CP v2

Blog

  • Kaktusų laistymas be klaidų: kaip dažnai duoti vandens vasarą ir žiemą, kad neimtų pūti šaknys

    Kaktusai laikomi vienais lengviausiai prižiūrimų kambario augalų, tačiau dažniausia jų žūties priežastis yra ne sausra, o perlaistymas. Šie augalai natūraliai prisitaikę kaupti vandenį audiniuose, todėl trumpi sausringi periodai jiems dažniausiai nepavojingi.

    Didžiausia rizika atsiranda tuomet, kai vazone ilgai išlieka drėgmė ir šaknys negauna oro. Tokiose sąlygose greitai prasideda šaknų puvinys, o vėliau augalas ima vysti, minkštėti, gali atsirasti tamsių dėmių ir nemalonus kvapas.

    Kaip dažnai laistyti?

    Pavasarį ir vasarą, kai kaktusai aktyviau auga, daugeliu atvejų pakanka laistyti maždaug kas 10–14 dienų. Vis dėlto tikslus dažnis priklauso nuo temperatūros, saulės kiekio, vazono dydžio ir substrato, todėl patikimiausia taisyklė yra laistyti tik tada, kai žemė išdžiūvusi ne vien paviršiuje.

    Rudenį ir žiemą daug kaktusų pereina į ramybės laikotarpį, todėl vandens reikia itin mažai. Dažnai užtenka laistyti kas 4–6 savaites, o vėsesnėje patalpoje dar rečiau, svarbiausia stebėti, kad substratas nebūtų nuolat drėgnas.

    Laistymas mirkant: kada tinka?

    Kai kurie augintojai renkasi laistymą mirkant, kai vazonas kelioms minutėms įstatomas į indą su vandeniu, kad drėgmė įsigertų per drenažo skyles. Šis būdas gali būti patogus, tačiau kaktusams svarbiausia nepersistengti ir nepalikti vazono vandenyje per ilgai.

    Po mirkymo vazoną būtina gerai nuvarvinti ir tik tada grąžinti į vietą, ypač jei jis stovi dekoratyvinėje talpoje. Jei vanduo lieka dugne, šaknys ilgai mirksta, o tai tiesiausias kelias į puvinį.

    Ką daro per didelė drėgmė?

    Perlaistytas kaktusas dažnai atrodo paradoksaliai: jis gali džiūti, nors vandens gauna per daug. Taip nutinka todėl, kad pažeistos, pūvančios šaknys nebesugeba aprūpinti augalo, o drėgmė vazone tampa palanki grybeliams ir kenkėjams.

    Kad rizika būtų mažesnė, po kiekvieno laistymo reikia išpilti vandens perteklių iš lėkštelės ar išorinės talpos. Taip pat svarbu pasirinkti laidų substratą ir vazoną su drenažo skylėmis, nes kaktusams pavojingiausia yra užsistovėjusi drėgmė.

    Praktiškas sprendimas yra specialus kaktusų substratas arba mišinys su mineralinėmis priemaišomis, kurios greičiau išdžiovina žemę. Drenažo sluoksnis vazono apačioje padeda vandeniui pasišalinti, bet jis nepakeičia svarbiausio įpročio: laistyti retai, tačiau tik tuomet, kai augalui to iš tiesų reikia.

  • Klevas „Flamingo“ su rožiniais lapais: kuo jis išsiskiria ir kaip prižiūrėti, kad žavėtų visą sezoną

    Uosialapis klevas „Flamingo“ – dekoratyvi veislė, kuri iš tolo patraukia dėmesį margais lapais. Pavasarį jauni lapeliai dažnai būna švelniai rožiniai, vėliau nusidažo baltai žaliai, o rudenį pereina į geltonus atspalvius.

    Šis klevas gali augti kaip nedidelis medis arba stambesnis krūmas. Dėl santykinai kompaktiško dydžio jis tinka mažesniems sodams: dažniausiai užauga iki maždaug 5 metrų, o laja išsiplečia iki maždaug 4 metrų.

    Norint augalą formuoti kaip medelį, praktiškiausia rinktis skiepytą ant koto variantą. Tokia forma leidžia suformuoti tvarkingą, apvalesnę lają, kuri ypač išryškina margų lapų spalvas ir suteikia augalui daugiau „soliterinio“ akcento sode.

    Kur sodinti, kad spalva neišbluktų?

    „Flamingo“ nėra itin išrankus dirvai, tačiau gražiausiai auga humusingoje, tolygiai drėgnoje žemėje. Vis dėlto jis pakankamai gerai prisitaiko ir prie prastesnių, mažiau derlingų dirvų, jei nėra užmirkimo.

