Blog

  • Mokyklos ieško veiksmingesnės prevencijos: kaip stabdyti psichoaktyviųjų medžiagų plitimą

    Mokyklos ieško veiksmingesnės prevencijos: kaip stabdyti psichoaktyviųjų medžiagų plitimą

    Savivaldybės Narkotikų kontrolės komisija susitiko su mokyklų vaiko gerovės komisijų nariais, kad įvertintų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizikas ir prevencijos spragas ugdymo įstaigose. Aptarta, kokie signalai dažniausiai lieka nepastebėti ir kokių priemonių mokykloms realiai reikia, kad reakcija būtų greitesnė.

    Susitikime pabrėžta, kad vis daugiau iššūkių kelia ankstyvėjantis eksperimentavimo amžius ir kintantis vartojamų medžiagų „peizažas“. Mokyklos susiduria ir su tuo, kad dalis naujų produktų yra sunkiau atpažįstami, o rizikingas elgesys neretai persikelia į erdves ar laiką, kuriuos sudėtinga kontroliuoti.

    Kas trukdo suveikti laiku?

    Vaiko gerovės komisijų atstovai akcentavo, kad ankstyvas rizikingo elgesio atpažinimas dažnai tampa sudėtingiausia grandimi. Požymiai gali būti netiesioginiai, o mokyklos bendruomenei tenka atsakingai derinti vaiko saugumą, pagalbos poreikį ir konfidencialumo reikalavimus.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra tėvų įsitraukimas. Susitikime pažymėta, kad daliai tėvų trūksta aiškios informacijos apie priklausomybių požymius, pagalbos kelius ir prevenciją, todėl bendradarbiavimas ne visada būna nuoseklus, ypač kai problema tik pradeda ryškėti.

    Kokios priemonės svarstomos mokyklose?

    Diskusijose aptartos ir papildomos kontrolės priemonės bendrose mokyklų erdvėse, tarp jų vaizdo stebėjimo kameros bei elektroninių cigarečių detektoriai. Dalyviai vertino, kad jos gali padėti greičiau identifikuoti pažeidimus ir operatyviau reaguoti, tačiau pabrėžė, jog vien kontrolė nepakeičia prevencinio darbo.

    Komisija akcentavo, kad ilgalaikį poveikį dažniausiai kuria ankstyvoji prevencija, nuoseklus švietimas ir emocinio raštingumo ugdymas, kai vaikai mokosi atpažinti rizikas, valdyti stresą ir ieškoti pagalbos. Sutarta, kad didžiausią rezultatą duoda suderintas darbas, kai mokykla, šeima ir pagalbos institucijos veikia kaip viena sistema.

  • Kelmės rajone startavo dalyvaujamojo biudžeto balsavimas: 8 idėjos varžosi dėl 60 000 eurų

    Kelmės rajono savivaldybės administracija kviečia gyventojus apsispręsti, kurios viešosios erdvės ir infrastruktūros idėjos bus įgyvendintos dalyvaujamojo biudžeto lėšomis. Balsuoti gali Kelmės rajone gyvenamąją vietą deklaravę asmenys nuo 16 metų.

    Balsavimas vyksta nuo gegužės 20 dienos iki birželio 2 dienos imtinai. Šiemet gyventojų iniciatyvoms savivaldybės 2026 metų biudžete numatyta 60 000 eurų, o daugiausia palaikymo sulaukusios idėjos bus realizuojamos savivaldybės administracijos.

    Kaip vyksta balsavimas?

    Balsuojama elektroniniu būdu, o kiekvienas gyventojas gali atiduoti tik vieną balsą už vieną pasirinktą projektą. Kad būtų užtikrintas skaidrumas, balsuojant prašoma nurodyti vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą ir asmens kodą.

    Taip pat reikalingas sutikimas tvarkyti asmens duomenis, kurie naudojami tik tapatybei patikrinti ir užtikrinti, kad žmogus nebalsuotų kelis kartus. Savivaldybė nurodo, kad duomenys tikrinami Gyventojų registro duomenų bazėje ir neviešinami.

    Kokios 8 idėjos pateiktos?

