindamas, kad Holmsas mirtį tik suvaidino ir išsigelbėjo. Šis siužeto posūkis iki šiol laikomas vienu ankstyvųjų popkultūros pavyzdžių, kai veikėjo likimą pakeitė masinis skaitytojų spaudimas.

    Viktorijos laikų kostiumai ir maršrutas pagal siužetą

    Šerloko Holmso draugija Londone įkurta 1951 metais ir vienija kolekcininkus, akademikus bei ištikimiausius Konano Doilio kūrybos skaitytojus. Į Šveicariją atvykę nariai rengėsi Viktorijos laikų stilistikos drabužiais, o kelionę planavo taip, kad ji primintų apsakyme aprašytą maršrutą.

    Dalis kelionės vyko istoriniais autobusais, vėliau grupė kilo dantračiu geležinkeliu, vedančiu į kalnus prie krioklio. Reichenbacho krioklys detektyvinės literatūros geografijoje tapo išskirtiniu tašku ir dėl to, kad pats Konanas Doilis 1893 metais lankėsi šiame regione, o įspūdingą vietovę perkėlė į kūrinį.

    „Tai yra piligrimystė“, – sakė Filipas Porteris, vienas renginio dalyvių, suvaidinęs Šerloką Holmsą.

    „Vieta nepaprastai dramatiška: garsas, fonas ir nuolat krintančio vandens muzika“, – pridūrė jis.

    Moriarčį vaidinęs Piteris Horoksas pasakojo, kad po kelių dienų su piktadario kostiumu grįžti į kasdienybę būna keista. „Keistas jausmas nusivilkti šiuos drabužius. Po kurio laiko tikrai imi gyventi vaidinamu personažu“, – sakė jis.

    221B Baker Street fenomenas ir naujas populiarumo ratas

    Holmso mitologija toliau gyvuoja ir Londone, kur Baker Street veikia Šerloko Holmso muziejus. Jis lankytojus traukia nuo 1990 metų, o ekspozicijoje akcentuojamos detalės, tapusios detektyvo įvaizdžio dalimi: smuikas, chemijos rinkinys ir kiti su pasakojimais siejami atributai.

    Įdomu tai, kad rašant kūrinius 221B numeris realybėje dar neegzistavo, nes Baker Street numeracija tuo metu nebuvo pasiekusi tokio skaičiaus. Vėliau muziejui teko gauti specialų leidimą naudoti legendinį adresą, kuris šiandien tapo vienu labiausiai atpažįstamų pasaulyje.

    Holmso istorijos, rašytos nuo 1887 iki 1927 metų, suformavo daugelį šiuolaikinės detektyvinės literatūros taisyklių: logines išvadas, smulkių detalių stebėjimą ir ankstyvą kriminalistikos logiką. Nenuostabu, kad personažas nuolat grįžta į ekranus ir teatrą, o naujos adaptacijos, įskaitant ir naujausius serialų projektus, periodiškai sukelia dar vieną susidomėjimo bangą.

  • Baigėsi Guardiolos era: „Manchester City“ treneris traukiasi, klubui teks sunkiausias sprendimas

    Baigėsi Guardiolos era: „Manchester City“ treneris traukiasi, klubui teks sunkiausias sprendimas

    Pepas Guardiola patvirtino, kad paliks „Manchester City“ ir taip užvers beveik dešimtmetį trukusį laikotarpį, per kurį klubas tapo viena ryškiausių jėgų Anglijos ir Europos futbole. Nors jo sutartyje dar buvo likę vieneri metai, strategas teigia apsisprendęs pats.

    Paskutiniame savo mače Guardiola prie komandos vairo stos sekmadienį per Anglijos „Premier“ lygos rungtynes su „Aston Villa“. Klubas pranešė, kad vėliau treneris imsis pasaulinio ambasadoriaus vaidmens ir konsultuos „City Football Group“ priklausančias komandas.

    „Neklauskite manęs, kodėl išeinu. Priežasties nėra, bet viduje žinau, kad atėjo mano laikas“, – sakė Pepas Guardiola.

    Guardiolos laikotarpis Mančesteryje prasidėjo 2016 metų vasarą ir tapo ilgiausiu jo karjeroje. Per šį etapą „Manchester City“ laimėjo šešis Anglijos čempionatus, o 2023 metais pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo UEFA Čempionų lygos titulą.