    Vietai verta skirti daugiau dėmesio: ryškiausia lapų spalva paprastai išryškėja saulėtoje vietoje arba lengvame pusiau pavėsyje. Atvirose, gerai apšviestose erdvėse šis klevas gali tapti augalu, kuris „praskaidrina“ tamsesnę želdinių kompoziciją ir vizualiai pagyvina sklypą.

    Dar vienas privalumas – gana gera tolerancija miesto sąlygoms ir oro taršai, todėl šią veislę neretai galima pamatyti ir viešosiose žaliosiose erdvėse. Vis dėlto itin sausringais laikotarpiais jauniems augalams reikalingas laistymas, kad lapų dekoratyvumas nenukentėtų.

    Genėjimas ir dažniausios problemos

    Uosialapio klevo „Flamingo“ laja natūraliai būna gana lengva, ažūrinė, ne itin tanki. Jei norisi tankesnės formos ir dažnesnių naujų, ryškiau nusispalvinančių ūglių, pravartu reguliariai genėti.

    Genėjimui dažniausiai pasirenkama žiemos pabaiga arba ankstyvas pavasaris, taip pat vasaros pabaiga, kai augalas jau būna intensyviai paaugęs. Genėjimas praverčia ir tada, kai klevas ima pernelyg sparčiai plėstis, nes ši veislė gali turėti gana didelius metinius prieaugius.

    Nors „Flamingo“ laikomas gana atspariu, kartais pasitaiko grybinės kilmės ligų, pavyzdžiui, lapų dėmėtligė ar verticiliozė. Pastebėjus dėmes, džiūvimą ar silpimą, svarbu greitai šalinti pažeistas dalis ir, jei reikia, taikyti tinkamas augalų apsaugos priemones pagal etiketėje nurodytas normas.

    Dėl ryškaus lapų margumo ir gana nesudėtingos priežiūros uosialapis klevas „Flamingo“ dažnai pasirenkamas kaip greitas būdas suteikti sklypui daugiau šviesos ir kontrasto. Tinkamai parinkta vieta ir saikingas, bet reguliarus formavimas paprastai padeda išlaikyti dekoratyvumą visą sezoną.

  • Renatos Gabryjelskos kelias po „Złotopolscy“: nuo 1993 metų Mis Lenkijos iki režisūros

    Renata Gabryjelska Lenkijoje išgarsėjo 1993 metais, kai nacionaliniame konkurse Mis Lenkija pelnė pirmosios vicemiss titulą. Šis laimėjimas tapo tramplinu į tarptautinį modelio darbą ir atvėrė duris į pramogų pasaulį.

    Po sėkmės konkurse ji pasirašė kontraktą su modelių agentūra Paryžiuje ir dirbo mados industrijoje. Gabryjelska pozavo žurnalams, o užsienio patirtis sustiprino jos, kaip viešo veido, atpažįstamumą Lenkijos rinkoje.

    Lygiagrečiai ji ėmėsi aktorystės: pirmieji vaidmenys televizijoje pasirodė 1994 metais, o vėliau ji filmavosi keliuose kino ir TV projektuose. Didžiausią populiarumą suteikė Ewy Kowalskos vaidmuo seriale „Złotopolscy“, kuriame ji pasirodė 1997–2003 metais.

    Posūkis į režisūrą

    Vėlesniais metais Gabryjelska vis labiau koncentravosi į profesinį išsilavinimą ir darbą už kadro. Ji baigė Varšuvos kino mokyklą režisūros kryptyje, taip pat mokėsi Andrzejaus Wajdos meistriškumo mokykloje, kur gilinosi į dokumentikos ir vaidybinio kino pagrindus.

    Be režisūros studijų, ji domėjosi ir marketingu bei koučingu, kas padėjo plėsti veiklą kūrybiniuose projektuose. Ši kryptis atspindi dažną šiuolaikinės kūrybos industrijos tendenciją, kai viešumoje išgarsėję žmonės pereina į prodiusavimo, režisūros ar turinio vystymo sritis.

    Kaip režisierė ir montažo specialistė, ji kūrė dokumentinius darbus, taip pat ėmėsi vaidybinio kino projektų. Tarp minimų darbų yra dokumentiniai filmai „Janek“ ir „Pogodna“ bei vaidybinis filmas „Szkiełko“.

    Jos filmografijoje minimas ir kelių serijų projektas „Moc dziewuch“, pasakojantis apie iššūkius keliaujant Himalajuose. Taip pat ji režisavo anglakalbį filmą „Safe Inside“, kuris tarptautiniame kino festivalyje San Diege buvo įvertintas kaip geriausias trileris.

    Kuo ji užsiima dabar?