    Balsavimui pateiktos aštuonios skirtingos iniciatyvos, apimančios tiek aktyvaus laisvalaikio, tiek kultūrinio paveldo ir viešųjų erdvių sutvarkymo kryptis. Tarp jų yra šviečiančių sūpynių parko idėja Kelmės „Draugystės“ parke ir daugiafunkcinė kliūtinio bėgimo treniruočių aikštelė.

    Gyventojai taip pat gali rinktis Maironių koplytėlės ir šaltinio teritorijos sutvarkymą, Grinių parko atnaujinimą, profesionalių lauko treniruoklių zoną prie Bridvaišio ežero Tytuvėnuose. Tarp idėjų yra poilsio ir pasivaikščiojimų erdvė Kražių parkelyje, paauglių sporto ir laisvalaikio zona Kukečiuose bei viešosios erdvės sutvarkymas ir skvero įrengimas prie Užvenčio bažnyčios komplekso.

    Kodėl dalyvaujamasis biudžetas svarbus?

    Dalyvaujamasis biudžetas leidžia gyventojams tiesiogiai nuspręsti, kam skirti dalį savivaldybės lėšų, todėl tai laikoma vienu praktiškiausių būdų stiprinti vietos demokratiją. Tokiose programose dažniausiai laimi aiškiai apčiuopiamą naudą kasdieniam gyvenimui kuriantys sprendimai: takai, apšvietimas, poilsio zonos, sporto infrastruktūra ar bendruomenės traukos objektai.

    Savivaldybė primena, kad balsavimo procedūros vykdomos pagal dalyvaujamojo biudžeto priemonės įgyvendinimo tvarką, patvirtintą Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2026 metais. Pasibaigus balsavimui bus suskaičiuoti rezultatai, o daugiausia palaikymo sulaukusios iniciatyvos pereis į įgyvendinimo etapą.

  • Ekonomistas įspėja: ECB palūkanų kėlimas gali tapti didele klaida ir stumti Europą į recesiją

    Ekonomistas įspėja: ECB palūkanų kėlimas gali tapti didele klaida ir stumti Europą į recesiją

    Europos Centrinis Bankas (ECB) rizikuoja padaryti didelę klaidą, jei artimiausiu metu vėl griežtins pinigų politiką, nors euro zonoje vis aiškiau matyti ekonomikos vėsimo ženklai. Tokį vertinimą išsakė „Berenberg“ vyriausiasis ekonomistas Holgeris Schmiedingas, perspėdamas, kad per agresyvus palūkanų didinimas gali pastūmėti regioną į recesiją.

    Pasak ekonomisto, didžiausios euro zonos ekonomikos, Vokietija, Prancūzija ir Italija, pastaraisiais metais buvo smarkiai paveiktos energijos kainų šoko. Dėl to susiformavo situacija, kai kainų spaudimas išlieka, tačiau augimo potencialas silpsta, o tai didina stagfliacijos riziką.

    „Svarbu atskirti tai, ką centriniai bankai, deja, tikėtina, darys, ir tai, kas būtų teisinga“, – sakė Holgeris Schmiedingas.

    ECB paskutiniame posėdyje paliko indėlių palūkanų normą 2 proc. ir pripažino, kad infliacijos kilimo rizikos bei ekonomikos augimo lėtėjimo rizikos sustiprėjo. Tuo pat metu balandį metinė infliacija euro zonoje siekė 3 proc., tai yra aukščiausias lygis nuo 2023 metų rugsėjo ir vis dar gerokai viršija ECB siekiamą 2 proc. tikslą.

    Rinkose plačiai tikimasi, kad birželio 11 dieną ECB gali grįžti prie palūkanų didinimo, o bazinis scenarijus daugeliui investuotojų yra 0,25 procentinio punkto žingsnis. Vis dėlto kritikai atkreipia dėmesį, kad dalis infliacijos euro zonoje yra labiau susijusi su pasiūlos veiksniais, įskaitant energiją ir geopolitines rizikas, o palūkanų didinimas šių priežasčių tiesiogiai neišsprendžia.

    Ekonomisto teigimu, nauji verslo apklausų signalai rodo silpstančią paklausą ir atsargų elgsenos pokyčius, o tai reiškia, kad kainų spaudimas gali mažėti ir be papildomo palūkanų smūgio. Jo vertinimu, jeigu namų ūkiai daugiau lėšų skiria būtinoms išlaidoms, pavyzdžiui, energijai, kitų prekių ir paslaugų paklausa natūraliai krenta, o tai ilgainiui mažina infliacijos tempą.