    Rekordai ir pakeistas Anglijos futbolas

    Per dešimtmetį „Manchester City“ su Guardiola surinko 17 didžiųjų trofėjų, o pats treneris per visą karjerą, įskaitant darbus „Barcelona“ ir Miuncheno „Bayern“, pasiekė 35 reikšmingų titulų ribą. Jo komanda tapo pirmąja, kuri Anglijoje laimėjo keturis čempionatus iš eilės, o 2018 metais pasiekė istorinę 100 taškų ribą per sezoną.

    2019 metais „City“ tapo pirmąja komanda, vienu sezonu paėmusia vidaus trejetą: „Premier“ lygą, FA taurę ir Lygos taurę. Didžiausiu akcentu liko 2023 metų triguba karūna, kai kartu laimėti Anglijos čempionatas, FA taurė ir Čempionų lyga.

    Ne mažiau svarbus ir ilgalaikis palikimas aikštėje: Guardiolos valdomas pozicinis futbolas, trumpų perdavimų kultūra ir žaidimo kūrimas nuo vartininko tapo visos lygos standartu. Šį modelį įvairiomis formomis perėmė tiek „Premier“ lygos klubai, tiek akademijos ir jaunimo komandos.

    Kas perims komandą ir kokie iššūkiai laukia?

    Žiniasklaidoje pagrindiniu kandidatu perimti „Manchester City“ vadžias įvardijamas Enzo Maresca, anksčiau dirbęs Guardiolos asistentu. Tai būtų bandymas užtikrinti stiliaus tęstinumą, tačiau klubui teks spręsti ir praktinį klausimą, kaip išlaikyti rezultatų kartelę po epochos, kuri suformavo visą organizacijos identitetą.

    Guardiolos išvykimas sutampa su sudėtingesne sportine atkarpa: pastaraisiais sezonais „City“ rečiau dominavo vietiniame fronte, o Čempionų lygoje du kartus iš eilės pasitraukė dar iki ketvirtfinalio. Tokios aplinkybės didina spaudimą naujam treneriui nuo pirmų mėnesių.

    Be sportinių ambicijų, klubą toliau lydi ir reputacinė įtampa dėl finansinių taisyklių laikymosi klausimų, kuriuos „Manchester City“ neigia. Guardiolos laikotarpiu šios temos nuolat lydėjo komandą viešojoje erdvėje, todėl būsimam vadovui teks dirbti ir su komunikaciniu fonu.

    „Pep palikimas yra nepaprastas, o tikrasis jo poveikis bus dar geriau įvertintas ateityje“, – sakė klubo vadovas Ferranas Sorriano.

  • Kėdainiuose pagerbs gabiausius rajono mokinius: kas vyks birželio 2 dieną Kėdainių kultūros centre

    Kėdainiuose pagerbs gabiausius rajono mokinius: kas vyks birželio 2 dieną Kėdainių kultūros centre

    Birželio 2 dieną 17:30 valandą Kėdainių kultūros centre vyks Kėdainių rajono gabių mokinių pagerbimo šventė. Joje bus pasveikinti gabiausi mokiniai ir jų mokytojai, pasiekę ryškių rezultatų moksle, kūryboje ir konkursuose.

    Tokie renginiai savivaldybėse tampa svarbia tradicija, nes jie ne tik įvertina pasiekimus, bet ir stiprina motyvaciją toliau siekti aukštų rezultatų. Viešas pripažinimas dažnai yra reikšmingas ir mokyklų bendruomenėms, kurios prisideda prie jaunųjų talentų ugdymo.

    Šventinę programą kurs Kėdainių muzikos mokyklos mokiniai ir mokytojai. Organizatoriai žada, kad muzikiniai sveikinimai taps ypatinga dovana renginio dalyviams ir svečiams, sukursiančia iškilmingą vakaro nuotaiką.

    Renginys atviras visiems norintiems pasidžiaugti jaunųjų talentų sėkme ir palaikyti mokinius bei jų pedagogus. Kėdainių kultūros centras kviečia atvykti šeimas, artimuosius, bendruomenės narius ir visus, kuriems svarbūs rajono švietimo pasiekimai.