    Pastaraisiais metais Gabryjelska rečiau matoma klasikiniame šou pasaulio sraute, tačiau viešojoje erdvėje išlieka per kūrybą ir socialines iniciatyvas. Ji siejama su labdaringa veikla, skirta benamiams gyvūnams, o tai Lenkijoje yra viena labiausiai palaikomų nevyriausybinių veiklų krypčių.

    Taip pat ji minima kaip viena iš tinklalaidės „Departament Kobiet“ kūrėjų, kurioje aptariamos moterims aktualios temos. Tokie formatai pastaraisiais metais tapo svarbia platforma buvusioms televizijos žvaigždėms išlaikyti ryšį su auditorija, neapsiribojant tradicine televizija.

    Gabryjelskos istorija išsiskiria tuo, kad ankstyvą populiarumą ji pavertė ilgalaike karjera, pereidama nuo modelio ir aktorės darbo prie režisūros. Tai kelias, kuriame viešumas tampa startu, o profesiniai įgūdžiai ir studijos leidžia įsitvirtinti kino bei turinio kūrimo industrijoje.

  • Gento „Harmoney“ pritraukė 10 mln. eurų: DI valdoma partnerių rizikos valdymo platforma sparčiai augs

    Gento „Harmoney“ pritraukė 10 mln. eurų: DI valdoma partnerių rizikos valdymo platforma sparčiai augs

    Gente įsikūrusi programinės įrangos bendrovė „Harmoney“ pranešė pritraukusi 10 mln. eurų strateginę mažumos investiciją. Lėšas skyrė „Smile Sail“ – nuolatinio kapitalo privataus kapitalo fondas, orientuotas į Europos programinės įrangos ir DI lyderius.

    Bendrovė teigia, kad naujas finansavimas bus nukreiptas į darbą su esamais klientais, tarptautinės plėtros komandos stiprinimą ir tolesnes DI paremtas produkto inovacijas. „Harmoney“ platforma skirta partnerių rizikos valdymui, apimančiam tiek klientų, tiek trečiųjų šalių patikrų ir stebėsenos procesus.

    Kas yra „Harmoney“ platforma

    „Harmoney“ įkurta 2016 metais ir siūlo modulinę platformą, leidžiančią organizacijoms sujungti sudėtingus klientų priėmimo, atitikties ir rizikos darbo srautus per visą santykių su partneriais ciklą. Tai apima procesus nuo pradinės patikros iki nuolatinio stebėjimo ir vidinių sprendimų dokumentavimo.

    Įmonė nurodo, kad jos sprendimą naudoja bankai, draudikai, turto valdytojai, investiciniai fondai, turto nuomos bendrovės ir profesionalių paslaugų teikėjai. Praktikoje tokios platformos dažniausiai padeda suvaldyti reikalavimus, susijusius su KYC ir AML procedūromis, naudos gavėjų nustatymu, politiškai pažeidžiamų asmenų patikra, tvarumo rodiklių vertinimu ir trečiųjų šalių rizika.

    Kodėl rinka keičiasi dabar

    Bendrovė akcentuoja, kad Europos atitikties aplinka pereina į struktūrinių pokyčių etapą, kuriame vis daugiau dėmesio skiriama ne pavieniams patikrinimams, o nuolatinei, viso ciklo rizikos kontrolei. Finansų įstaigos ir reguliuojamos įmonės vis dažniau siekia vienoje vietoje matyti sprendimų logiką, rizikos signalus ir auditui reikalingus įrodymus.

    Šį poslinkį stiprina ir ES reguliavimas. Skaitmeninės veiklos atsparumo aktas DORA, taikomas nuo 2025 metų sausio, išplėtė atsakomybes už rizikas, kylančias tiekimo grandinėse ir išorinių paslaugų teikėjų ekosistemose, todėl trečiųjų šalių rizikos valdymas tapo praktiškai neišvengiama kasdienybės dalimi.

    Tuo pačiu ES kovos su pinigų plovimu sistema juda link didesnio suvienodinimo: bendras taisyklių rinkinys numatomas pagal AMLR, o naujoji Europos kovos su pinigų plovimu institucija AMLA, pradėjusi veiklą 2025 metais, rengia techninius standartus, kurie turėtų pakeisti klientų patikros, tikrųjų savininkų nustatymo ir nuolatinės stebėsenos praktiką visoje ES.

    Investuotojų ir vadovų žinutės

    „Įkūrėme „Harmoney“, kad nuimtume naštą nuo atitikties ir rizikos valdymo procesų, jog mūsų klientai galėtų sutelkti dėmesį į tai, kas svarbiausia – patikimų santykių kūrimą su klientais ir partneriais“, – sakė „Harmoney“ bendraįkūrėjas ir vadovas Thomas Van Maele.