    „Jei ECB birželį kels palūkanas, tai tik padidins ekonominę kančią. Jei po to sektų dar keli kėlimai, tikėtina, kad atsidurtume lengvoje recesijoje, o ne tik stagfliacijoje“, – sakė Holgeris Schmiedingas.

    Investuotojai taip pat stebi, ar ECB nesirinks vadinamųjų draudimo palūkanų didinimų, kai sprendimai labiau remiasi prognozėmis nei tuo, kas jau įvyko. Toks kelias gali atrodyti patrauklus kovojant su užsitęsusiu kainų spaudimu, tačiau rizika ta, kad griežtinimas būtų atliktas tuo metu, kai paklausa jau slopsta, o tai vėliau verstų centrinius bankus greičiau pereiti prie palūkanų mažinimo.

    Artimiausiais mėnesiais toną rinkoms lems nauji infliacijos, darbo rinkos ir ekonominio aktyvumo duomenys, taip pat energijos kainų dinamika ir geopolitinis fonas. ECB balansuoja tarp tikslo suvaldyti infliaciją ir pareigos neperlenkti lazdos, kai ekonomikos augimas euro zonoje tampa vis trapesnis.

  • „Estée Lauder“ akcijos šauna aukštyn: nutrūkus deryboms su „Puig“ investuotojai lengviau atsikvėpė

    „Estée Lauder“ akcijos šauna aukštyn: nutrūkus deryboms su „Puig“ investuotojai lengviau atsikvėpė

    „Estée Lauder“ akcijos išankstinėje prekyboje šoktelėjo beveik 10 proc., kai bendrovė pranešė nutraukusi derybas dėl galimo susijungimo su Ispanijos grožio grupe „Puig“. Rinkos dalyviai tokį sprendimą įvertino kaip aiškesnį signalą, kad įmonė koncentruosis į vidinį atsigavimo planą.

    Apie tai, kad abi pusės nutraukė diskusijas, „Estée Lauder“ paskelbė oficialiame pranešime. Bendrovė pabrėžė toliau vykdysianti „Beauty Reimagined“ pertvarkos strategiją, kuri apima dėmesį aukštesnės klasės naujiems produktams ir tiekimo grandinės supaprastinimą.

    „Esame dėkingi už pokalbius su „Puig“ ir patvirtiname pasitikėjimą savo prekių ženklais, komandomis bei gebėjimu sėkmingai veikti savarankiškai“, – sakė „Estée Lauder“ prezidentas ir generalinis direktorius Stéphane de La Faverie.

    Rinkos reakcija buvo priešinga abiem įmonėms: „Estée Lauder“ akcijos kilo, o „Puig“ vertybiniai popieriai smuko dviženkliu tempu. Investuotojų nuotaikas stiprino ir tai, kad susijungimas būtų sukūręs itin sudėtingą struktūrą, kurioje reikėtų suderinti skirtingus portfelius ir valdymą.

    „Estée Lauder“ yra viena didžiausių pasaulio grožio industrijos grupių, valdanti tokius prekės ženklus kaip „Clinique“ ir „Tom Ford Beauty“. „Puig“ portfelyje yra tokie vardai kaip „Charlotte Tilbury“ ir „Jean Paul Gaultier“, o abiejų grupių sąlyčio taškas daugiausia būtų kvapų segmentas.

    Analitikai pastarosiomis savaitėmis viešai svarstė, kad susijungimas gali kelti riziką dėl strateginio nesuderinamumo ir galimo įtakos pasidalijimo tarp skirtingų prekės ženklų bei komandų. Dalis investuotojų todėl vertino derybų nutraukimą kaip mažesnės rizikos scenarijų trumpuoju laikotarpiu.

    Vis dėlto „Estée Lauder“ laukia spaudimas iš išorės veiksnių ir būtinybė greitai parodyti apčiuopiamą „Beauty Reimagined“ rezultatą. Bendrovė anksčiau nurodė, kad muitai gali sumažinti visų finansinių metų pelningumą maždaug 90 milijonų eurų suma, o pati pertvarkos programa gali kainuoti apie 1,1–1,5 milijardo eurų.