  • „Airtech Open 2026“ Kėdainių arenoje: 76 mokinių dronų varžybos ir sklandytuvas šeimoms

    „Airtech Open 2026“ Kėdainių arenoje: 76 mokinių dronų varžybos ir sklandytuvas šeimoms

    Gegužės 23 dieną Kėdainių arenoje vyks „Airtech Open 2026“ – mokinių FPV mikro dronų varžybos, sujungiančios technologijas, sportinį azartą ir edukaciją visai šeimai. Organizatoriai žada ne tik įtemptą kovą trasoje, bet ir veiklas, kurios leis dronų pasaulį pažinti praktiškai.

    Renginio dėmesio centre – F9U klasės FPV mikro dronų pilotai, kurie varžysis dėl stipriausiųjų titulo. FPV formatas reiškia, kad pilotai skraido matydami vaizdą iš drono kameros, todėl lenktynės tampa ypač dinamiškos ir reikalauja greitos reakcijos bei tikslaus valdymo.

    Šiemet varžybose dalyvaus 76 jaunieji pilotai iš visos Lietuvos, suskirstyti į tris amžiaus grupes: 3–4 klasių, 5–8 klasių ir 9–12 klasių mokinius. Toks dalyvių skaičius, organizatorių teigimu, rodo augantį susidomėjimą bepiločiais ir inžineriniu ugdymu mokyklose bei būreliuose.

    Varžybas planuoja atidaryti Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros direktorius Valdas Jankauskas ir Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis. Renginys tampa ne tik sporto varžybomis, bet ir proga susitikti skirtingoms bendruomenėms: mokiniams, mokytojams, tėvams, technologijų entuziastams.

    Šalia lenktynių žiūrovų lauks nemokamos veiklos: esporto turnyrai, interaktyvios pramogos, „Išbandyk droną“ zona ir kūrybinės dirbtuvės. Mažesniems lankytojams numatyta edukacija, kurioje galima pasijusti sklandytuvo pilotu, taip pat žadamas mokslinis šou.

    „Kėdainiečiai ir miesto svečiai kviečiami atvykti ne tik stebėti įspūdingų varžybų, bet ir aktyviai įsitraukti į įvairias edukacines bei pramogines veiklas“, – sako Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros Airtech skyriaus vadovė Kristina Virgayle.

    Renginyje taip pat bus galima iš arti pamatyti tikrą sklandytuvą, o tai organizatoriai įvardija kaip vieną ryškiausių dienos akcentų. Tokios demonstracijos leidžia susieti dronų technologijas su platesniu aviacijos pasauliu ir paskatina smalsumą apie aerodinamiką bei skrydžio principus.

    „Mūsų tikslas – kad renginys taptų vieta, kurioje technologijos pažįstamos per praktiką, kūrybą ir bendrą patirtį“, – sako K. Virgayle.

    „Airtech Open 2026“ organizuoja Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros Airtech skyrius, o pati iniciatyva orientuota į dronų valdymo ir konstravimo įgūdžių ugdymą. Tokie renginiai atliepia ir platesnę tendenciją: vis daugiau dėmesio skiriama praktiniam STEAM ugdymui, kai technologijos mokomos per realias užduotis, eksperimentus ir varžybinį formatą.

    Organizatorių teigimu, tikslas – populiarinti bepiločių orlaivių neformaliojo švietimo programas ir stiprinti jaunimo inžinerinį mąstymą. Kartu tai tampa ir karjeros pažinimo erdve, nes dronų kompetencijos vis dažniau pritaikomos logistikoje, infrastruktūros patikroje, žemės ūkyje, kūrybinėse industrijose bei saugumo srityje.

    Varžybų dienotvarkėje numatyta dalyvių registracija ryte, atidarymo ceremonija, du skrydžių blokai ir apdovanojimai popietę. Renginio pabaiga planuojama vėlyvą popietę, o lankytojai kviečiami atvykti stebėti finalinių skridimų ir dalyvauti šalia vykstančiose edukacijose.

    Airtech projektą, kurį įgyvendina Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra, remia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Krašto apsaugos ministerija, o prie veiklų prisideda savivaldybės. Organizatoriai pabrėžia, kad tokia partnerystė padeda kurti tęstinę ekosistemą, kurioje technologiniai įgūdžiai ugdomi nuo pirmųjų bandymų iki varžybų ir tolesnių mokymosi kelių.