    „Rinka aiškiai tolsta nuo atskirų, fragmentuotų sprendimų ir juda į integruotas orkestravimo platformas. Kai AMLR, DORA ir platesnė partnerių rizikos valdymo darbotvarkė spartina paklausą Europoje, „Harmoney“ yra šio pokyčio centre“, – sakė „Smile Sail“ partneris Ronald Kemmeren.

    „Harmoney“ teigia šiuo metu dirbanti su daugiau nei 70 finansų institucijų 7 šalyse ir kasdien stebinti milijonus partnerių. „Smile Sail“ nurodo investuojanti per apie 275 mln. eurų vertės nuolatinį fondą, orientuotą į programinę įrangą, DI ir IT paslaugas, o „Smile“ fondų grupės valdomas turtas artėja prie 1 mlrd. eurų.

  • Konstancin-Jeziorna skelbia vasaros budėjimus darželiuose: tėvai dar gali registruoti vaikus

    Konstancin-Jeziorna savivaldybė primena apie vasaros budėjimus ugdymo įstaigose, skirtus vaikų priežiūrai vasaros atostogų metu. Tai sprendimas šeimoms, kurioms vasarą reikia užtikrinti kasdienę priežiūrą, kai dalis darželių ar grupių nedirba įprastu režimu.

    Pasak savivaldybės, kai kuriose įstaigose dar yra laisvų vietų, todėl registracija vis dar vyksta. Tėvai raginami nedelsti, nes vietų skaičius priklauso nuo konkrečios įstaigos pajėgumų ir suformuotų grupių.

    Kur kreiptis dėl registracijos?

    Registracija organizuojama per pačias ugdymo įstaigas, kurios vykdo budėjimą, todėl tėvams siūloma kreiptis tiesiogiai į pasirinktą darželį ar mokyklą, turinčią priešmokyklines grupes. Ten suteikiama informacija apie laisvas vietas, darbo laiką, priėmimo sąlygas ir reikalingus dokumentus.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad priėmimas į budėjimą dažniausiai vyksta pagal prašymų pateikimo eilę. Tai reiškia, kad net ir esant laisvų vietų, jos gali greitai užsipildyti, ypač artėjant pagrindiniam atostogų sezonui.

    Kodėl vietos gali greitai baigtis?

    Vasaros budėjimai planuojami taip, kad dalis įstaigų galėtų laikinai stabdyti veiklą dėl personalo atostogų ir patalpų priežiūros darbų. Dėl to budinčių grupių skaičius yra ribotas, o paklausa paprastai išauga birželio–rugpjūčio mėnesiais.

    Be to, tėvams svarbu įvertinti, kad skirtingose įstaigose gali skirtis budėjimo laikotarpiai ir priėmimo tvarka. Dėl šios priežasties rekomenduojama iš anksto pasitikslinti, kuriomis savaitėmis konkreti įstaiga priima vaikus ir kokioms amžiaus grupėms taikomas budėjimas.

  • In vitro kelias: nematoma emocinė našta porai ir kodėl psichologinis palaikymas keičia eigą

    In vitro dažniausiai aprašomas kaip medicininių procedūrų ir tyrimų seka: konsultacijos, vaistų režimai, punkcija, embrionų perkėlimas ir laukimas. Tačiau lygiagrečiai vyksta kitas, mažiau matomas procesas – emocinis ir santykinis, paliečiantis savivertę, saugumo jausmą ir poros artumą. Būtent jis neretai lemia, kaip žmonės ištveria gydymą ir kiek resursų jiems lieka kasdienybei.

    Kai kelias į tėvystę ar motinystę reikalauja gydymo, jis dažnai virsta gyvenimu tarp vilties ir nerimo. Vieną dieną atrodo, kad viskas kontroliuojama, kitą – kad kūnas ir kalendorius perima valdžią. Ši būsena vargina ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, o nuovargis kaupiasi net tada, kai iš išorės žmogus atrodo „susitvarkantis“.

    In vitro nėra tik procedūra

    Gydymo metu daugelis porų patiria nuolatinę įtampą: laukimo laikotarpiai, rezultatų nežinomybė, grįžtantys prisiminimai apie ankstesnius nesėkmingus bandymus. Net ir gerai sudėliotas planas nepašalina pagrindinio veiksnio – neapibrėžtumo, kuris ilgainiui didina nerimą ir mažina emocinę ištvermę.

    Svarbu suprasti, kad ši patirtis retai telpa į „teisingų“ jausmų rėmus. Greta tikėjimo atsiranda bejėgiškumas, greta džiaugsmo – įtampa, greta artumo – dirglumas. Tokia emocijų įvairovė yra normali, o bandymas ją neigti dažnai tik sustiprina vidinį spaudimą.