    Kartu bendrovė yra paskelbusi apie reikšmingą kaštų mažinimą ir darbo vietų peržiūrą, siekdama sutaupyti. Viešai skelbta, kad restruktūrizacija apimtų iki 3 000 darbo vietų mažinimą kaip plano dalį, o bendras siekis ilgesniu laikotarpiu galėtų siekti iki 10 000 pozicijų, priklausomai nuo įgyvendinimo etapų.

    Grožio sektorius pastaruoju metu išgyvena lėtėjimo ir persigrupavimo etapą: išauga konkurencija dėl premium pirkėjų, o vartotojų įpročius veikia ir kainų jautrumas, ir sparčiai auganti e. prekyba. Tokiose sąlygose rinkos dažnai palankiau vertina aiškią strategiją, maržų apsaugą bei efektyvią tiekimo grandinę, nei didelius, bet rizikingus susijungimus.

  • JAV spaudimas Kubai kaista: kaltinimai Rauliui Castro ir sankcijos kursto naują krizės etapą

    JAV spaudimas Kubai kaista: kaltinimai Rauliui Castro ir sankcijos kursto naują krizės etapą

    JAV spaudimo kampanija Kubai pastarosiomis savaitėmis perėjo į naują fazę, kuri Vašingtono ir Havanos santykiuose kelia klausimą dėl galutinio Baltųjų rūmų tikslo. JAV Teisingumo departamentas paskelbė papildytą kaltinamąjį aktą buvusiam Kubos vadovui Rauliui Castro, kuriame jis kaltinamas žmogžudyste.

    Kaltinimai siejami su 1996 metais įvykusiu incidentu, kai Kubos karinės pajėgos numušė du lėktuvus. Tuo metu R. Castro buvo šalies gynybos ministras, o byla JAV vėl sugrįžo į pirmą planą kartu su griežtėjančia sankcijų politika.

    Simbolinė data ir politinė žinutė

    Kaltinamasis aktas paviešintas gegužės 20 dieną, kuri Kubai turi simbolinę reikšmę kaip Respublikos gimimo data. Toks laiko pasirinkimas interpretuojamas kaip papildomas politinis signalas Havanai, ypač turint omenyje bendrą JAV veiksmų paketą.

    JAV administracijos kryptis, kaip teigiama, apima sankcijų griežtinimą ir siekį riboti salos aprūpinimą energijos ištekliais. Tai prisideda prie ekonominės įtampos, kurią Kuba jaučia ne vienerius metus, o energijos trūkumas tapo vienu iš skaudžiausių veiksnių kasdieniame gyvenime.

    Kuboje – nerimas dėl jėgos scenarijų

    Kubos pareigūnai pastaruoju metu viešai perspėja apie galimą JAV karinę intervenciją, nors dalis ekspertų tokį scenarijų vertina atsargiai. Akcentuojama, kad bet kokie tiesioginiai kariniai veiksmai galėtų reikšti dideles politines ir karines sąnaudas, todėl Vašingtonui ekonomiškai patogiau tęsti spaudimą kitomis priemonėmis.

    Fone pasirodė pranešimų, kad Kuba esą stiprina karinių bepiločių pajėgumus, siejamus su Rusijos ir Irano technologijomis, o JAV vykdo žvalgybinio pobūdžio skrydžius šalia Kubos pakrantės. Tokie signalai didina įtampą ir kuria tarpusavio nepasitikėjimo spiralę, net jei tiesioginės konfrontacijos tikimybė išlieka neaiški.

    „Auganti humanitarinė krizė Kuboje išlieka nenuspėjamas veiksnys, kuris gali priversti abi puses improvizuoti“, – sakė Robertas Munksas.

    Energetikos krizė ir vidaus stabilumo rizika

    Kubos valdžia pripažįsta, kad šalį smarkiai veikia degalų ir energijos stygius, dėl kurio dažnėja elektros tiekimo sutrikimai. Tai tiesiogiai atsiliepia vandens tiekimui, maisto grandinėms, viešajam transportui ir kitoms paslaugoms, todėl visuomenės nepasitenkinimo rizika didėja.