    Kur gimsta spaudimas?

    Vienas sunkiausių aspektų – spaudimas, apie kurį kalbama per mažai. Jis gali ateiti iš aplinkos klausimų, palyginimų su kitais, geranoriškų, bet žeidžiančių patarimų ar lūkesčio „tiesiog atsipalaiduoti“. Kita dalis spaudimo kyla viduje – iš įsitikinimo, kad jei labai nori, privalai būti stiprus, ramus ir nuoseklus.

    Prie šio fono prisideda ir pozityvumo reikalavimas: tarsi žmogus turėtų nuolat spinduliuoti viltį ir neabejoti. Tačiau emocinis atsparumas nereiškia nuolatinės šypsenos ar susivaldymo. Kartais tikroji stiprybė prasideda nuo pripažinimo, kad šis etapas išties skaudus.

    Kaip tai veikia santykius?

    Nevaisingumo gydymas lengvai paverčia porą „projekto komanda“: pokalbiai sukasi apie datas, tyrimų rodiklius, kitas klinikos konsultacijas. Tokiu režimu santykis gali pradėti dusti, nes mažėja vietos švelnumui, spontaniškumui ir paprastam buvimui kartu be tikslo „pasiekti rezultatą“.

    Partneriai šį laikotarpį išgyvena nevienodai: vienam reikia kalbėti ir analizuoti, kitam – užsisklęsti ir veikti. Tai nebūtinai reiškia atitolimą, dažnai tai skirtingi būdai tvarkytis su tuo pačiu bejėgiškumu. Įtampa kyla tada, kai šie skirtumai lieka neįvardyti ir pradedami interpretuoti kaip abejingumas.

    „Artumas tokiu metu nėra pareiga būti tobulu partneriu – artumas yra buvimas šalia, kai sunku“, – sako terapeutai, dirbantys su nevaisingumo patirtį išgyvenančiomis poromis.

    Psichologinis palaikymas šiandien vis dažniau vertinamas ne kaip priedas, o kaip reali gydymo kelionės dalis. Pokalbis su psichologu ar psichoterapeutu nesuteikia stebuklingų atsakymų, bet padeda įvardyti jausmus be gėdos ir kaltės, susitarti dėl ribų, sumažinti saviplaką. Tai ypač svarbu, kai įtampa persikelia į miegą, darbą, tarpusavio bendravimą ar savęs vertinimą.

    Galiausiai tėvystės ir motinystės tema prasideda anksčiau nei gimdymo data ar teigiamas testas. Ji prasideda nuo rūpesčio savimi ir santykiu, nuo kalbos, kuria žmogus kalba su savo kūnu, ir nuo teisės sustoti, kai per sunku. Kartais didžiausia pagalba yra ne kelio pagreitinimas, o parama, kad tame kelyje žmogus neprarastų savęs.

  • Londono DI startuolis „Scope“ pritraukė 17,3 mln. eurų: žada pramonės patikras paspartinti 10 kartų

    Londono DI startuolis „Scope“ pritraukė 17,3 mln. eurų: žada pramonės patikras paspartinti 10 kartų

    Londone įsikūręs startuolis „Scope“, kuriantis dirbtinio intelekto pagrindu veikiančią darbo eigų platformą pramonės patikroms, pritraukė apie 17,3 mln. eurų investiciją. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Index Ventures, taip pat dalyvavo Susa Ventures, Entrepreneurs First ir Syndicate 1.

    Įmonė teigia, kad jos sprendimas skirtas bandymų, patikros ir sertifikavimo sektoriui, kuriame didelė dalis kritinės infrastruktūros vertinimų vis dar atliekama lėtai ir fragmentuotai. Pasak „Scope“, net kelių valandų patikra objekte dažnai virsta ilgu administraciniu procesu, kai duomenų suvedimas, analizė ir ataskaitos parengimas gali užtrukti iki kelių savaičių.

    Kas keičiasi pramonės patikrose

    <p„Scope“ platforma skirta tam, kad inspektoriai daugiau laiko praleistų vietoje, o ne prie kompiuterio. Įrankis leidžia fiksuoti radinius balsu, vaizdu ar užrašais realiu laiku, o vėliau automatiškai suformuoja struktūruotus įrašus, užpildo formas ir parengia ataskaitų juodraščius.

    Įmonės teigimu, taip galima iki 10 kartų sumažinti laiką, skiriamą ataskaitų rengimui, o klaidų skaičių sumažinti iki 95 proc. Tokios reikšmės dažniausiai susijusios su pasikartojančių veiksmų automatizavimu, standartizuotais šablonais ir geresniu duomenų sujungimu tarp komandų.