    Analitikai pažymi, kad didžiausias Kubos pažeidžiamumas šiuo metu yra ne karinė intervencija, o valstybės gebėjimas užtikrinti bazines paslaugas ir suvaldyti galimas neramumų bangas. Net jei saugumo struktūros trumpuoju laikotarpiu gali išlaikyti kontrolę, ilgalaikis energijos ir prekių deficitas kelia sisteminę grėsmę stabilumui.

    Havana kaltinimus atmeta, Vašingtonas griežtina toną

    Kubos prezidentas Miguelis Díaz-Canelis kaltinimus R. Castro pavadino politiniu manevru ir teigė, kad jie esą skirti pateisinti agresyvesnę JAV laikyseną. Jis taip pat perspėjo, kad bet koks jėgos scenarijus galėtų turėti neprognozuojamų pasekmių regione.

    Tuo metu JAV pareigūnai tvirtina, kad Kuba kelia nacionalinio saugumo grėsmių, o taikaus susitarimo perspektyvos vertinamos skeptiškai. Kubos užsienio reikalų ministras tokius teiginius neigia, o diplomatinė retorika dar labiau tolina kompromiso galimybes.

    „Didžiausia Kubos rizika yra ne užsienio intervencija, o tai, ar valstybė sugebės išlaikyti šviesas įjungtas pakankamai ilgai, kad išliktų valdžioje“, – sakė Robertas Munksas.

  • JAV ir Iranas artėja prie taikos, bet įstrigo dėl urano ir Hormūzo sąsiaurio mokesčių

    JAV ir Iranas artėja prie taikos, bet įstrigo dėl urano ir Hormūzo sąsiaurio mokesčių

    Jungtinės Valstijos ir Iranas pastarosiomis dienomis signalizavo tam tikrą pažangą derybose dėl karo pabaigos, tačiau esminiai klausimai lieka neišspręsti. Didžiausia įtampa kyla dėl Irano prisodrinto urano atsargų ir galimų mokesčių laivybai per Hormūzo sąsiaurį.

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigė matantis gerus ženklus, kad susitarimas gali būti pasiekiamas. Vis dėlto jis perspėjo, kad susitarimas būtų sunkiai įmanomas, jei Teheranas siektų įtvirtinti nuolatinę laivybos kontrolę ir apmokestinimą Hormūzo sąsiauryje.

    „Niekas pasaulyje nepalaiko mokesčių sistemos. Tai negali įvykti ir būtų nepriimtina“, – sakė Marco Rubio.

    Hormūzo sąsiauris ir laivyba

    Hormūzo sąsiauris Persijos įlankoje yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos koridorių, per kurį įprastai keliauja apie 20 proc. pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų. Bet koks jo ribojimas ar apmokestinimas rinkose paprastai reiškia staigią rizikos premiją, brangstančius krovinius ir augančias draudimo kainas.

    Pranešama, kad buvo aptariamos galimos schemos, susijusios su mokėjimų ar rinkliavų sistema už laivybą, o tai Vašingtonas vertina kaip bandymą peržengti tarptautinės laivybos principus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė tokią iniciatyvą ir pabrėžė, kad sąsiauris, jo teigimu, turi išlikti atviras ir laisvas.

    „Mes norime, kad jis būtų atviras. Mes norime, kad jis būtų laisvas. Mes nenorime mokesčių. Tai tarptautinis vandens kelias“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Prisodrintas uranas lieka kliūtis

    Kitas kertinis derybų akmuo yra Irano prisodrinto urano atsargos. Vašingtonas spaudžia Teheraną atsisakyti dalies atsargų ar išgabenti jas iš šalies, argumentuodamas, kad jos gali būti panaudotos branduolinio ginklo programai.

    Iranas tvirtina, kad jo programa esą yra taiki, o prisodrintas uranas reikalingas civiliniams tikslams. Tuo pat metu Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Mojtaba Khamenei, remiantis viešai cituotais šaltiniais, nurodė, kad arti ginklams tinkamo lygio prisodrintas uranas neturėtų būti siunčiamas į užsienį.

    Karinis fonas ir tarpininkavimas

    Nors viešojoje erdvėje skamba diplomatiniai pareiškimai, situaciją apsunkina ir kariniai veiksniai. JAV Centrinė vadavietė nurodė, kad lėktuvnešio USS Abraham Lincoln smogiamosios grupės pajėgos išlaiko aukščiausią parengtį Arabijos jūroje, kartu vykdydamos Irano uostų blokadą.