    „TIC sektoriui nereikia DI, kuris pakeistų žmones; jam reikia DI, kuris padėtų ekspertams dirbti greičiau ir sumaniau“, – sakė „Scope“ vadovas Jonathan Low.

    Rinka spaudžiama ir dėl darbuotojų trūkumo

    „Scope“ akcentuoja, kad patikrų grandinę riboja ne tik procesų inercija, bet ir žmonių stoka. Sertifikuotų specialistų parengimas kai kuriose srityse gali užtrukti iki 10 metų, o prarastos pozicijos užpildymas vidutiniškai trunka apie 10 mėnesių.

    Įmonė taip pat įspėja, kad artimiausiais 5–10 metų laikotarpiu reikšminga dalis patyrusių technikų pasieks pensinį amžių, todėl organizacijoms svarbu didinti esamų komandų našumą. Praktikoje tai reiškia, kad technologijos turi padėti mažiau patyrusiems darbuotojams greičiau perimti standartus ir mažinti riziką, susijusią su žmogiškomis klaidomis.

    Kur bus panaudotos investicijos

    „Scope“ nurodo, kad pritrauktos lėšos bus skirtos komandai Londone plėsti ir produkto diegimui spartinti tarptautiniu mastu. Tarp investuotojų taip pat minima ir grupė verslo angelų, turinčių patirties technologijų ir duomenų sistemų kūrimo srityje.

    Startuolis įkurtas 2024 metais, o jo ilgalaikė vizija – paversti kiekvieną patikrą duomenų tašku nuolat atnaujinamoje, užklausomis pasiekiamoje fizinės infrastruktūros duomenų bazėje. Tokiu atveju patikros, pasak įmonės, galėtų judėti nuo vienkartinių ataskaitų link nuolatinės būklės stebėsenos ir ankstesnio gedimų rizikų identifikavimo.

    „Sunkioji pramoninė infrastruktūra yra per daug kritiška, kad ją valdytume reaguodami tik po įvykio. Norime, kad informacija apie fizinius objektus būtų tokia pat prieinama ir panaudojama kaip skaitmeninė“, – pridūrė Jonathan Low.

  • Norvegijos „Roboxi“ pritraukė 13 mln. eurų: robotai ir automatika keičia oro uostų peronus

    Norvegijos „Roboxi“ pritraukė 13 mln. eurų: robotai ir automatika keičia oro uostų peronus

    Norvegijos Stavangerio mieste įsikūręs startuolis „Roboxi“ pranešė užbaigęs akcijų emisiją ir pritraukęs apie 13 mln. eurų naujo nuosavo kapitalo. Bendrovė kuria autonominius sprendimus oro uostų vadinamajai airside zonai, apimančiai pakilimo ir riedėjimo takus bei peronus.

    „Roboxi“ teigimu, akcijų emisija sulaukė didelio tiek naujų, tiek esamų akcininkų susidomėjimo, o pagrindiniai investuotojai yra iš Norvegijos Rogalando regiono. Prieš pritrauktą kapitalą įmonė sieja su tolesniu augimu, strateginėmis iniciatyvomis ir balanso stiprinimu.

    „Sėkmingai užbaigta akcijų emisija yra svarbus etapas. Šis kapitalas leis mums didinti apimtis, įgyvendinti jau sutartus ir tikėtinus kontraktus, stiprinti pozicijas rinkoje bei toliau investuoti į inovacijas“, – sakė „Roboxi“ vadovas Magnusas O. Finnesandas.

    Kam skirta technologija?

    Įkurta 2018 metais, „Roboxi“ orientuojasi į tai, kas oro uostams kasdien kainuoja daug laiko ir resursų: takų būklės patikrą, saugos stebėseną ir techninę priežiūrą. Bendrovės sprendimai skirti mažinti incidentų riziką, gerinti atitiktį reguliaciniams reikalavimams ir mažinti eksploatacijos sąnaudas.

    Viena aktualiausių sričių yra pašalinių objektų ant pakilimo ar riedėjimo takų aptikimas. Tokios nuolaužos, vadinamos FOD, gali pažeisti orlaivius ir sutrikdyti skrydžius, todėl oro uostai investuoja į vis greitesnius aptikimo ir pašalinimo procesus.

    DI, robotika ir integracija

    „Roboxi“ sprendimuose naudojamas DI, padedantis automatiškai atpažinti FOD ir inicijuoti jo surinkimą robotinėmis priemonėmis. Įmonė taip pat siūlo API pagrindu veikiančias platformas, kurios leidžia šiuos procesus integruoti su esamomis oro uostų sistemomis ir skaitmeninti darbo eigą.

    Be nuolaužų aptikimo, bendrovė naudoja kameras ir programinę įrangą autonomiškai fiksuoti pakilimo tako žiburių gedimus ir generuoti ataskaitas. Taip pat vystomi sprendimai, skirti dangos stebėsenai ir paukščių aptikimui bei atbaidymui, kad kelios saugumo funkcijos galėtų veikti lygiagrečiai.

    „Roboxi“ nurodo, kad svarbūs įmonės pasiekimai buvo kuriami bendradarbiaujant su Avinor ir Norvegijos civilinės aviacijos institucijomis, siekiant praktinio pritaikomumo ir reikalingų patvirtinimų. Bendrovė taip pat teigia užmezgusi ryšius su oro uostais įvairiose rinkose ir vykdanti projektus su tarptautiniu mastu žinomais partneriais.

    „Didelė naujų ir esamų investuotojų parama patvirtina mūsų viziją, technologiją ir rinkos pagreitį. Šis kapitalas suteikia galimybę didinti apimtis ir kurti reikšmingą vertę klientams“, – sakė valdybos pirmininkas ir investuotojas Knutas Molaugas.

  • Grožio ir sveikatingumo platforma „Fresha“ pritraukė 68,9 mln. eurų iš KKR ir tapo vienaragiu

    Grožio ir sveikatingumo platforma „Fresha“ pritraukė 68,9 mln. eurų iš KKR ir tapo vienaragiu

    Grožio ir sveikatingumo paslaugų užsakymo bei verslo valdymo platforma „Fresha“ pranešė pritraukusi 68,9 mln. eurų augimo investiciją iš investicijų bendrovės KKR valdomų fondų. Sandoris įvertino Londone įsikūrusią įmonę daugiau nei 861,9 mln. eurų verte ir suteikė jai vadinamąjį vienaragio statusą.

    Įmonė skelbia, kad tai yra pirminė investicija, o bendra iki šiol pritraukto kapitalo suma siekia apie 245,5 mln. eurų. „Fresha“ nurodo jau dirbanti pelningai, o naujas finansavimas bus skirtas spartesnei pasaulinei plėtrai ir produktų vystymui, daug dėmesio skiriant DI sprendimams.

    Plėtra ir DI tampa pagrindiniu varikliu

    „Fresha“ veikia kaip dvipusė platforma: klientams ji leidžia rasti meistrus, rezervuoti laiką ir atsiskaityti, o verslams suteikia įrankius kasdienėms operacijoms valdyti. Tokios vertikalios programinės įrangos platformos pastaraisiais metais išsiskiria tuo, kad jungia kelias funkcijas vienoje vietoje ir mažina priklausomybę nuo atskirų sistemų.

    Pasak įmonės, DI kryptis apima tiek klientų aptarnavimo ir planavimo automatizavimą, tiek efektyvesnį užimtumo valdymą, personalizuotą komunikaciją bei pajamų didinimo priemones. Investuotojai į tokio tipo produktus dažnai žiūri kaip į ilgalaikį pagrindą, leidžiantį platformai tapti ne tik rezervacijų įrankiu, bet ir pilnu verslo operacijų centru.

    Ką apie sandorį sako įmonė

    „Vienaragio statusas yra svarbus etapas, tačiau dar svarbiau tai, kad ši investicija patvirtina kasdienį mūsų partnerių pasitikėjimą „Fresha“, – sakė „Fresha“ įkūrėjas ir vadovas Williamas Zeqiri.

    „KKR turi didelę patirtį padedant augti technologijų bendrovėms, o jų tikėjimas mūsų vizija suteikia pasitikėjimo naujame etape. Su KKR parama galėsime dar sparčiau plėstis ir daug investuoti į DI, kad keistume, kaip grožio ir sveikatingumo verslai veikia visame pasaulyje“, – teigė jis.

    Įmonės teigimu, „Fresha“ platformą naudoja daugiau kaip 130 000 grožio ir sveikatingumo verslų, o per mėnesį joje įvykdoma daugiau nei 35 mln. rezervacijų. Bendrovė taip pat nurodo, kad per platformą sugeneruojama daugiau nei 12,9 mlrd. eurų metinė bendroji pardavimų vertė.

    Rinka: nuo rezervacijų iki finansinių paslaugų

    Pastaruoju metu grožio ir sveikatingumo sektoriuje ryškėja tendencija, kai skaitmeninės platformos plečia paslaugų spektrą už paprasto laiko rezervavimo ribų. Tokie sprendimai apima klientų duomenų valdymą, lojalumo priemones, komunikaciją, atsiskaitymus ir kitus finansinius produktus, kurie padeda verslams stabilizuoti pinigų srautus.