    Diplomatinėms pastangoms papildomos reikšmės suteikia ir tarpininkavimo kanalai. Pranešta, kad Pakistano kariuomenės vadas Asim Munir lankėsi Irano sostinėje, o tokie vizitai vertinami kaip bandymas išlaikyti derybų ryšį ir mažinti eskalacijos riziką.

    Kol kas abi pusės viešai kalba apie galimą susitarimą, tačiau esminiai sprendimai dėl urano ir Hormūzo sąsiaurio režimo išlieka kertiniai. Būtent šie klausimai lems, ar pažangos signalai virs realiu taikos susitarimu, ar derybos vėl įstrigs.

  • „Stellantis“ vadovas atskleidė planą: kinų automobiliai gali būti gaminami Meksikoje ar Kanadoje

    „Stellantis“ vadovas atskleidė planą: kinų automobiliai gali būti gaminami Meksikoje ar Kanadoje

    Automobilių koncerno „Stellantis“ generalinis direktorius Antonio Filosa pareiškė matantis galimybių plėsti partnerystes Šiaurės Amerikoje ir taip išnaudoti gamybos pajėgumus bei didinti pardavimus. Pasak jo, svarstoma ir kinų prekės ženklų automobilių gamyba už JAV ribų, pirmiausia Meksikoje, o galbūt ir Kanadoje.

    Vadovas pabrėžė, kad JAV tokiems planams šiuo metu nemato erdvės. Tuo metu Meksika, jo vertinimu, turi daugiau lankstumo, o Kanados kryptis būtų vertinama atsižvelgiant į rinkos sąlygas, reguliavimą ir gamybos infrastruktūrą.

    „Manau, kad Meksikoje yra vietos. Galbūt yra vietos ir Kanadoje, pamatysime. JAV vietos nematome“, – sakė Antonio Filosa.

    Partnerystė su „Leapmotor“ plečiama

    „Stellantis“ partnerystę su Kinijos gamintoja Zhejiang Leapmotor Technology plėtoja kaip būdą greičiau išplėsti modelių pasiūlą, dalintis investicijų našta ir perimti dalį technologinių bei tiekimo grandinės sprendimų. Tokia taktika tampa vis aktualesnė, nes automobilių sektoriuje auga spaudimas mažinti kaštus ir greičiau atnaujinti elektrifikuotų modelių linijas.

    „Stellantis“ nuo 2023 metais įtvirtino struktūrą, pagal kurią valdo 51 proc. bendros įmonės su „Leapmotor“, turinčios išimtines teises parduoti ir gaminti „Leapmotor“ produktus už didžiosios Kinijos ribų. Be to, koncernas yra didžiausias „Leapmotor“ akcininkas, turintis 21 proc. akcijų paketą.

    Kanados korta ir nenaudojami pajėgumai

    Diskusijose dėl galimos gamybos Kanadoje minimas ir „Stellantis“ surinkimo fabrikas Bramptone, Ontarijuje, netoli Toronto. Ši gamykla naujo modelio nebegamina nuo tada, kai 2023 metais pabaigta „Dodge Charger“ ir „Dodge Challenger“ gamyba, todėl pajėgumų panaudojimas tampa strateginiu klausimu.

    Papildomo aktualumo temai suteikia ir Kanados importo politika: šalis leidžia įvežti iki 49 000 Kinijoje pagamintų elektromobilių mažmeninei prekybai per metus, taikant 6,1 proc. tarifą. Tai kuria nišą kinų prekės ženklams, tačiau kartu didina politinį jautrumą dėl prieigos prie Šiaurės Amerikos rinkos.

    Durys JAV rinkai lieka uždarytos

    Šiaurės Amerikoje tradiciniai gamintojai pastaraisiais metais atvirai kalba apie riziką, kad Kinijos automobilių įmonės ieškos netiesioginių kelių pasiekti JAV vartotojus. „Stellantis“ vadovo pozicija signalizuoja, kad koncernas bando rasti balansą tarp augimo galimybių ir geopolitinių bei prekybos apribojimų.

    Tuo pat metu JAV koncernas žvalgosi ir į partnerystes su ne kinų prekių ženklais. „Stellantis“ yra paskelbusi apie ketinimus ieškoti bendradarbiavimo krypčių su „Jaguar Land Rover“ produktų kūrimo ir industrializacijos srityse, siekiant sinergijų ir efektyvesnių investicijų.

  • Kas yra Roberto Lewandowskio sesuo Milena: buvusi tinklininkė, šeima ir veikla šiandien

    Roberto Lewandowskio šeima kilusi iš Varšuvos, o sportas jų namuose buvo svarbi kasdienybės dalis dar gerokai prieš jam tampant vienu garsiausių Europos futbolininkų. Jo tėvas Krzysztofas Lewandowskis sportavo dziudo ir žaidė futbolą, o mama Iwona Lewandowska treniravo tinklinį ir buvo išbandžiusi jėgas lengvojoje atletikoje.

    Toks šeimos fonas natūraliai formavo ir vaikų interesus: sportą pasirinko ne tik Robertas, bet ir jo sesuo Milena. Nors ji viešumoje pasirodo gerokai rečiau nei brolis, Milenos biografijoje taip pat yra profesionalaus sporto etapas.

    Milena Lewandowska: sporto kelias

    Milena Lewandowska-Miros gimė 1985 metų vasario 8 dieną, todėl dabar jai 41 metai. Jaunystėje ji, kaip ir mama, pasirinko tinklinį ir kurį laiką žaidė klube AZS Politechnika Warszawska.

    Nors vėliau Milena baigė aktyvią sportininkės karjerą, sportas iš jos gyvenimo nedingo. Viešai matoma, kad ji išlaiko aktyvų gyvenimo būdą ir reguliariai renkasi įvairias fizinio aktyvumo formas.

    Šeima, veikla ir socialiniai tinklai

    Milena yra ištekėjusi už Radosławo Miros, siejamo su drabužių prekės ženklu, ir augina du vaikus. Skirtingai nei brolis, ji nėra nuolatinė pramogų ar sporto naujienų rubrikų herojė, tačiau kartais atsiduria dėmesio centre dėl ryšio su viena garsiausių Lenkijos sporto pavardžių.

    Jos socialinių tinklų paskyra taip pat traukia auditoriją: „Instagram“ ją seka daugiau nei 50 000 žmonių. Nors Milena nekuria įvaizdžio kaip viešas asmuo, ji dalijasi kasdienybės akimirkomis, treniruočių ir kelionių vaizdais, kurie atskleidžia aktyvų gyvenimo ritmą.

    Tokios istorijos dažnai domina sporto gerbėjus, nes leidžia pamatyti, kaip garsiausių atletų aplinka ir šeimos tradicijos prisideda prie ankstyvos motyvacijos, disciplinos ir pasirinkimų. Lewandowskių atvejis išsiskiria tuo, kad sportinė kryptis šeimoje buvo ne vieno žmogaus išimtis, o nuosekli tradicija.

  • Alżbieta Lenska ir Rafał Cieszyński apie šeimą: kaip dabar atrodo jų 14-metė dukra Zosia

    Lenkijos aktorių pora Alżbieta Lenska ir Rafał Cieszyński kartu yra jau daugiau nei du dešimtmečius, o jų santykių istorija prasidėjo filmavimo aikštelėje. Jie susipažino 2005 metais, dirbdami prie serialo „Anioł stróż“, kai abu dar tik įsibėgėjo savo karjerose.

    Po kelių mėnesių pažinties pora tapo oficiali, o sužadėtuvės įvyko Lenskos gimtadienio dieną. Pirmą kartą jie susituokė 2007 metais Las Vegase, o bažnytinę santuoką įtvirtino 2008 metų rugpjūčio 28 dieną Varšuvoje, Šv. Onos bažnyčioje.

    Darbai kartu ir išbandymai

    Žiūrovams ši pora pažįstama ir iš bendrų projektų, nes jie ne kartą pasirodė tuose pačiuose filmuose ir serialuose. Be ankstyvojo serialo, abu vaidino ir kituose populiariuose kūriniuose, o jau ne vienerius metus pasirodo ir seriale „Ojciec Mateusz“, kuriame ekrane įkūnija sutuoktinius.