    „Fresha“ teigia užimanti stiprias pozicijas Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Australazijoje, o kartu plečiasi Šiaurės Amerikoje, žemyninėje Europoje bei Pietryčių Azijoje. Naujas finansavimo etapas, tikėtina, padidins konkurenciją su kitais sektoriaus žaidėjais, kurie taip pat investuoja į DI ir integruotas mokėjimų bei valdymo sistemas.

  • „Magnific“ skiria 10 mln. eurų: fondas padės kūrybinėms komandoms DI paversti realiomis kampanijomis

    „Magnific“ skiria 10 mln. eurų: fondas padės kūrybinėms komandoms DI paversti realiomis kampanijomis

    Ispanijos Malagos mieste įsikūrusi kūrėjams skirta DI platforma „Magnific“ pristatė 10 mln. eurų vertės „Magnific Fund“ iniciatyvą. Jos tikslas – padėti rinkodaros, reklamos ir vidinėms kūrybinėms komandoms pereiti nuo pavienių DI bandymų prie pilnai veikiančių, gamybai parengtų kampanijų procesų.

    Programa orientuota į mažas ir vidutines įmones bei kūrybines komandas Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tačiau paraiškas gali teikti ir organizacijos už Europos ribų – jos, pasak iniciatorių, būtų vertinamos individualiai.

    „Kūrybinės komandos patiria didžiulį spaudimą kurti daugiau turinio, daugiau formatų ir daugiau rinkų, neprarandant kokybės bei prekės ženklo kontrolės. Šio fondo tikslas – suteikti Europos ir Jungtinės Karalystės verslams įrankius, darbo eigas ir mokymus, kad DI taptų tikra gamybos linijos dalimi, o ne šalutiniu eksperimentu“, – sakė „Magnific“ rinkodaros ir dizaino vadovas José Florido.

    Į programą atrinktos įmonės pirmaisiais metais gautų finansinę ir praktinę paramą diegiant „Magnific Business“. Numatyta 30 proc. nuolaida šiam planui 12 mėnesių laikotarpiui, taikoma mėnesiniams atnaujinimams iki vienų metų.

    Be to, dalyviams būtų taikoma papildoma 30 proc. nuolaida papildomiems kreditams tuo pačiu laikotarpiu. Tokia struktūra orientuota į realias gamybos sąnaudas, kurios paprastai išauga tuomet, kai DI pradedamas naudoti ne testavimui, o kasdieniam turinio srautui.

    „Magnific“ taip pat žada išplėstą mokymų paketą, skirtą DI integravimui į kampanijų kūrimą. Jame numatomas praktinis vadovas su realių situacijų pavyzdžiais ir paruoštais raginimais, vaizdo pamokos pagal poreikį, mėnesiniai tiesioginiai internetiniai seminarai ir tęstinė mokymų pagalba.

    Didelėms komandoms, turinčioms 30 ar daugiau naudotojų vietų, siūlomas personalizuotas įvedimas. Jis apimtų prekės ženklo rinkinio parengimą, bendradarbiavimo aplinkų sukonfigūravimą ir pirmosios kampanijos paleidimą, kad DI sprendimai būtų pritaikyti ne individualiai kūrėjų iniciatyvai, o visos komandos procesui.

    Iniciatyva skirta toms organizacijoms, kurios nori greitai didinti kampanijų medžiagos apimtį, kurti produktų vizualus, lokalizuoti turinį skirtingoms rinkoms ir pritaikyti medžiagą socialinių tinklų formatams, neplečiant gamybos grandinės sudėtingumo. Pastaraisiais metais būtent šios užduotys tapo vienu didžiausių iššūkių rinkodaros skyriams, nes turinio poreikis auga greičiau nei komandos ir biudžetai.

    Bendrovė nurodo, kad „Magnific“ jau naudoja įvairūs prekių ženklai ir kūrybiniai partneriai automatizuodami dalį pagrindinių procesų. Tarp įvardytų pavyzdžių – „Puma“, „Alain Afflelou“ ir „Carl’s Jr.“, kurių kampanijose DI sprendimai pritaikyti turinio paruošimui ir optimizavimui.

    „Magnific“ įkurta 2010 metais Malagoje, o šiandien vysto kūrybai skirtus DI įrankius profesionalams, studijoms ir prekių ženklams. Bendrovė teigia vienoje darbo erdvėje sujungianti vaizdų generavimą, vaizdo kūrimą, raiškos didinimą ir didelę grafinio turinio biblioteką.

    2026 metų balandį įmonė pakeitė pavadinimą ir atsinaujino kaip „Magnific“. Taip pat skelbiama, kad metinės pasikartojančios pajamos viršija 200 mln. eurų, o mokančių prenumeratorių skaičius pasaulyje perkopė 1 mln.