    Tačiau jų gyvenime netrūko ir sunkių akimirkų. 2018 metais Alżbietai Lenskai plyšo aneurizma, ji neteko sąmonės teatre ir skubiai buvo išgabenta į ligoninę, kur atlikta gyvybę gelbėjusi operacija.

    Vaikai ir dukros Zosios planai

    Šiandien pora augina du vaikus: 14-metę dukrą Zosią ir 12-metį sūnų Antonį. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio sulaukia būtent Zosia, kuri vis dažniau pasirodo viešumoje ir, panašu, domisi tėvų profesija.

    Skelbiama, kad Zosia jau spėjo žengti pirmuosius žingsnius prieš kamerą ir debiutavo filmavimo projektuose, kuriuose pasirodė kartu su mama. Tai dar labiau pakurstė gerbėjų smalsumą, kaip bręsta aktorių poros dukra ir ar ji iš tiesų ketina rinktis aktorystės kelią.

    Artimiausiu metu paaiškės, ar Zosios pasirodymai bus epizodiniai, ar tai taps nuoseklios karjeros pradžia. Kol kas šeima viešai pabrėžia artumą ir dėkingumą už tai, kad po 2018 metų krizės pavyko grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

  • Ar žmogaus parašytos knygos taps retenybe? Olga Tokarczuk pasisakymai apie DI kelia diskusiją

    Skaitmeninių įrankių banga keičia leidybą, o generatyvaus DI galimybės per kelerius metus tapo kasdienybe ir rašytojams, ir leidykloms. Kartu stiprėja klausimas, ar netrukus atsiras aiškus skirtumas tarp kūrybos, kuri gimsta iš žmogaus vaizduotės, ir tekstų, kuriuos sugeneruoja modeliai.

    Diskusiją įkaitino Nobelio literatūros premijos laureatės Olgos Tokarczuk pasisakymai konferencijoje Poznanėje. Ji kalbėjo apie tai, kad naudojasi pažangiu kalbos modeliu kaip kūrybinio mąstymo plėtimo įrankiu ir jam pateikia idėjas analizei.

    „Esu įsigijusi pažangiausią vieno kalbos modelio versiją ir kartais būnu nuoširdžiai nustebusi, kaip jis praplečia akiratį ir pagilina kūrybinį mąstymą. Dažnai tiesiog duodu mašinai idėją analizei ir klausiu: brangioji, kaip galėtume tai gražiai išplėtoti?“, – sakė Olga Tokarczuk.

    Šie žodžiai socialiniuose tinkluose sulaukė kritikos, nes daliai skaitytojų DI kūryboje siejasi su autentiškumo praradimu. Netrukus rašytoja paskelbė paaiškinimą, pabrėždama, kad jos tekstai nėra rašomi DI, o technologijas ji traktuoja kaip pagalbinę priemonę informacijos paieškai.

    „Nė vienas mano tekstas, taip pat ir romanas, kuris pasirodys šių metų rudenį, nebuvo parašytas pasitelkiant dirbtinį intelektą, išskyrus jo naudojimą kaip greitesnės informacijos paieškos įrankį“, – teigė Olga Tokarczuk.

    Leidybos rinkoje DI įrankiai jau naudojami redagavimo, santraukų, anotacijų ir vertimų darbams spartinti, tačiau kūrybinė autorystė išlieka jautriausia sritis. Daugelyje šalių vis dažniau keliami klausimai dėl skaidrumo, kai tekstui ar jo dalims kurti pasitelkiami generavimo modeliai, ir dėl to, kaip tai turėtų būti atskleidžiama skaitytojui.

    Autentiškumo dilema literatūroje nėra vien techninė. Skaitytojui svarbi ne tik siužeto kokybė ar stiliaus „sklandumas“, bet ir ryšys, kurį sukuria autoriaus patirtis, vertybės ir atsakomybė už parašytą tekstą.

    Kai DI sugeneruoti kūriniai tampa vis labiau panašūs į žmogaus rašyseną, gali atsirasti poreikis aiškesniam žymėjimui ir leidybos standartams. Tokia praktika padėtų apsaugoti skaitytojo teisę žinoti, kokiu būdu sukurtas kūrinys, o tuo pačiu išlaikyti pasitikėjimą literatūros lauku.